Projekto lyginamasis variantas
2026 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti įstatymą 121 straipsniu:
„121 straipsnis. Nacionalinė valdžios sektoriaus skolos riba
sektoriaus skolos ir bendrojo vidaus produkto santykio riba, kurios laikomasi siekiant išlaikyti fiskalinę erdvę ir valstybės finansų atsparumą. Skolos riba yra 45 procentai bendrojo vidaus produkto. Skolos riba nėra Vyriausybės grynojo skolinimosi limitas. 2. Taikant skolos ribą, į valdžios sektoriaus skolą neįskaitomas Lietuvos Respublikos pagal Tarybos reglamentą (ES) 2025/1106 gautų paskolų nepadengtas likutis. Šio likučio dydį apskaičiuoja ir skelbia Finansų ministerija. 3. Biudžeto sandaros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta valdžios sektoriaus skolos projekcija (toliau – skolos projekcija) apima dešimties metų laikotarpį, skaičiuojamą nuo vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto pirmųjų biudžetinių metų. Joje įvertinami visi projekcijos rengimo metu žinomi ateities įsipareigojimai ir pajamų sumažėjimai, nepriklausomai nuo jų įsigaliojimo datos, įskaitant priimtus, bet dar neįsigaliojusius teisės aktus. 4. Skolos projekcija turi rodyti, kad skolos riba neviršijamas nė vienais vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto biudžetiniais metais. 5. Nauja pajamų ir išlaidų diskrecinė priemonė, dėl kurios skolos projekcija viršytų skolos ribą, kompensuojama kitomis diskrecinėmis priemonėmis, kurių poveikis tais pačiais metais ne mažesnis. 6. Nepriklausoma fiskalinė institucija ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto pateikimo Seimui skelbia išvadą, ar skolos projekcija atitinka šio straipsnio 3–5 dalių reikalavimus ir ar joje įvertinti visi žinomi įsipareigojimai bei pajamų sumažėjimai. 7.
statute nustatyta tvarka antrajam svarstymui teikiamu pagal pasiūlymus ir pastabas pataisytu biudžeto patvirtinimo įstatymo projektu teikia patikslintą skolos projekciją ir ištaiso projektą taip, kad jis atitiktų šio straipsnio 3–5 dalių reikalavimus. 8. Skolos ribos dydis peržiūrimas kas penkerius metus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
uždaviniai: Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje veikia atnaujinta fiskalinės valdysenos sistema. Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme įtvirtinta viena skaitinė valdžios sektoriaus fiskalinės drausmės taisyklė – grynųjų išlaidų augimo ribos, o jų taikymo procedūras nustato Lietuvos Respublikos fiskalinės valdysenos įstatymas. Grynosios išlaidos apibrėžiamos taip, kad į jas neįskaitomos išlaidos palūkanoms mokėti, todėl valdžios sektoriaus skolos aptarnavimo išlaidoms netaikoma nei riba, nei nukrypimo kompensavimo mechanizmas. Kartu galiojančioje teisėje nėra nuostatų, kurios nustatytų valdžios sektoriaus skolos ribą. Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymas ir atitinkamų metų biudžeto patvirtinimo įstatymas nustato tik metinį Vyriausybės grynojo skolinimosi limitą. Kiekvienas atskiras metinis limitas gali būti pagrįstas, tačiau jų suma per kelerius metus nėra nė vieno teisės akto reguliavimo dalykas. 2025 m. tvirtinant trimetį valstybės biudžetą, 2027 metų valstybės biudžete valstybės skolai aptarnauti patvirtinta 1 020 035 tūkst. eurų. Finansų ministerijos 2026 m. birželio mėn. pateiktais ministerijų poreikių duomenimis, šiems asignavimams papildomai nurodomas 114 243 tūkst. eurų poreikis, t. y. apie 11,2 procento daugiau, negu patvirtinta. Šis atvejis rodo, kad sparčiausiai auganti valstybės biudžeto eilutė yra vienintelė, kuriai netaikoma nei fiskalinės drausmės taisyklė, nei kompensavimo mechanizmas, nei pareiga viešai pagrįsti prielaidas, o ją lemiantis skolos likutis nėra susietas su jokiu teisės aktuose nustatytu lygiu, todėl toks poreikio padidėjimas nesukelia jokių teisinių padarinių.
Rengiant 2026 metų Lietuvos biudžeto projektą, Finansų ministerija projektavo, kad valdžios sektoriaus skola 2025 metų pabaigoje sudarys apie 39,9 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP), 2026 metų pabaigoje – apie 45,1 procento BVP, o 2028 metų pabaigoje
Respublikos valstybės kontrolė 2025 m. lapkričio 19 d., pristatydama Seimo Biudžeto ir finansų komitete 2026 - 2028 metų biudžeto projekto vertinimą, prognozavo, kad jau 2028 metais valdžios sektoriaus skola gali pasiekti apie 51 procentą BVP arba padidėti daugiau nei 12 procentinių punktų, palyginti su 2024 metais, ir kad palūkanoms 2028 metais reikės apie 1,5 mlrd. eurų, arba maždaug 1,5 procento BVP. Augantis skolos aptarnavimo poreikis mažina galimybes skirti papildomų išteklių saugumui, švietimui, sveikatai ir kitoms viešosioms paslaugoms. Valstybės kontrolė, vykdydama nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas, yra ne kartą konstatavusi, kad turi būti įvertintas ir teisės aktuose nustatytas grėsmės Lietuvos valstybės finansų tvarumui nekeliantis skolos lygis ir siektina fiskalinė erdvė. Ši rekomendacija iki šiol neįgyvendinta, o ją įgyvendintų siūlomas šis įstatymo projektas. Finansų ministerijos, bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Taikomosios matematikos institutu, parengtoje valdžios sektoriaus skolos lygio poveikio ekonomikos augimui vertinimo išvadoje (2022 m.) nustatyta, kad optimalus skolos lygis ekonomikos augimui yra apie 39–42 procentai BVP.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vertinimu, apdairus Lietuvos skolos lygis yra apie 40 procentų BVP. Palyginti su šiais rodikliais, valdžios sektoriaus skola 2025 metų pabaigoje dar buvo optimalaus intervalo ribose, tačiau 2026 metais jį jau viršija, o pagal minėtas prognozes 2028 metais viršytų daugiau kaip 8 procentiniais punktais. Projekto tikslas – įstatymu nustatyti nacionalinę valdžios sektoriaus skolos ribą ir įpareigoti Vyriausybę su kiekvienu biudžeto projektu pateikti skolos projekciją, kuri, įvertinusi visus žinomus įsipareigojimus ir pajamų sumažėjimus, rodytų, kad riba neviršijama, o nepriklausoma fiskalinė institucija šios projekcijos atitiktį įvertintų iki biudžeto priėmimo. Kartu siekiama, kad nauji diskreciniai sprendimai nedidintų skolos ribos viršijimo ir kad Europos Sąjungos lengvatinės gynybos paskolos SAFE nevaržytų valstybės galimybių finansuoti nacionalinio saugumo poreikius. Švedijos fiskalinės politikos sistemą sudaro valdžios sektoriaus grynojo skolinimo tikslas, skolos inkaras (šved. skuldankare), išlaidų lubos ir savivaldybių subalansuoto biudžeto reikalavimas. Skolos inkaras nustatytas 35 procentų BVP dydžio ir apibrėžiamas kaip valdžios sektoriaus konsoliduotos bendrosios skolos, tarptautiniuose palyginimuose vadinamos Mastrichto skola, orientyras; jis nėra operatyvinis tikslas, valdantis fiskalinę politiką trumpuoju laikotarpiu. Sistemos lygis peržiūrimas periodiškai, o peržiūra derinama su kadencijų ciklu taip, kad pakeistas dydis įsigaliotų pirmaisiais metais po eilinių rinkimų. Lietuvos projekte tokią pat orientuojančią paskirtį atlieka nacionalinė skolos riba. 2.
rengėjai: Seimo nariai: Ingrida Šimonytė, Gintarė Skaitė ir Mindaugas Lingė, Viktorija ČmilytėNielsen, Laurynas Kasčiūnas, Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Fiskalinės valdysenos įstatyme nėra nuostatų, kuriomis būtų nustatyta valdžios sektoriaus skolos riba. Įstatymo 12 straipsnyje numatytas ilgalaikio tvarumo vertinimas atliekamas be teisės aktuose įtvirtinto atskaitos taško. Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatyta valdžios sektoriaus fiskalinės drausmės taisyklė yra išlaidų, o ne skolos likučio taisyklė. Valstybės skolos įstatymas reglamentuoja skolinimosi valstybės vardu procedūrą, o Vyriausybės grynojo skolinimosi limitą Seimas nustato tvirtindamas atitinkamų metų biudžetą. Iki 2026 m. sausio 1 d. galiojusiame Fiskalinės drausmės įstatyme skolos lygis buvo siejamas su finansų tvarumo kriterijumi – kad valdžios sektoriaus skola neviršytų 60 procentų BVP; atnaujintoje redakcijoje šios nuorodos nebeliko. Biudžeto sandaros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja Vyriausybę su biudžeto projektu teikti valdžios sektoriaus skolos projekciją, tačiau jos nereikia lyginti su jokia įstatyme nustatyta riba. Taigi teisiniai santykiai, susiję su valdžios sektoriaus skolos riba ir skolos projekcijos atitiktimi jai, šiuo metu nereguliuojami. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Projektu Fiskalinės valdysenos įstatymas papildomas 12 1 straipsniu. Jo 1 dalyje apibrėžiama nacionalinė valdžios sektoriaus skolos riba (toliau – skolos riba), nustatomas jos dydis
Tarybos reglamentą (ES) 2025/1106 gautų paskolų nepadengtas likutis, kurį apskaičiuoja ir skelbia Finansų ministerija; tikslas – kad lengvatinės Europos Sąjungos gynybos paskolos nevaržytų gynybos finansavimo, o neįskaitoma dalis būtų aiškiai išmatuojama ir patikrinama. 3 dalyje nustatoma, kad Biudžeto sandaros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta valdžios sektoriaus skolos projekcija apima dešimties metų laikotarpį, skaičiuojamą nuo vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto pirmųjų biudžetinių metų, o joje įvertinami visi projekcijos rengimo metu žinomi ateities įsipareigojimai ir pajamų sumažėjimai, nepriklausomai nuo jų įsigaliojimo datos, įskaitant priimtus, bet dar neįsigaliojusius teisės aktus. Tikslas – kad sprendimai, kurių finansinis poveikis atidedamas už trejų metų biudžeto laikotarpio, būtų matomi jau juos priimant, o ne tik tada, kai jie pradeda veikti. 4 dalyje nustatoma, kad skolos projekcija turi rodyti, jog skolos riba neviršijama nė vienais vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto biudžetiniais metais; tikslas – kad riba veiktų planuojant biudžetą, o ne tik vėliau vertinant jau susidariusią skolą. 5 dalyje nustatoma, kad nauja pajamų ir išlaidų diskrecinė priemonė, dėl kurios padidėtų skolos projekcijos viršijimas virš skolos ribos, kompensuojama kitomis diskrecinėmis priemonėmis, kurių poveikis tais pačiais metais ne mažesnis; tikslas – kad nauji sprendimai nedidintų projekcijoje matomo viršijimo, o pareiga kompensuoti būtų susieta su konkrečios naujos priemonės poveikiu, o ne su bendru skolos ribos viršijimu.
biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto pateikimo Seimui skelbia išvadą, ar skolos projekcija atitinka 3-5 dalių reikalavimus ir ar joje įvertinti visi žinomi įsipareigojimai bei pajamų sumažėjimai; terminas atitinka kitų nepriklausomos fiskalinės institucijos išvadų dėl biudžeto projekto terminus (Valstybės kontrolės įstatymo 8 straipsnio 7 dalies 2 ir 3 punktai). 7 dalyje nustatoma, kad neatitikimo atveju Vyriausybė kartu su antrajam svarstymui teikiamu pataisytu biudžeto projektu teikia patikslintą skolos projekciją ir ištaiso projektą taip, kad jis atitiktų reikalavimus. Tikimasi, kad reguliavimas pasitarnaus palaikyti tvarų ir optimalų nacionalinės skolos lygį, nepriklausomai nuo politinių ciklų ir besikeičiančių politinių daugumų. Rengdama kiekvieną biudžeto projektą Vyriausybė turės parodyti, kad kartu su visais žinomais, taip pat dar neįsigaliojusiais įsipareigojimais riba neviršijama, nepriklausoma institucija šį teiginį patikrins prieš biudžeto priėmimą. Tuo pačiu bus įgyvendinta ne kartą pateikta nepriklausomos fiskalinės institucijos rekomendacija. 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Įstatymo projektu nenustatoma naujų pareigų ar apribojimų gyventojams ir ūkio subjektams, nekeičiama institucijų kompetencija ir nekuriamos naujos institucijos; projekto adresatai yra Vyriausybė ir nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas atliekanti Valstybės kontrolė. Paprastu įstatymu nustatyta riba nesaisto Seimo, tvirtinančio atitinkamų metų biudžetą, o pati Seimo dauguma gali įstatymą pakeisti. Todėl svarbu, kad į šiuos pakeitimus būtų žiūrima, kaip į politinį susitarimą tarp skirtingų politinių partijų. Valstybės skolos lygis paveldimas naujų politinių daugumų ir yra ilgesnis už vieną Seimo kadenciją. Skola susidaro per kelerius metus, o jos aptarnavimo išlaidos varžo biudžetą dar ilgiau. Todėl skolos riba veikia tik tada, kai ji pripažįstama nepriklausomai nuo to, kuri politinė jėga tuo metu yra valdžioje. Įstatymo projektas tokiam sutarimui suteikia teisinę formą: dydis nustatomas įstatyme, o ne kiekvienos Vyriausybės ar Seimo daugumos sprendimu, jo peržiūros ciklas nesutampa su Seimo kadencija, o kadangi skolos projekcijoje įvertinami ir jau priimti, bet dar neįsigaliojusių teisės aktų įsipareigojimai, sprendimų finansinė našta nebegali būti nepastebimai perkelta kitos Vyriausybės kadencijai; už projekcijos atitiktį ribai atsako ją pateikianti Vyriausybė, o jos atitiktį viešai vertina nepriklausoma institucija. Kartu pažymėtina, kad skolos lygio klausimas neatsiejamas nuo tvarių valstybės pajamų šaltinių klausimo, todėl politinė diskusija dėl skolos lygio neišvengiamai apims ir šį klausimą. 6.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo projektas nesukuria naujos diskrecijos skirstyti lėšas, leidimus ar kitas viešąsias gėrybes, nenustato individualių administracinių sprendimų priėmimo ir nesuteikia institucijoms teisės spręsti dėl konkrečių asmenų teisių ar pareigų. Didinamas sprendimų skaidrumas, nes nustatoma pareiga kartu su biudžeto projektu pateikti skolos projekciją, įvertinančią visus žinomus įsipareigojimus, ir paskelbti nepriklausomos institucijos išvadą dėl jos atitikties; nustatomas kontrolės mechanizmas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo projektu ūkio subjektams, įskaitant smulkiojo ir vidutinio verslo subjektus, nenustatoma jokių naujų reikalavimų, leidimų, ataskaitų teikimo ar informavimo pareigų, todėl prisitaikymo sąnaudų ir pereinamųjų terminų verslui nenumatoma. Projekto adresatai yra tik valstybės institucijos. 8. Ar įstatymo dokumentams: projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo Neprieštarauja. Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XIV2466 patvirtinta Valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“; tuo pačiu nutarimu politinėms partijoms pasiūlyta inicijuoti nacionalinį susitarimą dėl šiai strategijai įgyvendinti būtinų viešojo sektoriaus įsipareigojimų ir viešojo finansavimo. Įstatymo projektas yra viena tokio susitarimo teisinių išraiškų: jis susieja ilgalaikius valstybės įsipareigojimus su jų finansavimo šaltiniu. Projektas nekeičia nė vieno strateginio lygmens planavimo dokumento rodiklio, uždavinio ar pažangos priemonės. 9.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymą, tikslinga papildyti Seimo statuto 145 straipsnį, numatant, kad jeigu įstatymo projekto įgyvendinimas bet kuriais metais padidintų valdžios sektoriaus išlaidas arba sumažintų jo pajamas ne mažiau kaip 0,1 procento bendrojo vidaus produkto ir šio poveikio nepadengtų papildomos pajamos, toliau svarstant įstatymo projektą nepriklausoma fiskalinė institucija Seimui pateikia išvadą dėl projekto poveikio valdžios sektoriaus finansams, įskaitant skolos projekciją. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo ir teisingumo ministro patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų reikalavimų. Įstatymo projekte įtvirtinamas naujas terminas – nacionalinė valdžios sektoriaus skolos riba (skolos riba). Jo turinys atskleidžiamas 12 1 straipsnio 1 dalyje. Terminas sudarytas iš keičiamame įstatyme jau vartojamų sąvokų – valdžios sektoriaus skolos ir bendrojo vidaus produkto; žodis „riba“ atitinka Fiskalinės valdysenos ir Biudžeto sandaros įstatymuose jau vartojamą grynųjų išlaidų augimo ribos terminą, o žodis „nacionalinė“ nurodo, kad tai nacionaliniu lygiu nustatomas dydis, atskirtas nuo Europos Sąjungos teisėje nustatytos 60 procentų BVP orientacinės vertės, todėl į įstatymo 2 straipsnyje pateikiamų sąvokų sąrašą terminas neįtraukiamas. Skolos projekcijos sąvoka apibrėžiama 12 1 straipsnio 3 dalyje, nurodant Biudžeto sandaros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
Terminai teiktini įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Projektu nereguliuojami asmenų tarpusavio ar asmens ir valstybės santykiai ir neribojamos Konvencijos ginamos teisės ar laisvės, todėl prieštaravimų Konvencijai nėra. Įstatymo projektu Europos Sąjungos teisės aktai neperkeliami ir neįgyvendinami, todėl perkėlimo terminas nenustatomas. Projekte nustatyta 45 procentų BVP riba yra mažesnė už Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo protokole Nr. 12 nurodytą 60 procentų BVP orientacinę vertę, todėl jos taikymas negali sukelti prieštaravimo Europos Sąjungos fiskalinės drausmės reikalavimams. 121 straipsnio 2 dalyje numatytas SAFE paskolų likučio neįskaitymas taikomas tik nacionalinei skolos ribai ir nekeičia valdžios sektoriaus skolos apskaičiavimo pagal Europos sąskaitų sistemą ar Europos Sąjungos fiskalinės priežiūros tikslais. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti naujų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikia. Finansų ministerija SAFE paskolų nepadengtą likutį apskaičiuos ir skelbs pagal 12 1 straipsnio 2 dalį. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): 2027, 2028 ir 2029 biudžetiniais metais papildomų valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų taip pat neprireiks. 14.
14Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta, remtasi ankstesnėmis Valstybės kontrolės rekomendacijomis. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai: valstybės skola, valdžios sektoriaus skola, nacionalinė skolos riba, skolos projekcija, fiskalinė valdysena, fiskalinė drausmė, nepriklausoma fiskalinė institucija, valstybės finansų tvarumas. Europos žodyno „Eurovoc“ terminai: „valstybės skola“, „valstybės finansai“, „biudžeto deficitas“, „šalies biudžetas“, „finansų kontrolė“, „viešasis valdymas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Įstatymas iki jo įsigaliojimo susiklosčiusiems santykiams netaikomas: neperžiūrimi iki 2027 m. sausio 1 d. priimti sprendimai dėl skolinimosi valstybės vardu, patvirtinti biudžetai ir nustatyti grynojo skolinimosi limitai. Pirmoji skolos projekcija su skolos ribos vertinimu būtų teikiama kartu su 2028–2030 metų valstybės biudžeto projektu 2027 metais. Pirmoji dydžio peržiūra atliktina 2032 metais. Siūlomas 45 procentų BVP dydis pasirinktas vertinant kelis atskaitos taškus. Finansų ministerijos vertinimo išvadoje optimalus skolos lygis ekonomikos augimui nustatytas apie 39–42 procentai BVP. 45 procentų riba yra kelių procentinių punktų aukščiau optimalaus intervalo. Ji patenka tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nurodyto apdairaus Lietuvos skolos lygio (apie 40 procentų BVP) ir euro zonos šalims žalingų pasekmių lygio (apie 50–70 procentų BVP) ir palieka 15 procentinių punktų atsargą iki Sutarties dėl Europos Sąjungos nurodytos 60 procentų BVP orientacinės vertės, todėl krizės atveju yra erdvės reaguoti neperžengiant Europos Sąjungos ribos.
Kartu ji artima skolos lygiui, kuris Lietuvoje pasiektas 2026 metais (45,4 procento BVP pagal 2026 metų biudžeto duomenis). Penkerių metų ciklas ribos peržiūrai pasirinktas, kad nesutaptų su ketverių metų Seimo kadencija, ir kiekviena peržiūra patektų į vis kitą politinio ciklo tašką, taip mažinama paskata dydį derinti prie konkrečios daugumos planų. Kartu penkerių metų ciklas reiškia, kad dydis nėra įtvirtinamas neapibrėžtam laikui ir peržiūrimas keičiantis ekonominei bei geopolitinei aplinkai. Nacionalinės skolos ribos viršijimas gali kilti ir dėl aplinkybių, kurių Vyriausybė nekontroliuoja. Vietoj to atsakomybė perkeliama į biudžeto rengimo stadiją: Vyriausybė privalo pateikti skolos projekciją su visais žinomais įsipareigojimais, nepriklausoma fiskalinė institucija viešai vertina jos atitiktį, o neatitikimo atveju Vyriausybė privalo ištaisyti biudžeto projektą, kad jis atitiktų reikalavimus. Teikia Seimo nariai