Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 2, 4, 5, 6, 9, 10, 11, 21, 27, 28, 30-1, 37, 52, 79, 86, 164, 165, 166, 171, 172 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11-1 straipsniu įstatymo projekto LYGINAMASIS VARIANTAS Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt Projekto lyginamasis variantas
2026 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 2 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas – kaip tai
apibrėžta 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012, su visais pakeitimais 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte.“
1Papildyti 4 straipsnio 1 dalį 4–6 punktais:
„4) priimti ir perduoti su finansinėmis priemonėmis
susijusius pavedimus;
5) atlikti bet kokias kitas funkcijas ar vykdyti veiklą, kurias valdymo įmonė jau atlieka ar vykdo pagal šį straipsnį valdomo kolektyvinio investavimo subjekto atžvilgiu, taip pat atlikti funkcijas ar vykdyti veiklą, susijusias su paslaugomis, kurias valdymo įmonė teikia pagal šią dalį, jeigu bet kokia interesų konflikto rizika dėl tokių funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo kitiems asmenims yra suvaldyta;
6) vykdyti lyginamųjų indeksų administravimo veiklą pagal 2016 m. birželio 8 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014, su visais pakeitimais.“
2Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valdymo įmonė negali teikti papildomų paslaugų,
nurodytų vien tik šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose 3 punkte, jeigu ji neturi teisės teikti šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytų paslaugų. Valdymo įmonė negali teikti šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytų paslaugų savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto atžvilgiu.“
3Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Valdymo įmonė turi teisę savo veikloje, neperžengdama
licencijoje jai nustatytų teisių, pasitelkti priklausomus tarpininkus ir šiuo tikslu mutatis mutandis turi vadovautis Finansinių priemonių rinkų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies ir 36 straipsnio nuostatomis.
Valdymo įmonei, turinčiai teisę verstis šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 1–5 punktuose nurodyta veikla, mutatis mutandis taikomi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 14, 16 straipsniuose, išskyrus 16 straipsnio 10 dalį, 17 straipsnio 1 dalyje ir 28–31 straipsniuose nustatyti reikalavimai ir juos įgyvendinantys priežiūros institucijos teisės aktai. Taikant pirmiau nurodytus Finansinių priemonių rinkų įstatymo reikalavimus, atsižvelgiama į Finansinių priemonių rinkų įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatas.“
taip:
„6¹. Šio straipsnio 6 dalyje ir šio įstatymo 21
straipsnio 6 8 dalyje nurodyti priklausomi tarpininkai suprantami kaip fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie, veikdami išimtinai vienos valdymo įmonės vardu ir šiai įmonei esant visapusiškai ir besąlygiškai atsakingai už jos priklausomo tarpininko veiksmus ar neveikimą, kiek tai susiję su priklausomo tarpininko veikla valdymo įmonės vardu, turi teisę teikti tik tas Finansinių priemonių rinkų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas, kurias turi teisę teikti ta valdymo įmonė pagal jai išduotą licenciją.“
1Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valdymo įmonės ir investicinės kintamojo kapitalo
bendrovės-valdytojos pradinį kapitalą sudaro vienos ar daugiau 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013) su visais pakeitimais 26 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nustatytų nuosavų lėšų dalių suma.“ 2.
Pripažinti netekusiu galios 5 straipsnio 4 dalies 2 punktą. 2) priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytais metodais apskaičiuotą nuosavų lėšų poreikį;
1Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, ketinanti
verstis valdymo įmonės veikla, ar akcinė bendrovė, ketinanti veikti kaip investicinė bendrovė-valdytoja, priežiūros institucijai turi pateikti pateikia prašymą gauti veiklos licenciją ir šio straipsnio 1¹ dalyje nurodytus dokumentus ir duomenis. Kartu su prašymu pateikiamas numatomos vykdyti veiklos planas, kuriame aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys, pateikiama bendrovės organizacinė struktūra, taip pat informacija apie juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus, veiklą, kapitalo ir kitų riziką ribojančių reikalavimų tenkinimą ir kita priežiūros institucijos patvirtintose licencijavimo taisyklėse nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi priežiūros institucija galėtų konstatuoti, kad bendrovė atitinka šiame įstatyme nustatytus licencijuojamos veiklos reikalavimus. Akcinė bendrovė, ketinanti veikti kaip investicinė bendrovė-valdytoja, kartu su prašymu papildomai turi pateikti šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus dokumentus. Veiklos licencijai gauti būtinų pateikti dokumentų sąrašą ir jų pateikimo tvarką nustato priežiūros institucija.“
2Papildyti 6 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹.
Kartu su prašymu valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos licenciją siekiantis gauti juridinis asmuo turi pateikti:
1) informaciją apie juridinio asmens dalyvius, vadovus ir veiklą, įskaitant juridinio asmens dalyvių ir vadovų tapatybės, reputacijos, kvalifikacijos, turimos kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies duomenis, taip pat informaciją apie kapitalo ir kitų riziką ribojančių reikalavimų tenkinimą ir kitą priežiūros institucijos patvirtintose licencijavimo taisyklėse nustatytą informaciją, kurią išnagrinėjusi priežiūros institucija galėtų konstatuoti, kad bendrovė atitinka šiame įstatyme nustatytus licencijuojamos veiklos reikalavimus;
2) veiklos planą, kuriame:
a) aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys;
b) pateikiama bendrovės organizacinė struktūra;
c) nurodomas išsamus atitinkamų žmogiškųjų ir techninių išteklių, kuriuos valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja naudos savo veiklai vykdyti, aprašymas;
d) nurodoma informacija apie darbuotojus, faktiškai vykdančius valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos veiklą, įskaitant jų einamas pareigas, atliekamas funkcijas, pavaldumo ir atskaitomybės (hierarchinės) ryšius, atsakomybės sritis, kvalifikaciją ir laiko, kurį kiekvienas iš šių asmenų skiria kiekvienai atsakomybės sričiai, apžvalgą;
e) nurodoma informacija, kaip valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja užtikrins šio įstatymo laikymąsi ir atliks savo pareigas pagal šį įstatymą ir pagal Reglamento (ES) 2019/2088 3 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 1 dalies a punktą ir 13 straipsnio 1 dalį, taip pat pateikiamas išsamus žmogiškųjų ir techninių išteklių, kuriuos valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja naudos šiems tikslams, aprašymas.“
3Papildyti 6 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹.
Be šio straipsnio 1 ir 1¹ dalyse nurodytų dokumentų, informacijos ir duomenų, privaloma priežiūros institucijai pateikti informaciją apie funkcijų perdavimo ir tolesnio perdavimo, įskaitant susitarimus, kuriais pavedama atlikti dalį valdymo funkcijų ar teikti dalį paslaugų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, kitai įmonei (įgaliotiniui) tvarką pagal šio įstatymo 21 straipsnį. Pateikiama informacija turi apimti bent šiuos duomenis:
1) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos pavadinimą ir juridinio asmens kodą;
2) kiekvieno asmens, kuriam ketinama pavesti dalį valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos funkcijų, pavadinimą, juridinio asmens kodą, registruotą buveinę ir jo priežiūros instituciją, jeigu ji yra;
3) išsamų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos darbuotojų, įskaitant jų funkcijų, kvalifikacijos, atsakomybės sričių ir pavaldumo ryšių bei techninių išteklių, kuriuos ji naudoja kasdienėms investicinių priemonių portfelio valdymo ar rizikos valdymo funkcijoms atlikti ir perduotų dalies valdymo funkcijų atlikimo ar paslaugų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, teikimo stebėsenai vykdyti, aprašą;
4) informaciją apie kiekvieną kolektyvinio investavimo subjektą, kurį valdymo įmonė valdo arba ketina valdyti, – trumpą pavedamų investicinių priemonių portfelio valdymo funkcijų aprašymą, nurodant, ar šių funkcijų perdavimas yra dalinis ar visiškas, ir trumpą pavedamų rizikos valdymo funkcijų aprašymą, nurodant, ar šių funkcijų perdavimas yra dalinis ar visiškas;
5) periodinio išsamaus patikrinimo priemonių, kurias valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja ketina taikyti perduotų funkcijų atlikimo ar paslaugų teikimo stebėsenai vykdyti, aprašymą.“ 4.
Pateikiama informacija turi apimti bent šiuos duomenis:
1) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos pavadinimą ir juridinio asmens kodą;
2) kiekvieno asmens, kuriam ketinama pavesti dalį valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos funkcijų, pavadinimą, juridinio asmens kodą, registruotą buveinę ir jo priežiūros instituciją, jeigu ji yra;
3) išsamų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos darbuotojų, įskaitant jų funkcijų, kvalifikacijos, atsakomybės sričių ir pavaldumo ryšių bei techninių išteklių, kuriuos ji naudoja kasdienėms investicinių priemonių portfelio valdymo ar rizikos valdymo funkcijoms atlikti ir perduotų dalies valdymo funkcijų atlikimo ar paslaugų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, teikimo stebėsenai vykdyti, aprašą;
4) informaciją apie kiekvieną kolektyvinio investavimo subjektą, kurį valdymo įmonė valdo arba ketina valdyti, – trumpą pavedamų investicinių priemonių portfelio valdymo funkcijų aprašymą, nurodant, ar šių funkcijų perdavimas yra dalinis ar visiškas, ir trumpą pavedamų rizikos valdymo funkcijų aprašymą, nurodant, ar šių funkcijų perdavimas yra dalinis ar visiškas;
5) periodinio išsamaus patikrinimo priemonių, kurias valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja ketina taikyti perduotų funkcijų atlikimo ar paslaugų teikimo stebėsenai vykdyti, aprašymą.“
taip:
„6) valdymo įmonės ir investicinės bendrovės-valdytojos
vadovai, investicinius sprendimus priimantys asmenys – investicinius sprendimus priimantys valdymo įmonės ir investicinės bendrovės-valdytojos darbuotojai (fiziniai asmenys) (tuo atveju, kai yra sudarytas kolegialus investicinius sprendimus dėl turto valdymo priimantis organas, – kiekvienas jį sudarantis asmuo) atitinka šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytus reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimus;“. 5.
5Papildyti 6 straipsnio 3 dalį 6¹ punktu:
„6¹) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos investicinius sprendimus priimantys asmenys yra bent du fiziniai asmenys, atitinkantys šios dalies 6 punkte nustatytas sąlygas, turintys patirties valdant tos rūšies kolektyvinio investavimo subjektus ir dirbantys toje valdymo įmonėje ar investicinėje bendrovėje-valdytojoje visą darbo dieną arba esantys tos valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos valdybos nariais arba stebėtojų tarybos nariais, kurie yra įsipareigoję visą darbo dieną vykdyti tos valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos veiklą ir kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Europos Sąjungoje;“. 6. Pakeisti 6 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Valdymo įmonė, ketinanti teikti paslaugas, nurodytas
šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir (arba) 3 3–6 punktuose, ir (arba) valdyti kolektyvinio investavimo subjektus, kurie nėra nurodyti jos veiklos licencijoje, turi teisę kreiptis į priežiūros instituciją pateikdama prašymą dėl valdymo įmonės veiklos licencijos papildymo. Kartu su prašymu ji pateikia priežiūros institucijos patvirtintose licencijavimo taisyklėse nustatytą informaciją, kurią išnagrinėjusi priežiūros institucija galėtų konstatuoti, kad valdymo įmonė atitinka tokiai veiklai vykdyti taikomus reikalavimus.“
7Pakeisti 6 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Priežiūros institucija priima sprendimą papildyti
valdymo įmonės veiklos licenciją, jeigu tenkinami atitinkamai šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalies ir (arba) šio straipsnio 3 dalies 1, 5, 6, 6¹, 8, 9, 10 ir 13 punktuose nustatyti reikalavimai.“
8Papildyti 6 straipsnį 12¹ dalimi:
„12¹. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja turi informuoti priežiūros instituciją apie visus esminius po licencijos išdavimo atsiradusius pasikeitimus, susijusius su šiame straipsnyje nurodyta priežiūros institucijai pateikti privaloma informacija, prieš juos įgyvendindama.“
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Valdymo įmonių ir investicinių bendrovių valdymas ir vadovai bei investicinius sprendimus priimantys asmenys
įmonėje, šio įstatymo nustatyta tvarka priskiriamoje prie svarbių, turi būti sudaroma ir stebėtojų taryba. 2. Investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, valdymo organai nesudaromi. Valdymo įmonė, kuriai perduotas investicinės bendrovės valdymas, atsako už Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalyje nurodytų veiksmų atlikimą. 3. Visuotinis investicinės bendrovės akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, nepaisant to, kiek balsų suteikia jame dalyvaujantiems akcininkams priklausančios akcijos. 4. Valdymo įmonės ir investicinės bendrovės-valdytojos vadovai ir investicinius sprendimus priimantys asmenys privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir darbo patirtį, leidžiančias tinkamai eiti pareigas. Bent du iš jų turi turėti darbo patirties investavimo strategijų, kurias įgyvendintų jo valdomi kolektyvinio investavimo subjektai, srityje, turėti nuolatinę gyvenamąją vietą Europos Sąjungoje ir dirbti visą darbo dieną toje valdymo įmonėje ar investicinėje bendrovėje-valdytojoje arba būti tos valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos vadovais, valdybos nariais arba stebėtojų tarybos nariais, kurie yra įsipareigoję visą darbo dieną vykdyti tos valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos veiklą.
Vertinant vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų reputaciją mutatis mutandis taikomos Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 41 dalies nuostatos. Vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų kvalifikacija ir darbo patirtis vertinamos atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir darbo patirčiai. Vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Valdymo įmonė ir investicinė bendrovė-valdytoja privalo iš anksto pranešti priežiūros institucijai apie visus būsimus valdymo įmonės vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų pasikeitimus, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytus atvejus, kai pranešimas nėra reikalingas, ir kartu pateikti priežiūros institucijos nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar iš naujo išrinkti ar planuojami rinkti vadovai ir iš naujo paskirti ar numatomi paskirti investicinius sprendimus priimantys asmenys atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimus. Išrinkti valdymo įmonės vadovai ir paskirti investicinius sprendimus priimantys asmenys gali pradėti eiti pareigas tik po to, kai priežiūros institucija pritaria jų kandidatūroms. 6.
išrinktų ar planuojamų rinkti vadovų ir paskirtų ar numatomų paskirti investicinius sprendimus priimančių asmenų kandidatūroms, jeigu šie asmenys neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimų arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad planuojami vadovų ar investicinius sprendimus priimančių asmenų pasikeitimai kelia grėsmę tinkamam ir skaidriam valdymo įmonės ir
(ar) kolektyvinio investavimo subjekto valdymui. 7. Priežiūros institucija priima sprendimą dėl iš naujo išrinktų ar planuojamų rinkti vadovų ir paskirtų ar numatomų paskirti investicinius sprendimus priimančių asmenų kandidatūrų tinkamumo ne vėliau kaip per vieną mėnesį 30 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. Jeigu priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar informacijos, reikalingų sprendimui priimti, kreipiasi dėl informacijos pateikimo į kompetentingas institucijas arba papildomą informaciją pateikia išankstinio pritarimo prašantis asmuo, 30 darbo dienų terminas sprendimui priimti skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo priežiūros institucijoje dienos. 8.
naujo išrinktų ar planuojamų rinkti vadovų ir paskirtų ar numatomų paskirti investicinius sprendimus priimančių asmenų kandidatūroms, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
1) asmuo renkamas ar skiriamas į naujas pareigas toje pačioje valdymo įmonėje ar investicinėje bendrovėje-valdytojoje, kurioje jo kandidatūra jau buvo įvertinta priežiūros institucijos ir jai pritarta, arba pakartotinai renkamas ar skiriamas į tas pačias pareigas toje pačioje valdymo įmonėje ar investicinėje bendrovėje-valdytojoje ir išrinkimo ar paskyrimo į naujas ar tas pačias pareigas metu atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus;
2) asmuo renkamas arba skiriamas, kai saugiai ir patikimai valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos veiklai užtikrinti būtina nedelsiant išrinkti arba paskirti jos vadovus ar investicinius sprendimus priimančius asmenis ir dėl to valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja negali iš anksto pranešti priežiūros institucijai apie numatomus vadovų ar investicinius sprendimus priimančių asmenų pasikeitimus. 9. Valdymo įmonė ir investicinė bendrovė-valdytoja, šio straipsnio 8 dalyje nurodytais atvejais išrinkusi vadovus arba paskyrusi investicinius sprendimus priimančius asmenis, apie tai turi pranešti priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka ir terminais. 8 10. Jeigu investicinėje bendrovėje, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, sudaroma stebėtojų taryba, jai mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 4, 5, 6 ir 7–9 dalių dalies reikalavimai.“
1Papildyti 10 straipsnį 4¹ dalimi:
„4¹. Priežiūros institucija, gavusi pranešimą apie
siūlomąjį įsigijimą, taip pat dokumentus ir duomenis, būtinus įsigyjančiojo asmens ir siūlomojo įsigijimo vertinimui atlikti, o vėliau pagal šio straipsnio
2 darbo dienas, raštu patvirtina gavimą įsigyjančiajam asmeniui.
Patvirtindama pranešimo apie siūlomąjį įsigijimą ir visų dokumentų bei duomenų, būtinų įsigyjančiojo asmens ir siūlomojo įsigijimo vertinimui atlikti, gavimą, taip pat pagal šio straipsnio 6 dalį pateiktų papildomų dokumentų ir duomenų gavimą, priežiūros institucija įsigyjančiajam asmeniui praneša vertinimo laikotarpio pabaigos datą.“
2Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Priežiūros institucija, gavusi įsigyjančiojo asmens pranešimą apie siūlomąjį
įsigijimą ir visus vertinimui atlikti reikalingus dokumentus ir duomenis, nurodytus šio straipsnio 4 dalyje nustatytame sąraše, taip pat vėliau pagal šio straipsnio 6 dalį gavusi papildomų dokumentų ir duomenų, ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo visų dokumentų ir duomenų, nurodytų rašytinio patvirtinimo, kad gautas pranešimas apie siūlomąjį įsigijimą ir visi dokumentai bei duomenys, nurodyti šio straipsnio 4 dalyje nustatytame sąraše, gavimo atlieka vertinimą.“
išdėstyti taip: „8) užtikrinti, kad valdymo įmonės vadovai ir investicinius sprendimus priimantys asmenys atitiktų šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytus reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimus;“. 2. Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) laikytis šiame įstatyme, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p.
648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) ir kituose kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų kapitalo, riziką ribojančių ir kitų veiklai keliamų reikalavimų;“. 3. Papildyti 11 straipsnį 5 dalimi:
„5. Jeigu valdymo įmonė valdo arba ketina valdyti kolektyvinio investavimo subjektą
kito juridinio asmens iniciatyva, įskaitant atvejus, kai kolektyvinio investavimo subjektas naudoja kito juridinio asmens pavadinimą arba paskiria kitą įmonę, kuri turi teisę teikti atitinkamas paslaugas ir kuriai bus pavesta atlikti dalį valdymo funkcijų ar teikti dalį paslaugų pagal šio įstatymo 21 straipsnį, valdymo įmonė, atsižvelgdama į interesų konflikto riziką, nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo pavesti dalį funkcijų ar paslaugų priėmimo dienos, priežiūros institucijai pateikia įrodymais pagrįstą informaciją apie šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytų reikalavimų laikymąsi. Pateikdama šią informaciją, valdymo įmonė nurodo veiksmus, kurių ji ėmėsi, kad išvengtų interesų konflikto dėl santykio su kitu juridiniu asmeniu. Jeigu interesų konflikto neįmanoma išvengti, valdymo įmonė privalo paaiškinti, kokiais būdais ir priemonėmis ji nustato, valdo, stebi ir, jeigu privaloma, atskleidžia aplinkybes, galinčias tapti interesų konflikto priežastimi.“
Papildyti Įstatymą 11¹ straipsniu: „11¹ straipsnis. Likvidumo valdymo priemonės ir jų taikymo sąlygos 1.
Valdymo įmonė turi teisę taikyti šias likvidumo valdymo priemones:
1) investicinių vienetų ar akcijų išleidimo ir išpirkimo sustabdymą, kai investuotojams laikinai neleidžiama prašyti išleisti ar išpirkti kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų;
2) išpirkimo apribojimą – laikiną ir dalinį investicinių vienetų ar akcijų savininkų teisės prašyti išpirkti savo investicinius vienetus ar akcijas apribojimą, kad dalyviai galėtų prašyti išpirkti tik tam tikrą savo investicinių vienetų ar akcijų dalį;
3) pranešimo laikotarpių pratęsimą, kai pranešimo laikotarpis, per kurį investicinių vienetų ar akcijų savininkai turi įspėti valdymo įmonę, kad prašys išpirkti savo investicinius vienetus ar akcijas, pratęsiamas ir viršija minimalų laikotarpį, taikomą konkrečiam kolektyvinio investavimo subjektui;
4) išpirkimo mokestį – iš anksto nustatytą dydžių intervalą apimantį ir atsižvelgiant į likvidumo sąnaudas taikomą mokestį, kurį kolektyvinio investavimo subjektui moka investicinių vienetų ar akcijų savininkai, kai prašo išpirkti investicinius vienetus ar akcijas, ir kuriuo užtikrinama, kad investicinių vienetų savininkų ar akcininkų, tebeturinčių kolektyvinio investavimo subjekto vienetų ar akcijų, atžvilgiu nebūtų nepagrįstai sudaromos nepalankios sąlygos;
5) kintamosios kainos nustatymą – iš anksto nustatytą mechanizmą, pagal kurį kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų grynųjų aktyvų vertė koreguojama taikant likvidumo sąnaudas atspindintį koeficientą (kintamąjį koeficientą);
6) dvejopos kainos nustatymą – iš anksto nustatytą mechanizmą, pagal kurį kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų išleidimo ir išpirkimo kainos nustatomos investicinio vieneto ar akcijos grynųjų aktyvų vertę pakoregavus taikant likvidumo sąnaudas atspindintį koeficientą;
7) apsaugos nuo gautinų sumų sumažėjimo mokestį – mokestį, kurį investicinių vienetų ar akcijų savininkas moka kolektyvinio investavimo subjektui išleidžiant arba išperkant investicinius vienetus ar akcijas, kuriuo kompensuojamos kolektyvinio investavimo subjekto likvidumo išlaidos, patirtos dėl to sandorio dydžio, ir kuriuo užtikrinama, kad kitų investicinių vienetų savininkų ar akcininkų atžvilgiu nebūtų nepagrįstai sudaromos nepalankios sąlygos;
8) išpirkimą natūra – kolektyvinio investavimo subjekto turimo turto perdavimą vietoj grynųjų pinigų, siekiant patenkinti investicinių vienetų ar akcijų savininkų pateiktus prašymus išpirkti investicinius vienetus ar akcijas;
9) atskirtąjį portfelį – tam tikro turto, kurio ekonominės ar teisinės savybės labai pasikeitė arba dėl išimtinių aplinkybių tapo neaiškios, atskyrimą nuo kito kolektyvinio investavimo subjekto turto.
Valdymo įmonė turi teisę taikyti šias likvidumo valdymo priemones:
1) investicinių vienetų ar akcijų išleidimo ir išpirkimo sustabdymą, kai investuotojams laikinai neleidžiama prašyti išleisti ar išpirkti kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų;
2) išpirkimo apribojimą – laikiną ir dalinį investicinių vienetų ar akcijų savininkų teisės prašyti išpirkti savo investicinius vienetus ar akcijas apribojimą, kad dalyviai galėtų prašyti išpirkti tik tam tikrą savo investicinių vienetų ar akcijų dalį;
3) pranešimo laikotarpių pratęsimą, kai pranešimo laikotarpis, per kurį investicinių vienetų ar akcijų savininkai turi įspėti valdymo įmonę, kad prašys išpirkti savo investicinius vienetus ar akcijas, pratęsiamas ir viršija minimalų laikotarpį, taikomą konkrečiam kolektyvinio investavimo subjektui;
4) išpirkimo mokestį – iš anksto nustatytą dydžių intervalą apimantį ir atsižvelgiant į likvidumo sąnaudas taikomą mokestį, kurį kolektyvinio investavimo subjektui moka investicinių vienetų ar akcijų savininkai, kai prašo išpirkti investicinius vienetus ar akcijas, ir kuriuo užtikrinama, kad investicinių vienetų savininkų ar akcininkų, tebeturinčių kolektyvinio investavimo subjekto vienetų ar akcijų, atžvilgiu nebūtų nepagrįstai sudaromos nepalankios sąlygos;
5) kintamosios kainos nustatymą – iš anksto nustatytą mechanizmą, pagal kurį kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų grynųjų aktyvų vertė koreguojama taikant likvidumo sąnaudas atspindintį koeficientą (kintamąjį koeficientą);
6) dvejopos kainos nustatymą – iš anksto nustatytą mechanizmą, pagal kurį kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų išleidimo ir išpirkimo kainos nustatomos investicinio vieneto ar akcijos grynųjų aktyvų vertę pakoregavus taikant likvidumo sąnaudas atspindintį koeficientą;
7) apsaugos nuo gautinų sumų sumažėjimo mokestį – mokestį, kurį investicinių vienetų ar akcijų savininkas moka kolektyvinio investavimo subjektui išleidžiant arba išperkant investicinius vienetus ar akcijas, kuriuo kompensuojamos kolektyvinio investavimo subjekto likvidumo išlaidos, patirtos dėl to sandorio dydžio, ir kuriuo užtikrinama, kad kitų investicinių vienetų savininkų ar akcininkų atžvilgiu nebūtų nepagrįstai sudaromos nepalankios sąlygos;
8) išpirkimą natūra – kolektyvinio investavimo subjekto turimo turto perdavimą vietoj grynųjų pinigų, siekiant patenkinti investicinių vienetų ar akcijų savininkų pateiktus prašymus išpirkti investicinius vienetus ar akcijas;
9) atskirtąjį portfelį – tam tikro turto, kurio ekonominės ar teisinės savybės labai pasikeitė arba dėl išimtinių aplinkybių tapo neaiškios, atskyrimą nuo kito kolektyvinio investavimo subjekto turto. 2.
priemones iš šio straipsnio 1 dalies 2–8 punktuose nuodytų priemonių, atsižvelgdama į šių priemonių tinkamumą taikyti jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto pasirinktai investavimo strategijai, likvidumo pobūdžiui ir išpirkimo politikai. Valdymo įmonė įtraukia pasirinktas likvidumo valdymo priemones į kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, kad galėtų jas taikyti atsižvelgdama į konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų interesus. Valdymo įmonės pasirinktos likvidumo valdymo priemonės negali būti tik šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytos priemonės. 3. Neatsižvelgdama į šio straipsnio 2 dalies nuostatas, valdymo įmonė gali nuspręsti iš šio straipsnio 1 dalies 2–8 punktuose nurodytų likvidumo valdymo priemonių sąrašo pasirinkti tik vieną likvidumo valdymo priemonę ir ją taikyti savo valdomam kolektyvinio investavimo subjektui, jeigu tam kolektyvinio investavimo subjektui yra išduotas pinigų rinkos fondo veiklos leidimas pagal Reglamentą (ES) 2017/1131. 4. Valdymo įmonė nustato ir įgyvendina išsamią bet kurios pasirinktos likvidumo valdymo priemonės taikymo ir taikymo sustabdymo politiką ir procedūras, taip pat nustato šių priemonių taikymo ir administravimo tvarką. Valdymo įmonė apie pasirinktas šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas priemones ir jų taikymo bei taikymo sustabdymo politiką ir procedūras bei šių priemonių taikymo ir administravimo tvarką nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo konkrečių likvidumo valdymo priemonių pasirinkimo dienos, praneša priežiūros institucijai. 5.
gali būti taikoma kolektyvinio investavimo subjekto lygmeniu tik tuo atveju, kai ji taikoma profesionaliųjų investuotojų inicijuotam išpirkimui įvykdyti, ir tik tuo atveju, jeigu išpirkimas natūra atitinka kolektyvinio investavimo subjekto turimo turto pro rata dalį, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus. 6. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalies nuostatą, reikalavimas, kad išpirkimas natūra atitiktų kolektyvinio investavimo subjekto turimo turto pro rata dalį, netaikomas, kai kolektyvinio investavimo subjekto vienetai ar akcijos platinami tik profesionaliesiems investuotojams arba kai to kolektyvinio investavimo subjekto investavimo politikos tikslas yra atkartoti tam tikro akcijų arba skolos vertybinių popierių indekso struktūrą ir toks kolektyvinio investavimo subjektas yra biržoje prekiaujamas fondas.“
1Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Valdymo įmonės teisė pavesti dalį savo funkcijų kitai įmonei
savo valdymo funkcijų atlikti ar dalį šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų pavesti atlikti teikti įmonei (įgaliotiniui), turinčiai (turinčiam) teisę atlikti atitinkamas funkcijas ar teikti atitinkamas paslaugas, ir apie tokį ketinimą prieš įsigaliojant susitarimui dėl valdymo funkcijų atlikimo ar šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikimo perdavimo privalo raštu pranešti priežiūros institucijai. Pranešime turi būti nurodoma šį pavedimą priimanti įmonė (įgaliotinis) ir jai (jam) ketinamų pavesti valdymo funkcijų ar šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų sąrašas.
Jeigu valdymo įmonė valdo bent vieną kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, priežiūros institucija, gavusi valdymo įmonės pranešimą, apie ketinimą pavesti atlikti dalį valdymo funkcijų ar teikti dalį šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų kitai įmonei (įgaliotiniui) prieš įsigaliojant susitarimui dėl valdymo funkcijų perdavimo praneša suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai. 2. Pavesti atlikti dalį valdymo funkcijų arba teikti dalį šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų kitai įmonei (įgaliotiniui) galima tik tuo atveju, jeigu:
investuotojų interesams;
licencijuotai valdymo įmonei pavedama atlikti dalį valdymo funkcijų arba teikti dalį šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų, priežiūros institucija yra sudariusi susitarimą dėl keitimosi informacija;
kuriai (kuriam) pavesta atlikti dalį valdymo funkcijų arba teikti dalį šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų, veiklą;
4) valdymo įmonė gali bet kuriuo metu, kai to reikalauja kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesai, duoti įmonei (įgaliotiniui), kuriai (kuriam) pavesta atlikti dalį valdymo funkcijų ar teikti dalį šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų, papildomų nurodymų arba panaikinti įgaliojimą;
5) įmonės (įgaliotinio) vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir darbo patirtį, leidžiančias įmonei (įgaliotiniui) tinkamai atlikti nurodytas funkcijas arba teikti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas.
Pavesti atlikti dalį valdymo funkcijų arba teikti dalį šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų kitai įmonei (įgaliotiniui) galima tik tuo atveju, jeigu:
investuotojų interesams;
licencijuotai valdymo įmonei pavedama atlikti dalį valdymo funkcijų arba teikti dalį šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų, priežiūros institucija yra sudariusi susitarimą dėl keitimosi informacija;
kuriai (kuriam) pavesta atlikti dalį valdymo funkcijų arba teikti dalį šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų, veiklą;
4) valdymo įmonė gali bet kuriuo metu, kai to reikalauja kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesai, duoti įmonei (įgaliotiniui), kuriai (kuriam) pavesta atlikti dalį valdymo funkcijų ar teikti dalį šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų, papildomų nurodymų arba panaikinti įgaliojimą;
5) įmonės (įgaliotinio) vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir darbo patirtį, leidžiančias įmonei (įgaliotiniui) tinkamai atlikti nurodytas funkcijas arba teikti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas. Įmonės (įgaliotinio) vadovų kvalifikacija ir darbo patirtis vertinamos atsižvelgiant į jų išsilavinimą, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai.
Įmonės (įgaliotinio) vadovų reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka;
6) prospekte nurodyta, kokias funkcijas leista pavesti atlikti ar šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas pavesti teikti kitai įmonei (įgaliotiniui).;
7) valdymo įmonė užtikrina, kad jos nustatyta funkcijų ar šio įstatymo
objektyviomis priežastimis. 3. Valdymo įmonė neturi teisės pavesti kitai įmonei (įgaliotiniui) atlikti tiek savo valdymo funkcijų arba teikti paslaugų, kad iš esmės jų nebeturėtų ir nebegalėtų būti laikoma valdymo įmone ar šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikėja. Draudžiama investicinių sprendimų priėmimo funkciją pavesti depozitoriumui, kuris saugo tos valdymo įmonės valdomus investicinius fondus sudarantį ar investicinių bendrovių turtą, ar kitoms įmonėms, kurių interesai gali susikirsti su valdymo įmonės kolektyvinio investavimo subjekto ar dalyvių interesais. 4. Tai, kad dalis funkcijų pavesta atlikti ar šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų pavesta teikti kitai įmonei (įgaliotiniui), neatleidžia valdymo įmonės nuo atsakomybės. 5.
straipsnio 33 dalies 3 punkte nurodytą kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimo funkciją atlieka vienas ar keli platintojai, veikiantys savo vardu ir turintys teisę platinti finansines priemones Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatyta tvarka arba turintys teisę platinti draudimo principu pagrįstus investicinius produktus Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme nustatyta tvarka, tokia jų veikla nėra laikoma funkcijų perdavimu ir šio straipsnio 1–4 dalys netaikomos, neatsižvelgiant į valdymo įmonės ir platintojo sudarytos sutarties nuostatas. 6. Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad dalies valdymo funkcijų atlikimo perdavimas ar šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikimo perdavimas ar tolesnis perdavimas atitiktų šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, neatsižvelgiant į pavedimą atlikti dalį valdymo funkcijų ar teikti dalį paslaugų perėmusios kitos įmonės (įgaliotinio) statusą ar buveinės vietą. 57. Šio straipsnio
specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus, kiek tai susiję su jų valdomais specialiaisiais kolektyvinio investavimo subjektais, taikomi tuo atveju, kai kitai įmonei (įgaliotiniui) pavedama atlikti investicijų valdymo (investicinių priemonių portfelio valdymo ir su tuo susijusios rizikos valdymo), investicinių vienetų ar akcijų platinimo funkcijas. Šio straipsnio 3, ir 4 ir 6 dalyse nustatyti reikalavimai taikomi be išlygų. 68. Kai valdymo įmonė savo veiklai vykdyti pasitelkia priklausomus tarpininkus, tai nėra laikoma kolektyvinio investavimo subjekto valdymo funkcijos – rinkodaros, įskaitant platinimą, pavedimu. Valdymo įmonė visapusiškai ir besąlygiškai atsako už priklausomo tarpininko veiksmus ar neveikimą, kiek tai susiję su priklausomo tarpininko veikla valdymo įmonės vardu.“
Papildyti 27 straipsnį 6 punktu: „6) veiklos ataskaitą.“
1Papildyti 28 straipsnį 3¹ dalimi:
„3¹. Valdymo įmonė priežiūros institucijos
nustatyta tvarka ir apimtimi teikia jai veiklos ataskaitą, kurioje, be kita ko, nurodo rinkas, kurių nare ji yra ar kuriose ji aktyviai prekiauja savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų vardu, ir kiekvieno valdomo kolektyvinio investavimo subjekto pozicijas ir turtą. Informacija apima priežiūros institucijos suteiktą kolektyvinio investavimo subjekto kodą, kad pateiktus duomenis apie kolektyvinio investavimo subjektą, jo turtą ir valdymo įmonę būtų galima susieti su kitais priežiūros institucijos turimais arba viešai prieinamais duomenų šaltiniais.“
2Papildyti 28 straipsnį 9–12 dalimis:
„9. Priežiūros institucijos nustatytais terminais valdymo įmonė turi atnaujinti ir
priežiūros institucijai teikti informaciją apie:
1) kiekvieno savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto likvidumo valdymo tvarką, įskaitant einamąjį likvidumo valdymo priemonių rinkinį ir pasirinktų likvidumo valdymo priemonių naudojimą ar sustabdymą;
2) valdymo įmonės taikomas priemones rinkos rizikai, likvidumo rizikai, sandorio šalies rizikai, operacinei rizikai ir kitoms rizikoms valdyti ir bendrą kolektyvinio investavimo subjekto taikomo finansinio sverto dydį;
3) testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus;
4) valdymo funkcijų – investicinių priemonių portfelio valdymo ir rizikos valdymo – perdavimo tvarką;
5) kitų valstybių narių, kuriose valdymo įmonė arba jos vardu veikiantis platintojas platina kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, sąrašą. 10.
funkcijos apima investicinių priemonių portfelio valdymą ir (arba) rizikos valdymą, turi apimti:
1) juridinio asmens, kuriam buvo pavestos valdymo funkcijos, pavadinimą, buveinę, informaciją, ar jis turi glaudžių ryšių su valdymo įmone, ar turi licenciją arba yra turto valdymo tikslais reguliuojamas subjektas, jo priežiūros instituciją, taip pat asmenų, kuriems buvo pavestos valdymo funkcijos, identifikatorius, siekiant pateiktą informaciją susieti su kitais priežiūros institucijos turimais arba viešai prieinamais duomenų šaltiniais;
2) valdymo įmonės darbuotojų, kurie atlieka kasdienes investicinių priemonių portfelio valdymo ar rizikos valdymo funkcijas, skaičių ir jų darbo laiką;
3) su perduotomis investicinių priemonių portfelio valdymo ir rizikos valdymo funkcijomis susijusios veiklos sąrašą ir aprašymą;
4) jeigu buvo perduota investicinių priemonių portfelio valdymo funkcija, kolektyvinio investavimo subjekto turto, kuriam taikoma su portfelio valdymo funkcija susijusi perdavimo tvarka, sumą ir procentinę dalį;
5) valdymo įmonės darbuotojų, kurie atsakingi už valdymo funkcijų perdavimo tvarkos stebėseną, skaičių ir jų darbo laiką;
6) valdymo įmonės atliekamų periodinių išsamaus patikrinimo peržiūrų, skirtų perduotai veiklai stebėti, skaičių ir datas, nustatytų trūkumų (pažeidimų) sąrašą ir, kai aktualu, priemonių, kurių imtasi nustatytiems trūkumams (pažeidimams) spręsti, sąrašą ir datą, iki kurios tos priemonės turi būti įgyvendintos;
7) pavestų valdymo funkcijų tolesnio perdavimo tvarką, jeigu tokia tvarka nustatyta. Tokiu atveju pagal šios dalies 1, 3 ir 4 punktus pateikiama informacija, susijusi su asmenimis, kuriems toliau perduodamos valdymo funkcijos, ir informacija apie tolesnę, su perduotomis investicinių priemonių portfelio valdymo ir rizikos valdymo funkcijomis susijusią, veiklą;
8) valdymo funkcijų perdavimo ir tolesnio perdavimo pradžios ir pabaigos laikotarpius. 11.
investavimo subjekto ar valdymo įmonės kitos valstybės narės priežiūros institucijoms pagal šio įstatymo 165 ir 166 straipsniuose nustatytas procedūras, jeigu jų prižiūrima valdymo įmonė arba jos valdomas kolektyvinio investavimo subjektas galėtų kelti reikšmingą su sandorio šalimis susijusią sisteminę riziką kredito įstaigai, kitoms sisteminės svarbos įstaigoms kitose valstybėse narėse arba kitos valstybės narės finansų sistemos stabilumui. 12. Priežiūros institucija gali reikalauti, be šio straipsnio 3¹ dalyje nurodytos informacijos, taip pat periodiškai arba ad hoc pagrindu teikti papildomą informaciją, jeigu to reikia veiksmingai sisteminės rizikos stebėsenai užtikrinti. Priežiūros institucija informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją apie bet kokius papildomos informacijos teikimo reikalavimus.“
Pakeisti 30¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas, įskaitant informaciją apie kolektyvinio
investavimo subjekto pavadinimą, laikomas ikisutartine informacija. Jame pateikta informacija turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti ir turi atitikti prospekte esamą informaciją.“
1Pakeisti 37 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Depozitoriumas turi elgtis profesionaliai, rūpestingai ir apdairiai
pasirinkdamas įmonę, kuriai planuoja perduoti turto saugojimo funkciją, periodiškai, kaip nustatyta 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2016/438, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl depozitoriumų pareigų (OL 2016 L 78, p.
11) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/438), peržiūrėti įmonės, kuriai perduota turto saugojimo funkcija, pasirinkimą, nuolat stebėti, kaip ji atlieka šias funkcijas, vykdo veiklą ir kaip ji laikosi tvarkos, atlikdama jai perduotas funkcijas, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2016/438. Ši nuostata netaikoma, kai turto saugojimo funkcijos perduodamos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui, veikiančiam kaip centrinio vertybinių popierių depozitoriumo investuotojui, kaip tai apibrėžta 2016 m. lapkričio 11 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/392, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 papildomas centrinių vertybinių popierių depozitoriumų veiklos leidimų išdavimo, priežiūros ir veiklos reikalavimų techniniais reguliavimo standartais.“
2Pakeisti 37 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Depozitoriumo funkcijų perdavimu nelaikomos
vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų teikiamos paslaugos arba panašios trečiųjų valstybių vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų teikiamos paslaugos Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo, veikiančio kaip centrinio vertybinių popierių depozitoriumo emitento, kaip tai apibrėžta Reglamente (ES) 2017/392, paslaugų teikimas nelaikomas depozitoriumo saugojimo funkcijų perdavimu. Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo, veikiančio kaip centrinio vertybinių popierių depozitoriumo investuotojo, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2017/392, paslaugų teikimas laikomas depozitoriumo saugojimo funkcijų perdavimu.“
1Pakeisti 52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisę sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų
išpirkimą turi valdymo įmonė ir priežiūros institucija.
Valdymo įmonė, siekdama apsaugoti dalyvių interesus, turi teisę laikinai sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ir išpirkimą, kaip nurodyta šio įstatymo 11¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba taikyti kitas likvidumo valdymo priemones, pasirinktas iš šio įstatymo 11¹ straipsnio 1 dalies 2–8 punktuose pateikto sąrašo, ar sustabdyti jų taikymą, vadovaudamasi šio įstatymo 11¹ straipsnio 2–6 dalimis. Valdymo įmonė, atsižvelgdama į savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesus, gali pasirinkti šio įstatymo 11¹ straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytą atskirtąjį portfelį.“
2Papildyti 52 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Šio įstatymo 11¹ straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktuose nurodytas likvidumo valdymo
priemones valdymo įmonė taiko tik išimtiniais atvejais, kai to reikia dėl susidariusių aplinkybių ir pateisinama atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų interesus.“
3Pakeisti 52 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Apie išpirkimo sustabdymą ir išpirkimo atnaujinimą nedelsiant raštu turi būti pranešama asmenims, per kuriuos vykdomas išpirkimas, taip pat Valdymo įmonė nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, praneša priežiūros institucijai, o tuo atveju, kai investiciniai vienetai ar akcijos platinami kitose valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse, – ir kitų valstybių narių ar trečiųjų valstybių priežiūros institucijoms apie šiuos atvejus: taip pat apie tai turi būti paskelbiama per visuomenės informavimo priemones, o investuotojus, ketinančius pateikti paraišką įsigyti tokio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų, valdymo įmonė privalo apie išpirkimo sustabdymą ir išpirkimo atnaujinimą informuoti raštu.
1) kai valdymo įmonė taiko šio įstatymo 11¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą likvidumo valdymo priemonę arba sustabdo jos taikymą;
2) kai valdymo įmonė taiko bet kurią šio įstatymo 11¹ straipsnio 1 dalies 2–8 punktuose nurodytą likvidumo valdymo priemonę tokiu būdu, kuris neatitinka kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytų šios priemonės taikymo sąlygų, arba sustabdo šios priemonės taikymą.“
4Papildyti 52 straipsnį 7–9 dalimis:
„7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta informacija taip pat turi būti paskelbiama per
visuomenės informavimo priemones, o investuotojus, ketinančius pateikti paraišką įsigyti tokio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų, valdymo įmonė privalo apie išpirkimo sustabdymą ir išpirkimo atnaujinimą informuoti raštu. 8. Valdymo įmonė, prieš taikydama šio įstatymo 11¹ straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytą likvidumo valdymo priemonę arba sustabdydama jos taikymą, nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, apie tai informuoja priežiūros instituciją. 9.
dienas, informuoja valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros instituciją, kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros instituciją, Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją ir, jeigu kyla galima rizika finansų sistemos stabilumui ir vientisumui, Europos sisteminės rizikos valdybą apie visus pagal šio straipsnio 6 ir 8 dalis gautus pranešimus.“
Pakeisti 79 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Kai suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė arba
investicinė bendrovė-valdytoja prisiima riziką, susijusią su pakeitimu vertybiniais popieriais, kuris nebeatitinka 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB ir 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012, (OL 2017 L 347, p. 35) su visais pakeitimais nustatytų reikalavimų, suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė arba investicinė bendrovė-valdytoja veikia ir prireikus imasi taisomųjų veiksmų kuo labiau atsižvelgdamos į investuotojų interesus.“
Papildyti 86 straipsnį 4 dalimi:
„4. Jeigu valdymo įmonė pasirenka šio įstatymo 11¹straipsnio 1 dalies 9
punkte nurodytą likvidumo valdymo priemonę – atskirtąjį portfelį – turto atskyrimo tikslu, atskirtas turtas gali būti neįtraukiamas nustatant šiame skirsnyje nustatytus apribojimus.“
Pakeisti 164 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) sustabdyti arba nutraukti investicinių vienetų (akcijų) platinimą arba išpirkimą taikyti šio įstatymo 11¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą likvidumo valdymo priemonę arba sustabdyti jos taikymą, siekiant apsaugoti investuotojų interesus ar esant išskirtinėms aplinkybėms, prieš tai pasikonsultavusi su valdymo įmone, taip pat jeigu esama rizikų investuotojų apsaugai arba finansiniam stabilumui, dėl kurių, remiantis pagrįstu ir subalansuotu vertinimu, būtina taikyti šią likvidumo valdymo priemonę arba sustabdyti jos taikymą;“. 18 straipsnis. 165 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 165 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„165 straipsnis. Priežiūros institucijos bendradarbiavimas su kitų valstybių narių ar trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija ir Europos sisteminės rizikos valdyba
įstatymuose jai pavestas funkcijas, bendradarbiauja su kitų valstybių narių ar trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, Europos sisteminės rizikos valdyba ir pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB, (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010) su visais pakeitimais – su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija. 2.
narių ar trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija ir Europos sisteminės rizikos valdyba ir teikia joms tarpusavio pagalbą net ir tais atvejais, kai tiriami veiksmai nėra laikomi Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimu. 3. Jeigu yra pagrindas įtarti, kad asmenų, kurių priežiūra nėra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, veiksmai ar neveikimas kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje pažeidžia šio įstatymo priedo 3 punkte nurodytos Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus, priežiūros institucija apie tai praneša atitinkamos kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai. 4. Jeigu kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucija praneša priežiūros institucijai apie jos prižiūrimų asmenų galimus pažeidimus toje valstybėje, priežiūros institucija nedelsdama imasi reikiamų veiksmų ir apie tai praneša pranešimą pateikusiai kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai. 5. Kai priežiūros institucija naudojasi įgaliojimais pagal šio įstatymo
priimančiosios valstybės narės priežiūros instituciją, Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją ir, jeigu kyla potenciali rizika finansų sistemos stabilumui ir vientisumui, Europos sisteminės rizikos valdybą. 6. Valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija gali prašyti priežiūros institucijos pasinaudoti įgaliojimais pagal šio įstatymo 164 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nurodydama prašymo priežastis ir apie tai pranešdama Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir, jeigu kyla potenciali rizika finansų sistemos stabilumui ir vientisumui, Europos sisteminės rizikos valdybai. 7.
nurodytu prašymu, ji apie tai informuoja valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros instituciją, Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją ir, jeigu Europos sisteminės rizikos valdyba buvo informuota apie pateiktą prašymą pagal šio straipsnio 6 dalį, Europos sisteminės rizikos valdybą, nurodydama nesutikimo priežastis. 8. Jeigu remdamasi pagal šio straipsnio 6 ir 7 dalis gauta informacija Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija yra parengusi ir priežiūros institucijai pateikusi nuomonę dėl priežiūros institucijos naudojimosi įgaliojimais pagal šio įstatymo 164 straipsnio 3 dalies 1 punktą, tačiau gavusi nuomonę priežiūros institucija nesiima veiksmų arba neketina laikytis šios nuomonės, ji apie tai informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją, valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros instituciją ir kitas kompetentingas institucijas, pateikusias prašymą dėl šios nuomonės pateikimo, nurodydama savo veiksmų pagal gautą nuomonę nesiėmimo arba ketinimo nesilaikyti šios nuomonės priežastis.“
Papildyti 166 straipsnį 7 dalimi:
„7. Kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros
institucija, kai ji tam turi pagrįstų priežasčių, gali teikti prašymą priežiūros institucijai nedelsiant pasinaudoti įgaliojimais pagal šio įstatymo
prašymo priežastis ir apie tai pranešdama Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir, jeigu kyla potenciali rizika finansų sistemos stabilumui ir vientisumui, Europos sisteminės rizikos valdybai.
Priežiūros institucija apie panaudotus įgaliojimus ir savo išvadas nedelsdama informuoja valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros instituciją, Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją ir, jeigu kyla potenciali rizika finansų sistemos stabilumui ir vientisumui, Europos sisteminės rizikos valdybą.“
Pakeisti 171 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) valdymo įmonės arba investicinės bendrovės vadovais, investicinius sprendimus priimančiais asmenimis išrenkami arba vadovų, investicinius sprendimus priimančių asmenų pareigas eina vienas ar keli asmenys, neatitinkantys šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimų;“. 21 straipsnis. 172 straipsnio pakeitimas Pakeisti 172 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Veiklos priežiūros atstovu gali būti paskirtas juridinis ar fizinis asmuo. Veiklos priežiūros atstovu skiriamam fiziniam asmeniui ar juridinio asmens
vadovui mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyti reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimai. Jeigu veiklos priežiūros atstovu skiriamas fizinis asmuo, gali būti paskirtas veiklos priežiūros atstovo padėjėjas. Atlyginimus veiklos priežiūros atstovui ir jo padėjėjui, atsižvelgdama į jų veiklos mastą, kvalifikaciją, veiklos terminus, nustato priežiūros institucija. Atlyginimai išmokami iš valdymo įmonės ar investicinės bendrovės lėšų.
Veiklos priežiūros atstovu ir jo padėjėju negali būti paskirtas priežiūros institucijos darbuotojas.“
Papildyti Įstatymo priedą 13 punktu:
„13. 2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva (ES) 2024/927, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2011/61/ES ir 2009/65/EB, kiek tai susiję su funkcijų perdavimo susitarimais, likvidumo rizikos valdymu, priežiūros ataskaitų teikimu, depozitoriumo bei saugojimo paslaugų teikimu ir alternatyvaus investavimo fondų paskolų išdavimu.“
dalį, įsigalioja 2026 m. spalio 16 d. 2. Šio įstatymo 10 ir 11 straipsniai įsigalioja 2027 m. balandžio 16 d. 3. Lietuvos bankas iki 2026 m. spalio 15 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Iki 2026 m. spalio 15 d. pradėtoms, bet nebaigtoms vykdyti valdymo įmonių ir investicinių bendrovių valdytojų licencijavimo procedūroms taikomos iki 2026 m. spalio 15 d. galiojusio teisinio reguliavimo nuostatos, kol šios procedūros bus užbaigtos. 5. Iki 2026 m. spalio 15 d. pradėtos, tačiau nebaigtos vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų kandidatūrų ir valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimo, perleidimo vertinimo procedūros baigiamos pagal iki 2026 m. spalio 15 d. galiojusias Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
AIŠKINAMASIS RAŠTAS dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XVP-1893-XVP-1896 Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
22, 24, 28, 29, 34, 41¹, 44, 45, 46, 47, 51, 53, 54, 58, 59, 61
Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 3, 4, 6, 7, 10, 11, 13, 14, 18, 19, 22, 24, 28, 29, 34, 41¹, 44, 45, 46, 47, 51, 53, 54, 58, 59, 61 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13¹ ir 13²straipsniais įstatymo projektas (toliau – AKISVĮ projektas), Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 2, 4, 5, 6, 9, 10, 11, 21, 27, 28, 30¹, 37, 52, 79, 86, 164, 165, 166, 171, 172 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹straipsniu įstatymo projektas (toliau – KISĮ projektas), Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr.
XII-376 6, 9, 11, 12, 13, 16 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – IISKISĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 31, 174 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XV-847 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti į nacionalinę teisę perkeliant 2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2024/927, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2011/61/ES ir 2009/65/EB, kiek tai susiję su funkcijų perdavimo susitarimais, likvidumo rizikos valdymu, priežiūros ataskaitų teikimu, depozitoriumo bei saugojimo paslaugų teikimu ir alternatyvaus investavimo fondų paskolų išdavimu, nuostatas. Teikiamų Įstatymų projektų tikslas – užtikrinti aiškų, nuoseklų ir visame kolektyvinio investavimo subjektų sektoriuje vienodą teisinį reguliavimą, suderintą su kitų finansų rinkos dalyvių reguliavimu, ir sudaryti prielaidas efektyvesniam priežiūros procesų organizavimui. Direktyva (ES) 2024/927 yra svarbi Europos Sąjungos (toliau – ES) teisinio reguliavimo paketo dalis, kuria siekiama užtikrinti aukšto lygio investuotojų interesų apsaugą, finansinį stabilumą, ES vidaus rinkos vientisumą ir sklandų kolektyvinio investavimo subjektų rinkos veikimą. Direktyva (ES) 2024/927 taip pat siekiama suvienodinti skirtingose ES valstybėse narėse taikomus nacionalinio reguliavimo standartus, trukdančius sukurti veiksmingą Europos alternatyvaus investavimo fondų vidaus rinką, tinkamai įvertinti riziką, užtikrinti vienodą investuotojų apsaugos lygį visoje ES ir kartu užtikrinti taikomų reguliavimo standartų teisinį aiškumą ir tikrumą.
Šiam tikslui buvo atlikti atitinkami 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010, ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo pakeitimai, susiję su funkcijų perdavimu, likvidumo rizikos valdymu, duomenų ataskaitų teikimu rinkos stebėjimo tikslais ir depozitoriumų reguliavimu, o Direktyva 2011/61/ES, be kita ko, buvo iš dalies pakeistos reguliavimo taisyklės dėl į paskolas investuojančių kolektyvinio investavimo subjektų veiklos ir galimybės naudotis depozitoriumo paslaugomis tarpvalstybiniu lygiu.
Be to, tam tikrais pakeitimais (Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo (toliau – AKISVĮ) 11 ir 13 straipsnių pakeitimas, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo (toliau – KISĮ) 9 ir 10 straipsnio pakeitimas) ir Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo (toliau – IISKISĮ) 11 ir 12 straipsnių pakeitimas) siūloma suvienodinti ir patikslinti kolektyvinio investavimo subjektų sektoriuje taikomus procesus, susijusius su valdymo įmonių ir investicinių bendrovių-valdytojų vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų kandidatūrų derinimu bei kvalifikuotųjų įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalies įsigijimo vertinimu priežiūros institucijoje – Lietuvos banke. Šiuo metu skirtinguose kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytos analogiškos, tačiau ne visais atvejais tarpusavyje suderintos procedūros, kurios praktikoje lemia nevienodą taikymą, skirtingą terminų skaičiavimą ir perteklinę administracinę naštą.
Šių pakeitimų rengimą taip pat paskatino poreikis įtvirtinti proporcingą ir rizika grindžiamą požiūrį į vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų vertinimą, sudarant galimybę asmenims, kurių kandidatūros jau buvo įvertintos ir kurioms priežiūros institucija buvo pritarusi, kai nėra pasikeitusių aplinkybių, galinčių turėti įtakos jų tinkamumui be pakartotinių procedūrų keisti pareigas toje pačioje valdymo įmonėje ar investicinėje bendrovėje-valdytoje arba būti pakartotinai paskirtais toms pačioms pareigoms, nereikalaujant išankstinio priežiūros institucijos pritarimo, tačiau nustatant pareigą apie paskyrimą pranešti priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorė Vilma Mačerauskienė, tel. +370 607 92 083) Kapitalo rinkų skyriaus (vedėja Ramunė Radvilienė, tel. +370 690 32 016, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Ieva Vaštakaitė (tel. +370 633 27 475, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų bei kolektyvinio investavimo subjektų veiklos sąlygas ir tvarką bei šios veiklos valstybinės priežiūros standartus nustato AKISVĮ, KISĮ ir IISKISĮ. AKISVĮ, KISĮ ir IISKISĮ nustato priežiūros institucijos funkcijas, teises ir pareigas prižiūrint valdymo įmonių ir investicinių bendrovių-valdytojų veiklą, poveikio priemones už AKISVĮ, KISĮ ir IISKISĮ pažeidimus bei šių poveikio priemonių taikymo pagrindus ir kt. 4.
ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Su Direktyvos (ES) 2024/927 perkėlimu susiję pakeitimai AKISVĮ pakeitimai AKISVĮ vartojamų sąvokų pakeitimas ar papildymas (AKISVĮ 3 straipsnio pakeitimas)
3 straipsnis papildomas naujomis sąvokomis: „akcininko paskola“,
„alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto kapitalas“, „centrinis
vertybinių popierių depozitoriumas“, „finansinį svertą taikantis alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas“, „į paskolas investuojantis alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas“, „paskolos suteikimas arba paskolos suteikimo procesas“, „specialiosios paskirties bendrovė“, „sutartinis kapitalo įsipareigojimas“, taip pat patikslinamos kai kurios AKISVĮ jau esančios sąvokos. Patikslinamos funkcijos, kurias leidžiama vykdyti valdymo įmonei (AKISVĮ 4 straipsnio pakeitimas) Pakeitimu nustatoma, kad valdymo įmonė gali atlikti papildomas alternatyviajam kolektyvinio investavimo subjektui teikiamas funkcijas ir vykdyti veiklas, įskaitant lyginamųjų indeksų administravimo veiklą, kredito administravimo veiklą, paskolų suteikimo alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto vardu veiklą bei specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektų administravimo veiklą, taip pat atlikti bet kokias kitas funkcijas ar vykdyti veiklą, kurią valdymo įmonė jau atlieka ar vykdo savo valdomo alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto atžvilgiu, jei bet kokia galima interesų konflikto rizika yra tinkamai suvaldyta. Pažymėtina, kad AKISVĮ
atlikti naujas funkcijas ar vykdyti veiklą, kurios nėra numatytos jos licencijoje. Bet kokios šiame punkte nurodytos funkcijos ar veikla gali būti atliekamos ar vykdomos tik tuo atveju, jeigu jos yra įtrauktos į priežiūros institucijos valdymo įmonei išduotą licenciją ir atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Užtikrinama investuotojų interesų apsauga valdymo įmonės funkcijų ar teikiamų paslaugų perdavimo atveju ir stiprinamas priežiūros institucijų vaidmuo šioje srityje (AKISVĮ 6, 14, 19 straipsnių pakeitimas) AKISVĮ pakeitimu užtikrinimas didesnis valdymo funkcijų ar teikiamų paslaugų perdavimo taisyklių aiškumas bei šių funkcijų ar paslaugų perdavimo praktikos skaidrumas. Taip pat užtikrinama, kad kolektyvinio investavimo subjektų valdytojai laikytųsi aukštų valdymo funkcijų ar teikiamų paslaugų perdavimo standartų. AKISVĮ 6 straipsnio pakeitimu nustatomas reikalavimas valdymo įmonėms priežiūros institucijai pateikti išsamią informaciją apie pavedamas valdymo funkcijas ar paslaugas. Ši informacija turės apimti duomenis apie kiekvieną asmenį, kuriam pavedamos valdymo funkcijos ar paslaugos, – jei tai juridinis asmuo, nurodomas jo pavadinimas, juridinio asmens kodas, įsisteigimo vieta ir priežiūros institucija, o jei fizinis asmuo, – vardas, pavardė, asmens kodas ir pilietybė. Taip pat turės būti pateikiamas žmogiškųjų ir techninių išteklių, kuriuos valdymo įmonė naudoja kasdienėms investicinių priemonių portfelio ar rizikos valdymo užduotims vykdyti bei pavestų valdymo funkcijų atlikimo ar paslaugų teikimo stebėsenai vykdyti, aprašas. Valdymo įmonės turės nurodyti informaciją apie kiekvieną valdomą ar ketinamą valdyti alternatyvųjį kolektyvinio investavimo subjektą, įskaitant glaustą pavestų investicinių priemonių portfelio ir rizikos valdymo funkcijų aprašymą ir informaciją, ar funkcijos pavestos iš dalies, ar visiškai. Be kita ko, turės būti pateikiamas periodinių patikrinimo priemonių, kuriomis valdymo įmonė užtikrina perduotų valdymo funkcijų ar paslaugų kontrolę, aprašymas.
Galiausiai patikslinami reikalavimai, taikomi informacijai apie kandidatus į valdymo įmonės vadovo ir investicinius sprendimus priimančių asmenų pareigas, numatant pareigą pateikti jų funkcijų, atsakomybės sričių, atskaitomybės ryšių ir veiklai skiriamų išteklių aprašymą. Be to, nustatoma pareiga veiklos plane pateikti informaciją apie tai, kaip valdymo įmonė užtikrins pareigų vykdymą pagal 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/852, įskaitant tam skiriamus žmogiškuosius ir techninius išteklius. AKISVĮ 14 straipsnio pakeitimu įtvirtinama išimtis, kad jeigu alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas platina platintojai, kurie veikia savo vardu ir turi teisę platinti finansines priemones pagal Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymą (toliau – FPRĮ) arba draudimo pagrindu teikiamus investicinius produktus pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą, tokia veikla nėra laikoma valdymo funkcijų perdavimu. Taip pat patikslinama AKISVĮ 14 straipsnio 1 dalis, nustatant, kad valdymo įmonė privalo prieš įsigaliojant susitarimui informuoti priežiūros instituciją apie ketinimą pavesti ne tik esmines valdymo funkcijas, bet ir bet kurias kitas valdymo funkcijas ar šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas paslaugas kitam fiziniam asmeniui ar įmonei. Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti išsamesnį priežiūros institucijos informavimą apie valdymo įmonės funkcijų ar paslaugų perdavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingai priežiūrai.
AKISVĮ 19 straipsnio pakeitimu suteikiama teisė priežiūros institucijai gauti išsamią informaciją apie investicinių priemonių portfelio valdymo ir rizikos valdymo funkcijų perdavimą, stebėti šių funkcijų vykdymą, vertinti susijusias rizikas ir užtikrinti investuotojų interesų apsaugą. Patikslinami reikalavimai valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos vadovams ir investicinius sprendimus priimantiems asmenims (AKISVĮ 11 ir 13 straipsnių pakeitimas) AKISVĮ projektu įtvirtinama valdymo įmonės pareiga, kai alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas valdomas kito juridinio asmens iniciatyva ar su ja susijusiais pagrindais, per nustatytą terminą pateikti priežiūros institucijai informaciją ir paaiškinimus dėl interesų konflikto rizikos valdymo, užtikrinant skaidrų tokių situacijų vertinimą ir kontrolę. Siūloma pripažinti netekusia galios AKISVĮ 13 straipsnio 2 dalį, nes alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės vadovams ir investicinius sprendimus priimantiems asmenims taikomi reikalavimai išsamiai reglamentuoti AKISVĮ 13 straipsnio 1 dalies 7 punkte, todėl atskira nuostata laikytina pertekline ir dubliuojančia galiojantį reguliavimą. Taip pat siūloma AKISVĮ 11 straipsnio 6 dalį patikslinti, siekiant užtikrinti nuoseklų teisinį reguliavimą ir aiškų nuostatų taikymą, numatant, kad vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų kandidatūrų vertinimui bei informacijos apie jų paskyrimą pateikimui priežiūros institucijai mutatis mutandis taikomos KISĮ 9 straipsnio 4–9 dalių nuostatos.
Įtvirtinamos naujos taisyklės į paskolas investuojantiems alternatyviesiems kolektyvinio investavimo subjektams (AKISVĮ papildymas 13¹ straipsniu) AKISVĮ papildomas nauju straipsniu, kuriuo nustatomos bendros minimalios taisyklės alternatyviesiems kolektyvinio investavimo subjektams, tiesiogiai investuojantiems į įmonėms teikiamas paskolas. Pakeitimai sudarys sąlygas į paskolas investuojantiems kolektyvinio investavimo subjektams veikti tarptautiniu lygiu ir užtikrins, kad jie galėtų būti alternatyvus bankų teikiamoms paskoloms finansavimo šaltinis įmonėms. Be kita ko, siekiant valdyti riziką, susijusią su tokiu skolinimu, nustatomi reikalavimai valdymo įmonėms įgyvendinti veiksmingą paskolos suteikimo, paskolos rizikos vertinimo ir paskolų portfelio stebėjimo politiką, procedūras ir procesus, taip pat nustatomi suteikiamų paskolų sumos vienam skolininkui apribojimai, įtvirtinamas draudimas skolinti valdymo įmonei ar jos darbuotojams, depozitoriumui, fiziniams ar juridiniams asmenims, kuriems pavestos valdymo įmonės funkcijos ar paslaugos, ir kt. Įtvirtinamas likvidumo valdymo priemonių sąrašas (AKISVĮ papildymas 13² straipsniu, 18 straipsnio pakeitimas) Siekiant sudaryti sąlygas atvirojo tipo alternatyviesiems kolektyvinio investavimo subjektams efektyviau valdyti likvidumo riziką ir atsižvelgti į Europos sisteminės rizikos valdybos (toliau – ESRB) ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (toliau – ESMA) rekomendacijas, nustatomas konkretus likvidumo valdymo priemonių (angl. liquidity management tools) sąrašas.
Valdymo įmonės, valdančios atvirojo tipo alternatyviuosius kolektyvinio investavimo subjektus, turės iš konkretaus nustatyto sąrašo pasirinkti bent dvi likvidumo valdymo priemones ir jas įtraukti į savo valdomo alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus. Šias priemones jos galės taikyti ar sustabdyti jų taikymą atsižvelgdamos į poreikį ir investuotojų interesus. Kartu sustiprinami priežiūros institucijų įgaliojimai koordinuoti veiksmus, susijusius su likvidumo valdymo priemonių taikymu, (AKISVĮ 58 straipsnio pakeitimas). Įtvirtinama galimybė priežiūros institucijai leisti alternatyviesiems kolektyvinio investavimo subjektams įsigyti depozitoriumo paslaugas kitose ES valstybėse narėse (24 straipsnio pakeitimas) Šiuo metu Lietuvos depozitoriumų rinka nėra pakankamai išvystyta, o depozitoriumo paslaugų poreikis gerokai viršija šių paslaugų pasiūlą, todėl rinkos dalyviams kyla problemų dėl depozitoriumo paslaugų pasiekiamumo. Negana to, ribotos pasirinkimo galimybės ir konkurencijos nebuvimas didina šių paslaugų kainą. Siekiant spręsti šias problemas AKISVĮ įtvirtinamos nuostatos, sudarysiančios galimybę priežiūros institucijai leisti alternatyviuosius kolektyvinio investavimo subjektus valdančioms valdymo įmonėms įsigyti depozitoriumo paslaugų kitose ES valstybėse narėse.
Patikslinamos nuostatos dėl priežiūros institucijai teikiamų ataskaitų (AKISVĮ 22 straipsnio pakeitimas) Pakeitimu išplečiamas priežiūros institucijai teikiamų ataskaitų turinys ir užtikrinama, kad priežiūros institucija gautų išsamesnius duomenis apie kiekvieną valdymo įmonės valdomą alternatyvųjį kolektyvinio investavimo subjektą bei jo turtą, kuriuos būtų galima lengvai susieti su kitais priežiūros institucijos turimais ar viešai pateikiamais duomenų šaltiniais. Kartu sumažinama valdymo įmonėms tenkanti administracinė našta, nes pašalinamas neveiksmingas ir perteklinis ataskaitų, kuriose teikiama vienoda informacija, teikimo dubliavimas. Užtikrinamas sklandus saugojimo grandinės veikimas (AKISVĮ 29, 37 straipsnių pakeitimas) Pakeitimais įtvirtinama, kad saugojimo grandinėje esantys centriniai vertybinių popierių depozitoriumai (toliau – CVPD) būtų laikomi depozitoriumo įgaliotiniais. Tai sudarys galimybę depozitoriumams gauti reikiamą informaciją apie portfelio judėjimą ir atlikti priežiūros pareigas, kai alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto turtas laikomas CVPD. Tokiu būdu taip pat bus panaikinta reguliavimo spraga, trukdanti depozitoriumams tinkamai vykdyti savo pareigas, dėl ko galėtų nukentėti investuotojų interesai.
Stiprinamas priežiūros institucijų bendradarbiavimas (AKISVĮ 34, 53, 56, 59 straipsnių pakeitimas)
straipsnio 2 dalyje įtvirtinta priežiūros institucijos pareiga bendradarbiauti ir keistis informacija su kitų ES valstybių narių priežiūros institucijomis, ES finansų rinkų priežiūros institucijomis ir Europos sisteminės rizikos valdyba išplečiama, papildomai įtvirtinant, kad priežiūros institucija privalo nedelsdama teikti informaciją, jei prižiūrimos valdymo įmonės ar jų valdomi alternatyvieji kolektyvinio investavimo subjektai gali kelti reikšmingą su sandorio šalimis susijusią sisteminę riziką kredito įstaigoms, kitoms sisteminės svarbos įstaigoms ar kitos valstybės narės finansų sistemos stabilumui. AKISVĮ 51 straipsnio pakeitimu įtvirtinama nuostata, užtikrinanti, kad priežiūros institucija galėtų efektyviai su depozitoriumo buveinės valstybės institucijomis dalytis svarbia informacija, kuri reikalinga jų priežiūros įgaliojimams vykdyti. AKISVĮ 53 straipsnio 6 dalis papildoma nauja informavimo pareiga – be duomenų apie išduotas ir panaikintas licencijas, priežiūros institucija kas 3 mėnesius taip pat turės pateikti ESMA informaciją apie visus valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos valdomų alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų duomenų pasikeitimus, kai šiuos subjektus valdo arba jų investicinius vienetus ar akcijas ES platina pagal AKISVĮ licencijuotos valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos. AKISVĮ 59 straipsnio pakeitimu nustatoma priežiūros institucijų bendradarbiavimo, informavimo ir koordinavimo tvarka, kai naudojamasi įgaliojimais pagal AKISVĮ projektu įtvirtinamą AKISVĮ 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą.
Priežiūros institucija įpareigojama informuoti valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijas, ESMA bei, esant potencialiai rizikai finansų sistemos stabilumui ir vientisumui, ESRB apie įgaliojimų panaudojimą, gautus prašymus ir nuomones, nesutikimą ar planus jų nevykdyti. Taip pat nustatoma, kokiu būdu priežiūros institucija turi pateikti informaciją apie galimus teisės aktų pažeidimus ar netinkamus depozitoriumo veiksmus ir stebėti, kaip imtasi atitinkamų veiksmų, užtikrinant teisės aktų laikymąsi, investuotojų apsaugą bei finansų sistemos stabilumą. Be to, nustatoma priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos teisė kreiptis į valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros instituciją dėl atitinkamų priežiūros priemonių taikymo, taip stiprinant tarpvalstybinį priežiūros institucijų bendradarbiavimą ir veiksmingą priežiūros funkcijų vykdymą ES. Nustatomi reikalavimai, siekiant užtikrinti interesų konfliktų valdymą su kitų juridinių asmenų iniciatyvomis susijusiuose alternatyviuosiuose kolektyvinio investavimo subjektuose, (AKISVĮ 13 straipsnio pakeitimas) Jeigu valdymo įmonė valdo arba ketina valdyti kolektyvinio investavimo subjektą kito juridinio asmens iniciatyva, ji priežiūros institucijai turės pateikti išsamius paaiškinimus ir įrodymus, kad laikosi AKISVĮ nustatytų reikalavimų. Valdymo įmonė taip pat privalės nurodyti priemones, kurių ėmėsi, kad užkirstų kelią interesų konfliktams su tuo kitu juridiniu asmeniu, o jei konfliktų išvengti neįmanoma, – paaiškinti, kaip juos nustato, valdo, stebi ir prireikus atskleidžia, kad jie nepadarytų neigiamo poveikio alternatyviajam kolektyvinio investavimo subjektui ir jo investuotojams.
Nustatomas pereinamasis laikotarpis iki įstatymo įsigaliojimo dienos įsteigtiems į paskolas investuojantiems alternatyviesiems kolektyvinio investavimo subjektams, taip pat pradėtoms licencijavimo ir leidimų suteikimo procedūroms ir kt. (įtvirtinama AKISVĮ projekto baigiamosiose nuostatose) Nustatomos pereinamosios nuostatos, pagal kurias iki 2024 m. balandžio 15 d. įsteigti į paskolas investuojantys alternatyvieji kolektyvinio investavimo subjektai iki 2029 m. balandžio 15 d. laikomi atitinkančiais naujus reikalavimus dėl paskolų teikimo ir finansinio sverto ribų. Tokie kolektyvinio investavimo subjektai negali didinti vienam skolininkui išduotų paskolų dydžio ar finansinio sverto virš nustatytų ribų. Valdymo įmonės gali savanoriškai pasirinkti taikyti naujas AKISVĮ nustatomas taisykles anksčiau nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos, apie tai pranešusios priežiūros institucijai. AKISVĮ projektu taip pat nustatoma, kad iki 2026 m. spalio 15 d. pradėtoms, bet nebaigtoms alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių licencijavimo bei leidimų suteikimo procedūroms būtų taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusi tvarka. Be to, įtvirtinama, kad iki įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos, bet nebaigtos vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų kandidatūrų ir valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir
(arba) balsavimo teisių dalies įsigijimo, perleidimo vertinimo procedūros baigiamos pagal iki 2026 m. spalio 15 d. galiojusias AKISVĮ nuostatas. Tokiu būdu siekiama užtikrinti teisinį aiškumą, proceso tęstinumą ir sklandų naujo teisinio reguliavimo taikymą.
Dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, taikomų į paskolas investuojantiems alternatyviesiems kolektyvinio investavimo subjektams Pažymėtina, kad AKISVĮ projekto 30 straipsnio 4–8 dalimis perkeliamos Direktyvos (ES) 2024/927 pereinamojo laikotarpio nuostatos, taikomos iki 2024 m. balandžio 15 d. įsteigtiems į paskolas investuojantiems alternatyviesiems kolektyvinio investavimo subjektams. Šiems subjektams Direktyvoje nustatytas specialus pereinamasis režimas, leidžiantis tam tikrą laikotarpį netaikyti dalies naujų reikalavimų arba juos taikyti pasirinktinai. Alternatyviesiems kolektyvinio investavimo subjektams, įsteigtiems nuo 2024 m. balandžio 16 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, minėtos pereinamojo laikotarpio nuostatos netaikomos. Iki šio įstatymo įsigaliojimo jie veikia pagal galiojantį nacionalinį teisinį reguliavimą, o nuo įstatymo įsigaliojimo dienos jiems taikomos visos šiuo įstatymu nustatytos nuostatos. Direktyvoje (ES) 2024/927 atskirų pereinamojo laikotarpio taisyklių šiems subjektams nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2024 m. balandžio 16 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įsteigti alternatyvieji kolektyvinio investavimo subjektai buvo įsteigti ir pradėjo veiklą pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą, siekiant užtikrinti sklandų jų ir jų valdymo įmonių prisitaikymą prie naujo teisinio reguliavimo ir išvengti neproporcingos administracinės naštos, šiems subjektams nustatomas 6 mėnesių prisitaikymo laikotarpis. Per šį laikotarpį jie ir jų valdymo įmonės laikomi atitinkančiais naujus reikalavimus, kuriems įgyvendinti būtina pakeisti atitinkamus veiklos procesus, investavimo strategiją, steigimo ar kitus dokumentus, jeigu jie imasi būtinų veiksmų, kad šie reikalavimai būtų įgyvendinti per nustatytą terminą.
Šis prisitaikymo laikotarpis nėra Direktyvoje (ES) 2024/927 nustatyto pereinamojo režimo išplėtimas ir nesuteikia teisės netaikyti Direktyvoje (ES) 2024/927 nustatytų reikalavimų. Juo siekiama sudaryti praktines sąlygas tinkamai įgyvendinti naujus nacionalinėje teisėje nustatomus reikalavimus subjektams, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos teisėtai veikė pagal tuo metu galiojusį nacionalinį teisinį reguliavimą. Taip pat nustatomas 6 mėnesių prisitaikymo laikotarpis AKISVĮ projektu keičiamo AKISVĮ 13 straipsnio 1 dalies 21 punkte ir 13¹ straipsnio 11–15 dalyse nustatytiems reikalavimams, kuriems įgyvendinti būtina pakeisti atitinkamus veiklos procesus, investavimo strategiją, steigimo ar kitus dokumentus. Tokiu būdu užtikrinama, kad nuo 2024 m. balandžio 16 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įsteigti į paskolas investuojantys alternatyvieji kolektyvinio investavimo subjektai ir jų valdymo įmonės turėtų pakankamai laiko tinkamai prisitaikyti prie naujo teisinio reguliavimo, kartu užtikrinant, kad nauji reikalavimai būtų visiškai įgyvendinti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. KISĮ pakeitimai KISĮ vartojamų sąvokų pakeitimas ar papildymas (KISĮ 2 straipsnio pakeitimas) KISĮ 2 straipsnis papildomas nauja sąvoka „centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“. Patikslinamos funkcijos, kurias leidžiama atlikti valdymo įmonei, (KISĮ 4 straipsnio pakeitimas) Pakeitimu nustatoma, kad valdymo įmonė gali atlikti papildomas kolektyvinio investavimo subjektui teikiamas funkcijas ir vykdyti veiklas, įskaitant lyginamųjų indeksų administravimo veiklą bei su finansinėmis priemonėmis susijusių pavedimų priėmimą ir perdavimą.
Taip pat numatoma galimybė atlikti bet kokias kitas funkcijas ar vykdyti veiklą, kurią valdymo įmonė jau atlieka ar vykdo savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto atžvilgiu, jei bet kokia galima interesų konflikto rizika yra tinkamai suvaldyta. Pažymėtina, kad KISĮ
atlikti naujas funkcijas ar vykdyti veiklą, kurios nėra numatytos jos licencijoje. Bet kokios šiame punkte nurodytos funkcijos ar veikla gali būti atliekamos ar vykdomos tik tuo atveju, jeigu jos įtrauktos į priežiūros institucijos valdymo įmonei išduotą licenciją ir atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. Užtikrinama investuotojų interesų apsauga valdymo įmonės funkcijų ar teikiamų paslaugų perdavimo atveju ir stiprinamas priežiūros institucijų vaidmuo šioje srityje (KISĮ 6 ir 21 straipsnių pakeitimas) KISĮ pakeitimu užtikrinimas didesnis valdymo funkcijų ar teikiamų paslaugų perdavimo taisyklių aiškumas bei šių funkcijų ar paslaugų perdavimo praktikos skaidrumas. Taip pat užtikrinama, kad kolektyvinio investavimo subjektų valdytojai laikytųsi aukštų valdymo funkcijų perdavimo standartų. KISĮ 6 straipsnio pakeitimu patikslinami valdymo įmonių ir investicinių bendrovių-valdytojų licencijavimo reikalavimai ir išplečiama priežiūros institucijai teikiamos informacijos apimtis.
Nustatoma, kad, siekiant gauti valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos licenciją, kartu su prašymu turi būti pateikiama išsami informacija apie valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos dalyvius, vadovus, veiklą, įskaitant dalyvių ir vadovų tapatybės, reputacijos, kvalifikacijos bei turimos kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies duomenis, kapitalo ir kitų riziką ribojančių reikalavimų laikymąsi, taip pat veiklos planą, kuriame aprašomos numatomos veiklos sritys, organizacinė struktūra, žmogiškieji ir techniniai ištekliai bei darbuotojų funkcijos, atsakomybės sritys ir atskaitomybės ryšiai. Veiklos plane taip pat turės būti pateikiama informacija apie darbuotojų kvalifikaciją ir laiko, kurį kiekvienas darbuotojas skiria atskiroms atsakomybės sritims, apžvalga. Be to, veiklos plane turės būti pateikiama informacija, kaip valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja užtikrins KISĮ ir savo pareigų pagal Reglamentą (ES) 2019/2088 laikymąsi, įskaitant šiam tikslui naudojamus žmogiškuosius ir techninius išteklius. Nustatomas reikalavimas priežiūros institucijai pateikti išsamią informaciją apie numatomą valdymo funkcijų ar paslaugų perdavimą kitiems asmenims. Ši informacija turės apimti duomenis apie kiekvieną asmenį, kuriam pavedama atlikti valdymo funkcijas ar teikti paslaugas, – jei tai juridinis asmuo, nurodomas jo pavadinimas, juridinio asmens kodas, registruota buveinė ir priežiūros institucija, jei ji yra. Taip pat turės būti pateikiamas žmogiškųjų ir techninių išteklių, kuriuos valdymo įmonė naudoja kasdienėms investicinių priemonių portfelio ar rizikos valdymo užduotims vykdyti bei perduotų valdymo funkcijų atlikimui ar paslaugų teikimui stebėti, aprašas.
Turės būti pateikiama ir informacija apie kiekvieną kolektyvinio investavimo subjektą, kurį valdymo įmonė valdo arba ketina valdyti, nurodant pavedamų investicinių priemonių portfelio ir rizikos valdymo funkcijų apimtį (ar jos perduodamos iš dalies, ar visiškai), taip pat periodinių patikrinimo priemonių, skirtų perduotų valdymo funkcijų atlikimo ar paslaugų teikimo priežiūrai užtikrinti, aprašymas. Taip pat nustatomas reikalavimas, kad investicinius sprendimus priimtų bent du fiziniai asmenys, turintys atitinkamą patirtį ir dirbantys valdymo įmonėje visą darbo dieną arba einantys jos valdymo ar priežiūros organų narių pareigas bei gyvenantys ES. Be to, nustatoma pareiga valdymo įmonei ar investicinei bendrovei-valdytojai informuoti priežiūros instituciją apie visus esminius išdavus licenciją atsiradusius pasikeitimus, susijusius su priežiūros institucijai pateikta informacija, prieš juos įgyvendinant. KISĮ 21 straipsnio pakeitimu patikslinamas reglamentavimas dėl valdymo įmonės teisės pavesti dalį savo funkcijų ir išplečiama galimybė pavesti ne tik dalį valdymo funkcijų, bet ir KISĮ 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų dalies paslaugų teikimą kitai įmonei (įgaliotiniui). Taip pat nustatoma pareiga apie ketinimą pavesti dalį funkcijų atlikti ar paslaugų teikti iš anksto informuoti priežiūros instituciją. Įtvirtinama išimtis, kad jeigu kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas platina platintojai, kurie veikia savo vardu ir turi teisę platinti finansines priemones pagal FPRĮ arba draudimo pagrindu teikiamus investicinius produktus pagal Draudimo įstatymą, tokia veikla nėra laikoma valdymo funkcijų perdavimu.
Taip pat nustatoma, kad valdymo įmonė neturi teisės pavesti kitai įmonei ar įgaliotiniui atlikti tiek savo valdymo funkcijų arba teikti KISĮ 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų, kad ji prarastų savo pagrindinę funkciją ir nebegalėtų būti laikoma kolektyvinio investavimo subjekto valdytoja arba šio KISĮ 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikėja. Taip pat nustatoma, kad valdymo įmonė privalo užtikrinti, jog funkcijų ar paslaugų perdavimo struktūra būtų pagrįsta objektyviomis priežastimis ir kad funkcijų ar paslaugų perdavimas ar tolesnis perdavimas atitiktų KISĮ nustatytus reikalavimus, nepriklausomai nuo pavedimą priėmusios įmonės (įgaliotinio) statuso ar buveinės vietos. Patikslinami reikalavimai valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos vadovams ir investicinius sprendimus priimantiems asmenims (KISĮ 9 straipsnio pakeitimas) Įtvirtinamas reikalavimas, kad bent du valdymo įmonės ir investicinės bendrovės-valdytojos vadovai ir investicinius sprendimus priimantys asmenys, be kitų KISĮ nustatytų kriterijų, taip pat atitiktų bent vieną iš šių sąlygų: 1) dirbtų toje valdymo įmonėje ar investicinėje bendrovėje-valdytoje visą darbo dieną ir nuolat gyventų bet kurioje iš ES valstybių narių arba 2) eitų valdymo įmonės vadovo, valdybos nario arba stebėtojų tarybos nario pareigas toje valdymo įmonėje, arba 3) vykdytų tos valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos veiklą visą darbo dieną.
Nustatomi papildomi reikalavimai, taikomi interesų konfliktų valdymui, tais atvejais, kai kolektyvinis investavimo subjektas valdomas kito juridinio asmens iniciatyva, (KISĮ 11 straipsnio pakeitimas) Jeigu valdymo įmonė valdo arba ketina valdyti kolektyvinio investavimo subjektą kito juridinio asmens iniciatyva, įskaitant atvejus, kai kolektyvinio investavimo subjektas naudoja kitos valdymo įmonės pavadinimą arba, kai kitam juridiniam asmeniui pavedama atlikti dalį valdymo funkcijų ar teikti dalį paslaugų pagal KISĮ 21 straipsnį, ji priežiūros institucijai privalės nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, pateikti išsamius paaiškinimus ir įrodymus, kad laikosi KISĮ nustatytų reikalavimų dėl interesų konfliktų prevencijos ir valdymo. Valdymo įmonė taip pat turės pateikti įrodymais pagrįstą informaciją apie tai, kaip laikosi KISĮ nustatytų interesų konfliktų valdymo reikalavimų, ir nurodyti veiksmus, kurių ėmėsi siekdama išvengti interesų konflikto, kylančio dėl santykio su kitu juridiniu asmeniu, o jei konfliktų išvengti neįmanoma, – paaiškinti, kaip juos nustato, valdo, stebi ir prireikus atskleidžia, kad jie nepadarytų neigiamo poveikio kolektyvinio investavimo subjektui ir jo investuotojams.
Įtvirtinamas likvidumo valdymo priemonių sąrašas (KISĮ papildymas 11¹ straipsniu,
Siekiant sudaryti sąlygas kolektyvinio investavimo subjektus valdančioms valdymo įmonėms efektyviau valdyti likvidumo riziką ir atsižvelgti į ESRB ir ESMA rekomendacijas, nustatomas konkretus likvidumo valdymo priemonių sąrašas. Valdymo įmonės, valdančios kolektyvinio investavimo subjektus, turės iš konkretaus nustatyto sąrašo pasirinkti bent dvi likvidumo valdymo priemones ir jas įtraukti į savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus. Šias priemones jos galės taikyti ar sustabdyti jų taikymą atsižvelgdamos į poreikį ir investuotojų interesus. Kartu sustiprinami priežiūros institucijų įgaliojimai koordinuoti veiksmus, susijusius su likvidumo valdymo priemonių taikymu,
52 ir 164 straipsnių pakeitimas). Patikslinamos nuostatos dėl priežiūros institucijai teikiamų ataskaitų (KISĮ 28 straipsnio pakeitimas) Pakeitimu išplečiamas priežiūros institucijai teikiamų ataskaitų turinys ir užtikrinama, kad priežiūros institucija gautų išsamesnius duomenis apie kiekvieną valdymo įmonės valdomą kolektyvinio investavimo subjektą bei jo turtą, kuriuos būtų galima lengvai susieti su kitais priežiūros institucijos turimais ar viešai pateikiamais duomenų šaltiniais. Kartu sumažinama valdymo įmonėms tenkanti administracinė našta, nes pašalinamas neveiksmingas ir perteklinis ataskaitų su vienoda informacija teikimo dubliavimas.
Užtikrinamas sklandus saugojimo grandinės veikimas (KISĮ 37 straipsnio pakeitimas) Pakeitimais įtvirtinama, kad saugojimo grandinėje esantys CVPD būtų laikomi depozitoriumo įgaliotiniais. Tai sudarys galimybę depozitoriumams gauti reikiamą informaciją apie portfelio judėjimą ir atlikti priežiūros pareigas, kai kolektyvinio investavimo subjekto turtas laikomas CVPD. Tokiu būdu taip pat bus panaikinta reguliavimo spraga, trukdanti depozitoriumams tinkamai vykdyti savo pareigas, dėl ko galėtų nukentėti investuotojų interesai. Stiprinamas priežiūros institucijų bendradarbiavimas (KISĮ 165 ir 166 straipsnių pakeitimas) KISĮ 165 straipsnio pakeitimu nustatoma priežiūros institucijų bendradarbiavimo, informavimo ir koordinavimo tvarka, kai naudojamasi įgaliojimais pagal KISĮ projektu įtvirtinamą KISĮ 52 straipsnio 1 dalį. Priežiūros institucija įpareigojama informuoti valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijas, ESMA bei, esant potencialiai rizikai finansų sistemos stabilumui ir vientisumui, ESRB apie įgaliojimų panaudojimą, gautus prašymus ir nuomones, nesutikimą ar planus jų nevykdyti. KISĮ 166 straipsnio pakeitimu nustatoma, kokiu būdu priežiūros institucija turi pateikti informaciją apie galimus teisės aktų pažeidimus ar netinkamus depozitoriumo veiksmus ir stebėti, kaip imtasi atitinkamų veiksmų, užtikrinant teisės aktų laikymąsi, investuotojų apsaugą bei finansų sistemos stabilumą. Nustatomas pereinamasis laikotarpis iki įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtoms licencijavimo procedūroms (įtvirtinama KISĮ projekto baigiamosiose nuostatose) KISĮ projektu taip pat nustatoma, kad iki įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtoms, bet nebaigtoms kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių licencijavimo procedūroms būtų taikoma iki įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusi tvarka.
Be to, įtvirtinama, kad iki įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos, bet nebaigtos vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų kandidatūrų ir valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimo, perleidimo vertinimo procedūros baigiamos pagal iki 2026 m. spalio 15 d. galiojusias KISĮ nuostatas. Tokiu būdu siekiama užtikrinti teisinį aiškumą, proceso tęstinumą ir sklandų naujo teisinio reguliavimo taikymą. Kiti pakeitimai Įstatymų projektais siūloma patikslinti ir suvienodinti valdymo įmonių bei investicinių bendrovių-valdytojų vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų tinkamumo vertinimo, išankstinio pritarimo ir informacijos teikimo priežiūros institucijai teisinį reguliavimą visame kolektyvinio investavimo subjektų sektoriuje, taip pat patikslinti kvalifikuotųjų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių įsigijimo vertinimo procedūras. KISĮ projektas (KISĮ 5, 9 ir 10 straipsnių pakeitimas) KISĮ projekte nustatomas nuoseklus, aiškus ir proporcingas vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimų taikymo bei kandidatūrų derinimo su priežiūros institucija mechanizmas, apimantis vienodus sprendimų priėmimo terminus ir jų skaičiavimo taisykles.
Siekiant užtikrinti vienodą finansų rinkos dalyvių sprendimų priėmimo priežiūros institucijoje terminų skaičiavimo tvarką, KISĮ projekte numatyta, kad valdymo įmonių bei investicinių bendrovių-valdytojų vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų kandidatūrų tinkamumo vertinimas priežiūros institucijoje atliekamas ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. Jeigu priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar informacijos, reikalingų sprendimui priimti, kreipiasi dėl informacijos pateikimo į kompetentingas institucijas arba papildomą informaciją pateikia išankstinio pritarimo prašantis asmuo, 30 darbo dienų terminas sprendimui priimti skaičiuojamas nuo papildomos informacijos priežiūros institucijoje gavimo dienos. Ši nuostata užtikrina objektyvų ir nuoseklų visos turimos informacijos įvertinimą ir objektyvaus, įrodymais pagrįsto sprendimo priėmimą. KISĮ projekte taip pat įtvirtinama galimybė vadovams ir investicinius sprendimus priimantiems asmenims, kurių kandidatūros jau buvo įvertintos priežiūros institucijos ir kurie toliau atitinka nustatytus reikalavimus, toje pačioje valdymo įmonėje ar investicinėje bendrovėje-valdytoje keisti pareigas ar būti pakartotinai paskirtiems be išankstinio priežiūros institucijos pritarimo, tačiau numatant pareigą apie paskyrimą pranešti jos nustatyta tvarka. Tokiu būdu užtikrinamas reguliavimo proporcingumas ir veiklos tęstinumas, kartu išlaikant priežiūros institucijos galimybes reaguoti tais atvejais, kai kyla grėsmė tinkamam ir skaidriam valdymui.
Be to, KISĮ projekte patikslinamos kvalifikuotųjų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių įsigijimo vertinimo procedūros, įtvirtinant priežiūros institucijos pareigą patvirtinti pranešimų gavimą, informuoti apie vertinimo laikotarpio pabaigą ir aiškiau reglamentuojant terminų skaičiavimą. Tai didina procedūrų skaidrumą ir teisinį tikrumą įsigyjantiesiems asmenims. Kartu užtikrinamas efektyvesnis priežiūros institucijos darbas. KISĮ projektu taip pat siūloma atsisakyti KISĮ 5 straipsnio 4 dalies 2 punkto – nėra poreikio jame nustatyto reikalavimo įtvirtinti nacionaliniu lygmeniu, nes valdymo įmonių nuosavoms lėšoms taikomi reikalavimai išsamiai reglamentuojami ES teisės aktuose, todėl siekiant išvengti reguliavimo dubliavimo ir užtikrinti teisinio reguliavimo nuoseklumą nacionalinė nuostata pripažįstama netekusia galios. IISKISĮ projektas (IISKISĮ 9, 11, 12, 13, 16 ir 65 straipsnių pakeitimas) ir AKISVĮ projektas (AKISVĮ 11 ir 13 straipsnių pakeitimas) IISKISĮ projektu siūloma patikslinti IISKISĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir pripažinti netekusiu galios IISKISĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktą, nes su tvarumo reikalavimais susijusios valdymo įmonių pareigos tiesiogiai reglamentuojamos Reglamentu (ES) 2019/2088. Įtvirtinti atskiri nacionalinio reguliavimo reikalavimai laikytini pertekliniais ir dubliuojančiais ES teisės aktų nuostatas, todėl siūloma jų atsisakyti, siekiant teisės akto aiškumo ir nuoseklumo.
IISKISĮ projekte siūloma atsisakyti dubliuojančio ar fragmentiško analogiškų klausimų reglamentavimo ir nustatyti, kad valdymo įmonės vadovams ir investicinius sprendimus priimantiems asmenims taikomiems reikalavimams, taip pat jų kandidatūrų vertinimui bei informacijos apie šių asmenų kandidatūras ar jų paskyrimą pateikimo priežiūros institucijai tvarkai mutatis mutandis būtų taikomos KISĮ 9 straipsnio 4–9 dalių nuostatos. Įvertinus tai, kad AKISVĮ į nacionalinę teisę perkeltos Direktyvos 2011/61/ES nuostatos, AKISVĮ projekte numatyta, kad valdymo įmonės vadovams ir investicinius sprendimus priimantiems asmenims taikomiems reikalavimams, taip pat jų kandidatūrų vertinimui bei informacijos apie šių asmenų kandidatūras ar jų paskyrimą pateikimo priežiūros institucijai tvarkai taip pat mutatis mutandis būtų taikomos KISĮ 9 straipsnio 4–9 dalių nuostatos, tačiau laikantis AKISVĮ 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir terminų (pavyzdžiui, priežiūros institucijos sprendimui priimti nustatyto 1 mėnesio termino ar AKISVĮ 11 straipsnio 3 dalyje numatyto pasyvaus priežiūros institucijos sprendimų priėmimo). IISKISĮ projekte ir AKISVĮ projekte atsisakant perteklinių ir dubliuojančių nuostatų, ne tik užtikrinamas vienodas reguliavimo turinys ir jo taikymo praktika visiems kolektyvinio investavimo subjektų sektoriaus dalyviams, bet kartu mažinama administracinė ir reguliacinė našta bei didinamas priežiūros institucijos sprendimų nuspėjamumas ir investuotojų pasitikėjimas kolektyvinio investavimo subjektų sektoriumi.
Siekiant išvengti reguliavimo fragmentiškumo ir galimų aiškinimo skirtumų, užtikrinant vienodą procedūrų taikymą visame kolektyvinio investavimo subjektų sektoriuje, ir prisidėti prie aiškesnės bei nuoseklesnės teisinės sistemos kūrimo, IISKISĮ projekte atsisakoma dubliuojančių nuostatų, reglamentuojančių valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimo, perleidimo ir vertinimo procedūras. Vietoj atskiro ir iš esmės tapataus reglamentavimo nustatoma, kad šiems klausimams mutatis mutandis taikomos KISĮ nuostatos, kaip tai jau įtvirtinta AKISVĮ 11 straipsnio 5 dalyje. Įstatymų projektais atlikti ir kiti techniniai patikslinimai, pvz., papildytos, išbrauktos ar patikslintos nuorodos į ES teisės aktus ir pan., (AKISVĮ 7, 10, 28, 41¹, 44, 45, 46, 47, 54, 61 straipsnių ir priedo pakeitimas, KISĮ 27, 30¹, 171, 172 straipsnių ir priedo pakeitimas, kita). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad Įstatymų projektai neturės neigiamų pasekmių, nes jų nuostatomis siekiama užtikrinti visišką Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų suderinamumą. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Numatoma, kad teisinis reglamentavimas sudarys palankias sąlygas efektyviam kolektyvinio investavimo subjektų rinkos veikimui. Teisinio reguliavimo suderinimas į paskolas investuojančių fondų taisyklių, funkcijų perdavimo, ataskaitų teikimo priežiūros tikslais, likvidumo rizikos valdymo ir kt. srityse padės užtikrinti sklandų kolektyvinio investavimo subjektų rinkos veikimą tarpvalstybiniu lygiu, aukšto lygio investuotojų interesų apsaugą, finansinį stabilumą, padidins teisinį aiškumą ir paskatins alternatyvaus investavimo fondų vidaus rinkos plėtrą. Taip pat įtvirtinus galimybę priežiūros institucijai leisti alternatyvaus investavimo fondams įsigyti depozitoriumo paslaugas kitose ES valstybėse narėse, bus išspręstos dėl šiuo metu rinkoje esančio depozitoriumo paslaugų trūkumo kylančios problemos ir sudarytos palankesnės sąlygos rinkos dalyviams. Be to, siūlomų pakeitimų įgyvendinimas sudarys palankesnes sąlygas kolektyvinio investavimo subjektų veiklai ir plėtrai, nes bus užtikrintas aiškesnis, labiau prognozuojamas ir proporcingas teisinis reguliavimas. Suvienodintos procedūros, aiškūs terminai ir galimybė efektyviai organizuoti vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų paskyrimus leis rinkos dalyviams operatyviau prisitaikyti prie organizacinių pokyčių ir planuoti veiklą. Sumažėjusi administracinė našta ir didesnis reguliavimo aiškumas prisidės prie patrauklesnės investicinės aplinkos kūrimo, skatins konkurencingumą ir sudarys prielaidas tvariai kolektyvinio investavimo subjektų sektoriaus plėtrai, kartu užtikrinant investuotojų interesų apsaugą ir finansų rinkos stabilumą. 8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų naujos ir tikslinamos sąvokos suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 11. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymų projektams įgyvendinti bus parengti ir priimti Lietuvos banko teisės aktai, detalizuojantys valdymo įmonių veiklos ir kolektyvinio investavimo subjektų valdymo reikalavimus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15.
į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Valdymo įmonė“,
„investicinė bendrovė-valdytoja“, „investicinis fondas“, „kolektyvinio
investavimo subjektas“, „alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas“,
„alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojas“. 16. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomi Įstatymų projektų pagrindimai ir paaiškinimai nereikalingi.
TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA dėl Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 2, 4, 5, 6, 9, 10, 11, 21, 27, 28, 30-1, 37, 52, 79, 86, 164, 165, 166, 171, 172 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11-1 straipsniu įstatymo projekto Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO NR. IX-1709 2, 4, 5, 6, 9, 10, 11, 21, 27, 28, 30¹, 37, 52, 79, 86, 164,
2026-10-07 Nr. XVP-1894 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 5 straipsnyje dėstomo Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 4 dalies nuostata, kad bent du valdymo įmonės ir investicinės bendrovės-valdytojos vadovai ir investicinius sprendimus priimantys asmenys privalo „būti tos valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos vadovais, valdybos nariais arba stebėtojų tarybos nariais, kurie yra įsipareigoję visą darbo dieną vykdyti tos valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos veiklą“. Atkreiptinas dėmesys, kad veiklą vykdo pati įmonė (juridinis asmuo), o įmonės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai vykdo jiems priskirtas funkcijas įmonės valdymo ar veiklos priežiūros srityje, bet nevykdo įmonės veiklos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje vietoj žodžių „vykdyti tos valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos veiklą“ nereikėtų įrašyti žodžių „vykdyti tos valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos vadovo, valdybos nario arba stebėtojų tarybos nario funkcijas“
straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „nuodytų priemonių“ įrašytini žodžiai „nurodytų priemonių“. 3.
įstatymo 11¹ straipsnio 3 dalies formuluotė „iš šio straipsnio 1 dalies 2–8 punktuose nurodytų likvidumo valdymo priemonių sąrašo pasirinkti tik vieną likvidumo valdymo priemonę“, nes šio straipsnio 1 dalies 2–8 punktuose nurodytos konkrečios likvidumo valdymo priemonės, o ne nustatytas atskiras jų sąrašas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl projekto 14 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 52 straipsnio 1 dalies. 4. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, tikslintina projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹straipsnio 4 dalyje vartojama formuluotė „bet kurios pasirinktos likvidumo valdymo priemonės“, nes nėra aišku, ar ji apima visas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas likvidumo valdymo priemones, ar tik tas priemones, kurias valdymo įmonė privalo pasirinkti pagal šio straipsnio 2 dalį. 5. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje yra įvestas sąvokos „investicinių vienetų ar akcijų platinimas“ trumpinys „platinimas“, šį trumpinį reikėtų vartoti ir projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje. 6. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę ir į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, taip pat į tai, kad įstatymo įgyvendinamiesiems teisės aktams parengti, suderinti ir priimti turėtų būti skirta pakankamai laiko, projekto 23 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nustatyta vėlesnė ir reali įstatymo įsigaliojimo data (vietoj dabar siūlomos
terminas įstatymo įgyvendinamiesiems teisės aktams priimti; atitinkamai taisytina šio straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatose dėl įstatymo taikymo nurodyta data. 7. Projektas tikslintinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). 7.1. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje reikėtų vietoj nuorodos į šio straipsnio 1 dalies 1 – 6 punktus teikti nuorodą į visą 1 dalį, kadangi šią dalį sudaro 6 punktai. 7.2. Projekto 9 ir 18 straipsnyje atsisakytina pirmosios straipsnio dalies numeracijos – vienintelė straipsnio dalis nenumeruojama (žr. Rekomendacijų 37.5 p.). Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (0 5) 209 6850, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]