Projektas
2025 m. d. Nr.
Papildyti 4 straipsnį 9 punktu: „9 ) sprendimų pagrįstumo – viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai turi būti grindžiami kaštų ir naudos analize, alternatyvų palyginimu ir ilgalaikio poveikio įvertinimu. Šio principo taikymo sritį ir įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“.
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ne vėliau kaip iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos parengia ir patvirtina sprendimų pagrįstumo principo taikymo tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Įstatymą teikia Seimo nariai: Artūras Zuokas Raimondas Kuodis Artūras Skardžius
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos strateginio valdymo ir viešųjų pirkimų įstatymų pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant įtvirtinti sprendimų priėmimo pagrįstumo principą viešajame sektoriuje, sistemingai taikant kaštų ir naudos analizę (toliau – KNA) bei alternatyvų vertinimą. Šis principas yra vienas iš esminių gero valdymo, efektyvaus išteklių naudojimo ir atsakingos fiskalinės politikos elementų.
Įstatymo projektą paskatino poreikis užtikrinti, kad viešojo valdymo sprendimai būtų grindžiami objektyviais ekonominiais kriterijais, atspindinčiais ilgalaikę naudą visuomenei, galimas alternatyvas ir racionalų valstybės išteklių panaudojimą. Šiuo metu sprendimų pagrįstumo analizė nėra nuosekliai taikoma visose sprendimų grandyse – ypač pažangos programose ir viešuosiuose pirkimuose. Tai mažina sprendimų efektyvumą ir neleidžia tinkamai įvertinti jų grąžos valstybės mastu.
Projekto uždaviniai yra šie: įtvirtinti aiškią pareigą atlikti kaštų ir naudos analizę prieš priimant didesnės apimties sprendimus, sukurti sisteminį pagrindą sprendimų ekonominiam pagrindimui, nustatyti, kad tokia analizė taptų ne išimtimi, o bendrąja praktika viešajame sektoriuje, ir numatyti, kad taikymo ribas, turinį bei metodiką nustatytų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Pagrindinis šio įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad viešojo sektoriaus sprendimai būtų grindžiami ne tik politiniais ar formaliais kriterijais, bet ir objektyvia analize, leidžiančia vertinti planuojamų priemonių naudą visuomenei, sąnaudų pagrįstumą ir alternatyvius įgyvendinimo būdus. Šiuo projektu siekiama sukurti nuoseklią sistemą, kurioje KNA principas taptų ne papildomu, o neatsiejamu sprendimų rengimo elementu, padedančiu racionaliai valdyti išteklius, užtikrinti ilgalaikį poveikį ir stiprinti atskaitomybę.
atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai yra Seimo nariai.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymas ir viešųjų pirkimų įstatymas apibrėžia bendruosius viešojo valdymo, programinio planavimo bei pirkimų organizavimo principus. Tačiau nė viename iš šių įstatymų nėra įtvirtinto aiškaus ir sisteminio sprendimų pagrįstumo principo, apimančio kaštų ir naudos analizę, alternatyvų palyginimą ir ilgalaikio poveikio vertinimą kaip privalomą sprendimų rengimo elementą.
Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymas numato veiksmingumo, efektyvumo, įrodymais grindžiamo valdymo principus, tačiau jų taikymas yra orientacinio pobūdžio ir nėra susietas su konkrečia analitinio vertinimo pareiga. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme šiuo metu nenumatytas konkretus reikalavimas atlikti ekonominį sprendimo pagrindimą prieš vykdant reikšmingos vertės pirkimus.
Todėl sprendimų pagrįstumo principas šiuo įstatymo projektu siūlomas kaip trūkstama sisteminė grandis, įtvirtinanti pareigą objektyviai vertinti viešojo sektoriaus sprendimus per KNA ir alternatyvų analizę, paliekant Vyriausybei galimybę detalizuoti taikymo ribas ir metodiką.
Įtvirtinamas sprendimų pagrįstumo principas, grindžiamas kaštų ir naudos analize. Tai leis priimti ekonomiškai pagrįstus sprendimus ir efektyviau naudoti viešuosius išteklius.
priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Tiesioginės neigiamos įtakos verslui nenumatoma. Priešingai – aiškesni ir ekonomiškai pagrįsti viešojo sektoriaus sprendimai gali padidinti prognozuojamumą, skaidrumą ir konkurenciją viešuosiuose pirkimuose.
įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Priešingai
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės.
pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarką, reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų neapibrėžiama.
apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES teisės aktus.
rengėjai ir parengimo terminai Įstatymui įgyvendinti reikės Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintos tvarkos, nustatančios kaštų ir naudos analizės atlikimo sąlygas, turinį ir taikymo ribas. Atsakingas rengėjas – Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Tvarka turi būti parengta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks.
Įstatymo projekto rengimo metu negauta specialistų vertinimų.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Kaštų ir naudos analizė“, „Sprendimų pagrįstumo principas“, „Ekonominis vertinimas“,
„Alternatyvų palyginimas“, „Ilgalaikio poveikio vertinimas“, „Reikšmingo
poveikio pirkimai“, „Sprendimų analizė“, „Viešojo sprendimo efektyvumas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomų paaiškinimų nėra. Įstatymą teikia Seimo nariai: nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomų paaiškinimų nėra. Įstatymą teikia Seimo nariai:
Artūras Zuokas Raimondas Kuodis Artūras Skardžius