Atliktas pasirengimas svarstyti Valstybės skolos įstatymo pakeitimo projektą. Išvadų rengėjais paskirti Algirdas Sysas ir Raimondas Kuodis.
Argumentai posėdyje
Pozicijos
Sprendimas: Paskirti išvadų rengėjai (Algirdas Sysas, Raimondas Kuodis), pasirengimui pritarta.
Nuotaika: dalykiškas — Mes su Raimondu pasirengsim ir pateiksim siūlymus.
#Valstybės skola #išvadų rengėjai #Prezidento iniciatyva
Automatinis įrašo transkriptas, apdorotas DI — ne oficialus protokolas. Citatos veda į tikslią įrašo vietą.
Projektas
I- 1508 3,
2026 m. d. Nr.
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) į valstybės garantijų limitą – valstybės garantijų tarptautinėms finansų institucijoms suma ir valstybės garantijų dėl paskolų, naudojamų Lietuvos Respublikos savanoriško gyventojų lėšų kredito įstaigų specialiosiose einamosiose sąskaitose ekonominio įveiklinimo įstatyme nustatytiems tikslams įgyvendinti, suma;“.
Papildyti 4 straipsnio 2 dalį 8 punktu: „8 ) paskolų, naudojamų Savanoriško gyventojų lėšų kredito įstaigų specialiosiose einamosiose sąskaitose ekonominio įveiklinimo įstatyme nustatytiems tikslams įgyvendinti.“
1
. Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Sprendimą suteikti valstybės garantiją dėl ne didesnės kaip 100 mln. eurų arba ekvivalentu kita valiuta paskolos ar ne nuosavybės vertybinių popierių, sprendimą suteikti valstybės garantiją dėl paskolų ar ne nuosavybės vertybinių popierių (valstybės garantuojamų ne nuosavybės vertybinių popierių), kurie naudojami ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti arba kurių lėšos skiriamos investicijoms į Lietuvos Respublikoje kuriamą gynybos ir saugumo pramonę, arba naudojamų Savanoriško gyventojų lėšų kredito įstaigų specialiosiose einamosiose sąskaitose ekonominio įveiklinimo įstatyme nustatytiems tikslams įgyvendinti,
ir sprendimą suteikti valstybės garantiją tarptautinei finansų institucijai priima Vyriausybė, neviršydama Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatyto valstybės garantijų limito ir vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktais, Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ar agentūrų sprendimais ir (arba) susijusiomis sutartimis ar susitarimais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ar šių sutarčių pagrindu pasirašytais susitarimais arba kitais įstatymais.“
2. Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Už suteiktą valstybės garantiją iš valstybės garantuojamo skolininko, išskyrus savivaldybes, socialinės apsaugos fondus, Mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamos paskolos gavėjus ir
Lietuvos Respublikos nacionalinį plėtros banką, įgyvendinant Savanoriško gyventojų lėšų kredito įstaigų specialiosiose einamosiose sąskaitose ekonominio įveiklinimo įstatyme nustatytus tikslus, imama garantinė įmoka. Garantinės įmokos dydį ir jos mokėjimo taisykles nustato Vyriausybė. Garantinės įmokos dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės garantuojamo skolininko strateginę reikšmę valstybės atžvilgiu, įgyvendinamo investicijų projekto arba valstybės garantuojama paskola ar valstybės garantuojamais ne nuosavybės vertybiniais popieriais finansuojamo tikslo svarbą ir imamos valstybės garantuojamos paskolos dydį, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyta kitaip.“
1
. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2028 m. sausio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2027 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
I-1508 3, 4
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Dėl būtinybės iki 2030 m. visiškai suformuoti Lietuvos kariuomenės diviziją gynybos finansavimas turės siekti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. Tai yra virš 12–14 mlrd. eurų vertės finansinis iššūkis valstybei iki 2030 m.
