Svarstytas įstatymo projektas Nr. XVP-1216 dėl gestų kalbos kaip pasirenkamojo dalyko bendrajame ugdyme. Išvadų rengėjos pasiūlė projektą atmesti, kadangi gestų kalbos mokymo galimybės gali būti ir yra plėtojamos ne keičiant įstatymą, o poįstatyminiais aktais bei atnaujinant ugdymo programas. Komitetas bendru sutarimu pritarė išvadai projektą atmesti.
Argumentai posėdyje
Pozicijos
Sprendimas: Bendru sutarimu pritarta komiteto išvadai atmesti įstatymo projektą XVP-1216. Pranešėja paskirta Ingrida Brazulienė.
Nuotaika: pritariantis — Mes sutarėm taikiai, ginčų nebuvo. Tai mūsų vieninga nuomonė.
#gestų kalba #švietimo įstatymas #bendrasis ugdymas #įstatymo projektas #išvada
Svarstytas Seimo narės Ligitos Girskienės teikiamas Švietimo įstatymo Nr. I-1489 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas [Nr. XVP-1216], kuriuo siūloma įtraukti gestų kalbą tarp pasirenkamųjų dalykų bendrojo ugdymo mokyklose. Lietuvos kurčiųjų draugija projektą palaikė, o ŠMSM ir Vyriausybė siūlė pokyčius įgyvendinti per ugdymo programas bei planus, ne keičiant įstatymą. Komisija nusprendė nepritarti Vyriausybės išvadai ir bendru sutarimu iš esmės pritarti įstatymo projektui su Teisės departamento pastabomis.
Argumentai posėdyje
Pozicijos
Sprendimas: Komisija bendru sutarimu nepritarė Vyriausybės išvadai ir iš esmės pritarė įstatymo projektui bei komisijos parengtai išvadai.
Nuotaika: pritariantis — Komisijos nariai vieningai parėmė Kurčiųjų draugijos poziciją ir projekto tikslą.
#švietimo įstatymas #gestų kalba #Lietuvos kurčiųjų draugija #ŠMSM #Vyriausybės išvada #integraja
Svarstytas Švietimo įstatymo pakeitimo projektas dėl gestų kalbos mokymosi galimybių plėtojimo mokyklose. ŠMSM atstovė siūlė projektui nepritarti, nes galiojantis teisių reguliavimas jau leidžia rinktis pasirenkamuosius dalykus. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos atstovė projektą palaikė. Komitetas vienbalsiai (6 balsai „už“) pritarė projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti.
Argumentai posėdyje
Pozicijos
Sprendimas: Iš esmės pritarta įstatymo projektui ir komiteto išvadoms (6 balsai už). Siūloma pagrindiniam komitetui projektą tobulinti.
Nuotaika: pritariantis — Šeši balsai už. Niekas nebalsavo prieš. Niekas nesusilaikė. Sprendimas priimtas.
#Švietimo įstatymas #gestų kalba #neįgaliųjų teisės #svarstymas
Komisija pasiruošė Švietimo įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-1216, susijusio su lietuvių gestų kalbos mokymu mokyklose, svarstymui. Išvadų rengėjais paskirti Indrė Kižienė ir Linas Urmanavičius.
Argumentai posėdyje
Pozicijos
Sprendimas: Išvadų rengėjais paskirti Indrė Kižienė ir Linas Urmanavičius bendru sutarimu.
Nuotaika: pritariantis — Išvadų rengėjai paskirti sklandžiai ir greitai.
#Švietimo įstatymas #gestų kalba #mokyklos #išvadų rengėjai
Automatinis įrašo transkriptas, apdorotas DI — ne oficialus protokolas. Citatos veda į tikslią įrašo vietą.
Projektas
2026 m. d. Nr.
Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „
3. Mokinys, be privalomųjų mokomųjų dalykų, jų skirtingų programų (kursų), gali mokytis mokyklos siūlomų pasirenkamųjų dalykų, įskaitant gestų kalbą, jeigu mokykla turi galimybes organizuoti tokį mokymą. Gestų kalba pripažįstama viena iš kalbų, kurios gali būti pasirenkamos bendrojo ugdymo programose.“
1. Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2028 m. sausio 1 d.2 . Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija iki 2027 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Ligita Girskienė
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių konvencija (toliau – Konvencija) gestų kalbą pripažįstą kaip lygiavertę kalbą, o ne pagalbinę komunikacijos priemonę ir nustato valstybių pareigą ne tik užtikrinti asmenims teisę mokytis gestų kalba, plėtoti jos vartojimo galimybes, bet ir aktyviai skatinti jos mokymąsi bendrojo ugdymo mokyklose, bei šios kalbos integraciją į švietimo sistemą.
Konvencija įtvirtina pozityviąją valstybės pareigą kurti institucinę, teisinę ir švietimo infrastruktūrą, leidžiančią gestų kalbai funkcionuoti kaip pilnavertei kalbai visuomenėje. Todėl gestų kalbos įtraukimas į bendrojo ugdymo programas, laikytinas tarptautinių žmogaus teisių įsipareigojimų įgyvendinimu nacionalinėje švietimo politikoje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje apytiksliai gyvena apie 6,6 tūkst. klausos negalią turinčių asmenų. Tačiau lietuvių gestų kalbos vertėjo profesija Lietuvoje – viena rečiausių. Per metus paruošiami vos keli specialistai. Tuo metu gestų kalbos vertėjo profesiją turintys specialistai negali patenkinti viso paslaugos poreikio. Gestų kalbos vertėjų trūkumas sudaro daug nepatogumų klausos negalią turintiems asmenims. Kasdienis gyvenimas jiems tampa iššūkiu, o atskirtis tik dar labiau didėja. Tokia padėtis didina nelygybę ir riboja asmenų, turinčių klausos negalią, galimybes.
Gestų kalbos vertėjo profesiją būtina populiarinti įvairias būdais. Vienas jų – sudaryti galimybę bendrojo ugdymo mokyklų moksleiviams pažinti gestų kalbą kuo anksčiau.
Pakeitimais siūloma Švietimo įstatyme įrašyti nuostatą, kad m okinys, be privalomųjų mokomųjų dalykų, jų skirtingų programų (kursų), gali mokytis mokyklos siūlomų pasirenkamųjų dalykų, įskaitant gestų kalbą, jeigu mokykla turi galimybes organizuoti tokį mokymą. Taip pat siūloma įrašyti, kad gestų kalba pripažįstama viena iš kalbų, kurios gali būti pasirenkamos bendrojo ugdymo programose.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai - Seimo narė Ligita Girskienė.
aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu nėra numatyta, kad mokiniai bendrojo ugdymo mokyklose be kitų pasirenkamųjų dalykų galėtų rinktis ir mokytis gestų kalbos.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma Švietimo įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad mokiniai bendrojo ugdymo mokyklose be kitų pasirenkamųjų dalykų galėtų rinktis ir mokytis gestų kalbos.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
situacijai, korupcijai. Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.
sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymo pakeitimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų nėra.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus.
teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2027 m. gruodžio 31 d. turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymų pakeitimų projektams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „gestų kalba“
pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narė Ligita Girskienė