Projekto lyginamasis variantas
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 18 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) ekstremalių situacijų atvejais, kai įvykio mastas sparčiai didėja, tam tikroms gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų užduotims ekstremalios situacijos židinyje atlikti, taip pat ekstremalių situacijų atvejais, kai įvykio mastas sparčiai didėja ir kai, siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, yra būtina atkurti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgų būtiniausias veiklos sąlygas;“. 2. Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais atvejais kariniai vienetai gali būti pasiųsti padėti civilinės saugos sistemos pajėgoms krašto apsaugos ministro įsakymu, gavę Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra ekstremalios situacijos židinys, administracijos direktoriaus rašytinį prašymą. Karinių vienetų bei civilinės saugos sistemos pajėgų veiksmai koordinuojami pagal kariuomenės vado ar jo įgaliotų karinių vienetų vadų ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus ar jo įgaliotų civilinės saugos sistemos pareigūnų iš anksto parengtus sąveikos planus, išskyrus atvejus, kai siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, yra būtina atkurti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgų būtiniausias veiklos sąlygas.
Kai siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, yra būtina atkurti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgų būtiniausias veiklos sąlygas ir šiuo tikslu pasitelkiami kariniai vienetai, karinių vienetų bei šių civilinės saugos sistemos pajėgų veiksmus koordinuoja ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas.“
3Pakeisti 18 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Šio straipsnio nurodytais atvejais teikdama pagalbą kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms karinę jėgą kariuomenė gali naudoti tik tiek, kiek yra būtina pagalbos tikslams pasiekti. Karinė jėga naudojama Karinės jėgos naudojimo statute nustatyta nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“
4Papildyti 18 straipsnį 15 dalimi:
„15. Kariui, kuris atlikdamas tarnybines pareigas teikiant pagalbą kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms viršijo tarnybinės rizikos ribas, tuo būdu padarė nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą ir dėl to tapo įtariamuoju (specialiuoju liudytoju), kaltinamuoju arba kuris nukentėjo atlikdamas jam priskirtas tarnybines funkcijas ar dėl tikrosios karo tarnybos, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir dydžiu kompensuojamos teisinės pagalbos išlaidos ar jų dalis.
Ši kompensacija skiriama krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto(2) lyginamasis variantas
1Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) ekstremalių situacijų atvejais, kai ekstremaliojo
įvykio mastas sparčiai didėja, tam tikroms gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų užduotims ekstremalios situacijos židinyje atlikti, taip pat ekstremalių situacijų atvejais, kai įvykio mastas sparčiai didėja ir kai, siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, yra būtina padėti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgoms vykdyti jų funkcijas;“. 2. Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies
civilinės saugos sistemos pajėgoms krašto apsaugos ministro įsakymu, krašto apsaugos ministrui gavus gavę Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra ekstremalios situacijos židinys, administracijos direktoriaus rašytinį prašymą. Karinių vienetų bei civilinės saugos sistemos pajėgų veiksmai koordinuojami pagal kariuomenės vado ar jo įgaliotų karinių vienetų vadų ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus ar jo įgaliotų civilinės saugos sistemos pareigūnų iš anksto parengtus sąveikos planus, išskyrus atvejus, kai, siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, yra būtina padėti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgoms vykdyti jų funkcijas.
Kai, siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, yra būtina padėti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgoms vykdyti jų funkcijas ir šiuo tikslu pasitelkiami kariniai vienetai, karinių vienetų bei šių civilinės saugos sistemos pajėgų veiksmus koordinuoja ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas.“
3Pakeisti 18 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Šio straipsnio nurodytais atvejais teikdama pagalbą kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, karinę jėgą kariuomenė gali naudoti tik tiek, kiek yra būtina pagalbos tikslams pasiekti. Karinė jėga naudojama Karinės jėgos naudojimo statute nustatyta nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“
4Papildyti 18 straipsnį 15 dalimi:
„15. Kariui, kuris, atlikdamas tarnybines pareigas teikiant pagalbą kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, viršijo tarnybinės rizikos ribas, tuo būdu padarė nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą ir dėl to tapo įtariamuoju (specialiuoju liudytoju), kaltinamuoju arba kuris nukentėjo atlikdamas jam priskirtas tarnybines funkcijas ar dėl tikrosios karo tarnybos, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir dydžiu kompensuojamos teisinės pagalbos išlaidos ar jų dalis.
Ši kompensacija skiriama krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 18 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-08-08 Nr. XIVP-751 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
į tai, kad ekstremalioji situacija – tai padėtis, susidariusi ne dėl įvykio, o būtent dėl tam tikrus kriterijus atitinkančio ekstremaliojo įvykio, projektu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies punkte prieš žodį „įvykio“ įrašytinas žodis „ekstremaliojo“. 2. Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad kariniai vienetai gali būti pasitelkiami teikiant pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms ,,ekstremalių situacijų atvejais, kai įvykio mastas sparčiai didėja ir kai, siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, yra būtina atkurti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgų būtiniausias veiklos sąlygas“. Pažymėtina, kad formuluotė „kai būtina atkurti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgų būtiniausias veiklos sąlygas“ suponuoja, kad kariniai vienetai ar kariai būtų pasitelkiami būtent šių valstybės institucijų veiklos sąlygoms atkurti, t.y. užtikrinti labiau kažkokio infrastruktūrinio (atstatomojo) logistinio ar organizacinio pobūdžio pagalbą, kas sudarytų sąlygas toms valstybės institucijoms vykdyti savo funkcijas.
Tačiau sistemiškai vertinant kitas teikiamo projekto nuostatas bei atsižvelgiant į projekto aiškinamąjį raštą, yra aišku, kad kariai šiuo atveju betarpiškai padėtų minėtoms valstybės institucijoms vykdyti tiesiogines jų funkcijas jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti aiškiai nustatyta, kad kariniai vienetai pasitelkiami būtent minėtų civilinės saugos institucijų atliekamoms viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo funkcijoms įgyvendinti. Iš siūlomo reguliavimo taip pat neaišku, koks būtų keičiamo įstatymo nuostatų santykis su kitų įstatymų, ypač Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo, nuostatomis. Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, pagal Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, tik valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas turi teisę duoti fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus vykdyti reikalavimus ir nurodymus. 3. Projektu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „kariniai vienetai gali būti pasiųsti padėti civilinės saugos sistemos pajėgoms krašto apsaugos ministro įsakymu, gavę Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra ekstremalios situacijos židinys, administracijos direktoriaus rašytinį prašymą“. Ši nuostata tikslintina dėl kelių priežasčių.
Pirma, manytina, kad kompetentingos institucijos prašymas dėl karinių vienetų pasitelkimo turi būti teikiamas ne patiems kariniams vienetams (kaip suponuoja minėta nuostata), o būtent krašto apsaugos ministrui. Antra, manome, kad turi būti gautas būtent Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos, o ne jos pirmininko prašymas, nes visus kompetencijai priklausančius sprendimus priima pati komisija, o komisijos pirmininkas tik atstovauja komisijai – pasirašo sprendimus, raštus ir t.t.) Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
I Š V A D a
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Dainius Gaižauskas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Vytautas Bakas, Jonas Jarutis, Dainius Kreivys, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė, Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjas Mantas Lapinskas, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestieji asmenys: krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Lietuvos kariuomenės vado padėjėjas plk. Žilvinas Gaubys ir Lietuvos kariuomenės Teisės departamento direktorius plk. ltn. Darius Senikas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-08-091 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
į tai, kad ekstremalioji situacija – tai padėtis, susidariusi ne dėl įvykio, o būtent dėl tam tikrus kriterijus atitinkančio ekstremaliojo įvykio, projektu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies punkte prieš žodį „įvykio“ įrašytinas žodis „ekstremaliojo“. Pritarti
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-08-092 2.
Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad kariniai vienetai gali būti pasitelkiami teikiant pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms ,,ekstremalių situacijų atvejais, kai įvykio mastas sparčiai didėja ir kai, siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, yra būtina atkurti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgų būtiniausias veiklos sąlygas“. Pažymėtina, kad formuluotė „kai būtina atkurti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgų būtiniausias veiklos sąlygas“ suponuoja, kad kariniai vienetai ar kariai būtų pasitelkiami būtent šių valstybės institucijų veiklos sąlygoms atkurti, t.y. užtikrinti labiau kažkokio infrastruktūrinio (atstatomojo) logistinio ar organizacinio pobūdžio pagalbą, kas sudarytų sąlygas toms valstybės institucijoms vykdyti savo funkcijas. Tačiau sistemiškai vertinant kitas teikiamo projekto nuostatas bei atsižvelgiant į projekto aiškinamąjį raštą, yra aišku, kad kariai šiuo atveju betarpiškai padėtų minėtoms valstybės institucijoms vykdyti tiesiogines jų funkcijas jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti aiškiai nustatyta, kad kariniai vienetai pasitelkiami būtent minėtų civilinės saugos institucijų atliekamoms viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo funkcijoms įgyvendinti. Iš siūlomo reguliavimo taip pat neaišku, koks būtų keičiamo įstatymo nuostatų santykis su kitų įstatymų, ypač Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo, nuostatomis.
Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, pagal Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, tik valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas turi teisę duoti fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus vykdyti reikalavimus ir nurodymus. Pritarti iš dalies Siūloma suderinti formuluotę su Karinės jėgos naudojimo statuto projekto 13 straipsnyje vartojama formuluote. 3. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „kariniai vienetai gali būti pasiųsti padėti civilinės saugos sistemos pajėgoms krašto apsaugos ministro įsakymu, gavę Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra ekstremalios situacijos židinys, administracijos direktoriaus rašytinį prašymą“. Ši nuostata tikslintina dėl kelių priežasčių. Pirma, manytina, kad kompetentingos institucijos prašymas dėl karinių vienetų pasitelkimo turi būti teikiamas ne patiems kariniams vienetams (kaip suponuoja minėta nuostata), o būtent krašto apsaugos ministrui. Antra, manome, kad turi būti gautas būtent Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos, o ne jos pirmininko prašymas, nes visus kompetencijai priklausančius sprendimus priima pati komisija, o komisijos pirmininkas tik atstovauja komisijai – pasirašo sprendimus, raštus ir t.t.). Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1 Argumentai: Lietuvos kariuomenė kuriama ir rengiama Lietuvos valstybės gynybai, pagrindinis jos uždavinys karo metu ginklu ginti Lietuvos valstybę. Lietuvos kariuomenė turi būti parengta gynybos veiksmams tiek laipsniškai eskaluojamo ginkluoto užpuolimo atveju, tiek netikėto ir staigaus ginkluoto užpuolimo atveju. Siekiant šio tikslo vykdomas nuolatinis karių kovinis rengimas, užtikrinama reikiama karinių vienetų parengtis reaguoti į grėsmes. Karių ir karinių vienetų pasitelkimas į pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybės institucijoms, sąlygoja, kad pasitelktiems kariams nevykdomas kovinis rengimas, ilgėja laikas, reikalingas kariniam vienetui pasirengti vykdyti gynybos veiksmus. Nenustačius konkretaus karių skaičiaus, kurie galėtų būti pasitelkti į pagalbą, gali kilti grėsmė kariuomenės gebėjimui vykdyti pagrindinę jos užduotį karo metu - ginklu ginti Lietuvos valstybę. Todėl būtina numatyti maksimalų karių skaičių, kurį būtų galima pasitelkti pagalbos teikimui. Pasiūlymas:
Papildyti 18 straipsnį 12¹ dalimi:
„12¹. Bendras profesinės karo tarnybos karių ir
savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, pasiųstų vienu metu padėti kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, skaičius negali būti didesnis nei 20 procentų Lietuvos kariuomenės profesinės karo tarnybos karių ir savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių skaičiaus.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti
pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam projektui. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Kasčiūnas. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius