Projektas
VALSTYBĖS SIENOS IR JOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1666 4, 28, 32 ir 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS2026 m. d. Nr.
Pakeisti 4 straipsnio 11 punkto 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8 ) lengvieji automobiliai, kuriuos vairuoja asmenys su negalia, kuriems nustatytas iki 30 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis), turintys transporto priemonės registravimo liudijimą ir asmens su negalia pažymėjimą, ir lengvieji automobiliai, kuriais vežami asmenys, kuriems nustatytas 0
Pakeisti 28 straipsnio 7 punkto 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
) prieš asmenis, jeigu akivaizdu ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui žinoma, kad šie asmenys yra asmenys su negalia.“
1. Pakeisti 32 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1
. Rėmėju gali būti ne jaunesnis kaip 18 metų mokantis lietuvių kalbą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netarnaujantis ir neatliekantis tikrosios karo tarnybos Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turintis ne žemesnį kaip vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir atitinkantis rėmėjo funkcijoms vykdyti taikomus sveikatos būklės reikalavimus, nustatytus atsižvelgiant į galimus pavojingus ir (ar) kenksmingus veiksnius. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis yra laikomas nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje, jeigu jis deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą.“2
. Pakeisti 32 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „
5. Į rėmėjų sąrašą įrašytas asmuo su Valstybės sienos apsaugos tarnyba pasirašo 3 metų sutartį, kurioje įsipareigoja neatlygintinai padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytas funkcijas (toliau – sutartis). Praėjus 3 metų laikotarpiui, jeigu rėmėjas be pažeidimų vykdė jam keliamas užduotis ir atitinka teisės aktuose nustatytus sveikatosbūklės reikalavimus, sutarties galiojimas šalių sutarimu pratęsiamas tam pačiam laikotarpiui. Sutarties sudarymo tvarką ir sutarties sąlygas nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.“
3. Papildyti 32 straipsnį 7 punktu ir jį išdėstyti taip: „7
. Rėmėjas privalo periodiškai profilaktiškai tikrintis sveikatą teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į jam pavedamų funkcijų metu galimus pavojingus ir (ar) kenksmingus veiksnius. Profilaktiniai ir periodiniai rėmėjų sveikatos patikrinimai organizuojami ir apmokami Valstybės sienos apsaugos tarnybos nustatyta tvarka.“
Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Rėmėjų socialinės ir kitos garantijos „1
. Rėmėjui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant pavestas rėmėjo funkcijas , susijusias su didesniu pavojumi ar didesne rizika rėmėjo gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo funkcijų, susijusių su didesniu pavojumi ar didesne rizika rėmėjo gyvybei ar sveikatai, atlikimu, išmokama kompensacija, atsižvelgiant į dalyvumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą:1 ) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 75–100 procentų dalyvumo – 46,55 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio ;2 ) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 60–70 procentų dalyvumo – 37,24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio ;3
) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 45–55 procentų dalyvumo – 27,93 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio ;4 ) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 18,62 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio ;5 ) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 13,97 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio ;6 ) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9,31 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio .2
. Rėmėjo, kuris yra žuvęs ar jo mirties priežastis yra susijusi su rėmėjų funkcijų, susijusių su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, atlikimu, arba kuris nužudytas dėl rėmėjo statuso, šeimai per 1 metus nuo rėmėjo mirties išmokama 93,1 mėnesio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio vienkartinė kompensacija.3
. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta kompensacija išmokama lygiomis dalimis kiekvienam žuvusio rėmėjo šeimos nariui ir išlaikytiniams, kurių globėju ar rūpintoju buvo paskirtas rėmėjas ar jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris). Žuvusio rėmėjo šeimos nariai, turintys teisę gauti šio straipsnio 2 dalyje numatytą kompensaciją, yra jo vaikai (įvaikiai) (įskaitant vaikus, gimusius po rėmėjo mirties), ne vyresni kaip 18 metų, taip pat vyresni vaikai (įvaikiai), kurie mokosi įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose ir statutinėse profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, neakivaizdiniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ar pavienio mokymosi forma savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, ne vyresni kaip 24 metų, sutuoktinis, sugyventinis (partneris), tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė).
4. Šiame straipsnyje nustatytos kompensacijos nemokamos, jeigu:1 ) rėmėjas žuvo ar susižalojo, buvo sužalotas ar jo sveikata buvo kitaip sutrikdyta darant nusikalstamą veiką;2 ) rėmėjo žuvimo, sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;3 ) rėmėjas nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo;4 ) rėmėjas žuvo, susižalojo, buvo sužalotas ar jo sveikata buvo kitaip sutrikdyta eismo įvykio metu, kai jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti arba perdavė ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar neturinčiam teisės ją vairuoti;5
) rėmėjo sveikata sutrikdyta ar jis mirė dėl ligos ar karo veiksmų ir tai nesusiję su rėmėjų funkcijų atlikimu;6 ) rėmėjo mirties arba susižalojimo priežastis buvo sąmoningas ir su funkcijų atlikimu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas.
5. Šiame straipsnyje nustatytų kompensacijų mokėjimo rėmėjams tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. K ompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal įvykio metu buvusią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą.6
. Ar rėmėjo mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susiję su rėmėjų funkcijų atlikimu ar rėmėjo statusu, taip pat ar rėmėjo funkcijos yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika rėmėjo gyvybei ar sveikatai, nustatoma Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado nustatyta tvarka.7 .
Rėmėjų sveikatos sutrikdymo mastą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamu vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu.
Rėmėjų dalyvumo lygis nustatomas Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.8
. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos kompensacijos mokamos iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
9. Žuvusio rėmėjo artimiesiems, nurodytiems šio straipsnio 3 dalyje, ar nukentėjusiam rėmėjui išmokėta kompensacija regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka priteisiama iš žalą padariusio asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos naudai.10 . Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado nustatyta tvarka ir sąlygomis rėmėjams gali būti atlygintos transporto, ryšių ir kitos išlaidos, patirtos atliekant jiems pavestas funkcijas. “
Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šio įstatym o 2 straipsnis įsigalioja 2028 m. sausio 1 d.2 .
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2027 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Iki 2027 m. gruodžio 31 d. įvykusiems įvykiams, susijusiems su rėmėjo mirtimi, sužalojimu, susižalojimu arba sveikatos sutrikdymu, taikomos Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 11 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2027 m. gruodžio 31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS POLICIJOS RĖMĖJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-800 7, 11 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SIENOS IR JOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1666 4, 28, 32 ir 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-1005 43 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Lietuvoje savanoriškais pagrindais veikia kelios grupės piliečių, prisidedančių prie valstybės viešojo saugumo užtikrinimo – policijos rėmėjai, valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjai ir neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, kurių veikla neretai yra susijusi su didesne rizika. Jie, kaip ir tarnybines funkcijas atliekantys vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai ar savanoriškais pagrindais veikiantys šauliai, susiduria su pavojingomis situacijomis, kurios gali lemti sveikatos sutrikdymą ar net mirtį. Be to, siekdami tapti rėmėjais ar neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais, asmenys privalo atitikti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus reikalavimus, baigti mokymus ir išlaikyti egzaminą. Tik sėkmingai įvykdę šiuos reikalavimus jie įgyja teisę vykdyti rėmėjams ar neetatiniams inspektoriams priskirtas funkcijas. Šių metų duomenimis, į policijos rėmėjų sąrašus yra įrašyti 804 policijos rėmėjai, 26 valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjai ir 439 neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.
Lietuvos Respublikos Policijos rėmėjų įstatymo Nr. VIII-800 7, 11 ir 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 4, 28, 32 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas Nr. 2) ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr.
IX-1005 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas Nr. 3) siekiama įtvirtinti didesnes socialines garantijas policijos rėmėjams, valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjams ir neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, jeigu jie buvo sužaloti, susižalojo ar jų sveikata buvo sutrikdyta atliekant funkcijas, susijusias su didesniu pavojumi ar didesne rizika jų gyvybei ar sveikatai. Taip pat siekiama padidinti vienkartinę išmoką rėmėjo ar neetatinio inspektoriaus šeimai, jeigu jis žuvo, mirė dėl su tokių funkcijų atlikimu susijusių priežasčių arba buvo nužudytas dėl policijos rėmėjo, valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjo ar neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus statuso.
Vidaus tarnybos sistemos pareigūnams ir aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnams, kurie buvo sužaloti, susižalojo ar kurių sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines funkcijas, susijusias su didesniu pavojumi ar didesne rizika jų gyvybei ar sveikatai, yra numatytos kompensacijos, kurių dydis apskaičiuojamas pagal pareigūnų vidutinį darbo užmokestį. Lietuvos šaulių sąjungos nariams analogiškais atvejais taip pat mokamos kompensacijos, apskaičiuojamos nuo Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Tuo tarpu policijos rėmėjams, valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjams ir neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams šiuo metu numatytos neproporcingai mažos išmokos, apskaičiuojamos bazinės socialinės išmokos (BSI) pagrindu.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas jau numato palankesnes kompensacijų mokėjimo sąlygas šauliams sveikatos sutrikdymo ar mirties atvejais, tačiau kiti savanoriškais pagrindais viešojo saugumo srityje veikiantys asmenys, nors atlieka panašaus pobūdžio funkcijas ir susiduria su panašiomis rizikomis, analogiškų socialinių garantijų neturi. Manytina, kad policijos rėmėjams, valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjams ir neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams nustačius analogiškas kompensacijų sveikatos sutrikdymo ar mirties atvejais mokėjimo sąlygas, kokios taikomos Lietuvos šaulių sąjungos nariams, būtų užtikrintas vienodas požiūris į viešojo saugumo srityje savanoriškai veikiančius asmenis, sustiprintos jų socialinės garantijos ir padidinta motyvacija prisidėti prie valstybės saugumo bei viešosios tvarkos užtikrinimo.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto rengėja – Lietuvos Respublikos Seimo narė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė.
teisiniai santykiai. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymo Nr. VIII-800
alstybė išmoka vienkartinę išmoką policijos rėmėjui, kuriam atliekant policijos rėmėjų funkcijas buvo padaryti kūno sužalojimai ir dėl jų nustatytas:
1) sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, − 60 bazinių socialinių išmokų dydžio;
2) lengvas neįgalumo lygis, − 40 bazinių socialinių išmokų dydžio.
Policijos rėmėjo, kuris žuvo atlikdamas policijos rėmėjų funkcijas, šeimos nariams (sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), vaikams, gimusiems po žuvusiojo mirties) ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi ar jo žuvimo dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, išmokama lygiomis dalimis 120 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka.
Galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 36 straipsnyje nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba išmoka vienkartinę išmoką rėmėjui, jeigu atliekant jam pavestas funkcijas rėmėjas buvo sužalotas ir dėl šio sužalojimo nustatytas:
1) sunkus sveikatos sutrikdymo mastas − 60 bazinių socialinių išmokų dydžio;
2) nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymo mastas − 40 bazinių socialinių išmokų dydžio.
Taip pat nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba išmoka 120 BSI dydžio vienkartinę išmoką lygiomis dalimis žuvusio rėmėjo šeimos nariams – vaikams (įvaikiams) (įskaitant vaikus, gimusius po rėmėjo mirties), ne vyresniems kaip 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), kurie mokosi įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose ir statutinėse profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, neakivaizdiniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ar pavienio mokymosi forma savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais arba studijuoja Lietuvos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, ne vyresniems kaip 24 metai, sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), tėvui (įtėviui), motinai (įmotei);
asmenims, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, 0–25 procentų dalyvumo lygis arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems nustatytas 15 procentų dalyvumo lygis, jeigu jie buvo rėmėjo, kuris žuvo atlikdamas jam pavestas funkcijas, išlaikomi ar jo žuvimo dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą.
Galiojančiame Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 43 straipsnyje nustatyta, kad neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui valstybė išmoka vienkartinę pašalpą, jeigu jam atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pareigas buvo padarytas kūno sužalojimas, dėl kurio jam nustatytas:
1) iki 15 procentų dalyvumo lygis, – 60 bazinių socialinių išmokų dydžio;
2) 20–40 procentų dalyvumo lygis, – 50 bazinių socialinių išmokų dydžio;
3) 45–55 procentų dalyvumo lygis, – 40 bazinių socialinių išmokų dydžio.
Neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui žuvus atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pareigas, jo šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui, sugyventiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams) iki 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpiu, – iki 24 metų, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. pripažinti neįgaliaisiais ar iki 2005 m. birželio 30 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei)) išmokama lygiomis dalimis 120 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė pašalpa.
teigiamų rezultatų laukiama. Siūlomos bendros nuostatos Projektui Nr. 1, Projektui Nr.
Projektui Nr.
kad policijos rėmėjams, valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjams ir neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams būtų numatytos garantuojamos biudžeto išmokos sveikatos sutrikdymo atvejais. Projektu siekiama įtvirtinti, kad minėtiems savanoriškais pagrindais viešojo saugumo srityje veikiantiems asmenims,
kurie buvo sužaloti, susižalojo arba kurių sveikata buvo sutrikdyta atliekant rėmėjo ar neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijas, susijusias su didesniu pavojumi ar didesne rizika jo gyvybei ar sveikatai, arba kurių sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jų funkcijų, susijusių su didesniu pavojumi ar didesne rizika policijos rėmėjo gyvybei ar sveikatai, atlikimu, išmokama vienkartinė kompensacija atsižvelgiant į dalyvumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą:
1) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 75–100 procentų dalyvumo – 46,55 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio ;
2) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 60–70 procentų dalyvumo – 37,24 Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio ;
3) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 45–55 procentų dalyvumo – 27,93 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio ;
4) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 18,62 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio ;
5) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 13,97 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio ;
6) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9,31 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio . Taip pat siūloma
rėmėjo ar neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus, kuris yra žuvęs ar jo mirties priežastis yra susijusi su rėmėjo ar neetatinio aplinkos apaugos inspentoriaus funkcijų, susijusių su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, atlikimu, arba kuris nužudytas dėl jo statuso, šeimai per 1 metus nuo rėmėjo/neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus mirties išmokėti 93,1 mėnesio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio vienkartinę kompensaciją.
Kompensacijų mokėjimo tvarką turėtų nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, o tai, ar
rėmėjo ar neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susiję su jo funkcijų atlikimu ar statusu, taip pat ar rėmėjo funkcijos yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika rėmėjo gyvybei ar sveikatai, turėtų nustatyti rėmėją ar neetatinį aplinkos apsaugos inspektorių į sąrašus įtraukusios įstaigos vadovas.
Kompensacijos turėtų būti mokamos iš įstaigos, kurios sąrašuose buvo įtrauktas savanoris, biudžeto, tačiau išmokėta kompensacija regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka būtų priteisiama iš žalą padariusio asmens kompensaciją išmokėjusios institucijos naudai. Papildomi siūlymai atskiriems projektams:
Projektu Nr. 1 papildomai siūloma nustatyti, kad
policijos rėmėjui, kuris buvo sužalotas, susižalojo ar jo sveikata buvo kitaip sutrikdyta atliekant policijos rėmėjo funkcijas kitais, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, atvejais, atsižvelgiant į netekto dalyvumo ir sveikatos sutrikdymo lygį, išmokama ši kompensacija:
1) netekusiam 75–100 procentų dalyvumo – 23,28 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio;
2) netekusiam 60–70 procentų dalyvumo – 18,62 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio;
3) netekusiam 45–55 procentų dalyvumo – 13,97 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio;
4) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 9,31
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio;
5) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 6,99 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio;
6) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – 4,66 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Be to, atnaujinamos nebeaktualios sąvokos tokios kaip „neįgalusis“ ir „užkardymas“. Projektas Nr. 2. Kadangi Valstybės sienos apsaugos pareigūnai susiduria su rėmėjų aplaidumu pateikiant informaciją, kad rėmėjo sveikata yra tinkama vykdyti rėmėjo funkcijas, įstatyme siūloma aiškiai įtvirtinti papildomą nuostatą, kad valstybės sienos apsaugos tarnybos
rėmėju gali būti asmuo, atitinkantis rėmėjo funkcijoms vykdyti taikomus sveikatos būklės reikalavimus, nustatytus atsižvelgiant į galimus pavojingus ir (ar) kenksmingus veiksnius. Taip pat siūloma nustatyti, kad norint, jog po
rėmėjo sutarties galiojimas būtų pratęsiamas šalių sutarimu, rėmėjas turi atitikti teisės aktuose nustatytus sveikatos būklės reikalavimus Projektu taip pat siūloma atnaujinti nebeaktualiass sąvokas, tokias kaip „neįgalusis“,
„darbingumo lygis“, „neįgaliojo pažymėjimas“.
Siūlomas reguliavimas užtikrintų vienodą požiūrį į viešojo saugumo srityje savanoriškai veikiančius asmenis, sustiprintų jų socialines garantijas ir padidintų motyvaciją prisidėti prie valstybės saugumo bei viešosios tvarkos užtikrinimo.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma.
7Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma.
dokumentams.
Įstatymas tiesiogiai įgyvendins Lietuvos Respublikos Seimo 2026 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. XV-1157 patvirtintos Dvidešimt pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 489 punktą „489. Skatinsime gyventojus tapti policijos rėmėjais, ugniagesiais savanoriais ir įsitraukti į nusikalstamumo ir gaisrų prevencijos, viešosios tvarkos užtikrinimo veiklas.“.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymo projekto įgyvendinimui teisės aktų priimti nereikės.
10Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte neapibrėžiama naujų sąvokų.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12.
Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2027 m. gruodžio 31 d. turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Per pastaruosus metus buvo sužeistas vienas policijos rėmėjas, tačiau nebuvo nė vieno atvejo, kuomet būtų sužalotas valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjas arba neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius, tad sveikatos sutrikdymo atvejai yra vienetiniai, todėl apskaičiuoti galimų išmokėti kompensacijų dydį yra sudėtinga.
Įstatymo projekte taip pat numatome, kad išmokėta kompensacija regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka būtų priteisiama iš žalą padariusio asmens kompensaciją išmokėjusios institucijos naudai.
išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „p olicijos rėmėjų socialinės garantijos“ , „ valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjų socialinės garantijos“, „neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių socialinės garantijos“, „ sužalojimas“, „susižalojimas “, „ sveikatos sutrikdymas“, „netektas dalyvumas“.
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra. Teikia Seimo nariai