Projektas
NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ OBJEKTŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1132 17 STRAIPSNIO PAPILDYMO
1 straipsnis. 17 straipsnio papildymas 4 punkto papildymas Papildyti 17 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:4 ) asmuo dėl Lietuvos Respublikai priešiškų interesų bendradarbiauja ar yra bendradarbiavęs, palaiko ar palaikė ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba arba su asmenimis, bendradarbiaujančiais ar palaikančiais ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba, ar kitomis tos valstybės institucijomis.2 straipsnis. 17 straipsnio papildymas 12 punktu Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį:11
) asmuo turi ar per pastaruosius 10 metų turėjo reikšmingų verslo, profesinių ar finansinių ryšių su valstybe, kuri tuo laikotarpiu buvo ar yra kelianti grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, ar su tokios valstybės viešojo ar privačiojo sektoriaus subjektais, ir, atsižvelgiant į šių ryšių pobūdį, intensyvumą, trukmę bei tęstinumą, taip pat į einamų ar siekiamų eiti pareigų svarbą, yra pagrįstų abejonių dėl asmens pažeidžiamumo tokios valstybės daromai įtakai ar spaudimui.12 ) šio straipsnio 3 dalyje nurodytos institucijos konstatuoja kitas aplinkybes, dėl kurių asmuo kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams ir negali eiti Pareigų sąraše nurodytų pareigų.3 straipsnis. 17 straipsnio 3 dalies pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
. Asmenį į Pareigų sąraše nurodytas pareigas skiriančio ar paskyrusio subjekto prašymu (prieš paskiriant) arba savo iniciatyva (bet kuriuo metu, kai paaiškėja atitinkamos aplinkybės) šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5, 6, 8, 11 ir 12 punktuose nurodytą informaciją teikia Vyriausybės įgaliotos institucijos. Šio straipsnio 2 dalies 3, 7 ir 9 punktuose nurodytą informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus, išduotus kompetentingų institucijų, pristato patys asmenys, pretenduojantys eiti Pareigų sąraše nurodytas pareigas.“4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Giedrė Balčytytė Seimo narys Mindaugas Lingė
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
uostai“, strateginės valstybės įmonės, aukščiausio lygio kritinės infrastruktūros valdybos nariu, atsakingu už strateginį planavimą ir aviaciją, viešai paaiškėjo informacija apie jo valdomos įmonės pastarųjų kelerių metų konsultacinius ryšius su Baltarusijos valstybės institucijomis bei jo darbą įmonėje, teikusioje paslaugas Rusijos ir kitų Nepriklausomų valstybių sandraugos valstybių klientams. Šis asmuo iki paskyrimo aktyviai teikė nuomonę prorusiškoje žiniasklaidoje klausimais, besikertančiais su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais.
Valstybės saugumo departamentas, atlikęs kandidato patikrą pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą. VSD viešai paaiškino, kad tikrina tik apibrėžtą dalį įstatyme numatytų kriterijų, o likusi dalis tenka pačiam kandidatui ar skiriančiajai institucijai.
Šis atvejis atskleidė dvi tarpusavyje susijusias Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies spragas. Galiojantis 4 punktas apima tik bendradarbiavimą ar ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba, tačiau neapima ryšių su kitomis tos valstybės institucijomis, nors tokie ryšiai gali kelti analogišką riziką. Taip pat kriterijų sąrašas neturi atskiro, žemesnio įrodinėjimo standarto kriterijaus, kuris apimtų reikšmingus verslo, profesinius ar finansinius ryšius su priešiškomis ar didelės rizikos valstybėmis tais atvejais, kai tikslingo veikimo ar prisidėjimo prie tos valstybės interesų įrodyti neįmanoma, tačiau ryšys objektyviai kelia asmens pažeidžiamumo riziką.
Projekto tikslas – kad asmenų, siekiančių eiti pareigas nacionaliniam saugumui svarbiose įmonėse, patikra apimtų platesnį priešiškos valstybės institucijų ratą, o ne tik žvalgybos ar saugumo tarnybas, ir įvertintų ne vien įrodytą bendradarbiavimą, bet ir reikšmingus verslo ar profesinius ryšius, keliančius pažeidžiamumo riziką.
įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatoriai Lietuvos Respublikos Seimo nariai Giedrė Balčytytė ir Mindaugas Lingė.
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Įstatymo 17 straipsnio 2 dalis įtvirtina baigtinį 11 punktų kriterijų sąrašą, dėl kurio buvimo asmuo negali eiti pareigų nacionaliniam saugumui svarbioje įmonėje. Kriterijai apima teistumą, veiksnumo apribojimus, bendradarbiavimą su užsienio žvalgyba ar terorizmu, organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemones, priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų ir psichikos sveikatos sutrikimus, sutikimo nepateikimą bei atvirą „kitų aplinkybių“ punktą, taikomą šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų iniciatyva.
Galiojantis 4 punktas apima tik ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba, tačiau ryšiai su kitomis, pavyzdžiui, civilinėmis, ūkinę veiklą vykdančiomis tos valstybės institucijomis jame neaptarti. Be to, verslo ar profesiniai ryšiai su priešiškomis valstybėmis, savaime nepasiekiantys 4 punkto įrodyto bendradarbiavimo slenksčio, šiuo metu formaliai kriterijų sąraše kaip atskira kategorija neišskirti.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma papildyti Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 4 punktą, įtraukiant ryšius ne tik su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba, bet ir su kitomis tos valstybės institucijomis.
Įstatymo 17 straipsnio 2 dalį papildyti nauju 11 punktu, kuris nustatytų atskirą, žemesnio įrodinėjimo standarto kriterijų dėl reikšmingų verslo, profesinių ar finansinių ryšių su valstybe, keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui, taikomą tais atvejais, kai tikslingo veikimo ar prisidėjimo prie tos valstybės interesų įrodyti neįmanoma, tačiau ryšys objektyviai kelia pažeidžiamumo riziką.
palaikymo ir taikomas, kai tokie faktai nustatyti. 12 punktas taikomas, kai tikslingo veikimo ar prisidėjimo įrodyti neįmanoma, tačiau paties ryšio pobūdis, intensyvumas, trukmė ir tęstinumas, vertinami kartu su einamų ar siekiamų eiti pareigų svarba, sukuria pagrįstas abejones dėl asmens pažeidžiamumo.
Formuluotės remiasi Suomijos, Lenkijos, Norvegijos ir Švedijos asmenų patikros teisinio reguliavimo sprendimais. Suomijos Saugos patikrinimo įstatymas įtvirtina atskirą sąvoką „užsienio ryšiai“, kurios vertinimas įstatymu privalomai grindžiamas ryšio pobūdžiu, trukme ir tęstinumu, siejant su konkrečiomis pareigomis, dėl kurių atliekama patikra – siūlomo 12 punkto formuluotė perima šį principą, užtikrindama individualizuotą vertinimą.
Lenkijos Įslaptintos informacijos apsaugos įstatymas patikros tikslu nustato ne įrodytą faktą, o „pagrįstas abejones“ ( uzasadnione wątpliwości) dėl asmens keliamos rizikos iš užsienio specialiųjų tarnybų pusės – šis žemesnis, bet vis tiek objektyvus standartas įtvirtinamas 11 punkte. Švedijoje atliekamas trinaris vertinimas – lojalumas, patikimumas ir pažeidžiamumas, kuriame pažeidžiamumo kriterijus laikytinas tiek pat svarbiu, kaip ir įrodyti bendradarbiavimo faktai; Norvegijoje analogiškai vertinamas patikimumas, lojalumas.
Laukiamas teigiamas rezultatas – VSD ir kitos tikrinančios institucijos įgytų du aiškius, vienas kitą papildančius teisinius pagrindus: platesnės apimties, bet aukšto standarto 4 punktą įrodytiems institucinio bendradarbiavimo atvejams, ir žemesnio standarto 11 punktą pažeidžiamumo rizikai, kai tikslingo veikimo įrodyti neįmanoma, tuo pačiu išlaikant proporcingumo ir individualizuoto vertinimo garantijas. Sprendimų priėmėjai gautų išsamesnes charakteristikas, kas leistų visapusiškiau įvertinti tikrinamus asmenis, prieš skiriant juos į strategiškai svarbias valstybines pareigas.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Galima rizika - pernelyg plataus taikymas, jei institucijos naują 11 punktą aiškintų kaip automatinį diskvalifikavimo pagrindą vien dėl bet kokio praeities verslo ryšio su atitinkama valstybe. Ši rizika mažinama pačioje punkto formuluotėje: reikalaujamas individualizuotas ryšio pobūdžio, intensyvumo, trukmės ir tęstinumo vertinimas, nustatyta 10 metų laiko riba bei
„reikšmingumo“ sąlyga. Analogiška, nors mažesnė, rizika egzistuoja ir dėl 4
punkto papildymo – „kitų tos valstybės institucijų“ sąvoka gali būti aiškinama pernelyg plačiai, tačiau ji išlieka susieta su aukštu, įrodyto bendradarbiavimo ar ryšių palaikymo standartu, o tai riziką iš esmės riboja.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Tiesioginės įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai nenumatoma. Netiesiogiai projektas gali sustiprinti nacionalinio saugumo apsaugos nuo užsienio įtakos mechanizmus strateginėse valstybės įmonėse.
įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Poveikis ribotas ir taikomas siaurai asmenų grupei – kandidatams į pareigas nacionaliniam saugumui svarbiose įmonėse. Galimas netiesioginis atgrasomasis poveikis asmenims, turintiems reikšmingų verslo ar institucinių ryšių su rizikos valstybėmis, siekiantiems eiti tokias pareigas, tačiau tai atitinka Įstatymo tikslą.
projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Rengiant projektą papildoma atitikties patikra strateginio lygmens planavimo dokumentams neatlikta.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikia.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis valstybinės kalbos ir teisėkūros technikos reikalavimų. Projekte vartojamos sąvokos „pažeidžiamumas“, „reikšmingi ryšiai“ nėra naujos Terminų banko įstatymo prasme – jos vartojamos kaip bendrinės teisės sąvokos, aiškintinos taikymo praktikoje ir metodinėse gairėse.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas riboja dvi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos saugomas teises:
asmens verslo, profesiniai ir finansiniai ryšiai ir netiesiogiai – teisę į profesijos laisvę pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Ryšiai su rizikos valstybe gali tapti kliūtimi eiti konkrečias pareigas. Šis ribojimas siekia teisėto tikslo – apsaugoti nacionalinį saugumą.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Tiesiogiai įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikia, nes patikros tvarka jau reglamentuota Vyriausybės nutarimais, priimtais pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintą bendrą delegaciją.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų fondų lėšų nereikės. Patikra atliekama esamų institucijų (Valstybės saugumo departamento, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento) kompetencijos ribose, taikant tą pačią procedūrą, kaip ir vertinant kitus Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies punktus.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Rengiant projektą remtasi viešai paskelbtais Valstybės saugumo departamento vertinimais bei Suomijos, Lenkijos, Norvegijos ir Švedijos galiojančio teisinio reguliavimo, susijusio su asmenų nacionalinio saugumo patikra, analize.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Nacionalinis saugumas; asmenų patikra; kritinė infrastruktūra; užsienio įtaka; interesų konfliktas; valstybės saugumas (Eurovoc). 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narė Giedrė Balčytytė Seimo narys Mindaugas Lingė