Projektas
19, 22, 48, 49, 50 ir
Vilnius
„ 10 . Policija, įgyvendindama Reglamento (ES) 2021/784 4 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas dėl įvertinimo, ar iš kitos valstybės kompetentingos institucijos gautas privalomas nurodymas nepažeidžia šio reglamento ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos garantuojamų pagrindinių teisių ir laisvių, turi teisę kreiptis į medijų ombudsmeną.“
22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 11 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „
privalo savo valdomoje visuomenės informavimo priemonėje ar savo interneto svetainėje paskelbti informaciją apie Medijų ombudsmeno tarnybą ir Komisiją, į kurias galima kreiptis dėl šio įstatymo nuostatų pažeidimų, taip pat informaciją apie Visuomenės informavimo etikos komisiją, į kurią galima kreiptis dėl Kodekso nuostatų pažeidimo. “ 3 s traipsnis.
1 .Pakeisti 48 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „ 11 ) gavusi motyvuotą prašymą šio įstatymo 19 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytu pagrindu arba atlikusi tyrimą, arba šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4, 7, 8
punktuose nurodytais atvejais remdamasi medijų ombudsmeno išvada, arba vadovaudamasi ekspertų išvadomis, šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priima sprendimą dėl šiame įstatyme nustatytų objektyviai būtinų poveikio priemonių taikymo;“.
2. Pakeisti 48 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip: „
21. Atlikdama šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas funkcijas, Komisija gali kreiptis dėl išvadų į medijų ombudsmeną
dėl viešosios informacijos priskyrimo informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, kategorijai, jeigu Komisijos nariams kyla abejonių vertinant viešosios informacijos žalą nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi arba tokios viešosios informacijos vertinimas reikalauja specialių žinių. Gavęs tokį paklausimą, medijų ombudsmenas privalo per 10 darbo dienų pateikti Komisijai savo arba Medijų ombudsmeno tarnybos ekspertų išvadas prašomu klausimu.“
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1 . Medijų ombudsmenas yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos šio Įstatymo nuostatos.2 . Medijų ombudsmeną
iš kandidatų, kuriuos pasiūlo organizacijos, kurios vienija viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus ir kurių narių veiklai taikomos Kodekso normos . Tas pats asmuo medijų ombudsmenu negali būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Paskirtas medijų ombudsmenu asmuo eina pareigas tol, kol paskiriamas naujas medijų ombudsmenas.3 .
Medijų ombudsmenu skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir pareigoms atlikti būtiną kompetenciją bei atitinkantis Reglamento (ES) 2016/679 53 straipsnio 2 dalies reikalavimus.4 . Medijų ombudsmenu
negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Medijų ombudsmenas ir jo šeimos nariai negali būti susiję darbo santykiais su viešosios informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjais, negali turėti viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų akcijų. Savo kadencijos laikotarpiu medijų ombudsmenas negali dalyvauti politinėje veikloje.
5. Medijų ombudsmenas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, ratifikuotomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu ir kitais teisės aktais.
6. Medijų ombudsmeno veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, nepriklausomumo, teisingumo ir viešumo principais.7
. Medijų ombudsmenas negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, taip pat gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus medijų ombudsmeno darbo užmokestį ir užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą, taip pat užmokestį už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su žmogaus teisių apsauga, sklaida ar su ombudsmenų institucijų veiklos tobulinimu susijusi pedagoginė ar kūrybinė veikla.8 .
Medijų ombudsmenas atleidžiamas iš pareigų, kai:1 ) pasibaigia jo įgaliojimų laikas;2 ) jis atsistatydina;3 ) kai nustatoma, kad jis padarė sunkų nusižengimą;4 ) jis nebeatitinka šio straipsnio 3 ir 4 dalyse jam keliamų reikalavimų;5 )
pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą jis nebegali eiti šių pareigų.8
1. Jeigu pasibaigus medijų ombudsmeno kadencijai jis nėra paskiriamas antrai kadencijai ir per 2 mėnesių terminą nepradeda eiti valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo pareigų, jam išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Medijų ombudsmenui, atleidžiamam iš šių pareigų, kai jis pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti savo pareigų, išmokama 3 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Medijų ombudsmenui mirus, jo šeimos nariams išmokama 3 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Šioje dalyje nurodytos išmokos mokamos iš Medijų ombudsmeno tarnybai skirtų valstybės biudžeto lėšų.9
. Medijų ombudsmenas, priimdamas sprendimą, gali pasitelkti ekspertų grupes (ekspertus), kurios (kurie) teikia išvadas dėl visuomenės informavimo priemonių ir (ar) jų turinio priskyrimo erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms, taip pat išvadas apie tai, ar viešoji informacija skatina nesantaiką dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos. Ekspertų grupių sudėtį ir ekspertų skaičių tvirtina medijų ombudsmenas. Ekspertų grupės (ekspertai) atsako už savo išvados (išvadų) teisingumą įstatymų nustatyta tvarka. Ekspertų grupės (ekspertai) veikia pagal medijų ombudsmeno patvirtintą darbo reglamentą. Visuomenės informavimo priemonių priskyrimo erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija medijų ombudsmeno
teikimu.10 . Medijų ombudsmeno veiklą užtikrina Medijų ombudsmeno tarnyba. Medijų ombudsmeno tarnyba yra biudžetinė įstaiga, kuriai vadovauja medijų ombudsmenas .11 . Medijų ombudsmeno tarnyba yra viešasis juridinis asmuo ir turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Medijų ombudsmeno tarnyba“. Už antspaudo naudojimą ir saugojimą atsako medijų ombudsmenas. Medijų ombudsmeno tarnybos buveinė yra Vilniuje. Patalpas jai suteikia Vyriausybė.12 .
Medijų ombudsmeno, Medijų ombudsmeno tarnybos ir prie jos veikiančių ekspertų grupių (ekspertų) veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Biudžete šiai veiklai skirtos lėšos nurodomos atskira eilute.13 . Medijų ombudsmeno
tarnybos uždaviniai, funkcijos, teisės ir pareigos, darbo organizavimo tvarka nustatomi Seimo patvirtintuose Medijų ombudsmeno tarnybos nuostatuose.
14. Medijų ombudsmenas kartą per metus atsiskaito Seimui už savo ir Medijų ombudsmeno tarnybos veiklą ir iki kiekvienų metų balandžio 1 dienos pateikia metinę veiklos ataskaitą ir analitinę apžvalgą. Ji viešai skelbiama Medijų ombudsmeno tarnybos interneto svetainėje.“
Pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo;2
) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse;3 ) nagrinėja duomenų subjektų pagal Reglamento (ES) 2016/679 77 straipsnio 1 dalį pateiktus skundus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjant šiuos skundus, šio straipsnio 3, 4, 5 ir 9–1 9 dalys netaikomos;4 ) pagal savo kompetenciją prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos;5 ) vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų;6
) teikia Seimui ir kitoms valstybės institucijoms siūlymus dėl šio ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų tobulinimo ir įgyvendinimo;7 ) vadovaudamasis ekspertų grupių (ekspertų) išvadomis, priskiria visuomenės informavimo priemones ir (ar) jų turinį erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms ir informuoja Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio spaudos leidinius;8 ) vadovaudamasis ekspertų grupių (ekspertų) išvadomis, nustato, ar visuomenės informavimo priemonėse paskelbta viešoji informacija skatina
nesantaiką dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos;9 ) bendradarbiauja su Europos Sąjungos ir kitų šalių analogiškomis institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;10 ) atlieka viešosios informacijos visuomenės informavimo priemonėse stebėseną, išskyrus radijo ir televizijos programų stebėseną;11
) įgyvendina 1981 m. sausio 28 d. Strasbūre sudarytos Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108) ir jos protokolų nuostatas, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais.“
2. Atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, medijų ombudsmenas turi teisę:1 ) savo iniciatyva pradėti tyrimą arba perduoti surinktą tyrimo medžiagą ištirti kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms;2 ) šio įstatymo nustatyta tvarka nemokamai gauti iš viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų informaciją, įskaitant jų valdomose visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą informaciją (transliuotų programų
vaizdo ir garso įrašus, leidinių egzempliorius, jų kopijas), būtiną savo funkcijoms atlikti;3 ) nemokamai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, dokumentus ir kitą medžiagą, būtiną savo funkcijoms atlikti;4 ) įstatymų nustatyta tvarka, tačiau tik tokia apimtimi, kiek reikia jo funkcijoms atlikti, susipažinti su valstybės, tarnybos, komercinę ar banko paslaptį sudarančiais dokumentais, taip pat dokumentais, kuriuose yra informacijos apie įstatymų saugomus asmens duomenis;5 ) nepažeisdamas asmenų teisių ir teisėtų interesų, filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus, naudoti kitas technines priemones tyrimų metu įstatymų nustatyta tvarka;6
) dalyvauti Seimo, Vyriausybės, kitų valstybės įstaigų organizuojamuose posėdžiuose, pasitarimuose, jų sudarytų komisijų ir darbo grupių veikloje, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su šio Įstatymo nuostatų įgyvendinimu, medijų ombudsmeno veikla arba jo atliekamu tyrimu, pareikšti juose savo nuomonę;7 ) sudaryti darbo grupes, komisijas teisės aktams ir pasiūlymams rengti, renginiams organizuoti ir kitiems aktualiems klausimams nagrinėti;8 ) šiame ir kituose įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti pasitelkti ekspertų grupes (ekspertus), nustatyti jų darbo reglamentus ir apmokėjimo tvarką.
3. Atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas,
medijų ombudsmenas gali priimti sprendimą:1 ) įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti;2 ) reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją;3 ) kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir Asociaciją dėl pastebėtų šio įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų;4
) Administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais pradėti administracinio nusižengimo teiseną;5 ) Administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas;6 ) skundą (pareiškimą) pripažinti nepagrįstu;7 ) tyrimą, pradėtą savo iniciatyva, baigti, jeigu pažeidimai ar aplinkybės, dėl kurių buvo pradėtas tyrimas, nepasitvirtina;8 ) atsisakyti nagrinėti skundą (pareiškimą);9 ) skundo (pareiškimo) nagrinėjimą nutraukti;10 ) Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka duoti privalomus nurodymus pašalinti informaciją, nurodytą šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte, arba panaikinti galimybę ją pasiekti.4 .
Medijų ombudsmenui
teikiamame skunde (pareiškime) turi būti nurodyta:1 ) skundą (pareiškimą) pateikusio asmens (pareiškėjo) vardas, pavardė ir adresas;2 ) konkreti visuomenės informavimo priemonė ir publikacija ar laida, kuriose buvo paskleista informacija, žeminanti skundą (pareiškimą) pateikusio asmens (pareiškėjo) garbę ir orumą, pažeidžianti teisę į privataus gyvenimo apsaugą ar nepilnamečių interesus;3 ) kokia paskleista informacija neatitinka tikrovės, kaip yra pažeista teisė į privatumą, kaip pakenkta nepilnamečių interesams;4 ) prašymo medijų ombudsmenui turinys;5 ) skundo (pareiškimo) surašymo data ir skundą (pareiškimą) pateikusio asmens (pareiškėjo) parašas.“
5. Skundas (pareiškimas), kuriame nėra bent vieno iš reikalavimų, numatytų šio straipsnio 4 dalyje, nenagrinėjamas, jei
medijų ombudsmenas nenusprendžia kitaip. Kai medijų ombudsmenas atsisako nagrinėti skundą (pareiškimą) dėl jo turinio reikalavimų trūkumų, asmuo (pareiškėjas) apie tai informuojamas per 5 darbo dienas, nurodant šiuos trūkumus. Pašalinus trūkumus asmens (pareiškėjo) skundas (pareiškimas) yra priimamas nagrinėti, o jo pateikimo data laikoma ta diena, kai buvo gautas skundas (pareiškimas), atitinkantis jam keliamus reikalavimus.“
6. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais medijų ombudsmenas nagrinėja tik tų asmenų, kurių teisės visuomenės informavimo priemonėse yra pažeistos, arba jų atstovų pagal įstatymą, taip pat šių asmenų atstovų pagal pavedimą skundus (pareiškimus). Šiais atvejais anoniminiai skundai (pareiškimai) netiriami.7
. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu atveju medijų ombudsmenas nagrinėja ne tik tų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos visuomenės informavimo priemonėse, arba jų atstovų pagal įstatymą skundus (pareiškimus), bet ir kitų asmenų (pareiškėjų) pateiktus, taip pat anoniminius skundus (pareiškimus). Šiuo atveju tyrimą medijų ombudsmenas gali pradėti savo iniciatyva.
8. Skundais (pareiškimais) nelaikomi suinteresuotų asmenų (pareiškėjų) rašytiniai ar žodiniai kreipimaisi, prašymai ir pranešimai, kuriuose ne skundžiami viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiksmai, o prašoma paaiškinti, suteikti informaciją ar pageidaujamus dokumentus, pareikšti nuomonę ar pateikti išvadą dėl šio Įstatymo nuostatų įgyvendinimo.9 .
Medijų ombudsmenas
atsisako nagrinėti skundą (pareiškimą) ir jį grąžina skundą (pareiškimą) pateikusiam asmeniui (pareiškėjui), jeigu:1 ) skunde (pareiškime) nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso medijų ombudsmeno kompetencijai. Šiuo atveju skundas (pareiškimas) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduodamas viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai pranešama pateikusiam skundą (pareiškimą) asmeniui (pareiškėjui). Kai kompetentinga asmens skundą (pareiškimą) nagrinėti institucija yra teismas, skundas (pareiškimas) grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (pareiškėjui) ir pateikiama reikalinga informacija;2
) pradėjus nagrinėti skundą (pareiškimą) paaiškėja, kad skundą (pareiškimą) tuo pačiu klausimu nagrinėja ir teismas. Šiuo atveju skundo (pareiškimo) nagrinėjimas sustabdomas, kol teismas skundą (pareiškimą) išnagrinės. Apie skundo (pareiškimo) nagrinėjimo sustabdymą pranešama skundą (pareiškimą) pateikusiam asmeniui (pareiškėjui). Šiuo atveju skundo (pareiškimo) tyrimas atnaujinamas tik asmeniui (pareiškėjui) pageidaujant ir apie tai informavus medijų ombudsmeną raštu;3 ) teismas ar medijų ombudsmenas
jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo (pareiškėjas) nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą. Šiuo atveju apie sprendimą nenagrinėti skundo (pareiškimo) asmeniui (pareiškėjui) pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo (pareiškimo) gavimo dienos;4 ) neįmanoma pradėti skundo (pareiškimo) tyrimo dėl duomenų trūkumo, o skundą (pareiškimą) pateikęs asmuo (pareiškėjas) prašomas nepateikia būtinų skundo (pareiškimo) tyrimui duomenų arba dėl objektyvių priežasčių negali jų pateikti;5 ) dėl skunde (pareiškime) keliamo klausimo (skundo (pareiškimo) dalyko) yra priimtas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą;6 ) asmuo (pareiškėjas) atsisako skundo (pareiškimo) ir apie tai praneša medijų ombudsmenui raštu;7
) nuo skunde (pareiškime) nurodytos informacijos paskelbimo ar kitų aplinkybių atsiradimo iki skundo (pareiškimo) pateikimo dienos praėjo daugiau kaip 2 metai, kiek tai susiję su visais arba dalimi skunde (pareiškime) pateiktų reikalavimų.
10. Šio straipsnio 9 dalies 6 punkte nustatytu atveju asmeniui (pareiškėjui) atsisakius dalies skundo (pareiškimo) reikalavimų, nagrinėjama tik ta skundo (pareiškimo) dalis, kurios reikalavimų nebuvo atsisakyta.
11. Tuo atveju, kai priimamas sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą (pareiškimą), skundą (pareiškimą) pateikusiam asmeniui (pareiškėjui) turi būti nurodyti atsisakymo jį nagrinėti pagrindai.12
. Skundo (pareiškimo) tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 9 dalyje nurodytos aplinkybės arba, tarpininkaujant medijų ombudsmenui, skundo (pareiškimo) reikalavimai įvykdomi gera valia ir asmuo (pareiškėjas) atsisako skundo apie tai pranešdamas medijų ombudsmenui raštu.13 .
Medijų ombudsmenas gautą skundą (pareiškimą) išnagrinėja per tris mėnesius nuo skundo (pareiškimo) gavimo dienos.14
. Sprendimas dėl poveikio priemonių, nustatytų šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose, taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo informacijos, kurią skelbiant buvo padarytas pažeidimas, paskelbimo dienos, o esant tęstiniam ar trunkamajam pažeidimui, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Šioje dalyje nurodytas senaties terminas netaikomas, kai teismo sprendimu skundas (pareiškimas) grąžinamas medijų ombudsmenui nagrinėti iš naujo.15 .
Jei skundas (pareiškimas) yra pagrįstas, medijų ombudsmenas gali priimti vieną iš šio straipsnio 3 dalyje numatytų sprendimų. Su juo medijų ombudsmenas supažindina skundą (pareiškimą) pateikusį asmenį (pareiškėją), viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus asmenis.
16. Kai skundas (pareiškimas) pripažįstamas nepagrįstu, medijų ombudsmenas privalo raštu motyvuotai atsakyti skundą (pareiškimą) pateikusiam asmeniui (pareiškėjui).
17. Medijų ombudsmeno sprendimai, išskyrus šio straipsnio 18 dalyje nustatytus atvejus, skelbiami Medijų ombudsmeno tarnybos interneto svetainėje. Šiais atvejais rezoliucinė medijų ombudsmeno
sprendimo dalis turi būti nedelsiant paskelbta toje visuomenės informavimo priemonėje, kurioje medijų ombudsmenas nustatė pažeidimą.
18. Kai viešai paskelbus medijų ombudsmeno sprendimą gali būti pažeistos asmens teisės ir (ar) teisėti interesai arba kai sprendimo paskelbti neprašo skundą (pareiškimą) pateikęs asmuo (pareiškėjas), medijų ombudsmeno sprendimas viešai neskelbiamas. Tokiais atvejais su medijų ombudsmeno sprendimu supažindinamas tik skundą (pareiškimą) pateikęs asmuo (pareiškėjas) ir tas viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kurio valdomoje visuomenės informavimo priemonėje nustatytas pažeidimas.19 .
Medijų ombudsmeno
sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo dienos arba, jeigu sprendimas neskelbiamas viešai, nuo pranešimo apie jo priėmimą gavimo dienos.20 . Medijų ombudsmeno teisėtų reikalavimų, priimtų sprendimų nevykdymas ar kitoks trukdymas medijų ombudsmenui įgyvendinti šio Įstatymo jam suteiktas teises ar įgaliojimus užtraukia administracinę atsakomybę.“
Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, išskyrus radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus, retransliuotojus, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjus ir (ar) užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjus, veikla
gali būti laikinai sustabdoma arba nutraukiama šiame straipsnyje nustatytais atvejais.2 . Medijų ombudsmeno prašymu Vilniaus apygardos administracinis teismas gali sustabdyti viešosios informacijos rengėjo ir
(ar) skleidėjo veiklą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir
(ar) skleidėjas akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai pažeidžia šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus po to, kai buvo nustatytos visos šios sąlygos:1 ) toks pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių jau buvo padarytas ir už šį pažeidimą buvo taikytas įspėjimas ar kitos šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės;2 )
medijų ombudsmenas raštu pranešė viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui apie įtariamą pažeidimą ir apie priemones, kurių ketina imtis, jeigu toks pažeidimas pasikartos;3 ) medijų ombudsmenas viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui suteikė teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausytam dėl įtariamo pažeidimo ir priemonių, kurių ketina imtis, jeigu toks pažeidimas pasikartos.3 .
Kai medijų ombudsmenas savo iniciatyva ar gavęs iš nacionalinį saugumą užtikrinančios ar kitos kompetentingos institucijos informaciją nustato, kad viešosios informacijos rengėjas ir
(ar) skleidėjas skleidžia šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3
punkte nurodytą neskelbtiną informaciją, kuri kenkia ar kelia pavojų visuomenės saugumui, įskaitant nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimą, medijų ombudsmenas turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl viešosios informacijos rengėjo ir
(ar) skleidėjo veiklos sustabdymo nesilaikydamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų.
4Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, medijų ombudsmenas pateikia teismui objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįstą prašymą dėl viešosios informacijos rengėjo ir
(ar) skleidėjo
veiklos sustabdymo, prašymo faktinį ir juridinį pagrindą patvirtinančių dokumentų kopijas ir kitą būtiną medžiagą. Vilniaus apygardos administracinis teismas turi priimti sprendimą laikinai sustabdyti viešosios informacijos rengėjo ir
(ar) skleidėjo
veiklą arba atmesti prašymą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo priėmimo dienos. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacinį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos. Teismo sprendime gali būti duodami privalomi nurodymai elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ir viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti visuomenės informavimo priemones, o leidinių pardavėjams, leidinių pristatymo ar kitokių platinimo paslaugų teikėjams – privalomi nurodymai sustabdyti leidinių pardavimą, pristatymą ar platinimą.
5. Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veikla gali būti nutraukiama tuo atveju, jeigu per paskutinius 12 mėnesių teismas jau buvo bent kartą sustabdęs jo veiklą šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas pakartotinai padaro šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies pažeidimą . Sprendimas dėl viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos nutraukimo priimamas mutatis mutandis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.6 .
Medijų ombudsmenas
, sužinojęs apie internete skleidžiamą šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytą neskelbtiną informaciją ir atsižvelgęs į informacijos pavojingumą, jos saugojimo vietą ar kitas reikšmingas aplinkybes, praneša apie tokią informaciją Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui . “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Žurnalistų etikos inspektoriaus pareigybė įsteigta 1996 metais, priėmus pirmosios redakcijos Visuomenės informavimo įstatymą (toliau – Įstatymas). Per ilgus metus susiklostė ne tik šios pareigybės, bet ir žurnalistų etikos inspektoriaus vadovaujamos tarnybos pavadinimo vartojimo tradicija. Visgi žurnalistų etikos inspektorius jau seniai nebeprižiūri žurnalistinės etikos, todėl dabartinis institucijos pavadinimas prarado aktualumą, nebeatitinka funkcijų esmės, sukelia neaiškumų dėl kompetencijų atribojimo.
Žurnalistų etikos inspektoriaus, kaip asmeninių neturtinių žmogaus teisių gynėjo (ombudsmeno) visuomenės informavimo srityje, kompetencija ir veiklos sritys nuolat plėtėsi ir šiuo metu apima visas žiniasklaidos formas. Dabartinis institucijos pavadinimas neretai klaidina, nes neturi nieko bendra su žurnalistų etika, todėl gaunamus suinteresuotų asmenų kreipimusis dėl žurnalistų etikos vertinimo pagal kompetenciją Tarnyba persiunčia Visuomenės informavimo etikos komisijai.
Šios painiavos būtų išvengta pakeitus žurnalistų etikos inspektoriaus pavadinimą. Pakeistas pavadinimas tinkamiau atspindėtų institucijos veiklą ir atliekamų funkcijų esmę.
Institucijos pavadinimo keitimo poreikis išdiskutuotas su viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus vienijančiomis organizacijomis, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijomis. Visuomenės informavimo etikos asociacijos nuomone, tinkamiausias pavadinimas – Medijų ombudsmeno tarnyba. Susitikimuose su Žurnalistų profesionalų asociacijos, Lietuvos sporto žurnalistų federacijos nariais, kitų medijų organizacijų atstovais irgi buvo išreikšta tokia pati pozicija. Pasiūlymas, atsižvelgiant į dalykinį turinį ir veiklos apimtį, žurnalistų etikos inspektoriaus pareigybę pervadinti į medijų ombudsmeno, buvo aptartas ir su Valstybine lietuvių kalbos komisija, kuri siūlomai iniciatyvai dėl žurnalistų etikos inspektoriaus pareigybės ir atitinkamos tarnybos pavadinimų keitimo neprieštarauja. Be to, medijų ombudsmeno pareigybės pavadinimas ir funkcijos yra istoriškai susiklostę Europoje (Šiaurės Europos šalyse), o tarptautiniu lygmeniu veikia medijų ombudsmenų asociacija.
Žurnalistų etikos inspektorius, gavęs suinteresuoto asmens skundą, visada įvertina galimybę kilusį ginčą išspręsti taikiai. Tarpininkaujant inspektoriui vis dažniau pavyksta efektyviai pasiekti abi ginčo šalis tenkinantį rezultatą. Tai įvyksta tuomet, kai viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) sutinka su padarytu pažeidimu, jį pašalina (pvz., paneigia, patikslina viešai paskelbtą informaciją, nuasmenina ar panaikina tam tikrus duomenis, ištaiso kitas paskleistos informacijos klaidas), o pareiškėjui to pakanka ir jis nesiekia nubaudimo ar kitokio poveikio priemonių taikymo. Iš to kyla poreikis Visuomenės informavimo įstatyme reglamentuoti taikų ginčo išsprendimą, kuris pasiekiamas tarpininkaujant inspektoriui.
Baudžiamajame procese neliko baudžiamosios bylos iškėlimo stadijos, kurią pakeitė ikiteisminio tyrimo pradėjimo institutas. Dabartinė Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 9 dalies 5 punkto formuluotė, jog žurnalistų etikos inspektorius atsisako nagrinėti skundą, jeigu „dėl skunde (pareiškime) keliamo klausimo (skundo (pareiškimo) dalyko) yra priimtas procesinis sprendimas iškelti baudžiamąją bylą“ nebeatitinka aktualiame baudžiamo proceso reglamentavime įtvirtintų sąvokų. Todėl kyla poreikis patikslinti Visuomenės informavimo įstatyme vartojamą formuluotę ir aktualizuoti nurodytos procesinės stadijos pavadinimą.
Žurnalistų etikos inspektorius analitinę
apžvalgą
Atsižvelgiant į praktikoje kylantį institucijos pavadinimo keitimo poreikį bei poreikį reglamentuoti taikų ginčo išsprendimą, pasiektą tarpininkaujant žurnalistų etikos inspektoriui, ir kartu patikslinti Įstatyme vartojamas formuluotes, Įstatymo projektu siekiama:
inspektoriaus pareigybės pavadinimą pakeisti į medijų ombudsmeno ir atitinkamai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pavadinimą pakeisti į Medijų ombudsmeno tarnybą;
galimybę nutraukti skundo (pareiškimo) tyrimą, kai tarpininkaujant medijų ombudsmenui, skundo (pareiškimo) reikalavimai įvykdomi gera valia ir asmuo (pareiškėjas) atsisako skundo apie tai pranešdamas medijų ombudsmenui raštu;
atsisako nagrinėti skundą (pareiškimą) ir jį grąžina skundą (pareiškimą) pateikusiam asmeniui (pareiškėjui), jeigu dėl skunde (pareiškime) keliamo klausimo (skundo (pareiškimo) dalyko) yra priimtas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą“;
žurnalistų etikos inspektorius pateiktų Seimui kasmet kartu su metine veiklos ataskaita.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektas parengtas Žurnalistų etikos inspektoriaus iniciatyva bendradarbiaujant su Seimo Kultūros komitetu.
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Įstatyme šiuo metu yra vartojamas žurnalistų etikos inspektoriaus ir atitinkamai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pavadinimas. Taikus ginčo išsprendimas, pasiektas tarpininkaujant žurnalistų etikos inspektoriui, šiuo metu Visuomenės informavimo įstatyme nereglamentuotas. Įstatyme vartojama formuluotė „priimtas procesinis sprendimas iškelti baudžiamąją bylą“. Analitinę apžvalgą – visuomenės informavimo demokratinės kultūros plėtros gaires – žurnalistų etikos inspektorius rengia ir skelbia kas dveji metai.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma nustatyti, kad žurnalistų etikos inspektoriaus pareigybės pavadinimas būtų pakeistas į
medijų ombudsmeno ir atitinkamai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pavadinimas būtų pakeistas į Medijų ombudsmeno tarnybą. Taip pat siūloma išplėsti skundo tyrimo nutraukimo pagrindus ir papildyti Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 12 dalį numatant, kad skundo (pareiškimo) tyrimas nutraukiamas jei tarpininkaujant medijų ombudsmenui, skundo (pareiškimo) reikalavimai įvykdomi gera valia ir asmuo (pareiškėjas) atsisako skundo apie tai pranešdamas medijų ombudsmenui raštu. Įstatymo projektu siekiama patikslinti Įstatyme vartojamą formuluotę ir numatyti, kad
punkte būtų vartojama aktuali baudžiamojo proceso terminija, t. y. procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą.
Pakeistas institucijos pavadinimas atitiks funkcijų esmę, dalykinį turinį, padės išvengti neaiškumų dėl kompetencijų atribojimo nuo Visuomenės informavimo etikos komisijos. Tarpininkaujant medijų ombudsmenui gera valia pasiektas abi ginčo puses tenkinantis rezultatas bus įtvirtintas kaip pagrindas nutraukti skundo tyrimą, tokiu būdu bus taupomas laikas, ištekliai, pasiekta socialinė taika tarp ginčo šalių bei išvengta teisminio bylinėjimosi. Patikslinta Įstatyme vartojama formuluotė įneš teisinio aiškumo ir atitiks baudžiamajame procese įtvirtintas sąvokas.
Kasmet kartu su veiklos ataskaita teikiama analitinė apžvalga padės geriau ir laiku reaguoti į aktualias visuomenės informavimo problemas ir pasiūlyti jų sprendimo būdus, dažnesniu periodiškumu pateikti Seimui ir visuomenei analitines įžvalgas. Kartu teikiami lydintieji įstatymų pakeitimų projektai: Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo Nr. IX-1067 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 1, 7, 71, 13, 24, 25 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr.
X-614 1, 18, 22, 25, 34 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 32 ir 125 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas; Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo Nr.
XIV-2011 priedo pakeitimo įstatymo projektas; ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma.
įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Siūlomas projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai neigiamos įtakos neturės.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos įtakos neturės.
projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Neprieštarauja.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Priėmus teikiamą projektą, reikės atitinkamai pakeisti
Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymą, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksą, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą, Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymą, Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą.
projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus.
įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Reikalingus Įstatymo lydimuosius aktus turėtų parengti Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetas.
lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai). Papildomų biudžeto lėšų nereikės.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu gautas V
alstybinės lietuvių kalbos komisijos 2025-07-03 raštas Nr. S1-196, Visuomenės informavimo etikos asociacijos 2025-07-29 raštas Nr. 16 ir Lietuvių kalbos instituto 2025-08-05 raštas Nr. S-211(1.18.).
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Medijos“, „ombudsmenas“, „tarnyba“.
, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra.