Kelių įstatymo Nr. I-891 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto LYGINAMASIS VARIANTAS Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
2026 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir jį išdėstyti taip:
„5. Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų
eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, metropoliteno bėgiai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
AIŠKINAMASIS RAŠTAS dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XVP-1902-XVP-1905 Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
metropoliteno įgyvendinimo ĮSTATYMO NR. XIII-1603 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, ŽEMĖS PAĖMIMO VISUOMENĖS POREIKIAMS ĮGYVENDINANT YPATINGOS
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos metropoliteno įgyvendinimo įstatymo Nr. XIII-1603 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektai) tikslas sukurti palankesnes teisines ir organizacines sąlygas, padedančias didžiuosiuose Lietuvos miestuose įgyvendinti naują viešojo transporto rūšį – metropoliteną. Siūlomais Įstatymo projektais siekiama metropoliteną priskirti keleivinėms transporto priemonėms. Įstatymo projektais siekiama, kad metropolitenas būtų integruotas į viešojo transporto sistemas Lietuvoje ir būtų sudarytos sąlygos metropoliteno projektą įgyvendinti kaip sudėtinę kitų ypatingos valstybinės svarbos projektų dalį. Tokie sprendimai sudarytų prielaidas efektyviai mažinti spūstis, gerinti gyvenimo kokybę didžiuosiuose šalies miestuose bei sudarytų daugiau galimybių keleivių vežimui panaudoti metropoliteną. Tokios tendencijos yra labai ryškios visame pasaulyje.
Šiuolaikiniai transporto infrastruktūros projektai vis dažniau kuriami taip, kad geležinkeliai taptų miesto viešojo transporto dalimi, sujungiant metro, tramvajus ir priemiestinius traukinius į vieną sistemą. Tokių projektų pagrindinė idėja yra nebeatskirti miesto ir tarpmiestinio transporto, o sukurti vientisą transporto tinklą (pvz., traukiniai kursuoja ne tik tarp miestų, bet ir per miesto centrą, o geležinkelių infrastruktūra naudojama tiek trumpoms, tiek ilgoms kelionėms. Traukinių stotys integruojamos su metro, autobusų ir dviračių infrastruktūromis). Tokio pobūdžio projektai jau realizuoti Vokietijoje (S-Bahn), kur miesto ir priemiesčio traukiniai kursuoja ir po žeme (kaip metro) ir paviršiumi. Paryžiuje (RER) – greitieji priemiestiniai traukiniai, kertantys visą miestą, integruoti su metro sistema. Londone (Crossrail) – nauja linija, jungianti priemiesčius per miesto centrą ir veikianti kaip metro ir traukinio hibridas. Šie projektai leido didiesiems Europos miestams ženkliai sumažinti transporto spūstis (žmonės dažniau renkasi viešąjį transportą), kelionės tapo greitesnės (mažiau persėdimų), o miestų aplinka – ekologiškesnė. Tokie modernūs projektai aiškiai juda link vieningos transporto sistemos, kur traukinys tampa ne tik tarpmiestine, bet ir kasdiene miesto transporto priemone
Įstatymo projektų uždavinys – sukurti prielaidas, leidžiančias vieno statybos proceso metu įrengti transporto infrastruktūrą dviem ir daugiau viešojo transporto rūšims, taip sutaupant valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas, o integruotas planavimas leis optimizuoti viešojo transporto koridorius, mažinant intervenciją į urbanistinį kraštovaizdį ir saugomas teritorijas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Tomas Tomilinas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse bei Lietuvos Respublikos kelių įstatyme nėra numatytos tokios viešojo transporto rūšies kaip metropolitenas. Lietuvos Respublikos metropoliteno įgyvendinimo įstatyme Nr. XIII-1603 šiuo metu numatyta, kad metropoliteno projektas įgyvendinamas pagal pasirinktą jo įgyvendinimo būdą atitinkamuose teisės aktuose nustatyta tvarka: savivaldybės ar jos kontroliuojamos įmonės vykdomas projektas, arba institucinės viešojo ir privataus subjektų partnerystės sutarties pagrindu, arba koncesijos pagrindu. Metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovės dalyviai patys pasirenka, kaip finansuoti savo investicijas, įskaitant skolinimąsi, akcijų išleidimą ir (arba) kitus įstatymų nustatytus būdus. Be Seimo sutikimo projektui įgyvendinti neskiriamos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšos, gautos bendra tvarka. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija gali dalyvauti projekte, suteikdama žemę ir žemės ertmes metropoliteno transporto infrastruktūrai įrengti.
Vyriausybė, jos įgaliota institucija arba savivaldybių tarybos neturi teisės įpareigoti valstybės arba savivaldybės kontroliuojamų įmonių, o valstybės arba savivaldybės įmonės neturi teisės skolinti lėšų projekto įgyvendinimo bendrovei. Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 šiuo metu nėra numatyta galimybė ypatingos valstybinės svarbos projektus ar jų dalis, kuriais sukuriama infrastruktūra įgyvendinti su kitais visuomenei naudingais projektais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektais siūloma integruoti metropoliteną į viešojo transporto sistemą Lietuvoje ir sudaryti sąlygas, tiek metropoliteno projektą, tiek kitus visuomenei naudingus projektus įgyvendinti kaip sudėtinę kitų ypatingos valstybinės svarbos projektų dalį, sukuriant bendrą viešojo transporto infrastruktūrą. Toks reglamentavimas sudarytų prielaidas efektyviai mažinti spūstis, gerinti gyvenimo kokybę didžiuosiuose šalies miestuose bei sudarytų daugiau galimybių keleivių vežimui panaudoti metropoliteną, taip pat leistų vieno statybos proceso metu įrengti bendrą transporto infrastruktūrą dviem ir daugiau viešojo transporto rūšims, taip sutaupant valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas, o integruotas planavimas leistų optimizuoti viešojo transporto koridorius, mažinant intervenciją į urbanistinį kraštovaizdį ir saugomas teritorijas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymo projektą, tiesioginio poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 14.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų neprašyta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: „metropolitenas“, „viešasis transportas“, „ypatingos valstybinės svarbos projektas“, „transporto infrastruktūra“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai:
TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA dėl Kelių įstatymo Nr. I-891 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
2026-10-12 Nr. XVP-1905 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu Kelių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 5 dalyje pateiktą kelio elementų sąrašą siūloma papildyti „metropoliteno bėgiais“. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio
Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus, o pagal šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalį kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Tuo tarpu metropoliteno įgyvendinimo teisinius pagrindus nustato Metropoliteno įgyvendinimo įstatymas, kurio paskirtis ir tikslas – sukurti palankias teisines ir organizacines sąlygas, padedančias Lietuvos miestuose įgyvendinti naujas visuomeninio transporto sistemas – metropolitenus (1 straipsnio 1 dalis). Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 ir 4 dalis metropolitenas – atskiro eismo antžeminė, požeminė ar estakadinė bėginio transporto sistema, o metropoliteno sistema – statinių ir įrenginių visuma metropoliteno veiklai užtikrinti; pagal šio straipsnio 6 dalį metropoliteno transportas yra sudedamoji viešojo transporto dalis, skirta viešiesiems poreikiams tenkinti – keleiviams ir bagažui vežti naudojantis metropoliteno sistema.
Taigi Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo nuostatos metropoliteno sistemos nesieja su automobilių kelių inžinerine infrastruktūra – metropoliteno bėgiai yra atskiros bėginio transporto sistemos, o ne kelio, skirto transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui, elementas; be to, iš projekto nuostatos neaišku, ar kelio elementu būtų laikomi visi (įskaitant požeminius) metropoliteno bėgiai, ar tik esantys kelio juostoje (metropolitenas gali būti antžeminis, požeminis ar estakadinis, taigi net ir fiziškai ne visais atvejais būtų automobilių kelio dalis). Pažymėtina ir tai, kad pagal Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį valstybinės reikšmės keliai išimtinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, fiziniams ar juridiniams asmenims, o pagal Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio
institucinės viešojo ir privataus subjektų partnerystės pagrindu. Metropoliteno bėgius priskyrus kelio elementams, jiems būtų taikomas keičiamame įstatyme nustatytas kelių suskirstymo pagal reikšmę ir nuosavybės formas, kelių valdymo, priežiūros ir finansavimo teisinis reguliavimas, todėl atsirastų prielaidos teisės normų kolizijoms, be kita ko, nuosavybės teisės į metropoliteno infrastruktūrą aspektu.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, inter alia tai, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (inter alia 2004 m. gruodžio
prieštarautų tiek keičiamo įstatymo paskirčiai, tiek Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo nuostatoms ir neatitiktų šių reikalavimų, taip pat Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto teisėkūros sistemiškumo principo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, metropoliteno bėgių priskyrimo kelio elementams siūlytina atsisakyti. 2. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio 3 dalyje nustatytą Vyriausybės ir Susisiekimo ministerijos kompetenciją, manytina, kad dėl projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Klimašauskė, tel. (0 5) 209 6160, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] R. Šidlauskaitė, tel. (0 5) 209 6817, el. p. [email protected]