Kelių transporto kodekso 2 straipsnio pakeitimo į įstatymo projekto LYGINAMASIS VARIANTAS Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
2026 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Keleivinėms transporto priemonėms priskiriamos motorinės ir elektrinės
transporto priemonės, pagamintos keleiviams vežti. Tai autobusai, troleibusai, metropolitenas, lengvieji automobiliai, lengvieji automobiliai taksi.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
AIŠKINAMASIS RAŠTAS dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XVP-1902-XVP-1905 Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
metropoliteno įgyvendinimo ĮSTATYMO NR. XIII-1603 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, ŽEMĖS PAĖMIMO VISUOMENĖS POREIKIAMS ĮGYVENDINANT YPATINGOS
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos metropoliteno įgyvendinimo įstatymo Nr. XIII-1603 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektai) tikslas sukurti palankesnes teisines ir organizacines sąlygas, padedančias didžiuosiuose Lietuvos miestuose įgyvendinti naują viešojo transporto rūšį – metropoliteną. Siūlomais Įstatymo projektais siekiama metropoliteną priskirti keleivinėms transporto priemonėms. Įstatymo projektais siekiama, kad metropolitenas būtų integruotas į viešojo transporto sistemas Lietuvoje ir būtų sudarytos sąlygos metropoliteno projektą įgyvendinti kaip sudėtinę kitų ypatingos valstybinės svarbos projektų dalį. Tokie sprendimai sudarytų prielaidas efektyviai mažinti spūstis, gerinti gyvenimo kokybę didžiuosiuose šalies miestuose bei sudarytų daugiau galimybių keleivių vežimui panaudoti metropoliteną. Tokios tendencijos yra labai ryškios visame pasaulyje.
Šiuolaikiniai transporto infrastruktūros projektai vis dažniau kuriami taip, kad geležinkeliai taptų miesto viešojo transporto dalimi, sujungiant metro, tramvajus ir priemiestinius traukinius į vieną sistemą. Tokių projektų pagrindinė idėja yra nebeatskirti miesto ir tarpmiestinio transporto, o sukurti vientisą transporto tinklą (pvz., traukiniai kursuoja ne tik tarp miestų, bet ir per miesto centrą, o geležinkelių infrastruktūra naudojama tiek trumpoms, tiek ilgoms kelionėms. Traukinių stotys integruojamos su metro, autobusų ir dviračių infrastruktūromis). Tokio pobūdžio projektai jau realizuoti Vokietijoje (S-Bahn), kur miesto ir priemiesčio traukiniai kursuoja ir po žeme (kaip metro) ir paviršiumi. Paryžiuje (RER) – greitieji priemiestiniai traukiniai, kertantys visą miestą, integruoti su metro sistema. Londone (Crossrail) – nauja linija, jungianti priemiesčius per miesto centrą ir veikianti kaip metro ir traukinio hibridas. Šie projektai leido didiesiems Europos miestams ženkliai sumažinti transporto spūstis (žmonės dažniau renkasi viešąjį transportą), kelionės tapo greitesnės (mažiau persėdimų), o miestų aplinka – ekologiškesnė. Tokie modernūs projektai aiškiai juda link vieningos transporto sistemos, kur traukinys tampa ne tik tarpmiestine, bet ir kasdiene miesto transporto priemone
Įstatymo projektų uždavinys – sukurti prielaidas, leidžiančias vieno statybos proceso metu įrengti transporto infrastruktūrą dviem ir daugiau viešojo transporto rūšims, taip sutaupant valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas, o integruotas planavimas leis optimizuoti viešojo transporto koridorius, mažinant intervenciją į urbanistinį kraštovaizdį ir saugomas teritorijas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Tomas Tomilinas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse bei Lietuvos Respublikos kelių įstatyme nėra numatytos tokios viešojo transporto rūšies kaip metropolitenas. Lietuvos Respublikos metropoliteno įgyvendinimo įstatyme Nr. XIII-1603 šiuo metu numatyta, kad metropoliteno projektas įgyvendinamas pagal pasirinktą jo įgyvendinimo būdą atitinkamuose teisės aktuose nustatyta tvarka: savivaldybės ar jos kontroliuojamos įmonės vykdomas projektas, arba institucinės viešojo ir privataus subjektų partnerystės sutarties pagrindu, arba koncesijos pagrindu. Metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovės dalyviai patys pasirenka, kaip finansuoti savo investicijas, įskaitant skolinimąsi, akcijų išleidimą ir (arba) kitus įstatymų nustatytus būdus. Be Seimo sutikimo projektui įgyvendinti neskiriamos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšos, gautos bendra tvarka. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija gali dalyvauti projekte, suteikdama žemę ir žemės ertmes metropoliteno transporto infrastruktūrai įrengti.
Vyriausybė, jos įgaliota institucija arba savivaldybių tarybos neturi teisės įpareigoti valstybės arba savivaldybės kontroliuojamų įmonių, o valstybės arba savivaldybės įmonės neturi teisės skolinti lėšų projekto įgyvendinimo bendrovei. Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 šiuo metu nėra numatyta galimybė ypatingos valstybinės svarbos projektus ar jų dalis, kuriais sukuriama infrastruktūra įgyvendinti su kitais visuomenei naudingais projektais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektais siūloma integruoti metropoliteną į viešojo transporto sistemą Lietuvoje ir sudaryti sąlygas, tiek metropoliteno projektą, tiek kitus visuomenei naudingus projektus įgyvendinti kaip sudėtinę kitų ypatingos valstybinės svarbos projektų dalį, sukuriant bendrą viešojo transporto infrastruktūrą. Toks reglamentavimas sudarytų prielaidas efektyviai mažinti spūstis, gerinti gyvenimo kokybę didžiuosiuose šalies miestuose bei sudarytų daugiau galimybių keleivių vežimui panaudoti metropoliteną, taip pat leistų vieno statybos proceso metu įrengti bendrą transporto infrastruktūrą dviem ir daugiau viešojo transporto rūšims, taip sutaupant valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas, o integruotas planavimas leistų optimizuoti viešojo transporto koridorius, mažinant intervenciją į urbanistinį kraštovaizdį ir saugomas teritorijas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymo projektą, tiesioginio poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 14.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų neprašyta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: „metropolitenas“, „viešasis transportas“, „ypatingos valstybinės svarbos projektas“, „transporto infrastruktūra“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai:
TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA dėl Kelių transporto kodekso 2 straipsnio pakeitimo į įstatymo projekto Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
2026-10-12 Nr. XVP-1904 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma keisti Kelių transporto kodekso (toliau – keičiamas KTK) 2 straipsnio 3 dalį, nustatant, kad keleivinėms transporto priemonėms, be kitų, taip pat priskiriamas ir metropolitenas. Siūlymas diskutuotinas. 1.1. Keičiamo KTK
Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, susijusi su keleivių ir krovinių vežimu keliais. Kelių transporto priemonės skirstomos į keleivines ir krovinines (2 dalis). Keleivinėms transporto priemonėms priskiriamos motorinės ir elektrinės transporto priemonės, pagamintos keleiviams vežti. Tai autobusai, troleibusai, lengvieji automobiliai, lengvieji automobiliai taksi (3 dalis). Taigi, kelių transporto priemonėms įstatymas priskiria laisvai važiuojamąja kelio dalimi judančias, važiavimo trajektoriją galinčias keisti (ne bėgines) transporto priemones. Metropoliteno įgyvendinimo teisinius pagrindus nustato Metropoliteno įgyvendinimo įstatymas, kurio paskirtis ir tikslas yra sukurti palankias teisines ir organizacines sąlygas, padedančias Lietuvos miestuose įgyvendinti naujas visuomeninio transporto sistemas – metropolitenus (1 straipsnio 1 dalis). Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje metropolitenas apibrėžiamas kaip atskiro eismo antžeminė, požeminė ar estakadinė bėginio transporto sistema miestų gyventojams aptarnauti.
Taigi, metropolitenas yra bėginio transporto sistema, t. y. jis negali manevruoti kaip kitos kelių transporto priemonės, jam reikalinga speciali infrastruktūra, fiziškai metropolitenas ne visais atvejais būtų sudėtine automobilių kelio dalimi. Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo keičiamame kodekse metropolitenas būtų priskiriamas kelių transporto keleivinėms transporto priemonėms, nedera su esamu teisiniu reguliavimu, kuriuo nustatoma, kad metropolitenas yra atskiro eismo bėginio transporto sistema ir nesiejamas su automobilių kelių infrastruktūra. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad metropolitenas yra ne transporto priemonė, o bėginio transporto sistema, kuria naudojantis keleiviai vežami ne keliais, jis negali būti priskiriamas transporto priemonei. 1.2. Pažymėtina, kad teisėkūros paskirtis yra teisės normomis reguliuoti visuomeninius santykius, t. y. teisiniu reguliavimu turi būti daromos realus poveikis vienoje ar kitoje srityje susiklostantiems visuomeniniams santykiams. Teikiamu projektu siūloma keičiamame KTK nurodyti, kad metropolitenas yra keleivinė transporto priemonės, o kartu teikiamu Kelių įstatymo Nr. I-891 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XVP-1905 siūloma nustatyti, kad metropoliteno bėgiai yra sudėtinė kelio dalis. Jokių kitų teisės normų, kuriomis būtų reguliuojami metropoliteno sistemos įrengimo, saugaus metropoliteno eismo ir kiti aspektai, šiais projektais nesiūloma nustatyti. Taigi, projektu siūlomomis nuostatomis nesukuriamas teisinis reguliavimas, darantis realų poveikį visuomeniniams santykiams kelių eismo, metropoliteno sistemos įrengimo, metropoliteno funkcionavimo užtikrinimo srityje. 1.3.
įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad metropoliteno transporto viešojo administravimo, metropoliteno transporto sistemos valdytojų veiklos, valstybės pagalbos diegiant metropoliteno transportą miestuose, metropoliteno transporto sistemos valdytojų teisinį statusą, jų santykį su metropoliteno transporto sistemos savininkais ir naudotojais, visuomenės aptarnavimo įsipareigojimais, saugaus eismo užtikrinimą reglamentuoja Transporto veiklos pagrindų įstatymas ir šis įstatymas. Atsižvelgiant į šias nuostatas, taip pat į minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatą, apibrėžiančią metropoliteną, kaip atskiro eismo bėginio transporto sistemą, manytina, kad metropoliteno sistemos įrengimo, metropoliteno naudojimo, saugaus jo eismo ir susiję aspektai nėra keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas. Apibendrinat tai, kas išdėstyta, projektu siūlomo keičiamo KTK 2 straipsnio 1 dalies pakeitimo siūlytina atsisakyti. 2. Atsižvelgiant į tai, kad pagal KTK
ministerija ir savivaldybių institucijos, dėl projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą ir Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonę. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Klimašauskė, tel. (0 5) 209 6160, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] R. Šidlauskaitė, tel. (0 5) 209 6817, el. p. [email protected]