Apsvarstytas Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinio įstatymo pakeitimo projektas Nr. XVP-1287(2). Pritarta J. Sabatausko pasiūlymui dėl pereinamųjų nuostatų iki rugpjūčio 31 d. pateiktoms iniciatyvoms.
Argumentai posėdyje
Pozicijos
Sprendimas: J. Sabatausko pasiūlymui pritarta (7 balsais už).
Nuotaika: dalykiškas — Pasiūlymas priimtas balsuojant po trumpos procedūrinės peržiūros.
#Piliečių iniciatyvos #įstatymų leidyba #įsigaliojimas
Automatinis įrašo transkriptas, apdorotas DI — ne oficialus protokolas. Citatos veda į tikslią įrašo vietą.
Projektas
2026 m. d. Nr.
10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Piliečių parašų rinkimo lape turi būti išdėstomas visas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu patvirtinto iniciatyvos projekto tekstas, įrašoma, kad piliečiai, pasirašydami šiame lape, patvirtina savo siūlymą Seimui priimti šį iniciatyvos projektą, nurodoma vieta piliečių parašams, kartu nurodant kiekvieno pasirašančiojo vardą, pavardę, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numerį, gimimo datą, pasirašymo datą, taip pat gali būti pateikiama papildoma informacija, reikalinga šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams užtikrinti. Piliečių parašų rinkimo lapo pabaigoje turi būti nurodomi parašus rinkusio asmens vardas ir pavardė, jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numeris, parašas ir pasirašymo data.“
1
. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. rugsėjo 1 d.
2. Vyriausioji rinkimų komisija iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Julius Sabatauskas Raimondas Šukys Ignas Vėgėlė
LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ KODEKSO 10, 16, 26, 33, 34, 46, 48, 72, 73, 76, 78, 79, 80, 81, 83, 85, 88, 89, 92, 93, 94, 95, 96, 99, 103, 108, 111, 112, 119, 123, 124, 129, 130, 138, 156, 172, 176 IR 193 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO , LIETUVOS RESPUBLIKOS REFERENDUMO KONSTITUCINIO ĮSTATYMO NR. XIV-116312 STRAIPSNIO PAKEITIMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ ĮSTATYMŲ LEIDYBOS INICIATYVOS KONSTITUCINIO ĮSTATYMO NR. XIV-282910
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Atliekant parlamentinę kontrolę, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (toliau – Komitetas) 2025 m. vasario 26 d. posėdyje buvo pristatytos Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) įžvalgos dėl Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso taikymo praktikos organizuojant 2024 m. rinkimus.
VRK atkreipė dėmesį į praktinius ir teisinius iššūkius, su kuriais susiduria organizuojant ir vykdant rinkimus, bei pateikė siūlymus dėl galiojančio teisinio reguliavimo tobulinimo.
Komiteto posėdyje buvo akcentuota, kad galiojantis teisinis reguliavimas tam tikrais aspektais nėra pakankamai aiškus ar išsamus, o kai kurios nuostatos praktikoje sukelia taikymo sunkumų. Pažymėti sunkumai, susiję su rinkimų komisijų sudarymu ir jų veiklos organizavimu, biuletenių platinimu ir balsavimo organizavimu užsienyje, kandidatų ir politinių organizacijų parašų rinkimo procedūromis, rinkimų užstatų taikymu, politinės kampanijos agitacijos ribojimais, dezinformacijos apraiškomis, rinkimų stebėtojų veiklos reglamentavimu, taip pat su asmens duomenų tvarkymo proporcingumu.
Atsižvelgiant į pateiktą informaciją ir siekiant sistemiškai įvertinti galimus teisinio reguliavimo pokyčius, Komiteto
Respublikos rinkimų kodekso nuostatų tobulinimo“ (toliau – Darbo grupė). Darbo grupė surengė 22 posėdžius, kuriuose buvo išsamiai įvertinti ir apsvarstyti VRK, Seimo frakcijų ir Seimo narių pateikti pasiūlymai. Taip pat atsižvelgta į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir kitų suinteresuotų institucijų pateiktas nuomones.
Tokiu būdu teisinis reguliavimas tobulintas atsižvelgiant į institucinę praktiką ir demokratinių procesų užtikrinimo aspektus.
Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 10, 16, 26, 33, 34, 46, 48, 72, 73, 76, 78, 79, 80, 81, 83, 85, 88, 89, 92, 93, 94, 95, 96, 99, 103, 108, 111, 112, 119, 123, 124, 129, 130, 138, 156, 172, 176 ir 193 straipsnių pakeitimo konstitucinis įstatymo projektas (toliau – RK projektas), Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo Nr. XIV-1163 12 straipsnio pakeitimo konstitucinis įstatymo projektas (toliau – RĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinio įstatymo Nr. XIV-2829 10 straipsnio pakeitimo konstitucinis įstatymo projektas (toliau – PĮLI projektas) (toliau kartu – įstatymų projektai) parengti siekiant kompleksiškai ir nuosekliai pakeisti galiojantį teisinį reguliavimą, taikomą rinkimams, referendumui ir piliečių įstatymų leidybos iniciatyvai.
Įstatymų projektų tikslas – užtikrinti aiškesnį, nuoseklesnį ir proporcingesnį teisinį reguliavimą, sudaryti palankesnes sąlygas rinkimų organizavimui ir dalyvavimui juose, stiprinti rinkimų proceso skaidrumą, atsparumą piktnaudžiavimui bei išorės grėsmėms, taip pat suderinti atskirų rinkimų ir kitų tiesioginės demokratijos institutų teisinį reguliavimą.
RK projektu , atsižvelgiant į praktikoje išryškėjusias problemas, siekiama: patikslinti vartojamas sąvokas ir formuluotes, pašalinti galimus teisinio reguliavimo netikslumus; sumažinti rinkimų užstatų dydžius, siekiant proporcingumo ir platesnių galimybių dalyvauti rinkimuose; atsisakyti perteklinio asmens duomenų rinkimo, užtikrinant asmens duomenų apsaugos principų laikymąsi;
apibrėžti suinteresuotų asmenų sąvoką ir jų teises bei pareigas rinkimų procese; patikslinti rinkimų stebėtojų veiklos reglamentavimą; sureguliuoti kitus rinkimų organizavimo ir vykdymo praktikoje aktualius klausimus. RĮ ir PĮLI projektais siūloma atsisakyti perteklinio asmens duomenų rinkimo, įtvirtinant reikalavimą rinkti ir tvarkyti tik būtinus, konkrečiam tikslui proporcingus asmens duomenis, taip užtikrinant teisėtumo, proporcingumo ir duomenų kiekio mažinimo principų laikymąsi.
Įstatymų projektai parengti siekiant sistemiškai tobulinti rinkimų teisę ir stiprinti demokratinių procesų patikimumą, skaidrumą bei efektyvumą.
atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektai apsvarstyti ir įvertinti Darbo grupės posėdžiuose. Įstatymų projektus parengė ir teikia Seimo nariai Julius Sabatauskas, Raimondas Šukys ir Ignas Vėgėlė.
santykiai 1)
Šiuo metu Rinkimų kodekso 88 straipsnis nustato visų rūšių rinkimų užstatus, susietus su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu (toliau – VMDU). Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai augant VMDU, proporcingai didėja ir rinkimų užstatų dydžiai. Pažymėtina, kad kandidatams vienmandatėse apygardose taikomas 1 VMDU dydžio užstatas, o jeigu savivaldybių tarybų rinkimuose kandidatų sąraše įrašyti kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, rinkimų užstatas už kiekvieną tokį kandidatą – 2 rinkimuose taikomi VMDU dydžiai. 2024 m. IV ketvirčio VMDU siekė 2336 eurus, 2025 m.
ir per ketverius metus padidėjo daugiau kaip 800 eurų. Jei ši tendencija išliks, tikėtina, kad kitame Seimo rinkimų cikle užstato dydis viršys 3000 eurų, o vėlesniu laikotarpiu gali pasiekti ir 4000 eurų. Be to, rinkimų užstato grąžinimas dėl savivaldybės tarybos nario nesuderinamų pareigų trunka nuo 5 iki
laikinai neprieinama.2 )
Galiojančiame Rinkimų kodekse nustatyta, kad kandidato anketoje kandidatas, be kitų privalomų duomenų, turi nurodyti ir informaciją apie tai, ar jis yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Toks reikalavimas taikomas siekiant užtikrinti rinkimų skaidrumą, visuomenės pasitikėjimą rinkimų procesu ir rinkėjų teisę gauti išsamią informaciją apie kandidatus.3 )
Šiuo metu VRK interneto svetainėje skelbiamuose kandidatų sąrašuose nėra nurodomos žymos, kurios pagal Rinkimų kodekso 76 straipsnio 5–7 dalis privalo būti pateikiamos kandidatų sąrašų plakatuose, t. y. informacija apie tai, kad kandidatas buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo, sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis arba jo mandatas (įgaliojimai) buvo panaikintas dėl priesaikos sulaužymo, nusikaltimo padarymo ar šiurkštaus Rinkimų kodekso pažeidimo. Esamas teisinis reguliavimas lemia situaciją, kai rinkėjas tokią informaciją paprastai gauna tik atvykęs balsuoti ir susipažinęs su balsavimo patalpoje pateikiamais kandidatų sąrašų plakatais. Tokia informacijos pateikimo tvarka neužtikrina pakankamo rinkėjų informuotumo, nes vien iš internete skelbiamo kandidatų sąrašo nėra aišku, kurių kandidatų atžvilgiu taikytinos minėtos aplinkybės, nors kandidatų sąrašo paskirtis yra analogiška tiek balsavimo vietoje pateikiamam plakatui, tiek viešai skelbiamam sąrašui.
4) Rinkimų kodekso 79 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad rinkėjų parašų rinkimo lapo apačioje turi būti nurodyti ne tik rinkėjų parašus rinkusio asmens vardas ir pavardė bei paso, asmens tapatybės kortelės arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numeris, bet ir gyvenamosios vietos adresas. Be to, Rinkimų kodekso
už tą patį kandidatą ir (arba) kandidatų sąrašą pasirašė daugiau nei vieną kartą. 5)
Pagal Rinkimų kodekso 34 straipsnį, VRK sudaroma po eilinių arba pirmalaikių Seimo rinkimų praėjus ne mažiau kaip 140 ir ne daugiau kaip 200 dienų. Atsižvelgiant į tai, 2029 metais VRK turėtų būti sudaroma laikotarpiu nuo 2029 m. kovo 18 d. iki gegužės 17 d. Planuojama, kad eiliniai Respublikos Prezidento rinkimai vyks 2029 m. gegužės 13 d., todėl pagal galiojantį teisinį reguliavimą VRK sudarymas sutaptų su politinės kampanijos laikotarpiu.
nario pareigomis nesuderinamos pareigos, susijusios su vadovavimu savivaldybių įsteigtoms ar jų kontroliuojamoms įstaigoms, įmonėms, akcinėms bendrovėms, uždarosioms akcinėms bendrovėms ilgiau kaip 3 mėnesius.
7) Pagal Rinkimų kodekso 46 straipsnį savivaldybių administracijų direktoriai į apygardų ir savivaldybių rinkimų komisijas siūlo komisijų narius, kurie turi būti atitinkamos savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojai. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimams, kai kuriose savivaldybėse kilo praktinių sunkumų parenkant valstybės tarnautojų kandidatūras į šias rinkimų komisijas. Be to, Rinkimų kodekse nėra nustatyta kvotų politinėms organizacijoms skiriant apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus, todėl kyla ginčų dėl politinių organizacijų lygiateisiškumo neužtikrinimo tais atvejais, kai dauguma ar reikšminga dalis apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų atstovauja vienai politinei organizacijai ar jų koalicijai. Pavyzdžiui, 2024 m.
Respublikos Prezidento rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą metu 13 iš 60 savivaldybių dominavo viena politinė partija – daugiau nei pusė rinkimų apylinkių komisijų pirmininkų buvo jos pasiūlyti asmenys. Vienoje savivaldybėje tokių pirmininkų dalis siekė net 81 procentą. Per Seimo rinkimus 7 iš 70 vienmandačių rinkimų apygardų daugiau nei pusę apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų sudarė vienos politinės partijos pasiūlyti asmenys (didžiausia dalis siekė 56 procentus).
išsiunčiami likus mažiau nei dviem savaitėms iki rinkimų – kai tik paaiškėja į antrą turą patekę kandidatai ir atstovybės pagal VRK pateiktą maketą parengia biuletenius. Tačiau VRK gauna daug nusiskundimų, kad antrojo turo biuleteniai rinkėjų nepasiekia arba juos pasiekia jau po rinkimų dienos. 9)
Šiuo metu Rinkimų kodekso 103 straipsnis reglamentuoja, kad rinkimų agitacija, įskaitant ir kitų tuo metu vykstančių rinkimų ir referendumų agitaciją, neatsižvelgiant į jos būdus, formas ir priemones, draudžiama likus 7 valandoms iki balsavimo rinkimų dieną pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos. Sparčiai kintanti informacinė aplinka, šiuolaikinės technologijos, socialinių tinklų ir skaitmeninės komunikacijos plėtra lemia, kad tokio draudimo praktinis įgyvendinimas tampa sudėtingas ir ne visada veiksmingas.
reglamentuoja tik rinkimų stebėtojų teises. 11)
Atsižvelgiant į tai, kad Tarptautinė audito ir užtikrinimo standartų valdyba parengė ir patvirtino 4400-ąjį Tarptautinį susijusių paslaugų standartą (TSPS) (persvarstytą) „Sutartų procedūrų užduotys“, kuriuo pakeistas auditorių ataskaitų pavadinimas, turi būti užtikrintas Rinkimų kodekso nuostatų atitikimas pasikeitusiam tarptautiniam reguliavimui.
12) Rinkimų kodeksas šiuo metu nereglamentuoja suinteresuotų asmenų veiklos politinės kampanijos metu.
13) Rinkimų kodekso 83 straipsnio 4 dalis numato, kad VRK, o savivaldybių tarybų, merų rinkimuose – savivaldybės rinkimų komisija atstovams rinkimams perduoda kandidatų pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais. 14)
Rinkimų kodekse šiuo metu nėra numatyta galimybė mažas aukas politinės kampanijos dalyviams pervesti piniginėmis perlaidomis.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Esminiai pakeitimai: 1)
Siūloma koreguoti rinkimų užstatų sistemą . Pagal RK projekto 17 straipsnyje numatytą teisinį reguliavimą rinkimų užstatas vienam kandidatui į Seimo narius, vienam kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašui kartu toje pačioje savivaldybėje keliant vieną kandidatą į merus, taip pat tik keliamam kandidatų sąrašui arba tik keliamam ar išsikeliančiam kandidatui į merus įregistruoti būtų lygus 0,5 rinkimuose taikomo VMDU dydžio. Iki 0,5 rinkimuose taikomo VMDU dydžio taip pat siūloma sumažinti rinkimų užstatą savivaldybių tarybų rinkimuose kandidatų sąrašuose įrašytiems kandidatams, einantiems pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis.
„ Dėl politinės kampanijos išlaidų limitų ir kitų dydžių, kurie apskaičiuojami pagal rinkimuose taikomą vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį, nustatymo 2026 metais prasidėsiančioms politinėms kampanijoms “ nustatyta, kad 2026 metais prasidėsiančių politinių kampanijų rinkimuose taikomas VMDU dydis, lygus praėjusių kalendorinių metų trečio ketvirčio šalies ūkio VMDU, yra 2 428 eurai; taigi pagal siūlomą reguliavimą rinkimų užstatas sudarytų 1 214 eurų.
Be to, RK projekto 18 straipsnyje siūloma užstatus, mokamus už savivaldybių tarybų rinkimuose kandidatus, einančius nesuderinamas pareigas, grąžinimą ar negrąžinimą nesieti su politinės kampanijos finansavimo ataskaitų pateikimu ir jų patikrinimu, o sprendimą dėl tokių užstatų grąžinimo ar negrąžinimo priimti anksčiau – įvykus pirmiesiems savivaldybių tarybų posėdžiams. 2)
Siekiant, kad Rinkimų kodekso nuostatos būtų taikomos visiems asmenims, kurie faktiškai ir sąmoningai vykdė buvusios SSRS specialiųjų tarnybų užduotis ar pavedimus pagal rašytinį arba nerašytinį įsipareigojimą slapta bendradarbiauti, siūloma išplėsti tokių asmenų sąrašą. RK projekte numatyta, kad prie asmenų, bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, būtų priskiriami ir asmenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 26 d. nutarimą Nr. 88 „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pareigybių ir padalinių (struktūrų), kuriuose dirbę ar ėję nurodytas pareigas asmenys laikomi SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais, sąrašo patvirtinimo“, laikomi SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais.
Siūlomas teisinis reguliavimas užtikrintų nuoseklesnį ir išsamesnį asmenų, susijusių su buvusių SSRS specialiųjų tarnybų veikla, teisinį vertinimą rinkimų procese.
į Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. ir 2022 m. balandžio 27 d. nutarimų nuostatas bei siekiant užtikrinti rinkimų skaidrumą, rinkėjų teisę gauti išsamią informaciją ir vienodą informacijos prieinamumą skirtingomis informavimo formomis, RK projekto 10 straipsnyje siūloma nustatyti pareigą teistumo, sąmoningo bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, taip pat mandato netekimo žymas nurodyti Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiamuose kandidatų sąrašuose.
4) RK projekto 12 straipsnyje
siūloma sumažinti renkamų asmens duomenų apimtį parašų rinkimo lapuose ir atsisakyti rinkėjų parašus rinkusio asmens gyvenamosios vietos adreso nurodymo rinkimo lapo apačioje. Atitinkamai keičiami RĮ ir PĮLI projektai. Priėmus šį pakeitimą būtų labiau užtikrinta asmens duomenų apsauga, nes tretiesiems asmenims būtų teikiama mažiau asmens duomenų.
Be to, politinės kampanijos metu renkant parašus už kandidatus ar kandidatų sąrašus būtina užtikrinti rinkėjų išreikštą pilietinę valią. Todėl RK projekto
kandidatą ar kandidatų sąrašą pasirašo daugiau nei vieną kartą, įskaitomas vienas rinkėjo parašas.
.
RK projekto 5 straipsnyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai vyksta rinkimai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra prasidėjęs pareiškinių dokumentų pateikimo terminas, VRK būtų sudaroma ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paskutinių tais metais vykusių rinkimų ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo dienos.
Tai aktualu 2029 metais, kai po 2028 m. rudenį vyksiančių Seimo rinkimų kitą pusmetį – 2029 m. pavasarį – numatomi Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai. Siūlomas teisinis reguliavimas leistų išvengti naujos VRK sudarymo politinės kampanijos laikotarpiu, nes VRK būtų sudaroma paskelbus Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų galutinius rezultatus. Atkreiptinas dėmesys, kad VRK sudarymą atidėjus ilgesniam laikotarpiui (pavyzdžiui, iki rudens), naujosios VRK kadencija sutrumpėtų maždaug 5–6 mėnesiais.
savivaldybių tarybų narių pareigų. RK projekto 35 straipsnyje siūloma nustatyti, kad su savivaldybės tarybos nario pareigomis nesuderinamos pareigos apimtų vadovavimą savivaldybių įsteigtoms ar jų kontroliuojamoms įstaigoms, įmonėms, akcinėms bendrovėms, uždarosioms akcinėms bendrovėms, kai tokios vadovo pareigos einamos ilgiau kaip 35 darbo dienas per metus. Šis laikotarpis siejamas su asmens kasmetinių atostogų trukme. Pagal Valstybės tarnybos įstatymą maksimali kasmetinių atostogų trukmė yra 37 darbo dienos, tačiau tokia trukmė taikoma ne visiems asmenims. RK projekto 35 straipsnyje siūlomas reguliavimas atitinka beveik dviejų mėnesių laikotarpį ir laikytinas kompromisiniu variantu.
RK projekto 6 straipsniu, kuriuo keičiamas Rinkimų kodekso 46 straipsnis, siūloma nustatyti, kad savivaldybių administracijų direktoriai į apygardų ir savivaldybių rinkimų komisijas siūlytų komisijų narius, kurie būtų ne tik atitinkamos savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojai, bet ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Taip pat RK projekto nuostatomis, keičiančiomis Rinkimų kodekso 48 straipsnį, siūloma taikyti proporcingumo principą skiriant apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus, analogiškai kaip jis nustatytas Rinkimų kodekso
pirmininkus.
Įvertinus skirtingą balsavimo užsienyje organizavimo praktiką, RK projekte siūloma kartu su pirmojo turo dokumentais siųsti du dokumentų paketus, skirtus abiem turams (antrojo turo biuletenyje būtų nurodyti visi kandidatai). Tokiu atveju rinkėjai pirmiausia išsiųstų pirmojo turo biuletenį, o po jo, patys pasitikrinę, kurie kandidatai pateko į antrą turą, užpildytų ir išsiųstų antrojo turo biuletenį.
agitacija .
RK projekto 20 straipsnyje siūloma aiškiai apibrėžti rinkimų agitacijos sąvoką ir nustatyti, kas nelaikoma rinkimų agitacija, kartu atsisakyti bendro rinkimų agitacijos draudimo. Vietoje jo siūloma nustatyti tikslinį ribojimą – įtvirtinti, kad rinkimų agitacija būtų draudžiama tik balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame vyksta balsavimas. Toks reguliavimas leistų užtikrinti balsavimo proceso neutralumą ir rinkėjų apsaugą nuo galimo poveikio balsavimo vietoje, kartu išlaikant proporcingą ir šiuolaikines komunikacijos realijas atitinkantį teisinį reguliavimą.
RK projekto 19 straipsnyje siūloma nustatyti reikalavimus rinkimų stebėtojams ir apibrėžti jų funkcijas. Taip pat įtvirtinama nuostata, kad rinkimų stebėtojams draudžiama trukdyti rinkimų organizavimo procesui ar kištis į rinkimų komisijų veiklą. Tokiu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti sklandų rinkimų administravimą, išvengti praktikoje pasitaikančių situacijų, kai stebėtojo statusas naudojamas ne pagal paskirtį, ir kartu sustiprinti pasitikėjimą rinkimų proceso skaidrumu bei stebėjimo instituto patikimumu.
11) RK projekte terminas
„auditoriaus ataskaita dėl pastebėtų faktų“ keičiamas nauju – „
sutartų procedūrų ataskaita “.
12) RK projekto 25 straipsnyje siūloma nustatyti išsamų suinteresuotų asmenų dalyvavimo politinėje kampanijoje teisinį reguliavimą, apibrėžiant jų teises ir pareigas, rinkimų agitacijos vykdymo sąlygas, registravimosi VRK tvarką, leistinų politinės kampanijos išlaidų ribas bei atsakomybę už finansavimo reikalavimų pažeidimus.
Siūlomu reglamentavimu siekiama užtikrinti didesnį politinės kampanijos skaidrumą ir aiškesnę finansavimo kontrolę. Tikimasi, kad toks nuoseklus teisinis reguliavimas sudarys prielaidas pilietinei visuomenei aktyviau ir atsakingiau įsitraukti į rinkimų procesą.
pažymėjimų ir numerių sąrašuose.
Atsižvelgiant į viešojo administravimo skaitmeninimo principus ir siekiant atsisakyti perteklinių popierinių dokumentų, RK projekto 15 straipsnyje siūloma atsisakyti nuo popierinių kandidatų pažymėjimų išdavimo. Panaikinus kandidato neliečiamybės institutą, tokie pažymėjimai neteko praktinės reikšmės. Be to, 2024 m. vykusių rinkimų praktika parodė, kad dalis kandidatų šių pažymėjimų neatsiėmė. Pažymėtina, kad informacija apie kandidatus yra oficialiai skelbiama VRK interneto svetainėje. Be to, RK projektu siūloma patikslinti kandidatų rinkimų numerių suteikimo reglamentavimą, nustatant, kad kandidatų numeriai išliktų tokie, kokie buvo suteikti pateikiant pareiškinius dokumentus, ir nebūtų keičiami ar pernumeruojami vėlesniuose rinkimų proceso etapuose.
14) Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas fiziniams asmenims dalyvauti politinės kampanijos finansavime ir išplėsti aukojimo būdų prieinamumą, RK projekte siūloma nustatyti galimybę mažas aukas gauti piniginėmis perlaidomis . Toks teisinis reguliavimas didintų finansavimo proceso lankstumą, skatintų platesnį visuomenės įsitraukimą į politinį procesą ir sudarytų papildomas sąlygas skaidriam bei patogiam mažų aukų surinkimui.
vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus RK, RĮ ir PĮLI projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
situacijai, korupcijai
Priimti RK, RĮ ir PĮLI projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti RK, RĮ ir PĮLI projektai ir jų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
RK, RĮ ir PĮLI projektų nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymų inkorporavimui į teisinę sistemą kitų teisės aktų priimti nereikės.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
RK, RĮ ir PĮLI projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus.
lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus RK, RĮ ir
projektus, iki jų įsigaliojimo dienos VRK turės priimti arba pakeisti įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus.
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų biudžeto lėšų nereikės.
specialistų vertinimai ir išvados Negauta.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai projektų žodžiai: „rinkimai“, „referendumai“, „rinkimų agitacija“.
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Julius Sabatauskas Raimondas Šukys Ignas Vėgėlė