Projekto Lyginamasis variantas
Papildyti 14 straipsnio 3 dalį 10 punktu: „10) finansinėms priemonėms, skirtoms sektoriams ar jų pošakiams, kurie patiria realią anglies dioksido nutekėjimo riziką dėl didelių netiesioginių išlaidų, kurių faktiškai patiriama dėl to, kad su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu susijusios išlaidos perkeliamos į elektros energijos kainas. Tokios finansinės priemonės privalo atitikti valstybės pagalbos taisykles ir visų pirma nesukelti nepagrįstų konkurencijos iškraipymų ES vidaus rinkoje. Priemonėms įgyvendinti skiriama ne daugiau kaip 25 proc. lėšų, nurodytų 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Priemonėms skirtas valstybės pagalbos schemas rengia ir su Europos Komisija derina Vyriausybės įgaliotos institucijos.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Dainius Kreivys Seimo narys Kazys Starkevičius
LIETUVOS RESPUBLIKOS KLIMATO KAITOS VALDYMO ĮSTATYMO NR. XI-329 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO projektO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymo Nr. XI-329 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas yra sudaryti teisinius pagrindus pasinaudoti Europos Sąjungos teisėje numatyta finansine priemone skirta kompensuoti su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu susijusias netiesiogines išlaidas daug energijos naudojančioms įmonėms. Tokia galimybė yra numatyta 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/87/EB, nustatančioje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančioje Tarybos direktyvą 96/61/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/958 ir 2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/959 (toliau – Direktyva 2003/87/EB). Todėl siūloma atitinkamai papildyti Klimato kaitos valdymo įstatymo 14 straipsnį. Įstatymo projektu siūloma pasinaudoti Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio „Nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pereinamuoju laikotarpiu Sąjungos taisyklės“ 6 dalyje įtvirtinta nuostata, numatančia, kad „Valstybės narės turėtų priimti finansines priemones skirtas sektoriams ar jų pošakiams, kurie patiria realią anglies dioksido nutekėjimo riziką dėl didelių netiesioginių išlaidų, kurių faktiškai patiriama dėl to, kad su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu susijusios išlaidos perkeliamos į elektros energijos kainas, jei tokios finansinės priemonės atitinka valstybės pagalbos taisykles ir visų pirma nesukelia nepagrįstų konkurencijos iškraipymų vidaus rinkoje.
Priimtomis finansinėmis priemonėmis neturėtų būti kompensuojamos netiesioginės išlaidos, kurias padengia nemokami apyvartiniai taršos leidimai, skirti pagal santykinius taršos rodiklius, nustatytus pagal šio straipsnio 1 dalį. Jei valstybė narė išleidžia sumą, didesnę nei 25 % tų metų, kuriais patirtos netiesioginės išlaidos, aukciono pajamų, nurodytų 10 straipsnio 3 dalyje, ji nurodo tos sumos viršijimo priežastis. Valstybės narės taip pat siekia pirmoje pastraipoje nurodytoms finansinėms priemonėms panaudoti ne daugiau kaip 25 % savo pajamų, gautų pardavus apyvartinius taršos leidimus aukcione.“ Pažymėtina, kadi Įstatymo projektu siūloma nuostata buvo nustatyta iki 2024 m. liepos 14 d. galiojusioje Klimato kaitos valdymo įstatymo redakcijoje, o jos neliko nauja redakcija išdėsčius Klimato kaitos valdymo įstatymą, kai buvo priimtas 2024 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymo Nr. XI-329 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2783.
XIV-2783. Svarbu paminėti, kad Direktyvoje numatyta finansine priemone, suderinusios valstybės pagalbos schemas, aktyviai naudojasi didžiosios pramoninės Europos Sąjungos valstybės, siekiant sumažinti konkurencijos iškraipymus ir taip vadinamą anglies dioksido nutekėjimo riziką kai daug energijos vartojančioms pramonės įmonės perkelia savo gamybą į ES nepriklausančias šalis, kuriose vykdoma ne tokia ambicinga klimato politika, todėl visame pasaulyje padidėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas. Siūloma nustatyti, kad finansinėms priemonėms skirtas valstybės pagalbos schemas rengia ir su Europos Komisija derina Vyriausybės įgaliotos institucijos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Dainius Kreivys ir Kazys Starkevičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Klimato kaitos valdymo įstatyme ar kituose įstatymuose nėra reglamentuojami. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma numatyti, kad Klimato kaitos programos lėšos gali būti naudojamos kitoms finansinėms priemonėms, kurios, naudojantis valstybės pagalba, leistų veiklos vykdytojams, eksploatuojantiems sektorių ar jų pošakių įrenginius, kuriems gresia reali anglies dioksido nutekėjimo rizika dėl didelių netiesioginių išlaidų, kurios faktiškai patiriamos su išmetamu ŠESD kiekiu susijusias išlaidas perkeliant į elektros energijos kainas, jei tokios finansinės priemonės atitinka valstybės pagalbos taisykles ir Vyriausybės įgaliotos institucijos suderintos su Europos Komisija valstybės pagalbos schema, sumažinti išmetamų ŠESD mažinimo įsipareigojimų finansinę ir ekonominę naštą, įgyvendinti – ne daugiau kaip 25 proc. pajamų, gautų pardavus aukcione apyvartinius taršos leidimus.
Įstatymo projektu pasiūlytas pakeitimas sudarytų galimybę rengti ir suderinti su Europos Komisija valstybės pagalbos schemą ir pasinaudoti Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 6 dalyje numatyta priemone, kuri laikantis žaliojo kurso tikslų prisidėtų prie paskatų ekonomiškai efektyviai dekarbonizacijai, prisidėtų prie anglies dioksido nutekėjimo rizikos mažinimo bei didintų kriterijus atitinkančių daug energijos naudojančių pramonės įmonių konkurencingumą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų Įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymas neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projektu numatytas teisinis reguliavimas sudarys sąlygas prisidėti prie pramonės įmonių konkurencingumo didinimo. 8.
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, nereikės priimti ar keisti kitų įstatymų, taip pat nereikės pripažinti teisės aktų netekusiais galios. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektus reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Siūloma priemonė galėtų būti finansuojama Klimato kaitos programos lėšomis. Tikslus lėšų poreikis būtų nustatytas ir pasiūlytas suplanuoti Klimato kaitos programoje parengus ir suderinus valstybės pagalbos schemą. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu vertinimų ar išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 16.
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Dainius Kreivys
Kazys Starkevičius
2024-11-11 Nr. XIVP-4267 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu Klimato kaitos valdymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 14 straipsnio 3 dalį siūloma papildyti 10 punktu, nustatant, kad Klimato kaitos programos lėšos gali būti naudojamos finansinėms priemonėms, skirtoms sektoriams ar jų pošakiams, kurie patiria realią anglies dioksido nutekėjimo riziką dėl didelių netiesioginių išlaidų, kurių faktiškai patiriama dėl to, kad su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu susijusios išlaidos perkeliamos į elektros energijos kainas. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teikiamo projekto tikslas yra sudaryti teisinius pagrindus pasinaudoti Europos Sąjungos teisėje numatyta finansine priemone skirta kompensuoti su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu susijusias netiesiogines išlaidas daug energijos naudojančioms įmonėms. Tokia galimybė yra numatyta 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/87/EB, nustatančioje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančioje Tarybos direktyvą 96/61/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/958 ir 2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/959 (toliau – Direktyva 2003/87/EB)
siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais.
Pirma, Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 6 dalies pirmojoje pastraipoje nustatyta, kad valstybės narės turėtų priimti finansines priemones, skirtas sektoriams ar jų pošakiams, kurie patiria realią anglies dioksido nutekėjimo riziką dėl didelių netiesioginių išlaidų, kurių faktiškai patiriama dėl to, kad su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu susijusios išlaidos perkeliamos į elektros energijos kainas, pagal šios straipsnio dalies antrą ir ketvirtą pastraipas. Projektu siūlomu teisiniu reguliavimu į keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 10 punktą iš esmės yra perkeliamos Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio
straipsnio 6 dalies ketvirtosios pastraipos nuostatos nėra perkeliamos. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas ir atitinka Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio nuostatas. Antra, Vyriausybės įstatymo 51 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausybė pagal savo kompetenciją yra atsakinga už Europos Sąjungos teisės perkėlimą į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimą. Europos Sąjungos teisės aktai į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkeliami ir įgyvendinami Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai bei į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės nuomonę. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto siūlomoje nuostatoje pažodžiui ar iš dalies atkartojamos Direktyvos 2003/87/EB 10 a straipsnio nuostatos.
Pažymėtina, kad toks Direktyvos nuostatų perkėlimas į Lietuvos teisės sistemą teisiniu požiūriu yra ydingas, nes įgyvendinant Direktyvą kiekviena valstybė narė savo teisės aktuose turi nustatyti savo, kaip valstybės narės, teises ir pareigas ir su tuo susijusį teisinį reguliavimą, t. y. reglamentuoti visuomeninius santykius, kurie patenka į jos jurisdikciją. Taigi, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie konkrečiai Lietuvos ūkio sektoriai ar jų pošakiai ( t. y. veiklos vykdytojai) turimi omenyje ir galėtų pasinaudoti projekte nustatytomis finansinėmis priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ 6 ir 33 punkto nuostatomis, įstatymo tekstas turi būti dėstomas glaustai ir jame turi būti tik norminės nuostatos, todėl svarstytinas projektu siūlomos nuostatos antrojo sakinio tikslingumas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo tekste nėra įvestas trumpinys „ES“, todėl projekto nuostatoje reikėtų vartoti pilną sąvoką. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostata tobulintina. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 10 punkto trečiajame sakinyje vietoj skaičiaus ir žodžio „14 straipsnio” įrašytini žodžiai „šio straipsnio”. 4.
į tai, kad pagal projektu keičiamame įstatyme siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Vyriausybė turėtų paskirti įgaliotas institucijas, kurios rengtų atitinkamoms priemonėms skirtas valstybės pagalbos schemas ir jas derintų su Europos Komisija, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų reglamentuojamas įstatymo įsigaliojimas, nustatant konkrečią įstatymo įsigaliojimo datą, bei įstatymo įgyvendinimas, pasiūlant Vyriausybei iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 5. Projekto nuostatos yra susijusios su Direktyvos 2003/87/EB įgyvendinimu, todėl vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu prie projekto turi būti pateikta įgyvendinamo Europos Sąjungos teisės akto ir projekto atitikties lentelė, kurioje nurodoma įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės akto nuostatų ir projekto atitiktis. 6. Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo
dalies 3 punkto nuostatas, turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (0 5) 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]