P rojektas
2025 m. lapkričio d. Nr.
1 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip:
„6) kurie trumpalaikės išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu siekė kontakto su nusikaltimo, dėl kurio nuteistasis yra kalinamas, aukomis“
imi ir ją išdėstyti taip: „9. Asmenims, nuteistiems už smurtinius ar seksualinius nusikaltimus, trumpalaikės išvykos leidžiamos tik tuo atveju, jei trumpalaikės išvykos leidimą priimantis pareigūnas, atlikęs vertinimą, nenustato, kad išvykos vietoje yra galimybė susitikti su nukentėjusiuoju jo gyvenamojoje aplinkoje. “2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Giedrė Balčytytė
paskatinusios priežastys. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Viešojoje erdvėje periodiškai pasirodo pranešimai apie situacijas, kai laisvėje trumpalaikių išvykų metu seksualinių ar smurtinių nusikaltimų aukos neišvengia susitikimų su nusikaltimų vykdytojais [1] . Taip atsitinka dėl to, jog dažnu atveju nusikaltimų vykdytojai ir jų aukos gyvena tose pačiose vietovėse, kuriose net pasitelkiant stebėjimo priemones (tokias kaip apykojes ir pan.) nėra įmanoma užtikrinti jog aukos savo gyvenamojoje aplinkoje – viešose ir neviešose vietose, nesutiktų nusikaltimo vykdytojų.
Tokios pasikartojančios situacijos kelia nerimą dėl aukų teisių užtikrinimo.
Dabartinė trumpalaikių išvykų tvarka neužtikrina valstybės institucijų pareigos maksimaliai minimizuoti psichologinę, galimo bauginimo, galimo keršto ir kito tipo grėsmę, nusikaltimų aukoms, galinčioms kilti trumpalaikių išvykų metų susitikus su nuteistaisiais. Tokios situacijos ypač jautriai gali veikti nepilnamečius asmenis, susidūrusius su įvairaus tipo smurtu.
Galiojantis teisinis reguliavimas taip pat neužtikrina pilnavertės aukų teisių apsaugos – jų teisės nesusitikti su nusikaltimo vykdytojais, net tada, kai artimieji sutinka su trumpalaike nuteistojo išvyka toje pačioje vietoje, kur gyvena nusikaltimo auka (pavyzdys – atvejai, kai trumpalaikės išvykos metu nusikaltimo vykdytojai grįžta į gyvenamąją vietą, kur gyvena seksualinį smurtą patyrę nepilnamečiai, o kiti minėtame būste gyvenantys artimieji sutinka su nuteistojo trumpalaike išvyka). Taip pat pabrėžtina, jog teisės aktai nenumato, jog nuteistieji nurodytame adrese, į kurį vyksta, turi būti visą trumpalaikės išvykos laiką – tai reiškia, kad nuteistieji gali susitikti su nusikaltimo aukomis ir kitose erdvėse – tame pačiame name, gatvėje, gyvenvietėje ir pan.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, 18 straipsnis numato, jog „ Nedarydamos poveikio teisėms į gynybą, valstybės narės užtikrina, kad būtų galima naudotis aukų ir jų šeimos narių apsaugos nuo antrinės ir pakartotinės viktimizacijos, bauginimo ir keršto priemonėmis, įskaitant priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad per apklausas ir liudijant aukoms nekiltų emocinės ar psichologinės žalos pavojus ir būtų apsaugotas jų asmens orumas. Prireikus tokios priemonės taip pat apima aukų ir jų šeimos narių fizinės apsaugos procedūras, nustatytas pagal nacionalinę teisę”, tuo pačiu
Valstybės narės sudaro būtinas sąlygas, kad aukos bei prireikus jų šeimos nariai ir nusikaltėlis išvengtų kontakto patalpose, kuriose vykdomas baudžiamasis procesas, išskyrus atvejus, kai toks kontaktas reikalingas dėl baudžiamojo proceso”.
Nors Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/29/ES 18 ir 19 straipsniuose numatytos priemonės formaliai taikomos baudžiamojo proceso metu, juose įtvirtinti aukų apsaugos principai – visų pirma apsauga nuo antrinės ir pakartotinės viktimizacijos, bauginimo, keršto bei psichologinės žalos – yra bendro pobūdžio ir nepraranda savo aktualumo pasibaigus baudžiamajam procesui. Šie principai grindžiami aukų teisės į orumą, emocinį saugumą bei pagarbą jų psichologinei gerovei apsauga, kuri negali būti apribota vien tik procesiniu laikotarpiu. Todėl laikytina, kad net ir nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, turi būti įmanoma užtikrinti tokias sąlygas, kurios neleistų aukai patirti pakartotinės psichologinės žalos, pavyzdžiui, susidūrus su nusikalstamos veikos padariusiu asmeniu. Toks požiūris atitinka tiek minėtoje direktyvoje įtvirtintus tikslus, tiek aukų teisių apsaugos principus, pripažįstamus nacionalinėje ir tarptautinėje teisėje.
Projekto tikslas – užtikrinti nusikaltimų aukų teisę nesusitikti su nusikaltimo vykdytojais. Uždaviniai:
numatant, jog trumpalaikės išvykos nesuteikiamos nuteistiesiems, kurie bent vienos iš šių išvykų metu siekė kontakto su nusikaltimo, dėl kurio nuteistasis yra kalinamas, aukomis
dalimi, nustatant kad asmenims, nuteistiems už smurtinius ar seksualinius nusikaltimus, trumpalaikės išvykos leidžiamos tik tuo atveju, jei trumpalaikės išvykos leidimą priimantis pareigūnas, atlikęs vertinimą, nenustato, kad išvykos vietoje yra galimybė susitikti su nukentėjusiuoju jo gyvenamojoje aplinkoje.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narė Giedrė Balčytytė
šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu Bausmių vykdymo kodekse nuteistųjų susitikimo su nusikaltimo aukomis trumpalaikių išvyko metu, rizikos vertinimas nėra numatomas.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Siekiant užtikrinti nusikaltimų aukų teisę nesusitikti su nusikaltimo vykdytojais ir pašalinti galiojančio teisinio reguliavimo spragas, siūloma papildyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnį. Pirma, numatoma 5 dalį papildyti nauju 6 punktu, kuriame būtų nustatyta, kad trumpalaikės išvykos nesuteikiamos nuteistiesiems, kurie bent vienos iš šių išvykų metu siekė kontakto su nusikaltimo, dėl kurio yra nuteisti, aukomis. Antra, siūloma įtvirtinti naują 9 dalį, nustatančią, kad asmenims, nuteistiems už smurtinius ar seksualinius nusikaltimus, trumpalaikės išvykos leidžiamos tik tuo atveju, jei trumpalaikės išvykos leidimą priimantis pareigūnas, atlikęs vertinimą, nenustato, kad išvykos vietoje yra galimybė susitikti su nukentėjusiuoju jo gyvenamojoje aplinkoje.
Tokiu būdu užtikrinama apsauga nuo antrinės ir pakartotinės viktimizacijos, bauginimo, keršto bei psichologinės žalos. Tai ypač svarbu atvejais, kai trumpalaikių išvykų metu nuteistieji galėtų tiesiogiai arba netiesiogiai kontaktuoti su aukomis, sukelti joms emocinį stresą ar grėsmės jausmą. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nesuteikia pakankamų garantijų, kad tokie kontaktai bus užkirsti, nes Bausmių vykdymo kodeksas nenumato draudimo vykti į vietas, kur gyvena jų aukos, o trumpalaikės išvykos nėra ribojamos teritoriniu aspektu įstatymiškai net esant akivaizdžiai psichologinės žalos rizikai.
Įgyvendinus siūlomą pakeitimą, būtų užtikrintas nuoseklus aukų teisių į orumą, emocinį saugumą ir pagarbą psichologinei gerovei įgyvendinimas viso bausmės atlikimo laikotarpiu. Tokia priemonė prisidėtų prie aukų pasitikėjimo teisingumo sistema stiprinimo, sumažintų socialinės stigmatizacijos ir bauginimo riziką bei parodytų, kad valstybė užtikrina visapusišką jų apsaugą, o ne tik procesinio nagrinėjimo metu. Be to, aiškus ribojimas padėtų išvengti situacijų, kai trumpalaikės išvykos tampa priemone aukoms daryti psichologinį spaudimą, ir prisidėtų prie saugesnės aplinkos užtikrinimo visiems bendruomenės nariams.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliktas.
įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įtaka nenumatoma.
įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Verslo sąlygoms ir plėtrai įtaka nenumatoma.
t ymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projekto atitinka strateginio lygmens planavimo dokumentus.
į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas atitinka įstatymų reikalavimus.
atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisę.
reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Lėšų nereikės.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta.
15Reikšminiai žodžiai,
kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Bausmių vykdymas, smurtiniai ir seksualiniai nusikaltimai, trumpalaikės išvykos.
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narė Giedrė Balčytytė [1]
„Sūnus perėjo visą mėšlo krūvą“: mamai šokas – jos vaikų prievartautojas
sutiktas laisvėje. LRT.lt. 2025 03 20. https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2509958/sunus-perejo-visa-meslo-kruva-mamai-sokas-jos-vaiku-prievartautojas-sutiktas-laisveje?srsltid=AfmBOoquZk7wzSGCzRAbmqE4G2BusLWnxAEQfp_eNYfVFxVjVPbHqtkO Iš kalėjimo – pas seksualiai nukentėjusį vaiką: neįtikėtina situacija ir paminti interesai.
LRT.lt. 2025 06 13. https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2585572/is-kalejimo-pas-seksualiai-nukentejusi-vaika-neitiketina-situacija-ir-paminti-interesai?srsltid=AfmBOooqyYZ5aozS8ESGcpou0hubQGe4lZoMSdbXjAZ48k6n5Nt30N1d