Projekto lyginamasis variantas
2026 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 11 straipsnio 1 dalį nauju 9 punktu ir ją išdėstyti taip:
„1. Architektūros kokybės kriterijai yra šie:
1) atitiktis darnaus vystymosi principams – kokybiška architektūra, prisidedanti prie darnios valstybės ir žmonių aplinkos kūrimo, yra svarbi ekonomikos ir socialinių santykių raidai, atsižvelgiant į darnaus ir tvaraus vystymosi iššūkius;
2) urbanistinis integralumas – statinio, urbanistinio komplekso ir (ar) kraštovaizdžio objekto darna su esama urbanistine struktūra ir poveikis kultūriniam kraštovaizdžiui;
3) santykis su paveldėtomis vertėmis – kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo vietovių saugojimas, statinio, urbanistinio komplekso ir (ar) kraštovaizdžio objekto santykis su urbanistinės vietovės ar objekto istorine urbanistine ir (ar) architektūrine raida, kraštovaizdžio vertybėmis;
4) aplinka visiems – aplinka be specialaus pritaikymo gali naudotis visos visuomenės grupės;
5) sprendinių ekonomiškumas – planuojamų sprendinių atitiktis ilgalaikėms investicijoms, jų racionalumas užtikrinant efektyvų statinio gyvavimo ciklą, siekiant optimalaus kokybės ir kainos santykio;
6) inovatyvumas – naujos originalios architektūrinių ir urbanistinių sprendimų idėjos siekiant tvarios statybos ir statinio gyvavimo ciklo, naudojant pažangias technologijas ir medžiagas, skatinant žiedinę ekonomiką, klimatą ir energiją tausojančias priemones, kuriant kokybišką aplinką visiems;
7) funkcionali struktūra – statinio, urbanistinio komplekso ir (ar) kraštovaizdžio objekto atitiktis planuojamai funkcijai ir galimybė pritaikyti kintant funkcijoms;
8) vientisa architektūrinė idėja ir estetika – nuosekliai suvokiama statinio, urbanistinio komplekso ir (ar) kraštovaizdžio objekto meninė išraiška.
Architektūros kokybės kriterijai yra šie:
1) atitiktis darnaus vystymosi principams – kokybiška architektūra, prisidedanti prie darnios valstybės ir žmonių aplinkos kūrimo, yra svarbi ekonomikos ir socialinių santykių raidai, atsižvelgiant į darnaus ir tvaraus vystymosi iššūkius;
2) urbanistinis integralumas – statinio, urbanistinio komplekso ir (ar) kraštovaizdžio objekto darna su esama urbanistine struktūra ir poveikis kultūriniam kraštovaizdžiui;
3) santykis su paveldėtomis vertėmis – kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo vietovių saugojimas, statinio, urbanistinio komplekso ir (ar) kraštovaizdžio objekto santykis su urbanistinės vietovės ar objekto istorine urbanistine ir (ar) architektūrine raida, kraštovaizdžio vertybėmis;
4) aplinka visiems – aplinka be specialaus pritaikymo gali naudotis visos visuomenės grupės;
5) sprendinių ekonomiškumas – planuojamų sprendinių atitiktis ilgalaikėms investicijoms, jų racionalumas užtikrinant efektyvų statinio gyvavimo ciklą, siekiant optimalaus kokybės ir kainos santykio;
6) inovatyvumas – naujos originalios architektūrinių ir urbanistinių sprendimų idėjos siekiant tvarios statybos ir statinio gyvavimo ciklo, naudojant pažangias technologijas ir medžiagas, skatinant žiedinę ekonomiką, klimatą ir energiją tausojančias priemones, kuriant kokybišką aplinką visiems;
7) funkcionali struktūra – statinio, urbanistinio komplekso ir (ar) kraštovaizdžio objekto atitiktis planuojamai funkcijai ir galimybė pritaikyti kintant funkcijoms;
8) vientisa architektūrinė idėja ir estetika – nuosekliai suvokiama statinio, urbanistinio komplekso ir (ar) kraštovaizdžio objekto meninė išraiška. 9) kultūrinis socialinis integralumas – teritorijos savitumą, kultūrinį ir socialinį identitetą atitinkanti architektūra, kurios statinio (komplekso) funkcija atitinka visuomenės (viešąjį) interesą ir gyvenimo kokybės reikmes bei užtikrina paslaugų prieinamumą skirtingo amžiaus žmonių grupėms. 2 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Sudaromos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio regioninės
architektūros tarybos. Regioninę architektūros tarybą sudaro ne mažiau kaip 13 12–16 narių, skiriamų trejiems metams.
Iš jų:
1) ne mažiau daugiau kaip 7 nariai išrenkami visuotiniame Lietuvos Respublikos architektų rūmų susirinkime iš Lietuvos Respublikos architektų rūmų narių;
2) ne mažiau daugiau kaip 2 nariai, nepriklausantys Lietuvos Respublikos architektų rūmams (nėra nariai), išrenkami visuotiniame Lietuvos architektų sąjungos suvažiavime iš Lietuvos architektų sąjungos narių;
3) ne mažiau daugiau kaip vienas narys 2 nariai, nepriklausantys Lietuvos Respublikos architektų rūmams (nėra nariai), išrenkami visuotiniame Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos suvažiavime iš Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narių, turinčių aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus universitetines architektūros krypties studijas arba kraštovaizdžio architektūros krypties studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją;
4) ne mažiau daugiau kaip 2 narius, baigusius universitetines architektūros krypties studijas ir vykdančius nuolatinę mokslinę pedagoginę architektūros srities veiklą, nepriklausančius Lietuvos Respublikos architektų rūmams (nėra nariai), skiria Lietuvos Respublikos universitetinės aukštosios mokyklos, vykdančios architektūros krypties studijų programas;
5) ne mažiau kaip vienas narys, nepriklausantis Lietuvos Respublikos architektų rūmams (nėra narys), išrenkamas visuotiniame Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos suvažiavime iš Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos narių, turinčių aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus universitetines architektūros krypties studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją;
6) vienas narys skiriamas ICOMOS Lietuva nacionalinio komiteto iš ICOMOS Lietuva narių, nepriklausančių Lietuvos Respublikos architektų rūmams (nėra narys), turinčių aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus universitetines architektūros krypties studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją;
7) vienas narys skiriamas Lietuvos geografų draugijos, iš Lietuvos geografų draugijos narių, turinčių aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus universitetines studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.“ 2.
Iš jų:
1) ne mažiau daugiau kaip 7 nariai išrenkami visuotiniame Lietuvos Respublikos architektų rūmų susirinkime iš Lietuvos Respublikos architektų rūmų narių;
2) ne mažiau daugiau kaip 2 nariai, nepriklausantys Lietuvos Respublikos architektų rūmams (nėra nariai), išrenkami visuotiniame Lietuvos architektų sąjungos suvažiavime iš Lietuvos architektų sąjungos narių;
3) ne mažiau daugiau kaip vienas narys 2 nariai, nepriklausantys Lietuvos Respublikos architektų rūmams (nėra nariai), išrenkami visuotiniame Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos suvažiavime iš Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narių, turinčių aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus universitetines architektūros krypties studijas arba kraštovaizdžio architektūros krypties studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją;
4) ne mažiau daugiau kaip 2 narius, baigusius universitetines architektūros krypties studijas ir vykdančius nuolatinę mokslinę pedagoginę architektūros srities veiklą, nepriklausančius Lietuvos Respublikos architektų rūmams (nėra nariai), skiria Lietuvos Respublikos universitetinės aukštosios mokyklos, vykdančios architektūros krypties studijų programas;
5) ne mažiau kaip vienas narys, nepriklausantis Lietuvos Respublikos architektų rūmams (nėra narys), išrenkamas visuotiniame Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos suvažiavime iš Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos narių, turinčių aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus universitetines architektūros krypties studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją;
6) vienas narys skiriamas ICOMOS Lietuva nacionalinio komiteto iš ICOMOS Lietuva narių, nepriklausančių Lietuvos Respublikos architektų rūmams (nėra narys), turinčių aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus universitetines architektūros krypties studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją;
7) vienas narys skiriamas Lietuvos geografų draugijos, iš Lietuvos geografų draugijos narių, turinčių aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus universitetines studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.“
2Pakeisti 18 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Regioninės architektūros tarybos turi teisę iš savo narių sudaryti ad hoc arba nuolatines komisijas konkretiems klausimams nagrinėti ar specialiems tarybos uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti ir nustatyti jų funkcijas, darbo organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarką. Prireikus regioninės architektūros tarybos savanoriškais pagrindais gali pasitelkti kitų specialistų ir ekspertų. Svarstant taryboje objektus, esančius gamtinio karkaso teritorijose, saugomose teritorijose, taip pat objektus, darančius žymią įtaką transporto srautams ar būtinos inžinerinės infrastruktūros plėtrai, taip pat nevyriausybinėms organizacijoms prašant, į posėdžius kviečiami šių sričių specialistai ir ekspertai.“
3Pakeisti 18 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Regioninių architektūros tarybų posėdžiai yra vieši, posėdžiuose stebėtojų teisėmis turi
teisę dalyvauti asmenys, kuriuos skiria Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Stebėtojai nagrinėjamais šio straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais klausimais dalyvauja patariamojo balso teise pagal teisės aktuose apibrėžtą ministerijų kompetenciją architektūros srityje.“
4Pakeisti 18 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Regioninių architektūros tarybų posėdžiuose nagrinėjamais šio straipsnio 5 dalies 1 ir 2
punktuose nurodytais klausimais stebėtojų teisėmis gali dalyvauti nevyriausybinių organizacijų atstovai, kurie yra suinteresuoti dėl savivaldybės teritorijoje vystomų objektų ir kurie Lietuvos Respublikos architektų rūmams raštu nurodo motyvus, kodėl pranešė, kad pageidauja dalyvauti regioninių architektūros tarybų posėdžiuose.“
5Pakeisti 18 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Stebėtojai, dalyvausiantys regioninių architektūros tarybų posėdžiuose, privalo pasirašyti
konfidencialumo pasižadėjimą ir nešališkumo deklaraciją.
Stebėtojai balsavimo teisės neturi, tačiau jų pasisakymai fiksuojami posėdžio protokole. Stebėtojų dalyvavimo regioninių architektūros tarybų posėdžiuose tvarka nustatoma Regioninių architektūros tarybų nuostatuose.“
6Pakeisti 18 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Regioninės architektūros tarybos posėdžiuose pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas
rotacijos principu dalyvauja ir pasiūlymus regioninės architektūros tarybos bendrai išvadai parengti teikia ne daugiau kaip 13 tarybos narių. visi posėdyje dalyvaujantys nariai.“
Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
tikslai ir uždaviniai Įstatymo pataisomis siekiama numatyti daugiau aiškumo, atvirumo ir skaidrumo svarstant projektus Lietuvos architektų rūmų (toliau – LAR) regioninėse architektūros tarybose (toliau – RAT), taip pat įtraukti į RAT sudėtį platesnį specialistų ratą, atsižvelgiant į tai, kad Architektūros įstatyme numatyti kokybės kriterijai turi žymiai daugiau svarbių ir vertintinų aspektų, nei apima architekto kvalifikacija ir kompetencija. Nors Statybos įstatymo ir jo poįstatyminių aktų nuostatos numato galimybę susipažinti su parengtais statinių projektiniais pasiūlymais (toliau – PP), tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad visuomenės informavimas apie statinio PP nėra tapatus visuomenės dalyvavimui priimant sprendimus, kurį numato Orhuso konvencija. Statytojas pateikia susipažinti statinio PP, tačiau daryti įtakos sprendiniams visuomenė iš esmės neturi galimybių. Pateikti susipažinti statinio PP paprastai tenkina statytoją (jau sumokėti pinigai, projektuotojai atliko darbą), todėl jis nepageidauja jokių pakeitimų. Be to, į visuomenės pastabas atsako pats projekto rengėjas (dažniausiai – samdytas advokatas), jos nėra diskutuojamos, todėl dažniausiai yra atmetamos. Tik tais atvejais, kai pastebimi statinio PP sprendinių prieštaravimai teisės aktams, yra galimybė, kad į tai bus atsižvelgta ir statinio PP bus dar kartą apsvarstyti. Tačiau tam įvertinti nepakanka suinteresuotos visuomenės, būtina kvalifikuota visuomenė, turinti specialiųjų žinių. Jei pakartotinis svarstymas nėra organizuojamas ar į pateiktas pastabas atsižvelgiama techninio projekto rengimo metu, visuomenė neturi galimybių patikrinti, kaip reaguota į nurodytus pažeidimus. Informacinėje sistemoje „Infostatyba“ projektinė dokumentacija visuomenei nėra prieinama.
Išdavus statybą leidžiantį dokumentą dėl vykdomų statybų belieka kreiptis į teismą, bet dėl brangaus ir ilgai trunkančio proceso tam ryžtamasi tik retais atvejais. Jau tapo norma, kad PP svarstymas RAT vykdomas prieš PP svarstymą su visuomene, todėl nėra galimybės įvertinti ar bent sužinoti ir gyventojų nuomonę, o tai daugeliu atvejų lemia tai, kad suinteresuotos visuomenės nuomonė po svarstymo RAT tampa niekinė. Be to, RAT nenagrinėja klausimų, susijusių su aplinkos apsauga, būtina socialinės infrastruktūros plėtra, teisinių bei kitų klausimų, susijusių su bendrojo plano reglamentų taikymu, kultūrinių, socialinių klausimų. Taigi dažnu atveju vyksta tik dalinis ekspertinis vertinimas, kuris vėliau pateikiamas kaip visapusiškas. Nors Architektūros įstatyme ir numatyta galimybė į RAT posėdžius kviestis kitų sričių specialistus, tačiau tai realiai nevyksta, todėl projektu siūloma keisti ir RAT sudarymo principus. Nors Architektūros įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta, kad viešasis interesas vykdant architektų veiklą apima „visuomeninių, valstybės, savivaldybių bendruomenių ir privačių interesų derinimą, pagrįstą objektyviais asmenų, jų grupių, valstybės ir savivaldybių institucijų ir savivaldybių bendruomenių poreikiais“, tačiau nėra numatytas joks mechanizmas, kaip rengiant PP poreikiai būtų sužinomi ir derinami – visuomenei faktiškai pateikiami jau parengti PP. Įstatymo projekto tikslas – patobulinti PP svarstymų procedūrą, užtikrinant didesnį skaidrumą ir kokybiškesnį, viešająį interesą atitinkantį svarbių klausimų bei aplinkybių vertinimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Vytautas Sinica. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Architektūros įstatymo 11 str.
„Architektūros kokybės kriterijai“ nėra numatytas labai svarbus
socialinio kultūrinio integralumo kriterijus – teritorijos savitumą ir kultūrinį identitetą atspindinti architektūra, kurios statinio (komplekso) funkcija atitinka visuomenės (viešąjį) interesą ir gyvenimo kokybės reikmes bei užtikrina paslaugų prieinamumą skirtingoms visuomenės grupėms. Architektūros įstatymo 18 str. numatyta, kad Regioninių architektūros tarybų posėdžiuose stebėtojų teisėmis gali dalyvauti nevyriausybinių organizacijų atstovai, kurie yra suinteresuoti dėl savivaldybės teritorijoje vystomų objektų ir kurie Lietuvos Respublikos architektų rūmams raštu nurodo motyvus, kodėl pageidauja dalyvauti RAT posėdžiuose. Stebėtojai balsavimo teisės neturi. Nenumatoma, kad RAT posėdžiai yra vieši. Architektūros įstatymo 18 str., kuriuo nustatomas RAT sudarymas, numatomas tik minimalus tarybos narių skaičius (13). Narius skiria Lietuvos Respublikos architektų rūmai, Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga, Lietuvos Respublikos universitetinės aukštosios mokyklos, Lietuvos Respublikos restauratorių sąjunga. Nepaisant daugelio organizacijų įtraukimo, realiai sudaromos prielaidos LAR atstovų dominavimui, nes jų nariai skiriami ir kitų organizacijų, pvz., Vilniaus RAT iš 24 narių net 21 yra LAR narys, Šiaulių RAT sudaro vien LAR nariai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūlomi Architektūros įstatymo pakeitimai papildo numatytus architektūros kokybės kriterijus dar vienu svarbiu kultūrinio socialinio integralumo kriterijumi (11 str.), aiškiau formuluoja RAT sudarymo principus, papildant ją Geografų draugijos ir ICOMOS Lietuva nariais. Numatoma, kad RAT skiriami kitų organizacijų nariai neturi priklausyti Lietuvos architektų rūmams.
Numatoma tiek apatinė (12), tiek viršutinė (16) RAT narių skaičiaus riba, vieši RAT posėdžiai. Nustatoma, kad taryboje svarstant objektus, esančius gamtinio karkaso teritorijose, saugomose teritorijose, taip pat objektus, darančius žymią įtaką transporto srautams ar būtinos inžinerinės infrastruktūros plėtrai, taip pat nevyriausybinėms organizacijoms prašant, į posėdžius kviečiami šių sričių specialistai ir ekspertai. Laukiama daugiau viešumo, aiškumo ir skaidrumo, svarstant projektus dalyvaus daugiau kitų sričių specialistų, kas leis visapusiškiau įvertinti svarstomus objektus (18 str.). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Dėl poveikio atitinkamai sričiai. Nevertinama. Dėl poveikio valstybės finansams. Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Dėl poveikio viešojo valdymo sistemai. Nevertinama. Dėl poveikio ekonomikai. Nevertinama. Dėl poveikio teisinei sistemai. Nevertinama. Dėl poveikio socialinei aplinkai. Nevertinama. Dėl poveikio administracinei naštai. Siūlomi pakeitimai ūkio subjektams nesukels papildomos administracinės naštos. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto priėmimas sukurs sąlygas aiškiau taikyti įstatymo nuostatas. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Reikės pakeisti Lietuvos architektų rūmų tarybos 2017 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. T17/10-1 „Dėl regioninių architektūros tarybų nuostatų patvirtinimo“ (2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. T22-12-2 redakcija). 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Architektų rūmai atsakingi už teisės aktų parengimą, suderinimą ir priėmimą:
Iki 2027 m. birželio 30 d. pakeisti Lietuvos architektų rūmų tarybos 2017 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. T17/10-1 „Dėl regioninių architektūros tarybų nuostatų patvirtinimo“ (2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. T22-12-2 redakcija). 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikis nenumatomas. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 15.
sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Vytautas Sinica