Projekto lyginamasis variantas
20, 26, 27, 30, 31, 32, 33 IR 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Biudžetinių įstaigų pajamos – biudžetinių įstaigų, atliekančių funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, gaunamos lėšos (išskyrus valstybės rinkliavą ir žyminį mokestį) ir gautos pajamos už trumpalaikio ir ilgalaikio materialiojo turto nuomą, teikiamas paslaugas (išskyrus paslaugas, už kurias mokama valstybės rinkliava ir žyminis mokestis) ir kitos pajamos, kurių panaudojimo tikslinė paskirtis nustatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, įstatymuose arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose ir kurios įmokamos į valstybės biudžetą ar savivaldybių biudžetus ir naudojamos vadovaujantis įstatymais arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimais, savivaldybės tarybos sprendimais šių įstaigų vykdomoms programoms finansuoti.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Programa – strateginio ir (arba) metinio veiklos plano, parengto pagal Vyriausybės patvirtintą Strateginio valdymo metodiką, dalis, skirta Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems pažangos uždaviniams ir (arba) asignavimų valdytojo tęstinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Viena valstybės biudžeto asignavimų valdytojo programa gali įgyvendinti vieną nacionalinę plėtros programą ar jos dalį ir yra priskiriama vienai valstybės veiklos sričiai. Vienai valstybės veiklos sričiai gali būti priskiriamos kelios vieno valstybės biudžeto asignavimų valdytojo programos. Programos finansiniai šaltiniai gali būti: finansuojamos iš asignavimų ir kitų teisėtai gautų lėšų.
panaudojimo apimtis ir paskirtis nurodyta įstatyme, Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime;
kitos gaunamos tarptautinės finansinės paramos lėšas, ir (arba) savivaldybių biudžetų lėšos;
straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip
jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme, Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme.“2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Asignavimų valdytojų ir ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo
asignavimų valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovų pareigos ir atsakomybė 1.
Biudžeto asignavimų valdytojai privalo:
1) naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis Strateginio valdymo įstatyme įstatymu, arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką (toliau – kiti subjektai), programoms vykdyti;
3) nustatyti ir tvirtinti vadovaujamos biudžetinės įstaigos ir (ar) pavaldžių biudžetinių įstaigų bei kitų subjektų programų sąmatas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius, neviršydami šioms programoms patvirtintų bendrųjų asignavimų, tarp jų – išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti, sumų. Asignavimų valdytojai, kurių vadovaujamose biudžetinėse įstaigose yra kolegialus valdymo organas, programų sąmatas tvirtina gavę kolegialaus valdymo organo pritarimą;
atlikti pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiamų ataskaitų rinkinių analizę;
ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą. 2.
įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovai privalo:
1) naudoti atitinkamo asignavimų valdytojo (ministro ar jo įgalioto asmens) jiems skirtas biudžeto lėšas pagal nustatytą paskirtį, paskirstyti jas pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms programoms vykdyti;
3) nustatyti ir tvirtinti pavaldžių biudžetinių įstaigų programų sąmatas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius, neviršydami šioms programoms asignavimų valdytojo skirtų bendrųjų asignavimų, tarp jų – išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti, sumų;
įsipareigojimus, atlikti pavaldžių biudžetinių įstaigų pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiamų ataskaitų rinkinių analizę;
teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą. 3. Biudžeto asignavimų valdytojams ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų vadovams už šio įstatymo ir kitų biudžeto asignavimų paskirstymą ir panaudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus skiriamos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytos administracinės nuobaudos.“3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis.
Asignavimų valdytojų teisės Biudžeto asignavimų valdytojas turi teisę:
1) biudžetiniais metais, ne vėliau kaip likus 10 dienų iki atitinkamo ketvirčio pabaigos, keisti patvirtintų jo vadovaujamos įstaigos, jam pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vykdomoms programoms patvirtintų biudžetų lėšų pagal ekonominę klasifikaciją paskirtį (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka praneša apie tai Finansų ministerijai, o savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas – savivaldybės administracijai jos nustatyta tvarka), neviršydamas patvirtintų tam tikrai programai bendrųjų asignavimų išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui, sumų. Asignavimų sumos išlaidoms, iš jų – suma darbo užmokesčiui, yra maksimalios maksimali ir jų jos ekonomija, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama turtui įsigyti ir investicijų projektams, kuriems numatyta skirti lėšų atitinkamų metų valstybės investicijų programoje arba savivaldybių biudžetuose, papildomai finansuoti, išskyrus kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose savivaldybių biudžetų lėšų naudojimą, nustatytus atvejus.
Nepanaudota asignavimų tęstinei veiklai, įskaitant asignavimus darbo užmokesčiui, suma, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama investicijų projektams, kurie finansuojami iš tęstinės veiklos lėšų, o nesant investicijų projektų – pažangos priemonėms, jeigu investicijų projektams ar pažangos priemonėms numatyta skirti lėšų atitinkamų metų valstybės arba savivaldybių biudžetuose, papildomai finansuoti, išskyrus kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose savivaldybių biudžetų lėšų naudojimą, nustatytus atvejus Asignavimų sumos turtui įsigyti ekonomija, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama investicijų projektams, kuriems numatyta skirti lėšų atitinkamų metų valstybės investicijų programoje arba savivaldybių biudžetuose, papildomai finansuoti;
2) biudžetiniais metais vieną kartą per ketvirtį keisti bendros asignavimų sumos ketvirtinį paskirstymą programai vykdyti, suderinęs su Finansų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas) arba su savivaldybės administracija (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas);
3) sudarydamas programų ir programų sąmatų projektus, teikti programų bei jų sąmatų alternatyvas (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas – Finansų ministerijai, o savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas – atitinkamai savivaldybės administracijai);
išlaidoms ekonomijos (išskyrus Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos gaunamos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšas, nepanaudotas savivaldybių biudžetų lėšas, kurių naudojimą nustato kiti įstatymai, reglamentuojantys nepanaudotų savivaldybių biudžetų lėšų naudojimą), nekeisdamas patvirtintų sąmatų nepriklausomai nuo asignavimų paskirstymo pagal funkcijas ir programas;
valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovams šio straipsnio 1–42 punktuose nustatytas teises ir apie tai pranešti Finansų ministerijai.“ 2.
Nepanaudota asignavimų tęstinei veiklai, įskaitant asignavimus darbo užmokesčiui, suma, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama investicijų projektams, kurie finansuojami iš tęstinės veiklos lėšų, o nesant investicijų projektų – pažangos priemonėms, jeigu investicijų projektams ar pažangos priemonėms numatyta skirti lėšų atitinkamų metų valstybės arba savivaldybių biudžetuose, papildomai finansuoti, išskyrus kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose savivaldybių biudžetų lėšų naudojimą, nustatytus atvejus Asignavimų sumos turtui įsigyti ekonomija, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama investicijų projektams, kuriems numatyta skirti lėšų atitinkamų metų valstybės investicijų programoje arba savivaldybių biudžetuose, papildomai finansuoti;
2) biudžetiniais metais vieną kartą per ketvirtį keisti bendros asignavimų sumos ketvirtinį paskirstymą programai vykdyti, suderinęs su Finansų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas) arba su savivaldybės administracija (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas);
3) sudarydamas programų ir programų sąmatų projektus, teikti programų bei jų sąmatų alternatyvas (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas – Finansų ministerijai, o savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas – atitinkamai savivaldybės administracijai);
išlaidoms ekonomijos (išskyrus Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos gaunamos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšas, nepanaudotas savivaldybių biudžetų lėšas, kurių naudojimą nustato kiti įstatymai, reglamentuojantys nepanaudotų savivaldybių biudžetų lėšų naudojimą), nekeisdamas patvirtintų sąmatų nepriklausomai nuo asignavimų paskirstymo pagal funkcijas ir programas;
valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovams šio straipsnio 1–42 punktuose nustatytas teises ir apie tai pranešti Finansų ministerijai.“
ir jį išdėstyti taip: „1) biudžetiniais metais keisti patvirtintų jo vadovaujamos įstaigos, jam pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vykdomoms programoms patvirtintų biudžetų lėšų pagal ekonominę klasifikaciją paskirtį (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka praneša apie tai Finansų ministerijai, o savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas – savivaldybės administracijai jos nustatyta tvarka), neviršydamas patvirtintų tam tikrai programai bendrųjų asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, sumų.
Asignavimų suma darbo užmokesčiui yra maksimali ir jos ekonomija, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama turtui įsigyti papildomai finansuoti. Asignavimai darbo užmokesčiui yra maksimalūs ir gali būti naudojami tik su darbo užmokesčiu susijusioms išlaidoms ir darbdavių teikiamai socialinei paramai (išmokoms, kurios pervedamos ne per socialinio draudimo sistemą, t. y. institucijų ir įstaigų mokama socialinė parama pinigais arba teikiama natūra savo darbuotojams (arba darbuotojų, gaunančių socialinę paramą, paveldėtojams ir išlaikytiniams)) pagal ekonominę klasifikaciją finansuoti. Nepanaudota asignavimų tęstinei veiklai, išskyrus asignavimus darbo užmokesčiui, suma, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama investicijų projektams, kurie finansuojami iš tęstinės veiklos lėšų, o nesant investicijų projektų – pažangos priemonėms, jeigu investicijų projektams ar pažangos priemonėms numatyta skirti lėšų atitinkamų metų valstybės arba savivaldybių biudžetuose, papildomai finansuoti, išskyrus kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose savivaldybių biudžetų lėšų naudojimą, nustatytus atvejus.“4 straipsnis. 7 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 7 straipsnį. 7 straipsnis.
7 straipsnis. Asignavimų valdytojų atsakomybė Biudžeto asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vadovai įstatymų nustatyta tvarka atsako už:
asignavimų sumų (atsižvelgiant į šio Įstatymo 6 straipsnio 5 punktą), už paskirtų asignavimų efektyvų, atitinkantį programoje nustatytus tikslus ir rezultatyvų naudojimą;
energijos ir kitų darbų, paslaugų bei prekių tiekėjais, išskyrus atvejus, kai laiku neapmokamos mokėjimo paraiškos, pateiktos Valstybės iždui ir savivaldybių administracijoms asignavimams gauti. 5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) teikti garantijas dėl savivaldybės kontroliuojamų valdomų
įmonių prisiimamų įsipareigojimų pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ir kitų įsipareigojamųjų dokumentų sutartis.“6 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai
asignavimai yra naudojami įstatymams įgyvendinti:
1) valstybės funkcijoms atlikti;
2) dotacijoms savivaldybių biudžetams teikti;
3) valstybės įsipareigojimams vykdyti. 2. Nepanaudotos šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodytos biudžetinių įstaigų pajamų įmokos į atitinkamą biudžetą, skirtos programoms finansuoti, perkeliamos į kitus biudžetinius metus ir paliekamos asignavimų valdytojams ir jiems pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms bei gali būti naudojamos viršijant Seimo patvirtintas bendras patvirtintą einamųjų biudžetinių metų bendrą asignavimų sumas sumą. 3.
valdytojams ir jiems pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms gali būti perkeliama ir naudojama programoms finansuoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas nepanaudota įmokėtų šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 2 punkte nurodytų valstybės biudžeto lėšų dalis. 43. Šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies
įmokos į atitinkamą valstybės biudžetą arba savivaldybės biudžetą ir Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų viršplaninės įmokos į valstybės biudžetą einamaisiais biudžetiniais metais paliekamos asignavimų valdytojams ir jiems pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir gali būti naudojamos programoms finansuoti viršijant Seimo patvirtintas bendras patvirtintą einamųjų biudžetinių metų bendrą asignavimų sumas sumą. 54. Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytiems tikslams valstybės vardu pasiskolintos lėšos einamaisiais biudžetiniais metais gali būti naudojamos viršijant Seimo patvirtintas bendras patvirtintą einamųjų biudžetinių metų bendrą asignavimų sumas sumą. Šios valstybės vardu pasiskolintos lėšos naudojamos ir už jas atsiskaitoma Vyriausybės nustatyta tvarka, kuri taikoma lėšoms, gautoms kaip asignavimai.“
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) valstybės biudžeto pajamų biudžetinių įstaigų pajamų įmokų į valstybės biudžetą, nurodytų šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose (išskyrus Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos gaunamos tarptautinės finansinės paramos lėšas), skiriamų programoms finansuoti, paskirstymas pagal asignavimų valdytojus;“. 2.
dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) bendra valstybės biudžeto asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, suma, jų paskirstymas pagal valstybės veiklos
sritis ir asignavimų valdytojus programoms įgyvendinti. Asignavimai skiriami išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti. Žvalgybos institucijoms ir valstybinėms aukštosioms mokykloms asignavimai išlaidoms skiriami tvirtinami neišskiriant iš jų darbo užmokesčio;“. 8 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
dalies 1 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) lėšos, kurios pagal šio Įstatymo 14 straipsnio 2 ir (arba) 3 dalis planuojamos perkelti iš kitų praėjusių biudžetinių metų, kai jos paliekamos asignavimų valdytojui naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras patvirtintą einamųjų biudžetinių metų bendrą asignavimų sumas sumą;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 19 straipsnio 1 dalies 4 punktą. 4) informaciją apie asignavimų valdytojų pasiektus ir planuojamus pasiekti veiklos rezultatus;9 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
galios 20 straipsnio 2 ir 3 dalis. 2. Seimas kiekvienų metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius patvirtina įstatymu ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki biudžetinių metų pradžios, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus. 3. Tais metais, kai įvyksta eiliniai Seimo rinkimai arba pirmalaikiai Seimo rinkimai, po kurių išrinktas naujas Seimas susirenka pradėjus Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto svarstymo Seime procedūras, Seimas valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius tvirtina įstatymu, kuris įsigalioja ne vėliau kaip iki kitų biudžetinių metų pradžios. 2. Pakeisti 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Jeigu Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įstatymas projektas laiku nepriimamas iki biudžetinių metų pradžios, biudžetas vykdomas šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka.“10 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 26 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) bendra asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, suma ir jų paskirstymas biudžetinėms įstaigoms ar savivaldybių administracijos padaliniams programoms vykdyti. Asignavimai skiriami išlaidoms, iš jų – darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti.“
2Pakeisti 26 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Savivaldybių tarybos biudžetus patvirtina iki sausio 31 dienos, jeigu Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas nepriimamas iki biudžetinių metų pradžios – per du vieną mėnesius mėnesį nuo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo. Jeigu savivaldybių biudžetų projektai laiku nepatvirtinami, biudžetai vykdomi šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka.“11 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės biudžeto kasos mokėjimo operacijų vykdymą organizuoja
Finansų ministerija per valstybės iždą ir (arba), kaip nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme, – Lietuvos Respublikos kredito finansų įstaigas.“
2Pakeisti 27 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Savivaldybių biudžetų kasos mokėjimo operacijų vykdymą organizuoja savivaldybių administracijos per Lietuvos Respublikos kredito finansų įstaigas arba valstybės iždą.“12 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Vykdant valstybės biudžetą, gautos viršplaninės pajamos (atsižvelgiant į šio Įstatymo 14 straipsnio 43 dalį) naudojamos laikinai laisviems valstybės piniginiams ištekliams papildyti, leidžiant viršyti planuotą apyvartinių lėšų padidėjimo arba atitinkamai nevykdyti planuoto apyvartinių lėšų sumažėjimo sumą.“
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis. Biudžeto asignavimų skyrimas pajamų plano nevykdymo atveju iki priimant biudžeto įstatymo pakeitimą
nevykdomas valstybės biudžetas, tai yra gaunama mažiau pajamų, negu buvo numatyta, ir nepakanka laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių, iki bus nustatyta tvarka priimtas atitinkamas tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimas, programos finansuojamos Finansų ministerijos siūlymu Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo finansų ministro nustatyta tvarka (išskyrus programų asignavimų dalį, kurią sudaro Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo bei kitos gaunamos tarptautinės finansinės paramos lėšos). Ši nuostata netaikoma programų lėšoms dalims, kurios nurodytoms šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose finansuojamos iš biudžetinių įstaigų pajamų, jeigu jos yra įmokėtos. 2. Jeigu nevykdomi savivaldybių biudžetai, t. y. gaunama mažiau pajamų, negu buvo numatyta, finansavimas iš savivaldybių biudžetų vykdomas savivaldybių tarybų nustatyta tvarka. Jeigu numatoma, kad nustatytas pajamų planas iki metų pabaigos nebus įvykdytas, sprendimus dėl šiuose biudžetuose numatytų programų finansavimo tvarkos savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu priima savivaldybės taryba. 3.
valstybės biudžeto arba savivaldybės biudžeto asignavimų sumos programoms finansuoti mažinamos faktiškai negautomis (palyginti su planu) biudžetinių įstaigų pajamomis į valstybės biudžetą arba savivaldybės biudžetą, kurios nurodytos šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose.“14 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Asignavimų naudojimas ir grąžinimas
1Metams pasibaigus,
asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžios biudžetinės įstaigos, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžios biudžetinės įstaigos ir kiti subjektai disponuojamose sąskaitose esančias biudžeto lėšas, skirtas programoms finansuoti, išskyrus politinėms partijoms paskirstytus valstybės biudžeto asignavimus, Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatyme apibrėžtoms skatinamosioms finansinėms priemonėms, kai fondų fondas nesteigiamas, įgyvendinti ir (arba) fondų fondams valdyti pagal finansavimo sutartis, kurių šalys yra atitinkami asignavimų valdytojai, skatinamųjų finansinių priemonių ir (arba) fondų fondų valdytojai ir (arba) Finansų ministerija, pervestas biudžeto lėšas ir nepanaudotas įmokėtas šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas lėšas, naudojamas atsižvelgiant į šio Įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, grąžina ne vėliau kaip iki sausio 10 dienos:
biudžeto asignavimams, Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatyme apibrėžtoms skatinamosioms finansinėms priemonėms, kai fondų fondas nesteigiamas, įgyvendinti ir (arba) fondų fondams valdyti pagal finansavimo sutartis, kurių šalys yra asignavimų valdytojai, skatinamųjų finansinių priemonių ir (arba) fondų fondų valdytojai ir (arba) Finansų ministerija, pervestoms biudžeto lėšoms ir nepanaudotoms biudžetinių įstaigų pajamų įmokoms, skirtoms programoms finansuoti. 23. Ministerijoms, išskyrus Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją, ir kitoms valstybės institucijoms ar įstaigoms paliekami mėnesio išlaidų dydžio, o Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijoms – trijų mėnesių išlaidų dydžio pereinamieji lėšų likučiai, esantys Lietuvos Respublikos diplomatinių ir kitų atstovybių, konsulinių įstaigų, specialiųjų bei gynybos atašė ir Lietuvos atstovų, perkeltų į tarptautines ir užsienio institucijas, tarptautinių operacijų karinio vieneto, dislokuoto užsienio valstybėje, sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas Krašto apsaugos ministerijai atskaitingus asmenis. Krašto apsaugos ministerijai paliekami trijų mėnesių išlaidų dydžio pereinamieji lėšų likučiai, esantys tarptautinių operacijų karinio vieneto, dislokuoto užsienio valstybėje, sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas atskaitingus asmenis. 34.
likusios nepanaudotos tikslinės paskirties lėšos, nustatytos savivaldybių biudžetams priimant atitinkamų tam tikrų metų Valstybės valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, lėšos, kurios per metus buvo paskirtos savivaldybių biudžetams pagal atskirus įstatymus ar Vyriausybės nutarimus arba panaudotos ne pagal savo tikslinę paskirtį, iki sausio 10 dienos grąžinamos į valstybės biudžetą – pervedamos iš savivaldybių biudžetų sąskaitų į Valstybės valstybės iždo sąskaitą, jeigu atitinkamų tam tikrų metų Valstybės valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu nenustatyta kitaip. 45. Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos gali būti panaudotos tik Europos Sąjungos finansinės paramos programoms ir projektams bei Europos Sąjungos tiesioginėms išmokoms ir papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms finansuoti. 6. Pažangos lėšos gali būti naudojamos tik pažangos priemonėms ir projektams, kuriais įgyvendinamos pažangos priemonės, finansuoti, išskyrus atvejus, kai paskelbiamos išskirtinės aplinkybės. 67. Biudžeto asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžios biudžetinės įstaigos, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžios biudžetinės įstaigos ir kiti subjektai į pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) atskaitą įtrauktas iš valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų apmokėtas pirkimo (importo) PVM sumas privalo grąžinti:
15 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę:
2) paskirstyti asignavimų valdytojams tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytiems tikslams valstybės vardu pasiskolintas lėšas;
23) vadovaudamasi Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų administravimą, bei atsižvelgdama į programų (pažangos ir tęstinės veiklos priemonių), ir projektų ir fondų vykdymo įgyvendinimo duomenis, perskirstyti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms (pažangos ir tęstinės veiklos priemonėms), ir projektams ir fondams valstybės biudžete numatytas Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, įskaitant ir bendrojo finansavimo lėšas, taip pat vadovaudamasi Strateginio valdymo įstatymu, atsižvelgdama į pažangos priemonių, projektų, kuriais įgyvendinamos pažangos priemonės, įgyvendinimo duomenis, perskirstyti pažangos priemonėms, projektams, kuriais įgyvendinamos pažangos priemonės, valstybės biudžete numatytas pažangos lėšas tarp asignavimų valdytojų, jų programų (pažangos priemonių), investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių;
34) programų asignavimų dalies, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos, laikinam lėšų stygiui panaikinti panaudoti laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius;
5) laisvus valstybės pinigų fondų ir kitus piniginius išteklius grąžintinai naudoti valstybės biudžete numatytoms programoms finansuoti, valstybės skolai valdyti, investuoti į valstybės vertybinius popierius, paskoloms savivaldybių laikinam pajamų trūkumui padengti;
asignavimų valdytojai turi teisę prisiimti įsipareigojimus, sudarydami sutartis dėl projektų, remiamų iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, įgyvendinimo;
numatytas šio Įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse, teikiamas savivaldybėms iš valstybės biudžeto;
dalyvavimu nenumatytose tarptautinėse operacijose.“
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę:
2) paskirstyti asignavimų valdytojams tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytiems tikslams valstybės vardu pasiskolintas lėšas;
23) vadovaudamasi Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų administravimą, bei atsižvelgdama į programų (pažangos ir tęstinės veiklos priemonių), ir projektų ir fondų vykdymo įgyvendinimo duomenis, perskirstyti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms (pažangos ir tęstinės veiklos priemonėms), ir projektams ir fondams valstybės biudžete numatytas Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, įskaitant ir bendrojo finansavimo lėšas, taip pat vadovaudamasi Strateginio valdymo įstatymu, atsižvelgdama į pažangos priemonių, projektų, kuriais įgyvendinamos pažangos priemonės, įgyvendinimo duomenis, perskirstyti pažangos priemonėms, projektams, kuriais įgyvendinamos pažangos priemonės, valstybės biudžete numatytas pažangos lėšas tarp asignavimų valdytojų, jų programų (pažangos priemonių), investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių;
34) programų asignavimų dalies, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos, laikinam lėšų stygiui panaikinti panaudoti laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius;
5) laisvus valstybės pinigų fondų ir kitus piniginius išteklius grąžintinai naudoti valstybės biudžete numatytoms programoms finansuoti, valstybės skolai valdyti, investuoti į valstybės vertybinius popierius, paskoloms savivaldybių laikinam pajamų trūkumui padengti;
asignavimų valdytojai turi teisę prisiimti įsipareigojimus, sudarydami sutartis dėl projektų, remiamų iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, įgyvendinimo;
numatytas šio Įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse, teikiamas savivaldybėms iš valstybės biudžeto;
dalyvavimu nenumatytose tarptautinėse operacijose.“
pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis.
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tarpusavio atsiskaitymai Seimui priėmus įstatymus arba Vyriausybei priėmus nutarimus vykdant įstatymus, dėl kurių keičiasi valstybės ir savivaldybių biudžetų einamųjų biudžetinių metų įsipareigojimai, Finansų ministerija valstybės institucijos ir įstaigos bei savivaldybių vykdomosios institucijos įstatymų nustatyta tvarka patikslina valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tarpusavio atsiskaitymus.“17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis ir 11 straipsnis įsigalioja 2023
m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo nuostatos taikomos rengiant 2022 metų ir vėlesnių metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 3 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-749(2) lyginamasis variantas
20, 26, 27, 30, 31, 32, 33, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Biudžetinių įstaigų pajamos – biudžetinių įstaigų, atliekančių funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, gaunamos lėšos (išskyrus valstybės rinkliavą ir žyminį mokestį) ir gautos pajamos už trumpalaikio ir ilgalaikio materialiojo turto nuomą, teikiamas paslaugas (išskyrus paslaugas, už kurias mokama valstybės rinkliava ir žyminis mokestis), kitos gautos pajamos, kurių panaudojimo tikslinė paskirtis nustatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, įstatymuose arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose ir kurios įmokamos į valstybės biudžetą ar savivaldybių biudžetus ir naudojamos vadovaujantis įstatymais arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimais, savivaldybės tarybos sprendimais šių įstaigų vykdomoms programoms finansuoti.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Programa – strateginio ir (arba) metinio veiklos plano, parengto pagal Vyriausybės patvirtintą Strateginio valdymo metodiką, dalis, skirta Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems pažangos uždaviniams ir (arba) asignavimų valdytojo tęstinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Viena valstybės biudžeto asignavimų valdytojo programa gali įgyvendinti vieną nacionalinę plėtros programą ar jos dalį ir yra priskiriama vienai valstybės veiklos sričiai. Vienai valstybės veiklos sričiai gali būti priskiriamos kelios vieno valstybės biudžeto asignavimų valdytojo programos. Programos finansiniai šaltiniai gali būti: finansuojamos iš asignavimų ir kitų teisėtai gautų lėšų.
panaudojimo apimtis ir paskirtis nurodyta įstatyme, Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime;
kitos gaunamos tarptautinės finansinės paramos lėšas, ir (arba) savivaldybių biudžetų lėšos;
21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip
jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme, Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme.“2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Asignavimų valdytojų ir ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo
asignavimų valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovų pareigos ir atsakomybė 1.
Biudžeto asignavimų valdytojai privalo:
1) naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis Strateginio valdymo įstatyme įstatymu, arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką (toliau – kiti subjektai), programoms vykdyti;
3) nustatyti ir tvirtinti vadovaujamos biudžetinės įstaigos ir (ar) pavaldžių biudžetinių įstaigų bei kitų subjektų programų sąmatas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius, neviršydami šioms programoms patvirtintų bendrųjų asignavimų, tarp jų – išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti, sumų. Asignavimų valdytojai, kurių vadovaujamose biudžetinėse įstaigose yra kolegialus valdymo organas, programų sąmatas tvirtina gavę kolegialaus valdymo organo pritarimą;
atlikti pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiamų ataskaitų rinkinių analizę;
ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą. 2.
įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovai privalo:
1) naudoti atitinkamo asignavimų valdytojo (ministro ar jo įgalioto asmens) jiems skirtas biudžeto lėšas pagal nustatytą paskirtį, paskirstyti jas pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms programoms vykdyti;
3) nustatyti ir tvirtinti pavaldžių biudžetinių įstaigų programų sąmatas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius, neviršydami šioms programoms asignavimų valdytojo skirtų bendrųjų asignavimų, tarp jų – išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti, sumų;
įsipareigojimus, atlikti pavaldžių biudžetinių įstaigų pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiamų ataskaitų rinkinių analizę;
teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą. 3. Biudžeto asignavimų valdytojams ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų vadovams už šio įstatymo ir kitų biudžeto asignavimų paskirstymą ir panaudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus skiriamos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytos administracinės nuobaudos.“3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis.
Asignavimų valdytojų teisės Biudžeto asignavimų valdytojas turi teisę:
1) biudžetiniais metais, ne vėliau kaip likus 10 dienų iki atitinkamo ketvirčio pabaigos, keisti patvirtintų jo vadovaujamos įstaigos, jam pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vykdomoms programoms patvirtintų biudžetų lėšų pagal ekonominę klasifikaciją paskirtį (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka praneša apie tai Finansų ministerijai, o savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas – savivaldybės administracijai jos nustatyta tvarka), neviršydamas patvirtintų tam tikrai programai bendrųjų asignavimų išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui, sumų. Asignavimų sumos išlaidoms, iš jų – suma darbo užmokesčiui, yra maksimalios maksimali ir jų jos ekonomija, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama turtui įsigyti ir investicijų projektams, kuriems numatyta skirti lėšų atitinkamų metų valstybės investicijų programoje arba savivaldybių biudžetuose, papildomai finansuoti, išskyrus kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose savivaldybių biudžetų lėšų naudojimą, nustatytus atvejus.
Nepanaudota asignavimų tęstinei veiklai, įskaitant asignavimus darbo užmokesčiui, suma, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama investicijų projektams, kurie finansuojami iš tęstinės veiklos lėšų, o kai investicijų projektų nėra, – pažangos priemonėms, jeigu investicijų projektams ar pažangos priemonėms numatyta skirti lėšų atitinkamų metų valstybės arba savivaldybių biudžetuose, papildomai finansuoti, išskyrus kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose savivaldybių biudžetų lėšų naudojimą, nustatytus atvejus Asignavimų sumos turtui įsigyti ekonomija, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama investicijų projektams, kuriems numatyta skirti lėšų atitinkamų metų valstybės investicijų programoje arba savivaldybių biudžetuose, papildomai finansuoti;
2) biudžetiniais metais vieną kartą per ketvirtį keisti bendros asignavimų sumos ketvirtinį paskirstymą programai vykdyti, suderinęs su Finansų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas) arba su savivaldybės administracija (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas);
3) sudarydamas programų ir programų sąmatų projektus, teikti programų bei jų sąmatų alternatyvas (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas – Finansų ministerijai, o savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas – atitinkamai savivaldybės administracijai);
išlaidoms ekonomijos (išskyrus Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos gaunamos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšas, nepanaudotas savivaldybių biudžetų lėšas, kurių naudojimą nustato kiti įstatymai, reglamentuojantys nepanaudotų savivaldybių biudžetų lėšų naudojimą), nekeisdamas patvirtintų sąmatų nepriklausomai nuo asignavimų paskirstymo pagal funkcijas ir programas;
valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovams šio straipsnio 1–42 punktuose nustatytas teises ir apie tai pranešti Finansų ministerijai.“ 2.
Nepanaudota asignavimų tęstinei veiklai, įskaitant asignavimus darbo užmokesčiui, suma, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama investicijų projektams, kurie finansuojami iš tęstinės veiklos lėšų, o kai investicijų projektų nėra, – pažangos priemonėms, jeigu investicijų projektams ar pažangos priemonėms numatyta skirti lėšų atitinkamų metų valstybės arba savivaldybių biudžetuose, papildomai finansuoti, išskyrus kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose savivaldybių biudžetų lėšų naudojimą, nustatytus atvejus Asignavimų sumos turtui įsigyti ekonomija, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama investicijų projektams, kuriems numatyta skirti lėšų atitinkamų metų valstybės investicijų programoje arba savivaldybių biudžetuose, papildomai finansuoti;
2) biudžetiniais metais vieną kartą per ketvirtį keisti bendros asignavimų sumos ketvirtinį paskirstymą programai vykdyti, suderinęs su Finansų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas) arba su savivaldybės administracija (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas);
3) sudarydamas programų ir programų sąmatų projektus, teikti programų bei jų sąmatų alternatyvas (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas – Finansų ministerijai, o savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas – atitinkamai savivaldybės administracijai);
išlaidoms ekonomijos (išskyrus Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos gaunamos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšas, nepanaudotas savivaldybių biudžetų lėšas, kurių naudojimą nustato kiti įstatymai, reglamentuojantys nepanaudotų savivaldybių biudžetų lėšų naudojimą), nekeisdamas patvirtintų sąmatų nepriklausomai nuo asignavimų paskirstymo pagal funkcijas ir programas;
valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovams šio straipsnio 1–42 punktuose nustatytas teises ir apie tai pranešti Finansų ministerijai.“
ir jį išdėstyti taip: „1) biudžetiniais metais keisti patvirtintų jo vadovaujamos įstaigos, jam pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vykdomoms programoms patvirtintų biudžetų lėšų pagal ekonominę klasifikaciją paskirtį (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka praneša apie tai Finansų ministerijai, o savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas – savivaldybės administracijai jos nustatyta tvarka), neviršydamas patvirtintų tam tikrai programai bendrųjų asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, sumų.
Asignavimų suma darbo užmokesčiui yra maksimali ir jos ekonomija, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama turtui įsigyti papildomai finansuoti. Asignavimai darbo užmokesčiui yra maksimalūs ir gali būti naudojami tik su darbo užmokesčiu susijusioms išlaidoms ir darbdavių išmokoms, kurios pervedamos ne per socialinio draudimo sistemą, finansuoti. Nepanaudota asignavimų tęstinei veiklai, išskyrus asignavimus darbo užmokesčiui, suma, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama investicijų projektams, kurie finansuojami iš tęstinės veiklos lėšų, o nesant kai investicijų projektų nėra, – pažangos priemonėms, jeigu investicijų projektams ar pažangos priemonėms numatyta skirti lėšų atitinkamų metų valstybės arba savivaldybių biudžetuose, papildomai finansuoti, išskyrus kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose savivaldybių biudžetų lėšų naudojimą, nustatytus atvejus.“4 straipsnis. 7 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 7 straipsnį. 7 straipsnis.
7 straipsnis. Asignavimų valdytojų atsakomybė Biudžeto asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vadovai įstatymų nustatyta tvarka atsako už:
asignavimų sumų (atsižvelgiant į šio Įstatymo 6 straipsnio 5 punktą), už paskirtų asignavimų efektyvų, atitinkantį programoje nustatytus tikslus ir rezultatyvų naudojimą;
energijos ir kitų darbų, paslaugų bei prekių tiekėjais, išskyrus atvejus, kai laiku neapmokamos mokėjimo paraiškos, pateiktos Valstybės iždui ir savivaldybių administracijoms asignavimams gauti. 5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) teikti garantijas dėl savivaldybės kontroliuojamų valdomų
įmonių prisiimamų įsipareigojimų pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ir kitų įsipareigojamųjų dokumentų sutartis.“6 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai
asignavimai yra naudojami įstatymams įgyvendinti:
1) valstybės funkcijoms atlikti;
2) dotacijoms savivaldybių biudžetams teikti;
3) valstybės įsipareigojimams vykdyti. 2. Nepanaudotos šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodytos biudžetinių įstaigų pajamų įmokos į atitinkamą biudžetą, skirtos programoms finansuoti, perkeliamos į kitus biudžetinius metus ir paliekamos asignavimų valdytojams ir jiems pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms bei gali būti naudojamos viršijant Seimo patvirtintas bendras patvirtintą einamųjų biudžetinių metų bendrą asignavimų sumas sumą. 3.
valdytojams ir jiems pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms gali būti perkeliama ir naudojama programoms finansuoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas nepanaudota įmokėtų šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 2 punkte nurodytų valstybės biudžeto lėšų dalis. 43. Šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies
įmokos į atitinkamą valstybės biudžetą arba savivaldybės biudžetą ir Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų viršplaninės įmokos į valstybės biudžetą einamaisiais biudžetiniais metais paliekamos asignavimų valdytojams ir jiems pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir gali būti naudojamos programoms finansuoti viršijant Seimo patvirtintas bendras patvirtintą einamųjų biudžetinių metų bendrą asignavimų sumas sumą. 54. Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytiems tikslams valstybės vardu pasiskolintos lėšos einamaisiais biudžetiniais metais gali būti naudojamos viršijant Seimo patvirtintas bendras patvirtintą einamųjų biudžetinių metų bendrą asignavimų sumas sumą. Šios valstybės vardu pasiskolintos lėšos naudojamos ir už jas atsiskaitoma Vyriausybės nustatyta tvarka, taikoma lėšoms, gautoms kaip asignavimai.“
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) valstybės biudžeto pajamų biudžetinių įstaigų pajamų įmokų į valstybės biudžetą, nurodytų šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose (išskyrus Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos gaunamos tarptautinės finansinės paramos lėšas), skiriamų programoms finansuoti, paskirstymas pagal asignavimų valdytojus;“. 2.
dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) bendra valstybės biudžeto asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, suma, jų paskirstymas pagal valstybės veiklos
sritis ir asignavimų valdytojus programoms įgyvendinti. Asignavimai skiriami išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti. Žvalgybos institucijoms ir valstybinėms aukštosioms mokykloms asignavimai išlaidoms skiriami tvirtinami neišskiriant iš jų darbo užmokesčio;“. 8 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
dalies 1 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) lėšos, pagal šio Įstatymo 14 straipsnio 2 ir (arba) 3 dalis planuojamos perkelti iš kitų praėjusių biudžetinių metų, kai jos paliekamos asignavimų valdytojui naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras patvirtintą einamųjų biudžetinių metų bendrą asignavimų sumas sumą;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 19 straipsnio 1 dalies 4 punktą. 4) informaciją apie asignavimų valdytojų pasiektus ir planuojamus pasiekti veiklos rezultatus;9 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
galios 20 straipsnio 2 ir 3 dalis. 2. Seimas kiekvienų metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius patvirtina įstatymu ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki biudžetinių metų pradžios, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus. 3. Tais metais, kai įvyksta eiliniai Seimo rinkimai arba pirmalaikiai Seimo rinkimai, po kurių išrinktas naujas Seimas susirenka pradėjus Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto svarstymo Seime procedūras, Seimas valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius tvirtina įstatymu, kuris įsigalioja ne vėliau kaip iki kitų biudžetinių metų pradžios. 2. Pakeisti 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Jeigu Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įstatymas projektas laiku nepriimamas iki biudžetinių metų pradžios, biudžetas vykdomas šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka.“10 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) bendra asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, suma ir jų paskirstymas biudžetinėms įstaigoms ar savivaldybių administracijos padaliniams programoms vykdyti. Asignavimai skiriami išlaidoms, iš jų – darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti.“11 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės biudžeto kasos mokėjimo operacijų vykdymą organizuoja
Finansų ministerija per valstybės iždą ir (arba), kaip nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme, – Lietuvos Respublikos kredito finansų įstaigas.“
2Pakeisti 27 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Savivaldybių biudžetų kasos mokėjimo operacijų vykdymą organizuoja savivaldybių administracijos per Lietuvos Respublikos kredito finansų įstaigas arba valstybės iždą.“12 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vykdant valstybės biudžetą, gautos viršplaninės pajamos (atsižvelgiant į šio
Įstatymo 14 straipsnio 43 dalį) naudojamos laikinai laisviems valstybės piniginiams ištekliams papildyti, leidžiant viršyti planuotą apyvartinių lėšų padidėjimo arba atitinkamai nevykdyti planuoto apyvartinių lėšų sumažėjimo sumą.“
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis. Biudžeto asignavimų skyrimas pajamų plano nevykdymo atveju iki priimant Valstybės biudžeto ir savivaldybių finansinių rodiklių patvirtinimo biudžeto įstatymo pakeitimą 1.
Jeigu nevykdomas valstybės biudžetas, tai yra gaunama mažiau pajamų, negu buvo numatyta, ir nepakanka laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių, iki bus nustatyta tvarka priimtas atitinkamas tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimas, programos finansuojamos Finansų ministerijos siūlymu Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo finansų ministro nustatyta tvarka (išskyrus programų asignavimų dalį, kurią sudaro Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo bei kitos gaunamos tarptautinės finansinės paramos lėšos). Ši nuostata netaikoma programų lėšoms dalims, kurios nurodytoms šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose finansuojamos iš biudžetinių įstaigų pajamų, jeigu jos yra įmokėtos. 2. Jeigu nevykdomi savivaldybių biudžetai, tai yra gaunama mažiau pajamų, negu buvo numatyta, finansavimas iš savivaldybių biudžetų vykdomas savivaldybių tarybų nustatyta tvarka. Jeigu numatoma, kad nustatytas pajamų planas iki metų pabaigos nebus įvykdytas, sprendimus dėl šiuose biudžetuose numatytų programų finansavimo tvarkos savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu priima savivaldybės taryba. 3. Asignavimų valdytojams pervedamos valstybės biudžeto arba savivaldybės biudžeto asignavimų sumos programoms finansuoti mažinamos faktiškai negautomis (palyginti su planu) biudžetinių įstaigų pajamomis į valstybės biudžetą arba savivaldybės biudžetą, kurios nurodytos šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose.“14 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Asignavimų naudojimas ir grąžinimas 1.
Metams pasibaigus, asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžios biudžetinės įstaigos, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžios biudžetinės įstaigos ir kiti subjektai disponuojamose sąskaitose esančias biudžeto lėšas, skirtas programoms finansuoti, išskyrus politinėms partijoms paskirstytus valstybės biudžeto asignavimus, Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatyme apibrėžtoms skatinamosioms finansinėms priemonėms, kai fondų fondas nesteigiamas, įgyvendinti ir (arba) fondų fondams valdyti pagal finansavimo sutartis, kurių šalys yra atitinkami asignavimų valdytojai, skatinamųjų finansinių priemonių ir (arba) fondų fondų valdytojai ir (arba) Finansų ministerija, pervestas biudžeto lėšas ir nepanaudotas įmokėtas šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas lėšas, naudojamas atsižvelgiant į šio Įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, grąžina ne vėliau kaip iki sausio 10 dienos:
biudžeto asignavimams, Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatyme apibrėžtoms skatinamosioms finansinėms priemonėms, kai fondų fondas nesteigiamas, įgyvendinti ir (arba) fondų fondams valdyti pagal finansavimo sutartis, kurių šalys yra asignavimų valdytojai, skatinamųjų finansinių priemonių ir (arba) fondų fondų valdytojai ir (arba) Finansų ministerija, pervestoms biudžeto lėšoms ir nepanaudotoms biudžetinių įstaigų pajamų įmokoms, skirtoms programoms finansuoti. 23.
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją, ir kitoms valstybės institucijoms ar įstaigoms paliekami mėnesio išlaidų dydžio, o Užsienio reikalų ministerijai ir Krašto apsaugos ministerijai – trijų mėnesių išlaidų dydžio pereinamieji lėšų likučiai, esantys Lietuvos Respublikos diplomatinių ir kitų atstovybių, konsulinių įstaigų, specialiųjų bei gynybos atašė ir Lietuvos atstovų, perkeltų į tarptautines ir užsienio institucijas, tarptautinių operacijų karinio vieneto, dislokuoto užsienio valstybėje, sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas Krašto apsaugos ministerijai atskaitingus asmenis. Krašto apsaugos ministerijai paliekami trijų mėnesių išlaidų dydžio pereinamieji lėšų likučiai, esantys tarptautinių operacijų karinio vieneto, dislokuoto užsienio valstybėje, sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas atskaitingus asmenis. 34. Metų pabaigoje likusios nepanaudotos tikslinės paskirties lėšos, nustatytos savivaldybių biudžetams priimant atitinkamų tam tikrų metų Valstybės valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, lėšos, kurios per metus buvo paskirtos savivaldybių biudžetams pagal atskirus įstatymus ar Vyriausybės nutarimus arba panaudotos ne pagal savo tikslinę paskirtį, iki sausio 10 dienos grąžinamos į valstybės biudžetą – pervedamos iš savivaldybių biudžetų sąskaitų į Valstybės valstybės iždo sąskaitą, jeigu atitinkamų tam tikrų metų Valstybės valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nenustatyta kitaip. 45. Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos gali būti panaudotos tik Europos Sąjungos finansinės paramos programoms ir projektams bei Europos Sąjungos tiesioginėms išmokoms ir papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms finansuoti. 6.
priemonėms ir projektams, kuriais įgyvendinamos pažangos priemonės, finansuoti, išskyrus atvejus, kai paskelbiamos išskirtinės aplinkybės. 67. Biudžeto asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžios biudžetinės įstaigos, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžios biudžetinės įstaigos ir kiti subjektai į pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) atskaitą įtrauktas iš valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų apmokėtas pirkimo (importo) PVM sumas privalo grąžinti:
15 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę:
1) paskirstyti pagal programas Seimo patvirtintus valstybės biudžeto asignavimus paskirstyti pagal programas;
2) paskirstyti asignavimų valdytojams tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytiems tikslams valstybės vardu pasiskolintas lėšas;
23) vadovaudamasi Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų administravimą, bei atsižvelgdama į programų (pažangos ir tęstinės veiklos priemonių), ir projektų ir fondų vykdymo įgyvendinimo duomenis, perskirstyti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms (pažangos ir tęstinės veiklos priemonėms), ir projektams ir fondams valstybės biudžete numatytas Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, įskaitant ir bendrojo finansavimo lėšas, taip pat vadovaudamasi Strateginio valdymo įstatymu, atsižvelgdama į pažangos priemonių, projektų, kuriais įgyvendinamos pažangos priemonės, įgyvendinimo duomenis, perskirstyti pažangos priemonėms, projektams, kuriais įgyvendinamos pažangos priemonės, valstybės biudžete numatytas pažangos lėšas tarp asignavimų valdytojų, jų programų (pažangos priemonių), investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių;
34) panaudoti laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius programų asignavimų dalies, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos, laikinam lėšų stygiui panaikinti panaudoti laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius;
5) grąžintinai naudoti laisvus valstybės pinigų fondų ir kitus piniginius išteklius grąžintinai naudoti valstybės biudžete numatytoms programoms finansuoti, valstybės skolai valdyti, investuoti į valstybės vertybinius popierius, paskoloms savivaldybių laikinam pajamų trūkumui padengti;
asignavimų valdytojai turi teisę prisiimti įsipareigojimus, sudarydami sutartis dėl projektų, remiamų iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, įgyvendinimo;
numatytas šio Įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse, teikiamas savivaldybėms iš valstybės biudžeto;
dalyvavimu nenumatytose tarptautinėse operacijose.“
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę:
1) paskirstyti pagal programas Seimo patvirtintus valstybės biudžeto asignavimus paskirstyti pagal programas;
2) paskirstyti asignavimų valdytojams tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytiems tikslams valstybės vardu pasiskolintas lėšas;
23) vadovaudamasi Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų administravimą, bei atsižvelgdama į programų (pažangos ir tęstinės veiklos priemonių), ir projektų ir fondų vykdymo įgyvendinimo duomenis, perskirstyti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms (pažangos ir tęstinės veiklos priemonėms), ir projektams ir fondams valstybės biudžete numatytas Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, įskaitant ir bendrojo finansavimo lėšas, taip pat vadovaudamasi Strateginio valdymo įstatymu, atsižvelgdama į pažangos priemonių, projektų, kuriais įgyvendinamos pažangos priemonės, įgyvendinimo duomenis, perskirstyti pažangos priemonėms, projektams, kuriais įgyvendinamos pažangos priemonės, valstybės biudžete numatytas pažangos lėšas tarp asignavimų valdytojų, jų programų (pažangos priemonių), investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių;
34) panaudoti laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius programų asignavimų dalies, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos, laikinam lėšų stygiui panaikinti panaudoti laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius;
5) grąžintinai naudoti laisvus valstybės pinigų fondų ir kitus piniginius išteklius grąžintinai naudoti valstybės biudžete numatytoms programoms finansuoti, valstybės skolai valdyti, investuoti į valstybės vertybinius popierius, paskoloms savivaldybių laikinam pajamų trūkumui padengti;
asignavimų valdytojai turi teisę prisiimti įsipareigojimus, sudarydami sutartis dėl projektų, remiamų iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, įgyvendinimo;
numatytas šio Įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse, teikiamas savivaldybėms iš valstybės biudžeto;
dalyvavimu nenumatytose tarptautinėse operacijose.“
pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis.
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tarpusavio atsiskaitymai Seimui priėmus įstatymus arba Vyriausybei priėmus nutarimus vykdant įstatymus, dėl kurių keičiasi valstybės ir savivaldybių biudžetų einamųjų biudžetinių metų įsipareigojimai, Finansų ministerija valstybės institucijos ir įstaigos bei savivaldybių vykdomosios institucijos įstatymų nustatyta tvarka patikslina valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tarpusavio atsiskaitymus.“17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 1. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis ir 11 straipsnis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos rengiant 2022 ir vėlesnių metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 3 straipsnio nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-749(3) lyginamasis variantas
Nr. I-430 2, 5, 6, 10, 14, 18, 19, 20, 26, 27, 30, 31, 32, 33, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Biudžetinių įstaigų pajamos – biudžetinių įstaigų, atliekančių funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, gaunamos lėšos (išskyrus valstybės rinkliavą ir žyminį mokestį) ir gautos pajamos už trumpalaikio ir ilgalaikio materialiojo turto nuomą, teikiamas paslaugas (išskyrus paslaugas, už kurias mokama valstybės rinkliava ir žyminis mokestis), kitos gautos pajamos, kurių panaudojimo tikslinė paskirtis nustatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, įstatymuose arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose ir kurios įmokamos į valstybės biudžetą ar savivaldybių biudžetus ir naudojamos vadovaujantis įstatymais arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimais, savivaldybės tarybos sprendimais šių įstaigų vykdomoms programoms finansuoti.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Programa – strateginio ir (arba) metinio veiklos plano, parengto pagal Vyriausybės patvirtintą Strateginio valdymo metodiką, dalis, skirta Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems pažangos uždaviniams ir (arba) asignavimų valdytojo tęstinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Viena valstybės biudžeto asignavimų valdytojo programa gali įgyvendinti vieną nacionalinę plėtros programą ar jos dalį ir yra priskiriama vienai valstybės veiklos sričiai. Vienai valstybės veiklos sričiai gali būti priskiriamos kelios vieno valstybės biudžeto asignavimų valdytojo programos. Programos finansiniai šaltiniai gali būti: finansuojamos iš asignavimų ir kitų teisėtai gautų lėšų.
panaudojimo apimtis ir paskirtis nurodyta įstatyme, Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime;
kitos gaunamos tarptautinės finansinės paramos lėšas, ir (arba) savivaldybių biudžetų lėšos;
21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos
Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme, Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme.“2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Asignavimų valdytojų ir ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo
asignavimų valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovų pareigos ir atsakomybė 1.
Biudžeto asignavimų valdytojai privalo:
1) naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis Strateginio valdymo įstatyme įstatymu, arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką (toliau – kiti subjektai), programoms vykdyti;
2) organizuoti iš biudžeto finansuojamų programų rengimą ir vykdymą;
3) nustatyti ir tvirtinti vadovaujamos biudžetinės įstaigos ir (ar) pavaldžių biudžetinių įstaigų bei kitų subjektų programų sąmatas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius, neviršydami šioms programoms patvirtintų bendrųjų asignavimų, tarp jų – išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti, sumų. Asignavimų valdytojai, kurių vadovaujamose biudžetinėse įstaigose yra kolegialus valdymo organas, programų sąmatas tvirtina gavę kolegialaus valdymo organo pritarimą;
atlikti pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiamų ataskaitų rinkinių analizę;
ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą. 2.
2Ministrų valdymo sričių įstaigų,
vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovai privalo:
1) naudoti atitinkamo asignavimų valdytojo (ministro ar jo įgalioto asmens) jiems skirtas biudžeto lėšas pagal nustatytą paskirtį, paskirstyti jas pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms programoms vykdyti;
2) organizuoti iš biudžeto finansuojamų programų rengimą ir vykdymą;
3) nustatyti ir tvirtinti pavaldžių biudžetinių įstaigų programų sąmatas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius, neviršydami šioms programoms asignavimų valdytojo skirtų bendrųjų asignavimų, tarp jų – išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti, sumų;
įsipareigojimus, atlikti pavaldžių biudžetinių įstaigų pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiamų ataskaitų rinkinių analizę;
teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą. 3. Biudžeto asignavimų valdytojams ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų vadovams už šio įstatymo ir kitų biudžeto asignavimų paskirstymą ir panaudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus skiriamos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytos administracinės nuobaudos.“3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Asignavimų valdytojų teisės
Biudžeto asignavimų valdytojas turi teisę:
1) biudžetiniais metais keisti patvirtintų jo vadovaujamos įstaigos, jam pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vykdomoms programoms patvirtintų biudžetų lėšų pagal ekonominę klasifikaciją paskirtį (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka praneša apie tai Finansų ministerijai, o savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas – savivaldybės administracijai jos nustatyta tvarka), neviršydamas patvirtintų tam tikrai programai bendrųjų asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, sumų.
Asignavimų suma darbo užmokesčiui yra maksimali ir jos ekonomija, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama turtui įsigyti papildomai finansuoti. Asignavimai darbo užmokesčiui yra maksimalūs ir gali būti naudojami tik su darbo užmokesčiu susijusioms išlaidoms ir darbdavių išmokoms, kurios pervedamos ne per socialinio draudimo sistemą, finansuoti.
Nepanaudota asignavimų tęstinei veiklai, išskyrus asignavimus darbo užmokesčiui, suma, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama investicijų projektams, kurie finansuojami iš tęstinės veiklos lėšų, o nesant kai investicijų projektų nėra, – pažangos priemonėms, jeigu investicijų projektams ar pažangos priemonėms numatyta skirti lėšų atitinkamų metų valstybės arba savivaldybių biudžetuose, papildomai finansuoti, išskyrus kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose savivaldybių biudžetų lėšų naudojimą, nustatytus atvejus;
2) biudžetiniais metais vieną kartą per ketvirtį keisti bendros asignavimų sumos ketvirtinį paskirstymą programai vykdyti, suderinęs su Finansų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas) arba su savivaldybės administracija (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas);
3) sudarydamas programų ir programų sąmatų projektus, teikti programų bei jų sąmatų alternatyvas (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas – Finansų ministerijai, o savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas – atitinkamai savivaldybės administracijai);
4) įsiskolinimams padengti skirti lėšas iš bendros patvirtintų asignavimų išlaidoms ekonomijos (išskyrus Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos gaunamos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšas, nepanaudotas savivaldybių biudžetų lėšas, kurių naudojimą nustato kiti įstatymai, reglamentuojantys nepanaudotų savivaldybių biudžetų lėšų naudojimą), nekeisdamas patvirtintų sąmatų nepriklausomai nuo asignavimų paskirstymo pagal funkcijas ir programas;
valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovams šio straipsnio 1–42 punktuose nustatytas teises ir apie tai pranešti Finansų ministerijai.“
Nepanaudota asignavimų tęstinei veiklai, išskyrus asignavimus darbo užmokesčiui, suma, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama investicijų projektams, kurie finansuojami iš tęstinės veiklos lėšų, o nesant kai investicijų projektų nėra, – pažangos priemonėms, jeigu investicijų projektams ar pažangos priemonėms numatyta skirti lėšų atitinkamų metų valstybės arba savivaldybių biudžetuose, papildomai finansuoti, išskyrus kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose savivaldybių biudžetų lėšų naudojimą, nustatytus atvejus;
2) biudžetiniais metais vieną kartą per ketvirtį keisti bendros asignavimų sumos ketvirtinį paskirstymą programai vykdyti, suderinęs su Finansų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas) arba su savivaldybės administracija (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas);
3) sudarydamas programų ir programų sąmatų projektus, teikti programų bei jų sąmatų alternatyvas (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas – Finansų ministerijai, o savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas – atitinkamai savivaldybės administracijai);
4) įsiskolinimams padengti skirti lėšas iš bendros patvirtintų asignavimų išlaidoms ekonomijos (išskyrus Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos gaunamos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšas, nepanaudotas savivaldybių biudžetų lėšas, kurių naudojimą nustato kiti įstatymai, reglamentuojantys nepanaudotų savivaldybių biudžetų lėšų naudojimą), nekeisdamas patvirtintų sąmatų nepriklausomai nuo asignavimų paskirstymo pagal funkcijas ir programas;
valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovams šio straipsnio 1–42 punktuose nustatytas teises ir apie tai pranešti Finansų ministerijai.“4 straipsnis. 7 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
7 straipsnį. 7 straipsnis.
7 straipsnis. Asignavimų valdytojų atsakomybė Biudžeto asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vadovai įstatymų nustatyta tvarka atsako už:
asignavimų sumų (atsižvelgiant į šio Įstatymo 6 straipsnio 5 punktą), už paskirtų asignavimų efektyvų, atitinkantį programoje nustatytus tikslus ir rezultatyvų naudojimą;
energijos ir kitų darbų, paslaugų bei prekių tiekėjais, išskyrus atvejus, kai laiku neapmokamos mokėjimo paraiškos, pateiktos Valstybės iždui ir savivaldybių administracijoms asignavimams gauti. 5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) teikti garantijas dėl savivaldybės kontroliuojamų valdomų įmonių prisiimamų įsipareigojimų pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ir kitų įsipareigojamųjų dokumentų sutartis.“6 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai
asignavimai yra naudojami įstatymams įgyvendinti:
1) valstybės funkcijoms atlikti;
2) dotacijoms savivaldybių biudžetams teikti;
3) valstybės įsipareigojimams vykdyti. 2. Nepanaudotos šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodytos biudžetinių įstaigų pajamų įmokos į atitinkamą biudžetą, skirtos programoms finansuoti, perkeliamos į kitus biudžetinius metus ir paliekamos asignavimų valdytojams ir jiems pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms bei gali būti naudojamos viršijant Seimo patvirtintas bendras patvirtintą einamųjų biudžetinių metų bendrą asignavimų sumas sumą. 3.
valdytojams ir jiems pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms gali būti perkeliama ir naudojama programoms finansuoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas nepanaudota įmokėtų šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 2 punkte nurodytų valstybės biudžeto lėšų dalis. 43. Šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies
įmokos į atitinkamą valstybės biudžetą arba savivaldybės biudžetą ir Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų viršplaninės įmokos į valstybės biudžetą einamaisiais biudžetiniais metais paliekamos asignavimų valdytojams ir jiems pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir gali būti naudojamos programoms finansuoti viršijant Seimo patvirtintas bendras patvirtintą einamųjų biudžetinių metų bendrą asignavimų sumas sumą. 54. Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytiems tikslams valstybės vardu pasiskolintos lėšos einamaisiais biudžetiniais metais gali būti naudojamos viršijant Seimo patvirtintas bendras patvirtintą einamųjų biudžetinių metų bendrą asignavimų sumas sumą. Šios valstybės vardu pasiskolintos lėšos naudojamos ir už jas atsiskaitoma Vyriausybės nustatyta tvarka, taikoma lėšoms, gautoms kaip asignavimai.“
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) valstybės biudžeto pajamų biudžetinių įstaigų pajamų įmokų į valstybės biudžetą, nurodytų šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose (išskyrus Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos gaunamos tarptautinės finansinės paramos lėšas), skiriamų programoms finansuoti, paskirstymas pagal asignavimų valdytojus;“. 2.
dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) bendra valstybės biudžeto asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, suma, jų paskirstymas pagal valstybės veiklos
sritis ir asignavimų valdytojus programoms įgyvendinti. Asignavimai skiriami išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti. Žvalgybos institucijoms ir valstybinėms aukštosioms mokykloms asignavimai išlaidoms skiriami tvirtinami neišskiriant iš jų darbo užmokesčio;“. 8 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
dalies 1 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) lėšos, pagal šio Įstatymo 14 straipsnio 2 ir (arba) 3 dalis planuojamos perkelti iš kitų praėjusių biudžetinių metų, kai jos paliekamos asignavimų valdytojui naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras patvirtintą einamųjų biudžetinių metų bendrą asignavimų sumas sumą;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 19 straipsnio 1 dalies 4 punktą. 4) informaciją apie asignavimų valdytojų pasiektus ir planuojamus pasiekti veiklos rezultatus;9 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
galios 20 straipsnio 2 ir 3 dalis. 2. Seimas kiekvienų metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius patvirtina įstatymu ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki biudžetinių metų pradžios, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus. 3. Tais metais, kai įvyksta eiliniai Seimo rinkimai arba pirmalaikiai Seimo rinkimai, po kurių išrinktas naujas Seimas susirenka pradėjus Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto svarstymo Seime procedūras, Seimas valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius tvirtina įstatymu, kuris įsigalioja ne vėliau kaip iki kitų biudžetinių metų pradžios. 2. Pakeisti 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Jeigu Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įstatymas projektas laiku nepriimamas iki biudžetinių metų pradžios, biudžetas vykdomas šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka.“10 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) bendra asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, suma ir jų paskirstymas biudžetinėms įstaigoms ar savivaldybių administracijos padaliniams programoms vykdyti. Asignavimai skiriami išlaidoms, iš jų – darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti.“11 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės biudžeto kasos mokėjimo operacijų vykdymą organizuoja
Finansų ministerija per valstybės iždą ir (arba), kaip nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme, – Lietuvos Respublikos kredito finansų įstaigas.“
2Pakeisti 27 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Savivaldybių biudžetų kasos mokėjimo operacijų vykdymą organizuoja savivaldybių administracijos per Lietuvos Respublikos kredito finansų įstaigas arba valstybės iždą.“12 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vykdant valstybės biudžetą, gautos viršplaninės pajamos (atsižvelgiant į šio
Įstatymo 14 straipsnio 43 dalį) naudojamos laikinai laisviems valstybės piniginiams ištekliams papildyti, leidžiant viršyti planuotą apyvartinių lėšų padidėjimo arba atitinkamai nevykdyti planuoto apyvartinių lėšų sumažėjimo sumą.“
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Biudžeto asignavimų skyrimas
pajamų plano nevykdymo atveju iki priimant Valstybės biudžeto ir savivaldybių finansinių rodiklių patvirtinimo biudžeto įstatymo pakeitimą 1.
Jeigu nevykdomas valstybės biudžetas, tai yra gaunama mažiau pajamų, negu buvo numatyta, ir nepakanka laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių, iki bus nustatyta tvarka priimtas atitinkamas tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimas, programos finansuojamos Finansų ministerijos siūlymu Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo finansų ministro nustatyta tvarka (išskyrus programų asignavimų dalį, kurią sudaro Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo bei kitos gaunamos tarptautinės finansinės paramos lėšos). Ši nuostata netaikoma programų lėšoms dalims, kurios nurodytoms šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose finansuojamos iš biudžetinių įstaigų pajamų, jeigu jos yra įmokėtos. 2. Jeigu nevykdomi savivaldybių biudžetai, tai yra gaunama mažiau pajamų, negu buvo numatyta, finansavimas iš savivaldybių biudžetų vykdomas savivaldybių tarybų nustatyta tvarka. Jeigu numatoma, kad nustatytas pajamų planas iki metų pabaigos nebus įvykdytas, sprendimus dėl šiuose biudžetuose numatytų programų finansavimo tvarkos savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu priima savivaldybės taryba. 3. Asignavimų valdytojams pervedamos valstybės biudžeto arba savivaldybės biudžeto asignavimų sumos programoms finansuoti mažinamos faktiškai negautomis (palyginti su planu) biudžetinių įstaigų pajamomis į valstybės biudžetą arba savivaldybės biudžetą, kurios nurodytos šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose.“14 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Asignavimų naudojimas ir grąžinimas 1.
Metams pasibaigus, asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžios biudžetinės įstaigos, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžios biudžetinės įstaigos ir kiti subjektai disponuojamose sąskaitose esančias biudžeto lėšas, skirtas programoms finansuoti, išskyrus politinėms partijoms paskirstytus valstybės biudžeto asignavimus, Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatyme apibrėžtoms skatinamosioms finansinėms priemonėms, kai fondų fondas nesteigiamas, įgyvendinti ir (arba) fondų fondams valdyti pagal finansavimo sutartis, kurių šalys yra atitinkami asignavimų valdytojai, skatinamųjų finansinių priemonių ir (arba) fondų fondų valdytojai ir (arba) Finansų ministerija, pervestas biudžeto lėšas ir nepanaudotas įmokėtas šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas lėšas, naudojamas atsižvelgiant į šio Įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, grąžina ne vėliau kaip iki sausio 10 dienos:
straipsnio 1 dalis netaikoma politinėms partijoms paskirstytiems valstybės biudžeto asignavimams, Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatyme apibrėžtoms skatinamosioms finansinėms priemonėms, kai fondų fondas nesteigiamas, įgyvendinti ir (arba) fondų fondams valdyti pagal finansavimo sutartis, kurių šalys yra asignavimų valdytojai, skatinamųjų finansinių priemonių ir (arba) fondų fondų valdytojai ir (arba) Finansų ministerija, pervestoms biudžeto lėšoms ir nepanaudotoms biudžetinių įstaigų pajamų įmokoms, skirtoms programoms finansuoti. 23.
23Ministerijoms,
išskyrus Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją, ir kitoms valstybės institucijoms ar įstaigoms paliekami mėnesio išlaidų dydžio, o Užsienio reikalų ministerijai ir Krašto apsaugos ministerijai – trijų mėnesių išlaidų dydžio pereinamieji lėšų likučiai, esantys Lietuvos Respublikos diplomatinių ir kitų atstovybių, konsulinių įstaigų, specialiųjų bei gynybos atašė ir Lietuvos atstovų, perkeltų į tarptautines ir užsienio institucijas, tarptautinių operacijų karinio vieneto, dislokuoto užsienio valstybėje, sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas Krašto apsaugos ministerijai atskaitingus asmenis. Krašto apsaugos ministerijai paliekami trijų mėnesių išlaidų dydžio pereinamieji lėšų likučiai, esantys tarptautinių operacijų karinio vieneto, dislokuoto užsienio valstybėje, sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas atskaitingus asmenis. 34. Metų pabaigoje likusios nepanaudotos tikslinės paskirties lėšos, nustatytos savivaldybių biudžetams priimant atitinkamų tam tikrų metų Valstybės valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, lėšos, kurios per metus buvo paskirtos savivaldybių biudžetams pagal atskirus įstatymus ar Vyriausybės nutarimus arba panaudotos ne pagal savo tikslinę paskirtį, iki sausio 10 dienos grąžinamos į valstybės biudžetą – pervedamos iš savivaldybių biudžetų sąskaitų į Valstybės valstybės iždo sąskaitą, jeigu atitinkamų tam tikrų metų Valstybės valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nenustatyta kitaip. 45. Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos gali būti panaudotos tik Europos Sąjungos finansinės paramos programoms ir projektams bei Europos Sąjungos tiesioginėms išmokoms ir papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms finansuoti. 6.
lėšos gali būti naudojamos tik pažangos priemonėms ir projektams, kuriais įgyvendinamos pažangos priemonės, finansuoti, išskyrus atvejus, kai paskelbiamos išskirtinės aplinkybės. 67. Biudžeto asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžios biudžetinės įstaigos, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžios biudžetinės įstaigos ir kiti subjektai į pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) atskaitą įtrauktas iš valstybės biudžeto ir
(arba) savivaldybių biudžetų apmokėtas pirkimo (importo) PVM sumas privalo grąžinti:
15 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę:
1) paskirstyti pagal programas Seimo patvirtintus valstybės biudžeto asignavimus paskirstyti pagal programas;
2) paskirstyti asignavimų valdytojams tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytiems tikslams valstybės vardu pasiskolintas lėšas;
reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų administravimą, bei atsižvelgdama į programų (pažangos ir tęstinės veiklos priemonių), ir projektų ir fondų vykdymo įgyvendinimo duomenis, perskirstyti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms (pažangos ir tęstinės veiklos priemonėms), ir projektams ir fondams valstybės biudžete numatytas Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, įskaitant ir bendrojo finansavimo lėšas, taip pat vadovaudamasi Strateginio valdymo įstatymu, atsižvelgdama į pažangos priemonių, projektų, kuriais įgyvendinamos pažangos priemonės, įgyvendinimo duomenis, perskirstyti pažangos priemonėms, projektams, kuriais įgyvendinamos pažangos priemonės, valstybės biudžete numatytas pažangos lėšas tarp asignavimų valdytojų, jų programų (pažangos priemonių), investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių;
asignavimų dalies, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos, laikinam lėšų stygiui panaikinti panaudoti laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius;
5) grąžintinai naudoti laisvus valstybės pinigų fondų ir kitus piniginius išteklius grąžintinai naudoti valstybės biudžete numatytoms programoms finansuoti, valstybės skolai valdyti, investuoti į valstybės vertybinius popierius, paskoloms savivaldybių laikinam pajamų trūkumui padengti;
asignavimų valdytojai turi teisę prisiimti įsipareigojimus, sudarydami sutartis dėl projektų, remiamų iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, įgyvendinimo;
numatytas šio Įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse, teikiamas savivaldybėms iš valstybės biudžeto;
dalyvavimu nenumatytose tarptautinėse operacijose.“
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę:
1) paskirstyti pagal programas Seimo patvirtintus valstybės biudžeto asignavimus paskirstyti pagal programas;
2) paskirstyti asignavimų valdytojams tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytiems tikslams valstybės vardu pasiskolintas lėšas;
reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų administravimą, bei atsižvelgdama į programų (pažangos ir tęstinės veiklos priemonių), ir projektų ir fondų vykdymo įgyvendinimo duomenis, perskirstyti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms (pažangos ir tęstinės veiklos priemonėms), ir projektams ir fondams valstybės biudžete numatytas Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, įskaitant ir bendrojo finansavimo lėšas, taip pat vadovaudamasi Strateginio valdymo įstatymu, atsižvelgdama į pažangos priemonių, projektų, kuriais įgyvendinamos pažangos priemonės, įgyvendinimo duomenis, perskirstyti pažangos priemonėms, projektams, kuriais įgyvendinamos pažangos priemonės, valstybės biudžete numatytas pažangos lėšas tarp asignavimų valdytojų, jų programų (pažangos priemonių), investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių;
asignavimų dalies, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos, laikinam lėšų stygiui panaikinti panaudoti laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius;
5) grąžintinai naudoti laisvus valstybės pinigų fondų ir kitus piniginius išteklius grąžintinai naudoti valstybės biudžete numatytoms programoms finansuoti, valstybės skolai valdyti, investuoti į valstybės vertybinius popierius, paskoloms savivaldybių laikinam pajamų trūkumui padengti;
asignavimų valdytojai turi teisę prisiimti įsipareigojimus, sudarydami sutartis dėl projektų, remiamų iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, įgyvendinimo;
numatytas šio Įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse, teikiamas savivaldybėms iš valstybės biudžeto;
dalyvavimu nenumatytose tarptautinėse operacijose.“
pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis.
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tarpusavio atsiskaitymai Seimui priėmus įstatymus arba Vyriausybei priėmus nutarimus vykdant įstatymus, dėl kurių keičiasi valstybės ir savivaldybių biudžetų einamųjų biudžetinių metų įsipareigojimai, Finansų ministerija valstybės institucijos ir įstaigos bei savivaldybių vykdomosios institucijos įstatymų nustatyta tvarka patikslina valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tarpusavio atsiskaitymus.“17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 1. Šio įstatymo 11 straipsnis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos rengiant 2022 ir vėlesnių metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 3 straipsnio nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO Nr. I-430 2, 5, 6, 10, 14, 18, 19, 20, 26, 27, 30, 31, 32, 33 IR 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-09-09 Nr. XIVP-749 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
teisinio aiškumo bei siekiant išvengti galimų taikymo problemų, siūlytina projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje esančioje formuluotėje „<...> ir kurios įmokamos į valstybės biudžetą <...>“ vietoje esančio žodelio „ir“ rašyti kablelį. 2. Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 punkte siūloma, be kita ko, nustatyti, kad ,,asignavimai darbo užmokesčiui yra maksimalūs ir gali būti naudojami tik su darbo užmokesčiu susijusioms išlaidoms ir darbdavių teikiamai socialinei paramai (išmokoms, kurios pervedamos ne per socialinio draudimo sistemą, t. y. institucijų ir įstaigų mokama socialinė parama pinigais arba teikiama natūra savo darbuotojams (arba darbuotojų, gaunančių socialinę paramą, paveldėtojams ir išlaikytiniams)) pagal ekonominę klasifikaciją finansuoti“. Pažymėtina, kad iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokia darbdavių teikiama ar institucijų ar įstaigų mokama socialinė parama turima omenyje, kadangi nei keičiamame įstatyme, nei kituose įstatymuose sąvoka „darbdavių socialinė parama“ nėra apibrėžta. Pabrėžtina, kad tiek Valstybės tarnybos įstatyme, tiek Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme biudžetinių įstaigų darbuotojams numatytas tik materialinės pašalpos mokėjimas.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 14 straipsnyje yra nustatyta, kad valstybės biudžeto asignavimai yra naudojami įstatymams įgyvendinti, todėl neaišku, kokius įstatymus įgyvendins darbdaviai teikdami tokią socialinę paramą savo darbuotojams. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO Nr. I-430 2, 5, 6, 10, 14, 18, 19, 20, 26, 27, 30, 31, 32, 33, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-10-17 Nr. XIVP-749(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, atkreipiame dėmesį, kad siekiant teisinio aiškumo bei siekiant išvengti galimų taikymo problemų, siūlytina projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje esančioje formuluotėje „<...> ir kurios įmokamos į valstybės biudžetą <...>“ vietoje esančio žodelio „ir“ rašyti kablelį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO Nr. I-430 2, 5, 6, 10, 14, 18, 19, 20, 26, 27, 30, 31, 32, 33 IR 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-749
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Biudžeto departamento vyresnioji patarėja Neringa Čirbė, Finansų ministerijos Valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo skyriaus vedėja Audronė Čekanavičienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė ir Ekonomikos ir susisiekimo klausimais Dovilė Sujetaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
išvengti galimų taikymo problemų, siūlytina projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje esančioje formuluotėje „<...> ir kurios įmokamos į valstybės biudžetą <...>“ vietoje esančio žodelio „ir“ rašyti kablelį. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 2.
Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 punkte siūloma, be kita ko, nustatyti, kad ,,asignavimai darbo užmokesčiui yra maksimalūs ir gali būti naudojami tik su darbo užmokesčiu susijusioms išlaidoms ir darbdavių teikiamai socialinei paramai (išmokoms, kurios pervedamos ne per socialinio draudimo sistemą, t. y. institucijų ir įstaigų mokama socialinė parama pinigais arba teikiama natūra savo darbuotojams (arba darbuotojų, gaunančių socialinę paramą, paveldėtojams ir išlaikytiniams)) pagal ekonominę klasifikaciją finansuoti“. Pažymėtina, kad iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokia darbdavių teikiama ar institucijų ar įstaigų mokama socialinė parama turima omenyje, kadangi nei keičiamame įstatyme, nei kituose įstatymuose sąvoka
„darbdavių socialinė parama“ nėra apibrėžta. Pabrėžtina, kad tiek Valstybės
tarnybos įstatyme, tiek Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme biudžetinių įstaigų darbuotojams numatytas tik materialinės pašalpos mokėjimas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 14 straipsnyje yra nustatyta, kad valstybės biudžeto asignavimai yra naudojami įstatymams įgyvendinti, todėl neaišku, kokius įstatymus įgyvendins darbdaviai teikdami tokią socialinę paramą savo darbuotojams. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2 Argumentai: Įstatymo projektu siūlomas terminas, kad savivaldybių tarybos biudžetus pasitvirtintų iki sausio 31 dienos, yra nerealus, nes su biudžetų projektais turi susipažinti tarybų nariai, po to jie turi būti apsvarstyti komitetuose, turi būti skiriama laiko su jais susipažinti gyventojams ir pateikti savo pastabas ir pasiūlymus, aptarti projektus su biudžetinių įstaigų vadovais, be to, tarybų sprendimų projektus dėl biudžetų vertina Vyriausybės atstovai ir pan. Taigi, per įstatymo projekte siūlomą dvigubai sutrumpintą terminą faktiškai tampa neįmanoma tinkamai atlikti visų išvardintų darbų. Atsižvelgdami į tai, siūlome savivaldybių biudžetų tvirtinimo terminų nekeisti ir palikti galiojančią nuostatą, kad savivaldybių tarybos biudžetus patvirtina per du mėnesius nuo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalį. „2. Pakeisti 26 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Savivaldybių tarybos biudžetus patvirtina iki sausio 31 dienos, jeigu Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas nepriimamas iki biudžetinių metų pradžios – per vieną mėnesį nuo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo. Jeigu savivaldybių biudžetų projektai laiku nepatvirtinami, biudžetai vykdomi šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka.“
nustatyti, kad tvirtinant biudžetą nebebūtų išskiriama, kokiai paskirčiai – darbo užmokesčiui, investicijoms ar kitoms išlaidoms – turi būti naudojami asignavimai.
Tiek valstybės, tiek savivaldybių asignavimų valdytojai galėtų jiems vykdomoms programoms patvirtintas biudžeto lėšas naudoti taip, kad geriausiai galėtų pasiekti jiems keliamus tikslus ir efektyviai naudoti skirtas lėšas. Tai leistų išvengti perteklinių prekių įsigijimo metų pabaigoje, taip pat būtų paskata taupyti asignavimus ir taip susikurti galimybę skatinti darbuotojus. Toks pakeitimas suteiktų daugiau laisvės ir lankstumo asignavimų valdytojams priimti sprendimus, kokiomis priemonėmis geriausiai galima pasiekti rezultatus, tuo pačiu nustatant ir didesnę vadovų atsakomybę už rezultato pasiekimą. Atitinkamai siūlome keisti ir kitas susijusias įstatymo projekto nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) bendra valstybės biudžeto asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, suma, jų paskirstymas pagal valstybės veiklos sritis ir asignavimų valdytojus programoms įgyvendinti. Žvalgybos institucijoms ir valstybinėms aukštosioms mokykloms asignavimai tvirtinami neišskiriant iš jų darbo užmokesčio;“. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Asignavimų valdytojų ir ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovų pareigos ir atsakomybė 1.
Biudžeto asignavimų valdytojai privalo:
1) naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymu, arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką (toliau – kiti subjektai), programoms vykdyti;
2) organizuoti iš biudžeto finansuojamų programų rengimą ir vykdymą;
3) nustatyti ir tvirtinti vadovaujamos biudžetinės įstaigos ir (ar) pavaldžių biudžetinių įstaigų bei kitų subjektų programų sąmatas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius, neviršydami šioms programoms patvirtintų bendrųjų asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, sumų. Asignavimų valdytojai, kurių vadovaujamose biudžetinėse įstaigose yra kolegialus valdymo organas, programų sąmatas tvirtina gavę kolegialaus valdymo organo pritarimą;
4) kontroliuoti ir vykdyti savo vadovaujamų biudžetinių įstaigų įsipareigojimus, atlikti pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiamų ataskaitų rinkinių analizę;
ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą. 2.
atitinkamo asignavimų valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovai privalo:
1) naudoti atitinkamo asignavimų valdytojo (ministro ar jo įgalioto asmens) jiems skirtas biudžeto lėšas pagal nustatytą paskirtį, paskirstyti jas pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms programoms vykdyti;
2) organizuoti iš biudžeto finansuojamų programų rengimą ir vykdymą;
3) nustatyti ir tvirtinti pavaldžių biudžetinių įstaigų programų sąmatas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius, neviršydami šioms programoms asignavimų valdytojo skirtų bendrųjų asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, sumų;
4) kontroliuoti ir vykdyti savo vadovaujamos įstaigos įsipareigojimus, atlikti pavaldžių biudžetinių įstaigų pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiamų ataskaitų rinkinių analizę;
teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą. 3. Biudžeto asignavimų valdytojams ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų vadovams už šio įstatymo ir kitų biudžeto asignavimų paskirstymą ir panaudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus skiriamos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytos administracinės nuobaudos.“ Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
jį išdėstyti taip: „6 straipsnis.
Asignavimų valdytojų teisės Biudžeto asignavimų valdytojas turi teisę:
1) biudžetiniais metais keisti patvirtintų jo vadovaujamos įstaigos, jam pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vykdomoms programoms patvirtintų biudžetų lėšų pagal ekonominę klasifikaciją paskirtį (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka praneša apie tai Finansų ministerijai, o savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas – savivaldybės administracijai jos nustatyta tvarka), neviršydamas patvirtintų tam tikrai programai bendrųjų asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, sumų. Asignavimų suma darbo užmokesčiui yra maksimali ir jos ekonomija, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama turtui įsigyti. Nepanaudota asignavimų tęstinei veiklai, įskaitant asignavimus darbo užmokesčiui, suma, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama investicijų projektams, kurie finansuojami iš tęstinės veiklos lėšų, o nesant investicijų projektų – pažangos priemonėms, jeigu investicijų projektams ar pažangos priemonėms numatyta skirti lėšų atitinkamų metų valstybės arba savivaldybių biudžetuose, papildomai finansuoti, išskyrus kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose savivaldybių biudžetų lėšų naudojimą, nustatytus atvejus;
2) biudžetiniais metais vieną kartą per ketvirtį keisti bendros asignavimų sumos ketvirtinį paskirstymą programai vykdyti, suderinęs su Finansų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas) arba su savivaldybės administracija (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas);
3) nustatyti ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovams šio straipsnio 1–2 punktuose nustatytas teises ir apie tai pranešti Finansų ministerijai.“ 2.
Pakeisti 6 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) biudžetiniais metais keisti patvirtintų jo
vadovaujamos įstaigos, jam pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vykdomoms programoms patvirtintų biudžetų lėšų pagal ekonominę klasifikaciją paskirtį (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka praneša apie tai Finansų ministerijai, o savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas – savivaldybės administracijai jos nustatyta tvarka), neviršydamas patvirtintų tam tikrai programai bendrųjų asignavimų., iš jų darbo užmokesčiui, sumų.
Asignavimai darbo užmokesčiui yra maksimalūs ir gali būti naudojami tik su darbo užmokesčiu susijusioms išlaidoms ir darbdavių teikiamai socialinei paramai (išmokoms, kurios pervedamos ne per socialinio draudimo sistemą, t. y. institucijų ir įstaigų mokama socialinė parama pinigais arba teikiama natūra savo darbuotojams (arba darbuotojų, gaunančių socialinę paramą, paveldėtojams ir išlaikytiniams)) pagal ekonominę klasifikaciją finansuoti. Nepanaudota asignavimų tęstinei veiklai, išskyrus asignavimus darbo užmokesčiui, suma, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama investicijų projektams, kurie finansuojami iš tęstinės veiklos lėšų, o nesant investicijų projektų – pažangos priemonėms, jeigu investicijų projektams ar pažangos priemonėms numatyta skirti lėšų atitinkamų metų valstybės arba savivaldybių biudžetuose, papildomai finansuoti, išskyrus kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose savivaldybių biudžetų lėšų naudojimą, nustatytus atvejus.“ Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 26 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) bendra asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, suma ir jų
paskirstymas biudžetinėms įstaigoms ar savivaldybių administracijos padaliniams programoms vykdyti.“ Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis ir 11 straipsnis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.“
7Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Guoda Burokienė
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė
Audito komitetas
Nr. I-430 2, 5, 6, 10, 14, 18, 19, 20, 26, 27, 30, 31, 32, 33 IR 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-749 2021-09-29
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Asta Kubilienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė, vyriausioji specialistė Aurita Buragienė, padėjėja Akvilė Raudeliūnienė. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Valstybės kontrolės Finansinio audito 1-ojo departamento vadovė Danguolė Krištopavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Siekiant teisinio aiškumo bei siekiant išvengti galimų taikymo problemų, siūlytina projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje esančioje formuluotėje
„<...> ir kurios įmokamos į valstybės biudžetą <...>“
vietoje esančio žodelio „ir“ rašyti kablelį. Pritarti Žr. Audito komiteto 1 pasiūlymą. 2.
kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 punkte siūloma, be kita ko, nustatyti, kad ,,asignavimai darbo užmokesčiui yra maksimalūs ir gali būti naudojami tik su darbo užmokesčiu susijusioms išlaidoms ir darbdavių teikiamai socialinei paramai (išmokoms, kurios pervedamos ne per socialinio draudimo sistemą, t. y. institucijų ir įstaigų mokama socialinė parama pinigais arba teikiama natūra savo darbuotojams (arba darbuotojų, gaunančių socialinę paramą, paveldėtojams ir išlaikytiniams)) pagal ekonominę klasifikaciją finansuoti“. Pažymėtina, kad iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokia darbdavių teikiama ar institucijų ar įstaigų mokama socialinė parama turima omenyje, kadangi nei keičiamame įstatyme, nei kituose įstatymuose sąvoka „darbdavių socialinė parama“ nėra apibrėžta. Pabrėžtina, kad tiek Valstybės tarnybos įstatyme, tiek Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme biudžetinių įstaigų darbuotojams numatytas tik materialinės pašalpos mokėjimas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 14 straipsnyje yra nustatyta, kad valstybės biudžeto asignavimai yra naudojami įstatymams įgyvendinti, todėl neaišku, kokius įstatymus įgyvendins darbdaviai teikdami tokią socialinę paramą savo darbuotojams. Pritarti Žr. Audito komiteto 2 pasiūlymą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 2, 5, 6, 10,14, 18, 19, 20, 26, 27, 30, 31, 32, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr.
XIVP-749 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas, kurioms Audito komitetas pritarė, ir Audito komiteto pateiktus pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Audito komitetas,
1 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad visos įstatymo projekte nurodytas biudžetinių įstaigų pajamas sudarančios lėšos (t. y. pajamos, gautos už turto nuomą, teikiamas paslaugas (išskyrus tam tikras išimtis), taip pat kitos pajamos, kurių panaudojimo paskirtis įtvirtinta teisės aktuose) yra įmokėtinos į valstybės ar savivaldybių biudžetus ir naudotinos šių įstaigų vykdomoms programoms finansuoti, siekiant nuostatų aiškumo ir pritariant Teisės departamento 1 pastabai, siūlytina įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje pateiktą „biudžetinių įstaigų pajamų“ apibrėžimą atitinkamai patikslinti. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Biudžetinių įstaigų pajamos – biudžetinių įstaigų gautos pajamos
už trumpalaikio ir ilgalaikio materialiojo turto nuomą, teikiamas paslaugas (išskyrus paslaugas, už kurias mokama valstybės rinkliava ir žyminis mokestis), ir kitos gautos pajamos, kurių panaudojimo tikslinė paskirtis nustatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, įstatymuose arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, ir kurios įmokamos į valstybės biudžetą ar savivaldybių biudžetus ir naudojamos vadovaujantis įstatymais arba Vyriausybės nutarimais, savivaldybės tarybos sprendimais šių įstaigų vykdomoms programoms finansuoti.“ Pritarti 2.
Audito komitetas,
2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog nustatomi maksimalūs asignavimai darbo užmokesčiui gali būti naudojami tik darbo užmokesčio išlaidoms ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, t. y. tiek apmokestinamoms, tiek neapmokestinamoms valstybinio socialinio draudimo įmokomis, finansuoti, siekiant nuostatų aiškumo ir pritariant Teisės departamento 2 pastabai, siūlytina šią dalį atitinkamai patikslinti. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 6 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) biudžetiniais metais keisti patvirtintų jo vadovaujamos įstaigos, jam pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vykdomoms programoms patvirtintų biudžetų lėšų pagal ekonominę klasifikaciją paskirtį (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka praneša apie tai Finansų ministerijai, o savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas – savivaldybės administracijai jos nustatyta tvarka), neviršydamas patvirtintų tam tikrai programai bendrųjų asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, sumų.
Asignavimai darbo užmokesčiui yra maksimalūs ir gali būti naudojami tik su darbo užmokesčiu susijusioms išlaidoms ir darbdavių teikiamai socialinei paramai (išmokoms, kurios pervedamos ne per socialinio draudimo sistemą, t. y. institucijų ir įstaigų mokama socialinė parama pinigais arba teikiama natūra savo darbuotojams (arba darbuotojų, gaunančių socialinę paramą, paveldėtojams ir išlaikytiniams)) pagal ekonominę klasifikaciją finansuoti. Nepanaudota asignavimų tęstinei veiklai, išskyrus asignavimus darbo užmokesčiui, suma, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama investicijų projektams, kurie finansuojami iš tęstinės veiklos lėšų, o nesant investicijų projektų – pažangos priemonėms, jeigu investicijų projektams ar pažangos priemonėms numatyta skirti lėšų atitinkamų metų valstybės arba savivaldybių biudžetuose, papildomai finansuoti, išskyrus kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose savivaldybių biudžetų lėšų naudojimą, nustatytus atvejus.“
7Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0,
susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Budbergytė. Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis Komiteto biuro patarėja Diana Andriūnaitė
Biudžeto ir finansų komitetas
straipsnio pripažinimo netekusiu galios ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-749 2021-10-06
posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Matas Maldeikis, Liudas Jonaitis, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
galimų taikymo problemų, siūlytina projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje esančioje formuluotėje „<...> ir kurios įmokamos į valstybės biudžetą <...>“ vietoje esančio žodelio „ir“ rašyti kablelį. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
įstatymo 6 straipsnio 1 punkte siūloma, be kita ko, nustatyti, kad ,,asignavimai darbo užmokesčiui yra maksimalūs ir gali būti naudojami tik su darbo užmokesčiu susijusioms išlaidoms ir darbdavių teikiamai socialinei paramai (išmokoms, kurios pervedamos ne per socialinio draudimo sistemą, t. y. institucijų ir įstaigų mokama socialinė parama pinigais arba teikiama natūra savo darbuotojams (arba darbuotojų, gaunančių socialinę paramą, paveldėtojams ir išlaikytiniams)) pagal ekonominę klasifikaciją finansuoti“.
Pažymėtina, kad iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokia darbdavių teikiama ar institucijų ar įstaigų mokama socialinė parama turima omenyje, kadangi nei keičiamame įstatyme, nei kituose įstatymuose sąvoka
„darbdavių socialinė parama“ nėra apibrėžta. Pabrėžtina, kad tiek Valstybės
tarnybos įstatyme, tiek Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme biudžetinių įstaigų darbuotojams numatytas tik materialinės pašalpos mokėjimas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 14 straipsnyje yra nustatyta, kad valstybės biudžeto asignavimai yra naudojami įstatymams įgyvendinti, todėl neaišku, kokius įstatymus įgyvendins darbdaviai teikdami tokią socialinę paramą savo darbuotojams. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-09-292 Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr.
XIVP-749 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Argumentai: Siūlome nustatyti, kad tvirtinant biudžetą nebebūtų išskiriama, kokiai paskirčiai – darbo užmokesčiui, investicijoms ar kitoms išlaidoms – turi būti naudojami asignavimai. Tiek valstybės, tiek savivaldybių asignavimų valdytojai galėtų jiems vykdomoms programoms patvirtintas biudžeto lėšas naudoti taip, kad geriausiai galėtų pasiekti jiems keliamus tikslus ir efektyviai naudoti skirtas lėšas. Tai leistų išvengti perteklinių prekių įsigijimo metų pabaigoje, taip pat būtų paskata taupyti asignavimus ir taip susikurti galimybę skatinti darbuotojus. Toks pakeitimas suteiktų daugiau laisvės ir lankstumo asignavimų valdytojams priimti sprendimus, kokiomis priemonėmis geriausiai galima pasiekti rezultatus, tuo pačiu nustatant ir didesnę vadovų atsakomybę už rezultato pasiekimą. Atitinkamai siūlome keisti ir kitas susijusias įstatymo projekto nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Asignavimų valdytojų ir ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovų pareigos ir atsakomybė 1.
Biudžeto asignavimų valdytojai privalo:
1) naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymu, arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką (toliau – kiti subjektai), programoms vykdyti;
2) organizuoti iš biudžeto finansuojamų programų rengimą ir vykdymą;
3) nustatyti ir tvirtinti vadovaujamos biudžetinės įstaigos ir (ar) pavaldžių biudžetinių įstaigų bei kitų subjektų programų sąmatas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius, neviršydami šioms programoms patvirtintų bendrųjų asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, sumų. Asignavimų valdytojai, kurių vadovaujamose biudžetinėse įstaigose yra kolegialus valdymo organas, programų sąmatas tvirtina gavę kolegialaus valdymo organo pritarimą;
4) kontroliuoti ir vykdyti savo vadovaujamų biudžetinių įstaigų įsipareigojimus, atlikti pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiamų ataskaitų rinkinių analizę;
ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą. 2.
atitinkamo asignavimų valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovai privalo:
1) naudoti atitinkamo asignavimų valdytojo (ministro ar jo įgalioto asmens) jiems skirtas biudžeto lėšas pagal nustatytą paskirtį, paskirstyti jas pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms programoms vykdyti;
2) organizuoti iš biudžeto finansuojamų programų rengimą ir vykdymą;
3) nustatyti ir tvirtinti pavaldžių biudžetinių įstaigų programų sąmatas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius, neviršydami šioms programoms asignavimų valdytojo skirtų bendrųjų asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, sumų;
4) kontroliuoti ir vykdyti savo vadovaujamos įstaigos įsipareigojimus, atlikti pavaldžių biudžetinių įstaigų pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiamų ataskaitų rinkinių analizę;
ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą. 3. Biudžeto asignavimų valdytojams ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų vadovams už šio įstatymo ir kitų biudžeto asignavimų paskirstymą ir panaudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus skiriamos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytos administracinės nuobaudos.“ Nepritarti. Netvirtinant asignavimų valdytojams asignavimų darbo užmokesčiui, išlieka rizika, kad asignavimai bus panaudoti ne pačiu efektyviausiu būdu. Pavyzdžiui, Finansų ministerijos duomenimis, prieš keletą metų Policijos departamentas prie VRM iš darbo užmokesčiui skirtų asignavimų už 5 mln. eurų įsigijo automobilių.
Asignavimų, skiriamų darbo užmokesčiui, tvirtinimas valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu sudarytų galimybę:
1) visas darbo užmokesčiui suplanuotas lėšas skirti darbuotojų darbo užmokesčiui ir darbuotojų skatinimui;
2) efektyviau naudoti suplanuotus asignavimus, riboti asignavimų valdytojų paskatas ženkliai padidinti darbo užmokestį arba įsigyti prekes ir paslaugas darbo užmokesčio sąskaita;
3) užtikrinti darbuotojų lūkesčius, kad darbo užmokesčiui būtini asignavimai yra numatyti biudžete. 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-09-293 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Asignavimų valdytojų teisės Biudžeto asignavimų valdytojas turi teisę:
1) biudžetiniais metais keisti patvirtintų jo vadovaujamos įstaigos, jam pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vykdomoms programoms patvirtintų biudžetų lėšų pagal ekonominę klasifikaciją paskirtį (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka praneša apie tai Finansų ministerijai, o savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas – savivaldybės administracijai jos nustatyta tvarka), neviršydamas patvirtintų tam tikrai programai bendrųjų asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, sumų. Asignavimų suma darbo užmokesčiui yra maksimali ir jos ekonomija, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama turtui įsigyti.
Nepanaudota asignavimų tęstinei veiklai, įskaitant asignavimus darbo užmokesčiui, suma, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama investicijų projektams, kurie finansuojami iš tęstinės veiklos lėšų, o nesant investicijų projektų – pažangos priemonėms, jeigu investicijų projektams ar pažangos priemonėms numatyta skirti lėšų atitinkamų metų valstybės arba savivaldybių biudžetuose, papildomai finansuoti, išskyrus kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose savivaldybių biudžetų lėšų naudojimą, nustatytus atvejus;
2) biudžetiniais metais vieną kartą per ketvirtį keisti bendros asignavimų sumos ketvirtinį paskirstymą programai vykdyti, suderinęs su Finansų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas) arba su savivaldybės administracija (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas);
3) nustatyti ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovams šio straipsnio 1–2 punktuose nustatytas teises ir apie tai pranešti Finansų ministerijai.“
taip:
„1) biudžetiniais metais keisti patvirtintų jo
vadovaujamos įstaigos, jam pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vykdomoms programoms patvirtintų biudžetų lėšų pagal ekonominę klasifikaciją paskirtį (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka praneša apie tai Finansų ministerijai, o savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas – savivaldybės administracijai jos nustatyta tvarka), neviršydamas patvirtintų tam tikrai programai bendrųjų asignavimų., iš jų darbo užmokesčiui, sumų.
Asignavimai darbo užmokesčiui yra maksimalūs ir gali būti naudojami tik su darbo užmokesčiu susijusioms išlaidoms ir darbdavių teikiamai socialinei paramai (išmokoms, kurios pervedamos ne per socialinio draudimo sistemą, t. y. institucijų ir įstaigų mokama socialinė parama pinigais arba teikiama natūra savo darbuotojams (arba darbuotojų, gaunančių socialinę paramą, paveldėtojams ir išlaikytiniams)) pagal ekonominę klasifikaciją finansuoti. Nepanaudota asignavimų tęstinei veiklai, išskyrus asignavimus darbo užmokesčiui, suma, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama investicijų projektams, kurie finansuojami iš tęstinės veiklos lėšų, o nesant investicijų projektų – pažangos priemonėms, jeigu investicijų projektams ar pažangos priemonėms numatyta skirti lėšų atitinkamų metų valstybės arba savivaldybių biudžetuose, papildomai finansuoti, išskyrus kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose savivaldybių biudžetų lėšų naudojimą, nustatytus atvejus.“ Nepritarti. Žr. argumentus dėl 1 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymo. 3. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) bendra valstybės biudžeto asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, suma, jų paskirstymas pagal valstybės veiklos sritis ir asignavimų valdytojus programoms įgyvendinti.
Žvalgybos institucijoms ir valstybinėms aukštosioms mokykloms asignavimai tvirtinami neišskiriant iš jų darbo užmokesčio;“. Nepritarti. Žr. argumentus dėl 1 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymo. 4. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
1 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 26 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) bendra asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, suma ir jų
paskirstymas biudžetinėms įstaigoms ar savivaldybių administracijos padaliniams programoms vykdyti.“ Nepritarti. Žr. argumentus dėl 1 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymo. 5. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2 Argumentai: Įstatymo projektu siūlomas terminas, kad savivaldybių tarybos biudžetus pasitvirtintų iki sausio 31 dienos, yra nerealus, nes su biudžetų projektais turi susipažinti tarybų nariai, po to jie turi būti apsvarstyti komitetuose, turi būti skiriama laiko su jais susipažinti gyventojams ir pateikti savo pastabas ir pasiūlymus, aptarti projektus su biudžetinių įstaigų vadovais, be to, tarybų sprendimų projektus dėl biudžetų vertina Vyriausybės atstovai ir pan. Taigi, per įstatymo projekte siūlomą dvigubai sutrumpintą terminą faktiškai tampa neįmanoma tinkamai atlikti visų išvardintų darbų. Atsižvelgdami į tai, siūlome savivaldybių biudžetų tvirtinimo terminų nekeisti ir palikti galiojančią nuostatą, kad savivaldybių tarybos biudžetus patvirtina per du mėnesius nuo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalį. „2. Pakeisti 26 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Savivaldybių tarybos biudžetus patvirtina iki sausio 31 dienos, jeigu Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas nepriimamas iki biudžetinių metų pradžios – per vieną mėnesį nuo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo. Jeigu savivaldybių biudžetų projektai laiku nepatvirtinami, biudžetai vykdomi šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Pritarti. 6. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis ir 11
straipsnis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.“ Nepritarti. Žr. argumentus dėl 1 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymo. 7. Audito komitetas,
1 Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 2, 5, 6, 10,14, 18, 19, 20, 26, 27, 30, 31, 32, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIVP-749 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas, kurioms Audito komitetas pritarė, ir Audito komiteto pateiktus pasiūlymus. Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad visos įstatymo projekte nurodytas biudžetinių įstaigų pajamas sudarančios lėšos (t. y. pajamos, gautos už turto nuomą, teikiamas paslaugas (išskyrus tam tikras išimtis), taip pat kitos pajamos, kurių panaudojimo paskirtis įtvirtinta teisės aktuose) yra įmokėtinos į valstybės ar savivaldybių biudžetus ir naudotinos šių įstaigų vykdomoms programoms finansuoti, siekiant nuostatų aiškumo ir pritariant Teisės departamento 1 pastabai, siūlytina įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje pateiktą „biudžetinių įstaigų pajamų“ apibrėžimą atitinkamai patikslinti. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Biudžetinių įstaigų pajamos – biudžetinių įstaigų gautos pajamos
už trumpalaikio ir ilgalaikio materialiojo turto nuomą, teikiamas paslaugas (išskyrus paslaugas, už kurias mokama valstybės rinkliava ir žyminis mokestis), ir kitos gautos pajamos, kurių panaudojimo tikslinė paskirtis nustatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, įstatymuose arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, ir kurios įmokamos į valstybės biudžetą ar savivaldybių biudžetus ir naudojamos vadovaujantis įstatymais arba Vyriausybės nutarimais, savivaldybės tarybos sprendimais šių įstaigų vykdomoms programoms finansuoti.“ Pritarti. 8. Audito komitetas,
2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog nustatomi maksimalūs asignavimai darbo užmokesčiui gali būti naudojami tik darbo užmokesčio išlaidoms ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, t. y. tiek apmokestinamoms, tiek neapmokestinamoms valstybinio socialinio draudimo įmokomis, finansuoti, siekiant nuostatų aiškumo ir pritariant Teisės departamento 2 pastabai, siūlytina šią dalį atitinkamai patikslinti. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 6 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) biudžetiniais metais keisti patvirtintų jo
vadovaujamos įstaigos, jam pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vykdomoms programoms patvirtintų biudžetų lėšų pagal ekonominę klasifikaciją paskirtį (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka praneša apie tai Finansų ministerijai, o savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas – savivaldybės administracijai jos nustatyta tvarka), neviršydamas patvirtintų tam tikrai programai bendrųjų asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, sumų.
Asignavimai darbo užmokesčiui yra maksimalūs ir gali būti naudojami tik su darbo užmokesčiu susijusioms išlaidoms ir darbdavių teikiamai socialinei paramai (išmokoms, kurios pervedamos ne per socialinio draudimo sistemą, t. y. institucijų ir įstaigų mokama socialinė parama pinigais arba teikiama natūra savo darbuotojams (arba darbuotojų, gaunančių socialinę paramą, paveldėtojams ir išlaikytiniams)) pagal ekonominę klasifikaciją finansuoti. Nepanaudota asignavimų tęstinei veiklai, išskyrus asignavimus darbo užmokesčiui, suma, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama investicijų projektams, kurie finansuojami iš tęstinės veiklos lėšų, o nesant investicijų projektų – pažangos priemonėms, jeigu investicijų projektams ar pažangos priemonėms numatyta skirti lėšų atitinkamų metų valstybės arba savivaldybių biudžetuose, papildomai finansuoti, išskyrus kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose savivaldybių biudžetų lėšų naudojimą, nustatytus atvejus.“ Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė