Legal prism · 2026-10-21
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-10-21

Updated: 2026-10-21 19:06
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (5)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original article → Man released from prison last year detained in Vilnius; possible psychotropic substance found in his possession · JP.lt
Original — JP.lt
Man released from prison last year detained in Vilnius; possible psychotropic substance found in his possession Copy link
Officers of the Lithuanian Prison Service (LKT) detained a man in the capital who was found with a suspected psychotropic substance. According to the LKT, on October 14 at around 1:40 p.m., officers of the LKT Criminal Intelligence…
Analysis
For unlawful handling of a very large quantity of narcotic or psychotropic substances, Article 260(3) CC provides for imprisonment of ten to fifteen years.
Under Article 72-3(2) CC, extended confiscation applies where the value of property acquired within five years prior to the offence exceeds lawful income by more than 250 MGL and the offender fails to substantiate the lawfulness of its acquisition.

Core issue

The detainee J. T. does not face administrative liability, but criminal prosecution under Article 260(3) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania (CC) — unlawful handling of a very large quantity of narcotic or psychotropic substances, punishable by imprisonment of ten to fifteen years. Since the man was released from Pravieniškės 2nd Prison on 21 November 2025, and the new offence falls into the category of serious crimes, recidivism and his prior conviction will practically eliminate any possibility of sentence mitigation. The pre-trial investigation was initiated by officers of the Criminal Intelligence Board of the Lithuanian Criminal Police, and on 16 October the court has already imposed the most severe pre-trial detention measure — arrest for three months. A second high-risk point is the discovery of more than EUR 20,000 in cash, the lawfulness of which the suspect will have to substantiate, failing which the funds may be confiscated.

Legal assessment

The classification will depend on whether an intent to distribute is established: Article 260(1) CC (intent to distribute, 2–8 years) and Article 260(2) CC (large quantity, 8–10 years) apply where there is an intent to distribute, whereas Article 260(3) covers the mere handling of a very large quantity even without proof of such intent — it is precisely this paragraph that is cited in the report. The basis of liability is assessed according to the law in force at the time the offence was committed (Article 2(1) and Article 3(1) CC), while the presumption of innocence and the requirement that the act meet the elements of a crime are governed by Article 2(3) and (4) CC. Two confiscation measures may apply to the money:

  • Article 72(2) and (3) CC — property constituting an instrument, means, or result of a prohibited act is subject to confiscation, and such property owned by the offender is confiscated in all cases;
  • Article 72-3(2) CC — extended confiscation, where the value of property acquired within five years prior to the offence exceeds lawful income by more than 250 minimum monthly salaries (MGL) and the offender fails to substantiate the lawfulness of its acquisition during the proceedings; if the property has been concealed or cannot be seized, the court shall recover its value in money (Article 72-3(5) CC).

Mitigation practice in drug cases is strict: in its ruling of 3 April 2007 in criminal case No. 2K-69/2007, the Supreme Court of Lithuania held that a court may, but is not obliged to, apply Article 62(2) CC even where the prescribed circumstances exist, if a more lenient sentence would contradict the purpose of punishment; in that case, a person who had acquired and distributed psychotropic substances was denied mitigation. The Kaunas Regional Court ruling No. 1-329-175/2016 shows that for possession of a very large quantity the sanction provides for an exceptionally severe penalty of real imprisonment only, and that Article 54(3) CC is applied only where the sanction clearly contradicts the principle of justice. The Lithuanian Court of Appeal ruling No. 1A-104/2007 in the case concerning R. S. illustrates the exception: where distribution is not proven, there are no aggravating circumstances, and the person has no prior convictions, Article 54(3) CC may be applied — but in J. T.'s case, unlike in that case, these circumstances are unlikely to be present.

Consequences

The arrest is valid for 3 months from the 16 October decision.

  • If the quantity of substances is confirmed as very large, the sentencing range is 10–15 years, and recidivism and the prior conviction will reduce the prospects of declining a real sentence or of mitigation.
  • More than EUR 20,000 in cash risks confiscation under Article 72 CC or Article 72-3 CC if the suspect fails to substantiate the lawfulness of its acquisition.
  • If the evidence does not establish a very large quantity or intent to distribute, the classification may be reduced to Article 260(1)–(2) CC or Article 259 CC (without intent to distribute, up to 2 years or a criminal misdemeanour).
  • Point to monitor: in the coming weeks, expect the prosecutor's decision on the extension or modification of the pre-trial detention measure and on the completion of the pre-trial investigation.
Sources:
Fact-check: confirmed 1
Legal basis (3)
• DĖL LĖŠŲ SKYRIMO BĮ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURUI SAVIŽUDYBIŲ RIZIKOS ATPAŽINIMO, REAGAVIMO IR TĘSTINĖS PAGALBOS PRIEMONĖMS UŽTIKRINTI — Vilniaus miesto savivaldybė, įsakymas Nr. 30-952/26 (regulation)
[Savivaldybės teisės aktas (įsakymas; šaltinis — savivaldybės teisės aktų portalas): Vilniaus miesto savivaldybė, Nr. 30-952/26, priimtas 2026-04-17. Taikomas tik šios…
[Savivaldybės teisės aktas (įsakymas; šaltinis — savivaldybės teisės aktų portalas): Vilniaus miesto savivaldybė, Nr. 30-952/26, priimtas 2026-04-17. Taikomas tik šios savivaldybės teritorijoje. Portalo būsena: Galioja (2026-09-30).] miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos 2026 metų priemonių sąrašo 1.2.4 papunkčiu: 1. S k i r i u iš Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programai patvirtintų asignavimų (sąmata Nr. 6000761) Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biurui 60 000,0 (šešiasdešimt tūkstančių) Eur savižudybių prevencijos ir intervencijos įgūdžių mokymams bei savitarpio pagalbos grupės nusižudžiusiųjų artimiesiems veiklos užtikrinimui.
• DĖL NEREIKALINGO IR NETINKAMO (NEGALIMO) NAUDOTI ILGALAIKIO IR TRUMPALAIKIO MATERIALIOJO TURTO NURAŠYMO — Vilniaus miesto savivaldybė, mero potvarkis Nr. 22-94/24 (regulation)
[Savivaldybės teisės aktas (mero potvarkis; šaltinis — savivaldybės teisės aktų portalas): Vilniaus miesto savivaldybė, Nr. 22-94/24, priimtas 2024-07-26. Taikomas tik…
[Savivaldybės teisės aktas (mero potvarkis; šaltinis — savivaldybės teisės aktų portalas): Vilniaus miesto savivaldybė, Nr. 22-94/24, priimtas 2024-07-26. Taikomas tik šios savivaldybės teritorijoje. Portalo būsena: Galioja (2026-10-06).] turto, kurio įsigijimo vertė (suma) – 7 125,23 (septyni tūkstančiai vienas šimtas dvidešimt penki Eur 23 ct) Eur. 2. P a v e d u Sveikatos apsaugos skyriaus sveikatos reikalų koordinatoriui (skyriaus vedėjui) kontroliuoti, kaip vykdomas šis įsakymas. Meras | | Valdas Benkunskas
• DĖL BUITIES IR GYVENIMO SĄLYGŲ PATIKRINIMO AKTŲ SURAŠYMO TVARKOS APRAŠO TVIRTINIMO — Vilniaus miesto savivaldybė, mero potvarkis Nr. 955-754/23 (regulation)
[Savivaldybės teisės aktas (mero potvarkis; šaltinis — savivaldybės teisės aktų portalas): Vilniaus miesto savivaldybė, Nr. 955-754/23, priimtas 2023-08-23. Taikomas tik…
[Savivaldybės teisės aktas (mero potvarkis; šaltinis — savivaldybės teisės aktų portalas): Vilniaus miesto savivaldybė, Nr. 955-754/23, priimtas 2023-08-23. Taikomas tik šios savivaldybės teritorijoje. Portalo būsena: Galioja (2026-10-10). Paskelbtas ir TAR: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/b5aff8a041a211ee9de9e7e0fd363afc.] esant šioms aplinkybėms: 2024 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkio Nr. 955-228/24 redakcija 10.2.1. bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo patiria socialinę riziką, mokinys patiria socialinę riziką arba jį augina bendrai gyvenantys asmenys, patiriantys socialinę riziką; 10.2.2. kilus įtarimui, kad asmuo turi priklausomybę nuo alkoholio, narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų; 10.2.3. asmuo grįžo iš laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos. 11. Patikrinimo aktas surašomas per 7 darbo dienas nuo Socialinių išmokų skyriaus tarnybinio pranešimo, kuriuo inicijuojamas buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimas ir patikrinimo akto surašymas (toliau – tarnybinis pranešimas) užregistravimo Vilniaus miesto savivaldybės dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ (toliau – DVS „Avilys“) dienos.
Original article → Lithuanian Parliament to consider proposal to assess mental state of persons issued violence protection orders · Kas vyksta Kaune
Original — Kas vyksta Kaune
Lithuanian Parliament to consider proposal to assess mental state of persons issued violence protection orders Copy link
The Seimas will consider legislative amendments that would allow police officers to request a mental health assessment of a person subject to a domestic violence protection order. The amendments received preliminary approval with 62 votes…
Analysis
Under the current Article 8(2) of the Law on Protection Against Domestic Violence, a police officer issues a protection order for a period of 15 days, taking the decision no later than 12 hours after receiving a report of possible violence.
The explanatory memorandum to the draft expressly states that the mere issuance of a protection order does not constitute grounds for establishing a mental and behavioural disorder, determining the need for treatment, or applying compulsory hospitalisation.

Core issue

The proposed amendment does not alter the essence of the protection order; rather, it expands the procedural options available to police officers: where an officer receives well-founded suspicions that the behaviour of a person covered by a protection order is related to a mental health disorder and poses a threat to health, life or property, the officer would be able to approach a physician at a mental health care institution for an assessment of that person's condition. The assessment will be based on Article 8 and Article 12 of the Law of the Republic of Lithuania on Protection Against Domestic Violence, together with the liability provisions of Article 2 of the Code of Administrative Offences.

Legal assessment

This obligation, together with the definition enshrined in Article 2(1) of the Law, confirms that a protection order is a preventive protective measure, not a sanction. The new procedural interface would impose on the officer a duty to provide the psychiatrist with the available factual data on the person's behaviour and the circumstances of the issuance of the order — this would be consistent with the cooperation principle in Article 3 of the Law and the system of institutional competences established in Article 4. A person who fails to comply with the obligations under a protection order is liable under the procedure established by the Code of Administrative Offences, and the decision to issue a protection order may be appealed to the district court through the police unit. The statistical context — 21,101 protection orders in 2024 and 8,313 in the first half of 2026 — indicates that the practical scope of application of the new procedure will be substantial; however, the sources contain no case law on the initiation of a similar mental health assessment.

Consequences

If the amendments are adopted, persons covered by protection orders whose behaviour raises suspicions of a mental health condition may be assessed by a psychiatrist, but the protection order itself and the administrative liability for non-compliance with it would remain unchanged.

  • Nothing changes for persons experiencing violence: they retain the right to receive information about the issued protection order and specialised comprehensive assistance, and institutions remain obliged to transfer the essential contact details to the centre.
  • The risk for deliberation is that the procedural interface could be interpreted as equating a violence protection order with proof of dangerousness; the position of the initiator and the explanatory memorandum expressly deny this, so the Human Rights Committee is likely to assess the robustness of this separation safeguard.
  • Tracking point: the next consideration of the draft law in the Seimas is scheduled for 17 December 2026; before then, await the conclusions of the Human Rights Committee.
Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by the drafters of the bill in order to fill the gap between the issuance of a protection order and the mental health system. According to them, domestic violence cases are frequently associated with possible signs of mental or behavioural disorders, yet these are not systematically assessed medically, and information is not shared between the police and physicians, with the result that dangerous individuals may not be hospitalised. It is proposed that police officers, where they suspect a mental health disorder and a real threat, should refer the person to a psychiatrist for an assessment of their mental condition, and that the fact of a protection order being issued should be treated as significant data when assessing dangerousness. The Ministry of Justice's principal objection is that the proposed provisions (the psychiatrist's duty to assess the person's condition, questions of involuntary hospitalisation) do not, in substance, fall within the subject matter of the statute being amended, since that statute regulates protection measures and the competence of institutions, not mental health care relationships.

Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas 6 straipsnis (statute)
Paciento psichikos būklės įvertinimas 1. Paciento psichikos būklės įvertinimą atlieka ir gydymo poreikį nustato gydytojas psichiatras ar gydytojas vaikų ir paauglių…
Paciento psichikos būklės įvertinimas 1. Paciento psichikos būklės įvertinimą atlieka ir gydymo poreikį nustato gydytojas psichiatras ar gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros ir (ar) kitais specialistais, nurodytais šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje. 2. Dėl pilnamečio paciento psichikos būklės įvertinimo į psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytoją psichiatrą gali kreiptis pats pacientas, gydytojas, greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros specialistas, policijos ir socialinių paslaugų įstaigos atstovas, teismas, taip pat paciento sutuoktinis, sugyventinis (partneris), o kai jo nėra, – vienas iš paciento tėvų (įtėvių) arba vienas iš paciento pilnamečių vaikų, arba vienas iš paciento pilnamečių brolių (seserų), arba vienas iš paciento pilnamečių vaikaičių, arba vienas iš paciento senelių (toliau – atstovas pagal įstatymą), išskyrus atvejus, kai pacientas yra paskyręs atstovą pagal pavedimą arba pacientui nustatyta globa (rūpyba), paciento globėjas, rūpintojas arba atstovas pagal pavedimą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 21 straipsnyje. Dėl nepilnamečio paciento psichikos būklės įvertinimo į psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytoją vaikų ir paauglių psichiatrą gali kreiptis nepilnametis pacientas nuo 16 metų, gydytojas, greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros specialistas, policijos ir socialinių paslaugų įstaigos atstovas, teismas, vienas iš tėvų ar globėjas. 3. Paciento psichikos būklė įvertinama sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 7 straipsnis. Psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių pacientų, kuriems skirta laisvės atėmimo bausmė ar kardomasis kalinimas, asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugos 1.
• Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas 5 straipsnis (statute)
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 6 str. nukreipia į šio akto 5 str.] 5 straipsnis. Asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugos 1. Asmens psichikos sveikatos…
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 6 str. nukreipia į šio akto 5 str.] 5 straipsnis. Asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugos 1. Asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikia gydytojai psichiatrai, gydytojai vaikų ir paauglių psichiatrai, gydytojai ir kiti asmens sveikatos priežiūros specialistai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka įgiję teisę teikiant asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas naudoti psichoterapiją, psichikos sveikatos slaugytojai, šeimos gydytojai. Teikiant asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, dalyvauja medicinos psichologai, socialiniai darbuotojai, specialistai, vykdantys sveikatinimo veiklą, skirtą paciento fizinei ir psichikos sveikatai stiprinti. 2. Asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo socialinės globos įstaigose tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras.
• Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas 8 straipsnis (statute)
8 straipsnis. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas 1. Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra…
8 straipsnis. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas 1. Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. 2. Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar neskirti apsaugos nuo smurto orderio priima nedelsdamas, ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. 3. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas: 1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas; 2) nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu; 3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus; 4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir kartu su juo gyvenančiais pilnamečiais asmenimis ir (ar) vaikais. 4. Policijos pareigūnas apie sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (jei nusprendžiama skirti apsaugos nuo smurto orderį, nurodoma apsaugos nuo smurto orderio skyrimo data ir laikas) privalo nedelsdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti: 1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų taikymo trukmę, atsakomybę už taikomų įpareigojimų nesilaikymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodomi juridinių asmenų pavadinimai, veiklos vykdymo vietos adresai, telefono ryšio numeriai, elektroninio pašto adresai); 2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, kai apsaugos nuo smurto orderis skiriamas, – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų taikymo trukmę, atsakomybę už taikomų įpareigojimų nesilaikymą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens teisę skųsti sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį; kai apsaugos nuo smurto orderis neskiriamas, – apie priimtą sprendimą neskirti apsaugos nuo smurto orderio, sprendimo neskirti apsaugos nuo smurto orderio apskundimo tvarką, nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, taip pat apie atsakomybę už piktnaudžiavimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų teisėmis; 3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų taikymo trukmę (nurodoma vaiko vardas, pavardė, gimimo data, vaiko buvimo vietos adresas, apsaugos nuo smurto orderio skyrimo aplinkybės, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta; 4) specializuotos kompleksinės pagalbos centrą ir jam perduoti smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo, atlikto vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, rezultatus. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti. 5. Kai smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, kurioje jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą. 6. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų. Apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų laikymosi kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras. 7. Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai privalo pranešti policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, nesilaikęs jam nustatytų apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų, atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. 8. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama bent viena kardomoji priemonė. Jeigu apsaugos nuo smurto orderio skyrimas apskųstas teismui ir teismas, įvertinęs orderio skyrimo teisėtumą, panaikina orderį anksčiau, negu sueina 15 dienų nuo orderio paskyrimo momento, apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti nuo teismo nutarties priėmimo momento. 9. Nustojus galioti apsaugos nuo smurto orderiui, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą prašydamas apginti jo teises kitais įstatymų nustatytais teisių gynimo būdais.
Original article → Fines for watching videos without headphones: UK cracks down on noise offenders — is it time Lithuania did the same? · Kaipkada.lt
Original — Kaipkada.lt
Fines for watching videos without headphones: UK cracks down on noise offenders — is it time Lithuania did the same? Copy link
On a bus, one passenger watches short videos, another discusses dinner plans on speakerphone, and music plays from the back. Everyone thinks their phone isn't playing that loudly, yet those around them are forced to listen to it all, even…
Analysis
Under Article 488(1) of the CAO, audio devices generating noise in public transport and disturbing persons' peace attract a fine on individuals of eighty to two hundred euros.
Where an administrative notice is issued under Article 610 of the CAO, the person may, within fifteen calendar days, voluntarily pay half of the minimum fine and avoid a hearing of the case.

Core issue

In Lithuania, a passenger who plays music or videos loudly on public transport may already be held administratively liable today. The precise basis of liability is Article 488(1) of the Code of Administrative Offences of the Republic of Lithuania (disturbance of public order), which expressly identifies public transport as a place where audio devices or other noise-generating actions disturbing persons' peace attract a fine on individuals of eighty to two hundred euros. A repeat commission of the same offence under Article 488(2) carries a stricter penalty — from two hundred to three hundred euros. Thus, the debate over whether it is "time for Lithuania to do the same" is essentially not a question of creating a new rule, but of applying existing rules and implementing municipal regulations.

Legal assessment

In applying Article 488 of the Code of Administrative Offences (CAO), the key elements are:

  • the act — loud playing of musical instruments, other audio devices, or other noise-generating actions;
  • the place — streets, squares, parks, beaches, public transport, and other public places;
  • the result — disturbance of persons' peace, rest, or work. A phone loudspeaker on a public bus satisfies all three elements: it is an audio device used in public transport that generates noise, which under Article 2(19) of the Noise Management Act is defined as "unwanted or harmful external sounds created by human activity." An additional basis of liability may arise from Article 48 of the CAO: failure to comply with the Noise Management Act attracts a fine of one hundred to six hundred euros, and non-compliance with noise prevention rules in public places approved by municipal councils — from one hundred fifty to six hundred euros (Art. 48(3)). This means that a municipality which adopts such rules provides an additional basis of liability whose fine ranges exceed those of Article 488(1). A related but distinct liability must also be distinguished: if a loud passenger responds to a remark with profanity or offensive aggression, an independent offence arises under Article 481(1) of the CAO (minor breach of public order, fine of thirty to one hundred forty euros). By contrast, Article 439(1) of the CAO provides only a nominal fine (from fourteen to thirty euros) for travelling outside the passenger compartment or riding on the steps, which shows that the legislator treats passenger conduct offences with varying severity, having chosen a moderate range for the noise scenario.

Consequences

The practical consequences for a passenger who refuses to mute their phone:

  • first instance — a fine of eighty to two hundred euros under Art. 488(1) of the CAO;
  • repeat offence — a fine of two hundred to three hundred euros under Art. 488(2);
  • where the municipality has noise prevention rules — an alternative basis under Art. 48(3) with a fine of one hundred fifty to six hundred euros;
  • if the conflict escalates — additional liability under Art. 481(1). For carriers and municipalities, this means that effectiveness depends not on a new statute, but on the functioning of reporting channels and the presence of officers empowered to draw up administrative offence reports on the routes.
Sources:
Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 488 straipsnis (statute)
488 straipsnis. Viešosios rimties trikdymas 1. Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti…
488 straipsnis. Viešosios rimties trikdymas 1. Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki keturių šimtų eurų. 3. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, padarytus viešojoje vietoje vykstančiame renginyje, gali būti skiriamas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nuo vieno mėnesio iki vienų metų.
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 481 straipsnis (statute)
481 straipsnis. Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas 1. Necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai…
481 straipsnis. Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas 1. Necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų. 3. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). 4. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, padarytus viešojoje vietoje vykstančiame renginyje, gali būti skiriamas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nuo šešių mėnesių iki dvejų metų.
• Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Kodekso paskirtis 1. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas reguliuoja keleivių, bagažo ir krovinių vežimų organizavimą ir vykdymą, vežimų…
1 straipsnis. Kodekso paskirtis 1. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas reguliuoja keleivių, bagažo ir krovinių vežimų organizavimą ir vykdymą, vežimų valstybinį valdymą, valstybinę kelių transporto priežiūrą, atsakomybę už turtinę žalą, nustato kelių transporto priemonių vairuotojų, vežančių krovinius arba keleivius tarptautiniais maršrutais, komandiravimo ypatumus. 2. Šio kodekso nuostatos suderintos su šio kodekso 2 priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais. , i. k. 1041010ISTA0IX-2195
Original article → Headlines: Draft budget for next year presented to parliament · Klaipėda
Original — Klaipėda
Headlines: Draft budget for next year presented to parliament Copy link
On Tuesday, the draft state budget for next year was presented to the Seimas, featuring a deficit exceeding the limit, growing debt, increased pensions and benefits, and higher public sector salaries. The draft will now be deliberated in…
Analysis
Under Article 25(2) of the ANC, a fine under the Code may not exceed EUR 6,000, whereas in both cases reported here larger amounts were imposed (EUR 7,500 and EUR 12,500); accordingly, these cases cannot be characterised as administrative offence cases.
For A. Vaicekauskas, the three-year deprivation of the right to be elected or appointed to office is calculated from the date the judgment enters into force, so the appellate court's decision determines when this period begins.

Core issue

The legal situation described in this news report falls within the realm of criminal justice rather than administrative liability: both the EUR 7,500 fine and three-year deprivation of the right to be elected or appointed to office imposed on the Mayor of the Prienai District Municipality, A. Vaicekauskas, and the EUR 12,500 fine with restriction of liberty imposed on L. Ragelskis are parts of judgments in criminal cases, not administrative penalties. This also determines the procedural course — both cases are on appeal, governed by criminal procedure law rather than the Lithuanian Code of Administrative Offences (the "ANC"). The cited provisions yield an indirect yet practically significant criterion: under Article 25(2) of the ANC, a fine under the Code may not exceed EUR 6,000, whereas in both cases reported here larger amounts were imposed (EUR 7,500 and EUR 12,500); accordingly, based on the sources provided, these cases cannot be characterised as administrative offence cases.

Legal assessment

The framework of the sources provided makes it possible to distinguish which type of liability was applied and what measures would be available in the administrative sphere in such a case:

  • Article 25 of the ANC provides that a fine is a monetary administrative penalty imposed only in the cases provided for in the Special Part, with its limits (not less than EUR 10 and not more than EUR 6,000) set by the sanctions of the Special Part of the Code.
  • Article 27 of the ANC provides that, alongside an administrative penalty, measures of administrative influence may be imposed — deprivation of special rights, confiscation of property, an obligation to participate in prevention programmes, and bans on attending events; deprivation of special rights is imposed by a court or, out of court, by the institution examining the case where the offence was committed through the exercise of that right.
  • Article 39 of the ANC provides that an administrative penalty may be imposed no later than two years from the day the offence was committed (in the case of a continuing offence, from the day it was discovered), while Article 41 of the ANC confirms that the imposition of a penalty does not exempt the offender from performing the obligation itself.
  • Article 610 of the ANC allows, within 15 calendar days from service of the protocol, the voluntary payment of a fine equal to half of the minimum fine; however, this mitigation procedure applies only to administrative offences — it is not available in criminal cases, such as those of A. Vaicekauskas or L. Ragelskis. For comparison, it is worth noting what the structure of liability would be if analogous conduct were assessed administratively: for example, under Article 424(6) and (7) of the ANC, driving while intoxicated (0.41–1.5 per mille) carries a fine of EUR 1,100–1,500 and a mandatory deprivation of the right to drive for a period of one year to one year and six months, while under paragraph 8 confiscation of the vehicle may also be imposed. This system of measures — a fine within the EUR 6,000 ceiling under Article 25 of the ANC, supplemented by mandatory deprivation of rights — demonstrates that administrative liability is considerably more lenient than criminal liability, under which, as the report shows, measures such as restriction of liberty, community service, and bans on activities are imposed. In L. Ragelskis's case, the ban on using social networks is examined on appeal from the standpoint of whether it violates proportionality: the appeal states that the convicted person works as the chairman of a multi-apartment building community and communicates with residents via social networks, so the ban in fact also restricts his professional activity — a classic question of the interplay between the right to work and punishment, which the appellate court will resolve. In A. Vaicekauskas's case, the appeal seeks not only to quash the judgment but also to enter an acquittal, which means the appellate instance must comprehensively assess both the evidence of the charges of document forgery, abuse of office, and misappropriation of municipal property, and the justification of the EUR 7,500 fine and the three-year deprivation of the right to hold office. The sources provided contain no examples of case law, so no specific precedent case — which would be mandatory to cite — can be identified here.

Consequences

The practically most significant consequences for both cases are the following:

  • For A. Vaicekauskas, the three-year deprivation of the right to be elected or appointed to office in state or municipal institutions is calculated from the date the judgment enters into force, so the appellate court's decision directly determines when this period begins and whether the mayor may continue in office.
  • For L. Ragelskis, the appellate instance has already examined the appeals, but the operative part was not provided in the report, so its outcome — quashing, amendment, or upholding — is unknown from the sources.
  • The fines imposed (EUR 7,500 and EUR 12,500) exceed the EUR 6,000 maximum for an administrative fine set in Article 25(2) of the ANC, so their enforcement proceeds under criminal justice procedures, without the administrative option of paying half of the minimum fine under Article 610 of the ANC.
Fact-check: unverified 1
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos Seimo statutas 173 straipsnis (statute)
[Papildoma norma (spragų paieška) — LIETUVOSRESP 172 str. – Nustato valstybės biudžeto projekto svarstymo Seimo komitetuose procedūrą ir tvarką. (rasta pagal…
[Papildoma norma (spragų paieška) — LIETUVOSRESP 172 str. – Nustato valstybės biudžeto projekto svarstymo Seimo komitetuose procedūrą ir tvarką. (rasta pagal temą)] Valstybės biudžeto projekto svarstymas komitetuose 1. Komitetai, išskyrus Audito komitetą, išnagrinėja jų kompetenciją atitinkančius valstybės biudžeto projekto asignavimus pagal valstybės veiklos sritis bei asignavimų valdytojus, suformuluoja savo išvadas bei pasiūlymus ir iki lapkričio 10 dienos pateikia juos Biudžeto ir finansų komitetui. Audito komitetas nagrinėja, vertina Valstybės kontrolei numatytinų valstybės biudžeto asignavimų atitiktį Valstybės kontrolės poreikiams ir nepriklausomos fiskalinės institucijos išvadas dėl Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo arba jo pakeitimo įstatymo projekte vidutiniam laikotarpiui planuojamo grynųjų išlaidų augimo atitikties valdžios sektoriaus fiskalinės drausmės taisyklei arba dėl Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo arba jo pakeitimo įstatymo projekte vidutiniam laikotarpiui planuojamo grynųjų išlaidų augimo atitikties taisomajam grynųjų išlaidų planui ir dėl Rekomendacijos pagal SESV 126 straipsnį įgyvendinimo priemonių pakankamumo, jeigu tam tikrais metais Lietuvai taikoma perviršinio deficito procedūra, ir savo išvadą bei siūlymus iki lapkričio 20 dienos pateikia Biudžeto ir finansų komitetui, o Seimo pavedimu – ir Seimui jo nustatytu laiku. 2. Į komitetų posėdžius, kuriuose nagrinėjamas valstybės biudžeto projektas, kviečiami Vyriausybės, kitų valstybės institucijų bei Biudžeto ir finansų komiteto atstovai. 3. Vyriausybė, kitos valstybės institucijos privalo pateikti komitetams duomenis, kuriais pagrįstas valstybės biudžeto projektas. 174 straipsnis. Pasiūlymai dėl valstybės biudžeto projekto 1.
• Lietuvos Respublikos Seimo statutas 174 straipsnis (statute)
[Papildoma norma (spragų paieška) — LIETUVOSRESP 171 str. – Reguliuoja biudžeto projekto pateikimo Seime procedūrą po to, kai jį parengia Vyriausybė. (rasta pagal…
[Papildoma norma (spragų paieška) — LIETUVOSRESP 171 str. – Reguliuoja biudžeto projekto pateikimo Seime procedūrą po to, kai jį parengia Vyriausybė. (rasta pagal temą)] Pasiūlymai dėl valstybės biudžeto projekto 1. Komitetai, frakcijos ir paskiri Seimo nariai valstybės biudžeto projekto svarstymo ir priėmimo stadijose gali siūlyti didinti projekte numatytas išlaidas tik nurodydami šių išlaidų finansavimo šaltinius. 2. Negalima siūlyti mažinti tų išlaidų, kurios į valstybės biudžeto projektą įrašytos pagal įstatymus, kitus Seimo priimtus norminius aktus ir tarptautinius Lietuvos Respublikos įsipareigojimus. 3. Norėdamas šias išlaidas sumažinti, Seimas pirmiausia turi pakeisti atitinkamus teisės aktus. 175 straipsnis. Valstybės biudžeto projekto svarstymas Seimo Biudžeto ir finansų komitete 1. Vyriausybės atstovas Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje pristato informaciją apie Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekte vidutiniam laikotarpiui planuojamo grynųjų išlaidų augimo atitiktį valdžios sektoriaus fiskalinės drausmės taisyklei, jei nustatytos grynųjų išlaidų augimo ribos viršijamos, informaciją apie priemones, kuriomis planuojamas grynųjų išlaidų augimo ribų viršijimo kompensavimas, numatytas Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Vyriausybės atstovas taip pat pristato Seimo tvirtinamo vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto formuojamos politikos poveikio valdžios sektoriaus finansų tvarumui, taip pat tvariam ir integraciniam augimui vertinimus, kaip nustatyta Fiskalinės valdysenos įstatymo 12 straipsnyje. Nepriklausomos fiskalinės institucijos atstovai tame pačiame posėdyje pristato pagal Valstybės kontrolės įstatymo 8 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatas parengtą ir Seimui pateiktą šios institucijos išvadą dėl Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo arba jo pakeitimo įstatymo projekte vidutiniam laikotarpiui planuojamo grynųjų išlaidų augimo atitikties valdžios sektoriaus fiskalinės drausmės taisyklei.
• Lietuvos Respublikos Konstitucija 4 straipsnis (statute)
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 174 str. nukreipia į 4 str.] 4 straipsnis Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 174 str. nukreipia į 4 str.] 4 straipsnis Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.
Original article → Will Russian Diesel Trip Up Ukraine and Europe? · kaunieciams.lt
Original — kaunieciams.lt
Will Russian Diesel Trip Up Ukraine and Europe? Copy link
Over the past week, the intensity of political disputes over Russia's war against Ukraine was mirrored on the front lines, with fierce fighting in the Donbas, long-range strikes on Ukrainian cities, and a brutal response against Russian…
Analysis
Under Article 6(1) of the Law on International Sanctions, sanctions established by EU legal acts are implemented in Lithuania in full and directly; therefore, declarations concerning a diesel supply agreement do not alter the sanctions regime.
Natural and legal persons who have restricted entities' disposal of funds or have received information about funds that were to be frozen must notify the Financial Crime Investigation Service within 2 business days (Government Resolution No. 535 of 25 May 2022, item 10).

Core issue

In the context of declarations concerning the resumption of Russian diesel exports, the most relevant legal exposure does not arise for the Russian oil producers themselves, but for European Union and Lithuanian entities that may be tempted to participate in, or finance, this diesel supply chain. Under Article 2 of the Law of the Republic of Lithuania on International Sanctions, international sanctions constitute the totality of restrictions established by EU legal acts, and Article 3 provides that both economic and financial sanctions are implemented in Lithuania. The precise legal question to be addressed is whether a specific transaction involving Russian diesel — its purchase, transport, payment, or intermediation — constitutes the elements of a sanctions violation under Article 13 of the Law on International Sanctions (as amended by the amendment adopted on 30 April 2025), and if so, what liability and notification obligations follow. A secondary question arises for those whom actions by Russia or Ukraine would subject to taxation inconsistent with the Lithuania–Ukraine double taxation treaty; this is addressed by the mutual agreement procedure under Article 27 of the treaty.

Legal assessment

The course of application, based on the sources provided, is as follows:

  • Article 6(1) of the Law on International Sanctions: sanctions established by EU legal acts are implemented in Lithuania in full and directly — the premise that "Moscow has agreed to supply diesel" does not alter the sanctions regime; where EU acts prohibit the import of goods or the provision of related services, that prohibition cannot be waived.
  • The explanatory memorandum of draft law XVP-244(2) establishes the elements of the violation: import, export, purchase, or transit transport of goods, or the provision of intermediation, technical assistance, or other related services, where a prohibition on such conduct has been established in implementing sanctions (items 4 and 5); as well as the conclusion or continuation of transactions with entities controlled by a third state (item 3). Purchasing diesel from Russia or arranging payments for it may meet these criteria.
  • Item 10 of Government Resolution No. 535 of 25 May 2022 (implementing international sanctions): natural and legal persons who have restricted entities' disposal of funds or frozen funds must notify the Financial Crime Investigation Service within 2 business days.
  • Entities restricted by sanctions may, in the field of legal services, request an exemption under items 3–5 of the Ministry of Justice's implementation procedure description; however, this is a separate procedure and, in the sources, is unrelated to diesel trading.
  • On the tax aspect, Article 27(1) of the double taxation treaty (Lithuania–Ukraine) entitles a resident, within three years of the first notification of taxation inconsistent with the treaty, to apply to the competent authority; paragraph 2 provides that a reached mutual agreement is implemented irrespective of the time limits of domestic law. However, the territorial scope defined in Article 3 of the treaty means that this treaty does not govern transactions whose object is petroleum products extracted or processed in the territory of Russia.
  • According to the interpretation in Bulletin No. 44 of the Supreme Administrative Court's administrative case law, the Ministry of Finance, under Article 11(3)(1) of the Law on International Sanctions, is the competent institution ensuring the implementation of financial sanctions.
  • No case law sources have been provided, and therefore they cannot be assessed.

Consequences

Realistic scenarios for entities in the Lithuanian and EU markets:

  • A company participating in the purchase, transport, or financing of Russian diesel where an EU prohibition applies risks being qualified under Article 13 of the Law on International Sanctions — from arranging the use of funds to the provision of intermediation services; the consequences are liability under Lithuanian legislation and a mandatory notification to the FCIS within 2 business days if funds have been frozen.
  • Banks and financial sector entities, which under item 10 of Resolution No. 535 are subject to a notification obligation, will in practice become the first-instance filter: transactions with sanctioned oil entities will be blocked before their execution.
  • The procedure under Article 27 of the Lithuania–Ukraine treaty is practically relevant for those residents whose Ukrainian business transactions, due to disruptions in energy infrastructure, would result in taxation inconsistent with the treaty.
  • Point to monitor: the 22nd sanctions package is under consideration in the EU institutions — await the specific EU legal acts amending the scope of sanctions, as well as implementing acts of the Government and the Ministry of Finance under Article 6(1) of the Law on International Sanctions. Meanwhile, the deferral of certain US sanctions by US executive order has no significance whatsoever within the Lithuanian legal system, as EU acts apply directly.
Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymas 10 straipsnis (statute)
2. Komisija šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytų kompetentingų institucijų siūlymu ar savo iniciatyva: 1 ) teikia rekomendacijas Užsienio reikalų ministerijai dėl šio…
2. Komisija šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytų kompetentingų institucijų siūlymu ar savo iniciatyva: 1 ) teikia rekomendacijas Užsienio reikalų ministerijai dėl šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytų pasiūlymų nustatyti, keisti ar atšaukti Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas; 2 ) koordinuoja valstybės institucijų veiklą tarptautinių sankcijų įgyvendinimo srityje ir teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo bei kitų veiksmų, siekiant užtikrinti veiksmingą tarptautinių sankcijų įgyvendinimą; 3 ) rengia gaires dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo siekiant užtikrinti vienodą tarptautinių sankcijų įgyvendinimo praktiką. 3. Užsienio reikalų ministerija teikia informaciją apie tarptautinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos institucijoms, Jungtinėms Tautoms ir kitoms tarptautinėms organizacijoms, kurių nustatytos tarptautinės sankcijos yra įgyvendinamos, ir prireikus užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms. 11 straipsnis. Kompetentingos institucijos įgyvendinant tarptautines sankcijas, jų funkcijos bei veiklos sritys 1. Kompetentingos institucijos, nurodytos šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, pagal kompetenciją užtikrindamos tarptautinių sankcijų įgyvendinimą: 1 ) priima sprendimus, nurodytus tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose; 2 ) sprendžia dėl išimčių ar leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų, nurodytų tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose, suteikimo ir atlieka visas tuo tikslu reikalingas procedūras; 3 ) atsako į fizinių ir juridinių asmenų paklausimus, susijusius su šių kompetentingų institucijų veiklos sričiai priskiriamų tarptautinių sankcijų įgyvendinimu Lietuvos Respublikoje; 4 ) gauna ir teikia informaciją šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė. 3.
• Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymas 12 straipsnis (statute)
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 10 str. nukreipia į šio akto 12 str.] 12 straipsnis. Informacijos gavimas ir teikimas užtikrinant tarptautinių sankcijų įgyvendinimą 1…
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 10 str. nukreipia į šio akto 12 str.] 12 straipsnis. Informacijos gavimas ir teikimas užtikrinant tarptautinių sankcijų įgyvendinimą 1. Fiziniai ir juridiniai asmenys Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais privalo teikti šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytoms kompetentingoms institucijoms tarptautinių sankcijų įgyvendinimui užtikrinti reikalingus duomenis. 2. Šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais Užsienio reikalų ministerijai teikia informaciją apie tarptautinių sankcijų įgyvendinimą, kuri reikalinga pateikti Europos Sąjungos institucijoms, Jungtinėms Tautoms ir kitoms tarptautinėms organizacijoms, kurių nustatytos tarptautinės sankcijos yra įgyvendinamos. 3. Fiziniai ir juridiniai asmenys tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tikslais turi teisę keistis informacija apie subjektą, kuriam taikomos sankcijos.
• Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. Nacionalinio saugumo sistemos plėtra 1. Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ir kitos valstybės institucijos plėtoja Lietuvos nacionalinio saugumo…
3 straipsnis. Nacionalinio saugumo sistemos plėtra 1. Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ir kitos valstybės institucijos plėtoja Lietuvos nacionalinio saugumo sistemą vadovaudamiesi šio įstatymo nustatytais Nacionalinio saugumo pagrindais. 2. Vadovaudamasi šio įstatymo nustatytais Nacionalinio saugumo pagrindais, Vyriausybė Valstybės gynimo tarybos pritarimu teikia Seimui tvirtinti Nacionalinio saugumo strategiją – svarbiausių saugios valstybės raidą apibrėžiančių nuostatų visumą. Nacionalinio saugumo strategijoje nustatomi esminiai nacionalinio saugumo interesai, pagrindiniai rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės šiems interesams, valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetai, ilgojo laikotarpio valstybės saugumo užtikrinimo uždaviniai. Valstybės gynimo taryba svarsto, kaip įgyvendinama Nacionalinio saugumo strategija, ir teikia rekomendacijas dėl jos keitimo. Nacionalinio saugumo strategija gali būti pagal poreikį atnaujinama ir tikslinama atsižvelgiant į saugumo padėties pokyčius, tačiau ne rečiau kaip kas 5 metus.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →