Svarstyti Seimo narių Liutauro Kazlovicko ir Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės pasiūlymai atidėti Švietimo įstatymo pakeitimuose numatyto pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) slenksčio įsigaliojimą 10-oje klasėje 3 metams. Vyko aštrios diskusijos tarp palaikančiųjų slenkstį bei jo atidėjimą ir teigiančiųjų, kad slenkstis riboja vaikų galimybes. Balsavimui pasiskirsčius po lygiai (6 už, 6 prieš), pasiūlymui nepritarta lėmus pirmininkės balsui.
Argumentai posėdyje
Pozicijos
Sprendimas: Pasiūlymui nepritarta (už – 6, prieš – 6; lėmė pirmininkės Vaidos Aleknavičienės balsas prieš).
Nuotaika: įtemptas — Vyko aštri polemika, kaltinimai populizmu ir emocijų kėlimu, o balsavimo rezultatas išsiskyė perpus.
#Švietimo įstatymas #PUPP #slenkstis #pagrindinis ugdymas #vidurinis ugdymas #10 klasė
Tęstas Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-1405 svarstymas dėl pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) slenkstinio lygio. Išvadų rengėjų nuomonės išsiskyrė: Rita Tamašūnienė siūlė projektui pritarti (kad slenkstinio lygio nepasiekimas neribotų galimybės tęsti mokymąsi), o Liutauras Kazlavickas siūlė projektą atmesti arba atidėti jo taikymą. Po ilgų diskusijų ir socialinių partnerių pasisakymų komitetas balsavo už pritarimą iniciatorių projektui (6 už, 4 prieš, 1 susilaikė).
Argumentai posėdyje
Pozicijos
Sprendimas: Pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XVP-1405 (6 už, 4 prieš, 1 susilaikė). Pranešėja paskirta Rita Tamašūnienė. Mažuma (Liutauras Kazlavickas, Simonas Kairys, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė) pareiškė atskirąją nuomonę.
Nuotaika: įtemptas — Nu klausykit, ar jūs ar jūs tikrai teisingumo ministre? Ras, ką jūs kalbate?
#PUPP #slenkstinis lygis #pagrindinis ugdymas #Švietimo įstatymas #atskiroji nuomonė
Svarstyme padaryta pertrauka, klausimas šio posėdžio metu iš esmės nenagrinėtas.
Argumentai posėdyje
Pozicijos
Sprendimas: Padaryta pertrauka klausimo svarstyme.
Nuotaika: formalus — Mes jį kol kas darome pertrauką jo svarstyme.
#švietimo įstatymas #pertrauka #PUPP
Automatinis įrašo transkriptas, apdorotas DI — ne oficialus protokolas. Citatos veda į tikslią įrašo vietą.
Projektas
ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 564
2026 m. d. Nr.
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Pagrindinis ugdymas
1. Pagrindinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, ugdyti tautinį sąmoningumą, išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau.
2. Pagrindinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pradinį išsilavinimą.3
. Pagrindinis ugdymas vykdomas pagal šešerių metų pagrindinio ugdymo programą. Pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis apima ketverių metų pagrindinio ugdymo tarpsnį, antroji dalis – dvejų metų pagrindinio ugdymo tarpsnį. Pagrindinio ugdymo programa įgyvendinama vadovaujantis Pagrindinio ugdymo programos aprašu, Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo planais, kuriuos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Visiems mokiniams, baigiantiems pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, vykdomas nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo mokymosi pasiekimų patikrinimo. Į pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį gali būti įtraukiami profesinio mokymo programų moduliai ir įskaitomi tęsiant mokymąsi pagal profesinio mokymo programas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Pagrindinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu.
4. Pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų metu patikrinus mokymosi pasiekimus, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo. Pagrindinio ugdymo įvertinimai atitinka slenkstinį, patenkinamą, pagrindinį ar aukštesnįjį pasiekimų lygius ir jų ribas, nustatytus švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamose bendrosiose programose.5
. Pagal pagrindinio ugdymo programą ugdomam mokiniui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) koordinuotai teikiamos švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos švietimo, mokslo ir sporto ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“ .“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
DĖL
38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Vadovaujantis L ietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 564 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1726 4 straipsnio
nuostatomis (toliau – Švietimo įstatymo pakeitimas), kurios įsigalios 2026 m. rugsėjo 1 d., pagrindinis išsilavinimas bus įgyjamas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų metu pasiekus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų slenkstinį lygį .
Jeigu asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų metu nepasiekė kurio nors dalyko slenkstinio pasiekimų lygio, jis gali tais pačiais mokslo metais pakartotinai dalyvauti atitinkamo dalyko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime. Jeigu ir po pakartotinio dalyvavimo atitinkamo dalyko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime asmuo nepasiekė slenkstinio pasiekimų lygio, jis gali tęsti mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos mokyklose įgyvendinama didelės apimties ugdymo turinio reforma: atnaujintos ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programos, jose aiškiai apibrėžta, kad pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai vykdomi tik iš 9–10 (I–II gimnazijos) klasių mokymo(si) turinio, kai tuo tarpu anksčiau pasiekimų patikrinimų užduotys apimdavo 5–10 klasė mokymo(si) turinį. Remiantis Nacionalinės švietimo agentūros parengtomis pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros rekomendacijomis [1] ir matematikos bendrosios programos įgyvendinimo rekomendacijomis [2]
, mokant lietuvių kalbos ir literatūros 9–10 (I–II gimnazijos) klasėse ugdymo programos pasikeitimai neturėtų kelti didesnių iššūkių ir pereinamasis laikotarpis programų skirtumams likviduoti nėra reikalingas, tuo tarpu mokant matematikos kai kurių temų mokymosi turinys gerokai sujudėjo, t. y. kai kurios anksčiau mokomos temos persikėlė į žemesnes ar aukštesnes klases, analizuojamos papildomos sąvokos, mokomasi įrodinėti matematinius teiginius, statistikos kursas didžiąja dalimi savo turinio yra naujas. Matematikos bendrosios programos įgyvendinimo rekomendacijose pateikiama detali informacija mokytojams, kaip likviduoti mokinių mokymosi spragas atsiradusias dėl bendrųjų programų kaitos, nes mokiniai, kurie nuosekliai bus mokęsi pagal 2022 m. patvirtintas bendrąsias programas, 9 (I gimnazijos) klasėje pradės mokytis tik nuo 2027 m. rugsėjo 1 d.
Nacionalinės švietimo agentūros skelbiami pagrindinio ugdymo pasiekimų rezultatai atskleidžia, kad daliai mokinių nepavyksta sunku įveikti pagrindinio ugdymo bendrosiose programose apibrėžtų mokymosi rezultatų [3]
. Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime slenkstinio pasiekimų lygio 2023 m. nepasiekė 4,9%, 2024 m. – 4,3%, 2025 m. – 10,5% 10 (II gimnazijos) klasės mokinių, o matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime slenkstinio pasiekimų lygio 2023 m. nepasiekė 25,2%, 2024 m. – 22,7%, 2025 m. – 17,8% 10 (II gimnazijos) klasės mokinių. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, jei 2025 m. pagrindiniam išsilavinimui įgyti būtų keltas reikalavimas laikytų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų metu pasiekti slenkstinį pasiekimų lygį, pagrindinio išsilavinimo nebūtų įgiję 15,2% arba 4 247 mokiniai. Šie mokiniai negalėtų siekti įgyti ir vidurinio išsilavinimo. Tačiau jei mokiniui pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų metu nepavyksta pasiekti patenkinamo pasiekimų lygio, t. y. jis nepasiekia slenkstinio lygio (gauna 1–3 balus) arba pasiekia tik slenkstinį lygį (gauna 4 balus), jam turi būti teikiama reikalinga mokymosi pagalba, kaip tai numato Švietimo įstatymo 24 straipsnio 5 dalis, o ne sudaromos teisinės kliūtys siekti vidurinio išsilavinimo.
Įstatymo projekto tikslas – numatyti, kad pagrindiniam išsilavinimui įgyti būtų taikomas reikalavimas baigti pagrindinio ugdymo programą ir pasitikrinti savo mokymosi pasiekimus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka organizuojamuose pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimuose . Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų rezultatai ir toliau būtų priskiriami pasiekimų lygiams (1–3 balai – nepasiektas slenkstinis lygis, 4 balai – slenkstinis lygis, 5–6 balai – patenkinamas lygis, 7–8 balai – pagrindinis lygis, 9–10 balų
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Lietuvos Respublikos Seimo narė Jurgita Šukevičienė.
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu numatyta, kad pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir patikrinimus mokymosi pasekimus. 2026 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus Švietimo įstatymo pakeitimui, pagrindinis išsilavinimas bus įgyjamas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų metu pasiekus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų slenkstinį lygį.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu siūloma išlaikyti esamą reguliavimą, t. y. šiuo metu taikomus reikalavimui pagrindiniam išsilavinimui įgyti. Tai leis jaunuoliams siekti vidurinio išsilavinimo neparandant vienerių mokslo metų 10 klasės kurso kartojimui, nes mokinys tiek pats, tiek su mokytojų pagalba gali likviduoti turimas mokymosi spragas ir sėkmingai baigti vidurinio ugdymo programą.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma . 6.
Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neigiamos įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės.
įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos įtakos neturės.
projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Projektas parengtas atsižvelgiant į
Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. XV-439 „Dėl Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 261 punktą, kuriame numatyta užtikrinti lygias galimybes ir lygiateisiškumą visose ugdymo srityse.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Nėra.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Neprieštarauja.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Nereikalinga.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nebuvo gauta.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: pagrindinis ugdymas, pagrindinis išsilavinimas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] https://emokykla.lt/metodine-medziaga/medziaga/perziura/96 [2] https://emokykla.lt/metodine-medziaga/medziaga/perziura/131 [3] https://www.nsa.smsm.lt/pasiekimu-departamentas/egzaminai-ir-pasiekimu-patikrinimai/pagrindinio-ugdymo-pasiekimu-patikrinimai/pupp-rezultatai/