P rojektas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „17 ) darbuotojų naudai draudėjo mokamų draudimo įmokų už papildomąjį (savanoriškąjį) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, kai jos per mokestinį laikotarpį neviršija 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų ;”
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
2. Socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą.
3. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje išdėstytas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 17 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant ir mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas už 2027 metus ir vėlesnius metus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia (Pareigos) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
DĖL Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 11 STRAIPSNIO
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto tikslas – grįžti prie teisinio reguliavimo, pagal kurį darbdavio mokamos papildomo (savanoriškojo) sveikatos draudimo įmokos nėra apmokestinamos socialinio draudimo įmokomis, taip užtikrinant darbuotojų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, teisėtų lūkesčių apsaugą, mokestinės sistemos stabilumą ir valstybės finansinės naštos sveikatos apsaugos srityje mažinimą.
Darbdavio darbuotojams mokamos papildomo (savanoriškojo) sveikatos draudimo įmokos yra viena plačiausiai taikomų darbuotojų motyvavimo ir socialinės apsaugos priemonių, turinti ne tik motyvacinę, bet ir aiškią socialinę paskirtį – užtikrinti darbuotojų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą, didinti sveikatos paslaugų prieinamumą ir mažinti valstybės sveikatos apsaugos sistemai tenkančią finansinę naštą. Papildomas (savanoriškas) sveikatos draudimas šiuo metu apima apie 240 tūkst. Lietuvos gyventojų, o šio draudimo reikšmę visuomenei patvirtina iki šiol stebėtas stabilus draudimo apimčių augimas, reikšmingos draudimo bendrovių išmokamos sumos bei jų faktinis panaudojimas sveikatos priežiūros paslaugoms finansuoti.
mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais buvo susiaurinta gyventojų pajamų mokesčio lengvatos taikymo papildomam (savanoriškam) sveikatos draudimui apimtis, tačiau kartu priimant mokesčių reformos paketą nebuvo keičiamas darbdavio mokamų šių įmokų apmokestinimas socialinio draudimo įmokomis, dėl ko susidarė teisinio reguliavimo nenuoseklumas. Siūlomas darbdavio mokamų papildomo (savanoriškojo) sveikatos draudimo įmokų, viršijančių 350 eurų per mokestinį laikotarpį, priskyrimas apmokestinamosioms socialinio draudimo įmokoms iš esmės keistų iki šiol galiojusį reguliavimą ir mažintų šios socialinės priemonės patrauklumą.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija yra pasirašiusi susitarimą su Lietuvos verslo konfederacija, kuriuo įsipareigojo skatinti ir plėsti savanoriškojo sveikatos draudimo taikymą, todėl siūlomas apmokestinimo išplėtimas prieštarautų valstybės deklaruojamai sveikatos politikos krypčiai ir anksčiau prisiimtiems įsipareigojimams.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, siūloma atsisakyti darbdavio mokamų papildomo (savanoriškojo) sveikatos draudimo įmokų, viršijančių 350 eurų per mokestinį laikotarpį, priskyrimo apmokestinamosioms socialinio draudimo įmokoms ir išlaikyti iki 2026 m. sausio 1 dienos galiojusį teisinį reguliavimą, kuris sudaro prielaidas darbuotojų sveikatos paslaugų prieinamumui didinti, užtikrina mokestinės sistemos stabilumą bei mažina valstybės finansinę naštą sveikatos apsaugos srityje.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo narė Edita Rudelienė
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Nuo
numatytas reguliavimas buvo suvienodintas su gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytų reguliavimu, t.y. socialinio draudimo įmokomis buvo apmokestintos (savanoriškojo) sveikatos draudimo įmokos viršijančios 350 eurų per mokestinį laikotarpį.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma išlaikyti iki 2026 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą ir atsisakyti darbdavio mokamų papildomo (savanoriškojo) sveikatos draudimo įmokų, viršijančių 350 eurų per mokestinį laikotarpį, priskyrimo apmokestinamosioms socialinio draudimo įmokoms. Tikimasi, kad toks reguliavimas užtikrins mokestinės sistemos stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą, išsaugos papildomą (savanoriškąjį) sveikatos draudimą kaip veiksmingą darbuotojų socialinės apsaugos priemonę, sudarys prielaidas savanoriškojo sveikatos draudimo plėtrai ir prisidės prie sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimo bei valstybės finansinės naštos sveikatos apsaugos srityje mažinimo. 5.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ar jo plėtrai.
projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijoms įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės 13.
Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Darbuotojas“,
„sveikatos draudimas“, „socialinio draudimo įmoka“
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia: