Legal prism · 2026-10-18
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-10-18

Updated: 2026-10-18 09:00
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (5)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original article → Traffic offenders look for ways to avoid responsibility – social networks help · LRT
Original — LRT
Traffic offenders look for ways to avoid responsibility – social networks help Copy link
On social networks, people search for someone who could take over fines for road traffic violations, and there are those willing to assume someone else's offense for an extra fee. Police say the problem is a sore one, but they do not…
Analysis
Where the driver must be identified in respect of offences under Article 416(6), Articles 420(1)–(2), and Article 426(1), (2), (4), (5) of the CAO, dishonesty by the owner entails a fine of EUR 600 to 900 under Article 431(3) of the CAO, and, in the case of a repeat offence, EUR 900 to 1,200 under Article 431(4) of the CAO.
Providing false data in administrative offence proceedings is separately punishable under Article 224(2) of the CAO — a fine of EUR 300 to 860.

Core issue

Individuals who accept responsibility for other people's road traffic violations for a fee, as well as vehicle owners who falsely identify a "driver," risk liability for providing false information in administrative offence proceedings. Such a "transfer" is unlawful, as the law obliges the owner to identify the actual driver. The legal question is resolved under Article 431(3) and (4), Article 224(2) of the Code of Administrative Offences (CAO), and Article 304 of the Criminal Code.

Legal assessment

When a violation is recorded by an automated device, the owner receives an administrative directive to identify who was operating the vehicle; this procedure is regulated by Article 611 of the CAO.

  • The person on whose behalf the protocol is drawn up may avail themselves of the mitigation under Article 33 of the CAO — paying half of the minimum fine or, in the case of a repeat offence under Article 417 and the other enumerated provisions, the minimum fine; however, this option applies only to the actual offender, not to an impostor.

A representative of the Police Department reported more than 90 such cases last year and almost 40 this year.

  • Where forgery of a document or false information for the purpose of obtaining a document is proven, criminal liability applies under Article 304 of the Criminal Code — community service, a fine, restriction of liberty, or arrest; in this case, a witness who gave false testimony in court is liable under Article 235 of the Criminal Code (Article 581(4) of the CAO), while giving false statements outside court proceedings falls under Article 224(2) of the CAO.
  • The difference in magnitude between the two risks: for a primary traffic offence, such as a violation of the Road Traffic Rules, Article 417(1) of the CAO provides for a fine of EUR 30 to 90, whereas for the false transfer of a fine under Article 224(2) of the CAO — EUR 300 to 860.

Consequences

Practical consequences for all participants:

  • The actual offender remains unidentified only until officers verify the data; the police monitor social media and rely on "recurring faces," so repeat participants enter the cycle of scrutiny.
  • An owner who identifies a false driver risks a fine of EUR 600–900 (up to EUR 1,200 for a repeat offence) under Article 431(3)–(4) of the CAO, while an accomplice who accepts the fine faces a fine of EUR 300–860 under Article 224(2) of the CAO.
  • For the driver himself, who faced the risk of disqualification from driving, the transfer does not solve the problem: once the case is returned to the actual offender, the period of disqualification from holding a driving licence will be calculated under Article 686 of the CAO, and the original offence remains within his liability.
  • If forgery of the document is successfully proven, stricter criminal liability may follow under Article 304 of the Criminal Code, which may result in imprisonment. Point to watch: the police will continue to verify the data received and monitor social media.
Sources:
Roots — who shaped this rule and why:
Fact-check: confirmed 2 · unverified 1
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 613 straipsnis (statute)
613 straipsnis. Administracinio nusižengimo protokolo ir tyrimo medžiagos pateikimas bylai nagrinėti 1. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neįvykdžius…
613 straipsnis. Administracinio nusižengimo protokolo ir tyrimo medžiagos pateikimas bylai nagrinėti 1. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir ne anksčiau kaip po penkių, bet ne vėliau kaip po dešimt darbo dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų pabaigos administracinio nusižengimo protokolas pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Protokolas nepateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, jei asmuo nustatytu laiku įvykdo administracinį nurodymą. 2. Asmuo, kuriam rašomas administracinis nurodymas, gali kreiptis į administracinio nusižengimo protokolą rašantį pareigūną su prašymu neįrašyti į protokolą administracinio nurodymo arba gali raštu kreiptis į instituciją, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, kad administracinis nurodymas būtų panaikintas ir nelaukiant nustatyto termino pabaigos administracinio nusižengimo protokolas būtų pateiktas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėsiančiai institucijai (pareigūnui). 3. Šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, kai administracinis nurodymas nerašomas, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, kai asmuo prašo neįrašyti administracinio nurodymo, administracinio nusižengimo protokolas per tris darbo dienas nuo jo įteikimo dienos pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. XXXII SKYRIUS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ BYLŲ PRISKIRTINUMAS
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 610 straipsnis (statute)
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 613 str. nukreipia į šio akto 610 str.] privalomas turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija…
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 613 str. nukreipia į šio akto 610 str.] privalomas turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas; 6); 7) asmuo padarė administracinį nusižengimą, susijusį su naudojimusi šio kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta specialiąja teise, šios teisės neturėdamas arba kai ji iš asmens buvo atimta. 3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo protokolas šio kodekso nustatyta tvarka perduodamas administracinį nusižengimą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui). 4. Administracinis nurodymas yra neskundžiamas.
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 611 straipsnis (statute)
[Papildoma norma (spragų paieška) — ANK 417 str. – Nustato transporto priemonės savininko (valdytojo) atsakomybę už nurodymų ar duomenų apie asmenį, valdžiusį transporto…
[Papildoma norma (spragų paieška) — ANK 417 str. – Nustato transporto priemonės savininko (valdytojo) atsakomybę už nurodymų ar duomenų apie asmenį, valdžiusį transporto priemonę, nepateikimą. (rasta pagal temą)] Kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, išskyrus dėl šio kodekso 463 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o dėl šio kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 431 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse ar 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nurodyto administracinio nusižengimo – taip pat duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą arba už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymą, ar atitinkamai apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuriam administracinio nusižengimo padarymo metu buvo pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Šiam asmeniui surašomas ir siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas, o pagal šio kodekso 608 straipsnio 5 dalį – tik nutarimas).
Original article → Marijampolė is rolling out a smart city monitoring system to help detect potential dangers · Respublika
Original — Respublika
Marijampolė is rolling out a smart city monitoring system to help detect potential dangers Copy link
Marijampolė is completing the installation of a new video surveillance system featuring 79 cameras. Using artificial intelligence, the system will be able to analyze events in public spaces and recognize potential dangers, the municipality…
Analysis

Core issue

For the residents of Marijampolė and for vehicle owners operating in the city, no legal obligation changes in substance — they are data subjects within this system, and the entire impetus for compliance is created by the municipality itself as data controller. On the day the system with 79 cameras begins operating, the municipal administration must have in place and in force the three elements required by law: a lawful basis for processing, a completed data protection impact assessment, and information on the surveillance provided to residents. The precise question to be resolved is whether such large-scale surveillance of public spaces with AI analysis complies with Articles 6, 13 and 35 of Regulation (EU) 2016/679 (the General Data Protection Regulation) and Article 14 of the Law on the Legal Protection of Personal Data concerning the binding nature of the supervisory authority's requirements.

Legal assessment

Under Article 6(1) GDPR, the municipality's processing of video data in public spaces may be lawful on the basis of point (e) — the performance of a public-interest function entrusted to the controller; consent (point (a)) cannot realistically be expected in this context, while point (f) does not apply at all to authorities performing their tasks. The Marijampolė municipality's instruments confirm this basis in practice: the municipal administration processes personal data "in the performance of public-authority functions" or in pursuit of legitimate interests, and the functions of local self-government are grounded in Article 6 (points 34, 37 and 39) of the Law on Local Self-Government, as formulated in the municipality's procedural descriptions. Since new technologies are used — AI recognising persons, vehicles and unusual events, as well as audio analysis — under Article 35(1) GDPR the municipality is obliged, before commencing processing, to carry out a data protection impact assessment (DPIA) and, as required by Article 35(2), to consult the designated data protection officer (contact details are given in the municipality's instruments: [email protected]). Article 13(1) GDPR requires that those under surveillance be informed of the controller's identity, the data protection officer's contact details, the purposes of processing, the legal basis and the categories of recipients — in practical terms, this means information boards at the cameras and the accessibility of the controller's policies, a model the municipality already applies in its other systems. The audio-analysis function must be assessed as an additional source of risk requiring separate evaluation in the DPIA, since recital 83 GDPR recalls that security measures must be proportionate to the nature of the data and the potential harm to individuals. Supervision is exercised by the State Data Protection Inspectorate: under Article 14 of the Law on the Legal Protection of Personal Data, the municipality is obliged to comply with its requirements, to provide information and to enable access to the data and equipment, while recital 129 GDPR empowers the supervisory authority to impose sanctions and even to order a temporary or definitive restriction of processing, including a ban. The growth in the number of city video-surveillance cameras to 115–125 units set out in the municipality's strategic plan shows that the system is a planned and funded part of municipal activity, not an incidental initiative.

Consequences

If the DPIA was not carried out before implementation, residents may complain to the State Data Protection Inspectorate, to which the municipality must, under Article 14 of the Law on the Legal Protection of Personal Data, grant access to documents and equipment; the Inspectorate may order the suspension or prohibition of processing.

  • Cameras recognising vehicle registration numbers mean that drivers are not passive bystanders — their registration data become personal data and must be processed under the same GDPR safeguards.
  • A lawfully operating system creates a new circumstance for residents: their images and audio signals in public places are recorded and analysed by automated means, while the rights of access to data and to lodge a complaint with the Inspectorate remain real remedies.
  • In the event of a data security breach — unlawful disclosure or unauthorised access — the municipality bears the obligation to restore security and to answer to the supervisory authority, as defined in the definitional provisions of the Law on the Legal Protection of Personal Data.
Sources:
  • Dėl Marijampolės savivaldybės 2026–2028 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo — Marijampolės savivaldybė, tarybos sprendimas Nr. 1-1
  • Dėl Marijampolės savivaldybės 2025–2027 metų koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų plėtros plano patvirtinimo — Marijampolės savivaldybė, mero potvarkis Nr. MV-1058
  • Dėl Marijampolės savivaldybės tarybos 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 1-413 „Dėl Marijampolės savivaldybės 2025–2027 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo“ pakeitimo — Marijampolės savivaldybė, tarybos sprendimas Nr. 1-200
  • Dėl Vaikų registravimo ir priėmimo į Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo — Marijampolės savivaldybė, Nr. 1-320
  • Dėl Bendruomenės ir Marijampolės savivaldybės diasporos iniciatyvų, skirtų viešųjų erdvių infrastruktūrai gerinti ir patrauklumui didinti, projektų idėjų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo — Marijampolės savivaldybė, Nr. 1-33
  • Dėl Marijampolės savivaldybės mero rezervo lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo — Marijampolės savivaldybė, Nr. 1-288
  • Dėl Pagalbos pinigų vaikus globojančioms (rūpinančioms) šeimoms bei šeimynoms skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo — Marijampolės savivaldybė, Nr. 1-321
  • Dėl Prekybos ir paslaugų teikimo Marijampolės savivaldybės viešosiose vietose tvarkos aprašo patvirtinimo — Marijampolės savivaldybė, Nr. 1-33
Legal basis (3)
• Dėl Marijampolės savivaldybės 2026–2028 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo — Marijampolės savivaldybė, tarybos sprendimas Nr. 1-1 (regulation)
[Savivaldybės teisės aktas (tarybos sprendimas; šaltinis — savivaldybės teisės aktų portalas): Marijampolės savivaldybė, Nr. 1-1, priimtas 2026-01-30. Taikomas tik šios…
[Savivaldybės teisės aktas (tarybos sprendimas; šaltinis — savivaldybės teisės aktų portalas): Marijampolės savivaldybė, Nr. 1-1, priimtas 2026-01-30. Taikomas tik šios savivaldybės teritorijoje. Portalo būsena: Galioja (2026-10-13). Paskelbtas ir TAR: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/77573694010311f1b96ed27de6271e6a.] bevariklio transporto plėtrą, eismo saugumo didinimą ir aplinkai draugišką judumą. Atlikti darbai 2025 metais: 1. Viešojo transporto informacinės sistemos modernizavimas. 2025 metais pradėtos viešųjų pirkimų procedūros dėl informacinių švieslenčių įrengimo. Projektas apima 20 švieslenčių įrengimą viešojo transporto stotelėse ir 18 švieslenčių autobusų stoties teritorijoje. Darbų įgyvendinimas numatomas 2026 m. laikotarpyje.
• Dėl Marijampolės savivaldybės 2025–2027 metų koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų plėtros plano patvirtinimo — Marijampolės savivaldybė, mero potvarkis Nr. MV-1058 (regulation)
[Savivaldybės teisės aktas (mero potvarkis; šaltinis — savivaldybės teisės aktų portalas): Marijampolės savivaldybė, , priimtas 2025-12-31. Taikomas tik šios…
[Savivaldybės teisės aktas (mero potvarkis; šaltinis — savivaldybės teisės aktų portalas): Marijampolės savivaldybė, , priimtas 2025-12-31. Taikomas tik šios savivaldybės teritorijoje. Portalo būsena: Galioja (2026-10-03). Paskelbtas ir TAR: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/b2f1fe90e63e11f08918e1adc7c5b1ec.] bendruomenei bendradarbiaujant su policijos įstaiga vykdo prevencinę priemonę - steigia „Saugios kaimynystės grupes“. Su “Saugios kaimynystėmis grupėmis” vyksta nuolatinė, sisteminga komunikacija aktualiais prevenciniais ir kitais, su saugumu susijusiais klausimais, visus šiuos ir kitus klausimus su gyventojais, bendruomenėmis, seniūnais sprendžia - pareigūnai patruliuoja nustatytuose maršrutuose, tikrina įtartinus automobilius ir asmenis, vyksta pas triukšmaujančius, stebi aplinką, bendruomenė įtraukiama į saugios kaimynystės kūrimą, bendruomenė skatinama netoleruoti smurto artimoje aplinkoje, nusikalstamoms veikoms. Taip pat saugių kaimynysčių nariams nuolat teikiama informacija kaip ir kokiomis efektyviausiomis priemonėmis, įrenginiais, geriau apsaugoti savo gyvenamąją vietą.
• Dėl Marijampolės savivaldybės tarybos 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 1-413 „Dėl Marijampolės savivaldybės 2025–2027 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo“ pakeitimo — Marijampolės savivaldybė, tarybos sprendimas Nr. 1-200 (regulation)
[Savivaldybės teisės aktas (tarybos sprendimas; šaltinis — savivaldybės teisės aktų portalas): Marijampolės savivaldybė, Nr. 1-200, priimtas 2025-06-30. Taikomas tik…
[Savivaldybės teisės aktas (tarybos sprendimas; šaltinis — savivaldybės teisės aktų portalas): Marijampolės savivaldybė, Nr. 1-200, priimtas 2025-06-30. Taikomas tik šios savivaldybės teritorijoje. Portalo būsena: Negalioja (2026-10-15). Paskelbtas ir TAR: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/cfc83143570211f0a3d380837a821750. Tai ankstesnio akto PAKEITIMAS — jei yra keli to paties akto pakeitimai, galioja vėliausias.] I-07-02-02-01-02-01 | Miesto vaizdo stebėjimo kamerų skaičius (vienetas) | 115.00 | 120.00 | 125.00 | | | 07.02.02.01.03. Projekto „Miesto saugumas - mūsų prioritetas“ dalinis finansavimas | | | | | I-07-02-02-01-03-01 | Įgyvendintų projektų skaičius (vienetas) | 1.00 | 1.00 | 1.00 | | | 07.02.02.02. T Savivaldybės viešųjų erdvių (poilsiaviečių ir parkų) tvarkymas | | | | | I-07-02-02-02-01 | Prižiūrimų viešųjų erdvių plotas (hektaras) | 450.00 | 450.00 | 450.00 | P-3.1.2.4 Žaliųjų erdvių ploto padidėjimas | | 07.02.02.02.01 Gatvių, pėsčiųjų takų, šaligatvių, laiptų, autobusų stotelių valymo darbai, viešųjų tualetų eksploatacija, bioskaidžių ir komunalinių atliekų tvarkymas, mažųjų šiukšliadėžių atliekų tvarkymas | | | | | I-07-02-02-02-01-01 | Prižiūrimų gatvių plotas (kvadratinis metras) | 800000.00 | 800000.00 | 800000.00 |
Original article → Convicted for the 11th time of drunk driving, will not see his license for 7 years · Sekunde.lt
Original — Sekunde.lt
Convicted for the 11th time of drunk driving, will not see his license for 7 years Copy link
A resident of the Molėtai district, already convicted 11 times for drunk driving, has been sentenced by the court to real imprisonment and banned from driving for 7 years. The offender's car was also confiscated. The man told officers that…
Analysis
Under Article 68(2) of the Criminal Code, for a person who has already been prohibited from driving for a criminal act of driving under the influence, the prohibition may be imposed for a term of one to seven years, and under paragraph 4 it also applies for the entire period of imprisonment.
Article 281-1(1) of the Criminal Code provides that driving with a blood alcohol concentration of 1.51 per mille or more is punishable by a fine, arrest, or imprisonment for up to one year.

Core issue

In the case of R. K., the court applied the special provision of Article 68(2) of the Criminal Code, which allows a driving prohibition of up to seven years — instead of the standard one to five years — for a person who has already been prohibited from driving for driving under the influence. This means that the convicted person will be unable to obtain and exercise the right to drive for seven years from the entry into force of the judgment, and the prohibition will additionally cover the entire eight-month term of imprisonment pursuant to Article 68(4) of the Criminal Code. The more precise legal question arising from this case is: on what grounds does a person who holds no driving licence and has been deprived of the right to drive incur criminal liability for repeat driving under the influence, and what penalties and measures may be imposed on such a person. The answer is determined under Article 281-1, Article 68, Article 72, and Articles 63 and 54 of the Criminal Code.

Legal assessment

The established 2.05 per mille exceeds the threshold of Article 281-1(1) of the Criminal Code (1.51 per mille); the act is therefore qualified precisely under this provision rather than under administrative liability norms. Since R. K.'s right to drive had already been withdrawn by a 2025 judgment, the court was able to apply the second sentence of Article 68(2) of the Criminal Code — a prohibition of up to seven years, applicable specifically to a person who has already been prohibited from driving for a criminal act of driving under the influence. The confiscation of the vehicle is grounded in Article 72(2) of the Criminal Code: property that served as an instrument of a prohibited act is regarded as subject to confiscation, and property subject to confiscation that belongs to the offender must be confiscated in all cases (paragraph 3). The final penalty of 8 months' imprisonment was aggregated under Article 63(1) of the Criminal Code, which requires a penalty to be imposed for each act separately and only thereafter a final aggregated penalty, taking into account the circumstances specified in Article 54(2). The procedural acceleration — the admission of guilt and consent to an expedited investigation and a shortened examination of evidence at trial — conforms to the criminal procedure regime. The choice of the most severe penalty provided for in the sanction was driven by recidivism — the eleventh time for the same act.

Consequences

The practical set of consequences for the convicted person:

  • a real custodial sentence of 8 months, the execution of which was not deferred in this case under Article 75(1) of the Criminal Code;
  • a prohibition on obtaining and exercising the right to drive for 7 years, counted from the entry into force of the judgment, and, pursuant to Article 68(4) of the Criminal Code, the prohibition also applies for the entire period of serving the imprisonment;
  • confiscation of the Audi automobile to the benefit of the State under Article 72 of the Criminal Code;
  • execution of the prohibition will commence when the convicted person has served the sentence or has been conditionally released, and the administration of the institution will, within three working days, send a notice to the executing authority pursuant to Article 357(3) of the Code of Criminal Procedure;
  • data on the withdrawal of the right to drive are entered in the Register of Administrative Offences pursuant to Article 68-2 of the Code of Administrative Offences.

For other road users, this is practically significant as a signal that repeat driving under the influence without a right to drive reaches the level of criminal liability, with real imprisonment and pecuniary loss. The judgment may be appealed to the Panevėžys District Court within 20 days of its pronouncement.

Fact-check: incomplete 2 · confirmed 1
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 68 straipsnis (statute)
68 straipsnis. Uždraudimas naudotis specialia teise 1. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto…
68 straipsnis. Uždraudimas naudotis specialia teise 1. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. 2. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 2811 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis. 3. Teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą. 4. Uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 281 straipsnis (statute)
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 68 str. nukreipia į šio akto 281 str.] Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra…
[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 68 str. nukreipia į šio akto 281 str.] Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. 281 1 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Papildyta straipsniu: 282 straipsnis. Transporto saugumo sutrikdymas 1. Tas, kas nevairuodamas transporto priemonės pažeidė transporto eismo tvarkos ar saugumo taisykles, jeigu dėl to žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Tas, kas neteisėtai panaudojo valdomą ar nevaldomą objektą, judantį oru, žeme ar vandeniu, ir dėl to kilo reali grėsmė žmogaus gyvybei ar sveikatai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veiklai arba buvo sutrikdytas saugus transporto eismas, arba padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata arba buvo padaryta labai didelė turtinė žala, arba atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 4.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 71 straipsnis (statute)
3. Teismas, skirdamas įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kartu nustato šios įmokos sumokėjimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji…
3. Teismas, skirdamas įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kartu nustato šios įmokos sumokėjimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai. 72 straipsnis. Turto konfiskavimas 1. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. 2. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. 3. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. 4. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1 ) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2 ) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3 ) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4 ) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5 ) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. 5.
Original article → S. Vilkelytė. Peter Pan Between Algorithms and Missiles · Teisė.pro
Original — Teisė.pro
S. Vilkelytė. Peter Pan Between Algorithms and Missiles Copy link
It has been four years since the brutal war in Ukraine began, and four years that Lithuania has contributed to helping families and children who arrived from Ukraine. At first glance, everyone's goal seems to be the same: first to ensure…
Analysis
Temporary guardianship under Article 3.253 of the Civil Code lasts 12 months and may only exceptionally be extended to 18 months, and under Article 496(1) of the Code of Civil Procedure, having restricted parental authority, the court is obliged, of its own motion, to examine the question of establishing permanent guardianship.
In Moretti and Benedetti v. Italy (27 April 2010, § 48), the ECtHR recognized de facto "family bonds," assessing the time spent together, the quality of the relationship, and the adult's role in the child's life.

Core issue

The transfer of a four-year-old Ukrainian citizen, who has lived in Lithuania for three years in a foster family, to Ukraine is not an adoption or migration issue but one of international child protection jurisdiction, which is governed not by the Hague Convention but by the earlier bilateral treaty between Lithuania and Ukraine. Under Article 30(1) of the Treaty between the Republic of Lithuania and Ukraine on Legal Assistance and Legal Relations in Civil, Family and Criminal Matters, guardianship matters concerning a child holding Ukrainian citizenship are decided by the authorities of the state of nationality, and under Article 52 of the Hague Convention, that Convention has no effect on this bilateral treaty. The precise legal question is whether Lithuanian authorities and courts may establish permanent guardianship for this child in Lithuania, or whether they must cede the decision to Ukraine, and whether the child, represented under the temporary guardianship established by Article 3.254 of the Civil Code, may be transferred to the state of origin without an assessment of the child's best interests under Article 3 of the Convention on the Rights of the Child.

Legal assessment

The parties' obligations and jurisdiction in this situation are apportioned as follows:

  • In March 2024, the Service, acting under Article 30(4) of the Bilateral Treaty, took urgent measures — establishing temporary guardianship — but failed to immediately notify the competent Ukrainian authority, even though this was mandatory under the treaty.
  • Temporary guardianship under Article 3.253 of the Civil Code lasts 12 months and may only exceptionally be extended to 18 months; this term expired in early 2025, whereupon the court restricted the mother's parental authority under Article 3.180 of the Civil Code, and under Article 496(1) of the Code of Civil Procedure, the court is in such a case obliged, of its own motion, to examine the question of establishing permanent guardianship.
  • Having assessed Article 30 of the Bilateral Treaty, the court noted that it could not decide on permanent guardianship — competence under Article 30(1) lies with the Ukrainian authority; however, Article 30(2) provides that the relations between guardian and ward are governed by the law of the state that appointed the guardian, i.e., the relations between Piteris Penas and the guardians M are governed by Lithuanian law.
  • Article 30(3) of the Bilateral Treaty obliges the authorities to notify the authority of the state of nationality when measures of guardianship are necessary in the interests of its citizen and the child resides in another country — the Service did so, but failed to provide essential circumstances: the child's attachment to the foster family, language, and emotional bonds.
  • Article 3(1) of the Convention on the Rights of the Child requires that in all actions concerning a child, the child's best interests be given priority, and Article 20 requires alternative care to be ensured for a child left without parental care; Articles 6 and 11 of the Hague Convention regulate jurisdiction over children displaced due to unrest and urgent protective measures in the state where the child is present, but their application here is limited, as the bilateral treaty takes precedence.

One ECtHR case is cited in the case-law sources: Moretti and Benedetti v. Italy (judgment of 27 April 2010, § 48), in which the ECtHR recognized that de facto "family bonds" had formed between the child and the adults who had cared for him and wished to adopt him — assessing the time spent together, the quality of the relationship, and the adult's role. This criterion is directly applicable in assessing Piterio Peno's attachment to the foster family M: three years of living together, Lithuanian as the only language the child knows, and the guardians' continuous desire to care for the child are precisely the elements the ECtHR considers decisive. Furthermore, Article 1.32(1) of the Civil Code provides that the relations between children and parents are governed by the law of the state of the child's habitual residence — and the child has lived in Lithuania since the age of two.

Consequences

Practical directions for the further course of proceedings:

  • If the Ukrainian authority decides to transfer the child to another foster family in Ukraine, the Lithuanian authorities, within the limits of the effect of measures under Article 30(4) of the Bilateral Treaty, will be obliged to execute it — the child will be separated from the foster family M notwithstanding the de facto family bonds.
  • The guardians M may seek to defend their position through the ECtHR case-law criteria (de facto family bonds) or bring claims under Article 3.174 of the Civil Code regarding determination of the child's place of residence, if they have such procedural standing under Lithuanian law.
  • The Service may face questions of liability for failing to notify the Ukrainian authorities immediately in 2024 and subsequently failing to provide essential circumstances concerning the child's interests — this may be regarded as a breach of the duty of cooperation under the Bilateral Treaty.
  • The child's removal from Lithuania will also entail changes in practical entitlements: under Article 21 of the Law on Benefits for Children, payment of benefits is terminated when the child is taken from legal representatives or when the conditions are no longer met; the rights arising from the status of temporary protection under Article 94 of the Law on the Legal Status of Aliens would likewise cease to apply upon departure.
  • Point to monitor: the decision of the competent Ukrainian authority on the child's guardianship — whether it will confirm the transfer to Ukraine or take into account the additional circumstances of the child's interests submitted. One year after the Service's request, Ukraine has already demanded the child's return, so a decision may be expected in the near future.
Roots — who shaped this rule and why:
Fact-check: unverified 2 · confirmed 1
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 3.253 straipsnis (statute)
3.254 straipsnis. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindai Vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1 ) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų…
3.254 straipsnis. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindai Vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1 ) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2 ) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3 ) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui; Straipsnio punkto pakeitimai: 4 ) tėvai yra nežinomi (kol bus nustatyti tėvystės ar artimos giminystės ryšiai); Papildyta straipsnio punktu: 5 ) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra neveiksnūs ar ribotai veiksnūs nepilnamečiai. Papildyta straipsnio punktu: 3.254 1 straipsnis. Vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą 1. Kai yra šio kodekso 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. 2. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per penkias darbo dienas, kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 3.180 straipsnis (statute)
2. Kai šio kodekso 3.254 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu yra nustatyta vaiko laikinoji globa, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ne vėliau kaip per 60…
2. Kai šio kodekso 3.254 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu yra nustatyta vaiko laikinoji globa, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo vaiko laikinosios globos nustatymo kreipiasi į teismą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo, išskyrus atvejus, kuriais, nustačius vaiko laikinąją globą, tėvai (tėvas ar motina) deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą. Papildyta straipsnio dalimi: 3. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: 4. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: 5. Tėvų valdžios apribojimas taikomas tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: 3.181 straipsnis. Tėvų valdžios apribojimo panaikinimas ar tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimas kitu 1.
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 3.174 straipsnis (statute)
3.174 straipsnis. Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo 1. Kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat…
3.174 straipsnis. Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo 1. Kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). 2. Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. 3. Teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. 4. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Original article → A "Castle of Light" costing a million proposed on Šeimyniškėliai Hill · Anykšta
Original — Anykšta
A "Castle of Light" costing a million proposed on Šeimyniškėliai Hill Copy link
On the evening of October 8th, the Anykščiai chapel—the World Anykščiai Creativity Centre—hosted a presentation of the idea for an archi-sculptural light installation on the Šeimyniškėliai hillfort, called "Castle of Light. Voruta."…
Analysis
Plots within the hillfort territory are assigned a conservation (protection) purpose (Art. 11(5) of the Law on the Protection of Immovable Cultural Heritage), and Article 19(4) prohibits construction works that destroy valuable characteristics.
A management plan is prepared on the basis of the data in the Register of Cultural Values and the studies required prior to design, and the works design must, before a permit is issued, undergo a heritage protection (special) expert appraisal (Art. 23 of the Law on the Protection of Immovable Cultural Heritage).

Core issue

The Šeimyniškėliai hillfort is a cultural heritage object of national significance (unique code 1886) with a territory of 122,859 sq. m; consequently, any construction of a metal "Castle of Light" within its territory will be assessed not as an art initiative but as construction within a cultural heritage object. Such a project would require a heritage management plan, a heritage protection (special) expert appraisal, and permits issued only upon obtaining the consent of the Department of Cultural Heritage and the municipality's heritage protection division. The more precise legal question is whether the installation of steel towers (20 m and 15 m) within the hillfort territory can at all be reconciled with the prohibition in Article 19(4) of the Law on the Protection of Immovable Cultural Heritage against construction works that destroy valuable characteristics, and it will be decided under Article 23 of the Law on the Protection of Immovable Cultural Heritage and the procedures of the Law on Construction.

Legal assessment

The hillfort complex is protected in accordance with the purposes established in Article 4 of the Law on the Protection of Immovable Cultural Heritage — scientific cognition and public cognition; the territory of the object is inseparable from it (Art. 11(1)), and the plots within it have a conservation (protection) purpose (Art. 11(5)). In practical terms, this means that the architect M. Maziliauskas and any potential developer bear the following obligations:

  • to prepare a management plan based on the data in the Register of Cultural Values and on the studies required prior to design (Art. 23(2) of the Law on the Protection of Immovable Cultural Heritage);
  • to subject the design to a heritage protection (special) expert appraisal before the permit is issued, and to amend the design in accordance with the mandatory observations in the expert appraisal reports (Art. 23, as presented in source [1]);
  • to obtain a permit, for the issuance of which the minutes of the Standing Construction Commission, signed by a representative of the Department and a representative of the municipal heritage protection division, are required (Art. 23, per [1]);
  • to carry out construction in accordance with the requirement of Article 6(4) of the Law on Construction not to alter the living and working conditions of third parties, and also to observe the public interest enshrined in Article 52 of the Law on Construction — the protection of immovable cultural heritage and construction in protected areas.

The essential obstacle is the prohibition in Article 19(4) on carrying out, in a protected asset subject to public cognition, construction works that destroy valuable characteristics, including the formation of a new planning structure; with respect to the unexplored parts of the hillfort territory, the requirements of Article 17 also apply (Art. 19(3)). The archaeologist Dr. G. Zabiela's position in the media — that "this exception no longer applies now" and that heritage is protected "more and more strictly" — shows that one cannot today rely on the practice of the permit around the year 2000 to restore a model; this reflects the logic of Article 23(4), under which restoration is possible only "in exceptional cases" and only for objects substantiated by comprehensive research data. An additional procedural precondition is public information and participation under Article 37 of the Law on Construction when design proposals for structures of public importance are considered, while Article 31 of the Law on Territorial Planning would allow interested persons to participate in public disclosure procedures.

Consequences

The most realistic scenario: without a procedure initiated by the municipality and the Department of Cultural Heritage, the project will remain a vision — an installation worth one million euros cannot be built merely as the architect's "gift," because the basis for a permit is a management plan and an expert appraisal, not a benefactor's intention. If the project were nonetheless to be pursued, the stages would be:

  • preparation of the management plan and the heritage protection expert appraisal, the conclusions of which may require amendments or may entirely reject the construction of the 20–15 m towers on plots designated for conservation;
  • public information under Article 37 of the Law on Construction — the community's position, manifested in the storm of disputes surrounding the presentation, acquires procedural significance precisely here;
  • if the permit is refused, the project's proponents retain the legal remedies under Article 49 of the Law on Territorial Planning to challenge unlawful administrative decisions in court.

For the Anykščiai District Municipality this is of practical importance as landowner or trustee of state land, and for the manager of the memorial museum as the administrator of the object, whose obligations under the protection agreement (e.g., the obligation provided for in Article 16(6)(1) not to erect structures that obstruct the landscape) would pass along with the object.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos statybos įstatymas 27 straipsnis (statute)
11. Nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, bet privaloma pranešti apie statybos pradžią, pateikiant šio įstatymo 272 straipsnio 5 ar 51 dalyse išvardytus…
11. Nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, bet privaloma pranešti apie statybos pradžią, pateikiant šio įstatymo 272 straipsnio 5 ar 51 dalyse išvardytus dokumentus šiais atvejais: 1) daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus atvejus (kai privalomas statybą leidžiantis dokumentas); 2) daugiabučiame name ar viešajame pastate įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo, aprūpinimo karštu vandeniu ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas; 3) statant naują nesudėtingąjį II grupės statinį kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje; 4) statant naują nesudėtingąjį II grupės statinį magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijoje; 5) rekonstruojant nesudėtingąjį II grupės statinį kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje; 6) rekonstruojant nesudėtingąjį II grupės statinį magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijoje; 7) griaunant neypatingąjį statinį, pastatytą ne anksčiau kaip prieš 50 metų arba nepatenkantį į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę; 8) statant naują statinį, rekonstruojant statinį, kuris skirtas Investicijų įstatyme nurodytiems stambiems projektams, išskyrus stambius projektus, Vyriausybės nutarimu pripažintus užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, įgyvendinti arba kuris skirtas Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme nurodytų laisvųjų ekonominių zonų įmonių veiklai vykdyti, arba kuris skirtas Gynybos ir saugumo pramonės įstatyme nurodytiems gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektams įgyvendinti, arba nugriaunant statinį, esantį stambaus projekto, išskyrus stambų projektą, Vyriausybės nutarimu pripažintą užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, įgyvendinimui skirtoje teritorijoje arba laisvųjų ekonominių zonų teritorijoje, arba gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektams įgyvendinti skirtoje teritorijoje.
• Lietuvos Respublikos statybos įstatymas 2 straipsnis (statute)
7. Neteko galios nuo 2026-01-08 Straipsnio dalies naikinimas: 7 1. Deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimas – dalis statinio statybos užbaigimo procedūros, per…
7. Neteko galios nuo 2026-01-08 Straipsnio dalies naikinimas: 7 1. Deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimas – dalis statinio statybos užbaigimo procedūros, per kurią statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas, turintis teisę būti ypatingojo ar neypatingojo statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu, ar statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas, turintis teisę būti ypatingojo ar neypatingojo statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu, savo ekspertine išvada pritaria statytojo (užsakovo) parengtai statinio užbaigimo deklaracijai, kuria deklaruojama, kad pastatytas statinys atitinka statinio projektą, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Papildyta straipsnio dalimi: 8. Ekonomiškai pagrįsta statinio naudojimo trukmė – laikotarpis, per kurį tikslinga naudoti statinį palaikant jo naudojimo savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus, atsižvelgiant į visus tarpusavyje susijusius aspektus: statinio projektavimo, statybos, naudojimo ir naudojamo statinio draudimo išlaidas, išlaidas, kurių reikia siekiant išvengti naudojimo sutrikimų; statinio griūties riziką ir pasekmes jo naudojimo laikotarpiu; planuojamą dalinį atnaujinimą; valymo, statinio priežiūros ir remonto išlaidas. 9. Ekspertizės rangovas – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę atlikti statinio projekto (jo dalies) ar statinio (jo dalies) ekspertizę. Nr. 23. Laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. 24. Laikinasis statinys – statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą. 24 1. Nacionalinis statybos informacijos klasifikatorius – susistemintas šalies statinių ir su jais susijusių įrenginių gyvavimo ciklo duomenų grupių (klasių) sąrašas, į kurį įeina šių duomenų ar jų grupių (klasių) pavadinimai, pagal tam tikrą struktūrą sudaryti kodai ir požymių aprašymai. Papildyta straipsnio dalimi: 25. Nacionalinis techninis įvertinimas – techninio vertinimo įstaigos aplinkos ministro nustatyta tvarka parengtas ir išduotas statybos produkto eksploatacinių savybių vertinimo, atsižvelgiant į jo esmines charakteristikas, susijusias su esminiais statinių reikalavimais, dokumentas. 26. Naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. 27. Nebaigtas statinys – statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisės aktuose, yra neužbaigti. 28. Neypatingasis statinys – statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. 29. Nekilnojamojo turto vystytojas – statytojas (užsakovas), kuris investuodamas vysto nekilnojamąjį turtą ir (ar) infrastruktūrą miestuose, miesteliuose ar kitose urbanizuojamose (urbanizuotose) teritorijose: formuoja statinių statybai skirtus sklypus, juose stato statinius ir juos parduoda. 30. 34. Paskirtoji įstaiga – Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, aplinkos ministro nustatyta tvarka Vyriausybės įgaliotos institucijos ar įstaigos paskirtas atlikti trečiosios šalies užduotis vertinant ir tikrinant statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumą ir statybos produktų atitiktį pagal Reglamentą (ES) 2024/3110 nustatytiems reikalavimams ir (ar) tikrinant statybos produktų aplinkosauginio tvarumo skaičiavimus. TAR pastaba. 2 straipsnio 34 dalies redakcija nuo 2026-12-31: 34. Paskirtoji įstaiga – Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, aplinkos ministro nustatyta tvarka Vyriausybės įgaliotos institucijos ar įstaigos paskirtas atlikti trečiosios šalies užduotis vertinant ir tikrinant statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumą ir statybos produktų atitiktį pagal Reglamentą (ES) 2024/3110 nustatytiems reikalavimams ir (ar) tikrinant statybos produktų aplinkosauginio tvarumo skaičiavimus, ir (ar) vertinant Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų gaminių atitiktį minimaliesiems higienos reikalavimams, nustatytiems Europos Komisijos įgyvendinimo aktais, priimtais pagal 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (nauja redakcija) 11 straipsnio 2 dalį. , i. k. Pastato energinis naudingumas – apskaičiuotas arba išmatuotas energijos kiekis, reikalingas patenkinti su įprastu pastato naudojimu siejamą energijos poreikį, įskaitant energiją pastato šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens ir pastato apšvietimo reikmėms; 40 1. Pastatų duomenų banko informacinė sistema – valstybės informacinė sistema, skirta duomenims apie pastatus, jų naudojimą, techninę priežiūrą, naudojimo priežiūrą, pastatų bendrojo naudojimo objektus, šių objektų valdymą ir valdymo priežiūrą tvarkyti. Papildyta straipsnio dalimi: 41. Patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė. 42. Pateikimas į rinką – kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2024/3110 3 straipsnio 5 punkte. 42 1. Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių tvirtinimas – esant nebaigtai statinio statybai atliekama procedūra, per kurią statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas, turintis teisę būti ypatingojo ar neypatingojo statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu, ar statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas, turintis teisę būti ypatingojo ar neypatingojo statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu, savo ekspertine išvada pritaria statytojo (užsakovo) parengtai pažymai apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, kuria patvirtinama, kad statomas statinys atitinka statinio projektą, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Papildyta straipsnio dalimi: 43. Platintojas – kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2024/3110 3 straipsnio 35 punkte. 83. Statinio techninis prižiūrėtojas – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, šio įstatymo 48 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais ir pagal to paties straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atliekantys statinio techninę priežiūrą. 84. Statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. 85. Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose. 86. Statyba ūkio būdu – fizinio asmens pagal šio įstatymo reikalavimus pasirinktas statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir statinys sukuriamas statytojo (užsakovo) rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, naudojant tik statytojo (užsakovo) darbo jėgą. 87. Statybą leidžiantis dokumentas – dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą. 88. Statybinės atliekos – atliekos, susidarančios atliekant statybos darbus. 89. Statybiniai tyrimai – statinio statybos žemės sklype (ar, kai reikia, gretimose teritorijose) atliekami normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatyti geodezijos ir kartografijos darbai, inžineriniai geologiniai, geotechniniai ir kiti tyrimai; aplinkos, kraštovaizdžio, higieniniai tyrimai; kai rekonstruojamas ar remontuojamas esamas statinys arba pristatomas prie esamo statinio naujas statinys, taip pat esamo ir gretimų statinių, kuriems gali turėti įtakos numatomi statybos darbai, tyrimai. Nr. 108. Tyrėjas – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kuriems tam tikrą tyrimų sritį reglamentuojantys Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teisę atlikti šiuos tyrimus. 109. Universalus dizainas – gaminių ir aplinkos forma, kai jais be specialaus pritaikymo gali naudotis vaikai, suaugę, vyrai, moterys, senyvo amžiaus, asmenys su negalia, įvairių tautybių ir kitų grupių žmonės. 110. Viešasis pastatas – viešbutis ar kitas trumpalaikio apgyvendinimo pastatas; įstaigos pastatas; didmeninės ir mažmeninės prekybos pastatas; oro uosto, geležinkelio, autobusų keleivių stoties pastatas; pramoginių renginių pastatas; švietimo ar gydymo ir slaugos įstaigos pastatas; maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatas. 111. Vietiniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai kartu su maitinimo šaltiniais, skirti vieno vartotojo ar grupės vartotojų poreikiams tenkinti. 111 1. Visai netaršus pastatas – labai didelio energinio naudingumo pastatas, kuriam reikalingas labai mažas energijos kiekis ir kuris visai neišskiria anglies dioksido iš iškastinio kuro, o jį eksploatuojant išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra nulinis arba labai mažas pagal aplinkos ministro tvirtinamuose normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus rodiklius. Papildyta straipsnio dalimi: 112. Ženklas CE – kaip apibrėžta 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2008, nustatančiame su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančiame Reglamentą (EEB) Nr. 339/93. 113.
• Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas 30 straipsnis (statute)
Bendrieji specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo reikalavimai 1. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami: 1 ) kai juos rengti yra numatyta pagal…
Bendrieji specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo reikalavimai 1. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami: 1 ) kai juos rengti yra numatyta pagal įstatymus; 2 ) kai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai nereglamentuoja planuojamos veiklos ar už konkrečios veiklos reglamentavimą atsakingos institucijos sprendimu būtina konkretizuoti ar detalizuoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; 3 ) kai už konkrečią veiklos sritį atsakinga institucija planuoja įvesti naują žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojams ir naudotojams privalomą veiklos reglamentavimą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose, išskyrus atvejus, kai veiklos reglamentavimas nustatomas kultūros paveldo objektų apsaugos reglamentais pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą. 2. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pradedami rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimu dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios ir planavimo tikslų. 3. Specialiojo teritorijų planavimo procesą sudaro šie etapai: 1 ) parengiamasis; 2 ) rengimo; 3 ) baigiamasis. 4. Parengiamuoju etapu planavimo organizatorius pagal nustatytus planavimo tikslus numato planuojamą teritoriją, parengia ir patvirtina planavimo darbų programą. Planavimo darbų programoje numatomi konkretūs planavimo uždaviniai, nurodoma, ar turi būti atliekami tyrimai, galimybių studijos, ar rengimo etapu bus rengiama teritorijos vystymo koncepcija ir ar numatoma atlikti jos nepriklausomą profesinį vertinimą. Koncepcija rengiama, kai numatomos teritorijų planavimo dokumentų sprendinių alternatyvos, taip pat kitais Vyriausybės įgaliotų institucijų kartu su Aplinkos ministerija patvirtintose tam tikrose specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nustatytais atvejais. Koncepcija rengiama, kai numatomos teritorijų planavimo dokumentų sprendinių alternatyvos, taip pat kitais Vyriausybės įgaliotų institucijų kartu su Aplinkos ministerija patvirtintose tam tikrose specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nustatytais atvejais. Šiuo etapu planavimo organizatorius viešai paskelbia apie priimtą sprendimą dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios, planavimo tikslų ir planavimo darbų programą. Parengiamuoju etapu, jeigu planavimo darbų programoje numatyta, atliekami tyrimai, galimybių studijos. Be to, Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma, ar bus atliekamas SPAV. 5. Prieš pradėdamas rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi į specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nurodytas institucijas, kad šios išduotų teritorijos planavimo sąlygas. Teritorijos planavimo sąlygos išduodamos arba motyvuotas atsakymas apie jų neišdavimo priežastis pateikiamas per 15 darbo dienų (dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per 10 darbo dienų) nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu teritorijos planavimo sąlygos per nustatytą terminą neišduodamos ir planavimo organizatoriui nepranešama apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Išduotos teritorijos planavimo sąlygos galioja viso teritorijų planavimo proceso metu, bet ne ilgiau kaip 5 metus. Teritorijos planavimo sąlygos išduodamos, keičiamos ir jų galiojimo terminai pratęsiami aplinkos ministro nustatyta tvarka, laikantis šio įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. Teritorijos planavimo sąlygos išduodamos, keičiamos ir jų galiojimo terminai pratęsiami aplinkos ministro nustatyta tvarka, laikantis šio įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. Kai teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminas pasibaigia teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo tvirtinimo stadijoje, pratęsti teritorijos planavimo sąlygų galiojimo termino ar išduoti naujų teritorijos planavimo sąlygų nereikia – tvirtinanti institucija turi teisę patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą. 6. Specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro šios stadijos: 1 ) esamos būklės įvertinimas – tam tikros srities planuojamos veiklos vystymo galimybių teritorijoje vertinimas, esamų tendencijų ir problemų nustatymas; 2 ) bendrųjų sprendinių formavimas – atsižvelgiant į specialiojo teritorijų planavimo lygmenis ir veiklos pobūdį, nustatomi planuojamos veiklos vystymo ir (ar) naudmenų tvarkymo prioritetai, jeigu planavimo darbų programoje numatyta, parengiama koncepcija, Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas teritorijų planavimo dokumento SPAV, jeigu parengiamuoju etapu priimamas sprendimas šį vertinimą atlikti. Koncepcijai raštu turi pritarti planavimo organizatorius; 3 ) sprendinių konkretizavimas – atsižvelgiant į specialiojo teritorijų planavimo lygmenis, parengiami konkretūs sprendiniai tam tikros srities planuojamai veiklai plėtoti ir jai skirtoms teritorijoms naudoti, tvarkyti ir saugoti. 7. 7. Baigiamąjį etapą sudaro šios stadijos: 1 ) specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimas – parengto teritorijų planavimo dokumento viešinimas Vyriausybės nustatyta bendrąja teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka, atsižvelgus į šio dokumento teritorijų planavimo lygmenį, išskyrus koreguojamų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų viešinimą, kai taikoma Vyriausybės nustatyta supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka. Vyriausybės nustatyta supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka netaikoma tais specialiojo teritorijų planavimo dokumento koregavimo atvejais, kai specialiojo teritorijų planavimo dokumente taisomos techninės klaidos tik specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimu, o informacija apie priimtą sprendimą skelbiama planavimo organizatoriaus interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje; Straipsnio punkto pakeitimai: 2 ) specialiojo teritorijų planavimo dokumento derinimas teritorijų planavimo dokumentą derinančiose institucijose (kai specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami valstybės lygmeniu ir (ar) juos tvirtina Vyriausybė) ar Teritorijų planavimo komisijoje (savivaldybės ir (ar) vietovės lygmeniu); Straipsnio punkto pakeitimai: 3 ) specialiojo teritorijų planavimo dokumento tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje; 4 ) specialiojo teritorijų planavimo dokumento tvirtinimas ir registravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro informacinėje sistemoje. Straipsnio punkto pakeitimai: 8. 8. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami, koreguojami, keičiami, derinami, tikrinami ir tvirtinami vadovaujantis šiuo įstatymu, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuojančių subjektų veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir Vyriausybės įgaliotų institucijų vadovų kartu su aplinkos ministru patvirtintomis tam tikromis specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, kuriose nustatoma specialiojo teritorijų planavimo dokumento organizavimo, rengimo, koregavimo, keitimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo tvarka. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti tą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, laikantis šiame įstatyme nustatytų specialiojo teritorijų planavimo proceso reikalavimų ir taikant tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą. Sprendimą dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento koregavimo pradžios ir planavimo tikslų priima planavimo organizatorius. 9. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro informacinėje sistemoje, jeigu sprendime dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos ar institucijų sprendimai, kuriais patvirtinti specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, su nuoroda į šiuos dokumentus skelbiami Teisės aktų registre. Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos ar institucijų sprendimai, kuriais patvirtinti specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, su nuoroda į šiuos dokumentus skelbiami Teisės aktų registre. Oficialus informacinis pranešimas apie specialiojo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą skelbiamas specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Papildyta straipsnio dalimi: ŠEŠTASIS SKIRSNIS TERITORIJŲ PLANAVIMO VIEŠUMAS 31 straipsnis. Teritorijų planavimo viešinimas 1. Teritorijų planavimas yra viešas, išskyrus atvejus, kai planuojama krašto apsaugos tikslams reikalinga teritorija, kuri yra ar bus valdoma ir naudojama krašto apsaugos sistemos institucijų, taip pat kai valstybės sienos ir strateginės reikšmės objektai yra susiję su įslaptinta informacija pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas. 2. Teritorijų planavimo viešinimą užtikrina planavimo organizatorius. Bendroji ir supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentų rūšį ir lygmenį, nustatoma Vyriausybės tvirtinamuose Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →