Apsvarstytas analogiškas M. Lingės pasiūlymas Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projektui Nr. XVP-1337(2). Bendru sutarimu užskaitytas 2-ojo klausimo balsavimo rezultatas ir pasiūlymui nepritarta.
Argumentai posėdyje
Pozicijos
Sprendimas: Nepritarta M. Lingės pasiūlymui (užskaitytas ankstesnis balsavimas: 7 už išvadą atmesti pasiūlymą, 2 prieš).
Nuotaika: pritariantis — Bendru sutarimu galim užskaityti šitą balsavimą, kuris buvo? Galim.
#pirkimai #vandentvarka #energetika #transportas #vidaus sandoriai
Automatinis įrašo transkriptas, apdorotas DI — ne oficialus protokolas. Citatos veda į tikslią įrašo vietą.
Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO AR PAŠTO PASLAUGŲ SRITIES PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ, ĮSTATYMO NR. XIII-328
Vilnius
„
1Šio įstatymo reikalavimai netaikomi vidaus sandoriams, kuriuos perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, sudaro su kitu perkančiuoju subjektu ar perkančiąja organizacija, kai yra visos šios sąlygos kartu:
1
) perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, kitą perkantįjį subjektą ar perkančiąją organizaciją kontroliuoja kaip savo paties tarnybą ar struktūrinį padalinį, darydamas lemiamą įtaką jo (jos) strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams, įskaitant sprendimus dėl: ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos; kitų ūkio subjektų akcijų įsigijimo arba perleidimo; teisės valdyti ūkio subjekto (subjektų) skyrius perdavimo. Tokią kontrolę gali atlikti ir kitas juridinis asmuo, kurį patį tokiu pačiu būdu kontroliuoja perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija;2
) per paskutinius 3 finansinius metus daugiau kaip 80 procentų kontroliuojamo perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos gautų vidutinių pajamų iš pirkimo-pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš sutarčių, sudarytų su kontroliuojančiu perkančiuoju subjektu, kuris yra perkančioji organizacija, ar su juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja tas perkantysis subjektas, ir skirtų jo (jų) poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti. Jeigu kontroliuojamas perkantysis subjektas ar perkančioji organizacija vykdė veiklą mažiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jo (jos) veiklos planus;3 ) kontroliuojamame perkančiajame subjekte ar perkančiojoje organizacijoje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo.2
.Vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju, kai tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos ir kai:1 ) atlikus rinkos dalyvių konsultaciją arba pirkimo procedūrą pagal šį įstatymą, nustatoma, kad neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo arba2
) Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju savivaldybė parenka viešosios paslaugos teikėją (kai perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, atlikęs pirkimo procedūrą arba rinkos dalyvių konsultaciją, arba konkrečiais duomenimis pagrįstą analizę, priima motyvuotą sprendimą, kad nesudarius vidaus sandorio negali būti užtikrinti visi Vietos savivaldos įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai viešosios paslaugos teikimui) arba3
) vidaus administravimui reikalingas paslaugas įsigyja perkantysis subjektas (kuris yra perkančioji organizacija), kuris yra valstybės įmonė, akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.
3. Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais sudarydamas vidaus sandorį perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad šiame vidaus sandoryje būtų nustatytos tos pačios sąlygos šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų paslaugų teikimui, apie kurias buvo deklaruota pirkimo metu arba atliekant rinkos dalyvių konsultaciją, arba atliekant konkrečiais duomenimis pagrįstą analizę.4
. Konkrečiais duomenimis pagrįsta analizė atliekama ir perkančiojo subjekto, kuris yra perkančioji organizacija motyvuotas sprendimas dėl vidaus sandorio sudarymo rengiamas vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinta metodika.
5. Siekdamas sukurti sąlygas vidaus sandorių sudarymo priežiūrai, perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija:1 ) tvirtindamas šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais kalendoriniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus;2
) reikalauja iš tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius sąskaitos už įsigyjamas prekes, paslaugas ir darbus (toliau – sąskaitos faktūros) būtų teikiamos šio įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;3 ) per 15 dienų nuo vidaus sandorio sudarymo ar nuo kiekvieno jo pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal juos pradžios, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia sudarytą sutartį, visus jos pakeitimus ir, kai vidaus sandoris sudaromas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu atveju, motyvuotą sprendimą dėl vidaus sandorio sudarymo;4
) per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šiame straipsnyje nurodytų pirkimų ataskaitą.
6. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi visu vidaus sandorio galiojimo laikotarpiu.
7. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai kontroliuojamasis perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, sudaro sutartį su jį kontroliuojančiu perkančiuoju subjektu, kuris yra perkančioji organizacija, ar kitu to perkančiojo subjekto kontroliuojamu perkančiuoju subjektu, kuris yra perkančioji organizacija. Perkančiajame subjekte, su kuriuo sudaroma sutartis, neturi būti tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo.8
. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas vidaus administravimas turi būti suprantamas kaip veikla, kuria užtikrinamas perkančiojo subjekto, kuris yra perkančioji organizacija, savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, teisinės paslaugos, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas).“
ir taikymas1 . Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. spalio 1 d.2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija iki 2026 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.3
. Iki 2026 m. rugsėjo 30 d. pradėtos pirkimų procedūros baigiamos pagal iki 2026 m. rugsėjo 30 d. galiojusias Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
NR . I-1491
STRAIPSNIų PAKEITIMO įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 19 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BENDRUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ PLĖTROS ĮSTATYMO NR. XIII-1774 7 ir 8 STRAIPSNIų PAKEITIMO įstatymo,
LIETUVOS RESPUBLIKOS Želdynų ĮSTATYMO NR. X-1241 25 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. viii-1234 5 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMo, Lietuvos respublikos žemės įstatymo nr. I-446 15 straipsnio pakeitimo įstatymo, LIETUVOS RESPUBLIKOS ALTERNATYVIŲ DEGALŲ ĮSTATYMO NR. XIV-196 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO P
aiškinamasis raštas
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, šių projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VSĮ projektas), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1490 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VPĮ projektas), Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VKVAĮ projektas), Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – PAVETPPSPSĮ projektas), Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XIII-1774 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BOPĮ projektas),
Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ŽĮ projektas), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 5 straipsnio pakeitimo įstatymo p rojektas (toliau – VAĮ projektas), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-445 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ŽMĮ projektas), Lietuvos Respublikos alternatyvių degalų įstatymo Nr. XIV-196 23 straipsnio pakeitimo įstatymo p rojektas (toliau – ADĮ projektas) (toliau visi kartu – Įstatymų projektai) parengti įgyvendinant: · Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos [1] 500 punkto iniciatyvą – suderinti vietos savivaldybių vykdomas funkcijas ir didinti savivaldybių veiklos savarankiškumą;
508 punkto iniciatyvą – skatinti vietos gyventojų įsitraukimą į sprendimų priėmimą savivaldybėse; 509 punkto iniciatyvą – gerinti sąlygas plačios apimties bendruomeninei vietos savivaldai, pasižyminčiai didele formų įvairove, siekiant, kad Lietuvoje ne vien savivaldybių valdžios institucijų sprendimais būtų sprendžiami vietos bendruomenėms svarbūs klausimai; · Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano [2]
1.5 prioriteto „Efektyvi regioninė politika, regionų plėtra ir vietos savivaldos stiprinimas“ 1.5.9 veiksmą – parengti ir priimti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą: tobulinti savivaldybių institucijų funkcijų ir politinių sprendimų priėmimo procesus, užtikrinant savivaldos teisių vietos bendruomenėms savarankiškai tvarkyti viešuosius reikalus įgyvendinimą; sustiprinti savivaldybės kontrolės ir audito tarnybas ir jų nepriklausomumą; įtraukti vietos bendruomenes į seniūnaičių rinkimą ir taip sustiprinti jų dalyvavimą priimant sprendimus vietos lygmeniu; išgryninti nuostatas dėl viešųjų paslaugų teikimo ir šių paslaugų teikimo administravimo; spręsti įstatymo praktinio taikymo problemas; ·
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. KT80-N11/2024 „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 3 dalies (2023 m. birželio 29 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ [3] (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas) ir Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. SV-S-1553 „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. KT80-N11/2024 „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 3 dalies (2023 m. birželio 29 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai įgyvendinimo“ [4] ; ·
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. 271 „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-187“ [5] ; · Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. liepos 2 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-384“ [6] .
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlikta visų savivaldybių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų įstaigos, Lietuvos savivaldybių asociacijos (toliau – LSA), Lietuvos savivaldybių kontrolierių asociacijos, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos, Lietuvos vietos bendruomeninių organizacijų sąjungos ir kitų suinteresuotų institucijų bei asmenų, veikiančių Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) reguliuojamoje srityje, apklausa rodo, kad, siekiant įtvirtinti savivaldybių savarankiškumą ir veiklos laisvę pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją bei užtikrinti savivaldybės bendruomenės teisę dalyvauti priimant sprendimus, būtina tobulinti galiojantį teisinį reglamentavimą.
Įstatymų projektais siekiama: · įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą; · užtikrinti savivaldybės tarybos teisių įgyvendinimą, tobulinant savivaldybės politiniams procesams aktualias nuostatas dėl mišrios savivaldybės narių grupės, mažumos valandos organizavimo, savivaldybės tarybos komitetų pirmininkų delegavimo nesant savivaldybės tarybos opozicijos, savivaldybės kolegijos posėdžių viešinimo; · efektyviau užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintą teisę savivaldybėms veikti laisvai ir savarankiškai; plėsti išimčių, kai dėl nedalyvavimo savivaldybės tarybos ir kitų savivaldybės tarybos sudarytų kolegialių organų posėdžiuose yra mažinamas savivaldybės tarybos nario atlygis, sąrašą; ·
tikslini (gryninti) savivaldybės tarybos išimtinę ir paprastąją kompetencijas atsisakant praktikoje neaktualių nuostatų, aktualizuojant formuluotes; · didinti vietos bendruomenių įtraukimą į savivaldos sprendimų priėmimo procesus, stiprinti seniūnaičio institutą, reglamentuoti seniūnaičio įgaliojimų netekimo atvejus, maksimalų seniūnaičio veiklai užtikrinti kompensuojamų išlaidų dydį, nustatyti reikalavimus seniūnaičio veiklos viešinimui, taip pat didinti seniūnaičio veiklos patrauklumą, įtvirtinant nuostatas dėl darbdavio pareigos išsaugoti seniūnaičio darbo vietą seniūnaičiui atliekant įstatymų pavestas funkcijas; ·
atskirti savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos bei savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnybos kompetencijas ir veiklos sritis; užtikrinti savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nepriklausomumą nuo savivaldybės mero (toliau – meras); suteikti teisę savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai jungtis prie savivaldybės duomenų valdymo ir apskaitos informacinių sistemų; įtvirtinti nuostatas dėl savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos teiktų rekomendacijų įgyvendinimo; · spręsti kitas VSĮ praktinio taikymo problemas – savivaldybės tarybos praktinio veikimo klausimus; atsisakyti merui nebūdingų (ir praktikoje neveikiančių) funkcijų.
2. Į statymų projektų iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymų projektus parengė Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupė ( vadovė Alma Bulkevičienė, tel. +370 5 271 7105, el. p. [email protected] ; patarėja Laima Petrauskienė, tel. +370 5 271 8753, el. p. [email protected] ; vyriausiasis patarėjas Virginijus Vaškelis, tel. +370 5 271 8274, el. p. [email protected] ; patarėjas Erlandas Balčiūnas, tel. +370 5 271 8887, el. p. [email protected] .).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptariami teisiniai santykiai · Šiuo metu galiojančioje VSĮ redakcijoje: savivaldybės atstovaujamoji institucija.
Savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, ją sudaro tarybos nariai – savivaldybės bendruomenės atstovai. VSĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta vienintelė savivaldybės tarybos nario atlyginimo mažinimo išimtis
savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos posėdžiuose, kuriuos savivaldybės tarybos narys praleidžia dėl vykimo į komandiruotę atlikdamas savivaldybės tarybos nario pareigas.
VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad viena iš išimtinių savivaldybės tarybos kompetencijų yra sprendimų dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas, skatinimo ir apdovanojimo, priemokų, tarnybinių nuobaudų skyrimo, nušalinimo ir atleidimo iš pareigų priėmimas, tačiau nėra nustatyti savivaldybės kontrolieriaus skyrimo antrai kadencijai ir jo darbo užmokesčio nustatymo klausimai (VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 7 punkte). Savivaldybės tarybai taip pat nėra numatyta galimybė esant poreikiui priimti sprendimą dėl išorinio audito paslaugų įsigijimo tais atvejais, kai toks auditas nepatvirtintas savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos metiniame veiklos plane.
Savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija yra kainų ir tarifų už savivaldybės valdomų įmonių, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas viešąsias paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos šilumos, karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų, įmokų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka (VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 29 punkte). Tai reiškia, kad išskyrus atvejus, kai viešųjų paslaugų teikimą reglamentuojančiais įstatymais nustatyta kitaip, savivaldybės taryba nustato konkrečias viešųjų paslaugų kainas (pavyzdžiui, kiek turėtų kainuoti bilietas į kultūros renginį ir pan.).
Pažymėtina, kad dalis savivaldybės tarybos išimtinei kompetencijai priskirtų funkcijų, pavyzdžiui, mero funkcijų triukšmo valdymo srityje įgyvendinimo priežiūra (VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 27 punkte), pasiūlymų dėl savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų struktūrinių padalinių veiklos gerinimo teikimas šioms institucijoms, prireikus šių struktūrinių padalinių vadovų išklausymas reglamento nustatyta tvarka (VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 15 punkte), yra deklaratyvios ir pagal savivaldybių pateiktą informaciją praktikoje nevykdomos.
VSĮ 15 straipsnio 3 dalies 4 punkte paprastajai savivaldybės kompetencijai priskirtas vidaus kontrolės tvarkos nustatymas viešosiose įstaigose – paprastoji savivaldybės tarybos kompetencija; tačiau Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo (toliau – VKVAĮ), reglamentuojančio vidaus kontrolės ir vidaus audito veikimą, tikslus ir dalyvių kompetenciją vidaus kontrolės ir vidaus audito srityse, 2 straipsnio 7 dalyje vidaus kontrolė apibrėžiama kaip viešojo juridinio asmens rizikos valdymui
jo vadovo sukurta kontrolės sistema, padedanti siekti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 15 punktu viešosios įstaigos vadovui nustatyta atsakomybė už viešosios įstaigos vidaus kontrolės tvarkos nustatymą, išskyrus atvejus, kai viešosios įstaigos vidaus kontrolės tvarkos nustatymas įstatymu pavestas kitam subjektui.
VSĮ 17 straipsnio 2 dalyje reglamentuotas pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimas, tačiau nėra reglamentuotas posėdžio sušaukimas pirmalaikių rinkimų pagal Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso (toliau – RK) 13 straipsnį atveju, taip pat galimybė pirmalaikių rinkimų metu išrinktam merui prisiekti pirmajame savivaldybės tarybos posėdyje.
VSĮ 23 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas savivaldybės tarybos Etikos ir Antikorupcijos komisijų atsakingojo sekretoriaus pareigas atliekantis – mero paskirtas valstybės tarnautojas, kuriam ši priskirta funkcija įrašoma į jo pareigybės aprašymą. Pareigybės aprašymas yra tvirtinamas savivaldybės administracijos direktoriaus, funkcijos asmeniui priskiriamos dviejų subjektų ir (ar) dviem skirtingais teisės aktais mero potvarkiu ir direktoriaus įsakymu. · Savivaldybės vykdomoji institucija.
Pagal galiojantį reglamentavimą merą, kai jis dėl atostogų, laikinojo nedarbingumo, nusišalinimo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai neina savo pareigų, pavaduoja (atlikdami skirtingas funkcijas) trys subjektai: laikinai paskirtas savivaldybės tarybos narys, savivaldybės taryba bei vicemeras (VSĮ 30 straipsnio 1–2 dalys). Pažymėtina, kad šios nuostatos įgyvendinimas sukelia praktinio taikymo problemų, kadangi darbo santykių įgyvendinimo veiksmus biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų atžvilgiu (tokius kaip atostogų suteikimas ar leidimas į komandiruotes ar pan.) atlieka savivaldybės tarybos paskirtas narys. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai yra sudėtinga (ar tam tikrais atvejais neįmanoma) sušaukti savivaldybės tarybos posėdį tarybos nariui, kuriam būtų pavedama atlikti minėtas funkcijas, paskirti.
· Atstovavimas gyvenamųjų vietovių bendruomenėms. VSĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytos seniūnijos formos: savivaldybės administracijos filialai ir biudžetinės įstaigos. Pažymėtina, kad šiuo metu visos savivaldybėse veikiančios seniūnijos yra savivaldybių administracijų filialai, seniūnijos, kaip atskiros biudžetinės įstaigos formos, praktikoje nėra.
Sprendimų dėl seniūnijų steigimo, panaikinimo ir jų skaičiaus nustatymo, dėl pavadinimų seniūnijoms suteikimo ir jų keitimo, dėl teritorijų priskyrimo seniūnijoms, dėl seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo priėmimas – savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija (VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 11 punktas). Seniūnaitijos sudaromos, jeigu yra įsteigtos seniūnijos (VSĮ 38 straipsnio 1 dalis), tačiau savivaldybės tarybos sprendimu seniūnaitijos gali būti sudaromos ir tuo atveju, jei seniūnijos nesteigiamos. Seniūnaitijų sudarymo kriterijai – gyventojų skaičius, jų tankumas ir pan. imperatyviai nustatyti VSĮ 38 straipsnio 2 dalyje –
seniūnaitijos gyventojų skaičius paprastai turi būti ne didesnis kaip 500 gyventojų, sudarant seniūnaitijas miestuose gyventojų skaičius paprastai turi būti ne didesnis kaip 3 000 gyventojų. Tuo tarpu faktiniai 2025 metų I pusmečio pabaigos duomenys [7] rodo, kad 3 iš 60 savivaldybių seniūnaitijos nebuvo sudarytos, 57-iose savivaldybėse veikė 3202 seniūnaitijos. Mažiausioje seniūnaitijoje, kuri sudaryta Elektrėnų savivaldybėje, gyvena 23 gyventojai, o didžiausioje, kuri sudaryta Kauno miesto savivaldybėje, gyvena 18592 gyventojai. 38-iose savivaldybėse veikia seniūnaitijos, kuriose gyvena nuo 23 iki 99 gyventojų. 37-iose rajono tipo savivaldybėse veikia seniūnaitijos, kurių gyventojų skaičius svyruoja nuo 724 iki 4973.
3-ose miesto tipo savivaldybėse veikia seniūnaitijos, kuriose gyvena nuo 7044 iki 18592 gyventojų. Pagal esamą teisinį reglamentavimą savivaldybių tarybos, priimdamos sprendimus dėl seniūnijų steigimo, neturi galimybės, atsižvelgdamos į seniūnaičio instituto poreikį, spręsti dėl seniūnaitijų dydžio, seniūnaitijos gyventojų skaičiaus (ar kitų jų sudarymo kriterijų), tačiau faktiniai duomenys rodo, kad VSĮ nustatyti kriterijai ne visada taikomi praktikoje.
Kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti tos seniūnijos, kurioje renkamas seniūnaitis, gyventojai, bendruomeninės organizacijos (VSĮ 38 straipsnio 5 dalis); seniūnaičių rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu rinkimuose dalyvauja ne mažiau kaip 5 procentai seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį, o pakartotiniams rinkimams reikalavimas rinkimuose dalyvaujančių gyventojų skaičiui netaikomas. Atsižvelgiant į tai, esant mažam gyventojų aktyvumui (ypač didelėse seniūnaitijose), yra atvejų, kai seniūnaitį išrenka vos keletas gyventojų. Tokiu atveju seniūnaičio atstovavimas visai tos seniūnaitijos gyventojų bendruomenei tampa kvestionuotinu. Pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybėje 2023 m. pirmajame seniūnaičio rinkimų ture surinkus 5 proc.
seniūnaitijos gyventojų balsų buvo išrinkti tik 2 seniūnaičiai. Šios savivaldybės seniūnaičių rinkimų pirmajame ture dalyvavo vidutiniškai pusė procento (0,503 proc.) seniūnaitijų gyventojų; seniūnaičiai neretai išrenkami, kai rinkimuose dalyvauja ir balsą už juos atiduoda mažiau nei vienas procentas (0,06 proc.) seniūnaitijos gyventojų. · Savivaldybės kontrolė ir auditas.
Pagal esamą reglamentavimą savivaldybėje kontrolę ir auditą atlieka: 1) savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnyba – savivaldybės administracijos direktoriui pavaldus, merui atskaitingas savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų ar kitų savivaldybės viešųjų juridinių asmenų, išskyrus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą, vidaus auditui atlikti (VSĮ 68 straipsnis); 2) savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba – savivaldybės biudžetinė įstaiga, prižiūrinti, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai (VSĮ 67 straipsnis).
Pažymėtina, kad centralizuoto vidaus audito ir kontrolės veikimą, tikslus ir dalyvių kompetenciją reglamentuoja VKVAĮ. Pagal VSĮ 5 straipsnio 2 dalį viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys.
Viešųjų paslaugų teikimas reglamentuojamas VSĮ 54 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad savivaldybė atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą; savivaldybės institucijos ir savivaldybės administracija viešųjų paslaugų neteikia, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus; viešąsias paslaugas gyventojams teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai; taip pat nustatyta, kad savivaldybė turi užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės gyventojai ir kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat.
Viešųjų paslaugų teikimo administravimas reglamentuojamas VSĮ 55 straipsnyje; jame nustatyta, kad savivaldybė gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus ir (ar) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PAVETPPSPSĮ ) arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka pavesti viešųjų paslaugų teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, kai atitinka 55 straipsnio 2 dalies 1
Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismas savo nutarimu pripažino, kad Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 3 dalies (2023 m. birželio 29 d. redakcija, TAR, 2023-07-05, Nr. 14000) nuostata „šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytais atvejais šio įstatymo 56 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir draudimai nėra taikomi“ prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalims, 120 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Galiojančioje VKVAĮ redakcijoje: VKVAĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytas baigtinis atvejų, kai viešojo juridinio asmens vidaus auditui atlikti vidaus audito paslaugos gali būti įsigyjamos VPĮ nustatyta tvarka, sąrašas.
10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vidaus audito tarnyba yra tiesiogiai pavaldi ir atskaitinga viešojo juridinio asmens vadovui, taip pat atskaitinga kolegialiam valdymo organui, jeigu kolegialus valdymo organas nurodytas viešojo juridinio asmens steigimo dokumentuose. Viešojo juridinio asmens vadovas užtikrina vidaus auditorių veiklos ir organizacinį nepriklausomumą ir negali šios valdymo funkcijos perduoti kitiems viešojo juridinio asmens darbuotojams.
Galiojančioje VSĮ redakcijoje (3 straipsnio 9 dalis) nustatyta, kad savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnyba yra savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui, atskaitingas merui.
Toks reglamentavimas neužtikrina savivaldybės centralizuoto audito tarnybos nepriklausomumo. Galiojančioje VPĮ redakcijoje: VPĮ 10 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad v
idaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju, kai tenkinamos 10 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos: 1) perkančioji organizacija kitą perkančiąją organizaciją kontroliuoja kaip tarnybą ar struktūrinį padalinį; 2) per paskutinius 3 finansinius metus daugiau kaip 80 procentų kontroliuojamos perkančiosios organizacijos gautų vidutinių pajamų iš pirkimo–pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš sutarčių, sudarytų su kontroliuojančia perkančiąja organizacija ar su juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja ta perkančioji organizacija, ir skirtos jos (jų) poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti; 3) kontroliuojamoje perkančiojoje organizacijoje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo. Vidaus sandoris gali būti sudaromas, kai perkant viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo arba įsigyjamos viešosios paslaugos, administruojamos vadovaujantis VSĮ 55 straipsnio 2 dalimi, arba įsigyjamos viešosios paslaugos, administruojamos vadovaujantis VSĮ 55 straipsnio 2 dalimi, arba vidaus administravimui reikalingas paslaugas įsigyja perkančiosios organizacijos, kurios yra valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.
Galiojančioje PAVETPPSPSĮ redakcijoje: PAVETPPSPSĮ 19 straipsnyje nustatyta, kad š io įstatymo reikalavimai netaikomi vidaus sandoriams, kuriuos perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, sudaro su kitu perkančiuoju subjektu ar perkančiąja organizacija, kai yra įvykdytos visos 19 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų nurodytos sąlygos. Vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju, kai tenkinamos 19 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos ir kai atitinka 19 straipsnio 2 dalies 1–3 punktų nustatytas sąlygas.
Galiojančioje Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo (toliau – BOPĮ) redakcijoje:
BOPĮ 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytas savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos sudarymas ir veikla. Šio straipsnio 3 dalyje pateiktos nuostatos dėl siūlymų teikimo išplėstinei seniūnaičių sueigai iš esmės yra analogiškos nustatytoms galiojančioje VSĮ redakcijoje – teikia siūlymus išplėstinei seniūnaičių sueigai dėl atstovų, deleguojamų į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos narius, ir dėl atstovų, deleguojamų dalyvauti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų, darbo grupių, komisijų darbe; teikia siūlymus savivaldybių institucijoms ir išplėstinei seniūnaičių sueigai dėl bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumo, dėl viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimo bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėmis organizacijoms tikslingumo, vietos verslumo skatinimo ir dėl kitų savivaldybės gyventojams svarbių reikalų.
Galiojančioje Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo N r. X-1241 (toliau – ŽĮ) redakcijoje: ŽĮ 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos nariais gali būti savivaldybės tarybos nariai, valstybės tarnautojai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, bendruomeninių organizacijų ir asociacijų ar kitų viešųjų juridinių asmenų ( išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą , atstovai, savivaldybės gyventojai.
VAĮ galiojančioje redakcijoje:
VAĮ 5 straipsnio, reglamentuojančio viešojo administravimo įgaliojimo suteikimą, 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir asociacijoms <...> gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas šio įstatymo 6 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatytose viešojo administravimo srityse, kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su viešosios įstaigos ar asociacijos veiklos tikslais ir kai nėra valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, kurioms šie įgaliojimai gali būti suteikti; viešosioms įstaigoms, kurių savininkė yra savivaldybė ir kurios atliks tai savivaldybei VSĮ 5 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju perduotas funkcijas <...>.
Galiojančioje Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 (toliau – ŽMĮ) redakcijoje: ŽMĮ 15 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės žemės perdavimą neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn, 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės nuosavybėn neatlygintinai perduodami valstybinės žemės sklypai, <...> kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatyti statiniams ir įrenginiams, reikalingiems savivaldybių funkcijoms atlikti, statyti ir eksploatuoti, o savivaldybė šiuo pagrindu nuosavybės teise valdomą valstybinės žemės sklypą turi teisę perduoti savivaldybės įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir VSĮ 3 straipsnio 19 dalyje nurodytoms įmonėms.
Galiojančioje Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 redakcijoje:
ADĮ 23 straipsnio, reglamentuojančio alternatyviųjų degalų įkrovimo prieigų planavimą ir plėtrą 11 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba arba jos įgaliota institucija priima sprendimą dėl viešai prieinamos įkrovimo prieigos operatoriaus veiklos vykdymo vadovaudamasi VSĮ 56 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama VSĮ projekto: ·
siūloma pakeisti VSĮ 3 straipsnį:
–
atsisakant sąvokos „savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnyba“, nes ši sąvoka vartojama tik siekiant nurodyti, kad pagal VKVAĮ savivaldybėse turi būti steigiama centralizuoto vidaus audito tarnyba;
·
siūloma pakeisti VSĮ 5 straipsnio 2 dalį – vartojamas sąvokas suderinti su VAĮ vartojamomis sąvokomis bei atsisakyti perteklinių nuostatų (viešųjų paslaugų teikimas reglamentuojamas VSĮ 54 straipsnyje). Siūloma pakeisti VSĮ 5 straipsnio 3 dalį, nustatant išimtį, kad jungtinės veiklos sutarties savivaldybė negali sudaryti VSĮ 55 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju, kai kitai savivaldybei yra perduodamas viešosios paslaugos teikimas, ir VSĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju, kai yra perduodamas viešosios paslaugos teikimo administravimas. Siūloma pripažinti netekusia galios VSĮ 5 straipsnio 4 dalį, nes siekiant aiškesnio reglamentavimo visos nuostatos, susijusios su viešųjų paslaugų teikimo administravimu, konsoliduojamos VSĮ projekto 26 ir 27 straipsniais keičiamuose VSĮ 55 ir 56 straipsniuose.
·
siūloma pakeisti VSĮ 6 straipsnio 4 punktą tikslinant formuluotes, jas suderinant su Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme (toliau – BĮĮ) ir VSTVNDĮ naudojamomis sąvokomis; 6 straipsnio 17 punktą tikslinant savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų sąvokas. Siūloma pakeisti šio straipsnio 38 punktą, tikslinant savarankiškosios funkcijos formuluotę akcentuojant investicijų verslo ir turizmo plėtrai pritraukimą. Tikslinti šios funkcijos formuluotę siūlo LSA, šis siūlymas grįstas tuo, kad investicijų pritraukimas tiesiogiai prisideda prie savivaldybės ekonominio augimo, darbo vietų kūrimo ir gyvenimo kokybės gerinimo vietos bendruomenėje, todėl savivaldybės savarankiškosios funkcijos pakeitimas galėtų paskatinti aktyvesnius savivaldybių veiksmus šioje srityje.
·
LSA siūlymu atsisakoma VSĮ 7 straipsnio 20 punkto, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015 metų Lietuvoje nebėra taikoma pieno kvotų sistema, o nuo 2017 metų panaikintos ir cukraus kvotos, todėl šiuo metu nei nacionaliniu, nei Europos Sąjungos lygiu kvotų administravimas nebevykdomas. Savivaldybės faktiškai šios funkcijos nevykdo, o pati nuostata yra teisiškai ir praktiškai nebeaktuali daugiau nei 10 metų. ·
siūloma pakeisti VSĮ 12 straipsnio 2 dalies nuostatą, plečiant savivaldybės tarybos nario atlyginimo mažinimo išimtis
savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos posėdžiuose, kuriuos savivaldybės tarybos narys praleidžia dėl šeimos nario, sutuoktinio, asmens, su kuriuo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota partnerystė, ir artimojo giminaičio laidotuvių. Siūlomas pokytis suderinamas su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis (VSĮ vartojama apibrėžta „artimojo giminaičio“ sąvoka).
Plečiant priežastis dėl savivaldybės tarybos nario nedalyvavimo savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos posėdžiuose pateisinimo siekiama išvengti teisinio neapibrėžtumo – nesiūlyti VSĮ nustatyti priežasčių, kurių taikymas būtų neaiškus ir dviprasmiškas. Todėl neatsižvelgta į savivaldybių siūlymus nemažinti savivaldybės tarybos nario atlyginimo tarybos nariui dėl ligos praleidus savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos posėdžius. Sprendimas neatsižvelgti priimtas atsižvelgiant į ligos, kaip asmens organizmo būklės, galimą neapibrėžtumą – ligą lemiančių diagnozių specifiką, asmens savijautą ir gebėjimą būti aktyviam bei darbingam. Jeigu VSĮ projektu būtų siūloma nemažinti savivaldybės tarybos nario atlyginimo jo ligos atveju, atsirastų prielaidos klausimams, susijusiems su tarybos nario pareiga atstovauti rinkėjui, pavyzdžiui, ilgai trunkančios ligos atvejais, labai sunkios ligos atvejais ir pan.
·
siūlomoje pakeisti VSĮ 13 straipsnio 6 dalyje tikslinamą sąvoką – vietoj sąvokos „ į jokią frakciją ar grupę nesusivienijusių savivaldybės tarybos narių“ siūloma vartoti „mišrios savivaldybės tarybos narių grupės“ sąvoką. ·
siūloma pakeisti VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 7 ir 17 punktus, plečiant savivaldybės tarybos išimtinę kompetenciją dėl savivaldybės kontrolieriaus skyrimo antrai kadencijai, taip pat priimti sprendimą dėl nepriklausomo išorės audito atlikimo, kai toks auditas nenumatytas savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos metų veiklos plane. Siūloma tikslinti savivaldybės tarybos išimtinę kompetenciją nustatant jai teisę priimti sprendimus dėl savivaldybės kontrolieriaus skyrimo antrai kadencijai.
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos metų veiklos planą tvirtina savivaldybės kontrolierius, kadangi savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veikla grindžiama nepriklausomumo principu, nėra galimybės įpareigoti savivaldybės kontrolierių tvirtinti metų veiklos planą, visiškai atitinkantį savivaldybės tarybos poreikius. Praktikoje egzistuoja situacijos, kai savivaldybė turi poreikį atlikti nepriklausomą išorės auditą, tačiau toks auditas nenumatytas savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos metų plane. Pavyzdžiui, Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenys rodo, kad 2025 m.
pagal BVPŽ kodą 79212200 – „Vidaus audito paslaugos“ viešąjį pirkimą vykdė Anykščių rajono savivaldybės administracija (pirkimo ID 1797310); pagal BVPŽ kodą 79212000 – „Audito paslaugos“ viešąjį pirkimą vykdė Šilutės rajono savivaldybės administracija (pirkimo ID 4928979); pagal BVPŽ kodą 79212100 – „Finansinio audito paslaugos“ viešąjį pirkimą vykdė Akmenės rajono savivaldybės administracija (pirkimo ID 5090765), Ignalinos rajono savivaldybė (pirkimo ID 5521396) ir kt. Siūloma tikslinti išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją suteikiant jai teisę priimti sprendimą dėl nepriklausomo išorės audito atlikimo, kai toks auditas nenumatytas savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos metų veiklos plane.
Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto nepriklausomo išorės audito paslaugos teikėjas turėtų būti parenkamas VPĮ nustatyta tvarka, šio teikėjo paslaugos turėtų būti apmokamos iš savivaldybės biudžeto lėšų. VSĮ projekto
siūloma pakeisti VSĮ 20 straipsnio 4 dalies 6 punktą nustatant, kad siūlymus dėl šio audito atlikimo galėtų teikti savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas. Taigi šiais siūlomais pakeitimais ne tik sudaromos geresnės sąlygos savivaldybės tarybai įgyvendinti jai įstatymų nustatytas teises savivaldybės finansinių išteklių valdymo srityje, bet ir sudaromos sąlygos didesniam savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų nepriklausomumui užtikrinti. ·
Siūloma pripažinti netekusiu galios VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 10 punktą, sudarant teisines prielaidas valdžių atskyrimo principui įgyvendinti ir efektyvesnei tiesioginį gyventojų mandatą turinčio savivaldybės mero veiklai bei jo nepriklausomumui užtikrinti. Didžiausias galimas vicemerų skaičius reglamentuotas VSĮ 32 straipsnio 3 dalimi; meras organizuoja savivaldybės biudžeto sudarymą ir vykdymą, teikia savivaldybės tarybai savivaldybės biudžeto projektą, biudžeto tikslinimą ir savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį (VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau savivaldybės biudžeto tvirtinimas – išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija (VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 12 punktas).
Taigi mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų komandos dydį riboja savivaldybės tarybos tvirtinamas savivaldybės biudžetas. Išorinę savivaldybės tarybos sprendimų teisėtumo priežiūrą atlieka Vyriausybės atstovai (Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 2 straipsnis); ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai prižiūri savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba.
Taip pat pažymėtina, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma nepasitikėjimo vicemeru ar savivaldybės administracijos direktoriumi pareiškimas (VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 8 punktas). · Siūloma pakeisti VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 11 punktą, plečiant savivaldybės tarybos išimtinę kompetenciją – suteikiant savivaldybės tarybai teisę priimti sprendimus dėl seniūnaitijų sudarymo, teritorijų priskyrimo seniūnaitijoms, pavadinimų joms suteikimo. Atlikta seniūnaitijų dydžio analizė rodo, kad dvylikoje savivaldybių ( Alytaus miesto, Elektrėnų, Kalvarijos, Kauno miesto, Kėdainių rajono, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Marijampolės rajono, Radviliškio rajono, Utenos rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono)
veikia seniūnaitijos, kurių gyventojų skaičius yra didesnis nei 3000 (3610–18 592), tai yra viršija VSĮ 38 straipsnio 2 dalyje nustatytą maksimalią seniūnaitijos gyventojų ribą. Ši situacija rodo, kad skirtingi savivaldybių teritorijų, gyventojų pasiskirstymo jose ypatumai „netelpa“ į VSĮ apibrėžtus kriterijus. Manytina, kad, savivaldybės tarybai suteikus teisę priimti sprendimus dėl seniūnaitijų sudarymo atsižvelgiant į savivaldybės specifiką, bus mažinamas perteklinis ir praktikoje ne visada veikiantis reguliavimas. Kadangi seniūnaitija yra teritorija, skirta savivaldybės bendruomenės vystymui ir plėtrai, ji neturi administravimo požymių (nevykdomas vietos valdžios sprendimų priėmimas, paslaugų teikimas, seniūnaitija nėra adreso sudedamoji dalis, be to, ji nėra privalomai steigtina ir kt.), manytina, kad netikslinga reglamentuoti jos, kaip teritorinio administracinio vieneto, įstatyme, kuriame nustatomi Lietuvos valstybės teritorijos administraciniai vienetai ir jų ribos.
Siekiant užtikrinti sisteminį pokytį s iūloma pripažinti netekusiu galios VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 38 punktą, VSĮ projekto
siūloma pripažinti netekusiu galios 27 straipsnio 2 dalies 14 punktą, VSĮ projekto 21 straipsniu siūloma pakeisti VSĮ 38 straipsnio 2 dalies nuostatas, susijusias su kriterijų seniūnaitijoms sudaryti nustatymu. Siūloma pakeisti VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 13 punktą, atliekant redakcinio pobūdžio pakeitimus, susijusius su „išplėstinės seniūnaičių sueigos“ sąvokos keitimu į sąvoką „seniūnijos sueiga“.
Siūloma pripažinti netekusiu galios VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 15 punktą, atsisakant perteklinės, praktikoje neaktualios nuostatos – pasiūlymų dėl savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų struktūrinių padalinių veiklos gerinimo teikimo šioms institucijoms, prireikus šių struktūrinių padalinių vadovų išklausymo reglamento nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į VSĮ 72 straipsnio 4 dalies nuostatas, savivaldybės institucijų teisė teikti pasiūlymus centrinio ir teritorinio administravimo subjektams išlieka.
Siūloma pakeisti VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 16 ir 31 punktų ir to paties straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas bei 24 straipsnio 3 dalies 5 punkto formuluotes suderinant su BĮĮ naudojama sąvoka „savivaldybės biudžetinė įstaiga“; taip pat patikslinant savivaldybės tarybos išimtinę kompetenciją priimti sprendimus dėl savivaldybės biudžetinių įstaigų, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, savivaldybės valdomų įmonių steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo, atskyrimo, likvidavimo ir dėl dalyvavimo steigiant viešuosius ir privačius juridinius asmenis ar tapimo šių juridinių asmenų dalyviu,
kai tai būtina šiame įstatyme nustatytoms funkcijoms atlikti arba tai nustato įstatymai. Pažymėtina, kad savivaldybės veikla yra orientuota į viešojo intereso tenkinimą vykdant įstatymais jai nustatytas funkcijas, todėl, atsižvelgiant į tai, manytina, kad steigti juridinius asmenis ar dalyvauti juose ji gali tiek, kiek tai yra būtina šioms funkcijoms įgyvendinti. Savivaldybės turto investavimas leidžiamas tik įstatymų nustatytais atvejais, o sprendimai dėl investavimo privalo būti pagrįsti racionaliu viešųjų lėšų panaudojimu. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis įpareigoja viešojo administravimo subjektus užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir nediskriminuoti ūkio subjektų, todėl savivaldybės dalyvavimas rinkoje (tampant juridinių asmenų dalyviu) pateisinamas tik atvejais, kai tai neišvengiamai būtina įstatymais jai pavestų funkcijų vykdymui (viešųjų paslaugų teikimui), užtikrinant konkurenciją, o taip pat, kaip minėta, užtikrinant pagrįstą ir racionalų viešųjų lėšų panaudojimą.
Siūloma pakeisti VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 27 punktą, atsisakant mero vykdomų triukšmo valdymo priežiūros funkcijų atsižvelgiant į tai, kad suteikti savivaldybės tarybai išimtinę kompetenciją prižiūrėti mero funkcijų atlikimą išskirtinai triukšmo valdymo srityje ir taip triukšmo valdymo sritį nepagrįstai išskiriant iš kitų valdymo sričių nėra teisinio pagrindo.
Siūloma pakeisti VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 29 punktą, aiškiau reglamentuojant savivaldybės tarybos išimtinę kompetenciją kainų ir tarifų dydžio nustatymo srityje. VSĮ ši kompetencija reglamentuota viename straipsnyje, o VSĮ projektu siūloma šią kompetenciją reglamentuoti dalimis (trimis punktais): –
29 punkte siūloma dėstyti nuostatą, kad savivaldybės taryba tvirtina konkrečiosios atlygintinos (mokamos) viešosios paslaugos kainą tais atvejais, kai teisės aktai nustato, kad viešoji paslauga gali būti gyventojams teikiama atlygintinai, ir kai atlyginimo dydžio nenustato valstybinio administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas;
1 punkte siūloma dėstyti nuostatą, kad savivaldybės taryba tvirtina viešosios paslaugos kainos nustatymo metodiką, jeigu viešosios paslaugos teikimą reglamentuojantis įstatymas viešosios paslaugos kainą paveda nustatyti tos paslaugos teikėjui, tačiau nenustato kainos dydžio apskaičiavimo metodikos ir šios metodikos nepaveda nustatyti jokiam valstybinio administravimo subjektui; –
292 punkte siūloma dėstyti nuostatą, kad įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės taryba gali nustatyti vietinių rinkliavų, įmokų ir mokesčių tarifus. Pažymint, kad savivaldybės taryba yra savivaldybės atstovaujamoji institucija (aukščiausia savivaldybės valdžios institucija), priimanti esminius sprendimus savivaldybės valdymo klausimais, manoma, kad, nuosekliai išdėsčius savivaldybės tarybos kompetenciją, bus sudarytos sąlygos geriau įgyvendinti subsidiarumo principą – savivaldybės administravimo subjektų sprendimai būtų priimami ir įgyvendinami tuo lygmeniu, kuriuo jie yra efektyviausi. Taip pat siekiama užtikrinti savivaldybės tarybos kompetencijos kainų ir tarifų srityje sisteminį reglamentavimą.
Siūlomo reglamentavimo įgyvendinimo stebėsena galėtų būti užtikrinama sistemiškai per Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo ir
nuostatų įgyvendinimą. Savivaldybės taryba, priimdama sprendimus VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 29, 291 ir 292 punktų pagrindu, turės galimybę atsižvelgti į esamą bendrąjį reguliavimą
·
siūloma pakeisti VSĮ 17 straipsnio 2 dalį, reglamentuojant savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimą pirmalaikių rinkimų, RK 13 straipsnyje numatytu atveju, metu, taip pat galimybę pirmalaikių rinkimų metu išrinktam merui prisiekti pirmajame savivaldybės tarybos posėdyje. Taip būtų sudaromos sąlygos išvengti teisinio neapibrėžtumo RK 13 straipsnyje nustatytų pirmalaikių rinkimų atveju. VSĮ 17 straipsnio 10 dalyje tikslinimas atliktas dėl pasikeitusios („mišrios savivaldybės tarybos narių grupės“) sąvokos.
Siūloma pakeisti VSĮ 17 straipsnio 23 dalį, nustatant pareigą merui ne rečiau kaip kartą per pusę metų vieno iš savivaldybės tarybos posėdžių metu organizuoti mažumos valandą. Patikslinimas būtinas, nes praktinės situacijos (taip pat Vyriausybės atstovų pateikiama informacija) savivaldybėse rodo, kad ne visada pavyksta sklandžiai įgyvendinti opozicijos teises, pavyzdžiui, savivaldybių tarybų darbo reglamentuose nustatomos papildomos sąlygos, apsunkinančios ar ribojančios savivaldybės tarybos mažumos teisės įgyvendinimo formą
·
siūloma pakeisti VSĮ 18 straipsnio 2 dalį, nustatant pareigą savivaldybės tarybos nustatyta tvarka savivaldybės kolegijos posėdžius transliuoti savivaldybės interneto svetainėje, išskyrus uždarus savivaldybės kolegijos posėdžius, kai posėdyje svarstomi klausimai, kuriuose yra valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį sudarančios informacijos ir (ar) asmens duomenų (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis). Šiuo pakeitimu siekiama didinti savivaldybės kolegijos veiklos viešumą taip užtikrinant gyventojų teisę gauti informaciją, didinti gyventojų pasitikėjimą –
viešos transliacijos sudaro sąlygas gyventojams matyti, kaip ir kokiais argumentais remiantis priimami sprendimai, diskusijose atsispindintys argumentai ir pan. Siūloma pripažinti netekusia galios VSĮ 18 straipsnio 2 dalį – atsisakyti savivaldybės Kolegijos funkcijos svarstyti mero politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių – taip užtikrinant mero nepriklausomumą. ·
siūloma pakeisti VSĮ 20 straipsnio 2 dalį, nustatant Kontrolės komiteto pirmininko delegavimą ne tik iš savivaldybės tarybos opozicijos narių, bet ir iš daugiausia narių turinčios savivaldybės tarybos mažumos frakcijos ar jų koalicijos narių tais atvejais, kai savivaldybės taryboje nėra pasiskelbusi opozicija. Šiuo siūlymu siekiama užtikrinti Kontrolės komiteto, kaip vieno iš svarbiausių savivaldybės tarybos komitetų, veiklą ir tais atvejais, kai savivaldybės taryboje nėra pasiskelbusi opozicija.
Siūloma pakeisti VSĮ 20 straipsnio 4 dalies 1 punktą, plečiant Kontrolės komiteto kompetenciją teikti siūlymus savivaldybės tarybai paskirti savivaldybės kontrolieriaus pareigas laimėjusį asmenį. VSĮ šią funkciją atlieka meras, todėl taip pat keičiamas VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 7 punktas. Šiuo pakeitimu būtų užtikrinamas didesnis savivaldybės kontrolieriaus nepriklausomumas. Šiam pokyčiui įgyvendinti numatoma keisti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimą Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“. Taip pat siūloma pakeisti VSĮ 20 straipsnio 4 dalies 3 punktą, atsisakant Komiteto pareigos teikti išvadą dėl savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos biudžeto asignavimų darbo užmokesčiui ateinantiems metams. Šiuo pakeitimu siekiama VSĮ nuostatas suderinti su Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis, kuriose nėra įtvirtinta, kad tvirtindama biudžetą savivaldybės taryba nustato asignavimus darbo užmokesčiui.
Siūloma VSĮ 20 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatyti, kad Kontrolės komitetas savivaldybės tarybai galėtų teikti siūlymus atlikti nepriklausomą išorės savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei savivaldybės veiklos auditą, jei toks auditas nenumatytas savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos metų veiklos plane, ir teiktų išvadas dėl šio audito rezultatų. Taip sudaromos sąlygos savivaldybės tarybos nariams, kurie nėra priskiriami savivaldybės tarybos daugumai, geriau atstovauti savo rinkėjams. ·
siūloma pakeisti VSĮ 21 straipsnio 6 dalį nustatant galimybę savivaldybės tarybos k
omiteto nariui pasirinkti dalyvavimo komiteto posėdyje būdą. Pasirinkęs nuotolinio dalyvavimo komiteto posėdyje būdą apie tai reglamento nustatyta tvarka jis informuoja komiteto pirmininką. Siūlomas reglamentavimas sudarys sąlygas efektyvesniam komitetų posėdžių organizavimui bei geresnes sąlygas savivaldybės tarybos nariams dalyvauti komitetų posėdžiuose.
12 straipsniu siūloma pakeisti VSĮ 22 straipsnio 3 dalį, atliekant redakcinio pobūdžio keitimus. ·
siūloma pakeisti VSĮ 23 straipsnio 1 dalį, nustatant Etikos komisijos pirmininko delegavimo taisyklę, analogišką Kontrolės komiteto pirmininko delegavimui, siekiant užtikrinti Kontrolės komiteto veiklą tais atvejais, kai savivaldybės taryboje nėra pasiskelbusi opozicija. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės administracijos darbuotojas tiesiogiai pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui, nustatoma pareiga ne merui, o savivaldybės administracijos direktoriui paskirti asmenį šios komisijos atsakingojo sekretoriaus pareigoms atlikti. Analogiškais motyvais atliekami VSĮ projekto
siūlomi VSĮ 24 straipsnio 1 dalies pakeitimai dėl Antikorupcijos komisijos pirmininko ir šios komisijos atsakingojo sekretoriaus paskyrimo. 24 straipsnio 3 dalies 5 punkte atliekami techninio pobūdžio patikslinimai. ·
siūloma papildyti VSĮ 25 straipsnio 4 dalį 5 punktu, nustatant, kad meras užtikrina, kad pagal
nustatytus reikalavimus savivaldybės vidaus auditorių veikla būtų nepriklausoma. Ši nuostata būtina: 1) siekiant užtikrinti teisės aktų sistemiškumą ir nuoseklumą – VKVAĮ įtvirtintas vidaus audito nepriklausomumo principas turi būti aiškiai susietas su konkrečiu subjektu savivaldybės lygmeniu; 2) aiškiai apibrėžti atsakomybę – įtvirtinamas konkretus subjektas (meras), atsakingas už nepriklausomumo principo įgyvendinimą, taip išvengiant kompetencijų neapibrėžtumo ar atsakomybės išskaidymo; 3) sustiprinti vidaus kontrolės sistemą – vidaus audito nepriklausomumas yra esminė skaidrios, efektyvios ir teisėtos savivaldybės veiklos sąlyga; 4) atitikti vietos savivaldos valdymo modelį – merui, kaip vykdomosios valdžios subjektui tenka sisteminė atsakomybė už tinkamą vidaus kontrolės aplinkos funkcionavimą.
·
siūloma pakeisti VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir papildyti šio straipsnio 2 dalį
71 punktu aiškiau išdėstant mero funkcijas, susijusias su savivaldybės biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, vadovų darbo santykiais. Pakeisti šio straipsnio 2 dalies 8 ir 25 punktus, panaikinant mero įgaliojimus skiri į pareigas savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vadovą bei kontroliuoti šios tarnybos vadovo veiklą. Taip pat panaikinti mero teisę teikti siūlymus savivaldybės tarybai dėl pavedimo savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai atlikti auditą, kuris nenumatytas šios tarnybos plane, ir suteikti merui teisę siūlyti tarybai priimti sprendimą dėl tokio audito atlikimo. Šias nuostatas siūloma tikslinti, kad būtų sudarytos sąlygos įgyvendinti savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas. Šiuo siūlymu siekiama didinti savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nepriklausomumą ir jos atliktų auditų poveikį.
Siūloma pakeisti VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 9 ir 19 punktus, suderinant sąvokas su BĮĮ ir VSTVNDĮ naudojamomis sąvokomis ir atliekant patikslinimus, būtinus reglamentavimo aiškumui, dėl turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo juridiniame asmenyje, kurio valdyme dalyvauja savivaldybė. Siekiant užtikrinti skaidrumo principo įgyvendinimą, taip pat siūloma nustatyti pareigą savivaldybės metinių ataskaitų rinkinyje pateikti informaciją apie mero fondo lėšų panaudojimą.
Siūloma pripažinti netekusiais galios VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 14, 20 ir 21 punktus, taip sudarant teisines prielaidas efektyviau įgyvendinti savivaldybės vykdomosios institucijos funkcijas.
Siūloma pakeisti VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 31 punktą, merą įgaliojant atlikti VKVAĮ nustatytus viešojo juridinio asmens vadovo įgaliojimus, kurie susiję su sprendimų dėl savivaldybės centralizuoto vidaus audito vidaus audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų priėmimu. ·
siūloma pakeisti VSĮ 30 straipsnio 2 dalį, plečiant merą pavaduojančio vicemero funkcijas, nustatant, kad merui laikinai nevykdant pareigų, jį laikinai pavaduojantis vicemeras galėtų atlikti VSĮ 27 straipsnio 2 dalies71 punkte nustatytą funkciją –
Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinti funkcijas, susijusias su savivaldybės biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų darbo santykiais (pavyzdžiui, tokiomis kaip atostogų suteikimas, leidimas dirbti nuotoliniu būdu ir pan.), šiuo pakeitimu prisidedant prie esamo reguliavimo praktinio taikymo tobulinimo; atlikti VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 19 punkte nustatytą funkciją
siūloma papildyti VSĮ 34 straipsnio 6 dalį 21 punktu, plečiant savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas dėl savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnybos ilgalaikio ir metinio veiklos plano tvirtinimo, dėl sprendimo pasitelkti atitinkamų sričių specialistus (ekspertus), kai atliekamas specifinių sričių vidaus auditas, priėmimo, dėl kitų VKVAĮ viešojo juridinio asmens vadovo funkcijų atlikimo, jeigu VSĮ nenustatyta kitaip.
Siūloma pakeisti VSĮ 34 straipsnio 6 dalies 3 punktą, suderinat jį su VSĮ projekto 19 straipsniu keičiamu VSĮ 35 straipsniu. ·
siūloma pakeisti VSĮ 35 straipsnį, atsisakant galimybės steigti seniūnijas, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga. Šiuo metu nėra nė vienos seniūnijos, kurios teisinė forma būtų biudžetinė įstaiga – visos esamos seniūnijos veikia kaip biudžetinių įstaigų filialai – savivaldybių administracijų filialai. Pastebėtina, kad pagal galiojantį reglamentavimą biudžetinė įstaiga seniūnija galėtų būti steigiama tik viešosioms paslaugoms teikti, o tai susiaurintų šiuo metu veikiančių seniūnijų, kaip biudžetinių įstaigų filialų, veiklos apimtį. VSĮ projektu taip pat siūloma mažinti pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos narių skaičių nuo 7 iki 5, nustatant, kad tik 2 šios komisijos nariai būtų tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos seniūnijos sueigos deleguoti asmenys, atsižvelgiant į tai, kad seniūnaitis neretai išrenkamas nedideliu gyventojų balsų skaičiumi, jo atstovavimas visai seniūnaitijos bendruomenei tam tikrais atvejais galėtų būti kvestionuotinas (kandidatui į seniūnaičius taip pat nėra taikomi jokie kvalifikaciniai reikalavimai), o atitinkamai seniūnas yra valstybės tarnautojas, kuriam taikomi Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti reikalavimai.
·
siūloma pakeisti VSĮ 36 straipsnio 3, 4 ir 6 punktus, tikslinant sąvokas, taip pat įpareigojant seniūną seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą ir seniūnijos sueigos sprendimą dėl šios ataskaitos teikti ne merui, o savivaldybės administracijos direktoriui (atsižvelgiant į tai, kad seniūnija yra savivaldybės administracijos filialas). Seniūnija pavaldumo koordinaciniais ryšiais siejama su savivaldybės administracijos direktoriumi, todėl ataskaitos teikimas jam yra pagrįstas. · 21–24 straipsniais siūloma pakeisti VSĮ 38–41 straipsnius:
1. Sudaryti geresnes sąlygas seniūnaičiui atstovauti seniūnaitijos bendruomenei:
Vilniaus miesto, Alytaus miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Palangos miesto, Panevėžio miesto, Šiaulių miesto – savivaldybėms suteikiama galimybė savo nuožiūra spręsti dėl minėto reikalavimo laikymosi. Manytina, kad toks nuoseklumas užtikrintų seniūnijų „išlaikymą“ (nenaikinimą), paskatintų seniūnaitijų atsiradimą kaimiškosiose savivaldybėse ir kartu nekeltų savivaldybėms, kuriose nėra įsteigtos seniūnijos, bet yra sudarytos seniūnaitijos, prisitaikymo prie siūlomo teisinio reguliavimo įgyvendinimo naštos, taip pat užtikrintų seniūnaičio instituto stiprinimo idėjos įgyvendinimą bei nuoseklų visų savivaldybėje veikiančių struktūrinių grandžių įsitraukimą į tai.
Įvertinus duomenis apie seniūnaitijose gyvenančių gyventojų skaičių buvo pasirinktas 4 procentų dydis, nes toks dydis leidžia pakartotiniuose rinkimuose seniūnaitį išrinkti mažesniam gyventojų skaičiui nei pirmuose rinkimuose, kartu eliminuoja galimybę, kad seniūnaitį išrinks mažiau nei vienas procentas seniūnaitijos gyventojų; pavyzdžiui, jeigu seniūnaitijoje gyvens 102 gyventojai – 5 proc. sudarys 5 gyventojai, o 4 proc. – 4 gyventojai; jeigu seniūnaitijoje gyvens 1113 gyventojų – 5 proc. sudarys 56 gyventojai, o 4 proc. – 45 gyventojai. Manytina, kad siūlomas seniūnaičių rinkimų modelis skatintų gyventojus būti aktyvesnius – tiek siūlant pretendentus, tiek renkant seniūnaičius.
Dviejų turų seniūnaičių rinkimai ir per antrą turą neišrinkus seniūnaičio sudaroma galimybė bendruomenei kreiptis į merą dėl naujų seniūnaičio rinkimų organizavimo sudarys sąlygas savivaldybėse formuotis kokybiškam naujam bendruomenės atstovavimui. Manytina, kad siūlomais pakeitimais yra ne tik reglamentuojamas seniūnaičio rinkimas, bet ir gyventojo teisės dalyvauti seniūnaičio rinkimuose realizavimas. Antruoju seniūnaičių rinkimo turu sudaromos sąlygos gyventojams, dėl kokių nors priežasčių negalėjusiems dalyvauti pirmajame seniūnaičio rinkimo ture dalyvauti seniūnaičio rinkimuose taip sudarant visas sąlygas gyventojams išrinkti jų gyvenamosios vietos atstovą – seniūnaitį.
Atvejais, kai seniūnaitijos gyventojai nemato atstovavimo per seniūnaitį poreikio ir seniūnaitis nėra išrenkamas, seniūnaitijos gyventojai savo bendruomeninius interesus gali realizuoti per toje seniūnaitijoje veikiančias bendruomenines organizacijas.
2. Didinti seniūnaičio instituto patrauklumą ir seniūnaičio ir bendruomenės atstovų socialines garantijas:
Pastebėtina, kad siūloma nustatyti analogišką, VSĮ 22 straipsnio 11 dalyje nustatytą reglamentavimą, pagal kurį savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariai, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, komisijų posėdžių metu atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jiems darbo vietą.
Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti ne tik savivaldybės tarybos nariai, bet ir valstybės tarnautojai, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės gyventojai (VSĮ 22 str. 3 d.). Taigi siūlomas reguliavimas (atleisti seniūnaičius nuo tiesioginio darbo ar pareigų) yra analogiškas kitiems savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariams taikomam reguliavimui.
Minėtų nuostatų taikymo praktikoje problemų įsigaliojus naujos redakcijos VSĮ, įtvirtinusiam naują vietos savivaldos modelį, nebuvo nustatyta, todėl analogijos taikymas, praktinio taikymo problemų neturėtų sukelti.
Šiuo siūlymu siekiama fiksuoti maksimalų išmokos dydį ir taip užtikrinti, kad atotrūkis tarp savivaldybių ilgainiui mažėtų – dabar savivaldybės skiria nuo 40 iki 200 eurų. Skirti išmoką siūloma palikti kaip teisę, o ne pareigą, nes pareigos nustatymas suponuotų valstybės biudžeto lėšų poreikį savivaldybių patirtoms išlaidoms kompensuoti. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu savivaldybėse yra apie 3200 seniūnaitijų, preziumuojant, kad seniūnaitijų seniūnaičių išmokoms savivaldybių tarybos nustatytų seniūnaičių, su jų kaip seniūnaičių veikla susijusių kanceliarinių, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidų vidutinę 180 eurų dydžio kompensaciją, per metus (12 mėn.) šios išlaidos galėtų sudaryti apie 6 912 000 eurų.
Atveju, jei visų savivaldybių tarybos nustatytų galimą maksimalią (10 procentų VDU) visų seniūnaičių kompensuojamų išlaidų lėšų sumą, o visi seniūnaičiai patirtų maksimalias galimas patirti kompensuojamas išlaidas, ši suma galėtų sudaryti 8 870 400 eurų.
Tobulinti seniūnaičio įgaliojimų reglamentavimą: siūloma nustatyti, kad seniūnaičio įgaliojimai nutrūksta bei nauji rinkimai organizuojami ir tais atvejais, kai seniūnaitis ne tik atsisako savo pareigų ar jam mirus, ar dėl atsiradusios negalios, ar įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo seniūnaitis pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, ar seniūnaičiui tapus įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos nariu, bet ir gyvenamąją vietą deklaravus kitoje seniūnaitijoje arba deklaravus išvykimą iš Lietuvos Respublikos, taip pat tais atvejais, kai ne mažiau kaip 10 procentų tos seniūnaitijos gyventojų pateikia merui argumentuotą kreipimąsi dėl seniūnaičio atšaukimo. Nauji seniūnaičio rinkimai organizuojami
ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo seniūnaičio įgaliojimų nutrūkimo dienos . Pažymėtina, kad seniūnaitis, kaip gyvenamosios vietos atstovas, veikia ne tik jį išrinkusių gyventojų, bet visų tos vietovės gyventojų labui, todėl seniūnaičiui atstatydinti siūloma taikyti 10 proc. seniūnaitijos gyventojų argumentuotą kreipimąsi. Taip pat pažymėtina, kad, pavyzdžiui, seniūnaitijose, kuriose gyvena 100 gyventojų (siūlomu pakeitimu dėl seniūnaičio atšaukimo) seniūnaičiui atšaukti pakaktų 10 gyventojų.
siūloma pakeisti VSĮ 54 straipsnį, viename straipsnyje konsoliduojant savivaldybės atsakomybę už viešųjų paslaugų teikimą ir už viešųjų paslaugų teikimo administravimą. Siekiama sudaryti teisines prielaidas mažinti skirtumus tarp savivaldybių ir tarp skirtingų viešųjų paslaugų užtikrinat savivaldybės gyventojų teisę į viešųjų paslaugų prieinamumą, kokybę ir teikimo nepertraukiamumą. Siūloma aiškiai reglamentuoti savivaldybės atsakomybę prieš gyventojus nepriklausomai nuo to, kas teikia viešąją paslaugą arba kas administruoja viešosios paslaugos teikimą. ·
siūloma pakeisti VSĮ 55 straipsnį
sistemiškai konsoliduojant visas VSĮ aktualioje redakcijoje esančias viešųjų paslaugų teikimą reglamentuojančias nuostatas. Siūlomais pakeitimais siekiama sudaryti sąlygas aiškesniam supratimui, kas yra viešosios paslaugos teikimas, kaip viešosios paslaugos teikimas gali būti perduodamas kitai savivaldybei. Spendimų dėl to, kurios viešosios paslaugos (viešųjų paslaugų teikimas) yra perduodamas, diskrecija paliekama savivaldybių taryboms. Tokius sprendimus savivaldybės galės priimti atsižvelgdamos į įsipareigojimus savivaldybės bendruomenei ir savivaldybės bendruomenės interesus, tačiau be apribojimų, nustatančių baigtinį viešųjų paslaugų, kurių teikimas gali būti perduodamas, sąrašą. Toks lankstumas teminiu aspektu, kartu su aiškiai apibrėžtomis atsakomybės ribomis leis prisitaikyti prie vietos sąlygų, kurios savivaldybėse yra skirtingos dėl geografinės padėties, demografinių ypatumų, socialinės struktūros, žmogiškųjų išteklių, infrastruktūros, ekonominių ir finansinių bei kitų aspektų. Viešųjų paslaugų teikimo perdavimas gali tapti ir veiksminga priemone užtikrinant viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą. Kokybės aspektu, sutelkus išteklius
gali būti užtikrinta, kad bus pakankamai kvalifikuoto paslaugą teikiančio personalo ir bus galima pasinaudoti bendrai naudojama infrastruktūra. Prieinamumo aspektu – svarbu tai, kad viešoji paslauga gali tapti geografiškai ir fiziškai prieinama ją gauti norintiems gyventojams tose savivaldybėse, kuriose nebuvo teikiama (pavyzdžiui, ne visose savivaldybėse užsitikrinamas techninės kūrybos, technologijų krypčių neformalusis švietimas, specializuotos socialinės paslaugos vaikams su raidos sutrikimais ir juos auginančioms šeimoms ir kt.). Atsakomybė už kitai savivaldybei perduotą viešosios paslaugos teikimą turėtų būti suprantama kaip atsakomybė savivaldybės bendruomenei, kuri ir toliau lieka savivaldybei, perdavusiai šios paslaugos teikimą.
Tai reiškia, kad paslaugos teikimą perdavusi savivaldybė atsako už tai, kad: viešoji paslauga būtų teikiama; paslaugos teikimas atitiktų projekto 25 straipsniu keičiamo VSĮ 54 straipsnio 1 dalies nuostatas; savivaldybės tarybos sprendimas dėl viešosios paslaugos teikimo perdavimo kitai savivaldybei ir savivaldybių tarpusavio sutartis užtikrintų perduodančios savivaldybės atsakomybės įgyvendinimą. Siūlomas reglamentavimas tiesiogiai atliepia ir įvairių Europos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijų teikiamas rekomendacijas Lietuvai, tarp jų – 2025 m.
Europos Semestro Šalies ataskaitoje teikiamą rekomendaciją stiprinti regionų visuomeninį ir ekonominį atsparumą, ypač atsižvelgiant į geopolitinių rizikų poveikį visoje Lietuvoje, be kita ko, tobulinant dabartinę teisinę ir institucinę sistemą siekiant skatinti savivaldybių bendradarbiavimą teikiant viešąsias paslaugas ir kuriant vietos klasterius (prieiga internetu: https://economy-finance.ec.europa.eu/document/download/6c6b5a51-d3d3-4843-8035-df042a92e031_en?filename=LT_CR_SWD_2025_215_1_EN_autre_document_travail_service_part1_v3.pdf (25 p.).
(25 p.). Siūlomais pakeitimais nustatomi reikalavimai savivaldybių tarybų sprendimams (tiek viešosios paslaugos teikimą perduodančios savivaldybės, tiek savivaldybės, kuriai yra perduodamas šios viešosios paslaugos teikimas) bei šių sprendimų įgyvendinimą reglamentuojančioms savivaldybių pasirašomoms sutartims. ·
siūloma pakeisti VSĮ
56 straipsnį – siūloma nustatyti, kad savivaldybė viešųjų paslaugų teikimo administravimą gali perduoti ne tik kitai savivaldybei arba juridiniam asmeniui, kuriame savivaldybė dalyvauja kartu su kitomis savivaldybėms, bet ir savivaldybių įsteigtam juridiniam asmeniui, planuojančiam ir koordinuojančiam nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą – regiono plėtros tarybai. Siūlomi pakeitimai taip pat įgyvendina Vyriausybės programos 513 punkto „Regionų plėtros taryboms suteiksime regionų plėtrai svarbiausias viešojo administravimo funkcijas, kad sprendimai dėl regionų plėtros būtų priimami ir įgyvendinami regionuose“ ir Europos Komisijos pagal 2026 metų Techninės paramos priemonės kvietimą atrinktame projekte 26LT01 „Reinforcing the Governance Framework for Effective Regional Policy in Lithuania“ kur, be kitų tobulinamų regioninės politikos aspektų yra numatytas ir infrastruktūros bei viešųjų paslaugų teritorinio planavimo, strateginio investicijų planavimo ir reguliavimo priemonių integravimas regioniniu lygmeniu.
Savivaldybės administravimo subjektai organizuoja ir administruoja viešųjų paslaugų teikimą gyventojams vadovaudamiesi Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir vykdydami jame nustatytas pareigas. Siūloma nustatyti atvejus, kada savivaldybė turi parinkti viešosios paslaugos teikėją: kai tai numato viešosios paslaugos teikimą reglamentuojantis įstatymas, kai pradedama teikti nauja, iki tol neteikta viešoji paslauga arba kai viešosios paslaugos teikimas nėra reglamentuotas įstatymu. Numatyta, kad viešosios paslaugos teikėjas būtų parenkamas vadovaujantis viešųjų pirkimų, specialiųjų pirkimų arba koncesijų teisiniu reglamentavimu, o siekiant užtikrinti paslaugų kokybę galėtų būti parenkamas ir daugiau nei vienas viešosios paslaugos teikėjas. Taip pat siūloma nustatyti, kad šiame straipsnyje nustatytais atvejais savivaldybė galėtų steigti juridinį asmenį viešajai paslaugai teikti arba pavesti ją teikti jau veikiančiam savivaldybės įsteigtam juridiniam asmeniui.
Savivaldybė negali perduoti viešosios paslaugos teikimo administravimo funkcijų, susijusių su viešosios paslaugos teikimo taisyklių ar tvarkos nustatymu (jeigu šios taisyklės ar tvarka nėra nustatyti aukštesnės galios teisės aktais). Siūlomais pakeitimais taip pat nustatomi reikalavimai savivaldybių tarybų sprendimams (tiek viešosios paslaugos teikimo administravimą perduodančios savivaldybės, tiek savivaldybės, kuriai yra perduodamas šios viešosios paslaugos teikimo administravimas) bei šių sprendimų įgyvendinimą reglamentuojančioms savivaldybių pasirašomoms sutartims.
Sistemiškai vertinant VAĮ 5 ir 6 straipsnių nuostatas, savivaldybės negalės perduoti viešosios paslaugos teikimo administravimo subjektui, kuriam pagal VAĮ nuostatas tokie įgaliojimai negali būti suteikti. Manytina, kad siūlomų viešųjų paslaugų teikimo administravimą reglamentuojančių nuostatų pakeitimų turinys šiame straipsnyje konsoliduojant bei sistemiškai ir aiškiai dėstant visas viešųjų paslaugų teikimo administravimą reglamentuojančias nuostatas savivaldybėms sudarys sąlygas pradėti taikyti jas praktikoje bei lengviau įgyvendinti reglamentavimą.
VSĮ projektu atsisakoma ūkinės veiklos (įskaitant ir naują ūkinę veiklą) reglamentavimo. Teisės aktai nedraudžia savivaldybei vykdyti kitos veiklos, kuri nėra laikoma viešąja paslauga, įskaitant ir komercinio pobūdžio veiklą. Skirtingai nuo pareigos užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą savivaldybės gyventojams, vykdyti komercinio pobūdžio veiklą savivaldybė turi teisę (bet ne pareigą). Manytina, kad tokias teises turi ir kiti juridiniai asmenys, kurių steigėja yra Vyriausybė, todėl (esant poreikiui ir (ar) sprendimui) šios teisės vykdyti komercinio pobūdžio veiklą ribojimas (esant tokim poreikiui) turėtų būti nustatomas sistemiškai. Atsižvelgiant į tai, siūloma VSĮ atsisakyti nuostatų, susijusių su naujos ūkinės veiklos vykdymu savivaldybėse. Savivaldybės, priėmusios sprendimą vykdyti ūkinę veiklą (įskaitant ir komercinio pobūdžio veiklą) privalės taikyti Konkurencijos įstatymo nuostatas
· 28, 29 ir 30 straipsniais siūloma pakeisti VSĮ 57, 60 ir 65 straipsnius, atliekant redakcinio pobūdžio keitimus, reikalingus sąvokoms ir formuluotėms suvienodinti. ·
siūloma pakeisti VSĮ 67 straipsnį, atliekant pakeitimus, reikalingus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos bei savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnybos reglamentavimo aiškumui gryninti. Siūloma:
, kuria nustatoma pareiga merui ir audituojamų subjektų vadovams gavus iš savivaldybės kontrolieriaus 67 straipsnio 9 dalies 8 punkte nurodytas rekomendacijas per savivaldybės kontrolieriaus nustatytą terminą pateikti rekomendacijų įgyvendinimo priemones ir jų įgyvendinimo terminus bei savivaldybės kontrolieriaus nustatyta tvarka informuoti savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą apie rekomendacijų įgyvendinimo eigą ir rezultatus. Šiuo keitimu sudaromos sąlygos didinti savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atliekamo audito poveikį;
Nr. 4-01-5916 įvardintos rizikos dėl savivaldybių tarybų rinkimo ciklo įtakos laiku atliktinam vidaus auditui savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboje ir taip pat panaikinta galimybė pasireikšti rizikai dėl galimai suteiktos diskrecijos savivaldybės kontrolieriui spręsti dėl vidaus audito apimties ir tikslų. ·
siūloma pripažinti netekusiu galios VSĮ 68 straipsnį, nes vidaus kontrolės ir vidaus audito veikimas, tikslai ir dalyvių kompetencija vidaus kontrolės ir vidaus audito srityse nustatyti VAVKĮ. ·
siūloma pakeisti VSĮ 70 straipsnį, aiškiau reglamentuojant savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų ar administracinių sprendimų apskundimo tvarką ir suderinant įstatyme naudojamas sąvokas bei formuluotes;
tikslinamos 71 straipsnyje ir 72 straipsnyje naudojamos sąvokos. ·
siūloma patvirtinti VSĮ pakeitimo įstatymui įgyvendinti ir taikyti būtinas nuostatas:
siekiama suteikti pakankamai laiko savivaldybėms prisitaikyti prie siūlomo reguliavimo: 1) įsivertinti gyventojams atlygintinai teikiamų viešųjų paslaugų apimtį (tiek viešųjų paslaugų, kurių kainos nenustato įstatymas ar valstybinio administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas, reglamentuojantis tos viešosios paslaugos teikimą, tiek viešųjų paslaugų, kurių teikimą reglamentuojantis įstatymas paveda viešosios paslaugos teikėjui nustatyti atlyginimo už viešąją paslaugą dydį, tačiau nenustato šio dydžio apskaičiavimo metodikos ir nepaveda šios metodikos nustatyti jokiam valstybinio administravimo subjektui); 2) nustatyti viešosios paslaugos savikaina ekonomiškai pagrįstą viešosios paslaugos kainą arba parengti viešosios paslaugos savikaina ekonomiškai pagrįstą viešosios paslaugos kainos nustatymo metodiką;
VKVAĮ projekto: ·
siūloma pakeisti 9 straipsnio 3 dalį, patikslinant nuostatas dėl savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnybos ir pateikiant sąrašą subjektų, kuriuose vidaus auditą atlieka savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnyba. Šiuo siūlymu siekiama VKVAĮ ir visai vidaus audito sistemai suteikti daugiau teisinio aiškumo, įvardijant, kad savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnyba atlieka vidaus auditą juridiniuose asmenyse (išskyrus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą), kurie su savivaldybės administracija nesusieti pavaldumo koordinaciniais ryšiais ir kurie gali būti savarankiški asignavimų valdytojai.
Siūloma pakeisti 9 straipsnio 7 dalį, atliekant redakcinio pobūdžio patikslinimus ir papildant ją 4 punktu, taip sudarant sąlygas VPĮ nustatyta tvarka įsigyti vidaus audito paslaugas vidaus auditui savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboje atlikti. Šia nuostata siekiama suderinti VKVAĮ nuostatas su 2024 m. birželio 6 d. priimtu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 9, 12, 15, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 38, 63, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-2688 ir pašalinti koliziją tarp teisės aktų, kuri yra įvardinta Specialiųjų tyrimų tarnybos 2025 m. birželio 26 d. rašte Nr. 4-01-5916. ·
siūloma pakeisti 10 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnybos pavaldumas ir atskaitingumas reglamentuojamas Vietos savivaldos įstatyme, atsižvelgiant į VKVAĮ nustatytą vidaus kontrolės ir vidaus audito tarybos pavaldumo ir atskaitingumo reglamentavimą (VKVAĮ nustatyta, kad vidaus audito tarnyba yra tiesiogiai pavaldi ir atskaitinga viešojo juridinio asmens vadovui <...>). ·
siūloma pakeisti 11 straipsnio 3 ir 4 dalis ir papildyti 31 ir 41 straipsniais, suteikiant reglamentavimui daugiau skaidrumo ir teisinio aiškumo. Dėl Konstitucijoje įtvirtinto savivaldybių veiklos savarankiškumo VKVAĮ 11 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnybos praktikoje negali pritaikyti, todėl siūloma šiuos straipsnius patikslinti, nustatant, kad jie netaikomi savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnyboms, ir straipsnį papildyti 31 ir 41 dalimis, kuriose siūloma įtvirtinti nuostatas, aktualias šioms tarnyboms. ·
, siekiant sudaryti sąlygas pasirengti įstatymo įgyvendinimui, siūloma nustatyti, kad VKVAĮ projektas įsigalioja 2026 m. spalio 1 d. VPĮ projektu ir PAVETPPSPS projektu: ·
Įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas. Šiais projektais siūloma tikslinti VPĮ 10 straipsnio ir PAVETPPSPSĮ 19 straipsnio nuostatas, nustatant, kad siekiant užtikrinti viešųjų paslaugų, užtikrinančių savivaldybės bendruomenės poreikius, prieinamumą, nepertraukiamumą ir gerą kokybę, vidaus sandoris gali būti sudaromas (kai VSĮ 56 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju savivaldybė turi parinkti viešosios paslaugos teikėją) tik tuomet, jeigu, įvykdžiusi viešąjį pirkimą arba atlikusi rinkos dalyvių konsultaciją arba konkrečiais duomenimis pagrįstą analizę, perkančioji organizacija pagrįs, kad nesudarius vidaus sandorio su savivaldybės įsteigtu viešosios paslaugos teikėju nebūtų įmanoma užtikrinti visų VSĮ 54 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų viešajai paslaugai teikti.
Sudarydama vidaus sandorį perkančioji organizacija privalės užtikrinti, kad šiame sandoryje bus nustatytos tos pačios viešosios paslaugos teikimo sąlygos, kurios buvo deklaruotos viešojo pirkimo metu arba atliekant rinkos dalyvių konsultaciją, arba atliekant šioje dalyje nurodytą analizę – toks sąlygų suvienodinimas atliepia vieną iš Konstitucinio Teismo suformuluotų kriterijų –tinkamos konkurencijos užtikrinimą.
Savo nutarimuose Konstitucinis teismas konstatavo, kad vidaus sandoriai negali būti sudaromi bet kuriuo atveju („automatiškai“) – jie gali būti sudaromi tik atvejais, kai kitais būdais neįmanoma užtikrinti savivaldybėms įstatymais pavestų teikti viešųjų paslaugų prieinamumo, nepertraukiamumo ir geros kokybės, prieš tai įvertinus sprendimo sudaryti vidaus sandorį įtaką sąžiningai konkurencijai (Konstitucinio Teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarimas Nr. KT54-N5/2022). Tuo tarpu „<...> prielaidos užtikrinti sąžiningą konkurenciją savivaldybėms administruojant viešųjų paslaugų teikimą būtų sudaromos inter alia tik konkrečiu atveju įsitikinus, kad, savivaldybei pavedus viešųjų paslaugų teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, taip jam nėra teikiamos privilegijos, nėra diskriminuojami kiti atitinkamoje rinkoje veikiantys ūkio subjektai“ (Konstitucinio Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarimas Nr. KT80-N11/2024).
VPĮ 10 straipsnio 1 dalyje yra perkeltos Europos Sąjungos Direktyvos 2014/24/ES 12 straipsnio 1 dalies nuostatos. Tiek VPĮ, tiek Europos Sąjungos Direktyvoje nustatytos sąlygos, kurioms esant perkančiosios organizacijos gali sudaryti sutartis nesivadovaudamos viešiesiems pirkimams taikomais reikalavimais: 1) perkančioji organizacija kitą perkančiąją organizaciją kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį, darydama lemiamą įtaką jos strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams; 2) per paskutinius 3 finansinius metus daugiau kaip 80 procentų kontroliuojamos perkančiosios organizacijos gautų vidutinių pajamų iš pirkimo–pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš sutarčių, sudarytų su kontroliuojančia perkančiąja organizacija ar su juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja ta perkančioji organizacija, ir skirtų jos (jų) poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti; 3) kontroliuojamoje perkančiojoje organizacijoje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo. Šios sąlygos Europos Sąjungos Direktyvoje įtvirtintos remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija. Pažymėtina, kad Lietuva pasirinko ne visa apimti perkelti vidaus sandorio pasirinkimo atvejus, t. y. nacionaliniu lygiu Europos Sąjungos Direktyvos nuostata susiaurinta. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje nustatytos dar ir papildomos sąlygos, suformuotos Konstitucinio Teismo nutarimuose, tik kurioms esant perkančiosios organizacijos gali sudaryti vidaus sandorius.
Siekiant teisinio aiškumo atliekami VPĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir PAVETPPSPS 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto pakeitimai, nurodantys, kad perkančiosios organizacijos visais kitais atvejais (išskyrus VPĮ 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą atvejį), vidaus sandorį gali sudaryti tik atlikus rinkos konsultaciją arba atlikus pirkimo procedūras nustatytas VPĮ. Toks siūlymas užtikrintų Konkurencijos įstatymo nuostatų įgyvendinimą ir neribotų potencialiems rinkos subjektų teisių.
Savivaldybės, įgyvendindamos joms įstatymais pavestas funkcijas, privalo savo bendruomenei organizuoti būtinų viešųjų paslaugų teikimą taip, kad būtų užtikrintas šių paslaugų prieinamumas, teikimo nepertraukiamumas ir gera kokybė, kartu nepaneigiant sąžiningos konkurencijos, užtikrinant ūkio subjektų lygiateisiškumą, vengiant privilegijų ir diskriminacijos. Siekiant užtikrinti viešųjų paslaugų teikimo prieinamumą, nepertraukiamumą bei gerą kokybę, šių paslaugų teikimas gali būti organizuojamas ir vidaus sandorio būdu. Manytina, kad vidaus sandorio pagrįstumui ir teisėtumui (kaip ir bet kurio kito viešojo sektoriaus įgyvendinamo projekto atveju) užtikrinti, atsižvelgiant į konkrečių viešųjų paslaugų specifiką, sudėtingumą, apimtis, tokias paslaugas rinkoje teikiančių dalyvių skaičių ir kitus aspektus, galimi būdai: arba atliktos konsultacijos su rinkos dalyviais, arba atliktas viešasis pirkimas, arba atlikta objektyvi, konkrečiais duomenimis ir skaičiavimais pagrįsta analizė. Manytina, kad a
tskirais atvejais, savivaldybėms, pasirinkusioms galimybę viešosios paslaugos teikėją parinkti ne viešojo pirkimo ar rinkos dalyvių konsultacijos būdu, o atlikus analizę (pagal patvirtintą metodiką), leis rinkos analizę atlikti efektyviau, nei atliekant viešojo pirkimo procedūrą arba rinkos apklausą. Metodika realizuos konkurencijos užtikrinimą savivaldybei išsiaiškinant rinkos dalyvių galimybes būti ir (ar) tapti viešosios paslaugos teikėju.
VPĮ 10 straipsnyje ir PAVETPPSPS 19 straipsnyje nurodytos analizės
atliekamos ir motyvuotas perkančiosios organizacijos sprendimas dėl vidaus sandorio sudarymo bus rengiamas vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, formuojančios politiką viešųjų pirkimų srityje (arba dalyvaujančios formuojant šią politiką), patvirtinta metodika. Nustatoma pareiga motyvuotą sprendimą dėl vidaus sandorio sudarymo (kai vidaus sandoris sudaromas pirmiau nurodytais atvejais) skelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. · Siekiant sudaryti sąlygas pasirengti įstatymo įgyvendinimui, siūloma, kad VPĮ ir PAVETPPSPS projektas įsigaliotų 2026 m. spalio 1 d., o iki 2026 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priimtų šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus
. Įstatymų projektais siūlomas teisinis reguliavimas nesukuria naujų kliūčių ūkio subjektams, nesuteikia privilegijų ar diskriminacijos, nekeičia konkurencijos sąlygų rinkoje. Nenumatoma naujų licencijavimo ar leidimų režimų, nefiksuojamas ūkio subjektų skaičius. Viešųjų paslaugų teikimo organizavimas išlieka konkurencingas, nes vykdomas pagal viešuosius pirkimus reglamentuojančius įstatymus. Naujos ūkinės veiklos sąlygos ribojančios, o ne plečiančios, laikantis proporcingumo principo, nauji diskriminaciniai mokesčiai nenustatomi. ·
Vadovaujantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos 8.1 papunkčiu (
„Projekto poveikio analizės detalumas turi atitikti prognozuojamų pasekmių mastą“
) ir Sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gairių 7.8 papunkčiu (
„Jeigu atsakymai į visus klausimus yra neigiami, mažai tikėtina, kad siūlomas sprendimas darys poveikį konkurencijai ir kad toks poveikis bus neigiamas, todėl tolesnis sprendimo poveikio konkurencijai vertinimas gali būti nebeatliekamas“
), konstatuojama, kad Įstatymų projektais siūlomas teisinis reguliavimas nedaro poveikio konkurencijai, todėl išsamus Įstatymų projektų poveikio konkurencijai vertinimas nėra atliekamas. BOPĮ projekto
1 straipsniu siūloma pakeisti BOPĮ 7 straipsnio 4 dalį. Įgyvendinant Viešojo administravimo įstatyme nustatytą subsidiarumo principą, mažinant Vyriausybės priimamų teisės aktų skaičių bei atsižvelgiant į tai, kad pagal kompetencijų pasiskirstymą Vyriausybė tvirtina strateginio valstybės valdymo lygmens dokumentus, o detalesnių, sektorinio lygmens dokumentų tvirtinimas priskirtinas atitinkamos ministerijos valdymo sričiai, bei į tai, kad Vidaus reikalų ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja bendruomeninių organizacijų plėtros politiką bei koordinuoja jos įgyvendinimą, siūloma Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos nuostatų tvirtinimą pavesti vidaus reikalų ministrui. Taip pat siūloma pakeisti BOPĮ 8 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktus, suderinant jų nuostatas su VSĮ projekto 23 straipsnio nuostatomis. Pakeitimai turėtų įsigalioti 2026 m. spalio 1 d.
ŽĮ projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti 25 straipsnio 2 dalyje naudojamas sąvokas atitinkamai suderinant jas su VSĮ projekte siūlomomis naudoti sąvokomis. Pakeitimai turėtų įsigalioti 2026 m. spalio 1d. ŽMĮ projekto
1 straipsniu siūloma pakeisti ŽMĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes jame esanti nuoroda į Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalį tampa nebeaktuali – šią dalį VSĮ projektu siūloma pripažinti netekusia galios. Siekiant teisinio aiškumo ŽMĮ projekto 1 straipsniu keičiamo ŽMĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuoroda pateikiama į VSTVNDĮ 2 straipsnio 6 dalyje (galiojančioje redakcijoje) įtvirtintą sąvoką, todėl materialus reguliavimas nesikeičia – atnaujinama tik sąvokos šaltinio nuoroda. Siūlomu pakeitimu bus užtikrinama nuosekli terminija, normų tarpusavio suderinamumas ir praktinio taikymo tęstinumas. Pakeitimas yra redakcinio (techninio) pobūdžio, nesukelia papildomų finansinių ar administracinių pasekmių ir nekeičia subjektų teisių bei pareigų apimties.
Pakeitimas turėtų įsigalioti 2026 m. spalio 1d. ADĮ projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti ADĮ 23 straipsnio 11 dalį, nes joje esanti nuoroda į VSĮ 56 straipsnį tampa neaktuali –
šią dalį VSĮ projektu siūloma pripažinti netekusia galios. Pareigą subjektams, vykdantiems ūkinę veiklą (įskaitant ir savivaldybes) užtikrinti sąžiningą konkurenciją įpareigoja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas. Savivaldybės tarybos sprendimas dėl viešai prieinamų įkrovimo prieigos operatoriaus veiklos vykdymo nėra administracinė paslauga, o viešai prieinamų įkrovos stotelių veikla nėra viešoji paslauga (kaip ir kitokio kuro degalinių veikla) – savivaldybei priėmus sprendimą dėl viešai prieinamos įkrovimo prieigos operatoriaus veiklos vykdymo galioja bendrosios sąžiningos konkurencijos užtikrinimo taisyklės pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas.5
. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
Atliktas VSĮ projekto, VPĮ projekto, PĮ projekto ir VKVAĮ projekto antikorupcinis vertinimas Šių projektų antikorupcinio vertinimo pažymose, pateiktose 2026 m. vasario 20 d. išvadoje Nr. 56VL-12 „Dėl teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo“, nurodyta, kad antikorupciniu požiūriu rizikingų šių teisės aktų projektų nuostatų, kurias taikant nustatytai korupcijos rizikai šalinti ar valdyti teisės akto projekte nenumatyta priemonių, nėra.
BOPĮ projektui, ŽĮ projektui, VAĮ projektui, ŽĮ projektui įvertinus tai, jog šiuo projektu daromi pakeitimai neatitinka antikorupcinio vertinimo kriterijų, kuriais būtų galima nustatyti nepakankamo teisinio reguliavimo vietas teisės akto projekte bei prognozuoti, kaip teisės akto projekto nuostatos gali sudaryti sąlygas atsirasti ar plisti korupcijai, nėra, todėl BOPĮ projekto antikorupcinis vertinimas nebuvo atliekamas. ADI projekto pakeitimai yra redakcinio pobūdžio, antikorupcinis vertinimas neatliktas.
7. Įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymus, jų įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.8 . Įstatymų projektų atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus kitų įstatymų priimti ar keisti nereikės. Reikės patvirtinti 12 punkte nurodytus įgyvendinančiuosius teisės aktus.
10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, jų sąvokų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.11
. Įstatymų projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai Įgyvendinant įstatymus:
1. Savivaldybių tarybos turės priimti sprendimus dėl: · savivaldybių tarybų darbo reglamentų pakeitimo; ·
viešosios paslaugos kainos dydžio apskaičiavimo metodikos nustatymo, jeigu viešosios paslaugos teikimą reglamentuojantis įstatymas viešosios paslaugos kainą paveda nustatyti tos paslaugos teikėjui, tačiau nenustato kainos dydžio apskaičiavimo metodikos ir šios metodikos nepaveda nustatyti jokiam valstybinio administravimo subjektui.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės patvirtinti konkrečiais duomenimis pagrįstos skirtingų viešosios paslaugos teikimo būdų sukuriamos socialinės ir ekonominės naudos analizės rengimo metodiką.
3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija turės parengti: 3.1 .
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo projektą. 3.2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 326 „Dėl Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos sudėties ir jos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą.
4. Vidaus reikalų ministras turės patvirtinti Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos personalinę sudėtį ir Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos nuostatus.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Planuojama, kad valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės fondų papildomų lėšų Įstatymams įgyvendinti neprireiks.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Vietos savivalda“, „savivaldybė“, „savivaldybės taryba“, „savivaldybės tarybos komitetai“, „meras“, „vicemeras“, „savivaldybės administracija“, „savivaldybės tarybos posėdžių sekretorius (-iai)“, „seniūnas“, „seniūnaitis“, „savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba“, „savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnyba“.
16
. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Dėkojame Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Viešųjų pirkimų tarnybai už bendradarbiavimą ir pagalbą rengiant Konstitucinio Teismo nutarimą įgyvendinančias Įstatymų projektų nuostatas. [1] Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. XV-439 „Dėl Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“. [2] Patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 895 „Dėl Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“. [3]
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/2edd01e1873f11ef84ff9693ecd03ff5?jfwid=136mjqic5w [4] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/87b3ef02a1ba11ef9db2c9aaf9c67042?jfwid=136mjqic5w [5] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/39d302402bcf11f08fdabd4950271e2 [6] https://e-seimasx.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/edd655645b0b11f0a19dcea0bcc863ad?jfwid=v7tyspc87 [7] Savivaldybių administracijų pateikta informacija.