Legal prism · 2026-10-19
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-10-19

Updated: 2026-10-19 14:52
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (5)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original article → Nedzinskas, who faced a claim in the "receipts" case, says the prosecutor's appetite grows while eating · Diena.lt
Original — Diena.lt
Nedzinskas, who faced a claim in the "receipts" case, says the prosecutor's appetite grows while eating Copy link
The Prosecutor General's Office says the charge against A. Nedzinskas in the pre-trial investigation over his use of other people's payment cards for fuel receipts specified an amount of more than 2,000 euros. On November 25, 2025, the…
Analysis

Correction. The article states that the pre-trial investigation was discontinued "in the absence of the consent of the competent institution, i.e. the Seimas", but omits the exception enshrined in Article 22(3) of the Statute of the Seimas — a Member of the Seimas may be held liable without consent where he or she is caught in the act of committing a criminal offence (in flagrante); this exception is inapplicable in this case, as the acts were not discovered in the course of their commission. It is also inaccurate to state that the prosecution's "appetite is growing" — the claim for EUR 5,105.44 formally encompasses the EUR 2,018 amount specified in the pre-trial charge; it is the same enrichment for the same period (17 December 2020 – 14 April 2023), assessed more broadly, rather than a new claim. It would be more accurate to say that the amount of the civil claim differs from the amount in the charge due to a different method of calculating the enrichment, which it will fall to the court to evaluate.

Core issue

A. Nedzinskas currently faces not criminal liability but a civil claim: a prosecutor from the Vilnius District Prosecutor's Office has filed a claim for EUR 5,105.44 on grounds of unjust enrichment, seeking recovery of the amount for the Administration of the Trakai District Municipality. The criminal track stalled as early as 25 November 2025, when the pre-trial investigation was terminated in the absence of the Seimas's consent to prosecute a member of parliament; however, this does not bar civil liability — prosecutors' claims in defence of the public interest constitute a separate procedural avenue. The precise legal question for the court to resolve is whether the funds received for the activities of a council member from 17 December 2020 to 14 April 2023 constitute unjust enrichment without a legal basis under Article 6.242 of the Civil Code of the Republic of Lithuania, and whether the defendant has grounds to rely on the exceptions of Article 6.241 of the Civil Code or the reduction provision of Article 6.242(2) of the Civil Code. The prosecutor's procedural basis is Article 49(1) of the Code of Civil Procedure, which permits a prosecutor to bring an action in defence of the public interest.

Legal assessment

Under Article 6.242(1) of the Civil Code, a person who has been unjustly enriched without a legal basis must compensate losses equal to the enrichment, and Article 6.237(3) of the Civil Code provides that property is to be returned in kind, or, if it has perished, in money representing its true value. The EUR 5,105.44 claimed by the Prosecutor's Office includes the EUR 2,018 indicated in the pre-trial investigation for fuel cheques paid with seven third-party payment cards; thus, the crux of the dispute will be whether the use of funds allocated to the activities of a council member had a legal basis. The defendant's position may be supported by Article 6.241(1)(3) of the Civil Code, under which property cannot be recovered from a person who received it from another person who knew that it was not obliged to perform the obligation, where this was consistent with standards of good morals — in practical terms, this means that deficiencies in the municipality's payment procedures may become a matter in dispute. If the court finds unjust enrichment, Article 6.240(1) of the Civil Code will oblige the defendant to pay annual interest at a rate of five per cent from the moment the defendant knew or ought to have known of the unjustified receipt of the money — accordingly, the Prosecutor's Office also seeks five per cent annual interest. From a procedural standpoint, the case is heard under Article 26 of the CPC: as the claim amount is below EUR 100,000, district court jurisdiction under Article 27(1) of the CPC does not apply, and the case is heard at first instance by a local court. The Administration of the Trakai District Municipality participates as a third party, since the recoverable sum goes to it rather than to the state — this is consistent with the logic of Article 49(4) of the CPC, under which persons concerned by an action brought in defence of the public interest are joined to the proceedings. The mediation, during which the defendant claims to have sought a compromise, takes place under Article 231 of the CPC on the court's own initiative or with the parties' consent, and under Article 18(1) of the Mediation Law its commencement suspends the limitation periods for the claim — this is relevant because the limitation of the claims is assessed under the ten-year general period of Article 1.125(1) of the Civil Code, so the claims for the 2020–2023 period are not yet time-barred. In the criminal context, the suspicion was based on the elements of Article 228 of the Criminal Code (abuse of office resulting in large-scale damage to a legal entity) and Article 229 of the Criminal Code (failure to perform official duties), but without the Seimas's consent these lines cannot be examined on immunity grounds; it should be assessed separately that Article 72(2) of the Criminal Code would permit confiscation of the proceeds of a prohibited act only upon conviction, whereas a civil claim requires no such prerequisite.

Consequences

If the court awards the full EUR 5,105.44, A. Nedzinskas will additionally be liable for five per cent annual interest under Article 6.240 of the Civil Code and for litigation costs, and the money will go to the Administration of the Trakai District Municipality.

  • If the defendant proves that the municipality paid knowing there was no basis, or that the enrichment arose from causes for which he is not responsible, the amount to be returned may be reduced or the claim dismissed under Article 6.241 of the Civil Code.
  • Criminal liability under Articles 228 and 229 of the Criminal Code remains possible only with the Seimas's consent to lift immunity; until then, confiscation of property under Article 72 of the Criminal Code is impossible, as it is tied to the offender's conviction.
  • If no settlement agreement is reached, under Article 231(4) of the CPC the court will schedule the place and time of the hearing; the civil case has not yet been examined by the court.
Roots — who shaped this rule and why:
Fact-check: unverified 2 · incomplete 1
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 228 straipsnis (statute)
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą…
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.242 straipsnis (statute)
6.242 straipsnis. Nepagrįstas praturtėjimas 1. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio…
6.242 straipsnis. Nepagrįstas praturtėjimas 1. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. 2. Į praturtėjimo sumažėjimą, jeigu tai įvyko dėl priežasčių, už kurias nepagrįstai praturtėjęs asmuo neatsako, gali būti atsižvelgta ir atitinkamai sumažinta grąžintina suma. 3. Praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika. XXI skyrius LOŠIMAS IR LAŽYBOS
• Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas 10 straipsnis (statute)
10 straipsnis. Finansiniai rodikliai ir pervedimai 1. Vyriausybė, apsvarsčiusi su Lietuvos savivaldybių asociacija, kiekvienais metais teikia Seimui tvirtinti šiuos metų…
10 straipsnis. Finansiniai rodikliai ir pervedimai 1. Vyriausybė, apsvarsčiusi su Lietuvos savivaldybių asociacija, kiekvienais metais teikia Seimui tvirtinti šiuos metų rodiklius: 1) pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. Ateinančių metų pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama einamųjų metų pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) koreguojant atsižvelgus į einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių pajamų pokyčius, išskyrus pokyčius dėl Lietuvos Respublikos Valstybės gynybos fondo įstatyme nustatytų atvejų. Dėl Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtų savivaldybių pajamų pokyčių, kurie mažintų savivaldybių biudžetų prognozuojamas pajamas, pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) koreguojama taip:: 1 punkto nuostatos taikomos rengiant Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų ir vėlesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymų projektus. a) jeigu mažėja savivaldybių iš gyventojų pajamų mokesčio gaunamos savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos, naudojama suma apskaičiuojama pagal formulę: PSBGPM = GPMKVSBNS · GPM%(pt) – 0,3 · GPMKVSBNS, čia: PSBGPM – savivaldybių biudžetų gyventojų pajamų mokesčio prognozuojama suma gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) koreguoti; GPMKVSBNS – konsoliduota valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų gyventojų pajamų mokesčio prognozuojama netekti suma; GPM%(pt) – einamųjų biudžetinių metų savivaldybių biudžetams patvirtinta pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus; b) jeigu mažėja kitos savivaldybių biudžetų gaunamos prognozuojamos pajamos, naudojama visa savivaldybių biudžetų kitų prognozuojamų netekti pajamų suma; 1 punkto nuostatos taikomos rengiant Lietuvos Respublikos 2020 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus. 2) kintamąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, kuri gali būti skiriama bent vienam iš šių tikslų: a) savivaldybių finansiniams ištekliams papildyti. Kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos, patvirtintos Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 7 priede „2017 metų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos savivaldybių biudžetams“, neįskaitant sumų pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti ir sumų valstybės tarnautojams 15 procentų apskaičiuoto grąžintino neišmokėto darbo užmokesčio daliai sumokėti; b) Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtų savivaldybių išlaidų pokyčiams kompensuoti. Kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos, kurios savivaldybėms apskaičiuojamos konkretiems Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimams įgyvendinti; 2 punkto b papunktis (redakcija nuo 2021-01-01) taikomas rengiant Lietuvos Respublikos 2021 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus. c) savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio mažėjimui kompensuoti. Rengiant Lietuvos Respublikos 2019 metų, 2020 metų ir 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos apskaičiuojamos 100 procentų ateinančių biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis savivaldybių prognozuojamomis pajamomis, kompensuoti, o rengiant Lietuvos Respublikos 2022 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, – 90 procentų ateinančių biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis savivaldybių prognozuojamomis pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio, kompensuoti. Tokios kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos neskaičiuojamos, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė (ekonomikos sunkmečiu). Tokiu atveju kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos apskaičiuojamos ateinančių biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis savivaldybių prognozuojamomis pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio, kompensuoti iš dalies (atsižvelgiant į valstybės biudžeto finansines galimybes), tačiau turi būti užtikrintas ne mažesnis kaip 85 procentų ateinančių biudžetinių metų tokių pajamų kompensavimas. Ateinančių biudžetinių metų ir einamųjų biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio palyginamos neįskaitant sumų, kurios naudojamos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti pagal šio punkto a ir b papunkčius; 2 punkto c papunkčio nuostatos taikomos rengiant ir tvirtinant Lietuvos Respublikos 2022 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius. 3) valstybės biudžeto bendrosios dotacijos (jeigu ji numatoma) dalį, skiriamą kiekvienai savivaldybei gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti; 4) valstybės biudžeto bendrosios dotacijos (jeigu ji numatoma) dalį, skiriamą kiekvienai savivaldybei išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti; 5) valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams; 6) savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), reikalingą prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio kiekvienos savivaldybės biudžetui apskaičiuoti. Savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) nustatoma palyginus prognozuojamas savivaldybės ateinančių metų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) su vidutinėmis visų savivaldybių prognozuojamomis ateinančių metų pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp): a) jeigu prognozuojamos savivaldybės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) yra didesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp), savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama pagal formulę GPMi% = pp / pip × 100%, čia: GPMi% – savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais); pp – vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (apskaičiuojamos pagal formulę pp = yp / åGi, čia yp – visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuojamos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatomą rodiklį – gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams); pip – i-osios savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (apskaičiuojamos pagal formulę pip = yip / Gi, čia yip – savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (yp = åyip); b) jeigu savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) yra mažesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp), savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) yra 100 procentų; c) savivaldybės ateinančių metų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio prognozuojamos pagal apskaičiuotą gyventojų, toje savivaldybėje deklaravusių paskutinę gyvenamąją vietą praėjusiais kalendoriniais metais, gyventojų pajamų mokestį. Jeigu gyventojas nedeklaravęs gyvenamosios vietos, savivaldybės ateinančių metų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio prognozuojamos pagal to gyventojo pajamų mokestį išskaičiuojančio asmens paskutinį buveinės arba deklaruotos gyvenamosios vietos adresą atitinkamoje savivaldybėje praėjusiais kalendoriniais metais; 6 punkto c papunktis taikomas rengiant Lietuvos Respublikos 2020 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus. 7) savivaldybės biudžetui skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), kuri apskaičiuojama kaip savivaldybei prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuotų pagal šios dalies 2 ir 6 punktus, šio Įstatymo 7 ir 8 straipsnius, santykis su visoms savivaldybėms prognozuojamomis pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuotomis pagal šios dalies 1 ir 2 punktus, išreikštas procentais; 7 papunkčio nuostatos taikomos rengiant ir tvirtinant Lietuvos Respublikos 2022 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius. 2. Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme gali būti numatomas finansinis rodiklis – savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. 2 punkto nuostatos taikomos rengiant ir tvirtinant Lietuvos Respublikos 2022 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius. 3. Patvirtintas valstybės biudžeto dotacijų sumas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, perveda atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos: 1) kas ketvirtį, iki einamojo ketvirčio pirmo mėnesio 10 dienos, lygiomis dalimis (išskyrus nurodytas šios dalies 2 punkte), jeigu atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas nenustato kitaip; 2) specialią tikslinę dotaciją ugdymo reikmėms finansuoti, atsižvelgdamos į lėšų poreikį švietimo įstaigų darbuotojams – pedagogams darbo užmokesčiui už kasmetines atostogas mokėti. 2 punkto nuostatos taikomos rengiant Lietuvos Respublikos 2020 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus. 4. Faktiškai gautas į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą iš gyventojų pajamų mokesčio lėšas, nurodytas šio Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte, Valstybinė mokesčių inspekcija ne rečiau kaip du kartus per mėnesį perveda savivaldybėms pagal atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme savivaldybės biudžetui patvirtintą gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais). 5. 6. 7. Kai Seimas priima įstatymus arba Vyriausybė, vykdydama įstatymus, priima nutarimus, dėl kurių keičiasi valstybės ir savivaldybių biudžetų einamųjų metų įsipareigojimai, valstybės institucijos ir įstaigos bei savivaldybių vykdomosios institucijos patikslina valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tarpusavio atsiskaitymus.
Original article → A Loan for Both, a House in Only One Name: A Lawyer Answers Whether You Could End Up Losing Your Home This Way · 15min
Original — 15min
A Loan for Both, a House in Only One Name: A Lawyer Answers Whether You Could End Up Losing Your Home This Way Copy link
According to lawyer and mediator Raimonda Joskaudienė, the mere fact that a house is registered in one spouse's name does not mean it is that spouse's personal property. However, improperly prepared documents should not be left unaddressed…
Analysis

Correction. The claim "whose land, his the buildings" is presented as a universal rule, whereas under Article 4.40 of the Civil Code it applies only subject to the proviso "unless otherwise provided by law or contract" — a material qualification, because the rules on the spouses' property regime (Articles 3.88 and 3.89 of the Civil Code) are precisely such an "otherwise" provision. Moreover, even outside the spousal context the principle is not absolute: under Article 6.557 of the Civil Code, upon termination of a land lease where the buildings remain owned by the former lessee, the latter is entitled to an easement over the land — that is, the building need not follow the landowner. A more accurate formulation would be: the rule harmonising land and buildings is residual and applies only in the absence of specific statutory or contractual regulation, whereas in the case of spouses the primary consideration is the basis of acquisition of the property under Articles 3.88 and 3.89 of the Civil Code.

Under Article 3.109(3) of the Civil Code, a joint and several obligation does not arise where one spouse takes out a loan without the other spouse's consent when this is not necessary to meet common family needs.
Where personal property has been substantially improved during marriage by joint funds or the funds or labour of the other spouse, the court may recognise it as common under Article 3.90(1) of the Civil Code.

Core issue

In such a situation, the loan is usually a joint and several obligation of both spouses owed to the creditor, while the house may remain registered in the name of only one spouse — these two regimes exist separately and do not intertwine. The practical risk for the spouses is twofold: the defendant may be liable with all of his or her assets for the joint loan, yet ownership of the house may appear in the register entry as belonging to one person only. The precise question here consists of two: (1) when does a loan taken during marriage become a joint obligation of the spouses under Article 3.109 of the Civil Code, and (2) when is a house built during marriage on one spouse's personal land plot recognised as common joint property under Articles 3.88 and 3.90 of the Civil Code. The answer is resolved under the marital property provisions of Book Three and the obligations provisions of Book Six of the Civil Code of the Republic of Lithuania.

Legal assessment

Under Article 3.109(3) of the Civil Code, a joint and several obligation does not arise where one spouse takes out a loan without the other's consent when this is not necessary to meet common family needs — thus, the consent of both spouses or the nature of the family's needs are the decisive circumstances. If the loan is a joint one, then under Article 3.109(1) of the Civil Code both obligations related to the maintenance of the family household and joint and several obligations of the spouses are enforced against the common property of the spouses. On the ownership side, Article 3.88(2) of the Civil Code establishes a presumption: property is presumed to be common joint property until it is proven to be personal, while paragraph 3 requires that both spouses be indicated as owners of common property in a public register. A plot of land donated to one spouse remains personal property under Article 3.89 of the Civil Code (as interpreted in the memorandum), but a house built on it with joint funds during marriage is assessed separately. Spouses use and dispose of common joint property by mutual agreement (Article 3.92(1) of the Civil Code), whereas the owner disposes of personal property at his or her own discretion (Article 3.97(1) of the Civil Code). In its ruling of 26 February 2026 in civil case No. e3K-3-2-781/2026, the Supreme Court of Lithuania held that not every investment in one spouse's personal house provides grounds to recognise the entire house as common — it may only be possible to decide on compensation for a substantial improvement. Upon division of property, Article 3.116(1) of the Civil Code permits the division of common joint property both between spouses who are married and between spouses whose marriage has been dissolved, whether by their agreement or by court judgment. Under Article 4.86(1) of the Civil Code, co-owners are obliged to jointly bear the expenses of maintaining the common property and are liable to third persons for obligations related to it.

Consequences

The practical consequences depend on two separate assessments — obligations and ownership:

  • If the loan was taken by both spouses or was necessary for family needs, the creditor may claim against both of them, and enforcement may be directed at the spouses' common property under Article 3.109 of the Civil Code.
  • If the loan was taken without the other spouse's consent and not for family needs, no joint and several obligation arises, and only the borrower is liable.
  • A house built with joint funds on a personal land plot may be recognised as common joint property in court proceedings under Article 3.90 of the Civil Code, while the plot simultaneously remains personal property.
  • Upon dissolution of the marriage, the common house may be divided into equal shares under Article 3.116 of the Civil Code, or allocated to one spouse with compensation to the other; the issue of use of the plot must be resolved together.
  • If the house has already been registered in the name of only one spouse, registration of common joint property after the completion of construction works requires a notarised agreement of both spouses or a court judgment (as indicated by point 103 of the Regulations of the Real Property Register Information System).
  • In the event of a dispute, the ownership of the property is determined according to the circumstances of its acquisition — when, on what basis and with what funds the property was acquired — rather than solely by the register entry. If the spouses cannot agree on the registration of ownership, the next step is to prepare a notarised agreement or to bring an action for recognition of the property as common joint property.
Roots — who shaped this rule and why:

[TEISINIS_KLAUSIMAS] The regulation was initiated by the drafters of the legislative amendments, with the aim of updating the provisions of the Civil Code concerning the property relations of spouses and co-ownership in common, including the new Article 3.76¹. The principal objective is to balance the interests of spouses and their creditors: when a marriage is amended by mutual consent or a separation is confirmed, or when joint property is divided, it is necessary to protect creditors who have no opportunity to bring claims in court in respect of that property. The argumentation relied on the case law of the Supreme Court of Lithuania — for example, the position that outstanding joint and several obligations of spouses are not divided upon the division of property, and that former spouses remain co-debtors, since spouses may not settle their property relations at the expense of third parties (creditors).

Fact-check: incomplete 1
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 3.109 straipsnis (statute)
3.109 straipsnis. Prievolės, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto 1. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos šios prievolės: 1) prievolės, susijusios su turto, įsigyto…
3.109 straipsnis. Prievolės, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto 1. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos šios prievolės: 1) prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo; 2) prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis; 3) prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; 4) prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais; 5) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais; 6) solidariosios sutuoktinių prievolės. 2. Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. 3. Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. 4. Sutuoktiniai, prisiimdami ir vykdydami prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, privalo elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir priimdami ir vykdydami savo asmenines prievoles.
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 3.88 straipsnis (statute)
Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė 1. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1 ) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų…
Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė 1. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1 ) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2 ) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3 ) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4 ) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5 ) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). 2. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. 3. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. 4. Jeigu privatus pensijų fondas yra sukauptas iš bendrų sutuoktinių lėšų, ištuokos atveju kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę šio pensijos fondo. 3.89 straipsnis. Asmeninė sutuoktinių nuosavybė 1.
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 3.117 straipsnis (statute)
[Papildoma norma (spragų paieška) — CK 3.117 str. – Reglamentuoja bendrosios jungtinės nuosavybės ir sutuoktinių prievolių (paskolos) padalinimo tvarką dalijant…
[Papildoma norma (spragų paieška) — CK 3.117 str. – Reglamentuoja bendrosios jungtinės nuosavybės ir sutuoktinių prievolių (paskolos) padalinimo tvarką dalijant turtą.] 3.117 straipsnis. Sutuoktinių bendro turto dalys 1. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. 2. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. 3. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. 4. Vienam sutuoktiniui mirus, jo dalis iš bendro turto yra paveldima pagal šio kodekso penktosios knygos normų nustatytas taisykles.
Original article → Lawyer representing company accused of bribing military official: firm does not plead guilty · LRT
Original — LRT
Lawyer representing company accused of bribing military official: firm does not plead guilty Copy link
A lawyer representing Vilnius-based construction company Versiculus in a corruption case says the company does not admit guilt. "The company does not plead guilty and does not agree that it instructed anyone to deliver a bribe," attorney…
Analysis
Under Article 227(3) of the Criminal Code, a bribe exceeding 250 MSLs is punishable by imprisonment of up to seven years, and under Article 52(2) of the Criminal Code the activities of a legal entity may be restricted for a period of one to five years.
Under Article 72(4) of the Criminal Code, confiscation may extend to a legal entity whose manager or participants include the offender, or members of his family or close relatives — directly relevant here given that the company is managed by the defendant's brother.

Core issue

In this case, liability runs along two tracks: works manager E. Gudynas may be convicted under Article 227 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania (bribery), while "Versiculus" itself may be held liable as a legal entity under Article 20 of the Criminal Code. The precise question is whether the EUR 3,000 sum, the wine and the snacks constitute a bribe "for desired favourable treatment," or a carelessly given gift, and which paragraph of Article 227 of the Criminal Code applies. Two provisions are decisive in resolving this: Article 227(3) of the Criminal Code provides for imprisonment of up to seven years where the bribe exceeds 250 MSLs (minimum monthly subsistence levels), while Article 230 of the Criminal Code establishes that a representative of the armed forces with administrative powers is equated to a public servant or a person of equivalent status. For a company whose revenue is generated exclusively from public procurement, the risk does not end with a fine — the penalties under Article 43(1) of the Criminal Code also apply, including restriction of activities under Article 52 of the Criminal Code for a period of one to five years, which would prohibit participation in certain transactions, likely including public procurement.

Legal assessment

Under Article 20(2) of the Criminal Code, a legal entity is liable where a criminal act was committed for its benefit by a person entitled to represent it, to make decisions on its behalf, or to control its activities; under paragraph 3, liability may also arise where the act was committed by an employee at the direction or with the permission of a person in a managerial position, or as a result of insufficient supervision or control. This is why the prosecution frames the charges against the company itself, and attorney E. Vėbraitė was questioned as a company representative rather than as a defendant.

  • The company's line of defence — that its manager P. Gudynas did not consent to the gift being given and became angry over it — is aimed precisely at the conditions of Article 20(2)–(3) of the Criminal Code: if the act was not committed for the company's benefit or in its interests at the manager's direction or with his permission, there may be no basis for the legal entity's liability. The assessment of construction works, which, according to the STT (Special Investigation Service), was the subject of the bribe, relates to a public procurement contract with the Ministry of National Defence valued at over EUR 1.287 million — this is the context of the company's commercial interest on which the prosecution relies on the basis of "the totality of the collected data."
  • As regards classification, the amount is decisive: if the court finds that EUR 3,000 exceeds 250 MSLs, Article 227(3) of the Criminal Code applies (imprisonment of up to seven years); if the bribe were less than 1 MSL, the act would constitute a criminal misdemeanour under paragraph 4. The prosecution's position that the bribe was given for "favourable treatment" corresponds to the elements of paragraphs 1 or 2 (bribery for lawful conduct is punished more leniently than bribery for unlawful conduct).
  • For the defendant E. Gudynas, the defence relies on the intention to give a "Christmas gift for good working relations" — the dispute concerns not only the existence of a bribe but also the form of culpability. It is noteworthy that upon receiving the gift, the armed forces representative I. Šaudys immediately reported it to his employer, so the question of passive bribery under Article 225 of the Criminal Code is separated from the bribery charge in this case.
  • The sources contain no case law on similar cases, so the assessment rests solely on the provisions of the Code.

Consequences

Upon a conviction finding the company guilty becoming final, the court could, under Article 43(1) of the Criminal Code, impose a fine, restriction of activities (under Article 52(2) of the Criminal Code — for one to five years), or liquidation (Article 53 of the Criminal Code); for serious crimes and crimes under Chapter XXXIII, the judgment must be published in the media (Article 43(2) of the Criminal Code).

  • Irrespective of the penalty, a confiscation measure under Article 72(1)–(3) of the Criminal Code applies: property recognised as the proceeds of the offence is subject to mandatory confiscation, and under paragraph 4 confiscation may also extend to other persons — including a legal entity whose manager or participants include the offender, or members of his family or close relatives. E. Gudynas's brother P. Gudynas manages the company, so this provision is practically relevant.
  • For the company's manager responsible for executing the imposed penalty, failure to execute it is itself a criminal misdemeanour under Article 244 of the Criminal Code.
  • For the company, the most significant practical risk is reputational and market-related: a company that "generates revenue exclusively from public procurement" and has never been included on the list of unreliable suppliers risks losing access to public procurement through a conviction for a corruption offence, even without a court-imposed restriction of activities.
  • Point to follow: proceedings before the Kaunas District Court (sitting in Kaišiadorys) continue in November 2026.
Roots — who shaped this rule and why:

[TEISINIS_KLAUSIMAS] The documents contain no information about any specific case involving a company or the bribery of a military representative — they comprise various interpretive letters on legal regulation (the repeal of the decriminalisation of bribery of foreign officials under the Convention, and provisions of criminal procedure concerning the protection of victims and notification of detention). [TEISINIS_PAGRINDAS] The drafters of the legislative proposals were the initiators, seeking to harmonise national law with international obligations and to strengthen the fight against corruption and the rights of victims. The principal argument was that immunity from liability for bribing a foreign official would be pointless, as foreign states often refuse to prosecute their own officials. [PRAKTIKA] However, since the documents are essentially unrelated to the indicated subject matter, I respond: [SKIP]

Fact-check: confirmed 1 · incomplete 1
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 227 straipsnis (statute)
227 straipsnis. Papirkimas 1. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar…
227 straipsnis. Papirkimas 1. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Asmuo, padaręs šio straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalyje numatytus veiksmus, atsako pagal šį kodeksą už siekimą kyšiu tiek valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, tiek ir išimtinės padėties arba šio asmens palankumo, nepaisant to, kaip jo veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. 6. Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia. 7. Šio straipsnio 6 dalis netaikoma asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį šio kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui. 8. Už šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 20 straipsnis (statute)
20 straipsnis. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė 1. Juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šio kodekso specialiojoje dalyje numatyta…
20 straipsnis. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė 1. Juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šio kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. 2. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą. 3. Juridinis asmuo gali atsakyti už nusikalstamas veikas ir tuo atveju, jeigu jas juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nurodymu ar leidimu arba dėl nepakankamos priežiūros arba kontrolės. 4. Juridinis asmuo gali atsakyti už kontroliuojamo arba jam atstovaujančio kito juridinio asmens šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytomis sąlygomis padarytas nusikalstamas veikas, jeigu jos padarytos pirmiau nurodyto juridinio asmens naudai jame vadovaujančias pareigas einančio ar jo įgalioto asmens nurodymu ar leidimu arba dėl nepakankamos priežiūros ar kontrolės. 5. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens, kuris padarė, organizavo, kurstė arba padėjo padaryti nusikalstamą veiką, baudžiamosios atsakomybės. Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už jo naudai arba jo interesais fizinio asmens padarytą, organizuotą, kurstytą ar padėtą padaryti nusikalstamą veiką nepašalina fizinio asmens baudžiamoji atsakomybė, taip pat tai, kad fizinis asmuo už šią veiką atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės arba jis nėra traukiamas atsakomybėn dėl kitų priežasčių. 6. Pagal šį kodeksą neatsako valstybė, savivaldybė, valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga bei tarptautinė viešoji organizacija. Valstybės ir savivaldybės institucijomis ir įstaigomis nelaikomos ir pagal šį kodeksą atsako valstybės ir savivaldybės įmonės, taip pat viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir akcinės bendrovės bei uždarosios akcinės bendrovės, kurių visos akcijos ar jų dalis nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei. IV SKYRIUS NUSIKALSTAMOS VEIKOS STADIJOS IR FORMOS
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 95 straipsnis (statute)
95 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis 1. Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu: 1)…
95 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis 1. Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu: 1) praėję: a) treji metai, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas; b) aštuoneri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas; c) dvylika metų, kai buvo padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas; d) penkiolika metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas; e) dvidešimt penkeri metai, kai buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas; f) trisdešimt metų, kai buvo padarytas nusikaltimas, susijęs su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu; 2) per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos tyčinės nusikalstamos veikos. 2. Senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. 3. Jeigu nuo šio kodekso XVIII, XX, XXI, XXIII ir XLIV skyriuose numatytų nusikalstamų veikų nukentėjo nepilnametis, senaties terminas negali baigtis anksčiau, negu šiam asmeniui sueina dvidešimt penkeri metai. 4. Jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką, praėjo dvidešimt penkeri metai, o nuo to laiko, kai padarė nusikaltimą, susijusį su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, – trisdešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo. 5. Jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos ir nėra gautas kompetentingos institucijos leidimas jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią yra gautas kompetentingos institucijos leidimas nusikalstamą veiką padariusį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba jis kitaip netenka šioje dalyje nurodyto imuniteto. 6. Bylos nagrinėjimo teisme metu senaties eiga sustoja laikotarpiui, kuriam: 1) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką ar bylos nagrinėjimą atideda dėl kaltinamojo ar jo gynėjo nedalyvavimo; 2) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką, kol bus atlikta teismo paskirta ekspertizė, specialisto tyrimas ar bus įvykdytas teisinės pagalbos prašymas užsienio valstybei; 3) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką ir paveda prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytus procesinius veiksmus; 4) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką naujai pakviestam kaltinamojo gynėjui susipažinti su bylos medžiaga. 7. Šio straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo senaties termino pradžios praėjo penkeriais metais ilgesnis terminas, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje. 8. Jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. 9. Nėra senaties šiems nusikaltimams, numatytiems šiame kodekse: 1) genocidui (99 straipsnis); 2) tarptautinės teisės draudžiamam elgesiui su žmonėmis (100 straipsnis); 3) priverstiniam dingimui (1001 straipsnis); 4) kankinimui (1003 straipsnis); 5) tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymui (101 straipsnis); 6) civilių trėmimui ar perkėlimui (102 straipsnis); 7) tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimui, kankinimui ar kitokiam nežmoniškam elgesiui su jais ar jų turto apsaugos pažeidimui (103 straipsnis); 8) civilių ar karo belaisvių prievartiniam panaudojimui priešo ginkluotosiose pajėgose (105 straipsnis); 9) saugomų objektų naikinimui ar nacionalinių vertybių grobstymui (106 straipsnis); 10) agresijai (110 straipsnis); 11) draudžiamai karo atakai (111 straipsnis); 12) uždraustų karo priemonių naudojimui (112 straipsnis); 13) aplaidžiam vado pareigų vykdymui (1131 straipsnis).
Original article → "We were friends": Court didn't believe the story of Gaižauskas, who killed a TikToker · jarmo.net
Original — jarmo.net
"We were friends": Court didn't believe the story of Gaižauskas, who killed a TikToker Copy link
From first meeting to verdict: how events unfolded in the relationship between Paulius Gaižauskas and Nerijus Ambajevas, previous incidents of violence, the fatal November 2025 day, and the court's decision. Previous crimes P. Gaižauskas…
Analysis

Correction. The news report states that, for the purposes of criminal law, a partner is regarded as a family member; however, this formulation is incomplete, as it fails to identify the necessary condition — cohabitation without a registered marriage. It would be more accurate to state that, under Article 141 of the Criminal Code, a family member is a person with whom the offender lives in a common household without having registered a marriage (partnership). Likewise, the statement that the judgment was appealed to the Court of Appeal of Lithuania within 20 days is presented without the full procedural context, without explaining the conditions for appealing the decisions of a regional court as a court of first instance.

Consequently, the case was not examined under the general provision of Article 129(1) of the Criminal Code (imprisonment from 7 to 15 years), but under Article 129(2)(3) — murder of a member of one's own family — which carries a penalty of 8 to 20 years' imprisonment or life imprisonment.
The judgment may be appealed to the Lithuanian Court of Appeal within 20 days of its pronouncement.

Core issue

P. Gaižauskas was sentenced to imprisonment for murder, the qualification of which hinged on a single circumstance: the court found that N. Ambajevas was a member of his family. The precise legal question raised by this case is when persons who have not entered into marriage are regarded as family members within the meaning of criminal law; it is resolved by interpreting the wording of Article 129(2)(3), "a close relative or family member," as no other statutory definition of this concept is provided in the Criminal Code.

Legal assessment

The court found that a partnership relationship existed and rejected the defendant's argument that the partnership displayed in TikTok broadcasts was merely a means of monetising content for the audience — this is a factual, not a legal, assessment which the appellate court could re-evaluate. The defendant admitted the fact (that he stabbed with a knife) but denied the qualifying circumstance; accordingly, the mitigating presumption under Article 61(4) of the Criminal Code cannot be applied to him in full — he denied the essential circumstance of qualification. The sentence was determined under Article 61(2), with a reasoned assessment of the balance between mitigating and aggravating circumstances; the situation under Article 39 does not apply to him, as he is not a first-time offender. Intoxication (2.3 per mille) does not negate intent — the court established direct intent rather than negligence, so the liability-mitigating threshold of Article 47(3)(5) is inapplicable. The victim was awarded EUR 944 in pecuniary damages and EUR 4,000 in non-pecuniary damages — this is a civil claim in a criminal case, the obligation for which, under Article 67(2)(4), may also be formalised as a measure of criminal impact.

Consequences

The practical consequences differ for the defendant and for the victim's next of kin:

  • the defendant faces serving the imposed term of imprisonment, with time spent in detention or arrest credited under Article 66(1) of the Criminal Code;
  • the awarded EUR 944 and EUR 4,000 will be recovered compulsorily if not compensated voluntarily;
  • if the victim's family were to claim a larger amount of non-pecuniary damages on appeal, this would be independent of the appellate review of the criminal part of the judgment concerning qualification. The intermediate and most severe risk for both sides is the qualification: if the appellate court were to overturn the finding of a partnership relationship, the sentencing range would revert to the 7–15 year limits; conversely, if another qualifying circumstance were established, the sanction could extend to life imprisonment.
Roots — who shaped this rule and why:
Fact-check: incomplete 2
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 60 straipsnis (statute)
60 straipsnis. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės 1. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios: 1) veiką padarė bendrininkų grupė. Teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno…
60 straipsnis. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės 1. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios: 1) veiką padarė bendrininkų grupė. Teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia; 2) veiką padarė organizuota grupė; 3) veika padaryta dėl chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų; 4) veika padaryta kankinant nukentėjusį asmenį ar kitaip itin žiauriai elgiantis arba tyčiojantis iš jo; 5) veika padaryta mažamečiui; 6) veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, negalios, senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiškos būklės, be jo prašymo arba veika padaryta nepilnamečiam asmeniui, pasinaudojus jo priklausomumu ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka; 7) veika padaryta nėščiai moteriai, kai akivaizdu kad ji nėščia; 8) veika padaryta pasinaudojant visuomenine ar kito asmens nelaime; 9) veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; 10) veika padaryta visuotinai pavojingu būdu arba naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus; 11) dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių arba kilo reali grėsmė nukentėjusio asmens gyvybei; 12) veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų; 13) veiką padarė recidyvistas; 14) 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 1511, 1521, 153, 162 straipsniuose, 307 straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 3 dalyje, 309 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas veikas padarė nukentėjusio nepilnamečio artimasis giminaitis, šeimos narys ar kartu gyvenantis asmuo. 2. Skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 97 straipsnis (statute)
97 straipsnis. Teistumas 1. Turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos…
97 straipsnis. Teistumas 1. Turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Turinčiais teistumą taip pat laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. 2. Atsižvelgiant į teistumą, gali būti varžomos tik tos asmenų teisės ir laisvės, kurių apribojimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai. 3. Turinčiais teistumą laikomi: 1) asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas; 2) asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus, – bausmės atlikimo laikotarpiu; 3) asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: a) trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą; b) penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą; c) aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą; d) dešimt metų, jeigu jie yra pavojingi recidyvistai arba jeigu jiems šio kodekso 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. 4. Nepilnamečiams, nuteistiems už šio straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytus nusikaltimus, teistumo terminai po bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo mažinami per pusę. 5. Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 4 dalyje nustatyti terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. 6. Kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais. 7. Kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. 8. Jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. 9. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į įsiteisėjusį šio straipsnio 1 dalyje nurodytą kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, jeigu: 1) atsižvelgimas į įsiteisėjusį teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves; 2) padaryta veika pagal šį kodeksą nelaikoma nusikaltimu; 3) asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką; 4) nepakanka gautos informacijos apie kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir šią informaciją persiuntusi valstybė per nustatytą terminą jos nepateikia; 5) yra kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytų pagrindų. XIV skyrius Priverčiamosios medicinos priemonės
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 51 straipsnis (statute)
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 97 str. nukreipia į šio akto 51 str.] Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės…
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 97 str. nukreipia į šio akto 51 str.] Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. 3. Neteko galios nuo 2023-01-01 Straipsnio dalies naikinimas: 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas dvidešimties metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės terminas skaičiuojamas nuo suėmimo taikymo arba paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo pradžios. Jeigu nuteistasis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dvidešimties metų termino skaičiavimo eiga nutrūksta ir terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo tyčinio nusikaltimo padarymo dienos. Papildyta straipsnio dalimi: 52 straipsnis. Juridinio asmens veiklos apribojimas 1.
Original article → Compensation After 24 Hours Without Electricity: Is It Possible? · Kauno diena
Original — Kauno diena
Compensation After 24 Hours Without Electricity: Is It Possible? Copy link
Currently, compensation is owed only if the power supply is not restored within 72 hours, and from next year this deadline is expected to be shortened to 48 hours. A proposal in Parliament would cut it to 24 hours and make compensation for…
Analysis

Correction. No specific correction is required for the analysis above; the legal question, the statutory basis and the administrative data are internally consistent. The only material gap remains the absence of the draft law's full text, which prevents a definitive assessment of the final scope of the amendments.

Under Article 72(1)(2) of the Law on Electricity, the network operator pays compensation only upon the consumer's request, and the right to compensation does not apply where transmission was interrupted due to force majeure circumstances.
Article 17(1)(4) of the Personal Income Tax Law treats allowances for natural disasters as non-taxable only where they are paid pursuant to decisions of state or municipal authorities.

Core issue

The legal position of consumers left without electricity due to storms or other grid disruptions is currently grounded in Article 72-1 of the Law on Electricity of the Republic of Lithuania, which establishes direct obligations on network operators to restore transmission. Under Article 72-1(1), the transmission system operator must resume the transmission of electricity no later than within 12 hours, while distribution network operators must do so within 6 hours in cities with more than 80,000 inhabitants and in free economic zone territories, and within 12 hours in other territories. The legal question can be formulated as follows: whether the Seimas may, by statute, shorten the compensation-triggering deadline to 24 hours without a separate consumer request, and whether such compensation, as well as benevolently paid allowances for incurred expenses, will be exempt from taxation. The tax question is resolved under Article 17(1)(4) of the Law on Personal Income Tax of the Republic of Lithuania, while income related to insurance benefits is governed by Article 12 of the Law on Corporate Income Tax of the Republic of Lithuania.

Legal assessment

Under Article 72-1(2), a network operator that fails to resume transmission within the time limits set out in paragraph 1 pays compensation to the consumer only "upon the consumer's request" — precisely this condition is the opposite of the model proposed for amendment in the Seimas. The same provision excludes from the right to compensation the essential scenario in this context: a transmission interruption caused by force majeure circumstances, as well as cases where supply was interrupted in order to prevent an accident or to remedy failures in the electricity system. A storm during which trees damage overhead lines may in practice be classified precisely under these exceptions, so statutory compensation under Article 72-1 may lawfully be absent — this explains why, after the 2024 storm, payments were organised as a benevolent arrangement between ESO and the Ministry of Energy rather than as an obligation enshrined in statute. The proposed model, under which the 24-hour deadline and automatic payment would be written into the statute, would mean that the operator's obligation would arise independently of a consumer request; however, the draft has not yet been adopted, so the request-based and exception-based construction remains in force. On the tax side, Article 17(1)(4) of the Personal Income Tax Law recognises allowances for natural disasters as non-taxable only on the condition that they are paid pursuant to decisions of state or municipal authorities — amounts paid autonomously by ESO as a commercial company do not automatically fall within this provision. If compensation is enshrined in statute and paid under its mechanism, its tax status will need to be assessed separately, because the condition in the quoted extract of Article 17 ties the exemption to a decision of a state or municipal authority. As regards business entities, Article 12(2) of the Corporate Income Tax Law treats insurance benefits not exceeding the value of lost property or incurred losses as non-taxable, and Article 12(8) treats contractual penalties (damages) as non-taxable, which is relevant where damage is compensated not in the form of an allowance but in the form of civil liability. The foundation of consumer rights is further shaped by Article 49(1) of the Law on Electricity, under which the state ensures consumers' right to the availability and sufficiency of electricity and protects their interests in relations with network operators — it is precisely this provision that constitutes the constitutional-level basis for strengthening statutory compensation measures. It should be assessed separately that Article 71(1) permits a network operator to interrupt transmission without fault of the users in order to protect the public interest, and the procedure for calculating and compensating the directly related justified losses is established by the Minister of Energy — this is a second, ministerial level of compensation regulation existing alongside Article 72-1.

Consequences

If the amendments are adopted, three things would practically change for consumers:

  • compensation would be due without a separate request, eliminating the situation in which, in 2024, out of 40,000 consumers left without electricity, only 1,600 persons claimed compensation;
  • additional direct expenses (a generator, spoiled food) would become a right enshrined in statute rather than a benevolent favour, with compensation limits set by the Consumer Rights Protection Service;
  • ESO would acquire a direct financial incentive to invest in grid resilience, since every outage longer than 24 hours would entail automatic payments.

The risk, which the initiator of the draft law himself identifies, is the shifting of costs onto consumers' bills, although after the 2024 storm, of the EUR 2 million allocated, residents claimed only EUR 1 million, indicating a relatively small share of compensation in the company's overall budget. For consumers, the most important practical conclusion for now: until the amendments enter into force, compensation under Article 72-1 is due only upon request and may be denied under the force majeure exception, so the legal basis and tax regime of amounts paid after natural disasters will depend on the manner in which they were paid.

Roots — who shaped this rule and why:
Fact-check: confirmed 1
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 16, 18, 31, 34, 39, 40, 41, 43, 44, 49, 51, 52, 58, 67, 70, 71, 72, 74, 75 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 39-1 straipsniu įstatymas 24 straipsnis (statute)
[Papildoma norma (spragų paieška) — ELEKTROSENER 72 str. – Nustato operatoriaus atsakomybę ir žalos atlyginimo sąlygas sutrikus elektros energijos tiekimui. (rasta pagal…
[Papildoma norma (spragų paieška) — ELEKTROSENER 72 str. – Nustato operatoriaus atsakomybę ir žalos atlyginimo sąlygas sutrikus elektros energijos tiekimui. (rasta pagal temą)] 4. Sprendžiant dėl nuostolių, susijusių su laikinu elektros energijos persiuntimo nutraukimu, siekiant užtikrinti visuomenės interesus, atlyginimo ir apskaičiavimo vadovaujamasi šiomis nuostatomis: 1) tinklų operatorius vartotojui neatlygina jo patirtų nuostolių, kai elektros energijos persiuntimas nutraukiamas arba apribojamas Valstybinei energetikos inspekcijai nustačius tokius vartotojo elektros įrenginių ir (ar) jų eksploatacijos trūkumus, dėl kurių gresia avarija, gedimai, sutrikimai ar kyla pavojus žmonių gyvybei ir saugumui, taip pat tais atvejais, kai tai būtina siekiant išvengti ekstremaliosios padėties ar susiklosčius energetikos sistemoje ar tinklų operatoriaus elektros tinkle ne dėl tinklų operatoriaus kaltės ekstremaliajai padėčiai, kuri kelia grėsmę sistemos ar elektros tinklo funkcionavimui ir stabilumui, taip pat susidarius generavimo galios ar elektros energijos deficitui ir tada, kai elektros energijos persiuntimo nutraukimas arba apribojimas yra būtinas atliekant elektros tinklų priežiūros darbus, taip pat vykdant naujų elektros energijos vartotojų ir (ar) gamintojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų darbus; 2) elektros energijos persiuntimo nutraukimo laikas, nepersiųstos (nepatiektos) elektros energijos kiekis ir priežastys nustatomos pagal tinklų operatoriaus bei vartotojo operatyvinius dokumentus ir registravimo prietaisų rodmenis. Nepersiųstos (nepatiektos) elektros energijos kiekis, nekokybiškai pagamintos arba sugadintos produkcijos kiekis, sugadintos įrangos vertė nustatomi pagal tinklų operatoriaus arba vartotojo pateiktus įrodančius dokumentus. Jeigu nuostolių dydžių pagal turimą informaciją tiksliai nustatyti negalima, tai jų dydis nustatomas šalių susitarimu. Šalims nesusitarus, nuostolių dydį nustato teismas; 3) prašymą dėl nuostolių atlyginimo vartotojas turi teisę pateikti tinklų operatoriui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nuostolių atsiradimo dienos.
• Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas 19 straipsnis (statute)
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 17 str. nukreipia į šio akto 19 str.] 19 straipsnis. Parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto ir…
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 17 str. nukreipia į šio akto 19 str.] 19 straipsnis. Parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, realizuotų išvestinių finansinių priemonių įsigijimo kaina ir su to turto ar daikto pardavimu ar kitokiu perleidimu, išvestinių finansinių priemonių realizavimu susijusios išlaidos 1. Pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, išskyrus atliekas, ir (ar) individualios veiklos turtui priskirtą (visą ar jo dalį) nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, taip pat realizavus išvestines finansines priemones, iš gautų pajamų šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimta: 1) turto įsigijimo kaina; 2) su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn ar išvestinės finansinės priemonės realizavimu susiję teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai.
• Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas 17 straipsnis (statute)
1. Neapmokestinamosios pajamos yra šios: 1) pašalpos, kurias, gyventojui mirus, asmuo, su kuriuo gyventojas buvo susijęs darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais…
1. Neapmokestinamosios pajamos yra šios: 1) pašalpos, kurias, gyventojui mirus, asmuo, su kuriuo gyventojas buvo susijęs darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, išmoka jo sutuoktiniui arba vaikams (įvaikiams), arba tėvams (įtėviams), taip pat pašalpos, kurias išmoka asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, mirus šio gyventojo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams); 2) pašalpos, mokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų mokamos nepensinės išmokos, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas; 3) pelno nesiekiančių vienetų pašalpos savo nariams, išmokėtos iš lėšų, sukauptų iš nario mokesčio, išskyrus pašalpas, kurias gauna gyventojai, susiję su šiais vienetais darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais, ir kurios nėra nurodytos kituose šios dalies punktuose; 4) pašalpos stichinių nelaimių atvejais, jeigu jos išmokamos remiantis valstybės arba savivaldybių institucijų sprendimais; 5) Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, įskaitant teisės aktuose nustatytas tiesiogines išmokas pajamų lygiui palaikyti, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis, ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas; 6) kompensacijos, mokamos už žalą ar nuostolius, patirtus dėl karo veiksmų arba buvusio politinio persekiojimo; 7) ne gyvybės draudimo išmokos išlaidoms, nuostoliams ar žalai visiškai ar iš dalies kompensuoti, taip pat nutraukus ne gyvybės draudimo sutartį gyventojui grąžinamos draudimo įmokos, išskyrus grąžinamų nutraukus iki 2003 m. sausio 1 d. sudarytas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimo ligos atvejui sutartis įmokų dalį, kuriai buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos; 8) išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas ne trumpesnis kaip 10 metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., taip pat nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis gyventojui mokamos sumos, išskyrus nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis anksčiau kaip po 10 metų nuo jų sudarymo dienos grąžinamų įmokų dalį, kuriai buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos ar kuri buvo atimama iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas trumpesnis kaip 10 metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., ir nutraukus tokias gyvybės sutartis gyventojui mokamos sumos, išskyrus pasibaigus tokių gyvybės draudimo sutarčių terminui gaunamų išmokų dalį, lygią įmokų daliai, ar nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis grąžinamų įmokų dalį, kurioms buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos ar kurios buvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; 9) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kuri sudaryta nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis), taip pat nutraukus tokią sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos ir gyventojas yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis); 91) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kuri sudaryta nuo 2013 m. sausio 1 d. ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis), taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos ir gyventojui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), arba išmokos gavėjas yra vaikas su negalia, kuriam nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis); 10) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra jaunesnis negu 26 metų, taip pat nutraukus tokią sutartį mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo dienos ir išmokos gavėjas yra jaunesnis negu 26 metų; 11) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmokų dalis, viršijanti gyvybės draudimo įmokas, sumokėtas pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų, taip pat nutraukus tokią sutartį išmokamos sumos dalis, viršijanti pagal šią sutartį sumokėtas gyvybės draudimo įmokas, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo dienos; 12) pasibaigus gyvybės draudimo sutarties, sudarytos nuo 2003 m. sausio 1 d., galiojimo terminui gautos gyvybės draudimo išmokos dalis, lygi pagal šią sutartį sumokėtoms įmokoms, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., grąžinamos įmokos, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, taip pat iš pensijų fondo, įsteigto pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ar Profesinių pensijų kaupimo įstatymą, ar kitų užsienio valstybių įstatymus, reglamentuojančius analogiškas pensijų kaupimo nuostatas, gauta pensijų išmokos dalis, lygi sumokėtoms įmokoms, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, ir gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą grąžinamos sumokėtos pensijų įmokos, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; 13) išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, mokamos apdraustojo mirties, sveikatos sužalojimo ar ligos atveju; 14) darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą iki 2012 m. gruodžio 31 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus 55 metų, ir 350 eurų per mokestinį laikotarpį sumos neviršijančių draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų; 141) darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2013 m. sausio 1 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai, ir 350 eurų per mokestinį laikotarpį sumos neviršijančių draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų; 15) gyventojo naudai kitų gyventojų mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis ir pensijų įmokos į pensijų sąskaitą pensijų fonde; 16) pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį iš pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jeigu pensijų kaupimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą išmokama suma, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos ir pensijų išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis yra sulaukęs 55 metų; 161) iš pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jeigu pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį šios sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunančiam pensijų fondo dalyviui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą išmokama suma, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos ir išmoką gaunančiam pensijų fondo dalyviui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai; 17) pensijos ir rentos, gautos iš Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų, taip pat iš tarptautinių organizacijų ir užsienio valstybių valstybinių fondų; 18) iš gyvybės draudimą vykdančios draudimo įmonės ar kito pensijų anuitetų mokėjimą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyto pensijų anuitetų mokėtojo gauti pensijų anuitetai; 19); 20) palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius suma, neviršijanti 500 eurų per mokestinį laikotarpį, jeigu ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ar sutartys dėl indėlių sudarytos nuo 2014 m. sausio 1d.; 201) palūkanos už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), jeigu šie ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo šių ne nuosavybės vertybinių popierių išleidimo dienos

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →