Teisinė prizmė — 2026-10-21

Už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu BK 260 straipsnio 3 dalis numato laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki penkiolikos metų.

Pagal BK 72-3 str. 2 d. išplėstinis konfiskavimas taikomas, kai per penkerius metus iki veikos įgyto turto vertė viršija teisėtas pajamas daugiau nei 250 MGL ir kaltininkas nepagrindžia įsigijimo teisėtumo.

Esmė

Sulaikytajam J. T. gresia ne administracinė atsakomybė, o baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjo kodekso (BK) 260 straipsnio 3 dalį — neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, už kurį numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų. Kadangi vyras iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo išleistas 2025 m. lapkričio 21 d., o nauja veika priskirtina prie sunkių, pakartotinumas ir ankstesnė atskaitomybė praktiškai atims švelninimo galimybes. Ikiteisminį tyrimą pradėjo LKT Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai, o spalio 16 d. teismas jau parinko griežčiausią kardomąją priemonę — suėmimą trims mėnesiams. Antrasis didelės rizikos taškas — rasti daugiau nei 20 tūkst. eurų grynųjų pinigų, kurių teisėtumas įtariamajam teks pagrįsti, kitaip jie gali būti konfiskuoti.

Teisinis vertinimas

Kvalifikacija priklausys nuo to, ar nustatysimas tikslas platinti: BK 260 str. 1 d. (tikslas platinti, 2–8 m.) ir 2 d. (didelis kiekis, 8–10 m.) taikomos turint platintojo tikslą, o 3 d. apima ir vien labai didelio kiekio disponavimą be tokio tikslo įrodymo — būtent ši dalis įvardyta žinioje. Atsakomybės pagrindas vertinamas pagal veikos padarymo metu galiojusį įstatymą (BK 2 str. 1 d., 3 str. 1 d.), o kaltės prezumpcija ir reikalavimas, kad veika atitiktų nusikaltimo sudėtį, — BK 2 str. 3 ir 4 d. Dėl pinigų taikytinos dvi konfiskavimo priemonės:

• BK 72 str. 2 ir 3 d. — konfiskuotinu turtu laikomas uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis toks turtas konfiskuojamas visais atvejais;
• BK 72-3 str. 2 d. — išplėstinis konfiskavimas, kai per penkerius metus iki veikos įgyto turto vertė viršija teisėtas pajamas daugiau nei 250 MGL ir kaltininkas proceso metu nepagrindžia įsigijimo teisėtumo; jei turtas paslėptas ar jo paimti negalima, teismas išieško jo vertę pinigais (72-3 str. 5 d.).

Švelninimo praktika narkotikų bylose griežta: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 3 d. nutarime baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69/2007 konstatuota, kad teismas gali, bet neprivalo taikyti BK 62 str. 2 d., net ir esant numatytoms aplinkybėms, jei švelnesnė bausmė prieštarautų bausmės paskirčiai; ten asmuo, įgyjęs ir išplatines psichotropines medžiagas, švelninimo negavo. Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1-329-175/2016 rodo, kad už labai didelio kiekio laikymą sankcija numato itin griežtą ir tik realią laisvės atėmimo bausmę, o BK 54 str. 3 d. taikoma tik kai sankcijos bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-104/2007 byloje dėl R. S. parodo išimtį: kai neįrodyta platinimas, nėra sunkinančių aplinkybių ir asmuo anksčiau neteistas, BK 54 str. 3 d. taikyti galima — bet J. T. atveju šios aplinkybės, skirtingai nei toje byloje, greičiausiai nesudarys.

Pasekmės

Suėmimas galioja 3 mėnesius nuo spalio 16 d. sprendimo.

• Jei medžiagos kiekis bus patvirtintas kaip labai didelis, bausmės rėžis — 10–15 metų, o pakartotinumas ir ankstesnis nuteistumas mažins tikrovės atsisakymo ar švelninimo perspektyvas.
• Daugiau nei 20 tūkst. eurų grynųjų pinigų rizikuoja būti konfiskuoti pagal BK 72 str. arba BK 72-3 str., jei įtariamasis nepagrįs jų įsigijimo teisėtumo.
• Jei įrodymai nepatvirtins labai didelio kiekio ar platintuvo tikslo, kvalifikacija gali nukristi iki BK 260 str. 1–2 d. arba BK 259 str. (be tikslo platinti, iki 2 metų ar baudžiamasis nusižengimas).
• Sekimo taškas: per artimiausias savaites laukti prokuroro nutarimo dėl kardomosios priemonės pratęsimo ar pakeitimo ir ikiteisminio tyrimo baigimo.

Pagal galiojančią apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 2 dalį orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, sprendimą priimdamas ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą gavimo.

Projekto aiškinamajame rašte tiesiai nurodyta, kad vien orderio skyrimas nesudaro pagrindo konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimą, nustatyti gydymo poreikį ar taikyti priverstinį hospitalizavimą.

Esmė

Siūloma pataisa nekeičia orderio skyrimo esmės, o praplečia policijos pareigūnų procedūrines galimybes: gavus pagrįstų įtarimų, kad orderiu apimto asmens elgesys susijęs su psichikos būklės sutrikimu ir kelia grėsmę sveikatai, gyvybei ar turtui, pareigūnas galėtų kreiptis į psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytoją dėl šio asmens būklės įvertinimo. Vertinimas bus grindžiamas Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsniu, 12 straipsniu bei Administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio atsakomybės nuostatomis.

Teisinis vertinimas

Ši pareiga kartu su įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka patvirtina, kad orderis – prevencinė apsaugos priemonė, o ne sankcija. Nauja procedūrinė sąsaja pareigūnui reikštų pareigą pateikti gydytojui psichiatrui turimus faktinius duomenis apie asmens elgesį ir orderio skyrimo aplinkybes – tai derėtų su įstatymo 3 straipsnio bendradarbiavimo principu ir 4 straipsnyje įtvirtinta institucijų kompetencijų sistema. Asmuo, nesilaikantis orderio įpareigojimų, atsako Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, o orderio skyrimo sprendimą galima skųsti apylinkės teismui per policijos padalinį. Statistinis kontekstas – 21 101 orderis 2024 m. ir 8 313 per 2026 m. pirmąjį pusmetį – rodo, kad praktinis naujos procedūros taikymo apimtis bus didelė, tačiau šaltiniuose nėra teismų praktikos dėl panašaus psichikos būklės vertinimo inicijavimo.

Pasekmės

Jei pataisos priimamos, orderiu apimti asmenys, kurių elgesys kelia psichikos būklės įtarimų, gali būti vertinami gydytojo psichiatro, tačiau pats orderis ir jam nesilaikius taikoma administracinė atsakomybė liktų nepakitę.

• Smurtą patiriantiems asmenims niekas nesikeičia: išlieka teisė gauti informaciją apie skirtą orderį ir specializuotą kompleksinę pagalbą, o įstaigos privalo perduoti būtiniausius kontaktinius duomenis centrui.
• Rizika svarstymui – kad procedūrinė sąsaja būtų aiškinama kaip smurto orderio tapatinimas su pavojingumo įrodymu; iniciatorės pozicija ir aiškinamasis raštas to tiesiogiai neigia, tad Žmogaus teisių komitetas tikėtina vertins šios atskyrimo garantijos tvirtumą.
• Sekimo taškas: kitas įstatymo projekto svarstymas Seime numatytas 2026 m. gruodžio 17 dieną; prieš tai laukti Žmogaus teisių komiteto išvadų.

Pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį garsiniai aparatai, keliantys triukšmą viešajame transporte ir trikdantys asmenų ramybę, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų eurų.

Surąšus administracinį nurodymą pagal ANK 610 straipsnį, asmuo per penkiolika kalendorinių dienų gali savo noru sumokėti pusę minimalios baudos ir išvengti bylos nagrinėjimo.

Esmė

Lietuvoje keleivis, garsiai leidžiantis muziką ar vaizdo įrašus viešajame transporte, jau šiandien gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tikslios atsakomybės pagrindas yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 1 dalis (viešosios rimties trikdymas), kuris tiesiogiai įvardija viešąjį transportą kaip vietą, kurioje garsiniai aparatai ar kiti triukšmą keliantys veiksmai, trikdantys asmenų ramybę, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų eurų. Pakartotinai padarytas tas pats nusižengimas pagal 488 straipsnio 2 dalį griežtesnis — nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų eurų. Taigi diskusija, ar Lietuvai „ne laikas padaryti tą patį“, iš esmės sprendžia ne naujos normos kūrimo, o esamų normų taikymo ir savivaldybių taisyklių įgyvendinimo klausimą.

Teisinis vertinimas

Taikant ANK 488 straipsnį, svarbiausi elementai yra šie:

• veika — garsus grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai;
• vieta — gatvės, aikštės, parkai, paplūdimiai, viešasis transportas ir kitos viešosios vietos;
• rezultatas — trikdoma asmenų ramybė, poilsis ar darbas. Telefono garsiakalbis viešajame autobuse atitinka visus tris požymius: tai garsinis aparatas, naudojamas viešajame transporte, keliantis triukšmą, kuris pagal Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 19 dalį apibrėžiamas kaip „nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla“. Papildomas atsakomybės pagrindas gali kilti iš ANK 48 straipsnio: triukšmo valdymo įstatymo nevykdymas užtraukia baudą nuo vieno šimto iki šešių šimtų eurų, o savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymas — nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų (48 str. 3 d.). Tai reiškia, kad savivaldybė, priėmusi tokias taisykles, suteikia papildomą atsakomybės pagrindą, kurio baudų rėžiai viršija 488 straipsnio 1 dalies rėžius. Atskirtina ir gretima atsakomybė: jei garsus keleivis reaguoja į pastabą necenzūriniais žodžiais ar įžeidžiamu kibimu, atsiranda savarankiškas sudėtis pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, bauda nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų). Priešingybė — ANK 439 straipsnio 1 dalis numato tik simbolinę baudą (nuo keturiolikos iki trisdešimt eurų) už važiavimą ne salone ar laiptelių naudojimą, kas rodo, kad įstatymo leidėjas keleivių elgesio pažeidimus vertina nevienodai griežtai, o triukšmo atveju pasirinko vidutinį rėžį.

Pasekmės

Praktinės pasekmės keleiviui, atsisakančiam pritildyti telefoną:

• pirmo karto — bauda nuo aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų eurų pagal ANK 488 str. 1 d.;
• pakartotinai — bauda nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų eurų pagal 488 str. 2 d.;
• jei savivaldybė turi triukšmo prevencijos taisykles — alternatyvus pagrindas pagal 48 str. 3 d. su bauda nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų;
• konfliktui eskaluojantis — papildoma atsakomybė pagal 481 str. 1 d.. Vežėjams ir savivaldybėms tai reiškia, kad efektyvumas priklauso ne nuo naujo įstatymo, o nuo pranešimo kanalo veikimo ir pareigūnų, įgalintų surašyti administracinio nusižengimo protokolą, buvimo maršrutuose.

Pagal ANK 25 straipsnio 2 dalį bauda pagal Kodeksą negali viršyti 6 000 eurų, o abiejuose žinios atveju skirtos didesnės sumos (7,5 tūkst. ir 12,5 tūkst. eurų), taigi šios bylos negali būti vertinamos kaip administracinių nusižengimų bylos.

A. Vaicekauskui teisės būti išrinktam ar paskirtam į pareigas atėmimas trejiems metams skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tad apeliacinės instancijos sprendimas lemia, kada prasideda šis terminas.

Esmė

Šios žinios teisinė padėtis susiklosto ne administracinės atsakomybės, o baudžiamosios justicijos lauke: tiek Prienų rajono merui A. Vaicekauskui skirta 7,5 tūkst. eurų bauda ir trejų metų teisės būti išrinktam ar paskirtam pareigas atėmimas, tiek L. Ragelskiui paskirta 12,5 tūkst. eurų bauda su laisvės apribojimu yra baudžiamosios bylos nuosprendžio dalys, o ne administracinės nuobaudos. Tai lemia ir procesinė eiga — abu atvejai yra apeliacinėje instancijoje, kurių tvarką reglamentuoja baudžiamoji proceso teisė, o ne Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (ANK). Iš pateiktų normų išplaukia tik netiesioginis, bet praktiškai reikšmingas kriterijus: pagal ANK 25 straipsnio 2 dalį bauda pagal Kodeksą negali viršyti 6 000 eurų, o abiejuose žinios atveju skirtos didesnės sumos (7,5 tūkst. ir 12,5 tūkst. eurų), taigi šios bylos pagal pateiktus šaltinius negali būti vertinamos kaip administracinių nusižengimų bylos.

Teisinis vertinimas

Pateiktų šaltinių sistema leidžia atskirti, kokia atsakomybės rūšis taikyta, ir kokios priemonės tokiu atveju būtų įmanomos administracinėje grandyje:

• ANK 25 straipsnis nustato, kad bauda yra piniginė administracinė nuobauda, skiriama tik specialiojoje dalyje numatytais atvejis, o jos dydžio ribas (ne mažiau 10 eurų ir ne daugiau 6 000 eurų) nustato kodekso specialiosios dalies sankcijos.
• ANK 27 straipsnis numato, kad kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės — specialiosios teisės atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas dalyvauti prevencijos programose, draudimas lankytis renginiuose; specialiųjų teisių atėmimą skiria teismas arba ne teismo tvarka bylą nagrinėjanti institucija, jeigu nusižengimas padarytas naudojantis ta teise.
• ANK 39 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo nusižengimo padarymo (trunkamojo — nuo paaiškėjimo) dienos, o ANK 41 straipsnis patvirtina, kad nuobaudos skyrimas neatleidžia nuo pačios pareigos vykdymo.
• ANK 610 straipsnis suteikia galimybę per 15 kalendorinių dienų nuo protokolo įteikimo savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, tačiau ši palengvinimo tvarka galioja tik administraciniams nusižengimams — baudžiamosiose bylose, pavyzdžiui A. Vaicekausko ar L. Ragelskio, ji netaikoma. Palyginimui verta atkreipti dėmesį į tai, kokia atsakomybės struktūra būtų, jei analogiški veiksmai būtų vertinami administracine tvarka: pavyzdžiui, pagal ANK 424 straipsnio 6 ir 7 dalis už vairavimą neblaiviam (0,41–1,5 promilės) skiriama 1 100–1 500 eurų bauda ir privalomai atimama teisė vairuoti nuo vienų metų iki metų šešių mėnesių, o pagal 8 dalį gali būti skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas. Tokia priemonių sistema — bauda iki 6 000 eurų ribų pagal ANK 25 straipsnį papildyta privalomuoju teisės atėmimu — rodo, kad administracinė atsakomybė yra žymiai švelnesnė nei baudžiamoji, kurioje, kaip matyti iš žinios, skiriamos ir laisvės apribojimo, ir viešųjų darbų, ir veiklos draudimo priemonės. L. Ragelskio atveju paskirtas draudimas naudotis socialiniais tinklais apeliacinėje instancijoje vertinamas pagal tai, ar jis nepažeidžia proporcingumo: skunde nurodyta, kad skiriantis asmuo dirba daugiabučio bendrijos pirmininku ir bendravimas su gyventojais vyksta per socialinius tinklus, tad draudimas faktiškai varžo ir darbinę veiklą — tai klasikinis teisės į darbą ir bausmės tarpusavio santykio klausimas, kurį spręs apeliacinis teismas. A. Vaicekausko atveju apeliacinis skundas siekia ne tik panaikinti nuosprendį, bet ir priimti ištekinamąjį, o tai reiškia, kad apeliacinė instancija turi visapusiškai įvertinti ir kaltinimo dėl dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo bei savivaldybės turto pasisavinimo įrodymus, ir skirtos 7,5 tūkst. eurų baudos bei trejų metų teisės eiti pareigas atėmimo pagrįstumą. Pateiktuose šaltiniuose nėra teismų praktikos pavyzdžių, todėl konkrečios bylos, kuri būtų privaloma nurodyti, čia negalima įvardyti.

Pasekmės

Praktiškai svarbiausios pasekmės abiejoms byloms yra šios:

• A. Vaicekauskui teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų pareigas atėmimas trejiems metams skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tad apeliacinės instancijos sprendimas tiesiogiai lemia, kada prasideda šis terminas ir ar meras gali toliau eiti pareigas.
• L. Ragelskiui apeliacinė instancija jau išnagrinėjo skundus, tačiau žinioje nepateikta rezoliucinė dalis, todėl jos rezultatas — panaikinimas, pakeitimas ar palikimas galioti — iš šaltinių nežinomas.
• Skirtos baudos (7,5 tūkst. ir 12,5 tūkst. eurų) viršija ANK 25 straipsnio 2 dalyje nustatytą 6 000 eurų administracinės baudos maksimumą, tad jų vykdymas vyksta baudžiamosios justicijos tvarka, be administracinio nurodymo galimybės sumokėti pusę minimalios baudos pagal ANK 610 straipsnį.

Pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ES teisės aktais nustatytos sankcijos Lietuvoje įgyvendinamos visa apimtimi ir tiesiogiai, todėl dyzelino tiekimo sutarties deklaracijos sankcijų režimo nekeičia.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, apriboję subjektų disponavimą lėšomis ar gavę informaciją apie turėjusias būti įšaldytas lėšas, apie tai per 2 darbo dienas privalo informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (Vyriausybės nutarimo Nr. 535, 2022 m. gegužės 25 d., 10 punktas).

Esmė

Rusijos dyzelino eksporto atkūrimo deklaracijos kontekste aktualiausia teisinė padėtis kyla ne patiems Rusijos naftos gamintojams, o Europos Sąjungos ir Lietuvos subjektams, kurie gali būti viliojami dalyvauti šio dyzelino tiekimo grandinėje ar finansuoti ją. Pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 2 straipsnį tarptautinės sankcijos yra ES teisės aktų nustatytų apribojimų visuma, o 3 straipsnis numato, kad Lietuvoje įgyvendinamos ir ekonominės, ir finansinės sankcijos. Tikslus teisinis klausimas, kuris bus sprendžiamas: ar konkretus sandoris dėl rusiško dyzelino — jo pirkimo, gabenimo, apmokėjimo ar tarpininkavimo — nesudaro sankcijų pažeidimo sudėties pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo 13 straipsnį (redakcija pagal 2025 m. balandžio 30 d. priimtą pakeitimą), ir jei sudaro — kokios atsakomybės bei pranešimo pareigos iš to kyla. Antrinis klausimas kyla tiems, kam Rusijos ar Ukrainos veiksmai sukeltų apmokestinimą, neatitinkantį Lietuvos ir Ukrainos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties — jį sprendžia sutarties 27 straipsnio abipusio susitarimo procedūra.

Teisinis vertinimas

Taikymo eiga, remiantis pateiktais šaltiniais, yra tokia:

• Tarptautinių sankcijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis: ES teisės aktais nustatytos sankcijos Lietuvoje įgyvendinamos visa apimtimi ir tiesiogiai — prielaida „Maskva sutiko tiekti dyzeliną“ sankcijų režimo nekeičia; jei ES aktai draudžia prekių importą ar su jomis susijusių paslaugų teikimą, tokio draudimo atsisakyti negalima.
• Įstatymo projekto XVP-244(2) paaiškinimuose įtvirtinta pažeidimo sudėtis: prekių importas, eksportas, pirkimas, gabenimas tranzitu arba tarpininkavimo, techninės pagalbos ar kitų susijusių paslaugų teikimas, kai įgyvendinant sankcijas nustatytas tokio elgesio draudimas (4 ir 5 punktai); taip pat sandorių su trečiosios valstybės kontroliuojamais subjektais sudarymas ar tęsimas (3 punktas). Dyzelino pirkimo iš Rusijos ar mokėjimų už jį organizavimas šiems požymiams gali atitikti.
• Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 535 (tarptautinių sankcijų įgyvendinimo) 10 punktas: fiziniai ir juridiniai asmenys, apriboję subjektų disponavimą lėšomis ar įšaldę lėšas, apie tai per 2 darbo dienas privalo informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.
• Sankcijomis apriboti subjektai teisinių paslaugų srityje gali prašyti išimties pagal Teisingumo ministerijos įgyvendinimo tvarkos aprašo 3–5 punktus, tačiau tai atskira procedūra ir jos šaltiniuose su dyzelino prekyba nesusijusios.
• Mokesčių aspektu dvigubo apmokestinimo sutarties (Lietuva–Ukraina) 27 straipsnio 1 dalis suteikia rezidentui teisę per trejus metus nuo pirmo pranešimo apie nesutartį atitinkantį apmokestinimą kreiptis į kompetentingąjį asmenį; 2 dalyje nustatyta, kad pasiektas abipusis susitarimas vykdomas neatsižvelgiant į vidaus įstatymų laiko limitus. Tačiau sutarties 3 straipsnyje apibrėžta teritorinė taikymo sritis — sandorių, kurių objektas Rusijos teritorijoje išgaunamos ar perdirbamos naftos produktai, ši sutartis nereglamentuoja.
• LVAT administracinės teisės praktikos biuletenio Nr. 44 aiškinimu, Finansų ministerija pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra kompetentinga institucija, užtikrinanti finansinių sankcijų įgyvendinimą.
• Teismų praktikos bylų pateiktuose šaltiniuose nėra, todėl jos vertinti negalima.

Pasekmės

Realistic scenarijai Lietuvos ir ES rinkos subjektams:

• Įmonė, kuri dalyvautų rusiško dyzelino pirkime, gabenime ar finansavime, kai taikomas ES draudimas, rizikuoja Tarptautinių sankcijų įstatymo 13 straipsnyje aprašyta pažeidimo kvalifikacija — nuo sąlygų naudotis lėšomis sudarymo iki tarpininkavimo paslaugų teikimo; pasekmės — atsakomybė pagal Lietuvos teisės aktus ir privalomas pranešimas FNTT per 2 darbo dienas, jei lėšos buvo įšaldytos.
• Bankai ir finansų sektoriaus subjektai, pagal Nr. 535 nutarimo 10 punktą gavę įpareigojimą pranešti, praktiškai taps pirmu instancijos filtru: sandoriai su sankcionuotais naftos subjektais bus blokuojami dar iki jų įvykdymo.
• Lietuvos–Ukrainos sutarties 27 straipsnio procedūra praktiškai svarbi tiems rezidentams, kurių Ukrainos verslo sandoriai dėl energetikos infrastruktūros sutrikimų sukeltų nesutartį atitinkantį apmokestinimą.
• Sekimo taškas: ES institucijose svarstomas 22-asis sankcijų paketas — laukti konkrečių ES teisės aktų, kuriais keisis sankcijų apimtis, ir Vyriausybės bei Finansų ministerijos įgyvendinamųjų aktų pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu JAV vykdomuoju įsakymu atidėtas atskirų JAV sankcijų taikymas Lietuvos teisinėje sistemoje jokios reikšmės neturi, nes ES aktai taikomi tiesiogiai.