Svarstytas pasirengimas Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo papildymo projekto svarstymui. Paskirti išvadų rengėjai kartu su kitais susijusiais projektais.
Argumentai posėdyje
Pozicijos
Sprendimas: Išvadų rengėjais paskirti Vytautas Kernagis ir Kęstutis Vilkauskas.
Nuotaika: dalykiškas — Tada mes išvadų rengijos pasiskyėm ir mūsų darbotvarkė šiandien baigta.
#Informacinės visuomenės paslaugų įstatymas #išvadų rengėjai
Automatinis įrašo transkriptas, apdorotas DI — ne oficialus protokolas. Citatos veda į tikslią įrašo vietą.
151
Vilnius
„ 15¹ straipsnis. Informacinės visuomenės paslaugų teikėjų atsakomybė dėl melagingos informacijos sklaidos
1Informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, teikiantys socialinių tinklų, vaizdo platformų ar naujienų agregatorių paslaugas, privalo taikyti veiksmingas technines ir organizacines priemones pašalindami valstybės institucijų nurodytą informaciją arba panaikindami galimybę tokią informaciją pasiekti.
2Pažeidėjams taikomos administracinės sankcijos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.“
Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Daiva Ulbinaitė Ingrida Šimonytė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė Audrius Petrošius Šarūnas Birutis Vaida Aleknavičienė Ruslanas Baranovas Orinta Leiputė Jevgenij Šuklin Raimondas Kuodis Vytautas Juozapaitis Vytautas Kernagis Kęstutis Vilkauskas Vitalijus Gailius Mindaugas Lingė Laurynas Kasčiūnas Juozas Olekas Lukas Savickas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Informacinės technologijos, socialiniai tinklai ir algoritminės rekomendacijų sistemos per keletą metų iš esmės pakeitė informacijos vartojimo įpročius: daugiau kaip 80 proc. Lietuvos gyventojų naujienas gauna per skaitmenines platformas, o tradicinės žiniasklaidos įtaka reikšmingai sumažėjo.
Šią erdvę vis aktyviau išnaudoja priešiškos valstybės, organizuotos grupės ir manipuliacinės informacijos tinklai. VSD 2025 m. vertinimu, Lietuva yra vienas pagrindinių Kremliaus informacinių atakų taikinių Europoje, o Rusijos propagandos ir dezinformacijos finansavimas siekia apie 1,4 mlrd. eurų per metus. NKVC fiksuoja, kad vien 2024–2025 m. informacinių incidentų mastas išaugo daugiau kaip 60 proc., o dauguma jų susiję su bandymais pakenkti nacionaliniam saugumui, NATO reputacijai ir demokratiniams procesams.
Informacinė agresija šiandien yra ne mažiau pavojinga nei karinė. Ji ardo pasitikėjimą, kuria chaosą ir silpnina valstybės atsparumą. Europos Komisijos 2023 m. komunikate „Tackling Disinformation: A European Approach“ pažymima, kad dezinformacija tapo sistemine grėsme demokratijai, o daugiau kaip 60 proc. ES gyventojų kas savaitę susiduria su melagingu ar manipuliaciniu turiniu.
Informacinės visuomenės paslaugų teikėjai – socialiniai tinklai, vaizdo platformos, naujienų agregatoriai – tapo pagrindiniu dezinformacijos kanalu. Jų algoritmai lemia, kokį turinį mato milijonai piliečių, tačiau šių technologinių milžinų atsakomybė nacionalinės teisės požiūriu lieka neapibrėžta. Dėl to susiformavo teisinis vakuumas, leidžiantis melagingai ir priešiškai informacijai plisti be realaus valstybės atsako.
Remiantis Konstitucijos 25 straipsniu, informacijos laisvė nėra absoliuti – ji negali būti naudojama nusikalstamiems veiksmams, įskaitant veiklas, keliančias grėsmę konstitucinei santvarkai ir nacionaliniam saugumui. Pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 3 ir 4 straipsnius, informacinės erdvės apsauga yra esminė valstybės gynybos sritis.
Todėl šis įstatymo projektas yra konstituciškai pagrįstas, proporcingas ir būtinas, siekiant užtikrinti valstybės informacinės gynybos pajėgumus. Įstatymo projekto tikslai:
organizacines priemones;
nevykdymą;
praktika. Projektas yra kompleksinės informacinės gynybos paketo dalis, kartu su Visuomenės informavimo ir Informacinės visuomenės paslaugų, Elektroninių ryšių įstatymų bei Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo kodeksų pakeitimais. Jo tikslas
Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Projektą parengė Seimo narė Daiva Ulbinaitė
projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojantis Informacinės visuomenės paslaugų įstatymas nustato tik bendrą paslaugų teikėjų atsakomybę už turinio prieglobą, tačiau neapima dezinformacijos prevencijos ir reagavimo į informacines atakas.
Platformos veikia remdamosi savanoriškomis vidinėmis gairėmis, kurios nėra teisiškai privalomos. Tai reiškia, kad institucijos – Ryšių reguliavimo tarnyba (toliau – RRT), Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – ŽEIT) ar Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau -LRTK) – neturi teisinio pagrindo įpareigoti platformas pašalinti ar pažymėti pavojingą turinį, kai jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
NKVC nuomone, operatyvus reakcijos laikas turėtų būti 15 min. Tokios spragos sukuria nebaudžiamumą informaciniame lauke ir silpnina valstybės atsparumą.
Šis teisinis vakuumas leidžia dezinformacijos tinklams veikti be realios atsakomybės. Tuo tarpu daugelyje ES valstybių tokie mechanizmai jau veikia: Vokietijos įstatymas įpareigoja platformas pašalinti nelegalų turinį per 24 valandas, Prancūzijos 2018 m. įstatymas numato prievolę stabdyti dezinformacijos platinimą rinkimų metu.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma papildyti įstatymą nauju 151 straipsniu, kuris aiškiai nustatytų informacinių paslaugų teikėjų pareigas ir atsakomybę. Šios nuostatos padės užkirsti kelią koordinuotoms informacinėms atakoms, sustiprins skaitmeninės erdvės skaidrumą ir paskatins atsakingą platformų veiklą. Įstatymas nepažeidžia žodžio laisvės – jis nukreiptas prieš sistemines, tyčines ir priešiškas manipuliacijas.
Siūloma įstatymą papildyti nauju 15¹ straipsniu, kuriuo nustatoma informacinių paslaugų teikėjų atsakomybė už melagingos informacijos sklaidą ir institucijų sprendimų vykdymą.
veiksmingas technines ir organizacines priemones – pašalinti valstybės institucijų nurodytą informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti.
privalomus nurodymus platformoms dėl kenksmingo turinio šalinimo ar apribojimo, taip sustiprinant greitą valstybinį atsaką į dezinformacijos kampanijas.
nevykdymą numatomos administracinės sankcijos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse. Tokiu būdu bus sukurta aiški ir teisiškai veikianti atsakomybės grandis – nuo melagingo turinio nustatymo iki jo pašalinimo ir baudos už neveikimą. Įstatymo įgyvendinimas užtikrins valstybės reakcijos greitį, platformų skaidrumą ir atsakomybę, mažins informacinio poveikio kampanijų mastą ir stiprins visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis. 5.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma.
Manytina, kad sustiprės nacionalinis reagavimo mechanizmas į informacines atakas, padidės paslaugų teikėjų atskaitomybė ir skaidrumas, bus sukurta aiški atsakomybės sistema už pavojingos informacijos sklaidą, mažės dezinformacijos mastas, o institucijos įgis teisinį pagrindą veikti greitai.
kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7.
Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslui ir jo plėtrai.
strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo priėmimas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, nereikės koreguoti kitų teisės aktų.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.
14Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Vertinimų ir išvadų negauta.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „Dezinformacija“, „nacionalinis saugumas“, „informacinis karas“, „visuomenės informavimas“, „demokratijos apsauga“, „Skaitmeninių paslaugų aktas“.
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Seimo narė Daiva Ulbinaitė