Projektas
2025 m. d. Nr.
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
1. Policijos rėmėju gali tapti ne jaunesnis kaip 18 metų mokantis lietuvių kalbą Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turintis ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, arba esantis jaunuoju policijos rėmėju ir besimokantis pagal vidurinio ugdymo programą ar lygiavertėje švietimo įstaigoje, pagal asmenines ir moralines savybes tinkantis būti policijos rėmėju.
Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis yra asmuo, kuris deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašyti Lietuvos Respublikos gyventojų registre.
įgyvendinimas
1. Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Linas Urmanavičius
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu galiojantis Policijos rėmėjų įstatymas numato, kad asmuo, norintis tapti Policijos rėmėju, turi atitikti amžiaus (nuo
atestatą) reikalavimus.
Dėl šio išsilavinimo reikalavimo susidaro teisinė spraga: 18 metų sulaukę jaunuoliai, esantys jaunaisiais policijos rėmėjais, kurie dar tebesimoko pagal vidurinio ugdymo programą ir neturi brandos atestato, nebegali tęsti jaunojo policijos rėmėjo veiklos (nes dažniausiai baigia 18 metų ribą), tačiau negali tapti ir pilnateisiais policijos rėmėjais. Tai lemia, kad motyvuoti ir jau apmokyti jaunuoliai yra priversti nutraukti savo savanorišką veiklą iki mokyklos baigimo.
Projekto tikslas – užtikrinti veiklos tęstinumą ir leisti pilnamečiams moksleiviams išlaikyti ryšį su policijos institucija, skatinant glaudesnį visuomenės ir policijos bendradarbiavimą. Uždavinys – patikslinti Policijos rėmėjų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, suderinant pilnamečio (nuo 18 metų) statusą su galimybe tapti pilnateisiu policijos rėmėju nepriklausomai nuo to, ar jis jau turi vidurinį išsilavinimą, jei mokymosi procesas dar vyksta.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą inicijuoja Lietuvos Respublikos Seimo narys Linas Urmanavičius.
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu galiojantis Policijos rėmėjų įstatymas numato, kad jaunasis policijos rėmėjas yra asmuo nuo 12 iki 18 metų amžiaus, o policijos rėmėju galima tapti tik sulaukus 18 metų ir turint vidurinį išsilavinimą. Dėl tokio reguliavimo 18 metų sulaukę, bet vidurinio išsilavinimo dar neįgiję jaunuoliai patenka į tarpinę situaciją, nes nebegali būti jaunieji policijos rėmėjai, bet dar neatitinka kriterijų tapti policijos rėmėjais.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą (CK), pilnamečiu asmeniu laikomas tas, kuris yra sulaukęs 18 metų amžiaus. Sulaukus šios ribos, asmuo įgyja visišką civilinį veiksnumą ir visą teisinę atsakomybę (išskyrus retus emancipacijos ar santuokos atvejus).
Siūloma nuostata (leidžianti atsisakyti vidurinio išsilavinimo reikalavimo 18-mečiams moksleiviams) remiasi šia CK nuostata:
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Šis siūlymas leidžia tapti pilnateisiu policijos rėmėju:
(kaip buvo iki šiol);
rėmėju, sulaukusiam 18 metų amžiaus, jei jis mokosi pagal vidurinio ugdymo programą. Šis pakeitimas užtikrina, kad pilnametis asmuo įgytų pilnamečio Policijos rėmėjo statusą, o ne liktų „jaunojo rėmėjo“ statusu, skirtu nepilnamečiams. Tai suderina teisinį statusą (pilnametis) su realiai vykdoma prevencine ir savanoriška veikla.
Priėmus šią pataisą bus ištaisoma teisinė spraga, dėl kurios motyvuoti ir jau apmokyti jaunuoliai sulaukę 18 metų būdavo priversti nutraukti veiklą, kol įgis brandos atestatą. Tai leidžia išsaugoti kvalifikuotus Policijos rėmėjus ir efektyviau naudoti žmogiškuosius išteklius. Sukuriamas sklandus perėjimas iš Jaunojo policijos rėmėjo statuso į Policijos rėmėjo statusą pilnametystės metu.
Pataisa suderina faktinį teisinį statusą su savanoriškos veiklos statusu. Pagal Civilinį kodeksą asmuo sulaukęs 18 metų yra pilnametis ir įgyja visišką veiksnumą bei atsakomybę. Jam teisėtai suteikiamas pilnamečio Policijos rėmėjo, o ne nepilnamečio statusas.
Užtikrinama, kad pilnametis asmuo nebūtų diskriminuojamas, atmetant jį nuo savanoriškos veiklos tik dėl to, kad jis dar neturi formalaus išsilavinimo dokumento, jei mokymosi procesas jau vyksta. Užtikrinus veikiančių rėmėjų tęstinumą, stiprinama viešosios tvarkos priežiūra ir nusikalstamumo prevencija bendruomenėse, taip pat gerinama bendra verslo aplinka.
Pataisa skatina jaunus pilnamečius asmenis aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje, ugdant atsakomybę ir pilietiškumą.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ar jo plėtrai.
projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10.
Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12.
Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijoms įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projekto įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų. 15.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Policijos rėmėjas; Jaunasis policijos rėmėjas; Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas; Pilietinis aktyvumas; Jaunimo politika;.
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Linas Urmanavičius