Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas

Lietuva · XVP-1784 · 2026-08-19 · projektas

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Projekto tekstas · 2026-08-19
  2. Aiškinamasis raštas · 2026-08-19

Projekto tekstas

2026-08-19 · oficialus registras ↗

P rojektas LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 19 STRAIPSNIo PAKEITIMO įstatymas 2026 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.

Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius bei specialiuosius garso signalus, gali naudotis įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant teisės pažeidimų padarymu įtariamus asmenis, eskortuojant ir (ar) lydint specialiosiomis transporto priemonėmis oficialias delegacijas ir saugomus asmenis. Eskortuojant ir (ar) lydint saugomus asmenis, mėlyni ir raudoni arba tik mėlyni švyturėliai ir specialieji garso signalai naudojami tik įvertinus nustatytą saugumo užtikrinimo lygį, eismo sąlygas ir kitas reikšmingas aplinkybes, kai saugumo tikslo negalima pasiekti eismo saugumui mažesnę riziką keliančiomis priemonėmis, ir tik tokia apimtimi bei tiek laiko, kiek būtina saugomo asmens saugumui užtikrinti.“

  • 2. Papildyti 19 straipsnį nauja

6 dalimi: ,,6. Kiekvienas mėlynų ir raudonų arba tik mėlynų švyturėlių ir specialiųjų garso signalų naudojimo eskortuojant ir (ar) lydint saugomus asmenis atvejis registruojamas. Registruojami signalų naudojimo pradžios ir pabaigos laikas, naudojimo pagrindas ir sprendimą naudoti signalus priėmęs pareigūnas. Šiuos duomenis tvarko juos užfiksavusi institucija. Duomenų tvarkymo ir saugojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Institucijos, kurių specialiosios transporto priemonės eskortuoja ir (ar) lydi saugomus asmenis, kasmet iki kovo 1 dienos pateikia Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui apibendrintą praėjusių kalendorinių metų ataskaitą apie šioje dalyje nurodytų atvejų skaičių ir apibendrintus signalų naudojimo pagrindus. Ataskaitoje neteikiami duomenys, leidžiantys nustatyti saugomų asmenų judėjimo maršrutus, laiką, apsaugos taktiką ar kitą informaciją, kurios atskleidimas galėtų pakenkti jų saugumui.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

  • 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
  • 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Mindaugas Lingė

Aiškinamasis raštas

2026-08-19 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS

RAŠTAS

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII‑2043

19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo

projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai SEAKĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis specialiųjų šviesos ir garso signalų naudojimo pagrindų sąrašas. Keturi pagrindai yra funkciniai – jie apibrėžia situaciją (gelbėjama gyvybė, sveikata ar turtas; užtikrinama viešoji tvarka ir eismo saugumas; sulaikomi teisės pažeidimų padarymu įtariami asmenys) ir todėl patys savaime apima būtinumo elementą. Penktasis pagrindas – oficialių delegacijų ir saugomų asmenų eskortavimas – yra statusinis: teisinę reikšmę turi ne kelionės aplinkybės, o vežamo asmens statusas. Jokia papildoma sąlyga prie šio pagrindo galiojančiame įstatyme nenustatyta.

Vieno pareigūno sprendimas įjungti švyturėlį ir sireną teisiškai perkelia riziką dešimtims kitų eismo dalyvių, kurie privalo trauktis ir stoti. Problema, dėl kurios teikiamas projektas, kyla iš kasdienio, pasikartojančio saugomų asmenų vežimo su švyturėliais ir dažnai naudojamais garsiniais signalais, nurodančiais kitiems eismo dalyviams atlaisvinti kelią. Ir tai kartojasi vykstant tais pačiais maršrutais, panašiomis valandomis, nors jokios išorinės grėsmės nėra.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Premjerė Ingrida Šimonytė jų pačių iniciatyva buvo vežamos kaip įprastos eismo dalyvės ir tik išimtinai išskirtiniais atvejais eskortuojamos su švyturėliais ir garsiniais signalais.

Nuolatinis saugomų asmenų vežimas su švyturėliais garsiniu signalu ne tik kelia riziką kitiems eismo dalyviams, bet yra ir posovietinis kultūrinis palikimas. Nesaugumo rizika nėra teorinė. Saugomus asmenis lydinčios transporto priemonės į eismo įvykius Lietuvoje jau yra patekusios 2017 m. o kaltę dėl susidūrimo prisiėmė Seimo Pirmininko kortežo vairuotojas. 2018 m. keturių automobilių avarijos Vilniuje liudininkas nurodė prieš tai pravažiavusį Seimo Pirmininką lydėjusį kortežą, važiavusį su įjungtais švyturėliais, bet be garso signalo.

Projekto tikslas – apriboti specialiųjų signalų naudojimą eskortuojant saugomus asmenis, susiejant tik su vieninteliu pagrindu - dėl padidėjusio grėsmės lygio saugomiems asmenims.

2. Įstatymo

projekto iniciatoriai ir rengėjai

Projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Mindaugas Lingė.

3. Kaip šiuo metu

yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai SEAKĮ 19 str. 1 d. nustato baigtinį signalų naudojimo pagrindų sąrašą; vienas pagrindų – eskortavimas specialiosiomis transporto priemonėmis oficialių delegacijų ir saugomų asmenų nesiejamas su jokia papildoma sąlyga. Teisė įjungti specialiuosius signalus dėl padidėjusio grėsmės lygio saugomiems asmenims šiuo metu nereguliuojama. Galiojantis reguliavimas nediferencijuoja oficialių delegacijų ir saugomų asmenų.

4. Kokios siūlomos

naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Projektu keičiama SEAKĮ 19 straipsnio 1 dalis. Galiojantis signalų naudojimo pagrindas oficialių delegacijų ir saugomų asmenų eskortavimui išskaidomas į du savarankiškus pagrindus. Oficialių delegacijų eskortavimas ir lydėjimas paliekamas tokio pat turinio, koks yra dabar. Saugomų asmenų eskortavimas ir lydėjimas išdėstomas kaip atskiras pagrindas ir susiejamas su nustatomu grėsmės lygiu, kai saugumo tikslo negalima pasiekti eismo saugumui mažesnę riziką keliančiomis priemonėmis.

Praktiškai tai reikštų pareigą pirmiau apsvarstyti ankstesnę išvyką, kitą maršrutą ar važiavimą bendrame eismo sraute.

Projekto 19 straipsnis papildomas nauja 6 dalimi, nustatant fiksavimo pareigą: registruojamas kiekvieno signalų naudojimo eskortuojant ir (ar) lydint saugomą asmenį atvejo pradžios ir pabaigos laikas, naudojimo pagrindas ir sprendimą priėmęs pareigūnas. Laukiami teigiami rezultatai: sumažėtų nepagrįsto specialiųjų signalų naudojimo vežant saugomus asmenis atvejų, kartu ir rizika kitiems eismo dalyviams bei patiems saugomiems asmenims.

5. Numatomo

teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos pasekmės ir priemonės joms išvengti Duomenų apsaugos ir įslaptinimo rizika. Fiksuojami duomenys apima pareigūno tapatybę ir gali būti jautrūs nacionaliniam saugumui. Todėl ataskaitoje draudžiama atskleisti maršrutų, laiko ir taktikos duomenis.

6. Kokią įtaką

priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Šiuo metu sprendimas įjungti signalus vežant saugomą asmenį priimamas be įstatyme nustatytų kriterijų. priėmus projektą sprendimą ribotų būtinumo, laiko ir apimties kriterijai. Sukuriama pareiga fiksuoti sprendimą priėmusį pareigūną, pagrindą ir laiką. Tai leidžia patikrą, kurios šiandien atlikti nėra pagal ką.

Tiesioginio poveikio kriminogeninei situacijai nėra: projektas nekriminalizuoja veikų ir nekeičia baudžiamosios ar administracinės atsakomybės sudėčių. Netiesiogiai mažinama valstybės pareigūnų privilegijų naudojimo be aiškaus pagrindo erdvė.

7. Kaip įstatymo

įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai, įskaitant smulkųjį ir vidutinį verslą nebus.

8. Ar įstatymo

projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja ir juos įgyvendina: Projektas dera su 2021–2030 metų nacionalinis pažangos plane numatytu saugios ir darnios susisiekimo sistemos pažangos uždaviniu.

9. Įstatymo

inkorporavimas į teisinę sistemą; kokius teisės aktus būtina priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Būtina pakeisti Kelių eismo taisyklių 186 punktą, suderinant su nauja SEAKĮ 19 straipsnio 1 dalies redakcija, be kita ko, atskiriant oficialių delegacijų ir saugomų asmenų eskortavimo pagrindus.

Reikalingas Vyriausybės nutarimas, nustatantis leidimų naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius ir specialiuosius garso signalus išdavimo ir naudojimo tvarką būtina papildyti signalų naudojimo atvejų fiksavimo, duomenų tvarkymo ir saugojimo tvarka.

10. Ar įstatymo

projektas parengtas laikantis valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų; sąvokų vertinimas Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo ir teisingumo ministro patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų reikalavimų.

Naujų sąvokų apibrėžčių projekte neįvedama.

11. Ar įstatymo

projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektas neriboja Konvencijos garantuojamos teisės. Priešingai, jis prisideda prie Konvencijos 2 straipsnyje apibrėžtos teisės į gyvybę vykdymo, mažinant kitiems eismo dalyviams perkeliamą riziką.

Eismo pirmenybės taisyklės ir operatyvinio transporto privilegijos Europos Sąjungos teisėje nėra harmonizuotos – tai valstybių narių kompetencija. Projektu neįgyvendinama jokia direktyva ar reglamentas, perkėlimo terminų nėra.

  • 12. Įgyvendinamieji teisės aktai – kas ir kada juos turėtų priimti

Įstatymui įgyvendinti tikėtina reikės dviejų poįstatyminių teisės aktų.

Kelių eismo taisyklių 186 punktą turi pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybė – jį suderinant su nauja SEAKĮ 19 straipsnio 1 dalies redakcija, be kita ko, atskiriant oficialių delegacijų ir saugomų asmenų eskortavimo pagrindus. Leidimų naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius ir specialiuosius garso signalus išdavimo ir naudojimo tvarką (nustatytą SEAKĮ 19 straipsnio 4 dalies pagrindu) turi papildyti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, įrašydama signalų naudojimo atvejų fiksavimo, duomenų tvarkymo ir saugojimo nuostatas.

13. Kiek

valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti; ar bus galima sutaupyti

Papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymui įgyvendinti neprireiks.

14. Įstatymo

projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. Atsižvelgiant į projekto dalyką, vertinimus ir išvadas pagal kompetenciją galėtų pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi Vadovybės apsaugos tarnybos nuomonę.

15. Reikšminiai

žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Eurovoc terminus Specialiosios transporto priemonės; specialieji šviesos ir garso signalai; saugomi asmenys; vadovybės apsauga; eismo saugumas.

Eurovoc terminai: kelių eismo saugumas; kelių eismo taisyklės; motorinė transporto priemonė; asmens apsauga; policija. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai