Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymas202 5 m. d. Nr. Vilnius
19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „ 6 ) restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam maistui, išskyrus alkoholinius gėrimus ir paslaugas ar paslaugų dalis, kurios susijusios su alkoholiniais gėrimais;“.
Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
DĖL
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Atstatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą maitinimo paslaugoms yra gyvybiškai svarbu, norint užtikrinti sektoriaus stabilumą, darbo vietų išlaikymą ir ilgalaikę ekonominę plėtrą. Šio sektoriaus sudėtinga padėtis, lengvatinio PVM tarifo 2021–2023 m. įtakos verslo pajamų ir biudžeto augimo faktai, taip pat tarptautinė praktika rodo, jog 9 proc. tarifas yra ekonomiškai pagrįstas. 2024m. III ketvirčių VMI duomenys rodo, kad nors PVM mokesčio planuojama surinkti 110 mln. Eur daugiau, tačiau šio surinkimo kaina – bankrotai, šešėlis ir visiškas smulkaus verslo sužlugdymas. Įvertinus visus biudžeto netekimus, iš šios sumos liks tik pusė planuojamo surinkti PVM mokesčio:
· Bankrutuojant įmonėms, mažėja GPM ir Sodros įmokos, biudžetas praranda suteiktas paskolas ir atidėtus mokesčius. Šiais metais valstybė jau prarado apie 3 mln. Eur atidėtų paskolų Sodrai ir VMI. · Valstybė prarado dar apie 5-6 mln. Eur mokes čių, kurie nebuvo sumokėti į biudžetą dėl bankrotų.
2024 metais bankrutavusios įmonės atleido apie 1000 darbuotojų, kuriems išmokėta apie 4, 5 mln. Eur nedarbo pašalpų. ·
daugiau nei vienoje įmonėje nepilnu etatu, valstybė jiems kasmet privalo grąžinti GPM permoką, kas sudaro apie 4 mln. Eur. · Šiais metais pelno mokesčio įmokų nebus surinkta, nes 2024 m. maitinimo sektoriaus nepelningas . ·
Dėl padidėjusio PVM, valstybė jau nuo 2024 m. vasario mėn. 1d. priversta dotuoti nemokamą maitinimą ugdymo įstaigoms, papildomai skirdama 16,5 mln Eur dotaciją iš biudžeto vien tik 1-ų ir 2-ų klasių moksleivių maitinimui mokyklose. Minėta suma dotacijoms iš biudžeto yra dar didesnė, kadangi dėl PVM lengvatos panaikinimo papildomai dotuojamas ir visų kitų amžiaus grupių vaikų maitinimas ugdymo įstaigose.
Argumentai dėl išskirtinės sektoriaus struktūros: · Maitinimo sektorius ypatingai jautrus darbo vietoms. Šiuo metu jame įdarbinta apie 42 000 darbuotojų, kurių daugelis priklauso socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms - studentai, moterys, karo pabėgėliai, pagyvenę asmenys ir neįgalieji. ·
smulkūs šeimos verslai, mokyklų, senelių namų, ligoninių maitinimo įmonės. · Tik 16 proc. sektoriaus sudaro maitinimo tinklai, todėl lengvatos nauda daugiausiai tenka socialiai jautriai verslo grupei. Europos praktika: · Europos šalių PVM vidurkis maitinimo įmonėms yra 12,3 proc. ir taikomas jis nuo darbo jėgos ypač priklausomam ir vartojimą skatinančiam sektoriui.
Mokesčių surinkimo efektyvumas: · Esant 9 proc. PVM
čio įplaukos sudarytų 28 mln. Eur. · Papildomos GPM įplaukos sudarytų 17 mln. Eurų. · Lengvata prisidėtų prie maitinimo sektoriaus skaidrumo didinimo, šešėlinių pajamų legalizavimo. Socialinis aspektas: · Darbuotojų atleidimai dėl 21 proc. tarifo sudarytų 17 mln. eurų socialinių išmokų naštą valstybei. ·
Lengvatinis tarifas padėtų išlaikyti stabilų darbuotojų užimtumą ir augančius atlyginimus sektoriuje. · Lengvatinis tarifas užtikrintų žemesnes maisto kainas ugdymo įstaigų, ligoninių, slaugos įstaigų valgyklose, kas užtikrintų tinkamo ir sveikesnio maisto prieinamumą/įperkamumą socialiai pažeidžiamiausių visuomenės grupių valgyklose.
2Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija,
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupė.
projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam maistui, išskyrus alkoholinius gėrimus ir paslaugas ar paslaugų dalis, taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad lengvatinis 9 procentų PVM tarifas restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam maistui, išskyrus alkoholinius gėrimus ir paslaugas ar paslaugų dalis, kurios susijusios su alkoholiniais gėrimais būtų taikomas neribotam laikui.
Tai sukurs palankias konkurencines sąlygas smulkiam vidutiniam verslui, skatins ekonominį jo augimą, mažins sektoriaus šešėlį, stiprins darbo rinką,
kokybiško maisto įperkamumą ugdymo įstaigų valgyklose, kas reikšmingai įtakos jaunimo, visuomenės sveikatingumą bei gimstamumo rodiklius Lietuvoje.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymo projektą, galimas laikinas lėšų, gaunamų iš PVM, sumažėjimas, kuris padidėjus vartojimui, atsistatys. Biudžeto netekimas būtų 28 mln. Eur iki 2026 metų, tačiau teigiama įtaka sektoriaus stabilumui, mokesčių surinkimui ir darbo vietų kūrimui būtų akivaizdi.
PVM mokesčio surinkimas.
Esant 21 proc. PVM tarifui, į biudžetą būtų surinkta 131 mln. Eur PVM mokesčio. Esant 9 proc. PVM – į biudžetą būtų surenkama 40.6 mln. Eur, kas sudarytų 90 mln. Eur biudžeto netekimą, tačiau šį netekimą kompensuotų kitų mokesčių augimas. Pelno mokesčio surinkimas. Esant 21 proc. PVM, į biudžetą būtų surinktą tik 1,6 mln. Eurų pelno mokesčio.
Esant 9 proc. PVM – 29,7 mln. Eurų. Biudžeto papildomos įplaukos sudarytų 28 mln. Eurų. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surinkimas. Esant 21 proc. PVM, GPM įplaukos į biudžetą siektų 64 mln. Eurų. Esant 9 proc. PVM - GPM įplaukos siektų 81 mln. Eurų, kas atneštų papildomus 17 mln. Eurų biudžetui. Socialinės išmokos. esant 21 proc.
PVM , dėl darbuotojų atleidimų ir papildomų išlaidų ugdymo įstaigų nemokamam maitinimui, biudžetas netektų apie 17 mln. Eurų.
turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, o stabiliai palanki mokestinė bazė leis sektoriui išlaikyti ir kurti naujas darbo vietas, ypač socialiai jautrioms visuomenės grupėms, didinti darbuotojų darbo užmokestį, puoselėti jų socialinį gerbūvį. Palankios mokestinės sąlygos ypač svarbios maitinimo sektoriui, kuris yra intensyviai priklausomas nuo darbo jėgos, reikalauja nuolatinio klientų aptarnavimo kokybės užtikrinimo ir prisideda prie vidaus vartojimo didinimo.
Palanki mokestinė bazė leis verslui investuoti į aptarnavimo kultūros ir klientų patirčių gerinimą, kas itin svarbu stiprinant Lietuvos kaip gastronominio turizmo krypties patrauklumą. Sutaupytos lėšos galės būti nukreiptos į finansinio tvarumo atgavimą, patalpų atnaujinimą ir plėtrą, taip pat į technologinių inovacijų diegimą ir tvarių sprendimų kūrimą.
Be to, Europos šalių praktika rodo, kad mažesnis PVM tarifas maitinimo paslaugoms yra dažnai naudojamas kaip efektyvi priemonė šio sektoriaus plėtrai skatinti. Europos Sąjungos šalių vidutinis PVM tarifas maitinimo paslaugoms siekia 12,3 proc. 23 i š
šalių taiko lengvatinį PVM tarifą maitinimo paslaugoms.
Atsižvelgiant į šią praktiką, mažesnis PVM tarifas ne tik padėtų Lietuvos maitinimo sektoriui išlaikyti konkurencingumą regioniniame ir tarptautiniame kontekste, bet ir taptų strateginiu žingsniu stiprinant ekonomikos augimą bei darbo rinką. Palankios sąlygos verslui leistų darbdaviams pritraukti aukštos kvalifikacijos virėjus, dietologus į ugdymo įstaigų, ligoninių valgyklas, siūlyti sveikuoliškesnį ir patrauklesnį maistą bei didinti jo populiarumą jaunimo tarpe.
lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. Lietuva yra Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos šalis, ratifikavusi sutartį 1993 m. rugsėjo 22 d., kuria yra teisiškai įpareigota užtikrinti Lietuvos jurisdikcijoje esančių vaikų teisę į pragyvenimo lygį, tinkamą vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, įskaitant ir tinkamą mitybą ugdymo įstaigose.
LR Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktai reglamentuoja tinkamos vaikų mitybos ugdymo įstaigose sąvoką: karštas, subalansuotas maistas, atitinkantis sugriežtintus sveikatingumo reikalavimus.
teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Biudžeto netekimai dėl lengvatinio tarifo būtų laikinai kompensuojami kitų mokesčių (GPM, pelno mokesčio) augimu. Minimalus poveikis biudžetui
ir tik iki 2026 metų.
Stabiliai palanki mokestinė aplinka mažintų bedarbių skaičių ir to pasekoje mažėtų socialinės išmokos.
išvados: Įstatymo projektas parengtas konsultuojantis su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis: „Lengvatinis PVM tarifas“, „restoranai“, „maitinimo įstaigos“, „ maitinimo paslaugos
“, „kavinės“, „išsinešti tiekiamas maistas“.
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai