Legal prism · 2026-09-04
ArchiveLTEN

Legal prism — 2026-09-04

Updated: 2026-09-04 19:50
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (3)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
Original — Žinių radijas
New Packaging Rules for Businesses: What Do You Need to Know Now? Copy link
Photo by ChatGPT. A program or excerpt may be downloaded for personal use only. Publishing it for other purposes or channels, including commercial use, transcribing and publishing its content, is allowed only with the editor’s written…
Analysis
If the importer considers or has reason to believe that the packaging does not comply with the applicable requirements, under Article 18 of Regulation (EU) 2025/40 the importer may not place it on the market until conformity has been ensured.
The burden of proving reuse targets under Article 30 of Regulation (EU) 2025/40 applies from 1 January 2030 or 18 months after the entry into force of the implementing act establishing the methodology, whichever is later.

Core issue

As of 12 August 2026, businesses using packaging must treat packaging as a regulated object placed on the market, and not merely as a waste management issue. The greatest practical change falls on importers: they must suspend supply where they have reason to believe that the packaging does not comply with the requirements of the Regulation. The relevant legal issue can be reduced to one question: what obligations concerning packaging, its documentation, composition, reuse, and waste-related information are established by Articles 1, 2, 5, 18, 23, 27, 30, 55, and 60 of Regulation (EU) 2025/40. Under Article 1 of Regulation (EU) 2025/40, the rules cover the packaging life cycle, labelling, extended producer responsibility, waste prevention, reuse, collection, and recycling. Under Article 2 of Regulation (EU) 2025/40, they apply to all packaging, irrespective of material and sector of use.

Legal assessment

The importer’s obligation is an active pre-market verification duty, not passive waiting until a supervisory authority identifies a defect. Under Article 18 of Regulation (EU) 2025/40, an importer may place on the market only packaging that complies with the requirements laid down in Articles 5 to 12. Before supply, the importer must ensure that:

  • the manufacturer has carried out the conformity assessment procedure referred to in Article 38;
  • the technical documentation referred to in Annex VII has been prepared;
  • the packaging is labelled in accordance with Article 12;
  • the required documents are provided with it;
  • the manufacturer has fulfilled the requirements of Article 15(5) and (6).

A separate standard applies to the composition of packaging: under Article 5 of Regulation (EU) 2025/40, substances of concern in packaging must be minimised and present at the lowest possible concentrations. This requirement also covers the adverse environmental impact of microplastics, so packaging design and material become compliance issues. Reuse models also become regulated activities. Under Article 27 of Regulation (EU) 2025/40, economic operators using reusable packaging must participate in reuse systems and ensure their compliance with Part A of Annex VI. They must also ensure the reconditioning of packaging before it is offered again to end users. In closed-loop systems, packaging must be returned to collection points designated by the system participants and approved by the operator. Under the Regulation, the information chain covers waste management operators, producers, and consumers. Under Article 23 of Regulation (EU) 2025/40, packaging waste management operators must submit information on packaging waste annually to the competent authorities through an electronic register. Under Article 55 of Regulation (EU) 2025/40, producers or producer responsibility organisations must provide end users with information on waste prevention, reuse, separate collection, and the meaning of labels. The sources provided contain no case law, and therefore no precedent-based standard of application is assessed for this situation.

Consequences

The practical result for businesses is the relocation of compliance checks to the beginning of the supply chain. Importers will need to obtain documents and evidence from third-country manufacturers before placing goods on the EU market. Packaging waste management operators will need to prepare for annual data reporting through electronic registers under Article 23 of Regulation (EU) 2025/40. Producers and producer responsibility organisations will need to ensure the provision of consumer-facing information under Article 55 of Regulation (EU) 2025/40. Where packaging poses a risk to the environment or human health, market surveillance authorities may, under Article 60 of Regulation (EU) 2025/40, require that:

  • the risk be eliminated within a reasonable and proportionate period;
  • the packaging be brought into conformity;
  • the packaging be withdrawn from the market;
  • the packaging be recalled.
Fact-check: confirmed 1
Legal basis (3)
PPWR — pakuociu reglamentas (ES) 2025/40 Preambulė (statute)
(3) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/62/EB (4) nustatyti reikalavimai dėl pakuočių, susiję su pakuočių sudėtimi ir jų tinkamumu naudoti pakartotinai bei…
(3) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/62/EB (4) nustatyti reikalavimai dėl pakuočių, susiję su pakuočių sudėtimi ir jų tinkamumu naudoti pakartotinai bei pakuočių atliekų tinkamumu naudoti (toliau – esminiai reikalavimai dėl pakuočių), taip pat nustatomi medžiagų atgavimo ir perdirbimo tikslai valstybėms narėms; (4) 2014 m. Komisija, atlikusi su Direktyva 94/62/EB susijusią tinkamumo patikrą, rekomendavo pritaikyti esminius reikalavimus dėl pakuočių, kuriuos laikė svarbia priemone pasiekti geresnius pakuočių aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius, kad tie reikalavimai būtų konkretesni ir būtų lengviau užtikrinamas jų vykdymas, ir juos sugriežtinti
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2025/40 del pakuociu ir pakuociu atlieku (PPWR) 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis Dalykas 1. Šiuo reglamentu nustatomi pakuotėms per visą jų gyvavimo ciklą taikomi aplinkosauginio tvarumo ir ženklinimo reikalavimai, kuriuos jos turi…
1 straipsnis Dalykas 1. Šiuo reglamentu nustatomi pakuotėms per visą jų gyvavimo ciklą taikomi aplinkosauginio tvarumo ir ženklinimo reikalavimai, kuriuos jos turi atitikti, kad jas būtų galima pateikti rinkai. Juo taip pat nustatomi reikalavimai dėl didesnės gamintojo atsakomybės, dėl pakuočių atliekų prevencijos, pavyzdžiui, nebūtinų pakuočių kiekio mažinimo ir pakuočių pakartotinio naudojimo ar pakartotinio užpildymo, taip pat dėl pakuočių atliekų surinkimo ir apdorojimo, įskaitant perdirbimą. 2. Šiuo reglamentu prisidedama prie efektyvaus vidaus rinkos veikimo, nes juo suderinamos nacionalinės priemonės dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, kad Sąjungoje būtų išvengta kliūčių prekybai ir konkurencijos iškraipymo bei ribojimo, ir kartu, remiantis poreikiu užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį, būtų išvengta pakuočių ir pakuočių atliekų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai arba tas poveikis būtų sumažintas. 3. Nustatant priemones, atitinkančias Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnyje nustatytą atliekų hierarchiją (toliau – atliekų hierarchija), šiuo reglamentu prisidedama prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos ir klimato neutralumo ne vėliau kaip iki 2050 m., kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1119 (53).
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2025/40 del pakuociu ir pakuociu atlieku (PPWR) 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis Taikymo sritis 1. Šis reglamentas taikomas visoms pakuotėms, nepriklausomai nuo joms naudojamų medžiagų, ir visoms pakuočių atliekoms, nepriklausomai nuo…
2 straipsnis Taikymo sritis 1. Šis reglamentas taikomas visoms pakuotėms, nepriklausomai nuo joms naudojamų medžiagų, ir visoms pakuočių atliekoms, nepriklausomai nuo to, ar tokios pakuotės yra naudojamos arba pakuočių atliekos susidaro pramonėje,, kituose gamybos, mažmeninės prekybos ar platinimo, paslaugų sektoriuose, biuruose ar namų ūkiuose. 2. Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio Direktyvos 2008/98/EB nuostatoms, susijusioms su pavojingųjų atliekų tvarkymu, ir Sąjungos nustatytiems pakuočių reglamentavimo reikalavimams, pavyzdžiui, reikalavimams dėl saugos, kokybės, sveikatos apsaugos ir supakuotų produktų higienos, ir transportavimo reikalavimams. Tačiau, kai šis reglamentas prieštarauja Direktyvai 2008/68/EB, Direktyva 2008/68/EB yra viršesnė.
Original — Etaplius
Court exempts Joniškis district politician from criminal liability in “receipt” case; three officials from other districts face suspicion Copy link
Prosecutors and Lithuania’s Special Investigation Service said Thursday that, as pre-trial investigations continue in municipal “receipt” cases, three current and former local council members from Kalvarija and Prienai district have been…
Analysis
Under Article 228(2) of the Criminal Code, the pursuit of personal material benefit aggravates the legal qualification to a fine or imprisonment for up to six years.
Under Article 68-1(4) of the Criminal Code, public rights may generally be deprived for a period from one to five years, and, in the case of less serious and serious crimes under Chapter XXXIII, for a period from three to seven years.

Core issue

The case of the Joniškis politician has, in practical terms, already moved into the stage of enforcement of consequences: she is not punished by imprisonment, but she is subject to a one-year surety regime, is barred for three years from holding elected or appointed public office, and must pay a EUR 1,000 contribution. For three politicians from other municipalities, the issue of liability is still being determined, and their risk will primarily depend on whether the damage suffered by the municipalities, amounting to EUR 5,288, EUR 2,287 and EUR 3,091, will be qualified as significant under the suspicions brought against them. The legal issue is specific: whether the submission of fuel expense reports that do not correspond to reality, using the status of a council member, constitutes abuse of office for the purpose of obtaining material benefit. It is assessed under Article 228(1) and (2) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania. These provisions require action by a civil servant or a person equivalent thereto, abuse of official position or exceeding of powers, substantial damage and, under paragraph 2, the pursuit of material or other personal benefit. The consequence relating to public office is assessed under Article 68-1 of the Criminal Code.

Legal assessment

The facts presented indicate a common pattern of conduct: in 2019-2023, council members may have submitted reports containing incorrect data on fuel. Under Article 3(6) of Law No. VIII-1316 Amending the Law on the Civil Service, abuse of office includes the use of official position contrary to the interests of the service, not in accordance with legal acts, or for self-interested purposes. The same provision cites the unlawful appropriation of another person’s property or funds as an example; therefore, the municipal funds reimbursement mechanism is legally relevant here. The content of the duties under the cited provisions is as follows:

  • under Article 4(2)(1) of Law No. VIII-1316 Amending the Law on the Civil Service, a person is responsible for the consequences of his or her actions and for the proper use of documents;
  • under Article 4(2)(3), the resources allocated to that person must be used economically;

In the Joniškis case, the damage amounted to EUR 637, guilt was admitted and the damage was compensated; therefore, release from criminal liability on surety was chosen. However, deprivation of public rights is not a symbolic measure: Article 68-1(1) of the Criminal Code defines it as deprivation of the right to be elected or appointed to positions in state or municipal institutions, agencies, enterprises or non-governmental organisations. Under Article 68-1(2) of the Criminal Code, such a measure is imposed where the criminal offence was committed by abusing public rights. Therefore, the three-year prohibition imposed on V. Bartašienė falls within the system of time limits set out in the cited provision. The position of the three suspects is not yet identical to that of the Joniškis politician, because they have only been notified of suspicions. The key points of assessment in their cases will be the following:

  • whether the reports on council member activity expenses were used as a basis for obtaining public funds;
  • whether the data on fuel expenses did not correspond to reality;
  • whether material benefit was pursued;
  • whether the damage suffered by the municipality permits the application of Article 228 of the Criminal Code.

The sources provided contain no case law; therefore, no specific precedent can be applied for the purposes of this task.

Consequences

The practical consequences for V. Bartašienė have already been identified: a one-year surety period, a EUR 1,000 contribution and a three-year restriction of public rights. The latter restriction means that she may not be elected or appointed to elected or appointed positions in state or municipal institutions and their agencies, enterprises or non-governmental organisations. For R. Sujeta, Z. Grabauskas and A. Mickienė, the realistic scenarios will depend on the outcome of the pre-trial investigation. If the elements of Article 228(2) of the Criminal Code were established, they would face a fine or imprisonment for up to six years. If Article 228(1) of the Criminal Code were applied, the sanction would be a fine, arrest or imprisonment for up to four years. If the court found that the act was committed by abusing public rights, the right to be elected or appointed could be restricted under Article 68-1 of the Criminal Code. In practical terms, this matter is important for members of municipal councils because an activity expense report may become a basis for criminal liability when it is used to obtain municipal funds. It is important for municipalities in relation to compensation for damage and internal control, because the facts presented concern reimbursement of public funds on the basis of documents.

Roots — who shaped this rule and why:
Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 229 straipsnis (statute)
229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl…
229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę žalą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 228 straipsnis (statute)
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą…
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 227 straipsnis (statute)
227 straipsnis. Papirkimas 1. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar…
227 straipsnis. Papirkimas 1. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Asmuo, padaręs šio straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalyje numatytus veiksmus, atsako pagal šį kodeksą už siekimą kyšiu tiek valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, tiek ir išimtinės padėties arba šio asmens palankumo, nepaisant to, kaip jo veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. 6. Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia. 7. Šio straipsnio 6 dalis netaikoma asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį šio kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui. 8. Už šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Original — Statybunaujienos.lt
Statybunaujienos.lt - Bad news for construction companies: workplace safety violations will cost more Copy link
Lithuania’s State Labour Inspectorate (VDI) is warning companies that failure to comply with occupational safety and health requirements can not only lead to accidents but also increase social insurance contributions, as businesses may be…
Analysis
Under Article 29(1) of the Law on Social Insurance for Occupational Accidents and Occupational Diseases, the tariff depends on safety infringements established by the State Labour Inspectorate, the severity of occupational accidents, and the number of injured persons.
Such conduct may be punishable by a fine, arrest, or imprisonment for up to seven years.

Core issue

For construction companies, the consequence may be not only a requirement by the State Labour Inspectorate to remedy an infringement, but also higher social insurance contributions from 1 January 2027. The financial risk arises when an occupational safety infringement established by the State Labour Inspectorate becomes a tariff indicator transmitted to Sodra. The precise legal question is this: when does an infringement established by the State Labour Inspectorate allow the insured employer to be moved to a higher occupational accident social insurance tariff group? This is determined under Article 29 of the Republic of Lithuania Law on Social Insurance for Occupational Accidents and Occupational Diseases and Article 3(2) of the Republic of Lithuania Law on Safety and Health at Work. If the infringement results in a serious or fatal accident, the question of applying Article 176 of the Criminal Code also arises.

Legal assessment

Paragraph 2 of the same article establishes the mechanism: the State Labour Inspectorate submits the infringement indicator to the State Social Insurance Fund Board. This means that an act of the State Labour Inspectorate operates not only as a control document, but also as a basis for differentiating contributions.

  • The competence of the State Labour Inspectorate is to determine the infringement indicator and transmit it to the State Social Insurance Fund Board.
  • The number of tariff groups and their tariffs are approved annually by the Seimas through the law approving the indicators of the State Social Insurance Fund budget.

Under Article 3(2) of the Law on Safety and Health at Work, employers are required to provide safe and healthy working conditions. Therefore, an unassessed risk of falling from height, soil collapse, or falling loads on a construction site is not a formal deficiency, but an indication of a breach of the duty to provide safe conditions. The employer also has management measures under Article 31 of the Law on Safety and Health at Work. It may issue safety orders, require compliance with instructed requirements, and access State Labour Inspectorate inspection materials. If the infringement is committed by an employee, the employer may, under Article 31(2), require compensation for damage caused to the company in accordance with the procedure established by law. The criminal threshold arises under Article 176(1) of the Criminal Code where an infringement by the employer or an authorised person causes a serious or fatal accident or other serious consequences. Under Article 176(2) of the Criminal Code, this act is criminal only where committed through negligence, and under paragraph 3, a legal person may also be held liable.

Consequences

The practical impact on a construction company is twofold: it must remedy the infringements and may have to pay higher insurance contributions. Companies with infringements will pay higher contributions from 1 January 2027. The tariff amounts are not specified in the sources provided, so, as a matter of legal accuracy, one may refer to an elevation of the group, but not to a specific percentage.

  • If the State Labour Inspectorate infringement is transmitted to Sodra, the insured employer may be moved from the first to the second, from the second to the third, or from the third to the fourth group.
  • If a serious or fatal accident occurs, liability under Article 176 of the Criminal Code may arise alongside the tariff consequence.
  • If the infringement resulted from an employee’s failure to comply with mandatory safety requirements, the employer may raise the issue of compensation for damage under Article 31(2) of the Law on Safety and Health at Work.

This information is most relevant to contractors whose work involves heights, soil, cranes, loads, or hazardous substances. The construction sector also faces a higher risk in practical terms: it accounted for 50.65 percent of all specified R1 requirements.

Legal basis (3)
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 100 straipsnis (statute)
100 straipsnis. Darbo laiko apskaitos pažeidimas 1. Darbuotojų, išskyrus dirbančius nekintančių darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus…
100 straipsnis. Darbo laiko apskaitos pažeidimas 1. Darbuotojų, išskyrus dirbančius nekintančių darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu, darbo laiko nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, taip pat į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktino darbuotojų darbo laiko (viršvalandžių, darbo laiko švenčių dieną, poilsio dieną (jeigu jis nenustatytas pagal grafiką), naktį, dėl papildomo darbo) nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų apie įmonėse, įstaigose, organizacijose dirbančių asmenų į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktiną darbo laiką įrašymas į darbo laiko apskaitos žiniaraštį užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 97 straipsnis (statute)
Nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimas, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos pažeidimas 1. Pranešimo apie nelaimingus atsitikimus darbe ar profesines ligas arba…
Nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimas, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos pažeidimas 1. Pranešimo apie nelaimingus atsitikimus darbe ar profesines ligas arba nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų ištyrimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar juridinių asmenų vadovams nuo devyniasdešimt iki penkių šimtų devyniasdešimt eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo dvidešimt iki trisdešimt eurų. 2. Nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimas užtraukia baudą darbdaviams ar juridinių asmenų vadovams nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto keturiasdešimt iki septynių šimtų keturiasdešimt eurų. 98 straipsnis. Neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojo buvimas darbo vietoje, juridinių asmenų patalpose ar teritorijoje darbo metu ar darbui pasibaigus ir tokio darbuotojo nenušalinimas nuo darbo, neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų savarankiškai dirbančio asmens savarankiškos veiklos vykdymas 1. Neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojo buvimas darbo vietoje, juridinių asmenų patalpose ar teritorijoje darbo metu arba pasibaigus darbo laikui, neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų savarankiškai dirbančio asmens savarankiškos veiklos vykdymas, taip pat darbuotojo ar savarankiškai dirbančio asmens vengimas pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo užtraukia baudą darbuotojui ar savarankiškai dirbančiam asmeniui nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų devyniasdešimt eurų. 2. Neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojo nenušalinimas nuo darbo užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 30 straipsnių pakeitimo įs 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Apdraustasis – privalomai draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe…
2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Apdraustasis – privalomai draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu asmuo, apie kurio draudimą teisės aktų nustatyta tvarka draudėjas pateikė pranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui (toliau šis skyrius taip pat vadinamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniu skyriumi) arba už kurį jis mokėjo ar privalėjo mokėti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas.“ 2. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui, taip pat priskaičiuotos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpos, nustatytos šiame Įstatyme, priskaičiuotos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, nustatytos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, bei priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo išmokos, kurios pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą yra mokamos bedarbiams. Apdraustojo asmens draudžiamosioms pajamoms taip pat prilyginamos sumos, nuo kurių Biudžeto sandaros įstatyme nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai skaičiuoja valstybinio socialinio draudimo įmokas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui už profesinių mokyklų mokinius, aukštųjų mokyklų studentus, asmenis, teritorinių darbo biržų siųstus profesiniam mokymui ar profesinei reabilitacijai, taip pat asmenis, kurie mokosi pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje pagal profesinio mokymo programas (kursantus), ir asmenis, atliekančius savanorišką praktiką Užimtumo rėmimo įstatymo nustatyta tvarka.“ 3. Pakeisti 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Darbo (tarnybos) vieta (toliau – darbo vieta) – vieta, kurioje asmuo dirba ar privalo dirbti darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas.“ 4. Pakeisti 3 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Nelaimingas atsitikimas darbe (tarnyboje) (toliau – nelaimingas atsitikimas darbe) – įvykis darbe (tarnyboje), įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo (tarnybos) funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Nelaimingu atsitikimu darbe taip pat pripažįstamas su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu susijęs įvykis, kurio metu pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas.“ 5. Pakeisti 3 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) (toliau – nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo) – įvykis, įskaitant eismo įvykį, darbuotojui vykstant į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbo vietos ir: 1) gyvenamosios vietos; 2) ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis; 3) vietos ne darbovietės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu; 4) kitos darbovietės. Šiuo atveju nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą tiria darbdavio, pas kurį vykstama, sudaryta komisija.“

Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →