Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 38-3 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas

Lietuva · XVP-973 · 2025-11-10 · projektas

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Projekto tekstas · 2025-11-10
  2. Aiškinamasis raštas · 2025-11-10

Projekto tekstas

2025-11-10 · oficialus registras ↗

Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 383

STRaipsnio 2 dalies PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2025 m. d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis.

383 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 383 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „

2. Bankų ir kredito įstaigų apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus (išskyrus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudų padidintų atskaitymų sumą, apmokestinamųjų pajamų sumažinimo dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų sumą, atskaitomą suteiktos paramos sumą ir praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių, atskaitomų iš mokestinio laikotarpio pajamų, sumą) , apmokestinamas taikant 10 procentų papildomo bankų ir kredito įstaigų pelno mokesčio tarifą.

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas.

Šis Įstatymas įsigalioja 2026 m. kovo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Ligita Girskienė

Aiškinamasis raštas

2025-11-10 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR.

IX-675 383 STRaipsnio 2 dalies PAKEITIMO

ĮSTATYMO 1.

Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai 2. Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo 383 straipsnio 2 dalies nuostatose nurodyta, kad kredito įstaigų apmokestinamasis pelnas, be jau numatyto 17 procentų pelno mokesčio, papildomai yra apmokestinamas 5 procentais kreditų įstaigų pelno mokesčio tarifu.

Bankams ir kredito įstaigoms 2023 - 2024 metais buvo įvestas laikinas solidarumo įnašas, kuris buvo apskaičiuojamas nuo pernelyg padidėjusių palūkanų pajamų. Šis mokestis buvo skirtas valstybės gynybai ir atsparumui finansuoti. Nors per nurodytą apmokestinimo laikotarpį į valstybės biudžetą buvo planuota surinkti nuo 250 iki 400 mln. papildomų pajamų, nuo 2025 metų šis mokestis bankams ir kredito įstaigoms nebėra taikomas.

Įvedus laikiną solidarumo mokestį bankams ir kredito įstaigoms, pastarosios padidino paslaugų įkainius paslaugų gavėjams. Pasibaigus papildomam apmokestinimui solidarumo įnašu, bankai ir kredito įstaigos padidintų įkainių paslaugų gavėjams nesumažino. Tai reiškia, kad paslaugų gavėjų sąskaita yra didinamas pelnas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, siūloma padidinti bankams ir kredito įstaigoms papildomą apmokestinimą dar papildomais 5 procentais iki 10 procentų. Pažymėtina, kad Lenkijoje nuo 2026 metų bus taikomas 30 procentų peno mokestis bankams ir kredito įstaigoms. Lėšas, papildomai gautas iš bankų ir kreditų įstaigų, siūloma nukreipti į Kultūros ministerijos valdomus asignavimus kultūros srities darbuotojų darbo užmokesčiui didinti, Vidaus reikalų ministerijos valdomų asignavimų, skirtų pareigūnų darbo užmokesčiui didinti, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos valdomų asignavimų didinimui.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių

įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektų parengimą inicijavo ir Projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai

santykiai Šiuo metu kredito įstaigų apmokestinamasis pelnas, be jau numatyto 17 procentų pelno mokesčio, papildomai yra apmokestinamas 5 procentais kreditų įstaigų pelno mokesčio tarifu.

4. Įstatymo projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir

kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūloma nuo 2026 m. kovo 1 d. siūloma padidinti bankams ir kredito įstaigoms papildomą apmokestinimą dar papildomais 5 procentais iki 10 procentų.

5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių

reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Nenumatoma.

6. Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymo projektas nėra skirtas įgyvendinti korupcijos mažinimo priemones ir niekaip neįtakos kriminogeninės situacijos.

7. Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Nenumatoma.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus

būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimui pakeisti ar priimti naujų teisės aktų nereikės.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos

valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10.

Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas

ir kada juos turėtų priimti Projektams įgyvendinti priimti teisės aktų nereikės.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų

valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projekto priėmimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. Dėl padidintų pelno mokesčio bus surenkamos papildomos pajamos į biudžetą.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų

vertinimai ir išvados

Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

bankai, kredito įstaigos, pelno mokestis.

Seimo narys Ligita Girskienė