Projekto lyginamasis variantas
NR. XIII-700 9 straipsnio PAKEITIMO
taip: „Nacionalinė šeimos taryba (toliau
Tarybos pirmininko pareigas eiti vyriausiam pagal amžių naujos sudėties Tarybos nariui.“
taip: „3. Tarybos pirmininkas vadovauja Tarybai, jis teisės aktų nustatyta tvarka kartu yra ir šios įstaigos vadovas. Tarybos pirmininkui mokamas darbo užmokestis, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatyme. Jis gali dirbti mokslo ir studijų institucijose ir gauti atlyginimą už mokslinę, pedagoginę bei kūrybinę veiklą, taip pat vykdyti visuomeninę veiklą, tik jei tokia veikla nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto.
Tarybos pirmininko, naudojančio darbo laiką darbui mokslo ir studijų institucijoje, nevyriausybinėje organizacijoje, darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai Taryboje dirbtam laikui. Tarybos pirmininko įgaliojimai tęsiasi iki naujos sudėties Tarybos įgaliojimų pradžios. Pasibaigus Tarybos pirmininko kadencijai, Tarybos pirmininkas eina pareigas tol, kol į jas šio įstatymo nustatyta tvarka paskiriamas naujas asmuo“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Rima Baškienė
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Galiojantis Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymas (toliau – Įstatymas), kuris buvo priimtas 2017 m., susiduria su praktiniais iššūkiais skiriant Nacionalinės šeimos tarybos pirmininką (toliau – Tarybos pirmininkas) pasibaigus jo kadencijai. Įstatyme numatyta, kad tvirtindamas Tarybos sudėtį, Seimas laikinai, iki nuolatinio Tarybos pirmininko paskyrimo, paveda Tarybos pirmininko pareigas eiti vyriausiam pagal amžių naujos sudėties Tarybos nariui. Tačiau praktikoje matome, kad ši nuostata sukelia daug neaiškumų, užtikrinant sklandų Tarybos veiklos pereinamąjį laikotarpį. Pavyzdžiui, 2023 m. birželio 9 d. mirus Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkei R. J. Seimo Valdybos sprendimu buvo pratęstos Tarybos pirmininko pavadavimo funkcijos Nacionalinės šeimos tarybos narei, iki naujo Tarybos pirmininko paskyrimo įsigaliojimo. 2024 m. birželio mėn. baigėsi įgaliojimai 2020 m. išrinktos Nacionalinės šeimos tarybos ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymo 8 ir 9 straipsniais, pateikė naujos sudėties Tarybą ir pavedė naujos sudėties Tarybos nariui vyriausiam pagal amžių laikinai, iki nuolatinio Tarybos pirmininko paskyrimo, eiti Tarybos pirmininko pareigas. Susidaro situacija, kai Tarybai laikinai jau vadovauja Tarybos narys, kuris atrinktas į naujos sudėties Tarybą, bet savo funkcijų pabaigti negali iki nuolatinio Tarybos pirmininko paskyrimo, nes pagal Įstatymą sudarant naują Tarybos sudėtį Seimas turi pavesti Tarybos pirmininko pareigas eiti vyriausiam pagal amžių Tarybos nariui.
Šis sprendimas sukelia tiek administracinių, tiek organizacinių papildomų procedūrų, nes Taryba privalo įregistruoti kiekvieną Tarybos pirmininko keitimą Registrų centre, užpildant prašymus, pateikiant visus reikiamus dokumentus ir už paslaugą sumokant nustatytą mokestį. Siekiant užtikrinti sklandų Tarybos darbą teikiamu Įstatymo projektu siūloma aiškiau apibrėžti Tarybos pirmininko skyrimo pagrindus, pasibaigus jo kadencijai. Taip pat, kad visiems 15 Tarybos narių būtų suteiktos vienodos galimybės tapti kandidatais į Tarybos pirmininko pareigas, siūlome leisti Tarybos pirmininkui vykdyti visuomeninę veiklą, tik jei tokia papildoma veikla nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narė Rima Baškienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Įstatyme numatyta, kad tvirtindamas Tarybos sudėtį, Seimas laikinai, iki nuolatinio Tarybos pirmininko paskyrimo, paveda Tarybos pirmininko pareigas eiti vyriausiam pagal amžių naujos sudėties Tarybos nariui. Taip pat Tarybos pirmininkas gali dirbti mokslo ir studijų institucijose ir gauti atlyginimą už mokslinę, pedagoginę bei kūrybinę veiklą, tačiau jis, kaip valstybės pareigūnas negali vykdyti visuomeninės veiklos. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projekte siūloma patikslinti nuostatas, kad pasibaigus Tarybos pirmininko kadencijai, Tarybos pirmininkas eina pareigas tol, kol į jas šio įstatymo nustatyta tvarka paskiriamas naujas asmuo. Jis gali dirbti mokslo ir studijų institucijose ir gauti atlyginimą už mokslinę, pedagoginę bei kūrybinę veiklą, taip pat vykdyti visuomeninę veiklą, tik jei tokia veikla nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto. Tarybos pirmininko, naudojančio darbo laiką darbui mokslo ir studijų institucijoje, nevyriausybinėje organizacijoje, darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai Taryboje dirbtam laikui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiai galios galiojančių įstatymų nereikės. 10.
10Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte vartojamos sąvokos ir jas apibrėžiantys terminai suderinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų keisti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus papildomų Lietuvos Respublikos biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Atsižvelgiant į Nacionalinės šeimos tarybos pastabas buvo parengtas Įstatymo projektas. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Tarybos pirmininkas“, „šeimos taryba“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
RESPUBLIKOS ŠEIMOS STIPRINIMO ĮSTATYMO NR. XIII-700 9 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2024-08-22 Nr. XIVP-4067 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma keičiamo Šeimos stiprinimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 1 dalyje atsisakyti nuostatos pagal kurią „Tvirtindamas Tarybos sudėtį, Seimas laikinai, iki nuolatinio Tarybos pirmininko paskyrimo, paveda Tarybos pirmininko pareigas eiti vyriausiam pagal amžių naujos sudėties Tarybos nariui.“ Kartu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Pasibaigus Tarybos pirmininko kadencijai, Tarybos pirmininkas eina pareigas tol, kol į jas šio įstatymo nustatyta tvarka paskiriamas naujas asmuo“. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad „Taryba sudaroma 4 metų kadencijai“,
„Tarybos nariui atsistatydinus arba dėl kitų šio straipsnio 6 dalyje išdėstytų
priežasčių netekus įgaliojimų, iki Tarybos kadencijos pabaigos deleguojamas ir tvirtinamas naujas Tarybos narys“ (čia ir toliau – išskirta mūsų). Darytina išvada, kad Nacionalinės šeimos tarybos nariai, įskaitant ir jos pirmininką, skiriami ketverių metų kadencijai. Be to, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punkte yra įtvirtina, kad Tarybos pirmininkas iš pareigų atleidžiamas prasidėjus naujos sudėties Tarybos kadencijai. Šis Tarybos pirmininko atleidimo pagrindas reiškia, kad jo kadencija yra siejama tik su Tarybos kadencija, todėl neaišku, kokiu pagrindu jis būtų atleidžiamas jau prasidėjus naujos sudėties kadencijos Tarybos veiklai ir į Tarybos pirmininko pareigas paskyrus kitą asmenį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, tas pats asmuo gali būti skiriamas Tarybos pirmininku ne daugiau kaip dvi kadencijas.
Atsižvelgiant į tai, siūlomą formuluotę „Tarybos pirmininkas eina pareigas tol, kol į jas šio įstatymo nustatyta tvarka paskiriamas naujas asmuo“ reikėtų tikslinti, nes ji suponuotų, kad į pirmininko pareigas visada turi būti paskirtas naujas asmuo, t. y., ne tas pats asmuo, einantis Tarybos pirmininko pareigas. Įvertinus įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą ir šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas siūlomo teisinio reguliavimo priežastis, svarstytina, ar vietoj siūlomos atsisakyti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatos „Tvirtindamas Tarybos sudėtį, Seimas laikinai, iki nuolatinio Tarybos pirmininko paskyrimo, paveda Tarybos pirmininko pareigas eiti vyriausiam pagal amžių naujos sudėties Tarybos nariui.“ nereikėtų nustatyti, pavyzdžiui, kad „Iki bus paskirtas Tarybos pirmininkas ar nesant Tarybos pirmininko (dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių), Tarybos pirmininko pareigas eina vyriausias pagal amžių Tarybos narys.“ Tuo pačiu turėtų būti atsisakyta įstatymo projekte siūlomos keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatos „Pasibaigus Tarybos pirmininko kadencijai, Tarybos pirmininkas eina pareigas tol, kol į jas šio įstatymo nustatyta tvarka paskiriamas naujas asmuo“. Pastebėtina, kad, įvertinus keičiamame įstatyme nustatytas Tarybos sudėties tvirtinimo ir Tarybos pirmininko skyrimo procedūras, jeigu ši nuostata būtų palikta, liktų neaišku, koks būtų ankstesnės Tarybos sudėties pirmininko teisinis statusas Seimo patvirtintos naujos sudėties Taryboje. 2. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Tarybos pirmininkas „gali dirbti mokslo ir studijų institucijose ir gauti atlyginimą už mokslinę, pedagoginę bei kūrybinę veiklą, taip pat vykdyti visuomeninę veiklą, tik jei tokia veikla nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto.
Tarybos pirmininko, naudojančio darbo laiką darbui mokslo ir studijų institucijoje, nevyriausybinėje organizacijoje, darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai Taryboje dirbtam laikui.“ Šios nuostatos svarstytinos keliais aspektais. Pirma, galima preziumuoti, kad Tarybos pirmininkas galėtų skirti šių pareigų vykdymui minimalų savo darbo laiką. Atsižvelgiant į tai, kad Tarybos pirmininkas vadovauja Tarybai, jis kartu yra ir šios įstaigos vadovas, svarstytina, ar šioje dalyje nereikėtų numatyti, kad Tarybos pirmininkas gali dirbti mokslo ir studijų institucijose ir gauti atlyginimą už mokslinę, pedagoginę bei kūrybinę veiklą, taip pat vykdyti visuomeninę veiklą, tik jei toks darbas ar veikla nesukelia interesų konflikto ir/ar netrukdo tinkamai atlikti (vykdyti) Tarybos pirmininko pareigų. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme įtvirtintą reguliavimą, įstatymo projekto formuluotė
„viešųjų ir privačių interesų konflikto“ turėtų būti keičiama formuluote
„interesų konflikto“. Antra, neaišku, kodėl
pildomoje nuostatoje yra įvardijamas darbas nevyriausybinėse organizacijose. Ši nuostata nedera su norma, nustatančia Tarybos pirmininko teisę dirbti mokslo ir studijų institucijose ir gauti atlyginimą už mokslinę, pedagoginę bei kūrybinę veiklą, nes joje yra aiškiai apibrėžta, kokiose institucijose Tarybos pirmininkas gali dirbti.
Jeigu šia nuostata norima pasakyti, kad nevyriausybinėje organizacijoje Tarybos pirmininkas gali vykdyti visuomeninę veiklą, kaip yra siūloma projekte, šią formuluotę reikėtų tikslinti, atsisakant perteklinės nuorodos į visuomenines organizacijas, pvz., „Tarybos pirmininko, naudojančio darbo laiką darbui mokslo ir studijų institucijoje, visuomeninei veiklai <...>“. 3. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, įstatymo projekto pavadinime reikėtų atsisakyti pasikartojančių žodžių „LIETUVOS RESPUBLIKOS“; prieš projekto 1 straipsnio 1 dalyje išdėstytą keičiamo įstatymo
turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. XIII-2704 patvirtintų Nacionalinės šeimos tarybos nuostatų atitinkamų normų pakeitimo projektas. Viešosios teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Jurgita Meškienė J. Andriuškevičiūtė, tel. (0 5) 209 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (0 5) 209 6842, el. p. [email protected]