Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 36 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2026 m. d. Nr. Vilnius
„ 9 ) savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimu įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų seniūnijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis.“
Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Praktikoje seniūnijos yra arčiausiai vietos bendruomenės veikiantys savivaldybės administracijos padaliniai, kuriems tenka reikšminga viešųjų paslaugų organizavimo, teritorijų priežiūros, gyventojų aptarnavimo ir kasdienio administravimo funkcijų dalis.
Tačiau esamas teisinis reguliavimas riboja seniūnų galimybes savarankiškai organizuoti žmogiškųjų išteklių valdymą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Įstatymas) 36 straipsnio 8 punktu, seniūnas seniūnijos nuostatuose nustatyta tvarka organizuoja seniūnijos veiklą, t. y. vadovauja seniūnijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį. Tačiau Įstatymo 34 straipsnio 6 dalies 3 punktas nurodo, kad minėtus asmenis įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius.
Taigi, šiuo metu personalo administravimo sprendimai dažniausiai priimami centralizuotai savivaldybės administracijoje, todėl: · ilgėja seniūnijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, priėmimo procesai; · mažėja seniūnų atsakomybės ir sprendimų priėmimo vientisumas; ·
apsunkinamas operatyvaus darbo organizavimas; · susidaro perteklinė administracinė našta savivaldybės administracijos direktoriui; · mažėja seniūnijų veiklos lankstumas. Seniūnas faktiškai organizuoja seniūnijos darbą ir koordinuoja pavaldžių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiklą, tačiau neturi pakankamai teisinių priemonių visapusiškai valdyti žmogiškuosius išteklius. Dėl to atsakomybė už veiklos rezultatus nėra pilnai suderinta su realiomis valdymo galimybėmis.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau
decentralizuoti vidaus administravimo funkcijas; · sudaryti prielaidas greitesniam viešųjų paslaugų organizavimui vietos lygiu; · sustiprinti seniūno, kaip tiesioginio padalinio vadovo, atsakomybę už veiklos rezultatus; · įgyvendinti subsidiarumo principą, pagal kurį sprendimai turi būti priimami arčiausiai jų įgyvendinimo vietos.
Įstatymo projektu numatoma: · suteikti seniūnams teisines galimybes įgyvendinti darbdavio funkcijas seniūnijai priskirtų darbuotojų atžvilgiu; · sudaryti prielaidas efektyvesniam darbo organizavimui seniūnijose; · sumažinti perteklinį centralizuotų administracinių procedūrų poveikį; · užtikrinti aiškesnį atsakomybės paskirstymą tarp savivaldybės administracijos direktoriaus ir seniūnų; ·
didinti vietos viešojo administravimo lankstumą ir prisitaikymą prie konkrečių bendruomenių poreikio.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja – Lietuvos Respublikos Seimo narė Vilija Targamadzė.
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu, seniūnijų, kaip savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių (filialų), darbdavio funkcijas įgyvendina savivaldybės administracijos direktorius. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio
į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, seniūnijų – biudžetinių įstaigų – vadovus – seniūnus, atlieka kitas Valstybės tarnybos įstatymo ir mero jam priskirtas personalo valdymo funkcijas“. Taigi, personalo sprendimai yra centralizuoti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 straipsnyje nustatyta, kad filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnyje direktoriui yra įtvirtinta galimybė suteikti įgaliojimus priimti asmenis į valstybės tarnautojų pareigas. Darbo kodekso 21 straipsnis taip pat leidžia padalinių vadovams suteikti įgaliojimus atlikti tam tikras darbdavio funkcijas. Civilinio kodekso 2.53 straipsnyje nurodyta, kad juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų.
Taigi, minėti įstatymai ir kiti teisės aktai neapriboja teisės savivaldybės administracijos direktoriui perduoti su personalo valdymu susijusias funkcijas seniūnui.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad seniūnas, administracijos direktoriaus įgaliojimu, gali įgyvendinti darbdavio funkcijas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atžvilgiu. Numatomas teigiamas poveikis: · trumpesnės valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atrankos ir kitos procedūros; · nustatoma didesnė seniūno atsakomybė; · numatomas lankstesnis vietos valdymas. 5.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Galimos rizikos: · galimos skirtingos praktikos; · nepotizmo rizika.
Rizikų mažinimo priemonės: · funkcijų delegavimas nėra privalomas; · sprendimus kontroliuoja administracijos direktorius; · išlaikomi bendrieji valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, atrankos reikalavimai.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymo projektą, įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7.
Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymo projektą, įtaka verslo sąlygomis ir jo plėtrai nenumatoma.
projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektu siūlomas nuostatas į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, galiojančių įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10.
Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, ES dokumentams.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus šį Įstatymo pakeitimą gali tekti daryti pakeitimus seniūnijų nuostatuose bei valstybės tarnautojų bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymuose bei kituose savivaldybių administracijų vidaus dokumentuose.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priėmus Įstatymo projektą, papildomas savivaldybių biudžetų lėšų poreikis nenumatomas.
specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 15.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „savivaldybės struktūriniai padaliniai (filialai)“, ,,seniūnijos“.
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Negauta Teikia Seimo narė prof.
habil.dr. Vilija Targamadzė