Siekiant sugeneruoti visą reikiamą finansavimą nacionalinei kariuomenės divizijai iki 2030 m., ženkli dalis finansuojama pasitelkiant pasiskolintas lėšas, tarp jų iš ES numatytų saugumui skirtų finansinių mechanizmų ir išnaudojant susijusį laikiną fiskalinį lankstumą. Skolinimosi šaltiniu naudojamasi pirmiausiai.
Prezidento inicijuotais Lietuvos banko įstatymo ir Lietuvos Respublikos Valstybės gynybos fondo įstatymo pakeitimais 2025 m. balandį jau buvo įteisintas vienas iš šaltinių, kuriuo būtų papildytas Valstybės gynybos fondas. Padidinta Lietuvos banko pelno įmokos dalis, pervedama į valstybės biudžetą (ir, atitinkamai, – pervedama į Valstybės gynybos fondą).
XIX Vyriausybė ir valdančioji dauguma 2025 m. žengė svarbų žingsnį teisingesnių mokesčių link. Į socialinį teisingumą orientuotų priimtų mokestinių pokyčių visuma neslopins Lietuvos ekonomikos, padidins gynybos fondo apimtis. Remiantis mokesčių reformos priėmimo metu pateikta informacija, dėl mokestinių įstatymų gynybai finansuoti 2027 m. (ir vėlesniais metais) būtų surinkta apie 0,5 mlrd. eurų.
Didelę reikšmę turės šešėlinės ekonomikos (pridėtinės vertės mokesčio atotrūkio) mažinimas. 2025 m. spalį Valstybinė mokesčių inspekcija – pagrindinė Lietuvos institucija, atsakinga už mokesčių administravimą, pasirašė susitarimą su Tarptautiniu valiutos fondu dėl techninės pagalbos Lietuvai mažinant šešėlį ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį bei gerinant mokesčių administravimą ir surinkimą.
Toliau
BVP). Lietuvoje BVP augimas turi būti ne 2,5–3 proc., kaip pastaruoju metu, bet turime siekti tvariai virš 3 proc. siekiančio BVP augimo. Tam, kad galėtume įgyvendinti abu tikslus vienu metu:
gyventojų pajamas spartesniu nei infliacijos dydžiu; b)
iš spartesnio ekonomikos augimo generuoti papildomas biudžeto pajamas (monetarine išraiška) nacionalinei divizijai suformuoti. Ekonomikos augimas galėtų būti spartinamas:
santykį. Lietuvoje šis rodiklis – 65,2 proc. (2025 m. IV ketv.), euro zonoje – 92,8 proc. (2025 m. IV ketv.);
konkurencingumą (laikinai mažinant elektros tarifą);
kaip jungtinė Lietuvos ir Lenkijos specialioji ekonominė zona;
priemonėmis. Didelė XX Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonių plano dalis orientuota į ekonomikos vystymą, siekiant auginti Lietuvos ekonomiką, skatinti verslo plėtrą visoje Lietuvoje, gerinti šalies investicinį klimatą.
Žvelgiant retrospektyviai, po 2019 m. Lietuvos ekonomika realiais terminais vidutiniškai augo po 2,5 proc. Šiame periode metinis pajamų iš mokesčių ir draudimo įmokų lygis nominaliai padidėjo 11,3 mlrd. eurų, o kumuliatyviai po 2019 m. buvo surinkta papildomai 30,7 mlrd. eurų mokestinių pajamų Lietuvoje, iš esmės – dėl BVP augimo. Taigi, kito tokio masto biudžeto pajamų padidinimo instrumento nei spartesnis BVP auginimas iš esmės nėra.
Nacionalinio Lietuvos plėtros banko ILTE analitiniais skaičiavimais, finansavimo trūkumas verslui šalyje siekia 5 mlrd. eurų. Žemės ūkyje – 1 mlrd. eurų.
Papildomai šalyje vystomi stambūs infrastruktūriniai projektai, kuriems reikalingas ilgalaikis finansavimas. Remiantis valstybės valdomų įmonių apklausomis, iki
sektoriuose kumuliatyviai sudarys apie 20 mlrd. eurų, iš kurių nuosavo kapitalo poreikis – apie 8 mlrd. eurų. Tarp jų 2026 m. – apie 1,6 mlrd. eurų, 2027 m. – apie 2,1 mlrd. eurų, 2028 m. – apie 2 mlrd. eurų, 2029 m. – apie 1 mlrd. eurų, 2030 m. – apie 1,1 mlrd. eurų.
Taip pat Lietuvoje kuriami jungtiniai projektai (jungtinės įmonės) gynybos srityje su vietos ir užsienio gamintojais, pasitelkiant valstybės akcinį kapitalą, taip prisidedant prie gynybos pramonės vystymo Lietuvoje ir šalies saugumo. Akciniam kapitalui formuoti jungtiniuose projektuose reikalingas ilgalaikis finansinis kapitalas.
Lietuva susiduria su didele savivaldybių (municipalinių) būstų stoka, o sunkiai įperkamas būstas yra viena iš gimstamumo tendencijas slopinančių priežasčių. Tai rodo gyventojų apklausos (2025 m. spalis), sociologų vertinimai.
Dėl visų paminėtų priežasčių būtina reikšmingai didinti kreditavimui ir investavimui į infrastruktūrą skirtų išteklių apimtį ir galimybes Lietuvoje, kartu siekiant spartesnio BVP augimo ir didesnių viešųjų pajamų monetarine išraiška. Lietuvos banko duomenimis, mūsų šalyje net du trečdaliai indėlių negeneruoja gyventojams grąžos – jie laikomi einamosiose sąskaitose ir už juos nemokamos palūkanos. Lietuvoje veikiančiose finansų įstaigose gyventojai 2025 m. spalio pabaigoje laikė 27,1 mlrd. eurų indėlių. Iš jų 19 mlrd. eurų sudarė einamieji indėliai. Terminuotųjų indėlių buvo 7,8 mlrd. eurų. Didžiausią jų dalį – 6,1 mlrd. eurų – sudarė indėliai iki 1 m. trukmės.
Vienas iš minėtų būdų spartinti BVP augimą – intensyvinti prieigą prie kreditavimo Lietuvoje didinant paskolų ir indėlių santykį. Svarstant apie gyventojų indėlių įveiklinimą ekonomikoje, tikslai yra du. Pirmas – leisti gyventojams savanoriškai užsidirbti iš einamosiose sąskaitose laikomų lėšų. Antras tikslas
Prancūzijoje
„Livret-A account“ (specialioji einamoji sąskaita) galimybe naudojasi 57 mln.
Prancūzijos gyventojų (80 proc. visuomenės), tai padeda sutelkti virš 400 mlrd. eurų investicijoms į infrastruktūrą. Šiuo metu nustatyta 1,7 proc. palūkanų norma gyventojams (palyginimui, aukštos infliacijos ir didesnių palūkanų periodu
paprastą taupymo formą (speciali einamoji sąskaita), ekonomikoje teigiamas efektas išgaunamas trumpalaikiu šaltiniu finansuojant ilgalaikius grąžą duodančius projektus. Modelis Prancūzijoje sėkmingai veikia daug metų (nuo 2009 m. visi bankai turi galimybę prisijungti), praktikoje pasireiškia žema likvidumo rizika priemonės įgyvendintojams (nepaisant, kad gyventojai bet kuriuo momentu išlaiko teisę disponuoti lėšomis). Sprendžiama rinkos finansavimo spraga – kreditavimas ypač ilgai trukmei.
Atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti tvarų Lietuvos Respublikos bendrojo vidaus produkto augimą, su tuo susijusį viešųjų mokestinių pajamų augimą, taip pat finansų sistemos atsparumą, konstatuojant, kad strateginiams projektams šalyje įgyvendinti reikalingas papildomas stabilus ir ypač ilgalaikis finansavimas, kartu siekiant sudaryti sąlygas fiziniams asmenims saugiai, patogiai ir savanoriškai prisidėti investuojant į šalies ekonomikos augimą ir ūkio modernizavimą, parengtas Lietuvos Respublikos savanoriško gyventojų lėšų kredito įstaigų specialiosiose einamosiose sąskaitose ekonominio įveiklinimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas).
Įstatymo projektas atitinka XX Vyriausybės tikslus stiprinti nacionalinį plėtros banką ir jo vaidmenį ekonomikoje sprendžiant finansavimo spragas rinkoje. Įstatymo projektas įgalintų didesnį šalies vidaus išteklių investavimą (įveiklinimą) finansuojant valstybės ir (arba) savivaldybių ir (arba) jų valdomų įmonių (arba įmonių, kurių dalininke yra valstybė arba savivaldybė) vykdomų ilgalaikių investicinių programų energetikos, ekonomikos konkurencingumo, valstybės saugumo ir gynybos, būsto ir susisiekimo projektus, įskaitant projektus, vykdomus viešosios ir privačiosios partnerystės būdu.
Įstatymo projektas atliepia Seime 2025 m. pabaigoje priimtą Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimą, sudarant galimybę savivaldybėms lanksčiau taikyti fiskalines taisykles, kai skolinamasi investicijoms iš nacionalinio plėtros banko. Įstatymo projektu sugeneruoti kreditavimo ištekliai ilgalaikiams infrastruktūros projektams finansuoti sudaro galimybę didesnę apimtį kitų nacionalinio plėtros banko nuosavų lėšų skirti verslo investicijų kreditavimui, kur pasireiškia rinkos finansavimo spragos Lietuvos rinkoje.
Įstatymo projektas konceptualiai atliepia ir Mario Draghi siūlomą ekonomikos receptą visai Europos Sąjungai – perorientuoti vidines santaupas į produktyvias investicijas Europoje. Įstatymo projektu siūloma Lietuvoje tai įgyvendinti greičiau. Visa tai užtikrins spartesnį Lietuvos BVP augimą, kurio ypač reikia prognozuojant lėtesnį ekonomikos augimą po 2026 m., ir aukštesnes pajamas į biudžetą, reikalingas taip pat gynybos finansavimui, socialinėms reikmėms ir kitiems valstybės tikslams.
Valstybės skolos įstatymo 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto tikslas – sudaryti galimybę teikti valstybės garantiją dėl paskolų, naudojamų Lietuvos Respublikos savanoriško gyventojų lėšų kredito įstaigų einamosiose sąskaitose ekonominio įveiklinimo įstatyme nustatytiems tikslams įgyvendinti.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – numatyti, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai tvirtinant skolinimosi planus turi būti įvertinama galimybė pasinaudoti Lietuvos Respublikos savanoriško gyventojų lėšų kredito įstaigų specialiosiose einamosiose sąskaitose ekonominio įveiklinimo įstatyme numatytais finansavimo šaltiniais.
Įstatymų projektus inicijavo Lietuvos Respublikos Prezidentas. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupė. Parengta konsultuojantis su Lietuvos banku, Finansų ministerija.
projektuose aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu galiojantys įstatymai nenumato galimybės valstybei per Nacionalinį plėtros banką mokėti palūkanų gyventojams už lėšas jų einamosiose sąskaitose, šias lėšas skolinti Nacionaliniam plėtros bankui investicinių projektų finansavimui bei taip uždirbti grąžą ir skatinti investicijas. Toks modelis egzistuoja Prancūzijoje, kurioje didžioji „Livret-A account“ lėšų dalis skiriama municipaliniam būstui vystyti, gyventojai gauna palūkanas už lėšas specialiose einamosiose sąskaitose. Šeimos – geresnę prieigą prie municipalinio būsto.
kokių teigiamų rezultatų laukiama
Naujojo Lietuvos Respublikos savanoriško gyventojų lėšų kredito įstaigų specialiosiose einamosiose sąskaitose ekonominio įveiklinimo įstatymo projekto tikslas – sudaryti galimybes gyventojams savanoriškai užsidirbti iš einamosiose sąskaitose laikomų lėšų ir pagerinti šalies ekonomikoje prieigą prie finansavimo (infrastruktūra, kiti itin ilgos trukmės investiciniai projektai) įveiklinant vidinius šalies finansinius išteklius.
Įstatymo projektu nesiūloma įvesti atskiros rūšies finansinės priemonės. Fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, savanoriškai sutiktų, kad jam būtų atidaryta specialioji einamoji sąskaita, kurioje lėšos būtų priskiriamos ekonomikos augimo ir ūkio pažangos finansavimo programai, kurią įgyvendinant kredito įstaigos specialiojoje einamojoje sąskaitoje esamas lėšas iki 2500 eurų dydžio skolintų Nacionaliniam plėtros bankui ILTE, o šios lėšos būtų naudojamos valstybės ir (arba) savivaldybių ir (arba) jų valdomų įmonių (arba įmonių, kurių dalininke yra valstybė arba savivaldybė) vykdomų ilgalaikių investicinių programų energetikos, ekonomikos konkurencingumo, valstybės saugumo ir gynybos, būsto ir susisiekimo projektams finansuoti. Šios lėšos būtų ir toliau draudžiamos Indėlių draudimo fonde. Nors komerciniai bankai skolintų lėšas Nacionaliniam plėtros bankui, gyventojai bet kuriuo momentu galėtų savo reikmėms pasiimti ir naudoti dalį ar visas šioje savo specialiojoje einamojoje sąskaitoje laikomas lėšas.
Gyventojas vienu metu gali turėti tik vieną specialią einamąją sąskaitą, kurios lėšos susietos su programa. Programos palūkanų normos, mokamos gyventojui, dydis nustatomas atsižvelgiant į Europos Centrinio Banko nustatytą palūkanų normos už indėlius dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu du kartus per metus.
Programos palūkanų norma, mokama gyventojams, pagal įstatymo projektą negali būti mažesnė už 0,1 proc. ir negali būti didesnė už 3 procentus.
Kredito įstaigos dalyvavimas programoje inicijuojamas kredito įstaigai pateikus Nacionaliniam plėtros bankui prašymą dėl dalyvavimo programoje ir pasirašius su Nacionaliniu plėtros banku dalyvavimo programoje sutartį, kurioje nustatomos šio įstatymo įgyvendinimo sąlygos, dalyvavimo pradžios data, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė. Programoje dalyvaujančių kredito įstaigų sąrašas skelbiamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Kredito įstaigai suteikiama valstybės garantija už Nacionaliniam plėtros bankui pagal programą paskolintas lėšas.
Nacionalinis plėtros bankas
už pagal programą paskolintas lėšas kredito įstaigai moka palūkanas, kurios apskaičiuojamos taikant palūkanų normą, lygią nustatytai mokėti gyventojams, padidintą dydžiu, nustatytu Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu. Šis dydis negali būti mažesnis kaip 0,1 proc. punkto ir negali būti didesnis kaip 1 proc. punktas, kredito įstaigoms nustatomas individualiai atsižvelgiant į kredito įstaigos Indėlių draudimo fondui mokamą įmokos dydį ir kitus kriterijus.
Nacionalinis plėtros bankas palaikys privalomą likvidumo rezervą, ne mažesnį kaip finansų ministro nustatytas procentas nuo su programa susietų lėšų bendros sumos.
Dėl šios priemonės (programos) gyventojai gauna grąžą už itin paprastą taupymo formą (atskira specialioji einamoji sąskaita). Ekonomikoje teigiamas efektas išgaunamas sujungiant pagal apibrėžtį trumpalaikį (bet de fakto pagal Prancūzijos rezultatus – ilgalaikį) šaltinį su (juo finansuojant) itin ilgalaikius grąžą duodančius investicinius projektus. Apibendrinantis siekis – spartinti BVP augimą įveiklinant „neįdarbintus“ vietinius išteklius ir taip didinant biudžeto pajamas.
Valstybės skolos įstatymo 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto tikslas – sudaryti galimybę teikti valstybės garantiją dėl paskolų, naudojamų Lietuvos Respublikos savanoriško gyventojų lėšų kredito įstaigų einamosiose sąskaitose ekonominio įveiklinimo įstatyme nustatytiems tikslams įgyvendinti, t. y. numatyti, kad kredito įstaigai suteikiama valstybės garantija už ILTE pagal programą paskolintas lėšas.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – numatyti, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai
tvirtinant skolinimosi planus turi būti įvertinama galimybė pasinaudoti Lietuvos Respublikos savanoriško gyventojų lėšų kredito įstaigų specialiosiose einamosiose sąskaitose ekonominio įveiklinimo įstatyme numatytais finansavimo šaltiniais. Tai yra – tampriau susieti skolinimąsi iš gyventojų su investicijomis į valstybinius ir municipalinius projektus.
rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
situacijai, korupcijai Priėmus įstatymų projektus, įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma .
plėtrai Priėmus įstatymų projektus, įtaka verslo aplinkai pagerės (didės kreditavimas šalyje investiciniams projektams).
planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, reikės priimti poįstatyminius teisės aktus.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES teisei Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, ES dokumentams.
12Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai,
šių aktų rengėjai ir terminai
Bus rengiami atskiri įgyvendinamieji teisės aktai.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Lėšų Lietuvos kariuomenės divizijai iki 2030 m. suformuoti ir kitiems valstybės tikslams įgyvendinti bus gauta daugiau ir greičiau dėl spartesnio ekonomikos augimo, kurį sąlygotų įstatymo priėmimas.
vertinimai, rekomendacijos ir išvados
„Dėl Lietuvos Respublikos savanoriško gyventojų lėšų kredito įstaigų
einamosiose sąskaitose ekonominio įveiklinimo įstatymo projekto“, kuri buvo įvertinta tobulinant įstatymo projektą. Gauta Europos Centrinio banko išvada [1]
, kurioje be kita ko pastebima – „<..> atsižvelgiant į tai, kad klientų lėšos, kurios gali būti susietos su programa, yra ribotos, mažai tikėtina, kad ši schema keltų rimtų finansinio stabilumo problemų “, taip pat – „<...> nors atlyginimas už terminuotuosius indėlius paprastai atspindi ECB pinigų politikos palūkanų normų pokyčius panašiai į euro zonos vidurkį, vienadienių indėlių palūkanų normų reakcija yra silpnesnė, ir nėra duomenų apie įspėjamojo laikotarpio indėlių palūkanų normų jautrumą pinigų politikos palūkanų normoms, nes šis segmentas (kuris užima tarpinę poziciją tarp vienadienių ir terminuotųjų indėlių) sudaro tik nedidelę namų ūkių lėšų dalį. Tokiomis aplinkybėmis pagal įstatymo projektą numatyta schema sustiprintų pastarąjį segmentą ir vyraujanti pinigų politikos pozicija galėtų turėti daugiau poveikio einamosiose sąskaitose laikomiems indėliams, taip palengvinant pinigų politikos perdavimą .“
projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Ekonomikos augimas“, „lėšų įveiklinimas“.
ir paaiškinimai Lietuvos Respublikos Prezidento vertinimu, siūloma priemonė yra svarbi skatinant Lietuvos ekonomikos augimą, sprendžiant valstybės saugumo klausimą ir siekiant iki 2030 m. suformuoti Lietuvos kariuomenės diviziją. –––––––––––––––––––––––– [1] Opinion of the European Central Bank of 21 April 2026 on the remuneration of client funds held in current accounts with credit institutions (CON/2026/15)