Projekto lyginamasis variantas
2026 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Eilinį visuotinį narių susirinkimą šaukia kredito unijos valdyba kasmet ne vėliau
kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Apie šaukiamą eilinį visuotinį narių susirinkimą kredito unijos valdyba privalo ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki susirinkimo dienos, be įstatuose nurodytų informavimo būdų, paskelbti kredito unijos interneto svetainėje (jeigu ją kredito unija turi), centrinės kredito unijos, kurios nare yra kredito unija, interneto svetainėje, regioninėje spaudoje ir pranešti kredito unijos nariams elektroninių ryšių priemonėmis: elektroniniu paštu, trumpąja (SMS) žinute arba per elektroninės bankininkystės sistemas.“
Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai kredito unijos turtas pasiekia 15 000 000 50 000 000 eurų arba daugiau,
kredito unija privalo turėti bent vieną rizikos vertinimo specialistą, kurio kompetencija ir funkcijos nustatytos kredito unijos įstatuose ir (arba) kituose kredito unijos vidaus dokumentuose.“
Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Mažiausias pajinio įnašo už pagrindinį pajų dydis negali būti mažesnis kaip 30 5
eurai. Kredito unijos narys gali turėti tik vieną pagrindinį pajų.“
Pakeisti 45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Skolinimo kredito unijos vadovui ir su kredito unijos vadovu artimaisiais ryšiais
susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką turi patvirtinti kredito unijos stebėtojų taryba, o jeigu stebėtojų taryba kredito unijoje nesudaroma, – kredito unijos valdyba.
Bendra tokio skolinimo suma vienam kredito unijos vadovui ir su juo artimaisiais ryšiais susijusiems asmenims negali viršyti 10 15 procentų kredito unijos perskaičiuoto kapitalo. Su kredito unijos vadovu artimaisiais ryšiais susijusiais asmenimis šiame straipsnyje laikomi kredito unijos vadovo sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai) ir juridiniai asmenys, jeigu kredito unijos vadovas valdo jų kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį. Sprendimus dėl tokio skolinimo turi priimti kredito unijos valdyba, o su tokiu skolinimu susijęs asmuo negali dalyvauti priimant sprendimą. Skolinimo sąlygos šioje dalyje nurodytiems asmenims negali būti palankesnės negu kitiems kredito unijos klientams nustatytos skolinimo sąlygos.“
Šis įstatymas įsigalioja .... Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
uždaviniai Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 21, 29, 35 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – KUĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – CKUĮ projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) rengimą paskatino poreikis stiprinti kredito unijų ir centrinių kredito unijų veiklos efektyvumą, didinti finansinių paslaugų prieinamumą regionuose bei sudaryti sąlygas tvaresnei kredito unijų sistemos plėtrai ir konkurencingumui. Kredito unijos ir centrinės kredito unijos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant finansinių paslaugų prieinamumą regionuose, ypač mažesnėse savivaldybėse ir vietovėse, kuriose mažėja komercinių bankų fizinis paslaugų prieinamumas. Kredito unijų aptarnavimo vietos sudaro reikšmingą dalį visų finansinių paslaugų teikimo vietų Lietuvoje, todėl jų veiklos tęstinumas, finansinis tvarumas ir gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų yra svarbūs užtikrinant finansinę įtrauktį. Įstatymų projektais taip pat siekiama sudaryti teisines prielaidas centrinėms kredito unijoms lanksčiau organizuoti finansinių paslaugų teikimą ir užtikrinti didesnes galimybes pritraukti finansinių išteklių, kartu išlaikant prudencinius reikalavimus ir kredito unijų sistemos stabilumą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai 3.
Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme (toliau – KUĮ) nustatyta pareiga kredito unijoms informaciją apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą skelbti regioninėje spaudoje. Kredito unijoms, kurių turtas siekia 15 mln. eurų ar daugiau, taikomas reikalavimas turėti bent vieną rizikos vertinimo specialistą. KUĮ taip pat nustatytas minimalus 30 eurų pagrindinio pajaus dydis. Taip pat galioja ribojimas, pagal kurį bendra kredito unijos vadovui ir su juo susijusiems asmenims suteiktų paskolų suma negali viršyti 10 procentų kredito unijos perskaičiuoto kapitalo. Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatyme (toliau – CKUĮ) nustatyta, kad centrinės kredito unijos indėlius ir kitas grąžintinas lėšas gali priimti iš visų rūšių juridinių asmenų, tačiau lėšų pritraukimo galimybės iš fizinių asmenų yra ribotos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama KUĮ projektu siūloma atsisakyti reikalavimo apie visuotinį narių susirinkimą skelbti regioninėje spaudoje, išlaikant kitus informavimo elektroninių ryšių priemonėmis būdus. Siūlomas pakeitimas mažintų administracinę ir finansinę naštą kredito unijoms bei atitiktų pasikeitusius visuomenės informacijos vartojimo įpročius. Siūloma turto ribą, nuo kurios kredito unija privalo turėti rizikos vertinimo specialistą, padidinti nuo 15 mln. eurų iki 50 mln. eurų. Šiuo pakeitimu siekiama atsižvelgti į centrinių kredito unijų vykdomą konsoliduotą rizikų valdymą ir priežiūrą bei sumažinti perteklinę administracinę naštą mažesnėms kredito unijoms. Taip pat siūloma minimalų pagrindinio pajaus dydį sumažinti iki 5 eurų.
Tikimasi, kad šis pakeitimas padidins kredito unijų patrauklumą ir galimybes tapti kredito unijų nariais, paskatins platesnį kredito unijų paslaugų naudojimą, padidins finansinių paslaugų prieinamumą mažesnes pajamas gaunantiems asmenims bei sudarys palankesnes finansinių paslaugų teikimo sąlygas regionuose. Be to, siūloma maksimalų skolinimo limitą kredito unijos vadovui ir su juo susijusiems asmenims padidinti nuo 10 iki 15 procentų kredito unijos perskaičiuoto kapitalo. Siūlomu pakeitimu siekiama užtikrinti proporcingesnį reguliavimą ir didesnį lankstumą, kartu išlaikant interesų konfliktų valdymo ir prudencinius reikalavimus. CKUĮ projektu siūloma išplėsti centrinių kredito unijų galimybes priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas, nustatant, kad centrinė kredito unija, be CKUĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, galėtų priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas iš visų rūšių ir visų teisinių formų juridinių ir fizinių asmenų. Taip pat siūloma nustatyti centrinės kredito unijos teisę šiems asmenims teikti CKUĮ 2 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytas mokėjimo paslaugas. Siekiant užtikrinti centrinės kredito unijos narių likvidumą ir kredito unijų likvidumo palaikymo sistemos veiksmingumą, kartu siūloma nustatyti, kad centrinės kredito unijos grupės priimtų nerezidentų indėlių suma negalėtų viršyti 15 procentų centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų priimtos vidutinės indėlių sumos, nurodytos paskutiniuose 4 tarpiniuose konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniuose. Tikimasi, kad pakeitimas sudarys sąlygas efektyvesniam likvidumo valdymui, didesnei centrinių kredito unijų veiklos diversifikacijai ir papildomų finansinių išteklių pritraukimui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma.
Priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip Įstatymų projektų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektais siūlomi pakeitimai sudarys sąlygas didesniam kredito unijų sektoriaus konkurencingumui, veiklos efektyvumui ir finansiniam tvarumui. 8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų neapibrėžiama. 11. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 12.
turėtų priimti Įstatymų projektams įgyvendinti naujų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti Papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų dėl Įstatymų projektų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Kredito unijos“, „finansinės paslaugos“, „finansinė įtrauktis“. 16. Kiti reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA dėl Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 21, 29, 35 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
2026-10-13 Nr. XVP-1937 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Kredito unijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 21 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad apie šaukiamą eilinį visuotinį narių susirinkimą informuojama skelbiant interneto svetainėse ir pranešant kredito unijos nariams tik elektroninių ryšių priemonėmis (elektroniniu paštu, trumpąja (SMS) žinute arba per elektroninės bankininkystės sistemas). Atsižvelgiant į tai, kad dalis kredito unijos narių (ypač senyvo amžiaus ar socialiai pažeidžiami asmenys) nesinaudoja elektroninėmis ryšio priemonėmis arba nėra pateikę savo elektroninio pašto adreso ar telefono numerio, siūlomas reguliavimas ribotų tokių narių teisę gauti informaciją. Pagal teikiamą siūlymą kredito unijai neliktų teisinio pagrindo ir pareigos informuoti šiuos narius alternatyviais būdais. Siekiant užtikrinti visų kredito unijos narių teisių apsaugą, siūlytina projektą papildyti nuostata, numatančia alternatyvų pranešimo būdą, pavyzdžiui, pranešimo siuntimą registruotąja pašto siunta arba kitą įstatuose nustatytą būdą, tiems kredito unijos nariams, kurių elektroninių kontaktų kredito unija neturi arba kurie yra raštu išreiškę valią gauti informaciją ne elektroninių ryšių priemonėmis. Projekto nuostata tikslintina. 2.
keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad kredito įstaigą turėtų prievolę turėti bent vieną rizikos vertinimo specialistą tik tuo atveju, jei kredito unijos turtas pasiektų 50 milijonų eurų ribą, vietoje šiuo metu taikomos 15 milijonų eurų ribos. Sistemiškai vertinant projekto nuostatas ir atsižvelgiant į tai, kad projektu taip pat yra didinama ir skolinimo kredito unijos vadovui ir su kredito unijos vadovu artimaisiais ryšiais susijusiems asmenims suma, abejotina, ar toks projektu siūlomas reguliavimas yra proporcingas motyvuojant tik centrinių kredito unijų vykdomu konsoliduotos rizikos valdymu, nes minėti projektu siūlomi pakeitimai suponuoja tai, kad vidutinio dydžio kredito unijos, valdančios dešimtis milijonų eurų klientų lėšų, neturėtų prievolės turėti rizikos vertinimo specialisto, t. y. vidinio rizikos valdymo mechanizmo. Manytina, kad centrinės kredito unijos vykdoma ex-post stebėsena savaime nepanaikina pačios kredito unijos pareigos savarankiškai ir atsakingai valdyti prisiimamą riziką. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatoje atsisakytina skliaustelių. 4. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, projekto 2 straipsnyje nurodytina konkreti projektu teikiamo įstatymo įsigaliojimo data. 5. Siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti galimų taikymo problemų, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo, aptariant nuostatų taikymą iki įstatymo įsigaliojimo pradėtiems ir įstatymo įsigaliojimo metu nebaigtiems procesams. 6.
Lietuvos bankas pagal Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas atlieka finansų rinkos priežiūrą, bei į teikiamo projekto galimą poveikį Lietuvos Respublikos finansų sektoriui, manytina, jog dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Lietuvos banko nuomonė. 7. Atsižvelgus į tai, kad Finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1088 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.2 papunktyje nustatyta, jog Finansų ministerijos veiklos tikslas yra formuoti valstybės politiką finansų rinkų ir finansinių paslaugų srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, o 8.11.2 papunktyje nustatyta, jog siekdama minėtojo veiklos tikslo Finansų ministerija rengia ir teikia Vyriausybei finansų įstaigų, finansinių paslaugų, draudimo, loterijų ir lošimų veiklą reglamentuojančių įstatymų ir Vyriausybės nutarimų projektus, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Gaisrytė, tel. (0 5) 209 6376, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected]