1
Vilnius
17 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 171 straipsnio 2 dal į ir ją išdėstyti taip: „2
. Važiuoti leidžiama tik su tvarkingą stabdį ir garso signalą, baltą šviesos žibintą priekyje ir raudoną šviesos žibintą gale, taip pat iš abiejų šonų oranžinius šviesą atspindinčius elementus turinčia elektrine mikrojudumo priemone. Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, elektrinės mikrojudumo priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas, šios priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taip pat rekomenduojama naudoti kūno apsaugos priemones (pavyzdžiui, alkūnių, kelių apsaugas ir kt.).“ vairuotojams taip pat rekomenduojama naudoti kūno apsaugos priemones (pavyzdžiui, alkūnių, kelių apsaugas ir kt.).“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
DĖL
1
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: 2025 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 171 straipsnio pakeitimo įstatymą , kuriuo nuo 2026 m. sausio 1 d. nustatyta pareiga visiems elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams dėvėti apsauginį šalmą, o elektrinių mikrojudumo priemonių nuomos paslaugų teikėjams – pareiga šalmą suteikti paslaugos naudotojui.
Naujojo teisinio reguliavimo praktika leidžia įvertinti pirmuosius jo įgyvendinimo rezultatus ir identifikuoti kylančius iššūkius. Nors priimto įstatymo pakeitimo tikslas – didinti eismo saugumą ir skatinti šalmų naudojimą – yra neabejotinai svarbus ir siektinas, tačiau duomenys rodo, kad net įvedus prievolę dėvėti šalmą, jo naudojimas išlieka itin mažas: vienos elektrinių mikrojudumo priemonių nuomos teikėjos surinktais duomenimis šalmu jų klientai kovo mėnesį realiai naudojosi tik apie 0,37 proc. visų įvykusių kelionių metu, o šių metų kovo 28 d.
Vilniaus savivaldybės ir Vilniaus miesto policijos komisariato pareigūnų surengto šalmų dėvėjimo kontrolės reido
metu buvo nustatyta, kad net 99 proc. elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų, įskaitant tiek nuomojamų, tiek asmeninių priemonių naudotojus, važiuoja be šalmo.
Kartu akivaizdu, kad galiojantis reguliavimas sukelia reikšmingą finansinę ir administracinę naštą elektrinių mikrojudumo priemonių nuomos paslaugų teikėjams. Viena rinkoje aktyvią veiklą vykdanti elektrinių mikrojudumo priemonių (elektrinių paspirtukų) nuomos paslaugų teikėja ėmėsi visų reikiamų priemonių tinkamai įgyvendinti nustatytą reikalavimą – šalmai buvo tvirtinami prie elektrinio paspirtuko naudojant mechaninius sprendimus (spynas, individualius atrakinimo kodus), siekiant užtikrinti, kad šalmas bus prieinamas kiekvienam naudotojui. Tačiau praktika parodė, kad tai neleido iš esmės suvaldyti šalmų praradimo ar sugadinimo masto.
Paspirtukų nuomos paslaugą miestų viešose vietose teikiančios įmonės pateiktais duomenimis iki balandžio mėn. vidurio buvo prarasta (pavogta, sulaužyta, apgadinta) apie
sugadintų šalmų skaičius pasiekė 3000 vienetų (elektriniai paspirtukai šiais metais pradėti nuomoti nuo kovo mėn. pradžios). Ši situacija lėmė, kad verslas patiria neproporcingas prisitaikymo prie reguliavimo išlaidas – reikėjo ne tik pasiruošti naujo reguliavimo įgyvendinimui, bet ir po to nuolat vertinti, kur trūksta šalmų, juos perkabinti, ieškoti alternatyvių sprendimo variantų ir pan.
Taip pat sukeliama reikšminga administracinė našta (kiekvieno šalmo praradimo atvejis fiksuojamas atskirai, renkami duomenys, kreipiamasi į teisėsaugos institucijas), tiek verslo subjektams, tiek ir policijai.
Elektrinių mikrojudumo priemonių nuomos paslaugos dažniausiai teikiamos savitarnos principu viešosiose vietose, todėl, siekiant apsisaugoti nuo galimų šalmų praradimų, verslui ypač sudėtinga ir beveik neįmanoma užtikrinti nuolatinės jų kontrolės ir stebėjimo. Nors verslas ir registruoja pavogtų šalmų atvejus policijai, tačiau praktikoje tokie atvejai neretai vertinami kaip mažareikšmiai dėl nedidelės vieno šalmo vertės, dėl to ikiteisminiai tyrimai nėra pradedami arba yra nutraukiami. Akivaizdu, kad policija neturi nei galimybių, nei sąlygų apsaugoti įmonių turtą ar ištirti kiekvieno šalmo vagystę. Tačiau nors kiekvienas atskiras vagystės epizodas ir gali būti vertinamas kaip nedidelės vertės vagystė, jų bendras mastas lemia reikšmingus bendrus nuostolius verslui, siekiančius dešimtis tūkstančių eurų, kurių verslas objektyviai negali suvaldyti, nepaisant taikomų techninių ir organizacinių priemonių.
Esamas teisinis reguliavimas taip pat daro neigiamą poveikį paslaugų prieinamumui ir naudojimui. Praktiniai duomenys rodo, kad naudojimasis šia elektrinių paspirtukų paslauga sumažėjo apie 30–35 proc., nepaisant palankių oro sąlygų ir nepasikeitusios kainodaros. Tai leidžia daryti prielaidą, kad dalis vartotojų atsisako naudotis paslauga dėl papildomų reikalavimų, įskaitant pareigą naudoti bendro naudojimo šalmus, kurie daliai vartotojų yra nepriimtini. Elektrinių paspirtukų nuomos paslaugą teikiančios įmonės atliktos apklausos duomenys apie paslaugos teikimo pokyčius parodė, kad elektrinių paspirtukų naudotojai daugiausiai nenori dėvėti šalmo, nes mano, kad tai nėra higieniška, taip pat apskritai nėra nusiteikę dėvėti šalmo, todėl arba nebesinaudoja paslauga, arba naudojasi, nepaisydami naujo reikalavimo ir gresiančių sankcijų.
Pažymėtina, kad mažėjantis naudojimasis tokia paslauga nebūtinai lemia didesnį eismo saugumą, kadangi dalis nuomojamų elektrinių paspirtukų naudotojų gali rinktis alternatyvas, kurios yra sunkiau kontroliuojamos ar reguliuojamos, pavyzdžiui, naudotis asmeniniais elektriniais paspirtukais arba dažniau rinktis automobilį.
Asmeninių elektrinių paspirtukų naudojimas nėra susijęs su tais pačiais saugumo užtikrinimo mechanizmais, kurie taikomi nuomojamų elektrinių paspirtukų atveju, tokiais kaip greičio ribojimai, techninės kontrolės priemonės, važiavimo dviese prevencija ar kitos saugumo funkcijos. Tuo tarpu, viešose vietose nuomojamų paspirtukų greitis yra bent 5 km/h mažesnis nei asmeninių paspirtukų iki 1 kW galios ir 25 km/h. Todėl vartotojų persiorientavimas į tokias alternatyvas gali mažinti galimybes efektyviai užtikrinti saugaus eismo reikalavimų laikymąsi praktikoje ir nepasiekti siekiamų eismo saugumo tikslų.
Teikiamo Įstatymo projekto tikslas – patikslinti galiojantį teisinį reguliavimą, atsisakant pareigos elektrinių mikrojudumo priemonių nuomotojams suteikti šalmą, bet neatsisakant bendrosios pareigos elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojui važiuojant dėvėti šalmą ir taip užtikrinti efektyvesnį, proporcingesnį ir realias rinkos sąlygas atitinkantį teisinį reguliavimą.
Praktinis naujai įsigaliojusio reguliavimo taikymas parodė poreikį jį tobulinti, kadangi nustatyta pareiga nuomotojams nesukuria papildomų paskatų šalmų naudojimui, o jos įgyvendinimas susiduria su reikšmingais praktiniais iššūkiais. Pastebima, kad nuomojamų elektrinių mikrojudumo priemonių naudotojai nėra linkę naudoti bendro naudojimo šalmų, tuo tarpu šalmų praradimo mastas dėl vagysčių išlieka itin didelis, o tai lemia neproporcingą finansinę ir administracinę naštą verslo subjektams. Kartu praktikoje fiksuojami atvejai, kai nuo paspirtukų nuimti šalmai paliekami viešosiose erdvėse, taip darant neigiamą poveikį aplinkos tvarkai ir švarai.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą iniciatorius Seimo narys Andrius Bagdonas.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
metu Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo17
2 dalyje nustatyta, kad visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Jei tokia transporto priemonė yra nuomojama – pareiga suteikti šalmą tenką nuomotojui.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma patikslinti galiojantį teisinį reguliavimą, atsisakant pareigos elektrinių mikrojudumo priemonių nuomotojams suteikti šalmą šių priemonių naudotojams, paliekant galioti pareigą visiems elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams, važiuojant elektrine mikrojudumo priemone, dėvėti apsauginį šalmą. Reikalavimas suteikti šalmus, jei nuomoji elektrinius paspirtukus, praktikoje pasirodė sunkiai įgyvendinamas, nes susiduriama su objektyviais įgyvendinimo trukdžiais, nepriklausančiais nuo verslo subjektų valios ar pastangų.
Tikimasi, kad atsisakius šios pareigos bus pašalinti praktinio įgyvendinimo sunkumai, sumažinta neproporcinga administracinė ir finansinė našta elektrinių mikrojudumo priemonių nuomos paslaugų teikėjams, taip pat sumažės su tuo susijusi administracinė našta viešojo administravimo institucijoms.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Numatomo teisinio reguliavimo neigiamos pasekmės nenumatomos. Siūlomas pakeitimas nekeičia pareigos elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams dėvėti apsauginį šalmą, taip pat nekeičia galiojančios administracinės atsakomybės už šios pareigos nesilaikymą. Atsisakius pareigos nuomotojams suteikti šalmą, bus pašalinti praktinio įgyvendinimo iššūkiai, susiję su šios pareigos vykdymu, taip pat sumažės su tuo susijusi administracinė našta tiek ūkio subjektams, tiek viešojo administravimo institucijoms.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo pakeitimas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Siūlomas teisinio reguliavimo pakeitimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir mikrojudumo paslaugų plėtrai. Atsisakius pareigos elektrinių mikrojudumo priemonių nuomotojams suteikti šalmą, bus sumažinta reikšminga finansinė ir administracinė našta, susijusi su šalmų įsigijimu, priežiūra, logistika bei nuolatiniu jų atnaujinimu, taip pat su šių procesų administravimu.
Galiojantis reguliavimas riboja mikrojudumo paslaugų prieinamumą ir daro neigiamą poveikį jų naudojimui, o tai savo ruožtu mažina šio sektoriaus plėtros galimybes ir investicinį patrauklumą, ką patvirtina naujausi rinkos dalyvių duomenys, rodantys reikšmingą paslaugų naudojimo mažėjimą po šio reikalavimo įsigaliojimo. Pažymėtina, kad kitų valstybių, įskaitant Daniją, patirtis rodo, jog papildomi ir sudėtingai įgyvendinami reikalavimai mikrojudumo paslaugų teikėjams gali lemti veiklos ribojimą ar pasitraukimą iš rinkos, o tai mažina šių paslaugų prieinamumą.
Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad mikrojudumo priemonės yra nuosekliai skatinamos kaip alternatyva individualiam automobilių naudojimui, siekiant mažinti transporto spūstis, oro taršą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, todėl teisinis reguliavimas, apsunkinantis šių paslaugų teikimą ir mažinantis jų patrauklumą vartotojams, gali prieštarauti darnaus judumo ir aplinkosaugos tikslams.
projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo pakeitimas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymo projektą, nenumatomas poreikis keisti kitus galiojančius įstatymus.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų lėšų poreikio nenumatoma.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Mikrojudumo priemonė, elektrinis paspirtukas, šalmas.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai