Legal prism · 2026-10-15
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-10-15

Updated: 2026-10-15 21:09
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (5)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original article → Marijampolė police officers seize more than 110 kilograms of drugs · Suvalkietis
Original — Suvalkietis
Marijampolė police officers seize more than 110 kilograms of drugs Copy link
On October 5, 2026, officers from the Criminal Police Organized Crime Investigation Division of the Marijampolė County Chief Police Commissariat detained a resident of Kaunas district in the Raseiniai district municipality, suspected of…
Analysis
If the charge under Article 260(3) of the Criminal Code is upheld, the actual imprisonment penalty will range from ten to fifteen years.
Property subject to confiscation belonging to the offender must be confiscated in all cases (Art. 72(3) of the Criminal Code), including the vehicle used in the searches, if it is recognised as an instrument of the offence.

Core issue

The detained individual, a resident of Kaunas district, faces criminal liability under Article 260(3) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania — unlawful handling of a very large quantity of narcotic substances, an offence carrying a statutory penalty of imprisonment from ten to fifteen years. This is one of the most severe penalties in the Special Part of the Criminal Code, and the scope of its application here does not depend on establishing an intent to distribute — liability under Article 260(3) arises solely from the handling of a very large quantity, regardless of whether there was an intent to distribute. The specific legal questions the court will resolve are twofold: whether the seized approximately 97 kg of cannabis, 10 kg of cocaine and 5 kg of hashish (more than 112 kg in total) meet the "very large quantity" criterion set out in the recommendations approved by the Ministry of Health pursuant to Article 269(2) of the Criminal Code, and what sentencing limits will apply. In addition, the court will rule on confiscation of property under Article 72 of the Criminal Code and on possible coercive measures under Article 67 of the Criminal Code.

Legal assessment

The suspect has been charged under Article 260(3) of the Criminal Code, and the court has ordered detention as a pre-trial restraint measure, indicating that the pre-trial investigation leader assesses the risk of flight or re-offending as real. The confiscation mechanism under Article 72 of the Criminal Code is in practice virtually unavoidable in this case: property subject to confiscation includes the instrument, means or proceeds of a prohibited act, and property subject to confiscation belonging to the offender must be confiscated in all cases (Art. 72(2) and (3)). This means that the vehicle used during the detention, in which part of the substances was found, may be confiscated as an instrument of the offence, and property obtained directly or indirectly from the criminal act may be confiscated as its proceeds. Moreover, under Article 72(4) of the Criminal Code, confiscation may also extend to the property of other persons if it was transferred under a sham transaction, to a family member or close relative of the offender, or to a person who knew that the property would be used for a prohibited act. Sentencing practice will be shaped by mitigation mechanisms: under Article 62(2) of the Criminal Code, the court may impose a more lenient penalty than that prescribed by law; however, in case No. 2K-69/2007, the Supreme Court of Lithuania held that the court may, but is not obliged to, do so even where all conditions are met, if imposing a more lenient penalty would contradict the purpose of the penalty. In case No. 1A-104/2007, the Court of Appeal of Lithuania applied Article 54(3) of the Criminal Code only because the fact of distribution of the substances had not been established, there were no aggravating circumstances, the person had no previous convictions and had minor children. In case No. 1-329-175/2016, the Kaunas Regional Court, dealing with possession of a very large quantity, noted that the law prescribes an exceptionally severe and exclusively real imprisonment penalty, and that departing from the statutory penalty range is possible only in exceptional circumstances. In this case, whether or not the fact of distribution is established will be decisive: if an intent to distribute or the fact of distribution is proven, grounds for mitigation similar to those in case No. 1A-104/2007 will be fewer.

Consequences

Practical consequences for the detained individual:

  • the instrument and proceeds of the offence belonging to the offender are subject to confiscation under Article 72(3) of the Criminal Code, including the vehicle used in the searches, if it is recognised as an instrument of the offence;
  • the court may impose coercive measures under Article 67(2) of the Criminal Code;
  • if it is proven that property was transferred to other persons under a sham transaction or as close relatives, confiscation under Article 72(4) of the Criminal Code may extend to their property as well. This case illustrates that liability for handling a very large quantity applies regardless of proof of an intent to distribute, and the risk therefore extends to third parties holding the property. The pre-trial investigation is conducted by the Criminal Police Organised Crime Investigation Division of the Marijampolė County Chief Police Commissariat, under the supervision of a prosecutor of the Kaunas District Prosecutor's Office.
Sources:
  • Dėl Marijampolės savivaldybės 2025–2027 metų koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų plėtros plano patvirtinimo — Marijampolės savivaldybė, mero potvarkis Nr. MV-1058
  • Dėl pritarimo Marijampolės miesto vietos veiklos grupės 2024–2029 metų vietos plėtros strategijai su pakeitimais ir lėšų skyrimo Marijampolės miesto vietos plėtros strategijai finansuoti — Marijampolės savivaldybė, tarybos sprendimas Nr. 1-181
  • Dėl Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2024 metų ataskaitos patvirtinimo — Marijampolės savivaldybė, tarybos sprendimas Nr. 1-382
  • Dėl Raseinių socialinių paslaugų centro nuostatų patvirtinimo — Raseinių rajono savivaldybė, Nr. TS-329
  • Dėl Marijampolės savivaldybės psichoaktyvias medžiagas žalingai vartojančių ar priklausomybės ligomis sergančių asmenų integruotos pagalbos sistemos tvarkos aprašo patvirtinimo — Marijampolės savivaldybė, Nr. 1-166
  • Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 72 straipsnis ↗
  • Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 260 straipsnis ↗
  • Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 258 straipsnis ↗
Legal basis (3)
• Dėl Marijampolės savivaldybės 2025–2027 metų koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų plėtros plano patvirtinimo — Marijampolės savivaldybė, mero potvarkis Nr. MV-1058 (regulation)
[Savivaldybės teisės aktas (mero potvarkis; šaltinis — savivaldybės teisės aktų portalas): Marijampolės savivaldybė, , priimtas 2025-12-31. Taikomas tik šios…
[Savivaldybės teisės aktas (mero potvarkis; šaltinis — savivaldybės teisės aktų portalas): Marijampolės savivaldybė, , priimtas 2025-12-31. Taikomas tik šios savivaldybės teritorijoje. Portalo būsena: Galioja (2026-10-03). Paskelbtas ir TAR: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/b2f1fe90e63e11f08918e1adc7c5b1ec.] nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kai neturi gydytojo leidimo vartoti, sulaikytas 2024 m. 7, tačiau 2023 m. – 49 ir šiek tiek mažiau 2022 m. – 21 asmuo, didelį susirūpinimą kelia didėjantis suaugusių asmenų skaičius, kurie sulaikyti disponuojantys narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti 2024 m. tokių asmenų policija sulaikė 65, 2023 m. buvo fiksavę 63, o 2022 m. 35 asmenis. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktoje statistikoje galima stebėti kiek suaugusiųjų ir vaikų sulaikyti vartoję psichiką veikiančias medžiagas arba medikamentus be gydytojo paskyrimo arba disponavo savo reikmėms.
• Dėl pritarimo Marijampolės miesto vietos veiklos grupės 2024–2029 metų vietos plėtros strategijai su pakeitimais ir lėšų skyrimo Marijampolės miesto vietos plėtros strategijai finansuoti — Marijampolės savivaldybė, tarybos sprendimas Nr. 1-181 (regulation)
[Savivaldybės teisės aktas (tarybos sprendimas; šaltinis — savivaldybės teisės aktų portalas): Marijampolės savivaldybė, Nr. 1-181, priimtas 2026-06-26. Taikomas tik…
[Savivaldybės teisės aktas (tarybos sprendimas; šaltinis — savivaldybės teisės aktų portalas): Marijampolės savivaldybė, Nr. 1-181, priimtas 2026-06-26. Taikomas tik šios savivaldybės teritorijoje. Portalo būsena: Galioja (2026-10-13).] veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda | 97.5 | 107.5 | 93.5 | 86.1 | 130 Šaltinis: sudaryta pagal Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitose pateiktus duomenis. Prieiga: https://www.marijampolesvsb.lt/administracine-informacija/ *Duomenys atskirai apie Marijampolės miestą nekaupiami.
• Dėl Marijampolės savivaldybės 2026 metų socialinių paslaugų strateginio planavimo dokumento, nustatančio socialinių paslaugų rūšis pagal gyventojų poreikius, jų teikimo mastą ir finansavimą, patvirtinimo — Marijampolės savivaldybė, tarybos sprendimas Nr. 1-344 (regulation)
[Savivaldybės teisės aktas (tarybos sprendimas; šaltinis — savivaldybės teisės aktų portalas): Marijampolės savivaldybė, Nr. 1-344, priimtas 2025-11-28. Taikomas tik…
[Savivaldybės teisės aktas (tarybos sprendimas; šaltinis — savivaldybės teisės aktų portalas): Marijampolės savivaldybė, Nr. 1-344, priimtas 2025-11-28. Taikomas tik šios savivaldybės teritorijoje. Portalo būsena: Galioja (2026-10-13).] registruotų Administracinių nusižengimų registre skaičius | 92 | 126 | 175 | 255/230 Baudžiamojo kodekso | | | | Priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus, vadovaujantis LR BK 3 str. 1d. 3p./jose dalyvavo nepilnamečių skaičius | 13 | 19 | 19 | 36/37 Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas | | | | Registravosi į Ankstyvosios intervencijos programą | 2 | 27 | * | 66 Baigė Ankstyvosios intervencijos programą | 2 | 23 | * | 60 Apsinuodijimų psichoaktyviomis medžiagomis | 7 | 6 | 10 | 12 Neaiškios kilmės medžiagomis | - | 2 | - | - Elektroninės cigaretės mišiniu | - | 1 | - | - Apsinuodijimų alkoholiu ir tabaku | - | 2 | 10 | 6 Konsultuoti priklausomybių konsultanto | 11 | 20 | * | 36 Socialinės rizikos veiksnius ir jų priežastis | | | | Atvejo vadybos procesų pradėta | 113 | 140 | 134 | 154 Atvejo vadybos procesų užbaigta | 118 | 109 | 134 | 140
Original article → Political corruption case that shook Kaunas: Pudžuvelis granted clemency by the Supreme Court of Lithuania · Kauno diena
Original — Kauno diena
Political corruption case that shook Kaunas: Pudžuvelis granted clemency by the Supreme Court of Lithuania Copy link
R. Pudžuvelis was convicted of taking bribes from representatives of construction companies, including construction materials and work used in building his residential home. A first-instance court sentenced him to two and a half years in…
Analysis
The LAT found that in a bribery case it is not necessary to determine the exact value of the bribe — it suffices to prove that the object conveyed was an unlawful reward and that its value reaches the 1 MGL threshold under Article 225 of the CC.
Under Article 54(3) of the CC, the court, guided by the purpose of the penalty, may, with reasons, fully or partially defer the enforcement of imprisonment, except in cases of especially grave crimes.

Core issue

R. Pudželis's legal saga ends not with an additional penalty but with the mitigation of its enforcement: the Court of Appeal of Lithuania (LAT), sitting as a cassation instance, allowed only two years of a four-year prison sentence to be actually served, and deferred the enforcement of the remaining two-year portion for two years with a restriction on leaving the place of residence. The case's practical outcome for the convicted person is the serving of a two-year term of imprisonment, a fine of EUR 13,200, and confiscation of EUR 19,100, with all other parts of the judgment left in force. The precise legal question decided by the LAT was whether deferred enforcement of a penalty under Article 54(3) of the Criminal Code (CC) may be applied, by virtue of Article 62 of the CC (a more lenient penalty), to a person who committed a grave crime (bribery under Article 225 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania), and what proof of the value of the bribe suffices for the application of the sanction under Article 225(3) of the CC.

Legal assessment

The LAT established two essential standards of application. First, for the purposes of the severity of liability for bribery, it is not necessary to determine precisely the content or monetary value of the bribe conveyed — it suffices to prove that the object conveyed was an unlawful reward and that its value reaches the statutory threshold of 1 MGL (minimum monthly wage) separating the more severe and more lenient forms of liability. This matters because under Article 225(4) of the CC a bribe of a value below 1 MGL is qualified as a criminal misdemeanour, whereas under Article 225(3) a bribe of a value exceeding 250 MGL for unlawful conduct is punishable by imprisonment of two to eight years. Second, the cassation court recognised that the lengthy covert investigative measures were justified given the complexity of the scheme of criminal acts, but the excessive length of the proceedings (10 years having elapsed since the acts were committed) must be taken into account when determining the substance of liability. The possibility of deferring enforcement of the penalty was grounded by the LAT in Article 54(3) of the CC, which permits a reasoned full or partial deferral of the enforcement of imprisonment where its enforcement would be manifestly contrary to the principle of justice. This approach is corroborated by case 1A-463-197/2015, in which the LAT held that the amendment to Article 75(1) of the CC that entered into force on 24 March 2015 allows deferral of a sentence also for persons who committed a grave crime, provided the imposed prison sentence does not exceed four years. The cassation court applied the deferral only partially, finding that a full deferral would not be justifiable given the dangerousness of corruption offences. An example of the opposite direction is case 1A-606-397/2018, in which the appellate instance, in a bribery case, held that there were no grounds for applying the mitigation under Article 54(3) and Article 62 of the CC, and that the aims of punishment under Article 41 of the CC are achieved by a harmonised penalty; this shows that the LAT's present decision is an individualised assessment of the aims of punishment (Art. 41 CC). The basis for confiscation of unlawfully acquired assets is Article 72(1) and (3) of the CC — assets owned by the offender that are subject to confiscation are confiscated in all cases.

Consequences

As regards the convicted person, the LAT's ruling is final and not subject to appeal. The practical consequences are as follows: — within two years of the ruling, Pudželis must serve the two-year term of imprisonment; — enforcement of the remaining two-year portion is deferred for two years, during which he may not leave the city or district of his place of residence without the permission of the supervising authority; — the fine of EUR 13,200 and the confiscation of EUR 19,100 remain unaffected. For other participants in corruption cases, the ruling entrenches an easing of the burden of proof: precision as to the value of the bribe is unnecessary; proof reaching the 1 MGL threshold suffices, which in practice facilitates prosecution under Article 225(3) of the CC in grave crime cases.

Sources:
Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Dėl nekilnojamojo turto Josvainių g. 2, Kaune, nuomos sutarties su UAB „Bitė Lietuva“ nutraukimo ir nuomos — Kauno miesto savivaldybė, priedas Nr. T-608 (regulation)
[Savivaldybės teisės aktas (priedas; šaltinis — savivaldybės teisės aktų portalas): Kauno miesto savivaldybė, , priimtas 2024-07-09. Taikomas tik šios savivaldybės…
[Savivaldybės teisės aktas (priedas; šaltinis — savivaldybės teisės aktų portalas): Kauno miesto savivaldybė, , priimtas 2024-07-09. Taikomas tik šios savivaldybės teritorijoje. Portalo būsena: Galioja (2026-10-13).] tokį pažeidimą, nustatant protingą terminą pažeidimui pašalinti, jis moka 300 Eur baudą už kiekvieną tokį pažeidimą. 17. Laiku neatlaisvinęs šios sutarties 1 punkte nurodyto turto pagal šioje sutartyje nustatytas sąlygas, nuomininkas už pradelstą laiką moka baudą – ¼ mėnesinio nuomos mokesčio už kiekvieną uždelstą atlaisvinti dieną ir visus su šia sutartimi susijusius mokesčius (už komunalines paslaugas, administravimą ir kt.). Baudos sumokėjimas neatleidžia jo nuo prievolės vykdyti įsipareigojimus dėl turto atlaisvinimo. 18. Už nuomojamo turto pabloginimą nuomininkas atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 225 straipsnis (statute)
225 straipsnis. Kyšininkavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar…
225 straipsnis. Kyšininkavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 3. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 4. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu. 5. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako pagal šį kodeksą už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą. 6. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 224-1 straipsnis (statute)
XXXIII SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI VALSTYBĖS TARNYBAI IR VIEŠIESIEMS INTERESAMS 225 straipsnis. Kyšininkavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam…
XXXIII SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI VALSTYBĖS TARNYBAI IR VIEŠIESIEMS INTERESAMS 225 straipsnis. Kyšininkavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 3. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 4. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu. 5. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako pagal šį kodeksą už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą.
Original article → Blow to drug traffickers: 112 kg of drugs end up in Marijampolė police hands · Lrytas
Original — Lrytas
Blow to drug traffickers: 112 kg of drugs end up in Marijampolė police hands Copy link
Marijampolė police officers have delivered a powerful blow to drug trafficking, removing 112 kg of drugs from the market. On October 5, officers from the Criminal Police Organized Crime Investigation Division of the Marijampolė County…
Analysis
Under Article 260(3) of the Criminal Code, unlawful dealing in a very large quantity of narcotic substances is punishable by imprisonment of ten to fifteen years.
Under Article 72³(2) of the Criminal Code, extended confiscation of assets applies where the difference between the property and lawful income exceeds 250 MGL and the offender cannot substantiate the lawfulness of its acquisition.

Core issue

The person in this story faces a legally determined path to trial: possession of 112 kg of narcotic substances falls into the "very large quantity" category, which under Article 260(3) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania is punishable by imprisonment of ten to fifteen years — this is a grave crime in which the court has no power to impose a fine or community service. The question to be resolved by the prosecutor and the court is twofold: first, whether the entire seized mass of substances will be attributed to Article 260(3) of the Criminal Code, or whether the act will be qualified by dividing it according to types and quantities; second, how much of the assets — the vehicle, real property, and income received — will be confiscated under Articles 72 and 72³ of the Criminal Code. Additionally, the measure under Article 151 of the Code of Criminal Procedure applies — a temporary restriction of ownership rights to secure potential confiscation. Source statistics show that the rate of drug possession crimes in the Marijampolė region (155.7 cases per 100,000 inhabitants in 2023) significantly exceeds the national average, so the practical significance of such cases for the local market is real.

Legal assessment

The suspect has been charged under Article 260 of the Criminal Code, and the court has ordered detention. In assessing guilt, the prosecution will have to prove that the man "produced, processed, acquired, possessed, transported or dispatched" a very large quantity; even if the purpose of distribution is not proven, the charge under Article 260(3) of the Criminal Code is constructively based on the very large quantity itself — no intent to distribute is required. As part of the sentence, the court will be required to order confiscation of assets: under Article 72(2)–(3) of the Criminal Code, the instrument of the crime (the vehicle, if used for transportation) and property obtained from the crime are subject to confiscation. Under Article 72³(2) of the Criminal Code, extended confiscation is also possible — of property whose value does not correspond to lawful income and exceeds 250 MGL, if the offender cannot substantiate the lawfulness of its acquisition. Already during the pre-trial investigation, the prosecutor may, on the basis of Article 151(1) of the Code of Criminal Procedure, impose a temporary restriction of ownership rights on property meeting the criteria for confiscation, including property transferred to other persons. Regarding mitigation of the sentence, the established practice applies: in case No. 2K-69/2007, the Supreme Court of Lithuania held that the court may, but is not obliged to, apply Article 62(2) of the Criminal Code even where all conditions are met; in case No. 1-329-175/2016, the Kaunas Regional Court found that the law provides for "an exceptionally severe and only custodial sentence" for possession of a very large quantity of narcotics, and the Court of Appeal of Lithuania's case No. 1A-104/2007 shows that Article 54(3) of the Criminal Code applies only where a more lenient sentence under Article 62 of the Criminal Code is impossible. For the detained person, such circumstances may be relevant only in the context of a proven role in joint criminal activity.

Consequences

The consequences for the specific individuals and the market are distributed as follows:

  • the suspect faces 10–15 years' imprisonment under Article 260(3) of the Criminal Code; in practice, a more lenient sentence is possible only through Article 62(2) of the Criminal Code or, exceptionally, through Article 54(3) of the Criminal Code, which — unlike in case No. 1A-104/2007 — will have no basis here if the distribution chain is proven;
  • the vehicle is subject to confiscation as an instrument of the crime, as is any property obtained from the trafficking under Article 72 of the Criminal Code, and for a profit-driven crime, extended confiscation is also possible under Article 72³ of the Criminal Code where the excess of property not corresponding to lawful income exceeds 250 MGL;
  • other persons to whom the offender's property was transferred (family members, parties to sham transactions, controlled legal entities) lose the property through confiscation regardless of their own innocence — this is expressly provided for in Article 72(4) and Article 72³(3) of the Criminal Code;
  • during the proceedings, the property may be blocked by a temporary restriction of ownership rights under Article 151 of the Code of Criminal Procedure;
  • a legal entity involved in such activities is liable independently under Article 260(4) of the Criminal Code;
  • on the consumer side, a more lenient regime applies: persons possessing substances for personal use are subject to Article 259 of the Criminal Code (up to two years' imprisonment, and for a small quantity — a criminal misdemeanour), while those who voluntarily turn to a healthcare institution are exempt from liability (Article 259(3) of the Criminal Code).
Sources:
Legal basis (3)
• Dėl Marijampolės savivaldybės aplinkos monitoringo 2026-2031 metų programos patvirtinimo — Marijampolės savivaldybė, tarybos sprendimas Nr. 1-247 (regulation)
[Savivaldybės teisės aktas (tarybos sprendimas; šaltinis — savivaldybės teisės aktų portalas): Marijampolės savivaldybė, Nr. 1-247, priimtas 2025-08-29. Taikomas tik…
[Savivaldybės teisės aktas (tarybos sprendimas; šaltinis — savivaldybės teisės aktų portalas): Marijampolės savivaldybė, Nr. 1-247, priimtas 2025-08-29. Taikomas tik šios savivaldybės teritorijoje. Portalo būsena: Galioja (2026-10-13).] Sasna už Kantališkių k. ties Šešupės g., Surgučių k. | 1,23 | 5,13 | 0,18 | 0,20 | 0,17 | 5,25 | 0,01 | 2,67 | 0,14 7 | Raišupelis ties rajoniniu keliu Igliškėliai– Sasnava (Nr. 2611), Navasodų k. | 2,10 | 1,60 | 0,02 | 1,14 | 0,03 | 2,80 | 0,01 | 1,00 | 0,02 8 | Raišupelis ties Gegnės g. (rajoniniu keliu Gudeliai–Smilgiai–Būdviečiai (Nr. 2606)), Voveriškių k. | 67,17 | 47,33 | 49,75 | 4,02 | 5,50 | 3,18 | 0,10 | 15,33 | 5,35 9 | Valčiuva ties Šilo g. (magistraliniu keliu Vilnius–Prienai–Marijampolė (Nr. A16)), Meškėnų k. | 7,63 | 4,97 | 1,50 | 4,21 | 0,03 | 2,93 | 0,01 | 22,67 | 0,02 10 | Valčiuva ties Valčiuvos g., Tautkaičių k. | 33,65 | 42,50 | 19,83 | 3,22 | 3,69 | 1,69 | 0,88 | 61,50 | 2,77 11 | Dovinė ties Mokyklos g. (rajoniniu keliu Marijampolė–Daukšiai–Šventragis (Nr. 2605)), Daukšių mstl. | 1,23 | 1,80 | 0,03 | 0,06 | 0,01 | 7,52 | 0,01 | 3,33 | 0,01
• Dėl Marijampolės savivaldybės 2025–2027 metų koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų plėtros plano patvirtinimo — Marijampolės savivaldybė, mero potvarkis Nr. MV-1058 (regulation)
[Savivaldybės teisės aktas (mero potvarkis; šaltinis — savivaldybės teisės aktų portalas): Marijampolės savivaldybė, , priimtas 2025-12-31. Taikomas tik šios…
[Savivaldybės teisės aktas (mero potvarkis; šaltinis — savivaldybės teisės aktų portalas): Marijampolės savivaldybė, , priimtas 2025-12-31. Taikomas tik šios savivaldybės teritorijoje. Portalo būsena: Galioja (2026-10-03). Paskelbtas ir TAR: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/b2f1fe90e63e11f08918e1adc7c5b1ec.] nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kai neturi gydytojo leidimo vartoti, sulaikytas 2024 m. 7, tačiau 2023 m. – 49 ir šiek tiek mažiau 2022 m. – 21 asmuo, didelį susirūpinimą kelia didėjantis suaugusių asmenų skaičius, kurie sulaikyti disponuojantys narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti 2024 m. tokių asmenų policija sulaikė 65, 2023 m. buvo fiksavę 63, o 2022 m. 35 asmenis. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktoje statistikoje galima stebėti kiek suaugusiųjų ir vaikų sulaikyti vartoję psichiką veikiančias medžiagas arba medikamentus be gydytojo paskyrimo arba disponavo savo reikmėms.
• Dėl pritarimo Marijampolės miesto vietos veiklos grupės 2024–2029 metų vietos plėtros strategijai su pakeitimais ir lėšų skyrimo Marijampolės miesto vietos plėtros strategijai finansuoti — Marijampolės savivaldybė, tarybos sprendimas Nr. 1-181 (regulation)
[Savivaldybės teisės aktas (tarybos sprendimas; šaltinis — savivaldybės teisės aktų portalas): Marijampolės savivaldybė, Nr. 1-181, priimtas 2026-06-26. Taikomas tik…
[Savivaldybės teisės aktas (tarybos sprendimas; šaltinis — savivaldybės teisės aktų portalas): Marijampolės savivaldybė, Nr. 1-181, priimtas 2026-06-26. Taikomas tik šios savivaldybės teritorijoje. Portalo būsena: Galioja (2026-10-13).] veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda | 97.5 | 107.5 | 93.5 | 86.1 | 130 Šaltinis: sudaryta pagal Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitose pateiktus duomenis. Prieiga: https://www.marijampolesvsb.lt/administracine-informacija/ *Duomenys atskirai apie Marijampolės miestą nekaupiami.
Original article → Lithuanian Housing Council proposes liability rules for residents who block essential apartment building repairs · Anykšta
Original — Anykšta
Lithuanian Housing Council proposes liability rules for residents who block essential apartment building repairs Copy link
The Lithuanian Housing Council proposes clarifying the liability of apartment owners when their obstruction of essential repair works causes losses to their neighbors. According to the council's president Algis Čaplikas, disputes among…
Analysis
An owner has the right to take necessary measures without the consent of the others in order to remove a threat to common-use facilities, and to demand reimbursement of the costs from the other owners in proportion to their shares (Art. 4.83(2)(1) of the Civil Code).
At a repeated meeting, convened no earlier than two weeks later, decisions are adopted by a majority of the votes cast, but by no fewer than 1/4 of all owners' votes (Art. 4.85(2) of the Civil Code).

Core issue

The proposal of the Housing Chamber does not concern criminal or administrative liability, but rather a civil obligation to compensate damage, which is already partially grounded in the operative provisions of the Civil Code of the Republic of Lithuania. The practical situation is as follows: an apartment owner who has culpably hindered the necessary repair of common-use facilities may have been liable for losses incurred by neighbours under general tort principles, but this is not automatic liability — it must be proven in separate civil proceedings. The precise questions that the proposal leaves open are to be resolved under Articles 4.82–4.85 and Articles 6.246–6.249 of the Civil Code; in the field of renovation, a separate sanction applies — reduction of the compensated share of heating costs by 50% and denial of compensation for up to three heating seasons.

Legal assessment

Owners of apartments and other premises hold, in shared co-ownership, the roof, main structures and common-use equipment (Art. 4.82(1) of the Civil Code), and the owners must, in proportion to their shares, pay the costs of maintaining the building and accumulate renewal funds (Art. 4.82(3)–(4) of the Civil Code). Decisions on the management of common-use facilities are adopted by majority of votes, with one vote per apartment (Art. 4.85(1) of the Civil Code); where a sufficient number of owners is not present at the meeting, decisions at the repeated meeting are adopted by a majority of the votes cast, but by no fewer than 1/4 of all owners' votes (Art. 4.85(2) of the Civil Code) — this provision already limits the ability of a minority to block decisions. 4.83(2)(1) of the Civil Code), while co-owners who themselves fail to perform the duty to manage and maintain the common property are liable under Article 4.76 of the Civil Code — the other co-owners may claim compensation of the losses incurred. For the owner alleged to be at fault, the basis of liability is constructed through the elements of a tort: an unlawful omission — failure to perform the duty under Art. 4.83(3) of the Civil Code to duly supervise and repair common-use facilities (Art. 6.246(1) of the Civil Code), fault, which is presumed and may manifest itself as intent or negligence (Art. 6.248(1)–(3) of the Civil Code), a causal link between the hindrance and the damage (Art. 6.247 of the Civil Code), and the extent of the damage, including lost income and reasonable costs of damage prevention and loss recovery (Art. 6.249(1), (4) of the Civil Code). Where the injured party itself increased the damage, compensation may be reduced or refused (Art. 6.297 of the Civil Code), and where the creditor is also at fault, the losses are reduced proportionally (Art. 6.248(4) of the Civil Code). An interested person — an injured neighbour or the building administrator — has the right to apply to court for the protection of the infringed right (Art. 5(1) of the Code of Civil Procedure).

Consequences

Until the legislator changes anything, injured owners must act with the existing remedies:

  • documenting the necessity of repair (reports, expert assessments) and the decisions of meetings under Article 4.85 of the Civil Code;
  • carrying out necessary measures without the consent of all and demanding reimbursement of costs in proportion to the shares (Art. 4.83(2)(1) of the Civil Code);
  • bringing a tort claim against the owner at fault for losses, proving fault, causation and the extent of the damage (Arts. 6.246–6.249 of the Civil Code). In the field of renovation, the existing sanction applies only under defined conditions and only to recipients of compensation; it is therefore not a universal liability for hindering repairs. The fate of the proposal depends on the legislative process; the practical guidepost for the near term is the discussion of the liability mechanism initiated by the Housing Chamber.
Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 4.85 straipsnis (statute)
4.85 straipsnis. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas 1. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo…
4.85 straipsnis. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas 1. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. 2. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka sušaukus butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą nesusirenka sprendimui priimti pakankamas butų ir kitų patalpų savininkų skaičius, pakartotiniame susirinkime, kuris šaukiamas pagal tą pačią darbotvarkę ne anksčiau kaip po dviejų savaičių, sprendimai priimami susirinkime dalyvavusių balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų, išskyrus sprendimus dėl lėšų skolinimosi, dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų bei kitus įstatymuose nustatytus sprendimus, kuriems priimti reikalinga butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. 3. Sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, jungtinės veiklos sutarties dalyvių arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus sudarytą bendrojo naudojimo objektų aprašą naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, nepažeidžiant name esančių butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ar balsuojant raštu priimtų sprendimų, valdymo ir naudojimo gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, ir yra privalomi tos dalies butų ir kitų patalpų savininkams. Šių dalies butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas šaukiamas vadovaujantis šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta tvarka. 4. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskelbus apie susirinkimo sušaukimą ir jo darbotvarkę. 5. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Taip pat sušaukti susirinkimą gali raštu pareikalauti ne mažiau kaip 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų. Jeigu šioje dalyje nurodyti subjektai per vieną mėnesį nuo reikalavimo pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, susirinkimą šaukia 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų. 6. Butų ir kitų patalpų savininkų (ar jų dalies) sprendimai skelbiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir galioja visiems (ar tos dalies) butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo. Sprendimai negali apriboti butų ir kitų patalpų savininkų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, išskyrus šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. 7. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 8. Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams. 9. Buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 1.125 straipsnis (statute)
[Papildoma norma (spragų paieška) — CK 1.125 str. – Nustato Sutrumpintą trijų mėnesių arba bendrąjį ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo…
[Papildoma norma (spragų paieška) — CK 1.125 str. – Nustato Sutrumpintą trijų mėnesių arba bendrąjį ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti.] XIV-466, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-07-14, i. k. 9. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: 10. Sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: 11. Reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi šio kodekso šeštojoje knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: 12. Iš krovinių, keleivių ir bagažo vežimo atsirandantiems reikalavimams taikomi atskirų transporto rūšių kodeksuose (įstatymuose) nustatyti ieškinio senaties terminai. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: 13. Šalių susitarimu pakeisti ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką draudžiama. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: 1.126 straipsnis. Ieškinio senaties taikymas 1. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. 2. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. 3. Draudžiama iš anksto atsisakyti taikyti ieškinio senatį. 1.127 straipsnis. Ieškinio senaties termino pradžia 1. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. 2.
• Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 5 straipsnis (statute)
[Papildoma norma (spragų paieška) — CPK 5 str. – Nustato kaimynų ar administratoriaus teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo ar įpareigojimo leisti atlikti remonto…
[Papildoma norma (spragų paieška) — CPK 5 str. – Nustato kaimynų ar administratoriaus teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo ar įpareigojimo leisti atlikti remonto darbus. (rasta pagal temą)] 5 straipsnis. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos 1. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. 2. Atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja. 3. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. 4. Ieškinio teisenos bylose paduodami ieškiniai, o ypatingosios teisenos ir kitose bylose – pareiškimai ar prašymai.
Original article → Martynas Katelynas: questions arise · Klaipėda
Original — Klaipėda
Martynas Katelynas: questions arise Copy link
"Even while actively deciding on his right to stay in Lithuania, the Migration Department was not informed by the Police Department that a pre-trial investigation had been launched against this migrant. This episode also raises the…
Analysis
Under Article 50(1) of the Law on the Legal Status of Aliens, a temporary residence permit is revoked where the marriage or employment contract on which it was based is terminated, or where the permit was obtained by deception, and following revocation the person resides in the country unlawfully under point 3 of Article 39.
Article 162 of the Code of Criminal Procedure requires a ruling of a senior prosecutor or, where the case is within the competence of a court, a ruling of a pre-trial investigation judge or of the court, in order for information gathered during a pre-trial investigation to be used in another criminal case.

Core issue

The legal position of the persons in this story is determined by two overlapping regimes: the migration regime (revocation of the temporary residence permit and possible expulsion) and the criminal regime (the theft case and the investigation into the escape). The review announced by the Ministry would entail not a new criminal law, but a change in the procedures for the exchange of information among public administration entities, the foundations of which already exist in Article 1(1) of the Law on Public Administration of the Republic of Lithuania and in the provisions of the Alien Register — Article 142 of the Law on the Legal Status of Aliens. The specific legal question is whether the failure of the Police Department and the Migration Department to share information constituted an administrative gap, and under what procedure the right of an alien whose permit has been revoked to remain in the country must be determined. The applicable provisions to be construed are Article 50 of the Law on the Legal Status of Aliens (grounds for revocation), Article 39 (unlawful residence) and Article 113 (grounds for detention).

Legal assessment

Under Article 50(1) of the Law on the Legal Status of Aliens, a temporary residence permit is revoked where the marriage or employment contract on which it was based is terminated, or where the permit was obtained by deception; where the study agreement is terminated, the Department's decision of 5 June accords with the logic of that Article, and following the revocation the person resides in the country unlawfully under point 3 of Article 39. Measures under Article 113(1) apply to such an alien: he may be detained where he is unlawfully in the country (point 2), where a decision to expel him has been adopted (point 5), or where his presence poses a threat to public order (point 7). As regards procedure: under point 5 of Article 2 of the Law on Public Administration, the Migration Department's decisions are administrative decisions, and Article 1(1) guarantees persons the right to challenge such decisions or inaction through administrative procedure. The basis for the exchange of information is evident from two sources: Article 1(2) of the Law on Public Administration provides that rules governing specific activities apply insofar as other laws do not prescribe a different procedure, while the model of Articles 3 and 4 of the Law on Mutual Assistance in the Recovery of Taxes demonstrates that reciprocal information flows between institutions are recognised as a principle of administration. The use of information gathered in criminal proceedings in another case is restricted — Article 162 of the Code of Criminal Procedure requires a ruling of a senior prosecutor or, where the case is within the competence of a court, a ruling of a pre-trial investigation judge or of the court; this means that the migration authority cannot independently appropriate pre-trial investigation data, and in the context of service provision it is considered that the information necessary for a procedure is collected by the entity that receives it (Article 23(3) of the Law on Public Administration). As regards the escape from the courtroom, the Police Department opened a pre-trial investigation under the Criminal Code provision on escape by a detainee — this is a separate criminal case, independent of the migration status.

Consequences

I. The practical consequences for Toubalis unfolded as follows: upon revocation of the permit he became an alien residing unlawfully under Article 39, but while the theft case is ongoing, the Minister has indicated that he will remain in Lithuania — the criminal proceedings suspend the expulsion procedure. Following the court's judgment of 26 October in the theft case, the migration authority will be able to decide on expulsion or detention under points 2, 5 or 7 of Article 113(1), and the escape case will be concluded separately. For the Minister, who announced that 12,000 permits had been granted on the basis of studies, of which almost 3,000 have been revoked, the realistic direction of the review is the accessibility of the Alien Register data (Article 142) to the Police Department and the establishment of clear regulation on how to deal with holders of revoked permits; until then, the gap remains.

Roots — who shaped this rule and why:

[TEISINIS_KLAUSIMAS] The documents show that the development of whistleblower protection regulation was driven by the importance of civic engagement in society and the need to ensure effective protection for persons who report unlawful activities, particularly those of a corrupt nature, since fear of adverse consequences often leads to public passivity. The drafters sought to establish legal instruments that would encourage more active disclosure of violations committed within the state and reduce the risks faced by whistleblowers. Other documents additionally regulate the clarity of the examination of complaints and requests in public administration — deadlines, the out-of-court procedure for correcting errors, and the suspension of proceedings upon the identification of signs of criminal activity — thereby reducing the administrative burden on citizens. The principal argument is the state's duty to take all possible measures to prevent violations and to promote civic engagement. [TEISINIS_PAGRINDAS] The documents show that the development of whistleblower protection regulation was driven by the importance of civic engagement in society and the need to ensure effective protection for persons who report unlawful activities, particularly those of a corrupt nature, since fear of adverse consequences often leads to public passivity. The drafters sought to establish legal instruments that would encourage more active disclosure of violations committed within the state and reduce the risks faced by whistleblowers. Other documents additionally regulate the clarity of the examination of complaints and requests in public administration — deadlines, the out-of-court procedure for correcting errors, and the suspension of proceedings upon the identification of signs of criminal activity — thereby reducing the administrative burden on citizens. The principal argument is the state's duty to take all possible measures to prevent violations and to promote civic engagement. [PRAKTIKA] The documents show that the development of whistleblower protection regulation was driven by the importance of civic engagement in society and the need to ensure effective protection for persons who report unlawful activities, particularly those of a corrupt nature, since fear of adverse consequences often leads to public passivity. The drafters sought to establish legal instruments that would encourage more active disclosure of violations committed within the state and reduce the risks faced by whistleblowers. Other documents additionally regulate the clarity of the examination of complaints and requests in public administration — deadlines, the out-of-court procedure for correcting errors, and the suspension of proceedings upon the identification of signs of criminal activity — thereby reducing the administrative burden on citizens. The principal argument is the state's duty to take all possible measures to prevent violations and to promote civic engagement. [TIKSLINIMAS] The documents show that the development of whistleblower protection regulation was driven by the importance of civic engagement in society and the need to ensure effective protection for persons who report unlawful activities, particularly those of a corrupt nature, since fear of adverse consequences often leads to public passivity. The drafters sought to establish legal instruments that would encourage more active disclosure of violations committed within the state and reduce the risks faced by whistleblowers. Other documents additionally regulate the clarity of the examination of complaints and requests in public administration — deadlines, the out-of-court procedure for correcting errors, and the suspension of proceedings upon the identification of signs of criminal activity — thereby reducing the administrative burden on citizens. The principal argument is the state's duty to take all possible measures to prevent violations and to promote civic engagement. [PRAKTINE_REIKSME] The documents show that the development of whistleblower protection regulation was driven by the importance of civic engagement in society and the need to ensure effective protection for persons who report unlawful activities, particularly those of a corrupt nature, since fear of adverse consequences often leads to public passivity. The drafters sought to establish legal instruments that would encourage more active disclosure of violations committed within the state and reduce the risks faced by whistleblowers. Other documents additionally regulate the clarity of the examination of complaints and requests in public administration — deadlines, the out-of-court procedure for correcting errors, and the suspension of proceedings upon the identification of signs of criminal activity — thereby reducing the administrative burden on citizens. The principal argument is the state's duty to take all possible measures to prevent violations and to promote civic engagement.

Legal basis (3)
• Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Administracinė paslauga – šio įstatymo nurodyta viešojo administravimo veikla, susijusi su dokumentų išdavimu ar…
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Administracinė paslauga – šio įstatymo nurodyta viešojo administravimo veikla, susijusi su dokumentų išdavimu ar informacijos teikimu. 2. Administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. 3. Administracinės procedūros sprendimas – administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra. 4. Administracinis reglamentavimas – viešojo administravimo subjektų veikla rengiant įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektus ir priimant norminius administracinius aktus. 5. Administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. 6. Kontrolinis pirkimas – prekių ir (ar) paslaugų pirkimas, vykdomas atliekant ūkio subjekto veiklos patikrinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar ūkio subjektas parduoda prekes ir (ar) teikia paslaugas laikydamasis teisės aktų nustatytų reikalavimų. 7. Licencija – dokumentas ar įrašas Licencijų informacinėje sistemoje, kuriuo įstatymų nustatytais atvejais suteikiama teisė vykdyti tam tikros rūšies ūkinę veiklą. 8. Licencijų informacinė sistema – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos valdoma ir tvarkoma informacinė sistema, skirta licencijų duomenims ir informacijai tvarkyti vienoje vietoje. 9. Norminis administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. 10. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. 11. Poveikio priemonė – viešojo administravimo subjekto priimtu administraciniu sprendimu asmeniui sukuriama konkreti pareiga, panaikinama arba ribojama suteikta subjektinė teisė. 12. Skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti. 13. Tarnybinė pagalba – viešojo administravimo subjekto veikla teikiant pagalbą kitam viešojo administravimo subjektui šio prašymu. 14. Ūkio subjektas – fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens arba kitos organizacijos padalinys, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis ūkinę veiklą, kurią prižiūri viešojo administravimo subjektai. 15. Ūkio subjekto veiklos patikrinimas – teisės aktų reglamentuoti viešojo administravimo subjektų veiksmai, kuriais tikrinama ūkio subjekto veikla. 16. Ūkio subjektų veiklos priežiūra − viešojo administravimo subjektų veikla prižiūrint, kaip ūkio subjektai laikosi teisės aktų ir administracinių sprendimų. 17. Vidaus administravimas – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto, turinčio viešojo juridinio asmens statusą, savarankiškas funkcionavimas (personalo administravimas, finansinė apskaita, dokumentų tvarkymas, apskaita ir saugojimas, viešųjų pirkimų vykdymas, vidaus auditas, projektų valdymas, viešųjų ryšių palaikymas, vidaus tyrimai, informacinių ir ryšių technologijų administravimas, turto administravimas, kita ūkinio ar techninio pobūdžio veikla), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą. 18. Viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. 19. Viešoji paslauga – pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda. 20. Viešojo administravimo subjektas – viešasis juridinis asmuo, valstybės ar savivaldybės valdoma įmonė, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. 21. Viešojo administravimo subjektų sistema – pavaldumo ir koordinaciniais ryšiais tarpusavyje susietų viešojo administravimo subjektų visuma. 22. Viešųjų paslaugų teikimo administravimas – įstatymų nustatyta tvarka atliekama viešojo administravimo subjektų veikla nustatant viešųjų paslaugų teikimo taisykles ir tvarką, išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas, steigiant atitinkamos formos juridinius asmenis arba parenkant kitus asmenis, teiksiančius viešąsias paslaugas, taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiūra. 23. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos „valstybės valdoma įmonė“ ir „savivaldybės valdoma įmonė“ suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos ir vartojamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme, Koncesijų įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme.
• Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas 1. Šis įstatymas nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas 1. Šis įstatymas nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; ūkio subjektų veiklos priežiūros pagrindines nuostatas; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. 2. Šio įstatymo antrojo ir trečiojo skyrių nuostatos viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal kituose įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos priimant administracinius sprendimus, teikiant administracines paslaugas, priimant ir nagrinėjat prašymus ar skundus nenustato kiti tokią veiklą reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. 3. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas gali būti pavesta atlikti kariams ir diplomatinės tarnybos institucijose pareigas einantiems valstybės tarnautojams. 4. 5. Šio įstatymo 8 straipsnio nuostatos taikomos tik viešojo administravimo subjektams, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, jeigu konkrečių viešojo administravimo subjektų veiklą ar tam tikroje srityje veikiančių viešojo administravimo subjektų veiklą reglamentuojantys įstatymai ar statutai nenustato kitokios šių subjektų struktūros tvirtinimo tvarkos, struktūrinių padalinių sudėties ar kitokių šių padalinių pavadinimų. 6. Šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos subjektams, teikiantiems viešąsias paslaugas ir nagrinėjantiems prašymus ir skundus dėl šių viešųjų paslaugų. 61. Jeigu kituose įstatymuose įtvirtintais reikalavimais teikiamiems dokumentams ir (ar) informacijai, kurie reikalingi administraciniam sprendimui priimti, nustatoma kitaip nei šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taikomas šis įstatymas, išskyrus atvejus, kai kiti įstatymai įtvirtina šiems dokumentams ir (ar) informacijai privalomus Europos Sąjungos teisės aktų ar Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus. 7. Šio įstatymo 33 ir 331 straipsniai, 37 straipsnio 11 dalis netaikomi didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimo priežiūrą ir konkurencijos priežiūrą atliekantiems viešojo administravimo subjektams. 8. Šio įstatymo 38 straipsnis netaikomas mokesčių administratoriui, muitinei, finansų rinkos priežiūrą, asmens duomenų apsaugos priežiūrą, energetikos kontrolę, taip pat konkurencijos priežiūrą atliekantiems viešojo administravimo subjektams. 9. Jeigu kituose įstatymuose nustatyti ūkio subjektų veiklos priežiūrai taikytini reikalavimai prieštarauja šio įstatymo ketvirtojo skyriaus nuostatoms, taikomas šis įstatymas, išskyrus atvejus, kai kiti ūkio subjektų veiklos priežiūrą reglamentuojantys įstatymai įtvirtina privalomus Europos Sąjungos teisės aktų ar Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus arba įtvirtina ūkio subjektams palankesnį reglamentavimą. 10. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.
• Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties 50 straipsnis (statute)
50 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai 1. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu: 1) leidimas gautas apgaulės būdu; 2)…
50 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai 1. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu: 1) leidimas gautas apgaulės būdu; 2) paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1–19 punktuose nustatyti pagrindai; 3) yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas; 4) nutraukiama santuoka; 5) 6) nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu ir užsienietis nepateikia šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto pranešimo per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos arba užsienietis pateikia šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą pranešimą ir leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu užsieniečio nedarbo laikotarpiai viršija 3 mėnesius iš eilės, kai jis turi šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte nurodytu pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi trumpiau negu 2 metus, arba užsieniečio nedarbo laikotarpiai viršija 6 mėnesius iš eilės, kai jis turi šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte nurodytu pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi ilgiau negu 2 metus, arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 10 dalyje nustatytų reikalavimų; 7) nustatoma, kad priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, arba įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 21 ar 22 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo; 71) užsienietis neįvykdė šio Įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje numatyto įpareigojimo ir nustatoma, kad šis užsienietis neįsteigė startuolio ar nevykdo jo steigimo dokumentuose nurodytos veiklos, arba užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatytu pagrindu, nebėra startuolio dalyvis ar šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas startuolio veiklai arba įsteigta fiktyvi įmonė; 8) nutraukiama arba pasibaigia užsieniečio teisėta veikla Lietuvos Respublikoje; 9) nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuoti ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius 1 studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių, arba studijuodamas nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje; 10) užsienietis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atleidžiamas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų arba pasibaigia globa (rūpyba); 11) išnyko priežastys, dėl kurių užsienietis nebuvo grąžintas į užsienio valstybę, išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, arba išnyko šio Įstatymo 1301 straipsnyje nurodytos priežastys arba aplinkybės, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu; 12) šio Įstatymo nustatyta tvarka panaikinama užsieniečiui suteikta papildoma arba laikinoji apsauga; 13) užsienietis išvyksta gyventi arba gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41, 42 ar 13 punktą arba 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 5 punktą; 14) užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai; 15) 16) ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros arba teismo teikimu konstatuojama, kad išnyko pagrindai, dėl kurių užsieniečiui, kuris buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra ir teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu, kai dirbta ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis arba kai dirbo nepilnametis, buvo išduotas leidimas laikinai gyventi; 17) nutraukiamas dėstytojo darbas, moksliniai tyrimai ir eksperimentinės plėtros darbai arba pasibaigia užsieniečio darbo sutartis, sudaryta su mokslo ir studijų institucija; 18) užsienietis neatitinka šio Įstatymo 441 straipsnyje nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą (išskyrus šio Įstatymo 441 straipsnio 51 dalyje nurodytus atvejus) arba per pirmuosius teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pakeitė darbdavį nesilaikydamas šio Įstatymo 441 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, arba nedarbo laikotarpis trunka ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės; 19) darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vienas iš darbdavių, kurie įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas: a) yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą pagal Užimtumo įstatymo 56 ar 561 straipsnio nuostatas arba bent 2 kartus per pastaruosius metus yra bausti už nedeklaruotą darbą pagal Užimtumo įstatymo 58 straipsnį ir nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 1 metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vieno iš darbdavių, kurie įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar kitas atsakingas asmuo buvo bausti pagal Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio nuostatas ir nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 1 metai. b) turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar valstybės socialinių fondų biudžetams (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas); c) nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėję Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl baudų vyksta ginčas); d) yra likviduojami, bankrutuojantys arba nevykdo ekonominės veiklos; e) prarado licencijuojamą veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas licencijas ir (ar) leidimus tokiai veiklai vykdyti arba nebeatitinka licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygų, kai užsienietis įdarbintas licencijuojamai veiklai; f) yra išbrauktas iš Valstybinės darbo inspekcijos sudaromo ir jos interneto svetainėje skelbiamo laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo, kai užsieniečio darbdavys yra laikinojo įdarbinimo įmonė. 20) užsienietis nesilaikė perkeliamam įmonės viduje užsieniečiui taikomų judėjimo tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse, sąlygų, nurodytų šio Įstatymo 442 straipsnio 6 dalyje; 21) užsieniečio nedarbo laikotarpis trunka ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės, kai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 16 punktą. 11. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu užsieniečiui, kuris yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, Migracijos departamentas gali priimti tik po konsultacijų su mokslo ir studijų institucija, kurioje šis užsienietis studijuoja. Mokslo ir studijų institucija per 10 darbo dienų nuo Migracijos departamento paklausimo pateikia informaciją Migracijos departamentui apie pateisinamas priežastis, dėl kurių užsienietis yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, ir kitą su užsieniečio studijomis susijusią reikšmingą informaciją. 2. Šio straipsnio 1 dalies 4–12, 16–18 punktuose nustatytais pagrindais leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei tai buvo pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi. 21. Migracijos departamentas, nustatęs, kad yra šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, kai fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, taip pat šio straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, informuoja užsienietį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 arba 3 punkte nustatytu pagrindu arba kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 441 straipsnyje nustatytu pagrindu, apie tai, kad jis turi teisę pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44 straipsnio 10 dalyje ar 441 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo Migracijos departamento pranešimo išsiuntimo dienos, o jeigu užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 441 straipsnyje nustatytu pagrindu, dirba Lietuvos Respublikoje ilgiau negu 1 metus, jis turi teisę pakeisti darbdavį per 6 mėnesius nuo Migracijos departamento pranešimo išsiuntimo dienos. Jeigu užsienietis per šiuos terminus ir nustatyta tvarka nepateikė prašymo leisti pakeisti darbdavį, nepakeitė darbdavio ar nepateikė prašymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo šio straipsnio 1 dalies 2 arba 19 punkte nustatytais pagrindais. 22. Migracijos departamentas, gavęs ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros arba teismo informaciją apie tai, kad yra pagrįstų priežasčių manyti, jog užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 44 arba 441 straipsnyje nurodytu pagrindu, dirbo ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis, informuoja užsienietį apie tai, kad jis turi teisę pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44 straipsnio 10 dalyje arba 441 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka per: 1) 6 mėnesius, kai užsienietis turi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi trumpiau negu 2 metus, nuo Migracijos departamento pranešimo išsiuntimo dienos; 2) 9 mėnesius, kai užsienietis turi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi ilgiau negu 2 metus, nuo Migracijos departamento pranešimo išsiuntimo dienos; 3) 9 mėnesius, kai užsienietis turi šio Įstatymo 441 straipsnyje nustatytu pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi, nuo Migracijos departamento pranešimo išsiuntimo dienos. 3. Jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →