Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono įstatymO projektO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijai pradėjus vykdyti atvirą karinę agresiją prieš Ukrainą ir jos žmones, itin pasikeitė geopolitinė situacija regione. Reaguodamas į tai, Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ konstatavo, kad Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingai neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos ir NATO, ypač rytinių jų narių, saugumui, ir įsipareigojo Lietuvoje sustiprinti šalies gynybos pajėgumus, Lietuvos kariuomenės kovinį rengimą, priimančiosios šalies pajėgumus bei sukurti krašto apsaugai reikiamą karinę infrastruktūrą. Šiuo metu turimuose kariniuose poligonuose treniruojasi ir Lietuvos, ir Lietuvoje esantys kitų NATO šalių kariai, tačiau turimų karinių poligonų nepakanka, kad būtų užtikrintas Lietuvos kariuomenės kovinis rengimas ir priimančiosios šalies paramos poreikis, todėl, atsižvelgiant į iškilusią grėsmę pirmaeiliams Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, būtina Lietuvos teritorijoje kaip įmanoma greičiau įkurti du karinius poligonus ir sukurti jų efektyvų naudojimą užtikrinančią infrastruktūrą. Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“, numatytas vienas iš nacionalinių karinių pajėgumų stiprinimo uždavinių – užtikrinti savalaikį Lietuvos kariuomenės poreikius atitinkančios infrastruktūros, ypač poligonų, vystymą, plėtoti priimančiosios šalies paramos pajėgumus ir infrastruktūrą, sudarančią sąlygas nuolatiniam sąjungininkų pajėgų buvimui bei greitam ir sklandžiam jų dislokavimui ir veikimui Lietuvos Respublikoje.
Atsižvelgiant į Nacionalinėje saugumo strategijoje numatytus uždavinius, susidariusią geopolitinę padėtį bei siekiant įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos 2024 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 55 „Dėl karinių poligonų ir mokymų teritorijų“, Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono (toliau – Tauragės ir Šilalės poligonai arba poligonai) įkūrimą būtina pripažinti ypatingos svarbos projektu.
Siekiant įkurti poligonus numatytoje teritorijoje, turi būti visuomenės poreikiams paimta privati žemė, atliktas valstybinės žemės perdavimas, suformuota poligonų teritorija, sukurta jų infrastruktūra, t. y. parengti teritorijos planavimo dokumentai, atliktos žemės paskirties keitimo procedūros, išpildomi reikalavimai, susiję su statinių projektavimu, kurie įprastomis sąlygomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, Lietuvos Respublikos statybos, Lietuvos Respublikos žemės, Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, Lietuvos Respublikos želdynų, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, Lietuvos Respublikos miškų, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų, Lietuvos Respublikos kelių įstatymais ir šiuos įstatymus įgyvendinančiais teisės aktais, užtruktų ilgą laiką, todėl Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama sudaryti sąlygas įkurti karinius poligonus ir sukurti jų veiklai reikalingą infrastruktūrą atsisakant tam tikrų jam įkurti nustatytų procedūrų ar sutrumpinant jų terminus. Įstatymo projekto tikslas – Tauragės ir Šilalės poligonų įkūrimą ir jų infrastruktūrą bei šių poligonų efektyvų naudojimą užtikrinančią infrastruktūrą ne poligonų teritorijoje pripažinti ypatingos svarbos projektu ir nustatyti teisinį reguliavimą, užtikrinantį skubų poligonų įkūrimą ir jų veiklai reikalingos infrastruktūros sukūrimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengimą inicijavo Krašto apsaugos ministerija.
Įstatymo projektą parengė Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento (direktorė Judita Nagienė, tel. +370 5 273 5545, el. p. [email protected]) Įstaigų teisinės priežiūros skyriaus vedėja Jūratė Bakšytė-Lozorkevičienė, tel. +370 5 278 7045, el. p. [email protected], patarėjas mjr. Rimgaudas Mockus, tel. +370 5 263 5949, el. p. [email protected], Krašto apsaugos ministerijos Logistikos departamento (direktorius plk. ltn. Remigijus Mika, tel. +370 706 80 833, el. p. [email protected]) Infrastruktūros valdymo skyriaus patarėjas Vytautas Paršeliūnas, tel. +370 706 80 037, el. p. [email protected], patarėja Jurgita Urbonaitė, tel. +370 706 80 513, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Teritorijų planavimas Teritorijų planavimo įstatymo 1 straipsnio 1¹dalyje nustatyta, kad įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalį, netaikomos teritorijoms, kurioms Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka rengiami karinės infrastruktūros projektai karinei infrastruktūrai, nurodytai Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytame sąraše, pritaikyti ir (ar) sukurti.
Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad krašto apsaugos tikslams skirtų teritorijų žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniais, jeigu jis neparengtas, – savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais tiek, kiek jie neprieštarauja karinės infrastruktūros projektų sprendiniams, t. y. veikla šiose teritorijose turi neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, išskyrus karinei infrastruktūrai, nurodytai Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytame sąraše. Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumentuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai. Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnyje nustatyta valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, kurių sprendiniai gali neatitikti savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendinių, rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka.
Teritorijų planavimo, įskaitant ir valstybei svarbių projektų, išskyrus karinei infrastruktūrai, nurodytai Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytame sąraše, pritaikyti ir (ar) sukurti, procesą sudarančios procedūros tęsiasi ilgą laiką ir gali tęstis iki 3 metų. Statinių statyba poligonų teritorijoje Statinio statybai pradėti privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurio išdavimo tvarka ir sąlygos nustatytos Statybos įstatyme. Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje nurodytas subjektų, dalyvaujančių statybą leidžiančio dokumento išdavime, sąrašas (9 subjektai). Nurodyti subjektai tikrina statinio projektų sprendinius, o šiam patikrinimui Statybos įstatymo 27 straipsnio 12 dalyje numatytas iki 20 darbo dienų terminas. Dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrose dalyvaujančio didelio subjektų skaičiaus paprastai statybos leidimo išdavimo procedūros, preliminariais skaičiavimais, užima iki 1,5 mėnesio. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statyba baigiama surašant statybos užbaigimo aktą. Statybos užbaigimo akto surašymo tvarka nustatyta Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme. Vadovaujantis minėto įstatymo nuostatomis, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos sudaro visų statinių, kurių statybą baigus privaloma gauti statybos užbaigimo aktus, statybos užbaigimo komisijas, o minėtos komisijos statybos užbaigimo procedūras privalo baigti per 10 darbo dienų nuo visų privalomų dokumentų pateikimo dienos.
Poveikio aplinkai vertinimas 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės narės gali nuspręsti, atsižvelgdamos į kiekvieną konkretų atvejį, jei taip numato nacionalinės teisės aktai, netaikyti šios direktyvos projektams arba projektų dalims, kurių vienintelis tikslas – gynyba, arba projektams, kurių vienintelis tikslas – atsakas į civilines avarijas, jei jos mano, kad toks taikymas turėtų neigiamą poveikį siekiant tų tikslų. Minėtoje direktyvoje numatytos išimties galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje.
Valstybinės reikšmės miškai Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad teritorijose, skirtose krašto apsaugos tikslams, miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis netaikant šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų, kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės miško žemės plotų pavertimo kitomis naudmenomis, o jeigu tai valstybinės reikšmės miškai, – ir nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų, 13 dalimi nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti atvejai yra numatyti bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis ir netaikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų, kai tai reikalinga valstybei svarbiems projektams įgyvendinti ir kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės miško žemės plotų pavertimo kitomis naudmenomis, o jeigu tai valstybinės reikšmės miškai, – ir nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2 punktu nustatyta, kad pagal schemas Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina valstybinės reikšmės miškų plotus, 3 punktu nustatyta, kad schemų rengimą ir tikslinimą organizuoja Aplinkos ministerija, o jų rengimą ir derinimą atlieka Valstybinė miškų tarnyba. Sprendimas dėl schemos rengimo ar tikslinimo priimamas aplinkos ministro įsakymu. Šis sprendimas skelbiamas vietos spaudoje, taip pat rengimo organizatoriaus ir rengėjo interneto svetainėse.
Valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės keliai Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad valstybinės reikšmės kelias ar jo ruožas Susisiekimo ministerijos teikimu išbraukiamas iš valstybinės reikšmės kelių sąrašo, kai nutiesiamas naujas valstybinės reikšmės kelias arba miestų ar kitų gyvenamųjų vietovių aplinkkelis, pasikeičia kelio socialinė ekonominė reikšmė ir (ar) kelyje sumažėja transporto priemonių eismo intensyvumas, rekonstrukcijos metu kelių ruožai ištiesinami ir (ar) nutiesiamas to paties pavadinimo kelio ruožas naujoje vietoje. Gavus atitinkamos savivaldybės tarybos sutikimą, tokie keliai teisės aktų nustatyta tvarka perduodami savivaldybių nuosavybėn su visais jiems priklausančiais statiniais ir techninėmis eismo reguliavimo priemonėmis ir įrašomi į vietinės reikšmės kelių sąrašą. Savivaldybės tarybos sutikimu vietinės reikšmės kelias ar (ir) kelio ruožas išbraukiamas iš vietinės reikšmės kelių sąrašo, kai pasikeičia to kelio socialinė ekonominė reikšmė ir kelyje padidėja transporto priemonių eismo intensyvumas ir (ar) jis rekonstruojamas į valstybinės reikšmės kelią ir suderinus su Susisiekimo ministerija perduodamas su visais jam priklausančiais statiniais ir techninėmis eismo reguliavimo priemonėmis valstybės nuosavybėn bei turto patikėjimo teise valdyti, naudotis ir juo disponuoti valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai ir įrašomas į valstybinės reikšmės kelių sąrašą. Paminėtose Kelių įstatymo nuostatose yra aptariamas tik valstybinės reikšmės kelių išbraukimas iš valstybinės reikšmės kelių sąrašo arba įrašymas į valstybinės reikšmės kelių sąrašą ir esant tik paminėtose nuostatose esamoms sąlygoms, be to, Kelių įstatymas nenustato valstybinės reikšmės kelių perdavimo patikėjimo teise valdyti, naudotis ir juo disponuoti kitiems subjektams.
Vietinės reikšmės kelių perdavimui patikėjimo teise valdyti, naudotis ir juo disponuoti kitiems subjektams taikytinos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytos sąlygos. Žemės paėmimas visuomenės poreikiams Galimybė privačią žemę paimti visuomenės poreikiams numatyta Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme (toliau – Žemės paėmimo įstatymas). Žemė visuomenės poreikiams paimama Žemės paėmimo įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, kai ji yra reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti. Žemės paėmimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad ypatingos valstybinės svarbos projektais gali būti pripažinti krašto apsaugos sričių projektai. Žemės paėmimo įstatyme nustatyta, kad projektą ypatingos valstybinės svarbos projektu pripažįsta Seimas, priimdamas nutarimą arba įstatymą, o 3 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad, kai, atsižvelgiant į neatidėliotiną visuomenės poreikį plėsti pasirengimą krašto gynybai, ši žemė yra reikalinga karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, šie projektai pagal šį įstatymą yra laikomi ypatingos valstybinės svarbos projektais, patvirtinus karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašą.
Siekiant pripažinti projektą ypatingos valstybinės svarbos projektu, viena iš galimų Žemės paėmimo įstatyme nustatytų sąlygų – galimybių studijos, kurioje būtų pateikta išsami numatomo įgyvendinti projekto analizė techniniu, finansiniu ir ekonominiu požiūriais, parengimas, arba karinei infrastruktūrai, nurodytai Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytame sąraše, pritaikyti ir (ar) sukurti. Pirmuoju atveju atliekant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras privalomas teritorijų planavimo dokumento – specialiojo plano – parengimas, antruoju atveju – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtas karinės infrastruktūros projektas karinei infrastruktūrai, nurodytai Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytame sąraše, pritaikyti ir (ar) sukurti. Saugomos teritorijos Saugomų teritorijų įstatyme nustatyta, kad saugomose teritorijoje yra ribojama arba draudžiama veikla (ūkinė ar kita žmogaus veikla), kuri gali daryti neigiamą poveikį aplinkai (didžiausią neigiamą poveikį turi statybos, intensyvus važinėjimas, miško iškirtimas, kt.). Steigiamame Tauragės poligone yra buveinių apsaugai svarbios teritorijos – Karšuvos giria ir dalis Viešvilės aukštupio pelkyno.
Steigiamame Šilalės poligone saugomų teritorijų nėra. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu poligonų įkūrimas, o taip pat šių poligonų efektyvų naudojimą užtikrinančios inžinerinės infrastruktūros statyba (įrengimas) ne poligonų teritorijoje ir naujų saugomų teritorijų už poligonų teritorijų įsteigimas, kuriuo kompensuojamas karinių poligonų nustatymo ir naudojimo neigiamas poveikis juose esančioms gamtos vertybėms, pripažįstami ypatingos valstybinės svarbos projektais. Priėmus Įstatymo projektą, sprendimas pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektais bus priimtas netaikant Žemės paėmimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo parengti ir pateikti galimybių studijas. Poligonų efektyvų naudojimą užtikrinančios inžinerinės infrastruktūros statybai (įrengimui) ne poligonų teritorijose ir naujų saugomų teritorijų už poligonų teritorijų įsteigimui, kuriuo kompensuojamas karinių poligonų nustatymo ir naudojimo neigiamas poveikis jame esančioms gamtos vertybėms, Įstatymo projekte numatytas specialusis reglamentavimas netaikomas, o ypatingos valstybinės svarbos projektui – poligonų įkūrimui – nustatomas specialusis teisinis reglamentavimas šiose teisinio reguliavimo srityse:
1) Teritorijų planavimas Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 8 straipsnio 4 dalimi nustatomos sąlygos neparengus kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų įkuriamų poligonų teritorijose pakeisti žemės sklypų, patenkančių į poligonų teritorijas, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir nustatyti žemės naudojimo būdą, realizuoti statytojo teisę įstatyme nurodytomis sąlygomis (t. y. leisti statyti statinius (karinę infrastruktūrą) neviršijant šiuo įstatymu nustatytų kiekybinių ir kokybinių rodiklių).
2) Statinių statyba poligono teritorijoje Įstatymo projekto 8 straipsniu atsisakoma statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros statant statinius poligono teritorijoje. Taip pat pažymėtina, kad ypatingųjų statinių (sudėtingų konstrukcijų ir (ar) ploto statiniai) statybos atveju statinio projekto sprendinių atitiktis teisės aktų reikalavimams bus patikrinta atliekant privalomą statinio projekto ekspertizę. Įstatymo projekto 8 straipsnyje numatyta, kad poligono teritorijoje statomų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statyba baigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašius deklaraciją (vietoj Statybos užbaigimo akto surašymo) apie statybos užbaigimą, ją patvirtinus ir įregistravus Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Kitais atvejais statinių statybai teritorijose, skirtose krašto apsaugai, bus taikomos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyti reikalavimai.
3) Poveikio aplinkai vertinimas Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pasinaudojant Direktyvos 2011/92/ES 1 straipsnio 3 dalyje numatyta išimties taikymo galimybe, nustatoma, kad poligonų teritorijose planuojamiems objektams netaikomi Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai, susiję su planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimu ir planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu numatant išimtį dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų netaikymo, įvertinta ir tai, kad poligonų įsteigimas ir jų sukuriama nauda užtikrinant nacionalinio saugumo interesus bus didesnė, nei padaryta žala aplinkai dėl poligonuose vykdomos karinės veiklos, ypač įvertinus pasikeitusią geopolitinę situaciją ir jos keliamą grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. Dėl geopolitinės situacijos pasikeitimo būtina ne tik užtikrinti tinkamą anksčiau minėtų duomenų apie poligonus apsaugą, bet ir kuo skubiau juos įsteigti bei įrengti jiems reikalingą infrastruktūrą. Įvertinus, kad informacijos apie planuojamos ūkinės veiklos – poligonų teritorijose planuojamus objektus, t. y. duomenų apie Lietuvos kariuomenės infrastruktūrą, jos paskirtį ir vietą, veiklos pobūdį ir mastą, teikimas ir viešinimas gali padaryti žalos ir neigiamą poveikį valstybės gynybos tikslams, pasinaudojama Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatyta išimties galimybe neatlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo.
4) Valstybinės reikšmės miškai Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 4 punktu nustatoma, kad poligono teritorijoje esantys valstybinės reikšmės miškų plotai išbraukiami iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Šiuo įstatymu išbraukus poligonų teritorijose esančius valstybinės reikšmės miškų plotus iš valstybinės reikšmės miškų plotų, reikės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų, nes įstatymu išbraukus valstybinės reikšmės miškų plotus iš valstybinės reikšmės plotų nebus pakeičiama valstybinės reikšmės miškų schema, kuri yra neatskiriamoji Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dalis. Atsižvelgiant į tai, kad Miškų įstatymas nustato, kad valstybinėje miško žemėje galima tik su miškų ūkio veikla susijusi veikla, o poligonus siekiama pradėti naudoti kuo skubiau, valstybinės miško žemės plotų nepaverčiant kitomis naudmenomis, todėl pirmiausia poligonų teritorijose esantys valstybinės reikšmės miškai bus išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Paverčiant miško žemę kitomis naudmenomis poligonų teritorijose esančiu mišku ir iš jo pagaminama mediena disponuos valstybinės žemės patikėtiniai, valdę miško žemę iki poligonų įsteigimo, t. y. valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 545 „Dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų“.
5) Valstybei nuosavybės teise priklausantys valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės keliai Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 4 punktu nustatoma, kad poligono teritorijoje esanti valstybinės reikšmės kelio dalis ir vietinės reikšmės keliai perduodami Lietuvos kariuomenei patikėjimo teise, todėl nereikės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios valstybinės reikšmės kelio dalies ir vietinės reikšmės kelių perdavimo. Perduodama valstybinės reikšmės kelio dalis nurodoma Įstatymo projekto 7 priede. Valstybinės reikšmės kelio dalies ir vietinės reikšmės kelių perdavimo Lietuvos kariuomenei faktas bus įforminamas perdavimo–priėmimo aktais, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre bus registruojamos daiktinės teisės į perduodamus nekilnojamuosius daiktus. Perdavimo–priėmimo aktai bus pasirašomi perduodamo turto valdytojų ir Lietuvos kariuomenės. Šiuo įstatymu perdavus valstybinės reikšmės kelią Lietuvos kariuomenei reikės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, kuriuo bus patikslintas Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašas išbraukiant valstybinės reikšmės kelio dalį, patenkančią į karinio poligono teritoriją. Taip pat reikės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl VĮ Valstybinių miškų urėdijos turto, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkamos kapitalo dalies sumažėjimo Lietuvos kariuomenei perduotų vietinės reikšmės kelių verte. 6) Kitas nekilnojamasis turtas Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 7 punktu nustatoma, kad poligonų teritorijose esantis valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, išskyrus įstatymo projekte nurodytus žemės sklypus ir kelius, perduodamas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir juo disponuoti Lietuvos kariuomenei. Patikėjimo teisė atsiranda nuo turto valdytojo ir Lietuvos kariuomenės perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos.
Atsižvelgiant į tai, nereikės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto perdavimo Lietuvos kariuomenei patikėjimo teise. Perduodamas nekilnojamasis turtas ir kiti šį turtą identifikuojantys duomenys nurodomi turto valdytojo ir Lietuvos kariuomenės pasirašomame perdavimo–priėmimo akte. Šiuo įstatymu perdavus valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą Lietuvos kariuomenei, reikės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl turto, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkančios kapitalo dalies sumažėjimo Lietuvos kariuomenei perduoto nekilnojamojo turto verte. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 8 punktu nustatoma, kad poligonų teritorijose esantis savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, išskyrus įstatymo projekte nurodytus žemės sklypus ir kelius, perduodamas valstybei nuosavybės teise, o patikėjimo teise valdyti, naudoti ir juo disponuoti Lietuvos kariuomenei. Patikėjimo teisė į perduodamą savivaldybių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą atsiranda nuo turto perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos. Atsižvelgiant į tai, nereikės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto perdavimo valstybės nuosavybėn ir patikėjimo teisės Lietuvos kariuomenei. Perduodamas nekilnojamasis turtas ir kiti šį turtą identifikuojantys duomenys nurodomi turto valdytojo ir Lietuvos kariuomenės pasirašomame perdavimo–priėmimo akte. 7) Žemės paėmimas visuomenės poreikiams Įstatymo projektu pripažįstama, kad Įstatymo projekto prieduose nurodyta valstybinė ir privati žemė yra reikalinga tinkamam ypatingos valstybinės svarbos projektui – poligonų įkūrimui – įgyvendinti.
Atitinkamai aptariamos visuomenės poreikiams paimamos žemės paėmimo procedūrų taikymas. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Žemės paėmimo įstatymas, reglamentuojantis žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja Įstatymo projektas. Į Poligonų teritorijas patenkanti valstybinė žemė, kurioje yra atskirais žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės, valstybinės žemės sklypai ir privačios žemės sklypai formuojami, pertvarkomi ir naudojimo sąlygos (paskirtis, naudojimo būdas, servitutai) nustatomos karinės infrastruktūros projektais. Įstatymo projektu valstybinei žemei žemės paėmimo visuomenės procedūros nėra taikomos, nes sprendimas dėl valstybinės žemės paėmimo visuomenės poreikiams, žemės valdymo patikėjimo teise, jos paskirties ir naudojimo būdo jau priimamas pačiu Įstatymo projektu. Valstybinė žemė perduodama Krašto apsaugos ministerijai patikėjimo teise, o sudarytos sutartys dėl šių žemės sklypų nutraukiamos pačiu Įstatymo projektu. Projektą įgyvendinanti institucija po šio Įstatymo projekto įsigaliojimo kreipiasi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl duomenų (patikėjimo teisės, paskirties ir naudojimo būdo) Nekilnojamojo turto registre įregistravimo. Į steigiamų poligonų teritorijas patenka dalis privačios žemės sklypų. Šie žemės sklypai yra išsidėstę Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje. Privačios žemės sklypų, esančių steigiamų poligonų teritorijose, priskyrimas poligonų teritorijoms būtinas poligonų įkūrimui (privatūs žemės sklypai yra įsiterpęs numatomų steigti poligonų teritorijose) ir tinkamam jų funkcionavimui.
Atsižvelgiant į tai, dalis žemės sklypų bus paimami visuomenės poreikiams Įstatymo projekte nustatyta tvarka, o kitų žemės sklypų, kuriuose yra Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių, įsigijimas valstybės nuosavybėn planuojamas vykdyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. 1036 „Dėl Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis. Privačios žemės sklypai patikėjimo teise Krašto apsaugos ministerijai perduodami tik tada, kai bus atliktos žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ir įregistruota valstybės nuosavybės teisė į juos. Žemės paėmimo įstatyme nustatyti reikalavimai dėl teritorijų planavimo dokumentų (specialusis planas, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas) rengimo, derinimo ir viešinimo. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad projekto įgyvendinimui netaikomi Žemės paėmimo įstatyme ir kituose įstatymuose numatyti reikalavimai parengti teritorijų planavimo dokumentus. Įstatymo projektu nustatomos poligonų teritorijų ribos. Poligonų teritorijų ribos apibrėžiamos pagal Įstatymo projekto prieduose pateikiamus žemės sklypų identifikacinius duomenis. Įstatymo projekte įtvirtinama, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžia yra šio įstatymo įsigaliojimo data.
Atitinkamai Žemės paėmimo įstatyme nurodyti atliktini veiksmai (pranešimų apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžią siuntimas žemės savininkams, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui) skaičiuojami ne nuo Vyriausybės nutarimo patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įsigaliojimo ar apie informavimą dėl jo įsigaliojimo, o nuo įstatymo įsigaliojimo ar pranešimo apie tokį teisės aktą dienos. Žemės savininkams informuoti apie žemės paėmimo procedūros pradžią taikomi sutrumpinti Žemės paėmimo įstatyme nustatyti terminai (5 darbo dienos vietoj 10 darbo dienų). Pranešimams siųsti taikoma Žemės paėmimo įstatyme nustatyta tvarka. Įstatymo projektu numatoma, kad netaikomos žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo ir su juo susijusios procedūros. Įstatymo projektu siūloma projektą įgyvendinančiai institucijai, parengus turto vertinimo ataskaitą, kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Projektą įgyvendinanti institucija organizuoja paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimą, kuris atliekamas Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nustatyta tvarka. Kadangi Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas nėra rengiamas, o visuomenės poreikiams paimami žemės sklypai nurodyti Įstatymo projekto prieduose, Nacionalinė žemės tarnyba įvertina, ar pateikti dokumentai atitinka Įstatymo projekte nurodytus reikalavimus, ir priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams, kuris įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma sutrumpinti Nacionalinei žemės tarnybai nustatytą 30 dienų terminą iki 15 dienų prašymui priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams išnagrinėti.
Į poligonų teritoriją privatūs žemės sklypai patenka visos apimties (vientisi, nedalijant žemės sklypų dalimis). Atitinkamai nėra vykdomos Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytos procedūros dėl kadastro duomenų patvirtinimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi projektą įgyvendinančios institucijos prašymą, sprendimą tenkinti prašymą įformina žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu. Šio akto turinys iš esmės atitinka Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 2¹ dalyje nustatytus duomenis (Įstatymo projektu siūloma sutrumpinti išsikėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto sutrumpintą terminą iki 3 mėnesių). Žemės savininko ir (ar) kito naudotojo informavimas apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, kreipimasis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą turtą vykdomas Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 3–5 dalyse ir 13 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui nepasirašius žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto, projektą įgyvendinanti institucija kreipiasi Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo per 30 dienų (Įstatymo projekte siūlomas sutrumpintas 30 dienų terminas vietoj 60 dienų). Visos ginčų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams nagrinėjimo procedūros vykdomos Žemės paėmimo įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus siūlomą sutrumpintą atsiliepimo teismui pateikimo terminą (vietoj 30 dienų siūlomas nustatyti 15 dienų terminas) bei atitinkamai teismo vertinamus duomenis (nėra vertinamas Įstatymo projektu nerengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas).
Įstatymo projektu nustatoma, kad nuosavybės registravimas valstybės vardu vykdomas projektą įgyvendinančios institucijos. Nuosavybė valstybės vardu registruojama ir patikėjimo teisė įregistruojama, kai pasirašomas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas ir atlyginama už žemės paėmimą, o tais atvejais, kai žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas nepasirašytas – kai įsiteisėja teismo sprendimas dėl jo teisėtumo patvirtinimo. Įstatymo projekto 3 priede nurodytų žemės sklypų paskirtis ir naudojimo būdas, kuris turės būti nustatytas atlikus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, įtvirtinamas įstatymo projekte. Pažymėtina, kad minėtos žemės paskirtis ir naudojimo būdas yra pakeičiami tik atlikus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. 8) Saugomos teritorijos Poligonuose numatoma plėtoti pratybų infrastruktūrą, vykdyti taktikos pratybas naudojant sunkiąją kovinę ginkluotę ir techniką. Įstatymo projektu numatoma, kad Saugomų teritorijų įstatymą įgyvendinančios institucijos kartu su projektą įgyvendinančia institucija imsis veiksmų, kad neigiamas poveikis saugomoms vertybėms, kurio neįmanoma išvengti dėl poligonų įsteigimo, statinių statybos ar įrenginių įrengimo, poligonų parengimo karinių mokymų ir pratybų veiklai, būtų kompensuojamas įsteigiant lygiavertes saugomas teritorijas kitose vietose. Informacija apie tai Europos Komisijai bus teikiama Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos.
Įstatymo projektu poligonų įkūrimą pripažinus ypatingos svarbos projektu ir nustačius specialų teisinį reguliavimą bus sudarytos prielaidos skubiai įkurti poligonus bei pradėti jų veikimui reikalingos infrastruktūros sukūrimą. 9) Kitos nuostatos Į poligonų teritorijos ribas patenka valstybinės ir privačios žemės sklypai, valstybinė žemė, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, todėl, siekiant pertvarkyti poligonų teritorijose esančius žemės sklypus į vieną bendro ploto žemės sklypą ir nustatyti jo naudojimo sąlygas, Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalimi nustatomas specialus reglamentavimas, kad į poligonų teritorijas patenkanti valstybinė žemė, kurioje yra atskirais žemės sklypais nesuformuota valstybinė žemė, valstybinės žemės sklypai ir privačios žemės sklypai formuojami, pertvarkomi, nustatomos naudojimo sąlygos (paskirtis, naudojimo būdas, servitutai ir kt.) Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka rengiant Karinės infrastruktūros projektus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą bus sudarytos sąlygos užtikrinti Lietuvos kariuomenės kovinį rengimą, tokiu būdu darant teigiamą poveikį Lietuvos nacionaliniam saugumui. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įtakos neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant įstatymą inkorporuoti į teisinę sistemą nereikės keisti kitų įstatymų. 10.
10Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Šiam įstatymui įgyvendinti reikalingi teisės aktai:
1Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo projektas. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 757 „Dėl Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo projektas. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 545 „Dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų“ pakeitimo projektas. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paimtos privačios ir valstybinės miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis žemės sklypuose Šilalės rajono ir Tauragės rajono savivaldybėse. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl VĮ Valstybinių miškų urėdijos turto, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkamos kapitalo dalies sumažėjimo Lietuvos kariuomenei perduotų valstybei nuosavybės teise priklausančių vietinės reikšmės kelių verte. 6.
6Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl Poligono efektyvų naudojimą užtikrinančios inžinerinės infrastruktūros statybos (įrengimo) ne poligono teritorijoje ir naujų saugomų teritorijų už poligono teritorijos įsteigimo, kuriuo kompensuojamas karinio poligono nustatymo ir naudojimo neigiamas poveikis jame esančioms gamtos vertybėms, ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektą įgyvendinančių institucijų paskyrimo. 7. Valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų pagal kompetenciją sprendimai, reikalingi šiam įstatymui tinkamai įgyvendinti. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Poligonų įrengimas bus finansuojamas iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto lėšų ir kitų teisėtai gautų lėšų. 14. Rengiant įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Teritorijų planavimas, statinių statyba. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2024-07-18 Nr. XIVP-4028 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
dėstytini abėcėlės tvarka. 2. Projekto
prieduose nurodyti valstybinės žemės sklypai ir atskirais žemės sklypais nesuformuota valstybinė žemė perduodama patikėjimo teise valdyti, naudoti ir ja disponuoti Krašto apsaugos ministerijai. Šio įstatymo 2 ir 5 priede nurodytos valstybinės žemės sklypų dalys Projektus įgyvendinančiosios institucijos iniciatyva įregistruojamos Nekilnojamojo turto registre ir patikėjimo teise šios žemės sklypų dalys perduodamos Krašto apsaugos ministerijai. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu teikiamo įstatymo 2 ir 5 prieduose yra nurodomi tiek žemės sklypai, tiek ir žemės sklypų dalys, todėl atitinkamai turėtų būti tikslinamos projekto 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto pirmo ir antro sakinių formuluotės nurodant, kad patikėjimo teise Krašto apsaugos ministerijai perduodamos bei Nekilnojamojo turto registre įregistruojamos ne tik žemės sklypų dalys, bet ir žemės sklypai, nurodyti projektu teikiamo įstatymo 2 ir 5 prieduose. 3. Tikslintinas projekto 7 straipsnio 3 dalies 6 punktas nurodant, kad Lietuvos kariuomenei patikėjimo teise perduodama ir iš Valstybinės reikšmės kelių sąrašo išbraukiama patikėjimo teise perduota valstybinės reikšmės kelio dalis, kaip tai nurodyta projekto 7 straipsnio 3 dalies 5 punkte, o ne visas valstybinės reikšmės kelias. 4. Projekto 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte, 10 straipsnio 6 dalyje, 11 straipsnio 1 dalyje,
„Projektus“. 5.
projekto 11 straipsnio 1 dalis, vietoje „apygardos administracinio teismo“ įrašant „Regionų administracinio teismo“ pavadinimą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected]
2024-11-06 Nr. XIVP-4028(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Vadovaujantis projekto 7 straipsnio 3 dalies 5 punktu bei 13 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tam tikrų savivaldybių vietinės reikšmės keliai Lietuvos kariuomenei bus perduodami šiuo įstatymu, t. y. projektu teikiamam įstatymui įsigaliojus. Atsižvelgiant į tai, tikslintina projekto 13 straipsnio 1 dalis, atsisakant projekto 13 straipsnio 3 dalies ankstesnio nei projektu siūlomas įstatymas įsigaliojimo. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected]
Pagrindinio Komiteto išvada
aplinkos apsaugos komitetas
KARIUOMENĖS Tauragės KARINIo POLIGONo ir LIETUVOS KARIUOMENĖS šilalės karinio poligono
2024-10-02
pirmininkė Aistė Gedvilienė, Komiteto nariai: Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Aistrida Latvėnė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos viceministras Renius Pleškys, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, KAM Teisės departamento Įstaigų teisinės priežiūros skyriaus vedėja Jūratė Balaišytė – Lozorkevičienė, KAM Logistikos departamento Infrastruktūros valdymo skyriaus viešojo administravimo specialistė Jurgita Urbonaitė, Lietuvos Respublikos kariuomenės vado padėjėjas plk. Andrius Jagminas, aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus, Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, AM Miškų politikos grupės vyresn. patarėjas Vytautas Martuzevičius, Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas ir vicemeras Donatas Dirginčius, pareiškėjai:
Vilnius Kiniulis, Tauragės medžiotojų ir žvejų draugijos atstovas Kęstutis Balašaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-18 1,22 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje bei projekto 2 straipsnyje nurodyti įstatymų pavadinimai dėstytini abėcėlės tvarka. Pritarti 2.
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
31
nurodoma, kad „šio įstatymo 2 ir 5 prieduose nurodyti valstybinės žemės sklypai ir atskirais žemės sklypais nesuformuota valstybinė žemė perduodama patikėjimo teise valdyti, naudoti ir ja disponuoti Krašto apsaugos ministerijai. Šio įstatymo 2 ir 5 priede nurodytos valstybinės žemės sklypų dalys Projektus įgyvendinančiosios institucijos iniciatyva įregistruojamos Nekilnojamojo turto registre ir patikėjimo teise šios žemės sklypų dalys perduodamos Krašto apsaugos ministerijai. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu teikiamo įstatymo 2 ir 5 prieduose yra nurodomi tiek žemės sklypai, tiek ir žemės sklypų dalys, todėl atitinkamai turėtų būti tikslinamos projekto 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto pirmo ir antro sakinių formuluotės nurodant, kad patikėjimo teise Krašto apsaugos ministerijai perduodamos bei
ir žemės sklypai, nurodyti projektu teikiamo įstatymo 2 ir 5 prieduose. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 6,7
dalies 6 punktas nurodant, kad Lietuvos kariuomenei patikėjimo teise perduodama ir iš Valstybinės reikšmės kelių sąrašo išbraukiama patikėjimo teise perduota valstybinės reikšmės kelio dalis, kaip tai nurodyta projekto 7 straipsnio 3 dalies 5 punkte, o ne visas valstybinės reikšmės kelias. Pritarti iš dalies Argumentai:
Atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės poreikį bei siekį užtikrinti nepertraukiamą gyventojų susisiekimą su gyvenamomis teritorijomis, siūlo valstybinės reikšmės kelio neperduoti Lietuvos kariuomenei ir palikti jam valstybinės reikšmės kelio statusą. Pasiūlymai: 1.
Pasiūlymai:
taip: „5) poligonų teritorijose esanti esantys valstybei nuosavybės teise priklausanti priklausantys valstybinės reikšmės kelio dalis ir vietinės reikšmės keliai ir (ar) jų dalys perduodami Lietuvos kariuomenei patikėjimo teise valdyti, naudoti ir jais disponuoti. Patikėjimo teisė į perduodamą valstybės turtą atsiranda nuo turto valdytojo ir Lietuvos kariuomenės perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos. Valstybinės reikšmės kelio dalis nurodoma šio įstatymo 7 priede. Valstybinės reikšmės kelio dalis ir vietinės Vietinės reikšmės keliai ir (ar) jų dalys ir kiti šį turtą identifikuojantys duomenys nurodomi perdavimo–priėmimo akte;“. 2. Atsisakyti Projekto 7 straipsnio 3 dalies 6 punkto. 3. Atsisakyti Projekto 7 priedo. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalyje, 12 straipsnio 1 ir 2 dalys esantis žodis „Projektą“ keistinas žodžiu „Projektus“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
5Tikslintina projekto 11 straipsnio 1 dalis,
vietoje „apygardos administracinio teismo“ įrašant „Regionų administracinio teismo“ pavadinimą. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Šilalės rajono Kreivių k. bendruomenės narė Raimundė Gečienė, 2024-08-26 G-2024-7047 * Esame informuoti, kad yra ruošiamas įgyvendinimui Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono įstatymo projektas Nr. XIVP-4028. Susipažinę su teritorija žemėlapyje išsiaiškinome, jog poligono ribos Kreivių kaime atsiduria šalia mano sodybos ties 68 miško kvartalu. Kitų kaimynų ties 71 kvartalu.
Šią sodybą, savo gimtinėje paveldėjau po neseniai mirusios Mamos mirties. Pastatus rekonstravome, atstatėme, sutvarkėme aplinką, kur kainavo nemažas investicijas. Tikėdamiesi ramaus ir švaraus gyvenimo su šeima regioniniame parke, planavome persikelti iš miesto nuolatiniam gyvenimui. Ir dabar ten didžiąją laiko dalį praleidžiame, nes yra sodas, daržas, gėlės, naminiai gyvūnai. Aš pritariu krašto gynybai ir poligonų steigimui. Tačiau, yra prašymas atitraukti nuo gyvenamųjų sodybų miško kvartaluose 68, 69, 71 poligono ribas kiek toliau, bent už 1 km., o ne už 100 m kaip dabar planuojama. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į gyventojų prašymus, Šilalės karinio poligono teritorijos riba yra atitraukta nuo Kreivių kaimo sodybų daug didesniu atstumu, nei planuota anksčiau. Planuojama, kad atitraukta Šilalės karinio poligono teritorijos riba eis tarp Ringių miško 68, 69 ir 71, 72, 73 kvartalų einančia kvartaline linija ir atstumas nuo gyvenamųjų sodybų bus apie 800 metrų. 2. Sakalinės kaimo gyventojas Linas Metrikis, MTB Tauragė asociacijos pirmininkė Vaida Žalandauskienė, Tauragės medžiotojų klubo „Sakalas“ valdybos narys Paulius Kiliotaitis, 2024-08-28 G-2024-7089 * Kaip jau kalbėjau per jūsų išvažiuojamąjį vizitą rugpjūčio 21 d. Tauragėjs, esame (rašau Skalinės kaimo gyventojų, MTB Tauragė ir Tauragės medžiotojų klubo „Sakalas“ vardu) susirūpinę dėl staigiamo Tauragės karinio poligono rytinės pusės ribų. Iš pateikto žemėlapio visuomenei matyti, jog minėtoje rytų posėje būsimo poligono riba, kuri nubrėžta kelio, 400 metrų juosta, susiliečia su Viešvilės valstybiniu gamtiniu rezervatu. Ko pasekoje abi valstybinės svarbos teritorijos netenka savo apsaugos zonų, kurios yra numatyto ir atkerta patekimą į tolimesnį mišką bei apriboja susisiekimą su Viešvilės gyvenviete. Tas neįvyktų, jei riba tarp būsimo poligono ir Viešvilės VGR eitų kvartaline linija (kv. nr. 50/51, 56/57, 62/63, žymėjimas paimtas iš medžioklėtvarkos projekto).
Šiuo atveju poligonas sumažėtų vos 70 ha plotu, o iš platesnės visuomenės, vietinės bendruomenės, taip pat ir medžiotojų nebūtų atimta galimybė pasinaudoti, kad ir nedidele, bet visvien maždaug 300 ha teritorija (kv. Nr. 57, 63, 66), kurioje be didesnių suvaržymų būtų galima grybauti, uogauti bei medžioti. Prašome įsigilinti ir atsižvelgti į mūsų išsakytas pastabas. Neatmetame ir suinteresuotų asmenų parašų rinkimo galimybės. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į gyventojų pasiūlymą, būsimo karinio poligono teritorijos riba pakoreguota: ties VMU Jurbarko regioninio padalinio 72 ir 14 miško kvartalais, tokiu būdu sumažinant planuojamo Tauragės karinio poligono plotą 56 h.; atsisakoma Viešvilės rezervato buferinės rezervato zonos – 71 ha, poligono teritorijos riba nustatoma tarp miško kvartalų 56, 68 ir 57, 69 (iki 2022-12-31 buvo 50,
neapriboti gyventojų susisiekimo su gyvenamosiomis teritorijomis, į Tauragės karinio poligono teritoriją nėra įtraukiamas valstybinės reikšmės kelias, o taip pat nustatomi kelio servitutai Sakalinės miške, Jūravos miške ir Jurbarko miške. Poligonai nebus uždara karinė teritorija, todėl, kai nevyks mokymai, joje bus galima lankytis, grybauti ir uogauti (pagal 2000-05-12 LRV nutarimo Nr. 545 20.6 papunktį). 3. Tauragės rajono Dauglaukio, Lapynų, Petkaičių, Skirgailų, Kuisių, Meižių, Balandiškių kaimų gyventojų kreipimasis 2024-09-06 G-2024-7300 *
<...>
„Siūlymai ir klausimai:
1) Mes manome kad 50 dienų per metus didesnio masto pratybų poligone gali ženkliai sutrikdyti kasdienį mūsų gyvenimą, nes jos turėtų vykti kiekvieną savaitę apvalius metus. Prašome aiškiau apibrėžti pratybų trukmę ir sezoniškumą, kad galėtume suderinti viešąjį gynybos interesą su privačiais darbo, ugdymo, gydymo, sveikatinimo, rekreacijos ir kitais gyvybiniais bei kasdieniniais gyvenimo poreikiais.
2) Kokias dar būdais ir priemonėmis (be informacinių stendų ir įspėjamųjų ženklų) rajono gyventojų bendruomenės bus informuojamos apie didesnio masto bei mažesnės apimties pratybas poligone? 3) Ar KAM informaciją apie pratybų pobūdį ir dažnumą galima laikyti teisinga ir neprieštaraujančia teisinei logikai, kadangi joje rašoma, kad gyventojai, norintys patekti į Šilinės mišką, joje galės poilsiauti, uogauti ir grybauti, tačiau kaip tai bus įgyvendinama praktiškai, jei poligone mažos apimties pratybos vyks nuolat? 4) Kadangi KAM informacijoje visuomenei rašoma, kad poligone gyventojai lankytis galės, klausiame, ar galės gyventojai lankytis Šilinės miške mažųjų pratybų metu, ar jiems bus saugu tame miške lankantis mažos apimties pratybų metu, ar lankytojams galės būti skiriamos baudos miško lankytojams mažos apimties pratybų metu atvykusiems į poligono teritoriją?
<...>
„Siūlymai:
1) Sutinkame, kad mirusių žmonių palaidojimo vietų nereikėtų įtraukti į poligono teritoriją. Kalbant apie gyvųjų poreikius, siekiame, kad būtų išlaikytas teisiškai pagarbus požiūris į gyventojų nuosavybę ir jų amžių, būtų išlaikytas saugus atstumas nuo poligono ribų iki gyventojų nuosavybėje esančių žemės sklypų ribų. Manome, kad gerbiant konstitucinę gyventojų teisę į privačią nuosavybę, reikėtų priimti sprendimus ir numatyti krašto apsaugos zonas, nesiribojančias su privačiais žmonių sklypais, kaip tai ketinama padaryti su Dunokų kapinių teritorija.
Gyventi nuosavos žemės sklypuose pagal LR, savivaldybės nustatytus teisės aktus ir papildomai - pagal Krašto apsaugos ministerijos bei Lietuvos kariuomenės nustatytas taisykles mums būtų itin nepatogu ir nepriimtina, nes ne visi besiribojančių su būsimu poligonu žemės valdų savininkai turi prieigą prie interneto ar moka juo naudotis, kad be sunkumų galėtų derinti savo ūkinius reikalus su Krašto apsaugos ministerija ar kariuomene. Antra vertus, manome, kad Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė turi svarbesnių darbų, nei statybų, sodinių priežiūros, gyvulių ganymo, tvorų tvėrimo reikalų derinimas su poligono kaimynystėje gyvenančiais Lietuvos piliečiais. 2) Krašto apsaugos objektų zoną, tose vietose, kur ji ribojasi su gyventojų privačios žemės sklypais, patraukti į poligono pusę per visą jos plotį 100 metrų ir tokiu būdu išvengti perteklinių kontaktų su gyventojais dėl jų ūkinių reikalų derinimo su Lietuvos kariuomene ar KAM.“
<...>
„Klausimai:
1) Ar pakeista Šilinės miško žemės paskirtis į kitos paskirties žemę nebus pretekstu ją naudotis nekontroliuojamai ir netinkam ardyti miško paklotę, skruzdėlynus, vabzdžių ir gyvūnų buveines ir tokiu būdu pakenkti poligonui paimto miško bioįvairovei ir gamtos suform uotam landšaftui - Šilinės girios kopiniam miškui? Informuojame, kad Dauglaukio kaimo gyventojų bendruomenė „Gimtinė" nuolat prižiūri Šilinės mišką, lankytojai susirenka šiukšles, bendruomenė drauge su miškininkais vykdo gyventojų švietimą ir miško gaisrų prevenciją, bendruomenė buvo išsireikalavusi draudimo miško paklotę ardantiems keturračiams važinėti ne miško keliais.
Šilinės miškas yra neatsiejama dalis saugomos „Natūra 2000“ teritorijos Karšuvos girioje, Šilinės miško žemės plotas- 4473 ha, jam e 65 ha ekologiškai vertingų miško sklypų, 43,4 ha pelkinių pušynų, 8,4 ha natūralių miško pelkių, 14 saugomų augalų ir grybų rūšių, 20 kertinių buveinių, todėl, net pakeitus valstybinio miško statusą, poligone privalės išlikti miškas su jam taikom omis ES ir LR teisės aktuose numatytomis gamtos apsaugos priemonėmis ir jų kontrole. 2) Kas vykdys poligonui valstybės perduoto miško apsaugos kontrolę, kaip bus vertinami ir atkuriami pažeistos gamtos plotai? KAM informuoja apie įsipareigojim ą po pratybų atstatyti pažeistus kelius ir pripažįsta gamtą žalojantį poligono poveikį, todėl turėtų aiškiai reglamentuoti ir pažeistos gamtos vertinim ą bei atkūrimo galim ybes. Vis dėl to, jei nebus atliktas poveikio aplinkai vertinimas, vargu bau bus įmanom a net sužinoti antropogeninio poveikio miško kraštovaizdžiui ir bioįvairovei faktus, o ir nebūtų teisinio precedento žalos miškui įvertinimui ir atlyginim ui, kai žalos išieškotojas yra valstybė ir viešas visuom enės interesas.
3) Siūlome LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui inicijuoti poveikio aplinkai vertinimo procedūras būsimų naujų poligonų teritorijoms iki poligono įstatymo priėmimo ir tuo būdu atlikti savo pareigą visuomenei, užtikrinant, kad valstybės gynimo ir gyventojų saugumo interesai būtų įvertinti kaip teisėti ir lygiaverčiai, optimaliai suderinti bei patenkinti, o gyventojam s nebūtų padaryta nepageidaujam a „gretutinė žala“ (collateral damage), kalbant kariškių terminais.“ <....> „Klausimas:
Ar teise ir mokslu pagrįstas pažadas, kad lygiavertę sunaikintai ar pažeistai saugomą teritoriją realiai įmanoma įsteigti, taip pavyzdžiui kapinės, istorinės valstybės sienos riboženkliai arba per šimtmečius gamtos suformuoti saugomos bioįvairovės miškai su kopiniu reljefu, natūralios pelkės ir kitos natūralios gyvūnijos ir augalijos buveinės? Siūlymas:
Jei būtų padaryta žala saugomoms teritorijoms, turi būti nedelsiant užtikrinamas LR ir ES teisės aktų numatytas padarytos žalos masto įvertinimas, po kurio sektų atitinkamos teisinės pasekmės, atsakomybė žalą padariusiam subjektui, tokiu atveju apie žalos atlyginimą spręstų teismas.“ <....> „Klausimas:
1) Ar prie rajono vietinės reikšmės kelių, regioninio kelio, Dauglaukio kaime numatyta pastatyti informacinius stendus su išsamiai ir suprantamai parašytomis poligono taisyklėmis ir ribojimais? 2) Kokią kontaktinę informaciją ketinate skelbti informaciniuose stenduose? Manome, kad tą klausimą reikėtų derinti su visuomene.“ Pritarti iš dalies Pritarti pasiūlymui „išimti“ Dunokų kapines iš poligono teritorijos.
Pritarti pasiūlymui atitraukti Tauragės karinio poligono ribas tolesniu nei 100 metrų atstumu nuo gyvenamųjų sodybų ir privačių žemės sklypų, kad gyventojams nereikėtų derinti savo veiksmų ir gauti pritarimą dėl vykdomos ūkinės ir kitokio pobūdžio veiklos, kaip tai numatyta LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Tauragės karinio poligono teritorijos riba atitraukta nuo Dunokų gyvenvietės ir ten esančių kapinių, pavienių gyvenamųjų sodybų bei rekreacinės teritorijos (planuojamo poligono plotas sumažėja 259 ha, 19 miško kvartalo dalis, 25 miško kvartalas, 26 miško kvartalo dalis, 27, miško kvartalo dalis ir 40 miško kvartalo dalis). Tauragės karinio poligono teritorijoje žemės sklypų miškų ūkio paskirtis bus keičiama į kitos paskirties žemę, tačiau tai neturės įtakos miško naudmenų buvimui. Lietuvos kariuomenės poreikiai yra miškinga teritorija, skirta manevravimo vykdymui. Atsižvelgiant į tai, yra numatomi tik esamo miško retinimo (iki 15 % nuo bendro poligono teritorijos ploto) darbai karinių mokymų manevravimo tikslais. Pasiūlymas:
1Papildyti Projekto 8 stripsnį nauja 6 dalimi:
„6. Poligonų teritorijose miško kirtimai, siekiant užtikrinti
poligonų efektyvų naudojimą, negali viršyti 15 procentų poligono teritorijos bendro ploto.“
miško, Karšuvos girios masyvo ir „Natura 2000” teritorijų: šių teritorijų statusas neatšaukiamas rengiamu įstatymu. Lietuvos kariuomenė bendradarbiauja su Valstybne saugomų teritorijų tarnyba ir su VĮ Valstybinių miškų urėdija, kurios yra sudariusios apsaugos sutartį dėl valstybiniuose miškuose saugotinų EB svarbos buveinių ir rūšių buveinių išsaugojimo, t.y. konkrečiai identifikavusios apsaugos tikslus.
Pažymėtina, kad šie apaugos tikslai išsidėstę fragmentais ir neapima visos teritorijos, todėl nesunkiai gali būti apsaugoti nuo nepageidaujamo karinių pratybų poveikio tinkamai juos planuojant. Geografinė ir ekologinė informacija apie apsaugos tikslus yra perduota Lietuvos kariuomenei. Pritarti informacinių stendų įrengimui, siekiant informuoti visuomenę apie lankymosi kariniame poligone sąlygas ir tvarką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pratybos ir mokymai yra planuojami metams į priekį ir planas tikslinamas kas ketvirtį. Atsižvelgiama į valstybines ir religines šventes – jų metu pratybos, darančios įtaką visuomenės veiklai, neplanuojamos. Karių karinis rengimas planuojamas įvairiomis metų, oro ir paros sąlygomis. Paprastai karių karinis rengimas vykdomas įprastos darbo dienos režimu, bet esant poreikiui organizuojamos ir tamsiojo paros meto pratybos. Apie visų planuojamų pratybų tęstinumą visuomenė yra informuojama pateikiant ateinančio mėnesio pratybų planus su nurodytu laiku toms savivaldybėms, kurių teritorijose yra kariniai poligonai. Savivaldybės savo ruožtu viešina informaciją įvairiomis informavimo priemonėmis (skelbia savivaldybės interneto svetainėje, skelbimų lentose, vietinėje spaudoje, per vietos radiją ir televiziją). Taip pat ši informacija skelbiama informaciniuose stenduose, esančiuose prie kelių, vedančių į karinio poligono teritoriją. Dėl visų, įskaitant ir pačių asmenų saugumo mokymų ir pratybų metu nerekomenduojama lankytis poligono teritorijoje. Tačiau tais atvejais, kai vyks nedidelės apimties pratybos, kurios neapims veiksmų visoje planuojamo poligono teritorijoje, asmenų lankymasis nebus ribojamas ar draudžiamas.
Nepritarti pasiūlymui AAK inicijuoti poveikio aplinkai vertinimo procedūras dėl būsimų naujų poligonų teritorijų steigimo, nes tokio pobūdžio veiklos poveikis aplinkai nėra vertinamas pagal LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą. 4. Vilius Kiniulis 2024-08-22 G-2024-7000 * Noriu patikslinti 2 klausimo formuluotę, kurią jūs ne taip supratote ar nenorite suprasti mano prašymo, cituoju jūsų atsakyma „Su Jūsų sklypu besiribojantys valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypai bus paimti visuomenės poreikiams – Tauragės ir Šilalės kariniams poligonams įkurti, todėl nėra galimybės Jums suteikti kitą miškų ūkio paskirties sklypą greta Jūsų nuosavybės teise valdomo miškų ūkio žemės sklypo“ norimas miško ploto perkėlimas ne gerta esamo poligono teritorijos t.y. iškėlimas iš Ringių miško girininkijos teritorijos (poligono teritorijos) į kitą miško masyvą. Kaip pavyzdys man tinkamas miško masyvas Tauragės rajono savivaldybė (Mažonų seniūnija) Leoniškės miškas arba Tauragės miškas. Didžioji dalis Leoniškės ir Tauragės miško ploto priklauso Tauragės miškų urėdijai, pažymėta raudona linija. Aš kaip Lietuvos pilietis prašau lankstaus kompromisinio sprendimo iš Lietuvos vyiruasybės šiuo klausimu nes noriu turėti savo mišką o ne piniginę kompensaciją. Nes gavus piniginę kompensaciją, aš neturiu galimybės nusipirkti 10 km spinduliu nuo Mažonų kaimo privataus miško. Nepritarti Šiuo metu galiojantys įstatymai, reglamentuojantys žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąlygas ir tvarką, kai žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti (pvz.
Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono įstatymas ir Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas), nenumato kitų atlyginimo būdų, tik pinigais, lygiavertis miško plotas negali būti suteiktas. Tokio reguliavimo tikslas – užtikrinti greitą ir efektyvią žemės paėmimo procedūrą tinkamai atlyginant už paimamą visuomenės poreikiams turtą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono įstatymu taip pat siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektu Tauragės ir Šilalės karinių poligonų įkūrimą, ir to reikia skubiai, siekiant užtikrinti Lietuvos kariuomenės poreikius, todėl atlyginimo būdas – pinigais. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertė bus nustatoma atliekant individualų turto vertinimą, kurį atliks turto vertintojas. Valstybinių miškų urėdijos valdomi miškų ūkio paskirties žemės sklypai priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams ir pagal Miškų įstatymo 4 str. išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str. 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. 5. Tauragės medžiotojų ir žvejų draugija, 2024-09-24 G-2024-7796 * Tauragės medžiotojų ir žvejų draugija (toliau tekste – Tauragės MŽD) informuoja, kad
Aplinkos ministerijos atstovais ir medžioklės plotų vienetų ribų sudarymo ir keitimo komisijos pirmininku ir nariais (toliau tekste – MPV komisija).
Susitikimo tikslas aptarti medžioklės plotų vienetų ribų kompensavimą dėl karinio poligono steigimo Tauragės rajone. Tauragės MŽD pabrėžia, kad karinio poligono įsteigimas Tauragės rajone – iš esmės pakeičia netgi 3 būrelių/klubų veiklą ir galima milžiniška žala būrelių/kubų tolimesnei veiklai. Norime pastebėti, kad vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, kai iš medžioklės būrelio/klubo yra paimamas MPV, tuomet be viešo aukciono, jiems negali būti kompensuojami atitinkami plotai iš:
1Valstybinių Miškų Urėdijai priklausančių plotų;
medžioklės plotų (neturintys naudotojo);
mokymo medžioklės plotų. Susirinkimo metu buvo prieita bendra išvada, kad būtina inicijuoti 2002 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Nr. IX-966 Medžioklės įstatymo 8 str. (Medžioklės plotų vienetų sudarymas ir jų ribų keitimas) pakeitimo projektą, būtent dėl medžioklės plotų vienetų kompensavimo, kuomet iš būrelių yra paimami MPV dėl valstybinės svarbos objektų vystymo - šiuo atveju Tauragės ir Šilalės karinių poligonų steigimo. To pasekoje,
medžioklės būrelių/klubų pirmininkų susirinkimas, kurio metu Tauragės MŽD būreliams/klubams atsižvelgiant į medžioklės plotų sumažėjimą steigiant karinį poligoną Tauragėje buvo pasiūlyta – MPV tolygiai išdalinti visiems rajono būreliams/klubams. Tauragės MŽD būrelių/klubų pirmininkai vienbalsiai nesutinka keisti MPV ribų ir pabrėžia, kad karinio poligono steigimas apima 3 savivaldybių teritorijų ribas ir keisti MPV ribas tik vieno rajono ribose neįmanoma.
Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, siūlome medžioklės plotų naudotojams netekusiems dalies ar viso medžioklės plotų vieneto Žemės paėmimo visuomenės poreikiams ar įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, įstatymo nustatyta tvarka atlikus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, ypatingos valstybinės svarbos projektus įgyvendinančiosios institucijos siūlymu, kaip kompensaciją skirti medžioklės plotą:
naudotojo;
mokymo medžioklės plotą Šiam pasiūlymui įgyvendinti siūlome teikti Medžioklės įstatymo 8 str. (Medžioklės plotų vienetų sudarymas ir jų ribų keitimas) pakeitimo projektą. Pritarti Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 8, 10 ir 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas yra parengtas ir užregistruotas (projekto Nr. XIVP-4189). 6. Tauragės rajono Dauglaukio, Lapynų, Petkaičių, Skirgailų, Kuisių, Meižių, Balandiškių kaimų gyventojų kreipimasis 2024-09-27 G-2024-7826 3,8 Dėkojame už suteiktą galimybę susipažinti su parengtu Tauragės ir Šilalės karinių poligonų įstatymo projektu XIVP-4028 ir Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžių, įvykusių 2024 m. rugsėjo 25 d., metu suteiktą galimybę teikti siūlymus dėl šio įstatymo projekto papildymo. 1) Siūlome papildyti XIVP-4028 įstatymo projekto Antrojo skirsnio 3 str.
pastorintu šriftu: „ Šiuo įstatymu poligonų efektyvų naudojimą užtikrinančių inžinierinių statinių ir įrenginių statyba (įrengimas) ne poligonų teritorijose ir naujų saugomų teritorijų už poligonų teritorijų ribų įsteigimas kompensuojant poligonų teritorijų ribų nustatymo ir jų naudojimo neigiamą poveikį juose esančioms gamtos vertybėms ir ūkinėms, ekonominėms veikloms, kurias poligonų teritorijose ir poligonų apsaugos zonų teritorijose vykdo civiliniai juridiniai ir fiziniai asmenys, pripažįstami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektais.“
XIVP-4028 įstatymo projekto Trečiojo skirsnio 8 str. 6 punktą įrašant tekstą pastorintu šriftu: Saugomų teritorijų įstatymą įgyvendinančios institucijos kartu su Projektus įgyvendinančiąja institucija stebi poligonų teritorijose esančių saugomų teritorijų būklę ir imasi veiksmų, kad neigiamas poveikis saugomoms teritorijoms, kurio neįmanoma išvengti dėl poligonų įkūrimo, jų statinių ir(ar) įrenginių statybos, poligonų teritorijų parengimo karinių mokymų ir pratybų veiklai ir šios veiklos vykdymo, būtų kompensuojamas įsteigiant lygiavertes saugomas teritorijas toje savivaldybėje, kurios teritorijoje buvo padarytas neigiamas poveikis saugomoms teritorijoms.“ Nepritarti Dėl 1 siūlymo: ypatingos valstybinės svarbos projektus įgyvendinančios institucijos yra tiesiogiai susijusios tiek su projekto įgyvendinimu, tiek su jo finansavimu. Siūlymas poligonų teritorijose civilinių juridinių ir fizinių asmenų veiklą pripažinti kaip ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektu yra nepagrįstas, nes poligonų teritorijose juridiniai ir fiziniai asmenys veiklos nevykdys.
Dėl siūlymo poligonų apsaugos zonų teritorijose civilinių juridinių ir fizinių asmenų veiklą pripažinti kaip ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektu yra nepagrįstas, nes ypatingos valstybinės svarbos projektais pripažįstami energetikos infrastruktūros, transporto infrastruktūros ar krašto apsaugos sričių projektai, kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu Lietuvos Respublikos Seimas pripažįsta valstybei ypač svarbiu ekonominiu ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiu projektu, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektu. Atsižvelgiant į tai, kad už poligono esančiose teritorijose kitų asmenų vykdoma veikla nebus ribojama ir nebus paimama žemė visuomenės poreikiams, kitaip tariant nebus įgyvendinamas joks valstybei svarbus projektas, todėl nėra pagrindo šias teritorjas pripažinti kaip ypatingos valstybinės svarbos projektais. Dėl 2 siūlymo: Poligonų teritorijose saugomų teritorijų poreikis dėl jų perkėlimo vertinamas ir vykdomas Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka (atsakinga institucija Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos). Pažymėtina, kad neretai saugomų teritorijų veikla yra suderinama su karinėse teritorijose vykdomomis veiklomis. Be to, apsiribojimas savivaldybės administracinėmis ribomis labai apsunkintų galimybes kompensuoti lygiaverte saugoma teritorija. Galbūt tinkama teritorija pateks į dviejų savivaldybių ribas, galbūt tinkamesnė teritorija bus gretimoje savivaldybėje. Papildžius taip, kaip siūloma, net ir nedidelė naujai steigiamos saugomos teritorijos dalis negalėtų būti gretimoje savivaldybėje. 4.
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Šilalės rajono savivaldybės meras 2024-08-14 G-2024-6849, 2024-08-21 G-2024-6978 * Susipažinę su Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono įstatymo projektu Nr. Nr. XIVP-4028, teikiame pastabas bei pasiūlymus:
teritorija, kurioje numatytas poligonas, negali būti apibrėžta kaip mokymų laukas, skirtas taktinėms pratyboms;
nurodyto pakeitimo, prašome Įstatyme aiškiai apibrėžti, kas yra lengvasis manevrinis poligonas ir aiškiai reglamentuoti, kad toks poligonas ateityje netaps kitokio pobūdžio kariuomenės zona. Įstatyme turi būti aiškiai apibrėžtas tokio poligono veiklos pobūdis, konkrečiai nurodant lengvojo manevrinio poligono statusą, galimų kirtimų maksimalias procentines ribas teritorijoje, patekimo į mišką rekreaciniais tikslias galimybes, susitarimus su medžiotojų būreliais. Įstatyme pasigendama užtikrinimo, kad nebus vykdomi neribojami miško kirtimai bei nevyks kovinis šaudymas (tik imitaciniai šoviniai bei sprogmenys); Įstatyme turi būti numatytas aiškus saugiklis, jog ateityje, norint keisti lengvojo manevrinio poligono pobūdį, ribas, leidimus ir kt., negali būti atlikti tik pakeitimai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos vienašališku sprendimu, o visi pakeitimai būtų galimi tik iš naujo suderinus su Šilalės rajono savivaldybe ir gyventojais bei dėl šių pakeitimų iš naujo būtų balsuojama Lietuvos Respublikos Seime. 3. Dėl teritorijos – atsižvelgiant į medžiotojų išsakytas pastabas, siūlome keisti numatyto poligono teritorijos ribas, t. y. Ringių girininkijoje esančius miško kvartalus 68, 69, 71, 72, 73, 74, 75 neįtraukti į numatomo poligono teritoriją; 4.
Išskirtinius, individualius klausimus su turinčiais privataus turto gyventojais ir medžiotojais dėl populiacijos balansavimo veiklos – svarstyti atskira tvarka ir rasti bendrą sprendimą. Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono įstatymo projektas Nr. Nr. XIVP-4028 yra aktualus Šilalės rajono savivaldybei bei rajono gyventojams, Šilalės rajono savivaldybės atstovai pageidauja dalyvauti tolimesniuose šio įstatymo projekto svarstymuose. Prašome informuoti, kada numatyti šio projekto svarstymai Nacionalinio saugumo ir gynybos, Kaimo reikalų bei Aplinkos apsaugos komitetuose. Prašome, 2024-08-14 raštą Nr.T16-478 (2.20 Mr) ,,Dėl pastabų įstatymo projektui pateikimo‘‘, laikyti negaliojančiu. Pritarti iš dalies Iš dalies pritarti siūlymui apibrėžti poligono veiklos pobūdį, konkrečiai nurodant lengvojo manevrinio poligono statusą, galimų kirtimų maksimalias procentines ribas teritorijoje, patekimo į mišką rekreaciniais tikslias galimybes, susitarimus su medžiotojų būreliais. Atsižvelgiant į tai, kad gyventojams nerimą daugiausiai kelia kiek ketinama išmiškinti planuojamų poligonų teritorijos, ar nebus poligonų teritorijose statomos šaudyklos, vykdomos nuolatinės kovinio šaudymo pratybos ir mokymai, siūlytina Projekte apibrėžti procentinį miško kirtimų dydį bei, kad poligonų teritorijose karių ir karinių vienetų mokymams ir pratyboms karinė technika ir ginklai naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis. Pasiūlymai:
Projekto 8 stripsnį nauja 6 dalimi: „6. Poligonų teritorijose miško kirtimai, siekiant užtikrinti poligonų efektyvų naudojimą, negali viršyti 15 procentų poligono teritorijos bendro ploto.“
staripsnio 6 dalį laikyti 7 dalimi. 1. Papildyti Projekto 8 straipsnį 8 dalimi: „8.
Poligonų teritorijose karių ir karinių vienetų mokymams ir pratyboms karinė technika ir ginklai naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis (imitaciniais šaudmenimis, pirotechninėmis, šviesos ir garso imitavimo, dūminėmis ir kitomis kovinės aplinkos imitavimo priemonėmis).“ Dėl pasiūlymų įstatyme konkrečiai apibrėžti būsimo poligono sąvoką, paskirtį ir jame galimos veiklos pobūdį, taip pat visų pokyčių derinimą su savivaldybėmis ir gyventojais - apsispręsti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Iš dalies pritarti gyventojų siūlymui pakoreguoti Šilalės karinio poligono teritorijos ribas pagal kvartalines linijas: „keisti numatyto poligono teritorijos ribas, t. y. Ringių girininkijoje esančius miško kvartalus 68, 69, 71, 72, 73, 74,
karinio poligono teritorijos riba eis tarp Ringių miško 68, 69 ir 71, 72, 73 kvartalų einančia kvartaline linija. Iš dalies pritarti siūlymui „išskirtinius, individualius klausimus su turinčiais privataus turto gyventojais ir medžiotojais dėl populiacijos balansavimo veiklos – svarstyti atskira tvarka ir rasti bendrą sprendimą.“ Siekiant karių ir pačių medžiotojų saugumo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo
mokymo teritorijų“ patvirtintų Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų valdymo ir naudojimo nuostatų 18 punktu, karinio poligono teritorija nėra laikoma medžioklės plotu. Galiojantis reglamentavimas (LRV 2000-05-12 nutarimas Nr. 545) nustato, kad poligono teritorijose gali būti vykdomi populiacijos gausos reguliavimo darbai.
Lietuvos kariuomenė kartu su KAM yra parengusi bendradarbiavimo sutarties dėl populiacijos gausos reguliavimo darbų vykdymo poligonų teritorijose projektą, kurio nuostatos derintos susitikimų su suinteresuotu medžiotojų klubų/būrelių atstovais. Minėtos sutarties projekte medžiotojų klubas/būrelis (jo paskirti medžiotojų klubo/būrelio nariai, turintys teisę vykdyti medžiojamųjų gyvūnų populiacijos gausos reguliavimo darbus) įgyja teisę prioriteto tvarka poligono teritorijoje vykdyti medžiojamųjų gyvūnų populiacijos gausos reguliavimo darbus toje poligono teritorijoje, kurioje medžiotojų klubas/būrelis kaip medžioklės plotų naudotojas, iki šių medžioklės plotų panaikinimo, turėjo leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose. Atitinkamai, dalyvaujant medžiotojų klubų/būrelių atstovams, bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija ir Aplinkos apsaugos departamentu, aptartas praktinis bendradarbiavimo sutarties nuostatų įgyvendinimas. Lietuvos kariuomenė yra suinteresuota tokių bendradarbiavimo sutarčių pasirašymu, siekdama užtikrinti pačių karių saugumą dėl galimų susidūrimų su laukiniais gyvūnais. 2. Pagėgių savivaldybės meras, 2024-09-10 G-2024-7596 Matydami geopolitinę situaciją ir nedraugiškus kaimyninių šalių veiksmus Europoje, suprantame Lietuvos kariuomenės poreikį ir svarbiausią prioritetą – šalies ir mūsų visų saugumą, tačiau atsižvelgdami į tai, kad Tauragės regione steigiamas karinis poligonas ribojasi su Pagėgių savivaldybės teritorija, prašome įvertinti situaciją ir atsižvelgti į greta poligono gyvenančių Pagėgių savivaldybės Vilkyškių seniūnijos Aušgirių, Adomiškių ir Pagenaičių kaimų gyventojų siūlymus: 1.
Atsižvelgiant į šalia karinio poligono gyvenančių gyventojų saugumą dėl jame vykdomų veiklų, prašome įstatyme aiškiai apibrėžti, kas yra lengvasis manevrinis poligonas ir taip pat užtikrinti, kad šis poligonas ateityje nepavirs kitokio pobūdžio kariuomenės zona. Teisės akte turi būti aiškiai apibrėžtas veiklos pobūdis, nurodant konkretų lengvojo manevrinio poligono statusą. 2. Jeigu bus nuspręsta nekeisti poligono teritorijos, prašome atidžiai įvertinti ir planuojamo poligono ribas pakoreguoti, kad jos būtų toliau nuo gyventojų sklypų (žr. žemėlapyje A arba B ir C variantai). 3. Atsižvelgiant į tai, kad kariniams mokymams jau kurį laiką yra naudojamas vietinės reikšmės kelias Nr. PG2028 ir kiti miško keliai, prašome minėtą kelią ir kelius aplink poligono teritoriją tinkamai sutvarkyti. 4. Dėl šiuo metu mokymams naudojamo vietinės reikšmės kelio Nr. PG2028 per Aušgirių k., vietos gyventojai susiduria su keliamų dulkių ir skleidžiamo garso problema, todėl prašome atidžiai įvertinti šią situaciją ir apsvarstyti galimybę išasfaltuoti šią vietinės reikšmės kelio 1.4 km. atkarpą. 5. Galima numatyti, kad dėl šio poligono atsiradimo nuvertės privati žemė ir kitas gyventojų turtas, todėl prašome įvertinti gyventojų siūlymą ir, siekiant bendro kompromiso iš dalies padengiant patirtus nuostolius dėl turto nuvertėjimo, didinti išmokas ūkininkams už aplink poligoną esančias žemes.
Taip pat prašome svarstyti galimybę didinti skiriamos paramos intensyvumą investiciniams projektams (šiuo metu yra finansuojamas 60-70 proc. rėmimas, todėl siūlome didinti dar 20 proc. rėmimą, kas turėtų sudaryti 80-90 proc.). 6. Atsižvelgiant į tai, kad dėl poligono atsiradimo vietos ūkininkai patirs nuostolius vykdant įprastą ūkinę veiklą, prašome atidžiai apsvarstyti galimybę pakeisti žemės paskirtį iš mažo nepalankumo į didelio nepalankumo aplink poligoną esančioje teritorijoje, tokiu būdu iš dalies kompensuojant patiriamus nuostolius. 7. Ūkininkams, kurių žemė yra užstatyta bankams, siūlome kompensuoti nuvertėjimo skirtumą (refinansuoti). 8. Galima numatyti, kad dėl poligone vyksiančių veiklų nebeliks galimybės auginti gyvulių, todėl prašome įvertinti galimybę pakeisti žemės paskirtį iš gyvulininkystės į augalininkystės tokiu būdu suteikiant leidimą ūkininkams arti žemes. 9. Prašome patvirtinti, kad kariniame poligone nebus šaudoma tikrais šaudmenimis. 10. Skatinant žiedinę ekonomiką, esant poreikiui, siūlome su vietiniais ūkininkais sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis ir apsvarstyti galimybę Lietuvos kariuomenei įsigyti jų užaugintą produkciją. 11. Įvertinant tai, kad vietos gyventojai gyvena šalia karinio poligono ir dėl to jaučia nerimą, prašome apsvarstyti galimybę įrengti slėptuves vietos gyventojams. 12. Prašome pateikti detalią Pagėgių savivaldybės teritorijos, besiribojančios su kariniu poligonu, schemą. 13. Prieš tvirtinant šiuos siūlymus ir karinio poligono teritorijos ribų schemą prašome juos suderinti su Pagėgių savivaldybės meru ir gyventojais. 14.
akte turi būti numatyta, kad visi pakeitimai, susiję su lengvojo manevrinio poligono pobūdžiu, ribomis, leidimais ir kt., galimi tik iš naujo suderinus su Pagėgių savivaldybės meru ir gyventojais. Pritarti iš dalies Dėl klausimo Nr. 1: Dėl pasiūlymo įstatyme konkrečiai apibrėžti būsimo poligono sąvoką, paskirtį ir jame galimos veiklos pobūdį, taip pat visų pokyčių derinimą su savivaldybėmis ir gyventojais - apsispręsti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Dėl klausimo Nr. 2 Pritarti pateiktam siūlymui dėl Tauragės karinio poligono teritorijos ribų patikslinimo, atitraukiant planuojamo įkurti poligono teritorijos ribas nuo gyvenamųjų teritorijų. Dėl klausimų Nr. 3 ir Nr. 4: vietinės reikšmės kelių objektų, vedančių į krašto apsaugos sistemos objektus, arba vietinės reikšmės kelių objektų, būtinų priimančiosios šalies paramos poreikiui užtikrinti, rekonstravimas (remontas, tvarkymas) gali būti finansuojami iš Kelių priežiūros ir plėtros programoje numatytų lėšų, taip pat Krašto apsaugos ministerijai skiriamų lėšų vietinės reikšmės keliams. Esant poreikiui tvarkyti vietinės reikšmės kelių objektus, vedančius į krašto apsaugos sistemos objektus, jie tvarkomi pagal sudaromus prioritetus. Svarbu pažymėti, kad karinių pratybų metu ir joms pasibaigus Lietuvos kariuomenė, pasitelkdama kariniuose poligonuose turimą inžinerinę karinę techniką, tvarko pažeistus žvyro dangos kelių ruožus, stengdamasi nesukelti nepatogumų vietos gyventojams. Dėl klausimų Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7 ir Nr. 8: vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 133 straipsnio 2 punktu, nustatoma krašto apsaugos objektų apsaugos zona, t. y. 100 m pločio žemės juosta nuo krašto apsaugos objekto (žemės sklypo ribos).
Atsižvelgiant į tai, kad poligonų teritorijų ribos koreguojamos pagal gyventojų prašymus, atitraukiant poligonų teritorijų ribas nuo gyvenamųjų ir dalies kitų teritorijų daugiau nei 100 metrų, žemės ūkio ar kita veikla subjektams nebus ribojama. Pažymėtina, kad žemės ūkio veikla nėra ribojama ir tais atvejais, kai patenka į 100 m pločio žemės juosta nuo krašto apsaugos objekto, tačiau reikalingas Krašto apsaugos ministerijos pritarimas dėl tam tikrų tikrų veiklų vykdymo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad žemės paskirtis keičiama pagal savivaldybių teritorijų bendruosius planus ir tai nėra šio įstatymo projekto reguliavimo dalykas. Žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertė nustatoma atsižvelgiant į žemės našumo balą, sklypo plotą, patekimą į žemės sklypą. Pažymėtina, kad nei vienas iš šių vertinamų duomenų nekinta. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad veikla nebus ribojama, teisinio pagrindo ūkininkams mokėti kompensacijas arba jas padidinti, inicijuoti žemės paskirčių keitimio procedūras ar numatyti kitas išimtines priemones interesų, kurie nėra pažeidžiami, užtikrinimui, nėra. Dėl klausimo Nr. 9:
Pasiūlymas: Papildyti Projekto 8 straipsnį 8 dalimi: „8. Poligonų teritorijose karių ir karinių vienetų mokymams ir pratyboms karinė technika ir ginklai naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis (imitaciniais šaudmenimis, pirotechninėmis, šviesos ir garso imitavimo, dūminėmis ir kitomis kovinės aplinkos imitavimo priemonėmis).“ Dėl klausimo Nr. 10: visi Lietuvos kariuomenės įsigijimai vykdomi Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, prašymas sudaryti išimtines sąlygas vienai suinteresuotų asmenų grupei teikti produkciją viešąjąm subjektui pažeistų viešųjų pirkimų principus. Dėl klausimo Nr. 11: karinių poligonų buvimas šalia gyvenamųjų teritorijų užtikrina tų pačių gyventojų saugumą. Atsižvelgiant į tai, abejonės dėl galimos grėsmės neturėtų būti keliamos.
Atkreiptinas dėmesys, kad slėptuvių poreikį vertina kompetentingos institucijos, šiuo atveju Vidaus reikalų ministerija. Dėl klausimo Nr. 12: Detalios planuojamų įkurti karinių poligonų teritorijų ribos pateikiamos teisės akto priedusoe. Dėl klausimų Nr. 13 ir Nr. 14: įgyvendinant Valstybės gynimo tarybos nutarimą, Lietuvos kariuomenės Šilalės karinis poligonas ir Lietuvos kariuomenės Tauragės karinis poligonas bus įkuriami įstatymu, todėl savivaldybių, į kurias pateks steigiami kariniai poligonai, tarybų pritarimų nereikia. Gyventojų prašymai pateikti raštu bei žodžiu įstatymo projektų rengėjams buvo iš esmės įvertinti. 3. Tauragės rajono savivaldybės meras 2024-09-24 G-2024-7721 *
Krinicku, Krašto apsaugos ministerijos atstovais, Teisės departamento patarėja Judita Nagiene, Lietuvos kariuomenės, Aplinkos ministerijos atstovais bei Tauragės rajono savivaldybės gyventojais. Susitikimo metu buvo pristatyta situacija apie kuriamus poligonus Tauragės rajone, atsakyta į iš anksto ir susitikimo metu kilusius klausimus. Įvykus susitikimui, darytina išvada, kad tai, kas buvo pristatyta, nėra teisiškai reglamentuota pateiktame įstatymo projekte, todėl teikiame šiuos pasiūlymus:
įvertinti kitą savivaldybės siūlomą teritoriją poligono steigimui, kurios planas Jums buvo pateiktas 2024 m. liepos 12 d. raštu Nr. 19-2672 „Dėl Tauragėje planuojamo įkurti poligono teritorijos“. 2. Jei būtų nuspręsta nekeisti poligono teritorijos, prašome atidžiai ir atsakingai įvertinti Dauglaukio bendruomenės prašymą, kuriuo siūloma pakoreguoti planuojamo poligono ribas, kad jos būtų toliau nuo gyventojų sklypų ir į jas nepatektų rekreacinės teritorijos. 3.
turi būti tiksliai reglamentuota lengvojo manevrinio poligono sąvoka bei išdėstyti aiškūs poligono veikimo kriterijai ir sąlygos, kad ateityje pasirinkta teritorija nebūtų naudojama kitai paskirčiai ir netaptų kitokio pobūdžio kariuomenės zona. Teisės akte turi būti aiškiai apibrėžtas poligono veiklos pobūdis, veiklos intensyvumas, konkrečiai reglamentuotas lengvojo manevrinio poligono statusas, galimų kirtimų maksimalios procentinės ribos treritorijoje, kas užtikrintų, kad nebus vykdomi neriboti miško kirtimai, taip pat patekimo į mišką rekreaciniais tikslais galimybės bei galimi susitarimai su medžiotojų būreliais. 4. Išskirtinius ir individualius klausimus su gyventojais, turinčiais privataus turto, ir medžiotojais, dėl populiacijos balansavimo veiklos, prašome svarstyti atskira tvarka ir taip rasti visiems tinkamus sprendimus. Prašome įvertinti galimybę privataus miško teritorijas, kurios patenka į planuojamas poligono ribas ne išpirkti, o kompensuoti natūra kitame Valstybės miško sklype. 5. Parengtame teisės akte turi būti numatyta, kad ateityje, norint keisti lengvojo manevrinio poligono pobūdį, ribas, leidimus ir kt., visa tai negali būti vykdoma vienašališku Krašto apsaugos ministerijos sprendimu. Visi planuojami pakeitimai turi būti iš naujo suderinti su Tauragės rajono savivaldybe ir gyventojais bei iš naujo svarstomi Seime. Pritarti iš dalies Dėl klausimo Nr. 1: alternatyvi teritorija karinio poligono įrengimui buvo apsvarstyta ir įvertinta projekto iniciatorių, nuspręsta nepritarti, nes teritorija neatitinka tam tikrų šiems objektams keliamų kriterijų (yra per arti kitos valstybės (sienos). Dėl klausimo Nr. 2: Dauglaukio bendruomenės prašymas išnagrinėtas, atsižvelgiant į gyventojų prašymą, Tauragės karinio poligono teritorijos riba yra atitraukta nuo gyvenviečių, ten esančių kapinių, pavienių gyvenamųjų sodybų bei rekreacinių teritorijų. Dėl klausimų Nr. 3 ir Nr.
3 ir Nr. 4: Iš dalies pritarti siūlymui apibrėžti poligono veiklos pobūdį, konkrečiai nurodant lengvojo manevrinio poligono statusą, galimų kirtimų maksimalias procentines ribas teritorijoje, patekimo į mišką rekreaciniais tikslias galimybes, susitarimus su medžiotojų būreliais. Dėl klausimo Nr. 5: Dėl pasiūlymo įstatyme konkrečiai apibrėžti būsimo poligono sąvoką, paskirtį ir jame galimos veiklos pobūdį, taip pat visų pokyčių derinimą su savivaldybėmis ir gyventojais - apsispręsti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui jį patobulinti pagal gautas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas, 2024-10-02 Argumentai: Iniciatoriai informavo, jog į Projektą neįrašytų Šilalės karinio poligono teritorijoje esančių dviejų sodybų savininkai patvirtino sutinkantys parduoti nekilnojamąjį turtą. Iniciatoriui atlikus turto vertinimo procedūras, savininkų ir turto vertintojo ataskaitose nustatyta turto vertė iš esmės sutampa. Atsižvelgiant į tai, tikslinga šias dvi sodybas įtraukti į Projektą, kaip visuomenės poreikiams paimamą turtą. Siūlymas:
Papildyti
karinio poligono teritoriją. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – nėra, susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė
Gedvilienė Apinkos apsaugos komiteto biuro patarėja Aistrida Latvėnė
2024-10-02
Kanopa – Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Kęstutis Mažeika, Sergejus Jovaiša. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-1812 2, Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje bei projekto 2 straipsnyje nurodyti įstatymų pavadinimai dėstytini abėcėlės tvarka. Pritarti
31
įstatymo 2 ir 5 prieduose nurodyti valstybinės žemės sklypai ir atskirais žemės sklypais nesuformuota valstybinė žemė perduodama patikėjimo teise valdyti, naudoti ir ja disponuoti Krašto apsaugos ministerijai. Šio įstatymo 2 ir 5 priede nurodytos valstybinės žemės sklypų dalys Projektus įgyvendinančiosios institucijos iniciatyva įregistruojamos Nekilnojamojo turto registre ir patikėjimo teise šios žemės sklypų dalys perduodamos Krašto apsaugos ministerijai.
Atkreiptinas dėmesys, kad projektu teikiamo įstatymo 2 ir 5 prieduose yra nurodomi tiek žemės sklypai, tiek ir žemės sklypų dalys, todėl atitinkamai turėtų būti tikslinamos projekto 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto pirmo ir antro sakinių formuluotės nurodant, kad patikėjimo teise Krašto apsaugos ministerijai perduodamos bei Nekilnojamojo turto registre įregistruojamos ne tik žemės sklypų dalys, bet ir žemės sklypai, nurodyti projektu teikiamo įstatymo 2 ir 5 prieduose. Pritarti
36
nurodant, kad Lietuvos kariuomenei patikėjimo teise perduodama ir iš Valstybinės reikšmės kelių sąrašo išbraukiama patikėjimo teise perduota valstybinės reikšmės kelio dalis, kaip tai nurodyta projekto 7 straipsnio 3 dalies 5 punkte, o ne visas valstybinės reikšmės kelias. Pritarti. Siekiant suderinti Lietuvos kariuomenės poreikį su siekiu užtikrinti tinkamą gyventojų susisiekimą su gyvenamomis teritorijomis, siūloma valstybinės reikšmės kelio neperduoti Lietuvos kariuomenei ir palikti jam valstybinės reikšmės kelio statusą. Siūloma Projekto 7 straipsnio 3 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) poligonų teritorijose esanti esantys valstybei nuosavybės teise priklausanti priklausantys valstybinės reikšmės kelio dalis ir vietinės reikšmės keliai ir (ar) jų dalys perduodami Lietuvos kariuomenei patikėjimo teise valdyti, naudoti ir jais disponuoti. Patikėjimo teisė į perduodamą valstybės turtą atsiranda nuo turto valdytojo ir Lietuvos kariuomenės perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos. Valstybinės reikšmės kelio dalis nurodoma šio įstatymo 7 priede.
Valstybinės reikšmės kelio dalis ir vietinės Vietinės reikšmės keliai ir (ar) jų dalys ir kiti šį turtą identifikuojantys duomenys nurodomi perdavimo–priėmimo akte;“. Taip pat siūloma atsisakyti Projekto 7 straipsnio 3 dalies 6 punkto bei Projekto 7 priedo. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-1871011123 6, 1, 1,2 2,
dalyje, 11 straipsnio 1 dalyje, 12 straipsnio 1 ir 2 dalys esantis žodis
„Projektą“ keistinas žodžiu „Projektus“. Pritarti
1
„apygardos administracinio teismo“ įrašant „Regionų administracinio teismo“
pavadinimą. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. V. Kiniulis * Mūsų nuosavybės žemės sklypų kadastriniai numeriai yra šie: 7735/0001:253 ir 7735/001:4 Mažonų k.v. Ar galimas miško perkėlimas į kitą terijoriją? Tai būtų labiausiai mums tinkantis sprendimas, nes mes norime turėti savo mišką. Jei pavyktų įgyvendinti šį sprendimą, įvyktų adekvatūs mainai ir visi lieka patenkinti tiek KAM su poligono teritorija tiek močiutė su savo gimine. P.S.
R.
Gečienė, 2024-08-26 * Pritaria krašto gynybai ir poligonų steigimui, tačiau prašo Kreivių kaime atitraukti nuo gyvenamųjų sodybų miško kvartaluose 68, 69, 71 poligono ribas kiek toliau, bent už 1 km, o ne už 100 m kaip dabar planuojama. P.S. – prašymas su priedu pridėti prie posėdžio medžiagos Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į gyventojų prašymus, Šilalės karinio poligono teritorijos riba yra atitraukta nuo Kreivių kaimo sodybų daug didesniu atstumu, nei buvo siūlyta: planuojama, kad atitraukta Šilalės karinio poligono teritorijos riba eis tarp Ringių miško 68, 69 ir 71, 72, 73 kvartalų einančia kvartaline linija ir atstumas nuo gyvenamųjų sodybų bus apie 800 metrų. 3. I. Naujokienė, 2024-08-27 * Esame Tauragės rajono, Lapynų k. 4 namo gyventojai, labai prašome atitraukti būsimo poligono ribą nuo mūsų gyvenamojo namo bei įvažiavimo į jį. Prašo atitraukti poligono teritorija remiantis kvartalinėmis linijomis kiek įmanoma toliau. P.S. – prašymas su priedu pridėti prie posėdžio medžiagos Pritarti. KAM nurodė, kad būsimo Tauragės karinio poligono teritorijos riba pakoreguota ties 72 ir 14 Jurbarko miško kvartalais, tokiu būdu sumažinant planuojamo Tauragės karinio poligono plotą 56 h.; atsisakoma Viešvilės rezervato buferinės rezervato zonos – 71 ha, poligono teritorijos riba nustatoma tarp miško kvartalų 56, 68 ir 57, 69 (iki 2022-12-31 buvo 50, 56 ir 51, 57) einančia kvartaline linija. Taip pat būsimo Tauragės karinio poligono teritorijos riba pakoreguota pagal pateiktą siūlymą sumažinant poligono teritorijos plotą 250 ha: išimtas 47, 59 miško kvartalai ir dalis 16, 60 ir 70 miško kvartalų. 4. V. Nauburienė, 2024-08-28 * Prašo atitraukti poligono ribas nuo gyvenamosios vietos Kuisių kaime, Tauragės raj. adresas - Kuisių g. 2. Šiuo adresu ne tik gyvena, bet ir vykdo ūkinę veiklą - turi pienininkystės ūkį. Prašo atitraukti poligono ribą, kad išliktų pravažiuojamas kasdien miško keliukas.
Kadangi planuojamo poligono masyve yra platus miško kelias, jungiantis Kuisių-Lapynų kaimus su Žukais, Pagenaičiais, Lindikais ir Aušgiriais, taip pat tai vienintelis pravažiuojamas kelias į Kriokiškius, kai prasideda upės Jūros potvynių laikas siūlo poligono ribą nustatyti šio kelio linija. P.S. – prašymas su priedu pridėti prie posėdžio medžiagos Pritarti iš dalies Žr. išvados 3.3. p. argumentus. Siekiant neapriboti gyventojų susisiekimo su gyvenamosiomis teritorijomis, į Tauragės karinio poligono teritoriją nėra įtraukiamas valstybinės reikšmės kelias, o taip pat nustatomi kelio servitutai Sakalinės miške, Jūravos miške ir Jurbarko miške. 5. Sakalinės kaimo gyventojas L. Metrikis, MTB Tauragė asociacijos pirmininkė V. Žalandauskienė, Tauragės medžiotojų klubo „Sakalas“ valdybos narys P. Kiliotaitis, 2024-08-28 * Yra susirūpinę dėl steigiamo Tauragės karinio poligono rytinės pusės ribų. Iš pateikto žemėlapio visuomenei matyti, jog minėtoje rytų posėje būsimo poligono riba, kuri nubrėžta kelio, 400 metrų juosta, susiliečia su Viešvilės valstybiniu gamtiniu rezervatu. Tas neįvyktų, jei riba tarp būsimo poligono ir Viešvilės VGR eitų kvartaline linija (kv. nr. 50/51, 56/57, 62/63). Šiuo atveju poligonas sumažėtų vos 70 ha plotu, o iš platesnės visuomenės, vietinės bendruomenės, taip pat ir medžiotojų nebūtų atimta galimybė pasinaudoti, kad ir nedidele, bet visvien maždaug 300 ha teritorija (kv. Nr. 57, 63, 66), kurioje be didesnių suvaržymų būtų galima grybauti, uogauti bei medžioti.
P.S. – prašymas su priedu pridėti prie posėdžio medžiagos Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į gyventojų pasiūlymą, būsimo karinio poligono teritorijos riba pakoreguota ties VMU Jurbarko regioninio padalinio 72 ir 14 miško kvartalais, tokiu būdu sumažinant planuojamo Tauragės karinio poligono plotą 56 ha; atsisakoma Viešvilės rezervato buferinės rezervato zonos – 71 ha, poligono teritorijos riba nustatoma tarp miško kvartalų 56, 68 ir 57, 69 (iki 2022-12-31 buvo 50,
teritorija: kai nevyks mokymai, joje bus galima lankytis, grybauti ir uogauti pagal 2000-05-12 LRV nutarimo Nr. 545 20.6 papunktį. 6. V. Drobenko, 2024-09-05 * Nuosavybės teise priklauso sodyba adresu Laukų g. 3, Šakviečio k. Tauragės r. Pagal steigiamo poligono planą poligono riba yra numatyta 15 m nuo sodybos ūkinio pastato, toks pat atstumas ir nuo sodybos žemės sklypo ribos. Aplink mano sodybą, miško masyve yra atlikti melioracijos nusausinimo darbai, kur iškastas melioracijos griovys. Siūlo poligono ribas nustatyti pagal melioracijos griovį – aktualu ir kitomis sodybomis (A. Laugalio, S. Kavaliausko). P.S. – prašymas su priedu pridėti prie posėdžio medžiagos Pritarti Būsimo Šilalės karinio poligono teritorijos ribos atitrauktos nuo gyvenamosios sodybos: poligono teritorijos ribos sumažintos 4 miško kvartalu ir 107 miško kvartalo dalimi. 7. Tauragės rajono Dauglaukio, Lapynų, Petkaičių, Skirgailų, Kuisių, Meižių, Balandiškių kaimų gyventojų kreipimasis (L.Urbutienė, I. Naujokienė, I. Skurvydienė),
nereikėtų įtraukti į poligono teritoriją. Pritarti. Iš poligono teritorijos išimtos Dunokų kapinės. 8. Tauragės rajono Dauglaukio, Lapynų, Petkaičių, Skirgailų, Kuisių, Meižių, Balandiškių kaimų gyventojų kreipimasis (L.Urbutienė, I. Naujokienė, I. Skurvydienė), 2024-09-06 * 2.
Skurvydienė),
2Krašto apsaugos objektų zoną tose vietose, kur ji ribojasi su gyventojų privačios žemės sklypais,
patraukti į poligono pusę per visą jos plotį 100 metrų. Pritarti. Tauragės karinio poligono teritorijos riba atitraukta nuo Dunokų gyvenvietės ir ten esančių kapinių, pavienių gyvenamųjų sodybų bei rekreacinės teritorijos (planuojamo poligono plotas sumažėja 259 ha, 19 miško kvartalo dalis, 25 miško kvartalas, 26 miško kvartalo dalis, 27, miško kvartalo dalis ir 40 miško kvartalo dalis). 9. Tauragės rajono Dauglaukio, Lapynų, Petkaičių, Skirgailų, Kuisių, Meižių, Balandiškių kaimų gyventojų kreipimasis (L.Urbutienė, I. Naujokienė, I. Skurvydienė),
teritorijoms, turi būti nedelsiant užtikrinamas LR ir ES teisės aktų numatytas padarytos žalos masto įvertinimas, po kurio sektų atitinkamos teisinės pasekmės, atsakomybė žalą padariusiam subjektui, tokiu atveju apie žalos atlyginimą spręstų teismas. P.S. – prašymas su priedu pridėti prie posėdžio medžiagos Atsižvelgti. Šiuo metu galiojantys įstatymai nustato žalos saugomoms teritorijoms atlyginimo tvarką. Šilinės miško, Karšuvos girios masyvo ir
„Natura 2000” teritorijų statusas priėmus šį įstatymą
nesikeis. 10. Tauragės medžiotojų ir žvejų draugija (K. Balašaitis), 2024-09-26 * Tauragės medžiotojų ir žvejų draugija (toliau tekste – Tauragės MŽD) informuoja, kad 2024 m. rugsėjo 23 d. Tauragės rajono savivaldybėje vyko susitikimas su Aplinkos ministerijos atstovais ir medžioklės plotų vienetų ribų sudarymo ir keitimo komisijos pirmininku ir nariais (toliau tekste – MPV komisija). Susitikimo tikslas aptarti medžioklės plotų vienetų ribų kompensavimą dėl karinio poligono steigimo Tauragės rajone. Tauragės MŽD pabrėžia, kad karinio poligono įsteigimas Tauragės rajone – iš esmės pakeičia netgi 3 būrelių/klubų veiklą ir galima milžiniška žala būrelių/kubų tolimesnei veiklai.
Norime pastebėti, kad vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, kai iš medžioklės būrelio/klubo yra paimamas MPV, tuomet be viešo aukciono, jiems negali būti kompensuojami atitinkami plotai iš:
plotų;
naudotojo);
išvada, kad būtina inicijuoti 2002 m. birželio 20 d. Lietuvos respublikos Nr. IX-966 Medžioklės įstatymo 8 str. (Medžioklės plotų vienetų sudarymas ir jų ribų keitimas) pakeitimo projektą, būtent dėl medžioklės plotų vienetų kompensavimo, kuomet iš būrelių yra paimami MPV dėl valstybinės svarbos objektų vystymo – šiuo atveju Tauragės ir Šilalės karinių poligonų steigimo. To pasekoje, 2024 m. rugsėjo 24 d. vyko išplėstinis MPV komisijos ir Tauragės MŽD medžioklės būrelių/klubų pirmininkų susirinkimas, kurio metu Tauragės MŽD būreliams/klubams atsižvelgiant į medžioklės plotų sumažėjimą steigiant karinį poligoną Tauragėje buvo pasiūlyta – MPV tolygiai išdalinti visiems rajono būreliams/klubams. Tauragės MŽD būrelių/klubų pirmininkai vienbalsiai nesutinka keisti MPV ribų ir pabrėžia, kad karinio poligono steigimas apima 3 savivaldybių teritorijų ribas ir keisti MPV ribas tik vieno rajono ribose neįmanoma.
Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, siūlome medžioklės plotų naudotojams netekusiems dalies ar viso medžioklės plotų vieneto Žemės paėmimo visuomenės poreikiams ar įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, įstatymo nustatyta tvarka atlikus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, ypatingos valstybinės svarbos projektus įgyvendinančiosios institucijos siūlymu, kaip kompensaciją skirti medžioklės plotą: 1. neturintį naudotojo; 2. profesionalios medžioklės plotą; 3. mokslo ir mokymo medžioklės plotą. Šiam pasiūlymui įgyvendinti siūlome teikti Medžioklės įstatymo 8 str. (Medžioklės plotų vienetų sudarymas ir jų ribų keitimas) pakeitimo projektą. Pritarti. KRK 2024-09-25 padarė šio įstatymo projekto svarstymo komitete pertrauką tam, kad AM parengtų Medžioklės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. 2024-01-01 įregistruotas Medžioklės įstatymo 8, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4189, kurį planuojama pateikti Seime artimiausiu metu. 11. Tauragės rajono Dauglaukio, Lapynų, Petkaičių, Skirgailų, Kuisių, Meižių, Balandiškių kaimų gyventojai,
2
1) Siūlome papildyti XIVP-4028 įstatymo projekto Antrojo skirsnio 3 str.
efektyvų naudojimą užtikrinančių inžinierinių statinių ir įrenginių statyba (įrengimas) ne poligonų teritorijose ir naujų saugomų teritorijų už poligonų teritorijų ribų įsteigimas kompensuojant poligonų teritorijų ribų nustatymo ir jų naudojimo neigiamą poveikį juose esančioms gamtos vertybėms ir ūkinėms, ekonominėms veikloms, kurias poligonų teritorijose ir poligonų apsaugos zonų teritorijose vykdo civiliniai juridiniai ir fiziniai asmenys, pripažįstami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektais.“ Nepritarti Ypatingos valstybinės svarbos projektus įgyvendinančios institucijos yra tiesiogiai susijusios tiek su projekto įgyvendinimu, tiek su jo finansavimu. Siūlymas yra nepagrįstas, nes poligonų teritorijose juridiniai ir fiziniai asmenys veiklos nevykdys. Be to, ypatingos valstybinės svarbos projektais pripažįstami energetikos infrastruktūros, transporto infrastruktūros ar krašto apsaugos sričių projektai, kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka Vyriausybės teikimu Seimas pripažįsta valstybei ypač svarbiu ekonominiu ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiu projektu, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektu. Už poligono ribų esančiose teritorijose kitų asmenų vykdoma veikla nebus ribojama, žemė nebus paimama visuomenės poreikiams, todėl nėra pagrindo šias teritorjas pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektais. 12. Tauragės rajono Dauglaukio, Lapynų, Petkaičių, Skirgailų, Kuisių, Meižių, Balandiškių kaimų gyventojai,
6
2) Siūlome papildyti XIVP-4028 įstatymo projekto Trečiojo skirsnio 8 str.
šriftu: Saugomų teritorijų įstatymą įgyvendinančios institucijos kartu su Projektus įgyvendinančiąja institucija stebi poligonų teritorijose esančių saugomų teritorijų būklę ir imasi veiksmų, kad neigiamas poveikis saugomoms teritorijoms, kurio neįmanoma išvengti dėl poligonų įkūrimo, jų statinių ir(ar) įrenginių statybos, poligonų teritorijų parengimo karinių mokymų ir pratybų veiklai ir šios veiklos vykdymo, būtų kompensuojamas įsteigiant lygiavertes saugomas teritorijas toje savivaldybėje, kurios teritorijoje buvo padarytas neigiamas poveikis saugomoms teritorijoms.“ Nepritarti Poligonų teritorijose saugomų teritorijų poreikis dėl jų perkėlimo vertinamas ir vykdomas Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka (atsakinga Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM). Pažymėtina, kad neretai saugomų teritorijų veikla yra suderinama su karinėse teritorijose vykdomomis veiklomis. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Šilalės rajono savivaldybės meras,
teritorija, kurioje numatytas poligonas, negali būti apibrėžta kaip mokymų laukas, skirtas taktinėms pratyboms;
nurodyto pakeitimo, prašoma Įstatyme aiškiai apibrėžti, kas yra lengvasis manevrinis poligonas ir aiškiai reglamentuoti, kad toks poligonas ateityje netaps kitokio pobūdžio kariuomenės zona.
Įstatyme turi būti aiškiai apibrėžtas tokio poligono veiklos pobūdis, konkrečiai nurodant lengvojo manevrinio poligono statusą, galimų kirtimų maksimalias procentines ribas teritorijoje, patekimo į mišką rekreaciniais tikslias galimybes, susitarimus su medžiotojų būreliais. Įstatyme pasigendama užtikrinimo, kad nebus vykdomi neribojami miško kirtimai bei nevyks kovinis šaudymas (tik imitaciniai šoviniai bei sprogmenys); Įstatyme turi būti numatytas aiškus saugiklis, jog ateityje, norint keisti lengvojo manevrinio poligono pobūdį, ribas, leidimus ir kt., negali būti atlikti tik pakeitimai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos vienašališku sprendimu, o visi pakeitimai būtų galimi tik iš naujo suderinus su Šilalės rajono savivaldybe ir gyventojais bei dėl šių pakeitimų iš naujo būtų balsuojama Lietuvos Respublikos Seime. Pritarti iš dalies Dėl įvertinimo, kaip turi būti apibėžta teritorija, kurioje numatytas poligonas, siūloma spręsti pagrindiniam komitetui, nes tai nėra KRK kompetencija. Dėl siūlymo nurodyti galimų kirtimų maksimalias procentines ribas poligono teritorijoje, užtikrinti, kad nebus vykdomi neribojami miško kirtimai ir nevyks kovinis šaudymas siūloma:
dalimi: „6. Poligonų teritorijose miško kirtimai, siekiant užtikrinti poligonų efektyvų naudojimą, negali viršyti 15 procentų poligono teritorijos bendro ploto.“ Projekto 7 straipsnio 6 dalį laikyti 7 dalimi. 2. Papildyti Projekto 8 straipsnį 8 dalimi: „8.
Poligonų teritorijose karių ir karinių vienetų mokymams ir pratyboms karinė technika ir ginklai naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis (imitaciniais šaudmenimis, pirotechninėmis, šviesos ir garso imitavimo, dūminėmis ir kitomis kovinės aplinkos imitavimo priemonėmis).“
2Šilalės rajono savivaldybės meras,
keisti numatyto poligono teritorijos ribas, t. y. Ringių girininkijoje esančius miško kvartalus 68, 69, 71, 72, 73, 74, 75 neįtraukti į numatomo poligono teritoriją; Pritarti iš dalies Žr. išvados 3.2 p. argumentus. Papildomai, pagrindiniam komitetui siūloma apsvarstyti galimybę neįtraukti į poligono teritoriją Ringių girininkijoje esančio miško kvartalo Nr. 71. 3. Šilalės rajono savivaldybės meras,
turto gyventojais ir medžiotojais dėl populiacijos balansavimo veiklos – svarstyti atskira tvarka ir rasti bendrą sprendimą. Pritarti iš dalies. Kiekvienu atveju buvo ieškoma sutarimo ir bent iš dalies yra pritarta daugumai pasiūlymų. KRK 2024-09-25 padarė šio įstatymo projekto svarstymo komitete pertrauką tam, kad AM parengtų Medžioklės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. 2024-01-01 įregistruotas Medžioklės įstatymo 8, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4189, kurį planuojama pateikti Seime artimiausiu metu. 4. Pagėgių savivaldybės meras,
gyvenančių gyventojų saugumą dėl jame vykdomų veiklų, prašome įstatyme aiškiai apibrėžti, kas yra lengvasis manevrinis poligonas ir taip pat užtikrinti, kad šis poligonas ateityje nepavirs kitokio pobūdžio kariuomenės zona. Teisės akte turi būti aiškiai apibrėžtas veiklos pobūdis, nurodant konkretų lengvojo manevrinio poligono statusą. Spręsti pagrindiniam komitetui. Pasiūlyme pateikiamas klausimas nėra KRK kompetencija. 5.
5Pagėgių savivaldybės meras,
teritorijos, prašome planuojamo poligono ribas pakoreguoti, kad jos būtų toliau nuo gyventojų sklypų (žr. žemėlapyje A arba B ir C variantai). Pritarti Tauragės karinio poligono teritorijos ribos patikslintos, atitraukiant planuojamo įkurti poligono teritorijos ribas nuo gyvenamųjų teritorijų. 6. Pagėgių savivaldybės meras,
į tai, kad kariniams mokymams jau kurį laiką yra naudojamas vietinės reikšmės kelias Nr. PG2028 ir kiti miško keliai, prašome minėtą kelią ir kelius aplink poligono teritoriją tinkamai sutvarkyti. 4. Dėl šiuo metu mokymams naudojamo vietinės reikšmės kelio Nr. PG2028 per Aušgirių k., vietos gyventojai susiduria su keliamų dulkių ir skleidžiamo garso problema, todėl prašome apsvarstyti galimybę išasfaltuoti šią vietinės reikšmės kelio 1.4 km. atkarpą. Pritarti iš dalies Vietinės reikšmės kelių objektų, vedančių į krašto apsaugos sistemos objektus, arba vietinės reikšmės kelių objektų, būtinų priimančiosios šalies paramos poreikiui užtikrinti, rekonstravimas (remontas, tvarkymas) gali būti finansuojami iš Kelių priežiūros ir plėtros programoje numatytų lėšų, taip pat KAM skiriamų lėšų vietinės reikšmės keliams. Esant poreikiui tvarkyti vietinės reikšmės kelių objektus, vedančius į krašto apsaugos sistemos objektus, jie tvarkomi pagal sudaromus prioritetus. 7. Pagėgių savivaldybės meras,
atsiradimo nuvertės privati žemė ir kitas gyventojų turtas, todėl prašome įvertinti gyventojų siūlymą ir, siekiant bendro kompromiso iš dalies padengiant patirtus nuostolius dėl turto nuvertėjimo, didinti išmokas ūkininkams už aplink poligoną esančias žemes. Taip pat prašome svarstyti galimybę didinti skiriamos paramos intensyvumą investiciniams projektams (šiuo metu yra finansuojamas 60-70 proc. rėmimas, todėl siūlome didinti dar 20 proc. rėmimą, kas turėtų sudaryti 80-90 proc.). 6.
atsiradimo vietos ūkininkai patirs nuostolius vykdant įprastą ūkinę veiklą, prašome apsvarstyti galimybę pakeisti žemės paskirtį iš mažo nepalankumo į didelio nepalankumo aplink poligoną esančioje teritorijoje, tokiu būdu iš dalies kompensuojant patiriamus nuostolius. 7. Ūkininkams, kurių žemė yra užstatyta bankams, siūlome kompensuoti nuvertėjimo skirtumą (refinansuoti). 8. Galima numatyti, kad dėl poligone vyksiančių veiklų nebeliks galimybės auginti gyvulių, todėl prašome įvertinti galimybę pakeisti žemės paskirtį iš gyvulininkystės į augalininkystės tokiu būdu suteikiant leidimą ūkininkams arti žemes. Pritarti iš dalies. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 133 straipsnio 2 punktu, nustatoma krašto apsaugos objektų apsaugos zona, t. y. 100 m pločio žemės juosta nuo krašto apsaugos objekto (žemės sklypo ribos). Poligonų teritorijų ribos buvo pakoreguotos pagal gyventojų prašymus daugiau nei 100 metrų, taigi, žemės ūkio ar kita veikla subjektams nebus ribojama. Pažymėtina, kad žemės ūkio veikla nėra ribojama ir tais atvejais, kai teritorija patenka į 100 m pločio žemės juostą nuo krašto apsaugos objekto, tačiau tada reikalingas KAM pritarimas tik dėl tam tikrų tikrų veiklų vykdymo. KAM nurodė, kad dėl keičiamų poligonų teritorijų ribų šiuo metu vykdoma veikla nebus trikdoma, taip pat atkreipė dėmesį, kad žemės paskirtis keičiama pagal savivaldybių teritorijų bendruosius planus ir tai nėra šio įstatymo projekto reguliavimo dalykas. Žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertė nustatoma atsižvelgiant į žemės našumo balą, sklypo plotą, patekimą į žemės sklypą. Pažymėtina, kad nei vienas iš šių vertinamų duomenų nekinta. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad veikla nebus ribojama, teisinio pagrindo ūkininkams mokėti kompensacijas arba jas padidinti, inicijuoti žemės paskirčių keitimio procedūras ar numatyti kitas išimtines priemones interesų, kurie nėra pažeidžiami, užtikrinimui, nėra. 8.
8Pagėgių savivaldybės meras,
poligone nebus šaudoma tikrais šaudmenimis. Pritarti. Siūloma: Papildyti Projekto 8 straipsnį 8 dalimi: „8. Poligonų teritorijose karių ir karinių vienetų mokymams ir pratyboms karinė technika ir ginklai naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis (imitaciniais šaudmenimis, pirotechninėmis, šviesos ir garso imitavimo, dūminėmis ir kitomis kovinės aplinkos imitavimo priemonėmis).“
9Pagėgių savivaldybės meras,
10Skatinant žiedinę ekonomiką,
esant poreikiui, siūlome su vietiniais ūkininkais sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis ir apsvarstyti galimybę Lietuvos kariuomenei įsigyti jų užaugintą produkciją. Atsižvelgti. Visi Lietuvos kariuomenės įsigijimai vykdomi Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, prašymas sudaryti išimtines sąlygas vienai suinteresuotų asmenų grupei teikti produkciją viešąjąm subjektui pažeistų viešųjų pirkimų principus. 10. Pagėgių savivaldybės meras,
gyvena šalia karinio poligono ir dėl to jaučia nerimą, prašome apsvarstyti galimybę įrengti slėptuves vietos gyventojams. Atsižvelgti. Karinių poligonų buvimas šalia gyvenamųjų teritorijų užtikrina tų pačių gyventojų saugumą. Slėptuvių poreikį vertina kompetentingos valstybės institucijos. Siūlymui nėra galimybių pritarti ir dėl to, kad tai nėra šio Projekto reguliavimo dalykas. 11. Pagėgių savivaldybės meras,
savivaldybės teritorijos, besiribojančios su kariniu poligonu, schemą. Pritarti. Detalios planuojamų įkurti karinių poligonų teritorijų ribos pateikiamos teisės akto prieduose. 12. Pagėgių savivaldybės meras,
ir karinio poligono teritorijos ribų schemą prašome juos suderinti su Pagėgių savivaldybės meru ir gyventojais. 14.
14Teisės akte turi būti numatyta,
kad visi pakeitimai, susiję su lengvojo manevrinio poligono pobūdžiu, ribomis, leidimais ir kt., galimi tik iš naujo suderinus su Pagėgių savivaldybės meru ir gyventojais. Atsižvelgti. Įgyvendinant Valstybės gynimo tarybos nutarimą, Lietuvos kariuomenės Šilalės karinis poligonas ir Lietuvos kariuomenės Tauragės karinis poligonas bus įkuriami įstatymu. Visi gyventojų prašymai, pateikti raštu, buvo iš esmės įvertinti įstatymo projektų rengėjų. Teisės aktų projektų rengimą reglamentuojantys teisės aktai jau numato pareigą teisės aktų projektus derinti viešai teisės aktų informacinėje sistemoje, o įstatymai keičiami Seimui priimant įstatymus. 13. Tauragės rajono savivaldybės meras,
kitą savivaldybės siūlomą teritoriją poligono steigimui, kurios planas buvo pateiktas 2024-07-12 raštu Nr. 19-2672 „Dėl Tauragėje planuojamo įkurti poligono teritorijos“. Nepritarti. Lietuvos kariuomenė įvertinusi Tauragės rajono savivaldybės mero pateiktą 5547 ha ploto teri-toriją Jurbarko rajone, pateikė šios teritorijos vertinimą ir nustatė, kad siūlomoje teritorijoje atstumai iki artimiausio kito karinio vieneto ir geležinkelio stoties smarkiai apribos tinkamą logistinį dalinio aprūpinimą, atstumas iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos keltų ne tik papildomų sunkumų dėl apsaugos nuo nedraugiškų pajėgų veiklos, tačiau ir didintų rizikas konfliktui taikos metu dėl šalia kitos šalies valstybės sienos atliekamų karinių pratybų ir (ar) mokymų. Taip pat minėtoje teritorijoje yra gausu saugomų gamtos objektų, kurie ribos dalinio veiklą, taip pat ženkliai didesnis besiribojančių aplinkinių gyventojų ir ūkio subjektų skaičius. 14. Tauragės rajono savivaldybės meras,
nekeisti poligono teritorijos, prašome įvertinti Dauglaukio bendruomenės prašymą, kuriuo siūloma pakoreguoti planuojamo poligono ribas, kad jos būtų toliau nuo gyventojų sklypų ir į jas nepatektų rekreacinės teritorijos.
Pritarti. Siūloma atitraukti Tauragės karinio karinio poligono ribas tolesniu nei 100 metrų atstumu nuo gyvenamųjų sodybų ir privačių žemės sklypų, kad gyventojams nereikėtų derinti savo veiksmų ir gauti pritarimą dėl vykdomos ūkinės ir kitokio pobūdžio veiklos, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Tauragės karinio poligono teritorijos riba atitrauktina nuo Dunokų gyvenvietės ir ten esančių kapinių, pavienių gyvenamųjų sodybų bei rekreacinės teritorijos (planuojamo Tauragės karinio poligono plotas sumažėja 259 ha, 19 miško kvartalo dalis, 25 miško kvartalas, 26 miško kvartalo dalis, 27, miško kvartalo dalis ir 40 miško kvartalo dalis). 15. Tauragės rajono savivaldybės meras,
būti tiksliai reglamentuota lengvojo manevrinio poligono sąvoka bei išdėstyti aiškūs poligono veikimo kriterijai ir sąlygos, kad ateityje pasirinkta teritorija nebūtų naudojama kitai paskirčiai ir netaptų kitokio pobūdžio kariuomenės zona. Teisės akte turi būti aiškiai apibrėžtas poligono veiklos pobūdis, veiklos intensyvumas, konkrečiai reglamentuotas lengvojo manevrinio poligono statusas, galimų kirtimų maksimalios procentinės ribos treritorijoje, kas užtikrintų, kad nebus vykdomi neriboti miško kirtimai, taip pat patekimo į mišką rekreaciniais tikslais galimybės bei galimi susitarimai su medžiotojų būreliais. Pritarti iš dalies Dėl įvertinimo, kaip turi būti apibėžta teritorija, kurioje numatytas poligonas, siūloma spręsti pagrindiniam komitetui, nes tai nėra KRK kompetencija.
Dėl siūlymo nurodyti galimų kirtimų maksimalias procentines ribas poligono teritorijoje, užtikrinti, kad nebus vykdomi neribojami miško kirtimai ir nevyks kovinis šaudymas pateikti siūlymai tobulinti įstatymo projektą (žr. išvados 4.1.p. argumentus prie 1,2 pasiūlymų). 16. Tauragės rajono savivaldybės meras,
individualius klausimus su gyventojais, turinčiais privataus turto, ir medžiotojais, dėl populiacijos balansavimo veiklos, prašome svarstyti atskira tvarka ir taip rasti visiems tinkamus sprendimus. Prašome įvertinti galimybę privataus miško teritorijas, kurios patenka į planuojamas poligono ribas ne išpirkti, o kompensuoti natūra kitame valstybės miško sklype. Pritarti iš dalies Žr. išvados 4.3.p. argumentus. Dėl miško kompensavimo natūra – siūloma spręsti pagrindiniam komitetui (žr. išvados 3.1. p. argumentus). 17. Tauragės rajono savivaldybės meras,
numatyta, kad ateityje, norint keisti lengvojo manevrinio poligono pobūdį, ribas, leidimus ir kt., visa tai negali būti vykdoma vienašališku Krašto apsaugos ministerijos sprendimu. Visi planuojami pakeitimai turi būti iš naujo suderinti su Tauragės rajono savivaldybe ir gyventojais bei iš naujo svarstomi Seime. Atsižvelgti. Teisės aktų projektų rengimą reglamentuojantys teisės aktai jau numato pareigą teisės aktų projektus derinti viešai teisės aktų informacinėje sistemoje, o įstatymai keičiami Seimui priimant įstatymus. 18. Tauragės savivaldybės meras 2024-07-09 * Reaguodami į Jūsų pateiktą planuojamo įkurti poligono teritorijos planą Tauragės rajone, Šilinės girininkijoje, atkreipiame dėmesį, kad šioje teritorijoje yra rekreacinių zonų, poilsiaviečių, pažintinių takų bei kapinių.
Atsižvelgdami į tai, prašome poligono įrengimui pasirinkti kitą teritoriją, kurios planą pridedame. Ši teritorija siūloma todėl, kad yra toliau nuo Tauragės miesto ir kitų gyvenviečių, joje nėra prieš tai nurodytų objektų ir privačių valdų, kadangi visą teritoriją apima valstybinis miškas. Šios apibrėžtos teritorijos plotas siektų 5547 ha. Prašome Jūsų įvertinti siūlomą alternatyvą. P.S.
Reaguodami į Jūsų pateiktą planuojamo įkurti poligono teritorijos planą Tauragės rajone, Šilinės girininkijoje, siūlome šią teritoriją padalinti į dvi dalis: vienoje palikti lengvojo manevrinio poligono statusą, o kitoje – mokymo laukų statusą. P.S.
Respublikos Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono įstatymo projektui Nr. XIVP-4028;
ir gynybos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, merų, piliečių ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ar pritarė iš dalies. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Gudauskas. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
Pocius, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Dainius Gaižauskas, Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Andrius Mazuronis, Raimondas Lopata, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas. Kviestieji asmenys: KAM viceministras Renius Pleškys, KAM Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, KAM Logistikos departamento Teritorijų valdymo skyriaus vedėjas Vytautas Paršeliūnas, KAM Logistikos departamento vyr. specialistė Jurgita Urbonaitė, Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vadas brg. gen. Modestas Petrauskas, Lietuvos kariuomenės vado padėjėjas plk. Andrius Jagminas, Aplinkos ministerijos viceministras Kęstutis Šetkus, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė, Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos vedėjas Almantas Vaičiūnas, Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos priežiūros skyrias vedėjas Saulius Tuska, Valstybinės miškų urėdijos Generalinis direktorius Valdas Kaubrė, Valstybinės miškų urėdijos Miškininkystės direktorius Mindaugas Petkevičius, Valstybinės miškų urėdijos Miškotvarkos direktorius Martas Lynikas, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė dr.
Agnė Jasinavičiūtė, Jurbarko rajono savivaldybės vicemeras Edmundas Mačieža, Šilalės rajono savivaldybės meras Tadas Bartkus, Pagėgių rajono savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, Pareiškėjai: Raimundė Gečienė, Linas Metrikis, Irma Naujokienė, Vanda Nauburienė, Iveta Skurvydienė, Bronė Šveisterienė, 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-18 1,2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
pavadinimai dėstytini abėcėlės tvarka. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
31 Projekto
įstatymo 2 ir 5 prieduose nurodyti valstybinės žemės sklypai ir atskirais žemės sklypais nesuformuota valstybinė žemė perduodama patikėjimo teise valdyti, naudoti ir ja disponuoti Krašto apsaugos ministerijai.
Šio įstatymo 2 ir 5 priede nurodytos valstybinės žemės sklypų dalys Projektus įgyvendinančiosios institucijos iniciatyva įregistruojamos Nekilnojamojo turto registre ir patikėjimo teise šios žemės sklypų dalys perduodamos Krašto apsaugos ministerijai. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu teikiamo įstatymo 2 ir 5 prieduose yra nurodomi tiek žemės sklypai, tiek ir žemės sklypų dalys, todėl atitinkamai turėtų būti tikslinamos projekto 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto pirmo ir antro sakinių formuluotės nurodant, kad patikėjimo teise Krašto apsaugos ministerijai perduodamos bei
ir žemės sklypai, nurodyti projektu teikiamo įstatymo 2 ir 5 prieduose. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
35 Tikslintinas projekto 7 straipsnio 3 dalies 6 punktas nurodant, kad Lietuvos kariuomenei patikėjimo teise perduodama ir iš Valstybinės reikšmės kelių sąrašo išbraukiama patikėjimo teise perduota valstybinės reikšmės kelio dalis, kaip tai nurodyta projekto 7 straipsnio 3 dalies 5 punkte, o ne visas valstybinės reikšmės kelias. Pritarti iš dalies Argumentai:
Atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės poreikį bei siekį užtikrinti nepertraukiamą gyventojų susisiekimą su gyvenamomis teritorijomis, siūloma valstybinės reikšmės kelio neperduoti Lietuvos kariuomenei ir palikti jam valstybinės reikšmės kelio statusą. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
dalies 5 punktą išdėstyti taip:
„5) poligonų teritorijose esanti esantys valstybei
nuosavybės teise priklausanti priklausantys valstybinės reikšmės kelio dalis ir vietinės reikšmės keliai ir (ar) jų dalys perduodami Lietuvos kariuomenei patikėjimo teise valdyti, naudoti ir jais disponuoti. Patikėjimo teisė į perduodamą valstybės turtą atsiranda nuo turto valdytojo ir Lietuvos kariuomenės perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos. Valstybinės reikšmės kelio dalis nurodoma šio įstatymo 7 priede. Valstybinės reikšmės kelio dalis ir vietinės Vietinės reikšmės keliai ir (ar) jų dalys ir kiti šį turtą identifikuojantys duomenys nurodomi perdavimo–priėmimo akte;“. 2. Atsisakyti Projekto 7 straipsnio 3 dalies 6 punkto. 3. Atsisakyti Projekto 7 priedo. 4. Seimo
dalyje, 12 straipsnio 1 ir 2 dalys esantis žodis „Projektą“ keistinas žodžiu „Projektus“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Tikslintina projekto 11 straipsnio 1 dalis, vietoje „apygardos administracinio teismo“ įrašant „Regionų administracinio teismo“ pavadinimą. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Vanda Nauburienė 2024-08-27 Kreipiamės į Jus su prašymu atitraukti poligono ribas nuo mūsų gyvenamosios vietos Kuisių kaime, Tauragės raj. Tikslesnis adresas - Kuisių g. 2. Šiuo adresu ne tik gyvename, bet ir vykdome ūkinę veiklą - turime pienininkystės ūkį. Pienininkystė sparčiai Lietuvoje nykstanti ūkio rūšis, nepaisant to, kad Žemės Ūkio ministerija įvardija pienininkystę kaip prioritetinę sritį.
Todėl prašome dar labiau neapsunkinti ir taip nelengvo ir kasdieniniais rūpesčiais ir iššūkiais perpildyto ūkininkavimo. Šiuo metu vykdome kaimo plėtros projektą naujos karvidės statybai. Šis sklypas ribojasi su galima poligono vieta. Bijome perteklinių ribojimų ir reikalavimų iš Lietuvos Krašto apsaugos, kurie tiesiogiai apsunkintų mūsų valdomo sklypo naudojimą ir ūkinę veiklą jame. Bet tai tik viena nerimą keliančių dedamųjų. Kita - vykdomos pratybos, garsai, pasiruošimo pratyboms logistika, karių bei technikos judėjimas baugins gyvulius, kurie ganosi laukuose ir, galimai tuos, kurie laikomi pastatuose. Prie planuojamo poligono preliminarių ribų taip pat yra mūsų ir kitų dviejų išlikusių šiame krašte (iš viso trijų) pienininkystės ūkių vasaros ganyklos. Prie dalies ganyklų privažiavimas yra miško keliu. Šis kelias eina planuojamo poligono pakraščiu. Prašytume atitraukti poligono ribą, kad išliktų pravažiuojamas kasdien miško keliukas. Pabjurus orams ir pakilus vandens lygiui laukais privažiuoti prie vasaros ganyklų tampa sunkiai įvykdoma užduotimi. Transporto priemonės klimpsta durpiniame dirvožemyje. Gadinami drenažai ir pats dirvožemis. Prašytume apsvarstyti ir tokį pasiūlymą. Planuojamo poligono masyve yra platus miško kelias jungiantis Kuisių-Lapynų kaimus su Žukais, Pagenaičiais, Lindikais ir Aušgiriais. Taip pat tai vienintelis pravažiuojamas kelias į Kriokiškius, kai prasideda upės Jūros potvynių laikas. Galbūt poligono riba galėtų eiti šio kelio linija? Tai galėtų būti aiški ir ryški poligono ribų linija. Poligonas būtų atitrauktas giliau į mišką, neturėtų tiesioginės ribos su Kuisių kaimu ir mes, bendruomenės nariai, bei pieninę veiklą vykdantys ūkininkai šiame krašte jaustumėmės užtikrinčiau tiek dėl Lietuvos saugumo, tiek dėl savo ateities ir toliau ūkininkaujant.
Norėtume tikėti, kad yra įmanoma suderinti vietos gyventojų, ūkininkaujančių ir dirbančių žmonių gerovę su Lietuvos saugumu. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į pasiūlymą, būsimo Tauragės karinio poligono teritorijos riba pakoreguota sumažinant poligono teritorijos plotą 250 ha: išimtas 47, 59 miško kvartalai ir dalis 16, 60 ir
prašymą dėl poligono teritorijos ribų atitraukimo tiek siekiant užtikrinti susiseikimą, tiek atitraukimą nuo gyvenamųjų teritorijų. 2. Irma Naujokienė 2024-08-27 Esame Tauragės rajono, Lapynų k. 4 namo gyventojai, labai prašome atitraukti būsimo poligono ribą nuo mūsų gyvenamojo namo bei įvažiavimo į jį. Esant nurodytai poligono ribai neturėsime laisvo įvažiavimo į namus ir visa mūsų sodyba patenka į buferinę zoną. Sodyboje gyvena 9 asmenys tarp kurių 3 mažamečiai vaikai, senjorė, bei turintys negalią. Tikimės kad suprasite situaciją jog gyvenant tokioje miško apsuptoje vietoje gamtos sąlygos dažnai diktuoja gyvenimo sąlygas ir suprasite jog dažnai būna jog audrų metu lūžta medžiai (elektros tiekimas nutraukiamas) ir reikia į namus patekti bent poros keliukų, kas būtų neįmanoma jeigu poligono teritorija būtų tokia kokią siūlote. Mes prašome atitraukti poligono teritorija remiantis kvartalinėmis linijomis kiek įmanoma toliau. Suprantame valstybės saugumas labai svarbu ir besitreniruojantys kariai jau daug metų yra mūsų gyvenimo dalis, tačiau bijome būti absorbuoti poligono ir buferinės zonos iš visų sklypo pusių. Taip pat likusių
tokio valstybės sprendimo.
Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, būsimo Tauragės karinio poligono teritorijos riba pakoreguota sumažinant poligono teritorijos plotą 250 ha: išimtas 47, 59 miško kvartalai ir dalis 16, 60 ir
Lapynų, Petkaičių, Skirgailų, Kuisių, Meižių, Balandiškių kaimų gyventojai 2024-09-06 Susipažinę su viešai pateikta KAM informacija apie naujų poligonų steigimą Tauragės ir Šilalės rajonuose, kreipiamės į įstatymų leidėjus ir sprendimų priėmėjus ir prašome svarstyti mūsų pateiktus klausimus ir siūlymus dėl viešojo intereso ir privačių gyventojų interesų optimalaus suderinimo poligonų įstatymo rengimo ir poligonų infrastruktūros planavimo, įrengimo bei eksploatavimo procesų metu. Lietuvos Respublikos (LR) teisės aktų numatyta tvarka tikimės gauti atsakymus į mūsų užduotus klausimus. Tikimės ir lauksime informacijos apie tai, kaip į mūsų pateiktus siūlymus bus atsižvelgta, priimant sprendimus dėl naujųjų poligonų veiklos teisinio reglamentavimo. Esame įsitikinę, kad poligonų veikla darys poveikį kiekvieno iš mūsų, gyvenančių teritorijoje, besiribojančioje su naujai steigiamais poligonais, kasdieniniam gyvenimui. Cituojame naujausią KAM informaciją iš internetinės svetainės http://kam.lt/duk/ , cituojamą tekstą pažymėjome žvaigždute*, po citata pateikėme savo klausimus ir siūlymus. * „Planuojama, jog Tauragės ir Šilalės kariniuose poligonuose vyks Lietuvos kariuomenės karinės technikos manevravimo ir taktinio judėjimo pratybos. Šie poligonai nebus visiškai uždara karinė teritorija, todėl, kai nevyks mokymai, bus galima lankytis, grybauti, uogauti ir poilsiauti. Šaudyklų poligono teritorijoje nebus, o kovinis šaudymas nevyks. Didesnio masto pratybos šiuose poligonuose vyktų tik iki 5 kartų per metus ir truktų iki 10 dienų, o aktyvūs veiksmai būtų ganėtinai trumpi, todėl nepatogumai būtų laikini.
Mažesnės apimties pratybos vyktų nuolat. Poligono teritorija nebūtų uždara lankymuisi. Apie laiką, kada būtų galima lankytis teritorijoje, gyventojai būtų aiškiai informuojami.“ Siūlymai ir klausimai:
per metus didesnio masto pratybų poligone gali ženkliai sutrikdyti kasdienį mūsų gyvenimą, nes jos turėtų vykti kiekvieną savaitę apvalius metus. Prašome aiškiau apibrėžti pratybų trukmę ir sezoniškumą, kad galėtume suderinti viešąjį gynybos interesą su privačiais darbo, ugdymo, gydymo, sveikatinimo, rekreacijos ir kitais gyvybiniais bei kasdieniniais gyvenimo poreikiais. 2) Kokias dar būdais ir priemonėmis ( be informacinių stendų ir įspėjamųjų ženklų) rajono gyventojų bendruomenės bus informuojamos apie didesnio masto bei mažesnės apimties pratybas poligone? 3) Ar KAM informaciją apie pratybų pobūdį ir dažnumą galima laikyti teisinga ir neprieštaraujančia teisinei logikai, kadangi joje rašoma, kad gyventojai, norintys patekti į Šilinės mišką, joje galės poilsiauti, uogauti ir grybauti, tačiau kaip tai bus įgyvendinama praktiškai, jei poligone mažos apimties pratybos vyks nuolat? 4) Kadangi KAM informacijoje visuomenei rašoma, kad poligone gyventojai lankytis galės, klausiame, ar galės gyventojai lankytis Šilinės miške mažųjų pratybų metu, ar jiems bus saugu tame miške lankantis mažos apimties pratybų metu, ar lankytojams galės būti skiriamos baudos miško lankytojams mažos apimties pratybų metu atvykusiems į poligono teritoriją? * „LDK valstybės sienos atkarpa (kultūros vertybė) ir Dunokų kapinės būtų saugomos ir nebūtų įtrauktos į poligono teritoriją.
Diskusijos toliau bus tęsiamos Seime, o savivaldybės ir vietos bendruomenės galės teikti savo siūlymus.*Krašto apsaugos ministerija vertins pateiktus Tauragės gyventojų pasiūlymus ir galimybes koreguoti numatomo įsteigti Tauragės poligono ribas, pavyzdžiui, kad poligono teritorija iš visų pusių nesiribotų su Dunokų kapinėmis. Bus nustatoma krašto apsaugos objektų apsaugos zona, t. y. 100 m pločio žemės juosta nuo krašto apsaugos objekto (žemės sklypo ribos). Veikla, tokia kaip statyti ar rekonstruoti statinius, sodinti želdinius, galėtų būti vykdoma gavus Krašto apsaugos ministerijos pritarimą.“ Siūlymai:
1) Sutinkame, kad mirusių žmonių palaidojimo vietų nereikėtų įtraukti į poligono teritoriją. Kalbant apie gyvųjų poreikius, siekiame, kad būtų išlaikytas teisiškai pagarbus požiūris į gyventojų nuosavybę ir jų amžių, būtų išlaikytas saugus atstumas nuo poligono ribų iki gyventojų nuosavybėje esančių žemės sklypų ribų. Manome, kad gerbiant konstitucinę gyventojų teisę į privačią nuosavybę, reikėtų priimti sprendimus ir numatyti krašto apsaugos zonas, nesiribojančias su privačiais žmonių sklypais, kaip tai ketinama padaryti su Dunokų kapinių teritorija.
Gyventi nuosavos žemės sklypuose pagal LR, savivaldybės nustatytus teisės aktus ir papildomai - pagal Krašto apsaugos ministerijos bei Lietuvos kariuomenės nustatytas taisykles mums būtų itin nepatogu ir nepriimtina, nes ne visi besiribojančių su būsimu poligonu žemės valdų savininkai turi prieigą prie interneto ar moka juo naudotis, kad be sunkumų galėtų derinti savo ūkinius reikalus su Krašto apsaugos ministerija ar kariuomene. Antra vertus, manome, kad Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė turi svarbesnių darbų, nei statybų, sodinių priežiūros, gyvulių ganymo, tvorų tvėrimo reikalų derinimas su poligono kaimynystėje gyvenančiais Lietuvos piliečiais. 2) Krašto apsaugos objektų zoną, tose vietose, kur ji ribojasi su gyventojų privačios žemės sklypais, patraukti į poligono pusę per visą jos plotį 100 metrų ir tokiu būdu išvengti perteklinių kontaktų su gyventojais dėl jų ūkinių reikalų derinimo su Lietuvos kariuomene ar KAM. *
„Valstybei priklausančius kelius valdo ir prižiūri AB „Via Lietuva“. Teisės
aktuose nenumatyta naudoti Krašto apsaugos ministerijai skiriamų asignavimų šių kelių priežiūrai ar jų pagerinimui, tačiau svarbu pažymėti, kad karinių pratybų metu ir joms pasibaigus Lietuvos kariuomenė, pasitelkdama kariniuose poligonuose turimą inžinerinę karinę techniką, tvarko pažeistus žvyro dangos kelių ruožus, stengdamasi nesukelti nepatogumų vietos gyventojams.“ Klausimai:
vadovaujantis bus vertinamas poligonui naudojamų kelių pažeidimo mastas ir pažeistų kelių skubus sutvarkymas? 2) Ar kelių pažeidimo dėl poligono veiklos vertinimo ir sutvarkymo procesuose bus numatomas Tauragės rajono savivaldybės, Tauragės rajono kaimiškosios seniūnijos dalyvavimas?
priimami, nagrinėjami ir tenkinami Tauragės rajono gyventojų skundai dėl pažeistų susisiekimo kelių ir dėl to įvykusių autoįvykių, negalėjimo vykti į darbą, valdžios, ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigas, dėl poligono veiklos sukeltų eismo kliūčių sugadintų automobilių ir patirtos kitos materialinės ir nematerialinės žalos vertinimo ir atlyginimo? 4) Kokiais teisės aktais turės vadovautis specialiosios pagalbos tarnybos, vykdamos pas rajono gyventojus, gyvenančius su poligonu besiribojančiose teritorijose, kai poligono veiklų metu bus naudojamas pagrindinis kelias ir žvyruoti servitutiniai keliai? 5) Kaip vyks viešojo transporto, taksi, individualių automobilių eismas poligono keliuose ir su poligonu besiribojančiuose servitutiniuose keliuose į privačius gyventojų sklypus kariuomenės pratybų metu, jei poligono reikmėms bus naudojamas vienintelis galimas susisiekimo kelias? * „Taip, žemės naudojimo paskirtis iš miškų ūkio paskirties būtų keičiama į kitos paskirties žemę ir nustatomas naudojimo būdas – teritorija krašto apsaugos tikslams (pagal specialaus įstatymo nuostatas, t. y. nerengiant teritorijų planavimo dokumentų).“ Klausimai:
miško žemės paskirtis į kitos paskirties žemę nebus pretekstu ją naudotis nekontroliuojamai ir netinkamai-ardyti miško paklotę, skruzdėlynus, vabzdžių ir gyvūnų buveines ir tokiu būdu pakenkti poligonui paimto miško bioįvairovei ir gamtos suformuotam landšaftui- Šilinės girios kopiniam miškui? Informuojame, kad Dauglaukio kaimo gyventojų bendruomenė „Gimtinė“ nuolat prižiūri Šilinės mišką, lankytojai susirenka šiukšles, bendruomenė drauge su miškininkais vykdo gyventojų švietimą ir miško gaisrų prevenciją, bendruomenė buvo išsireikalavusi draudimo miško paklotę ardantiems keturračiams važinėti ne miško keliais.
Šilinės miškas yra neatsiejama dalis saugomos „Natura 2000“ teritorijos Karšuvos girioje, Šilinės miško žemės plotas- 4473 ha, jame 65 ha ekologiškai vertingų miško sklypų, 43,4 ha pelkinių pušynų, 8,4 ha natūralių miško pelkių, 14 saugomų augalų ir grybų rūšių, 20 kertinių buveinių, todėl, net pakeitus valstybinio miško statusą, poligone privalės išlikti miškas su jam taikomomis ES ir LR teisės aktuose numatytomis gamtos apsaugos priemonėmis ir jų kontrole. 2) Kas vykdys poligonui valstybės perduoto miško apsaugos kontrolę, kaip bus vertinami ir atkuriami pažeistos gamtos plotai? KAM informuoja apie įsipareigojimą po pratybų atstatyti pažeistus kelius ir pripažįsta gamtą žalojantį poligono poveikį, todėl turėtų aiškiai reglamentuoti ir pažeistos gamtos vertinimą bei atkūrimo galimybes. Vis dėl to, jei nebus atliktas poveikio aplinkai vertinimas, vargu bau bus įmanoma net sužinoti antropogeninio poveikio miško kraštovaizdžiui ir bioįvairovei faktus, o ir nebūtų teisinio precedento žalos miškui įvertinimui ir atlyginimui, kai žalos išieškotojas yra valstybė ir viešas visuomenės interesas. 3) Siūlome LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui inicijuoti poveikio aplinkai vertinimo procedūras būsimų naujų poligonų teritorijoms iki poligono įstatymo priėmimo ir tuo būdu atlikti savo pareigą visuomenei, užtikrinant, kad valstybės gynimo ir gyventojų saugumo interesai būtų įvertinti kaip teisėti ir lygiaverčiai, optimaliai suderinti bei patenkinti, o gyventojams nebūtų padaryta nepageidaujama „gretutinė žala“ (collateral damage), kalbant kariškių terminais.
„*Jei būtų padaryta žala saugomoms teritorijoms, būtų
įsteigiamos lygiavertės saugomos teritorijos kitose vietose.“ Klausimas: Ar teise ir mokslu pagrįstas pažadas, kad lygiavertę sunaikintai ar pažeistai saugomą teritoriją realiai įmanoma įsteigti, taip pavyzdžiui kapinės, istorinės valstybės sienos riboženkliai arba per šimtmečius gamtos suformuoti saugomos bioįvairovės miškai su kopiniu reljefu, natūralios pelkės ir kitos natūralios gyvūnijos ir augalijos buveinės? Siūlymas:
Jei būtų padaryta žala saugomoms teritorijoms, turi būti nedelsiant užtikrinamas LR ir ES teisės aktų numatytas padarytos žalos masto įvertinimas, po kurio sektų atitinkamos teisinės pasekmės, atsakomybė žalą padariusiam subjektui, tokiu atveju apie žalos atlyginimą spręstų teismas. * „Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono teritorijos nebūtų aptvertos tvoromis, tačiau jos bus pažymėtos įspėjamaisiais ženklais (stulpais su informacija „Poligono teritorija“ ir
(arba) „Pavojingos teritorijos riba”) ir informaciniais stendais, kuriuose pateikiama informacija apie lankymosi kariniame poligone, pavojingoje teritorijoje taisyklės, atsakomybė už taisyklių nesilaikymą, kontaktinė informacija.
Karinių pratybų metu būtų ribojamas eismas poligono teritorijoje, tačiau būtų užtikrintas susisiekimas kitais, jau esančiais, keliais.“ Klausimas:
reikšmės kelių, regioninio kelio, Dauglaukio kaime numatyta pastatyti informacinius stendus su išsamiai ir suprantamai parašytomis poligono taisyklėmis ir ribojimais? 2) Kokią kontaktinę informaciją ketinate skelbti informaciniuose stenduose? Manome, kad tą klausimą reikėtų derinti su visuomene. Lauksime rašytinio atsakymo į kreipimąsi šiais adresais: [email protected], [email protected], [email protected] ir žemiau šiame puslapyje nurodytais elektroninio pašto adresais. Pritarti iš dalies Pritarti pasiūlymui „išimti“ Dunokų kapines ir LDK valstybės sienos atkarpą (kultūros vertybę) iš Tauragės karinio poligono teritorijos bei atitraukti Tauragės karinio poligono teritorijos ribą nuo ten esančių pavienių gyvenamųjų sodybų ir rekreacinės teritorijos.
Planuojamo Tauragės karinio poligono plotas sumažėja: 259 ha (išimta 19 miško kvartalo dalis, 25 miško kvartalas, 26 miško kvartalo dalis,
miško kvartalų dalis) ir 250 ha (išimti 47, 59 miško kvartalai ir dalis 16,
Viešvilės rezervato buferinės rezervato zonos – 71 ha, poligono teritorijos riba nustatoma tarp miško kvartalų 56, 68 ir 57, 69 (iki 2022-12-31 buvo 50,
susisiekimo su gyvenamosiomis teritorijomis, į Tauragės karinio poligono teritoriją nėra įtraukiamas valstybinės reikšmės kelias, o taip pat siūloma nustatyti kelio servitutus Sakalinės miške, Jūravos miške ir Jurbarko miške. Pritarti informacinių stendų įrengimui, siekiant informuoti visuomenę apie lankymosi kariniame poligone sąlygas ir tvarką. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pratybos ir mokymai yra planuojami metams į priekį ir planas tikslinamas kas ketvirtį. Atsižvelgiama į valstybines ir religines šventes – jų metu pratybos, darančios įtaką visuomenės veiklai, neplanuojamos. Karių karinis rengimas planuojamas įvairiomis metų, oro ir paros sąlygomis. Paprastai karių karinis rengimas vykdomas įprastos darbo dienos režimu, bet esant poreikiui organizuojamos ir tamsiojo paros meto pratybos. Apie visų planuojamų pratybų tęstinumą visuomenė yra informuojama pateikiant ateinančio mėnesio pratybų planus su nurodytu laiku toms savivaldybėms, kurių teritorijose yra kariniai poligonai.
Savivaldybės savo ruožtu viešina informaciją įvairiomis informavimo priemonėmis (skelbia savivaldybės interneto svetainėje, skelbimų lentose, vietinėje spaudoje, per vietos radiją ir televiziją). Taip pat ši informacija skelbiama informaciniuose stenduose, esančiuose prie kelių, vedančių į karinio poligono teritoriją. Dėl visų, įskaitant ir pačių asmenų saugumo mokymų ir pratybų metu nerekomenduojama lankytis poligono teritorijoje. Tačiau tais atvejai, kai vyks nedidelės apimties pratybos, kurios neapims veiksmų visoje planuojamo poligono teritorijoje, asmenų lankymasis nebus ribojamas ar draudžiamas. Nepritarti pasiūlymams dėl išankstinio gyventojų informavimo apie būsimus mokymus, jų pobūdį, laiką, trukmę ir pan. Vietinės reikšmės kelių objektų, vedančių į krašto apsaugos sistemos objektus, arba vietinės reikšmės kelių objektų, būtinų priimančiosios šalies paramos poreikiui užtikrinti, rekonstravimas (remontas, tvarkymas) gali būti finansuojami iš Kelių priežiūros ir plėtros programoje numatytų lėšų, taip pat Krašto apsaugos ministerijai skiriamų lėšų vietinės reikšmės keliams. Esant poreikiui tvarkyti vietinės reikšmės kelių objektus, vedančius į krašto apsaugos sistemos objektus, jie tvarkomi pagal sudaromus prioritetus. Karinių pratybų metu ir joms pasibaigus Lietuvos kariuomenė, pasitelkdama kariniuose poligonuose turimą inžinerinę karinę techniką, tvarko pažeistus žvyro dangos kelių ruožus, stengdamasi nesukelti nepatogumų vietos gyventojams. Tauragės karinio poligono teritorijoje žemės sklypų miškų ūkio paskirtis bus keičiama į kitos paskirties žemę, tačiau tai neturės įtakos miško naudmenų buvimui. Lietuvos kariuomenės poreikiai yra miškinga teritorija skirta manevravimo vykdymui.
Atsižvelgiant į tai siūloma numatyti tik esamo miško retinimo (iki 15 % nuo bendro karinio poligono teritorijos ploto) darbus karinių mokymų manevravimo tikslais. Atkreiptinas dėmesys, kad 15 procentų riba nuo preliminarios pirminės 5 procentų ribos pakito dėl to, kad:
1) atsižvelgus į suinteresuotų asmenų prašymus poligonų teritorijų ribos sumažėjo net 900 ha., kas procentine išraiška atitinka pirminį siūlymą (Tauragės poligono atveju plotas sumažėjo 13 proc., o Šilalės poligono – 12,5 proc.);
2) Lietuvos kariuomenė atsisakė 28 žemės sklypų artilerijos pozicijoms įrengti Šilalės rajone, kurios bus įrengiamos kuriamame Šilalės kariniame poligone. 4. Raimundė Gečienė 2024-08-27 Esame informuoti, kad yra ruošiamas įgyvendinimui Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono įstatymo projektas Nr. XIVP – 4028. Susipažinę su teritorija žemėlapyje išsiaiškinome, jog poligono ribos Kreivių kaime atsiduria šalia mano sodybos ties 68 miško kvartalu. Kitų kaimynų ties 71 kvartalu. Šią sodybą, savo gimtinėje paveldėjau po neseniai mirusios Mamos mirties. Pastatus rekonstravome, atstatėme, sutvarkėme aplinką, kur kainavo nemažas investicijas. Tikėdamiesi ramaus ir švaraus gyvenimo su šeima regioniniame parke, planavome persikelti iš miesto nuolatiniam gyvenimui. Ir dabar ten didžiąją laiko dalį praleidžiame, nes yra sodas, daržas, gėlės, naminiai gyvūnai. Aš pritariu krašto gynybai ir poligonų steigimui. Tačiau, yra prašymas atitraukti nuo gyvenamųjų sodybų miško kvartaluose 68,69,71 poligono ribas, kiek toliau, bent už 1 km., o ne už 100 m. kaip dabar yra planuojama. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į gyventojų prašymus, Šilalės karinio poligono teritorijos riba yra atitraukta nuo Kreivių kaimo sodybų daug didesniu atstumu, nei planuota anksčiau.
Planuojama, kad atitraukta Šilalės karinio poligono teritorijos riba eis tarp Ringių miško 68, 69 ir 71, 72, 73 kvartalų einančia kvartaline linija ir atstumas nuo gyvenamųjų sodybų bus apie 800 metrų. 5. Vitalijus Drobenko, 2024-09-03 Pagal Lietuvos Respublikos Kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos Kariuomenės Šilalės karinio poligono Įstatymo projektą, yra numatyta steigti karinį poligoną, Tauragės rajono Šakviečio kaimo ribose. Išvažiuojamojo posėdžio metu, kuris vyko Tauragės rajono savivaldybės patalpose 2024-08-21 d., buvo nurodyta, kad niekas nereiškia pretenzijų dėl poligono formavimo ribų, nors tokia problema iš tiesų yra, bet apie ją nėra žinoma. Man nuosavybės teise priklauso sodyba, esanti adresu Laukų g. 3, Šakviečio k. Tauragės r. Pagal steigiam o poligono planą, akivaizdu, kad poligono riba yra numatyta 15 metrų nuo mano sodybos ūkinio pastato, toksai pat atstumas ir nuo mano sodybos žemės sklypo ribos, kas įsteigus poligoną ir pradėjus vykdyti mokymus, akivaizdžiai kels mano nuosavybei tuo pačiu ir man grėsmę. Aplink m ano sodybą, miško masyve yra atlikti melioracijos nusausinimo darbai, kur iškastas melioracijos griovys, akivaizdu kad pažeidus šį griovį atsiras pasekmės, t.y. bus užtvindytas miško masyvas. Manau kad būtų optimalus sprendimas, poligono ribas nustatyti pagal melioracijos griovį, tokiu atveju nekils grėsmė sugadinti melioracijos griovį, tuo pačiu bus apsaugota mano sodyba, kur aš praleidžiu didžiąją savo laiko dalį.
Pagal pridedamą planą, yra mėlyna spalva nubrėkšta melioracijos griovio riba, kurią tikslinga būtų numatyti ir poligono krašto ribą ties mano ir kitomis sodybomis (Antano Laugalio, Stanislovo Kavaliausko) Pritarti Būsimo Šilalės karinio poligono teritorijos ribas atitraukti nuo gyvenamosios sodybos: poligono teritorijos ribos sumažintos 4 miško kvartalu ir 107 miško kvartalo dalimi. 6. Vilius Kiniulis 2024-08-22 Noriu patikslinti 2 klausimo formuluotę kurią jūs ne taip supratote ar nenorite suprasti mano prašymo, cituoju jūsų atsakymą „Su Jūsų sklypu besiribojantys valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypai bus paimti visuomenės poreikiams – Tauragės ir Šilalės kariniams poligonams įkurti, todėl nėra galimybės Jums suteikti kitą miškų ūkio paskirties sklypą greta Jūsų nuosavybės teise valdomo miškų ūkio žemės sklypo“ norimas miško ploto perkėlimas ne gerta esamo poligono teritorijos t.y. iškėlimas iš Ringių miško girininkijos teritorijos (poligono teritorijos) į kitą miško masyvą. Kaip pavyzdys man tinkamas miško masyvas Tauragės rajono savivaldybė (Mažonų seniūnija) Leoniškės miškas arba Tauragės miškas. Didžioji dalis Leoniškės ir Tauragės miško ploto priklauso Tauragės miškų urėdijai, pažymėta raudona linija. Aš kaip Lietuvos pilietis prašau lankstaus kompromisinio sprendimo iš Lietuvos Vyriausybės šiuo klausimu nes noriu turėti savo mišką ne piniginę kompensaciją. Nes gavus piniginę kompensaciją, aš neturiu galimybės nusipirkti 10km spinduliu nuo Mažonų kaimo privataus miško. Pritarti iš dalies Komitetas nepritarė išvadų rengėjų pasiūlytam Komiteto sprendimui „nepritarti“ pareiškėjo pasiūlymui. Balsavimo rezultatai: už-4, prieš-1, susilaikė-4.
Šiuo metu galiojantys įstatymai nenumato galimybės už miško žemės paėmimą atlyginti kitu lygiaverčiu miško žemės sklypu ir numato vienintelį atlyginimo būdą - pinigais. Tokio reguliavimo tikslas – užtikrinti greitą ir efektyvią žemės paėmimo procedūrą tinkamai atlyginant už paimamą visuomenės poreikiams turtą. Atsižvelgiant į pareiškėjo nuogąstavimą dėl visuomenės poreikiams paimamo turto vertės nustatymo, siūlyti Krašto apsaugos ministerijai inicijuoti paimamo turto vertinimo procedūras ir informuoti pareiškėją apie paimamo turto vertę. 7. Linas Metrikis 2024-08-28 Kaip jau kalbėjau per jūsų išvažiuojamąjj vizitą rugpjūčio 21 d. Tauragėje esame (rašau Šakalinės kaimo gyventojų, MTB Tauragė ir Tauragės medžiotojų klubo „Sakalas" vardu) susirūpinę dėl steigiamo Tauragės karinio poligono rytinės pusės ribų. Iš pateikto visuomenei žemėlapio matyti, jog minėtoje rytų pusėje būsimo poligono riba, kuri nubrėžta keliu, 400 metrų juosta, susiliečia su Viešvilės valstybiniu gamtiniu rezervatu. Ko pasėkoje abi valstybinės svarbos teritorijos netenka savo apsaugos zonų, kurio yra numatytos ir atkerta patekimą į tolimesnį mišką bei apriboja susisiekimą su Viešvilės gyvenviete. Tas neįvyktų, jei riba tarp būsimo poligono ir Viešvilės VGR eitų kvartaline linija (kv. nr. 50/51, 56/57, 62/63, žymėjimas paimtas iš medžioklėtvarkos projekto). Šiuo atveju poligonas sumažėtų vos 70 ha plotu, o iš platesnės visuomenės, vietinės bendruomenės, taip pat ir medžiotojų nebūtų atimta galimybė pasinaudoti, kad ir nedidele, bet vis vien maždaug 300 ha teritorija (kv. nr. 57, 63, 66) kurioje be didesnių suvaržymų būtų galima grybauti, uogauti bei medžioti. Prašome įsigilinti ir atsižvelgti į mūsų išsakytas pastabas. Neatmetame ir suinteresuotų asmenų parašų rinkimo galimybės.
Pritarti iš dalies Atsižvelgti į pateiktą siūlymą iš dalies, t.y. atsisakyti Viešvilės rezervato buferinės rezervato zonos – 71 ha, kuriamo Tauragės karinio poligono teritorijos riba nustatoma tarp miško kvartalų 56, 68 ir 57, 69 (iki 2022-12-31 buvo 50, 56 ir 51, 57) einančia kvartaline linija. Tenkinus prašymą visa apimtimi dėl siūlomo teritorijos ploto sumažinimo, nebūtų užtikrinti Lietuvos kariuomenės poreikiai. Poligonai nebus uždara karinė teritorija, todėl, kai nevyks mokymai, joje bus galima lankytis, grybauti ir uogauti (pagal 2000-05-12 LRV nutarimo Nr. 545 20.6 papunktį). 8. Dauglaukio bendruomenė Gimtinė 2024-07-10 Dauglaukio bendruomenės ir Dauglaukio seniūnijos gyventojai nesutinka, kad būsimo poligono riba būtų taip arti gyvenviečių (Dauglaukio, Molynų, Lapynų, Vališkių, Dunokų, Kuisių ir Skirgailų kaimų). Taip pat prieštarauja, kad /poligono teritorijos būtų įtrauktos poilsio zonos (Meižio ir Juodežerio poilsiavietė, Šilinės girininkijos pažintinis takas) ir amžino poilsio vieta Dunokų kapinės. Todėl visų pasirašiusių gyventojų vardu, prašome patraukti numatomo poligono ribą už kelio Tauragė-Žukai (4515) ir išimti Meižio poilsiavietės teritoriją pagal pridedamą žemėlapį. Bendruomenės nuomone, poligonų kūrimas Tauragės savivaldybėje nesuderinamas su Tauragès savivaldybès strateginiuose planuose priimtu žaliuoju kursu Žalia Tauragė. Pritarti iš dalies Pritarti pasiūlymui „išimti“ Dunokų kapines, Meižio poilsiavietės teritoriją iš Tauragės karininio poligono teritorijos. Pritarti iš dalies pasiūlymui atitraukti Tauragės karinio poligono ribas toliau nuo gyvenviečių, bet nepritarti Tauragės karinio poligono teritorijos ribos atitraukimui už kelio Tauragė-Žukai (4515). Atitraukti kuriamo Tauragės karinio poligono teritoriją nuo gyvenamųjų teritorijų: Dunokų, Vališkių, Skirgailių, Petkaičių, Kuisių ir Lapynų. 9.
medžiotojų ir žvejų draugija, 2024-09-24 * Tauragės medžiotojų ir žvejų draugija (toliau tekste – Tauragės MŽD) informuoja, kad
Aplinkos ministerijos atstovais ir medžioklės plotų vienetų ribų sudarymo ir keitimo komisijos pirmininku ir nariais (toliau tekste – MPV komisija). Susitikimo tikslas aptarti medžioklės plotų vienetų ribų kompensavimą dėl karinio poligono steigimo Tauragės rajone. Tauragės MŽD pabrėžia, kad karinio poligono įsteigimas Tauragės rajone – iš esmės pakeičia netgi 3 būrelių/klubų veiklą ir galima milžiniška žala būrelių/kubų tolimesnei veiklai. Norime pastebėti, kad vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, kai iš medžioklės būrelio/klubo yra paimamas MPV, tuomet be viešo aukciono, jiems negali būti kompensuojami atitinkami plotai iš:
1Valstybinių Miškų Urėdijai priklausančių plotų;
medžioklės plotų (neturintys naudotojo);
mokymo medžioklės plotų. Susirinkimo metu buvo prieita bendra išvada, kad būtina inicijuoti 2002 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Nr. IX-966 Medžioklės įstatymo 8 str. (Medžioklės plotų vienetų sudarymas ir jų ribų keitimas) pakeitimo projektą, būtent dėl medžioklės plotų vienetų kompensavimo, kuomet iš būrelių yra paimami MPV dėl valstybinės svarbos objektų vystymo - šiuo atveju Tauragės ir Šilalės karinių poligonų steigimo. To pasekoje,
medžioklės būrelių/klubų pirmininkų susirinkimas, kurio metu Tauragės MŽD būreliams/klubams atsižvelgiant į medžioklės plotų sumažėjimą steigiant karinį poligoną Tauragėje buvo pasiūlyta – MPV tolygiai išdalinti visiems rajono būreliams/klubams. Tauragės MŽD būrelių/klubų pirmininkai vienbalsiai nesutinka keisti MPV ribų ir pabrėžia, kad karinio poligono steigimas apima 3 savivaldybių teritorijų ribas ir keisti MPV ribas tik vieno rajono ribose neįmanoma.
Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, siūlome medžioklės plotų naudotojams netekusiems dalies ar viso medžioklės plotų vieneto Žemės paėmimo visuomenės poreikiams ar įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, įstatymo nustatyta tvarka atlikus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, ypatingos valstybinės svarbos projektus įgyvendinančiosios institucijos siūlymu, kaip kompensaciją skirti medžioklės plotą:
naudotojo;
mokymo medžioklės plotą Šiam pasiūlymui įgyvendinti siūlome teikti Medžioklės įstatymo 8 str. (Medžioklės plotų vienetų sudarymas ir jų ribų keitimas) pakeitimo projektą. Pritarti Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 8, 10 ir 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas yra pateiktas (projekto Nr. XIVP-4189) ir bus svarstomas kartu su šiuo įstatymo projektu. 10. Tauragės rajono Dauglaukio, Lapynų, Petkaičių, Skirgailų, Kuisių, Meižių, Balandiškių kaimų gyventojų kreipimasis 2024-09-27 3,8 Dėkojame už suteiktą galimybę susipažinti su parengtu Tauragės ir Šilalės karinių poligonų įstatymo projektu XIVP-4028 ir Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžių, įvykusių 2024 m. rugsėjo 25 d., metu suteiktą galimybę teikti siūlymus dėl šio įstatymo projekto papildymo. 1) Siūlome papildyti XIVP-4028 įstatymo projekto Antrojo skirsnio 3 str.
pastorintu šriftu: „ Šiuo įstatymu poligonų efektyvų naudojimą užtikrinančių inžinierinių statinių ir įrenginių statyba (įrengimas) ne poligonų teritorijose ir naujų saugomų teritorijų už poligonų teritorijų ribų įsteigimas kompensuojant poligonų teritorijų ribų nustatymo ir jų naudojimo neigiamą poveikį juose esančioms gamtos vertybėms ir ūkinėms, ekonominėms veikloms, kurias poligonų teritorijose ir poligonų apsaugos zonų teritorijose vykdo civiliniai juridiniai ir fiziniai asmenys, pripažįstami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektais.“
XIVP-4028 įstatymo projekto Trečiojo skirsnio 8 str. 6 punktą įrašant tekstą pastorintu šriftu: Saugomų teritorijų įstatymą įgyvendinančios institucijos kartu su Projektus įgyvendinančiąja institucija stebi poligonų teritorijose esančių saugomų teritorijų būklę ir imasi veiksmų, kad neigiamas poveikis saugomoms teritorijoms, kurio neįmanoma išvengti dėl poligonų įkūrimo, jų statinių ir(ar) įrenginių statybos, poligonų teritorijų parengimo karinių mokymų ir pratybų veiklai ir šios veiklos vykdymo, būtų kompensuojamas įsteigiant lygiavertes saugomas teritorijas toje savivaldybėje, kurios teritorijoje buvo padarytas neigiamas poveikis saugomoms teritorijoms.“ Nepritarti Dėl 1 siūlymo: Projekto
valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektais yra pripažįstama civilinių juridinių ir fizinių asmenų ūkinė ekonominė veikla.
Atkreiptinas dėmesys, kad ypatingos valstybinės svarbos projektais pripažįstami energetikos infrastruktūros, transporto infrastruktūros ar krašto apsaugos sričių projektai, kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu Lietuvos Respublikos Seimas pripažįsta valstybei ypač svarbiu ekonominiu ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiu projektu, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektu. Atsižvelgiant į tai, kad už poligono esančiose teritorijose kitų asmenų vykdoma veikla nebus ribojama ir nebus paimama žemė visuomenės poreikiams, kitaip tariant nebus įgyvendinamas joks valstybei svarbus projektas, todėl nėra pagrindo šias teritorijas pripažinti kaip ypatingos valstybinės svarbos projektais. Dėl 2 siūlymo: Poligonų teritorijose saugomų teritorijų poreikis dėl jų perkėlimo vertinamas ir vykdomas Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka (atsakinga institucija Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos).
Be to, apsiribojimas savivaldybės administracinėmis ribomis labai apsunkintų galimybes kompensuoti lygiaverte saugoma teritorija. Galbūt tinkama teritorija pateks į dviejų savivaldybių ribas, galbūt tinkamesnė teritorija bus gretimoje savivaldybėje. Papildžius taip, kaip siūloma, net ir nedidelė naujai steigiamos saugomos teritorijos dalis negalėtų būti gretimoje savivaldybėje. 11. Dauglaukio bendruomenė Gimtinė 2024-10-07 Į Dauglaukio bendruomenę kreipėsi gyventojai su prašymu, perkelti poligono ribą dar šiek tiek toliau nuo Dunokų kapinių (1 priedas), arba toje teritorijoje taikyti mažesnį žmogiškąjį ir techninį triukšmo lygį. Ši nemaloni situacija atsitiko paskutiniųjų pratybų ir laidotuvių ceremonijos metu. Pritarti iš dalies Pagal patikslintą poligono ribų planą riba nuo Dunokų kapinių atitraukta 600 metrų. Pagal pateiktą siūlymą patikslinus Tauragės karinio poligono teritorijos plotas toje dalyje sumažėtų net apie 650 ha (iš dalies atsižvelgus į siūlymą ir atsitraukus poligono teritorijos ribą toje dalyje, plotas sumažėja 259 ha.)
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Šilalės rajono savivaldybės meras 2024-08-21 Susipažinę su Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono įstatymo projektu Nr. Nr. XIVP-4028, teikiame pastabas bei pasiūlymus: 1.
Dėl pavadinimo – siūlome įvertinti, ar teritorija, kurioje numatytas poligonas, negali būti apibrėžta kaip mokymų laukas, skirtas taktinėms pratyboms; Pritarti iš dalies Nepritarti siūlymui teritoriją apibrėžti kaip „mokymų lauką.“ Kariniai poligonai ir karinio mokymo teritorijos skiriasi pagal savo panaudojimo paskirtį, tikslus ir naudojimo intensyvumą. Poligonai skirti nuolatinei karių karinio rengimo veiklai vykdyti, pratyboms organizuoti. Tuo tikslu poligono teritorijose yra įrengiama stacionari infrastruktūra. Atitinkamai dėl šių priežasčių poligono teritorija yra skiriama krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) tikslams, pakeitus žemės naudojimo paskirtį. Tuo tarpu karinio mokymo teritorijose negali būti įrengiama stacionarinė kovinio mokymo ir pratybų infrastruktūra (karinės technikos laikymui skirti statiniai), statomi gynybinės infrastruktūros objektai. Kariniai poligonai karinės technikos pratyboms naudojami pagal Lietuvos kariuomenės rengimo ir tarptautinio bendradarbiavimo planus ir poreikius. Tai yra karinė teritorija, suteikta ir naudojama KAS institucijų reikmėms. Už jos tinkamą valdymą ir naudojimą yra atsakingos KAS institucijos. 2. Šilalės rajono savivaldybės meras
nėra galimybės įgyvendinti 1 punkte nurodyto pakeitimo, prašome Įstatyme aiškiai apibrėžti, kas yra lengvasis manevrinis poligonas ir aiškiai reglamentuoti, kad toks poligonas ateityje netaps kitokio pobūdžio kariuomenės zona. Įstatyme turi būti aiškiai apibrėžtas tokio poligono veiklos pobūdis, konkrečiai nurodant lengvojo manevrinio poligono statusą, galimų kirtimų maksimalias procentines ribas teritorijoje, patekimo į mišką rekreaciniais tikslias galimybes, susitarimus su medžiotojų būreliais.
Įstatyme pasigendama užtikrinimo, kad nebus vykdomi neribojami miško kirtimai bei nevyks kovinis šaudymas (tik imitaciniai šoviniai bei sprogmenys); Įstatyme turi būti numatytas aiškus saugiklis, jog ateityje, norint keisti lengvojo manevrinio poligono pobūdį, ribas, leidimus ir kt., negali būti atlikti tik pakeitimai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos vienašališku sprendimu, o visi pakeitimai būtų galimi tik iš naujo suderinus su Šilalės rajono savivaldybe ir gyventojais bei dėl šių pakeitimų iš naujo būtų balsuojama Lietuvos Respublikos Seime. Pritarti iš dalies Kariniai poligonai karinės technikos pratyboms naudojami pagal Lietuvos kariuomenės rengimo ir tarptautinio bendradarbiavimo planus ir poreikius. Tai yra karinė teritorija, suteikta ir naudojama KAS institucijų reikmėms. Už jos tinkamą valdymą ir naudojimą yra atsakingos KAS institucijos. Karinės teritorijos statusas sudaro sąlygas šioje teritorijoje kariams visapusiškai rengtis karinių operacijų vykdymui. Lietuvos kariuomenė yra atsakinga už karinių pratybų ir mokymų organizavimą bei atlikimą. Ji sprendžia, kokia technika, ginkluotė, imitacinės ir kitos priemonės turėtų būti naudojamos pratybų ir mokymų metu, užtikrinant tinkamą karių pasirengimą įvairių karinių operacijų vykdymui. Įstatyme įtvirtinus lengvojo manevrinio poligono statusą bei nustatant kitus ribojimus, susijusius su karine veikla karinėje teritorijoje, būtų nepagrįstai susiaurinami Lietuvos kariuomenės įgaliojimai veikti karinėje teritorijoje ir iškreipiami karinių teritorijų statuso ypatumai.
Pažymėtina, kad Lietuvos kariuomenė poligonų teritorijose vykdo veiklą, kuri yra griežtai reglamentuota kituose teisės aktuose ir savavališkų veiksmų nesiima (pvz., miškų kirtimai ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad gyventojams nerimą daugiausiai kelia kiek ketinama išmiškinti planuojamų poligonų teritorijos, ar nebus poligonų teritorijose statomos šaudyklos, vykdomos nuolatinės kovinio šaudymo pratybos ir mokymai, siūlytina Projekte apibrėžti procentinį miško kirtimų dydį bei, kad poligonų teritorijose karių ir karinių vienetų mokymams ir pratyboms karinė technika ir ginklai naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis. Pasiūlymas:
Projekto 8 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Poligonų teritorijose miško kirtimai, siekiant užtikrinti poligonų efektyvų
naudojimą, negali viršyti 15 procentų poligono teritorijos bendro ploto.“ 2.Projekto 8 straipsnio 6 dalį laikyti 7 dalimi. 1. Papildyti Projekto 8 straipsnį 8 dalimi:
„8. Poligonų teritorijose karių ir karinių vienetų mokymams ir pratyboms karinė
technika ir ginklai naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis (imitaciniais šaudmenimis, pirotechninėmis, šviesos ir garso imitavimo, dūminėmis ir kitomis kovinės aplinkos imitavimo priemonėmis).“
savivaldybės meras
teritorijos – atsižvelgiant į medžiotojų išsakytas pastabas, siūlome keisti numatyto poligono teritorijos ribas, t. y.
Ringių girininkijoje esančius miško kvartalus 68, 69, 71, 72, 73, 74, 75 neįtraukti į numatomo poligono teritoriją; Pritarti iš dalies Siekiant karių ir pačių medžiotojų saugumo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 545 ,,Dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų“ patvirtintų Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų valdymo ir naudojimo nuostatų 18 punktu, karinio poligono teritorija nėra laikoma medžioklės plotu. Galiojantis reglamentavimas (LRV 200-05-12 nutarimas Nr. 545) nustato, kad poligono teritorijose gali būti vykdomi populiacijos gausos reguliavimo darbai. Lietuvos kariuomenė kartu su KAM yra parengusi bendradarbiavimo sutarties dėl populiacijos gausos reguliavimo darbų vykdymo poligonų teritorijose projektą, kurio nuostatos derintos susitikimų su suinteresuotu medžiotojų klubų/būrelių atstovais. Minėtos sutarties projekte medžiotojų klubas/būrelis (jo paskirti medžiotojų klubo/būrelio nariai, turintys teisę vykdyti medžiojamųjų gyvūnų populiacijos gausos reguliavimo darbus) įgyja teisę prioriteto tvarka poligono teritorijoje vykdyti medžiojamųjų gyvūnų populiacijos gausos reguliavimo darbus toje poligono teritorijoje, kurioje medžiotojų klubas/būrelis kaip medžioklės plotų naudotojas, iki šių medžioklės plotų panaikinimo, turėjo leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose. Atitinkamai, dalyvaujant medžiotojų klubų/būrelių atstovams, bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija ir Aplinkos apsaugos departamentu, aptartas praktinis bendradarbiavimo sutarties nuostatų įgyvendinimas.
Lietuvos kariuomenė yra suinteresuota tokių bendradarbiavimo sutarčių pasirašymu, siekdama užtikrinti pačių karių saugumą dėl galimų susidūrimų su laukiniais gyvūnais. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8, 10 ir 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas yra parengtas ir užregistruotas (projekto Nr. XIVP-4189). Iš dalies pritarti siūlymui pakoreguoti kuriamo Šilalės karinio poligono teritorijos ribas pagal kvartalines linijas: „keisti numatyto poligono teritorijos ribas, t. y. Ringių girininkijoje esančius miško kvartalus 68, 69, 71, 72, 73, 74, 75 neįtraukti į numatomo poligono teritoriją“. Siūlytina nustatyti, kad Šilalės karinio poligono teritorijos riba eis tarp Ringių miško 68, 69 ir 71, 72, 73 kvartalų einančia kvartaline linija. Iš dalies pritarti siūlymui
„išskirtinius, individualius klausimus su turinčiais privataus turto
gyventojais ir medžiotojais dėl populiacijos balansavimo veiklos – svarstyti atskira tvarka ir rasti bendrą sprendimą.“ Šilalės karinio poligono teritorijos ribos iš esmės pakoreguotos pagal gyventojų prašymus atitraukti poligono teritorijos ribas nuo gyvenamųjų teritorijų. Medžiotojams pateiktas bendradarbiavimo susitarimo projektas, kurio nuostatos ir praktinis populiacijos gausos reguliavimo darbų vykdymas aptartas ir su Aplinkos ministerijos bei Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos. 4. Šilalės rajono savivaldybės meras
gyventojais ir medžiotojais dėl populiacijos balansavimo veiklos – svarstyti atskira tvarka ir rasti bendrą sprendimą. Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono įstatymo projektas Nr. Nr.
Nr. XIVP-4028 yra aktualus Šilalės rajono savivaldybei bei rajono gyventojams, Šilalės rajono savivaldybės atstovai pageidauja dalyvauti tolimesniuose šio įstatymo projekto svarstymuose. Prašome informuoti, kada numatyti šio projekto svarstymai Nacionalinio saugumo ir gynybos, Kaimo reikalų bei Aplinkos apsaugos komitetuose. Pritarti iš dalies Siekiant karių ir pačių medžiotojų saugumo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 545 ,,Dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų“ patvirtintų Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų valdymo ir naudojimo nuostatų 18 punktu, karinio poligono teritorija nėra laikoma medžioklės plotu. Galiojantis reglamentavimas (LRV 200-05-12 nutarimas Nr. 545) nustato, kad poligono teritorijose gali būti vykdomi populiacijos gausos reguliavimo darbai. Lietuvos kariuomenė kartu su KAM yra parengusi bendradarbiavimo sutarties dėl populiacijos gausos reguliavimo darbų vykdymo poligonų teritorijose projektą, kurio nuostatos derintos susitikimų su suinteresuotu medžiotojų klubų/būrelių atstovais. Minėtos sutarties projekte medžiotojų klubas/būrelis (jo paskirti medžiotojų klubo/būrelio nariai, turintys teisę vykdyti medžiojamųjų gyvūnų populiacijos gausos reguliavimo darbus) įgyja teisę prioriteto tvarka poligono teritorijoje vykdyti medžiojamųjų gyvūnų populiacijos gausos reguliavimo darbus toje poligono teritorijoje, kurioje medžiotojų klubas/būrelis kaip medžioklės plotų naudotojas, iki šių medžioklės plotų panaikinimo, turėjo leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose. Atitinkamai, dalyvaujant medžiotojų klubų/būrelių atstovams, bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija ir Aplinkos apsaugos departamentu, aptartas praktinis bendradarbiavimo sutarties nuostatų įgyvendinimas.
Lietuvos kariuomenė yra suinteresuota tokių bendradarbiavimo sutarčių pasirašymu, siekdama užtikrinti pačių karių saugumą dėl galimų susidūrimų su laukiniais gyvūnais. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8, 10 ir 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas yra parengtas ir užregistruotas (projekto Nr. XIVP-4189). Iš dalies pritarti siūlymui pakoreguoti kuriamo Šilalės karinio poligono teritorijos ribas pagal kvartalines linijas: „keisti numatyto poligono teritorijos ribas, t. y. Ringių girininkijoje esančius miško kvartalus 68, 69, 71, 72, 73, 74, 75 neįtraukti į numatomo poligono teritoriją“. Siūlytina nustatyti, kad Šilalės karinio poligono teritorijos riba eis tarp Ringių miško 68, 69 ir 71, 72, 73 kvartalų einančia kvartaline linija. Iš dalies pritarti siūlymui
„išskirtinius, individualius klausimus su turinčiais privataus turto
gyventojais ir medžiotojais dėl populiacijos balansavimo veiklos – svarstyti atskira tvarka ir rasti bendrą sprendimą.“ Šilalės karinio poligono teritorijos ribos iš esmės pakoreguotos pagal gyventojų prašymus atitraukti poligono teritorijos ribas nuo gyvenamųjų teritorijų. Medžiotojams pateiktas bendradarbiavimo susitarimo projektas, kurio nuostatos ir praktinis populiacijos gausos reguliavimo darbų vykdymas aptartas ir su Aplinkos ministerijos bei Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos. 5. Tauragės savivaldybės meras 2024-07-17 2024 m. liepos 15 d. Tauragėje vyko susitikimas su Ministro Pirmininko patarėju Daliumi Krinicku, Krašto apsaugos ministerijos atstovais, Teisės departamento patarėja Judita Nagiene, Lietuvos kariuomenės, Aplinkos ministerijos atstovais bei Tauragės rajono savivaldybės gyventojais.
Susitikimo metu buvo pristatyta situacija apie kuriamus poligonus Tauragės rajone, atsakyta į iš anksto ir susitikimo metu kilusius klausimus. Įvykus susitikimui, darytina išvada, kad tai, kas buvo pristatyta, nėra teisiškai reglamentuota pateiktame įstatymo projekte, todėl teikiame šiuos pasiūlymus:
įvertinti kitą savivaldybės siūlomą teritoriją poligono steigimui, kurios planas Jums buvo pateiktas 2024 m. liepos 12 d. raštu Nr. 19-2672 „Dėl Tauragėje planuojamo įkurti poligono teritorijos“. Nepritarti Lietuvos kariuomenė įvertinusi Tauragės rajono savivaldybės mero pateiktą 5547 ha ploto teritoriją Jurbarko rajone, pateikė šios teritorijos vertinimą ir nustatė, kad siūlomoje teritorijoje atstumai iki artimiausio kito karinio vieneto ir geležinkelio stoties smarkiai apribos tinkamą logistinį dalinio aprūpinimą, o atstumas iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos keltų ne tik papildomų sunkumų dėl apsaugos nuo nedraugiškų pajėgų veiklos, tačiau didintų rizikas konfliktui taikos metu dėl šalia kitos šalies valstybės sienos atliekamų karinių pratybų ir
(ar) mokymų. Taip pat siūlomoje teritorijoje yra gausu saugomų gamtos objektų, kurie ribos dalinio veiklą, o taip pat ženkliai didesnis besiribojančių aplinkinių gyventojų ir ūkio subjektų skaičius. 6. Tauragės savivaldybės meras
nekeisti poligono teritorijos, prašome atidžiai ir atsakingai įvertinti Dauglaukio bendruomenės prašymą, kuriuo siūloma pakoreguoti planuojamo poligono ribas, kad jos būtų toliau nuo gyventojų sklypų ir į jas nepatektų rekreacinės teritorijos.
Pritarti Pritarti siūlymui „įvertinti Dauglaukio bendruomenės prašymą, kuriuo siūloma pakoreguoti planuojamo Tauragės karinio poligono ribas, kad jos būtų toliau nuo gyventojų sklypų ir į jas nepatektų rekreacinės teritorijos“. Siūlytina atitraukti Tauragės karinio karinio poligono ribas tolesniu nei 100 metrų atstumu nuo gyvenamųjų sodybų ir privačių žemės sklypų, kad gyventojams nereikėtų derinti savo veiksmų ir gauti pritarimą dėl vykdomos ūkinės ir kitokio pobūdžio veiklos, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Tauragės karinio poligono teritorijos riba atitrauktina nuo Dunokų gyvenvietės ir ten esančių kapinių, pavienių gyvenamųjų sodybų bei rekreacinės teritorijos (planuojamo Tauragės karinio poligono plotas sumažėja 259 ha, 19 miško kvartalo dalis, 25 miško kvartalas,
dalis). 7. Tauragės savivaldybės meras 2024-07-17 Įstatyme turi būti tiksliai reglamentuota lengvojo manevrinio poligono sąvoka bei išdėstyti aiškūs poligono veikimo kriterijai ir sąlygos, kad ateityje pasirinkta teritorija nebūtų naudojama kitai paskirčiai ir netaptų kitokio pobūdžio kariuomenės zona. Teisės akte turi būti aiškiai apibrėžtas poligono veiklos pobūdis, veiklos intensyvumas, konkrečiai reglamentuotas lengvojo manevrinio poligono statusas, galimų kirtimų maksimalios procentinės ribos teritorijoje, kas užtikrintų, kad nebus vykdomi neriboti miško kirtimai, taip pat patekimo į mišką rekreaciniais tikslais galimybės bei galimi susitarimai su medžiotojų būreliais.
Pritarti iš dalies Kariniai poligonai karinės technikos pratyboms naudojami pagal Lietuvos kariuomenės rengimo ir tarptautinio bendradarbiavimo planus ir poreikius. Tai yra karinė teritorija, suteikta ir naudojama KAS institucijų reikmėms. Už jos tinkamą valdymą ir naudojimą yra atsakingos KAS institucijos. Karinės teritorijos statusas sudaro sąlygas šioje teritorijoje kariams visapusiškai rengtis karinių operacijų vykdymui. Lietuvos kariuomenė yra atsakinga už karinių pratybų ir mokymų organizavimą bei atlikimą. Ji sprendžia, kokia technika, ginkluotė, imitacinės ir kitos priemonės turėtų būti naudojamos pratybų ir mokymų metu, užtikrinant tinkamą karių pasirengimą įvairių karinių operacijų vykdymui. Įstatyme įtvirtinus lengvojo manevrinio poligono statusą bei nustatant kitus ribojimus, susijusius su karine veikla karinėje teritorijoje, būtų nepagrįstai susiaurinami Lietuvos kariuomenės įgaliojimai veikti karinėje teritorijoje ir iškreipiami karinių teritorijų statuso ypatumai. Pažymėtina, kad Lietuvos kariuomenė poligonų teritorijose vykdo veiklą, kuri yra griežtai reglamentuota kituose teisės aktuose ir savavališkų veiksmų nesiima (pvz., miškų kirtimai ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad gyventojams nerimą daugiausiai kelia kiek ketinama išmiškinti planuojamų poligonų teritorijos, ar nebus poligonų teritorijose statomos šaudyklos, vykdomos nuolatinės kovinio šaudymo pratybos ir mokymai, siūlytina Projekte apibrėžti procentinį miško kirtimų dydį bei, kad poligonų teritorijose karių ir karinių vienetų mokymams ir pratyboms karinė technika ir ginklai naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis.
Pasiūlymas:
straipsnį nauja 6 dalimi: „6. Poligonų teritorijose miško kirtimai, siekiant užtikrinti poligonų efektyvų naudojimą, negali viršyti 15 procentų poligono teritorijos bendro ploto.“ 2.Projekto 8 straipsnio 6 dalį laikyti 7 dalimi. 1. Papildyti Projekto 8 straipsnį 8 dalimi: „8. Poligonų teritorijose karių ir karinių vienetų mokymams ir pratyboms karinė technika ir ginklai naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis (imitaciniais šaudmenimis, pirotechninėmis, šviesos ir garso imitavimo, dūminėmis ir kitomis kovinės aplinkos imitavimo priemonėmis).“ Poligonai nebus uždara karinė teritorija, todėl, kai nevyks mokymai, joje bus galima lankytis, grybauti ir uogauti. 8. Tauragės savivaldybės meras 2024-07-17 Išskirtinius ir individualius klausimus su gyventojais, turinčiais privataus turto, ir medžiotojais, dėl populiacijos balansavimo veiklos, prašome svarstyti atskira tvarka ir taip rasti visiems tinkamus sprendimus. Prašome įvertinti galimybę privataus miško teritorijas, kurios patenka į planuojamas poligono ribas ne išpirkti, o kompensuoti natūra kitame Valstybės miško sklype. Pritarti iš dalies Dėl medžiotojų: siekiant karių ir pačių medžiotojų saugumo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.
kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų“ patvirtintų Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų valdymo ir naudojimo nuostatų 18 punktu, karinio poligono teritorija nėra laikoma medžioklės plotu. Galiojantis reglamentavimas (LRV 200-05-12 nutarimas Nr. 545) nustato, kad poligono teritorijose gali būti vykdomi populiacijos gausos reguliavimo darbai. Lietuvos kariuomenė kartu su KAM yra parengusi bendradarbiavimo sutarties dėl populiacijos gausos reguliavimo darbų vykdymo poligonų teritorijose projektą, kurio nuostatos derintos susitikimų su suinteresuotu medžiotojų klubų/būrelių atstovais. Minėtos sutarties projekte medžiotojų klubas/būrelis (jo paskirti medžiotojų klubo/būrelio nariai, turintys teisę vykdyti medžiojamųjų gyvūnų populiacijos gausos reguliavimo darbus) įgyja teisę prioriteto tvarka poligono teritorijoje vykdyti medžiojamųjų gyvūnų populiacijos gausos reguliavimo darbus toje poligono teritorijoje, kurioje medžiotojų klubas/būrelis kaip medžioklės plotų naudotojas, iki šių medžioklės plotų panaikinimo, turėjo leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose. Atitinkamai, dalyvaujant medžiotojų klubų/būrelių atstovams, bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija ir Aplinkos apsaugos departamentu, aptartas praktinis bendradarbiavimo sutarties nuostatų įgyvendinimas. Lietuvos kariuomenė yra suinteresuota tokių bendradarbiavimo sutarčių pasirašymu, siekdama užtikrinti pačių karių saugumą dėl galimų susidūrimų su laukiniais gyvūnais. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8, 10 ir 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas yra parengtas ir užregistruotas (projekto Nr. XIVP-4189).
XIVP-4189). Dėl gyventojų: Tauragės karinio poligono teritorijos ribos iš esmės pakoreguotos pagal gyventojų prašymus atitraukti poligono teritorijos ribas nuo gyvenamųjų teritorijų. Dėl kompensavimo lygiaverčiu mišku: šiuo metu galiojantys įstatymai, reglamentuojantys žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąlygas ir tvarką, kai žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti (pvz. Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono įstatymas ir Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas), nenumato kitų atlyginimo būdų, tik pinigais. Reguliavimo tikslas – užtikrinti greitą ir efektyvią žemės paėmimo procedūrą tinkamai atlyginant už paimamą visuomenės poreikiams turtą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono įstatymu taip pat siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektu Tauragės ir Šilalės karinių poligonų įkūrimą, ir to reikia skubiai, siekiant užtik-rinti Lietuvos kariuomenės poreikius, todėl atlyginimo būdas – pinigais. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertė bus nustatoma atliekant individualų turto vertinimą, kurį atliks turto vertintojas. 9. Tauragės savivaldybės meras 2024-07-17 Parengtame teisės akte turi būti numatyta, kad ateityje, norint keisti lengvojo manevrinio poligono pobūdį, ribas, leidimus ir kt., visa tai negali būti vykdoma vienašališku Krašto apsaugos ministerijos sprendimu. Visi planuojami pakeitimai turi būti iš naujo suderinti su Tauragės rajono savivaldybe ir gyventojais bei iš naujo svarstomi Seime.
Pritarti iš dalies Įgyvendinant Valstybės gynimo tarybos nutarimą, Lietuvos kariuomenės Šilalės karinis poligonas ir Lietuvos kariuomenės Tauragės karinis poligonas bus įkuriami įstatymu, kuriuo įgyvendinamas ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektas, todėl savivaldybių, į kurias pateks steigiami kariniai poligonai, tarybų pritarimų nereikia. Gyventojų prašymai pateikti raštu bei žodžiu įstatymo projektų rengėjams buvo iš esmės įvertinti, į daugelį jų pilnai ar iš dalies atsižvelgta. 10. Pagėgių savivaldybės meras 2024-09-10 Matydami geopolitinę situaciją ir nedraugiškus kaimyninių šalių veiksmus Europoje, suprantame Lietuvos kariuomenės poreikį ir svarbiausią prioritetą – šalies ir mūsų visų saugumą, tačiau atsižvelgdami į tai, kad Tauragės regione steigiamas karinis poligonas ribojasi su Pagėgių savivaldybės teritorija, prašome įvertinti situaciją ir atsižvelgti į greta poligono gyvenančių Pagėgių savivaldybės Vilkyškių seniūnijos Aušgirių, Adomiškių ir Pagenaičių kaimų gyventojų siūlymus:
į šalia karinio poligono gyvenančių gyventojų saugumą dėl jame vykdomų veiklų, prašome įstatyme aiškiai apibrėžti, kas yra lengvasis manevrinis poligonas ir taip pat užtikrinti, kad šis poligonas ateityje nepavirs kitokio pobūdžio kariuomenės zona. Teisės akte turi būti aiškiai apibrėžtas veiklos pobūdis, nurodant konkretų lengvojo manevrinio poligono statusą. Pritarti iš dalies Kariniai poligonai karinės technikos pratyboms naudojami pagal Lietuvos kariuomenės rengimo ir tarptautinio bendradarbiavimo planus ir poreikius. Tai yra karinė teritorija, suteikta ir naudojama KAS institucijų reikmėms. Už jos tinkamą valdymą ir naudojimą yra atsakingos KAS institucijos. Karinės teritorijos statusas sudaro sąlygas šioje teritorijoje kariams visapusiškai rengtis karinių operacijų vykdymui.
Lietuvos kariuomenė yra atsakinga už karinių pratybų ir mokymų organizavimą bei atlikimą. Ji sprendžia, kokia technika, ginkluotė, imitacinės ir kitos priemonės turėtų būti naudojamos pratybų ir mokymų metu, užtikrinant tinkamą karių pasirengimą įvairių karinių operacijų vykdymui. Įstatyme įtvirtinus lengvojo manevrinio poligono statusą bei nustatant kitus ribojimus, susijusius su karine veikla karinėje teritorijoje, būtų nepagrįstai susiaurinami Lietuvos kariuomenės įgaliojimai veikti karinėje teritorijoje ir iškreipiami karinių teritorijų statuso ypatumai. Pažymėtina, kad Lietuvos kariuomenė poligonų teritorijose vykdo veiklą, kuri yra griežtai reglamentuota kituose teisės aktuose ir savavališkų veiksmų nesiima (pvz., miškų kirtimai ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad gyventojams nerimą daugiausiai kelia kiek ketinama išmiškinti planuojamų poligonų teritorijos, ar nebus poligonų teritorijose statomos šaudyklos, vykdomos nuolatinės kovinio šaudymo pratybos ir mokymai, siūlytina Projekte apibrėžti procentinį dydį miško kirtimų dydį bei, kad poligonų teritorijose karių ir karinių vienetų mokymams ir pratyboms karinė technika ir ginklai naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis. Pasiūlymas:
nauja 6 dalimi: „6. Poligonų teritorijose miško kirtimai, siekiant užtikrinti poligonų efektyvų naudojimą, negali viršyti 15 procentų poligono teritorijos bendro ploto.“ 2.Projekto 8 straipsnio 6 dalį laikyti 7 dalimi. 1. Papildyti Projekto 8 straipsnį 8 dalimi: „8. Poligonų teritorijose karių ir karinių vienetų mokymams ir pratyboms karinė technika ir ginklai naudojami tik su imitaci-nėmis priemonėmis (imitaciniais šaudmenimis, pirotechninėmis, šviesos ir garso imitavimo, dūminėmis ir kitomis kovinės aplinkos imitavimo priemonėmis).“ 11.
Pagėgių savivaldybės meras 2024-09-10 Jeigu bus nuspręsta nekeisti poligono teritorijos, prašome atidžiai įvertinti ir planuojamo poligono ribas pakoreguoti, kad jos būtų toliau nuo gyventojų sklypų (žr. žemėlapyje A arba B ir C variantai). Pritarti Pritarti siūlymui „planuojamo poligono ribas pakoreguoti, kad jos būtų toliau nuo gyventojų sklypų“. Planuojamo Tauragės karinio poligono riba nuo artimiausios sodybos Aušgirių k. atitraukta 460 m. (atsisakyta Ašgirių miško 14 miško kvartalo ir dalies 72 miško kvartalo). 12. Pagėgių savivaldybės meras 2024-09-10 Atsižvelgiant į tai, kad kariniams mokymams jau kurį laiką yra naudojamas vietinės reikšmės kelias Nr. PG2028 ir kiti miško keliai, prašome minėtą kelią ir kelius aplink poligono teritoriją tinkamai sutvarkyti. Pritarti iš dalies Vietinės reikšmės kelių objektų, vedančių į krašto apsaugos sistemos objektus, arba vietinės reikšmės kelių objektų, būtinų priimančiosios šalies paramos poreikiui užtikrinti, rekonstravimas (remontas, tvarkymas) gali būti finansuojami iš Kelių priežiūros ir plėtros programoje numatytų lėšų, taip pat Krašto apsaugos ministerijai skiriamų lėšų vietinės reikšmės keliams. Esant poreikiui tvarkyti vietinės reikšmės kelių objektus, vedančius į krašto apsaugos sistemos objektus, jie tvarkomi pagal sudaromus prioritetus. Atkreiptinas dėmesys, kad kelių, kuriais juda karinė technika, statybos darbų kaina yra didesnė, kadangi didėja pačios kelio dangos apkrova, o tai turi įtakos kelių įrengimo kaštams.
Svarbu pažymėti, kad karinių pratybų metu ir joms pasibaigus Lietuvos kariuomenė, pasitelkdama kariniuose poligonuose turimą inžinerinę karinę techniką, tvarko pažeistus žvyro dangos kelių ruožus, stengdamasi nesukelti nepatogumų vietos gyventojams. Taip pat žalą padarytą subjektų turtui karinių pratybų ar mokymų metu atlygina Lietuvos kariuomenė. 13. Pagėgių savivaldybės meras 2024-09-10 Dėl šiuo metu mokymams naudojamo vietinės reikšmės kelio Nr. PG2028 per Aušgirių k., vietos gyventojai susiduria su keliamų dulkių ir skleidžiamo garso problema, todėl prašome atidžiai įvertinti šią situaciją ir apsvarstyti galimybę išasfaltuoti šią vietinės reikšmės kelio 1.4 km. atkarpą. Nepritarti Vietinės reikšmės kelių objektų, vedančių į krašto apsaugos sistemos objektus, arba vietinės reikšmės kelių objektų, būtinų priimančiosios šalies paramos poreikiui užtikrinti, rekonstravimas (remontas, tvarkymas) gali būti finansuojami iš Kelių priežiūros ir plėtros programoje numatytų lėšų, taip pat Krašto apsaugos ministerijai skiriamų lėšų vietinės reikšmės keliams. Esant poreikiui tvarkyti vietinės reikšmės kelių objektus, vedančius į krašto apsaugos sistemos objektus, jie tvarkomi pagal sudaromus prioritetus. Svarbu pažymėti, kad karinių pratybų metu ir joms pasibaigus Lietuvos kariuomenė, pasitelkdama kariniuose poligonuose turimą inžinerinę karinę techniką, tvarko pažeistus žvyro dangos kelių ruožus, stengdamasi nesukelti nepatogumų vietos gyventojams. Taip pat žalą padarytą subjektų turtui karinių pratybų ar mokymų metu atlygina Lietuvos kariuomenė. 14.
2024-09-10 Galima numatyti, kad dėl šio poligono atsiradimo nuvertės privati žemė ir kitas gyventojų turtas, todėl prašome įvertinti gyventojų siūlymą ir, siekiant bendro kompromiso iš dalies padengiant patirtus nuostolius dėl turto nuvertėjimo, didinti išmokas ūkininkams už aplink poligoną esančias žemes. Taip pat prašome svarstyti galimybę didinti skiriamos paramos intensyvumą investiciniams projektams (šiuo metu yra finansuojamas 60-70 proc. rėmimas, todėl siūlome didinti dar 20 proc. rėmimą, kas turėtų sudaryti 80-90 proc.). Nepritarti Nepritarti siūlymams susijusiems su kompensacijų ar paramos suteikimu ūkininkams, žemės paskirčių keitimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 133 straipsnio 2 punktu, nustatoma krašto apsaugos objektų apsaugos zona, t. y. 100 m pločio žemės juosta nuo krašto apsaugos objekto (žemės sklypo ribos). Atsižvelgiant į tai, kad poligonų teritorijų ribos koreguojamos pagal gyventojų prašymus, atitraukiant poligonų teritorijų ribas nuo gyvenamųjų ir dalies kitų teritorijų daugiau nei 100 metrų, žemės ūkio ar kita veikla subjektams nebus ribojama. Pažymėtina, kad žemės ūkio veikla nėra ribojama ir tais atvejais, kai patenka į 100 m pločio žemės juosta nuo krašto apsaugos objekto, tačiau reikalingas Krašto apsaugos ministerijos pritarimas dėl veiklos vykdymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dėl keičiamų poligonų teritorijų ribų, šiuo metu vykdoma veikla nebus trikdoma. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad žemės paskirtis keičiama pagal savivaldybių teritorijų bendruosius planus ir tai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. 15.
2024-09-10 Atsižvelgiant į tai, kad dėl poligono atsiradimo vietos ūkininkai patirs nuostolius vykdant įprastą ūkinę veiklą, prašome atidžiai apsvarstyti galimybę pakeisti žemės paskirtį iš mažo nepalankumo į didelio nepalankumo aplink poligoną esančioje teritorijoje, tokiu būdu iš dalies kompensuojant patiriamus nuostolius. Nepritarti Nepritarti siūlymams susijusiems su kompensacijų ar paramos suteikimu ūkininkams, žemės paskirčių keitimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 133 straipsnio 2 punktu, nustatoma krašto apsaugos objektų apsaugos zona, t. y. 100 m pločio žemės juosta nuo krašto apsaugos objekto (žemės sklypo ribos). Atsižvelgiant į tai, kad poligonų teritorijų ribos koreguojamos pagal gyventojų prašymus, atitraukiant poligonų teritorijų ribas nuo gyvenamųjų ir dalies kitų teritorijų daugiau nei 100 metrų, žemės ūkio ar kita veikla subjektams nebus ribojama. Pažymėtina, kad žemės ūkio veikla nėra ribojama ir tais atvejais, kai patenka į 100 m pločio žemės juosta nuo krašto apsaugos objekto, tačiau reikalingas Krašto apsaugos ministerijos pritarimas dėl veiklos vykdymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dėl keičiamų poligonų teritorijų ribų, šiuo metu vykdoma veikla nebus trikdoma. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad žemės paskirtis keičiama pagal savivaldybių teritorijų bendruosius planus ir tai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. 16. Pagėgių savivaldybės meras 2024-09-10 Ūkininkams, kurių žemė yra užstatyta bankams, siūlome kompensuoti nuvertėjimo skirtumą (refinansuoti). Nepritarti Nepritarti siūlymams susijusiems su kompensacijų ar paramos suteikimu ūkininkams, žemės paskirčių keitimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 133 straipsnio 2 punktu, nustatoma krašto apsaugos objektų apsaugos zona, t. y. 100 m pločio žemės juosta nuo krašto apsaugos objekto (žemės sklypo ribos).
Atsižvelgiant į tai, kad poligonų teritorijų ribos koreguojamos pagal gyventojų prašymus, atitraukiant poligonų teritorijų ribas nuo gyvenamųjų ir dalies kitų teritorijų daugiau nei 100 metrų, žemės ūkio ar kita veikla subjektams nebus ribojama. Pažymėtina, kad žemės ūkio veikla nėra ribojama ir tais atvejais, kai patenka į 100 m pločio žemės juosta nuo krašto apsaugos objekto, tačiau reikalingas Krašto apsaugos ministerijos pritarimas dėl veiklos vykdymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dėl keičiamų poligonų teritorijų ribų, šiuo metu vykdoma veikla nebus trikdoma. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad žemės paskirtis keičiama pagal savivaldybių teritorijų bendruosius planus ir tai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. 17. Pagėgių savivaldybės meras 2024-09-10 Galima numatyti, kad dėl poligone vyksiančių veiklų nebeliks galimybės auginti gyvulių, todėl prašome įvertinti galimybę pakeisti žemės paskirtį iš gyvulininkystės į augalininkystės tokiu būdu suteikiant leidimą ūkininkams arti žemes. Nepritarti Nepritarti siūlymams susijusiems su kompensacijų ar paramos suteikimu ūkininkams, žemės paskirčių keitimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 133 straipsnio 2 punktu, nustatoma krašto apsaugos objektų apsaugos zona, t. y. 100 m pločio žemės juosta nuo krašto apsaugos objekto (žemės sklypo ribos). Atsižvelgiant į tai, kad poligonų teritorijų ribos koreguojamos pagal gyventojų prašymus, atitraukiant poligonų teritorijų ribas nuo gyvenamųjų ir dalies kitų teritorijų daugiau nei 100 metrų, žemės ūkio ar kita veikla subjektams nebus ribojama. Pažymėtina, kad žemės ūkio veikla nėra ribojama ir tais atvejais, kai patenka į 100 m pločio žemės juosta nuo krašto apsaugos objekto, tačiau reikalingas Krašto apsaugos ministerijos pritarimas dėl veiklos vykdymo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dėl keičiamų poligonų teritorijų ribų, šiuo metu vykdoma veikla nebus trikdoma. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad žemės paskirtis keičiama pagal savivaldybių teritorijų bendruosius planus ir tai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. 18. Pagėgių savivaldybės meras 2024-09-10 Prašome patvirtinti, kad kariniame poligone nebus šaudoma tikrais šaudmenimis. Pritarti Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 8 straipsnį 8 dalimi: „8. Poligonų teritorijose karių ir karinių vienetų mokymams ir pratyboms karinė technika ir ginklai naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis (imitaciniais šaudmenimis, pirotechninėmis, šviesos ir garso imitavimo, dūminėmis ir kitomis kovinės aplinkos imitavimo priemonėmis). 19. Pagėgių savivaldybės meras 2024-09-10 Skatinant žiedinę ekonomiką, esant poreikiui, siūlome su vietiniais ūkininkais sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis ir apsvarstyti galimybę Lietuvos kariuomenei įsigyti jų užaugintą produkciją. Nepritarti Visi Lietuvos kariuomenės įsigijimai vykdomi Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, prašymas sudaryti išimtines sąlygas vienai suinteresuotų asmenų grupei teikti produkciją viešajam subjektui pažeistų viešųjų pirkimų principus. 20. Pagėgių savivaldybės meras 2024-09-10 Įvertinant tai, kad vietos gyventojai gyvena šalia karinio poligono ir dėl to jaučia nerimą, prašome apsvarstyti galimybę įrengti slėptuves vietos gyventojams. Nepritarti Poligonų buvimas šalia gyvenamųjų teritorijų užtikrina tų pačių gyventojų saugumą, kadangi taikos metu vykdomos karinės pratybos ir mokymai užtikrina teritorijos ir aplinkinių saugumą, o esant grėsmei – kariuomenės veikimas persikelia iš karinių poligonų į kitas karines teritorijas, kuriose yra iškilusi grėsmė.
Atsižvelgiant į tai, abejonės dėl galimos grėsmės neturėtų būti keliamos. Atkreiptinas dėmesys, kad slėptuvių poreikį vertina kompetentingos institucijos, šiuo atveju Vidaus reikalų ministerija. 21. Pagėgių savivaldybės meras 2024-09-10 Prašome pateikti detalią Pagėgių savivaldybės teritorijos, besiribojančios su kariniu poligonu, schemą. Pritarti Detalios planuojamų įkurti karinių poligonų teritorijų ribos pateikiamos teisės akto prieduose. 22. Pagėgių savivaldybės meras 2024-09-10 Prieš tvirtinant šiuos siūlymus ir karinio poligono teritorijos ribų schemą prašome juos suderinti su Pagėgių savivaldybės meru ir gyventojais. Pritarti Įgyvendinant Valstybės gynimo tarybos nutarimą, Lietuvos kariuomenės Šilalės karinis poligonas ir Lietuvos kariuomenės Tauragės karinis poligonas bus įkuriami įstatymu, kuriuo įyvendinamas ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektas, todėl savivaldybių, į kurias pateks steigiami kariniai poligonai, tarybų pritarimų nereikia. Gyventojų prašymai pateikti raštu bei žodžiu įstatymo projekto rengėjams buvo iš esmės įvertinti, į daugelį jų pilnai ar iš dalies atsižvelgta. 23. Pagėgių savivaldybės meras 2024-09-10 Teisės akte turi būti numatyta, kad visi pakeitimai, susiję su lengvojo manevrinio poligono pobūdžiu, ribomis, leidimais ir kt., galimi tik iš naujo suderinus su Pagėgių savivaldybės meru ir gyventojais.
Pritarti iš dalies Įgyvendinant Valstybės gynimo tarybos nutarimą, Lietuvos kariuomenės Šilalės karinis poligonas ir Lietuvos kariuomenės Tauragės karinis poligonas bus įkuriami įstatymu, kuriuo įyvendinamas ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektas, todėl savivaldybių, į kurias pateks steigiami kariniai poligonai, tarybų pritarimų nereikia. Gyventojų prašymai pateikti raštu bei žodžiu įstatymo projektų rengėjams buvo iš esmės įvertinti, į daugelį jų pilnai ar iš dalies atsižvelgta. Norint daryti šiame įstatyme nustatytus pakeitimus reikėtų keisti šį įstatymą ir tai galėtų padaryti tik Seimas. 24. Tauragės savivaldybės meras 2024-08-09 Reaguodami į Jūsų pateiktą planuojamo įkurti poligono teritorijos planą Tauragės rajone, Šilinės girininkijoje, atkreipiame dėmesį, kad šioje teritorijoje yra rekreacinių zonų, poilsiaviečių, pažintinių takų bei kapinių. Atsižvelgdami į tai, prašome poligono įrengimui pasirinkti kitą teritoriją, kurios planą pridedame. Ši teritorija siūloma todėl, kad yra toliau nuo Tauragės miesto ir kitų gyvenviečių, joje nėra prieš tai nurodytų objektų ir privačių valdų, kadangi visą teritoriją apima valstybinis miškas. Šios apibrėžtos teritorijos plotas siektų 5547 ha. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta aukščiau, prašome Jūsų įvertinti siūlomą alternatyvą.
Nepritarti Lietuvos kariuomenė įvertinusi Tauragės rajono savivaldybės mero pateiktą 5547 ha ploto teritoriją Jurbarko rajone, pateikė šios teritorijos vertinimą ir nustatė, kad siūlomoje teritorijoje atstumai iki artimiausio kito karinio vieneto ir geležinkelio stoties smarkiai apribos tinkamą logistinį dalinio aprūpinimą, atstumas iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos keltų ne tik papildomų sunkumų dėl apsaugos nuo nedraugiškų pajėgų veiklos, tačiau ir didintų rizikas konfliktui taikos metu dėl šalia kitos šalies valstybės sienos atliekamų karinių pratybų ir (ar) mokymų. Minėtoje teritorijoje yra gausu saugomų gamtos objektų, kurie ribos dalinio veiklą, o taip pat ženkliai didesnis besiribojančių aplinkinių gyventojų ir ūkio subjektų skaičius. Atsižvelgiant į tai, siūlomai teritorijai nepritariama. 25. Tauragės savivaldybės meras 2024-08-12 Reaguodami į Jūsų pateiktą planuojamo įkurti poligono teritorijos planą Tauragės rajone, Šilinės girininkijoje, siūlome šią teritoriją padalinti į dvi dalis. Vienoje jų palikti lengvojo manevrinio poligono statusą, o kitoje, pridėtame priede pažymėtoje teritorijoje – mokymo laukų statusą. Nepritarti Pritarus siūlymui, poligono plotas sumažėtų iki 2529 ha. Tokio dydžio karinio poligono nepakaktų Lietuvos kariuomenės poreikiams užtikrinti. 5.Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.Papildomų komitetų išvados:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas 2024-10-02 Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono įstatymo projektui Nr. XIVP-4028.
XIVP-4028. Siūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, merų, piliečių ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ar pritarė iš dalies. Pritarti
2Aplinkos apsaugos komitetas,
2024-10-02 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui jį patobulinti pagal gautas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė
3Aplinkos apsaugos komitetas,
2024-10-026 Argumentai: Iniciatoriai informavo, jog į Projektą neįrašytų Šilalės karinio poligono teritorijoje esančių dviejų sodybų savininkai patvirtino sutinkantys parduoti nekilnojamąjį turtą. Iniciatoriui atlikus turto vertinimo procedūras, savininkų ir turto vertintojo ataskaitose nustatyta turto vertė iš esmės sutampa. Atsižvelgiant į tai, tikslinga šias dvi sodybas įtraukti į Projektą, kaip visuomenės poreikiams paimamą turtą. Siūlymas:
Papildyti
karinio poligono teritoriją. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
31 Argumentai: Kad būtų užtikrinta galimybė naudotis poligonų teritorijomis vos tik priėmus Įstatymą ir nelaukiant žemės sklypų atidalinimo procedūros pabaigos, siūlytina numatyti galimybę neatidalinus sklypų ir nepakeitus jų paskirties leisti jais naudotis.
Siūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir išdėstyti taip: „1) šio įstatymo 2 ir 5 prieduose nurodyti valstybinės žemės sklypai, jų dalys ir atskirais žemės sklypais nesuformuota valstybinė žemė perduodama patikėjimo teise valdyti, naudoti ir ja disponuoti Krašto apsaugos ministerijai. Šio įstatymo
įgyvendinančiosios institucijos iniciatyva įregistruojami Nekilnojamojo turto registre ir patikėjimo teise šios žemės sklypai, jų dalys perduodami Krašto apsaugos ministerijai. Šio įstatymo 2 ir 5 priede nurodytomis valstybinės žemės sklypų dalimis leidžiama naudotis krašto apsaugos tikslams iki jų atidalinimo į atskirus nekilnojamojo turto objektus ir nepakeitus šių žemės sklypų naudojimo paskirties ir naudojimo būdo. Valstybinės žemės sklypų, kurie yra išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis kitiems asmenims, nuomos ir panaudos sutartys yra nutraukiamos, o žemės sklypuose esančių statinių, sodinių ir želdinių vertė bei dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams patirti nuostoliai žemės nuomininkams ar kitiems naudotojams atlyginami Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka;“
2024-10-09 Argumentai: Tikslinga papildyti projekto preambulę.
Pasiūlymas: Papildyti preambulę ir jos antrą sakinį išdėstyti taip: „pripažindamas, kad pasikeitus valstybės ir pasaulio geopolitinei aplinkai, turimų karinių poligonų nepakanka Lietuvos kariuomenės rengimui ir tai turi neigiamą poveikį Lietuvos kariuomenės pasiruošimui valstybės gynybai“;
2024-10-0913 Argumentai: Tikslinga numatyti įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2024 m. gruodžio
jos įgaliota institucija iki 2024 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Savivaldybės, kurių vietinės reikšmės keliai šiuo įstatymu perduoti Lietuvos kariuomenei, patikslina joms priklausančių vietinės reikšmės kelių sąrašus.“
rezultatai: už
Arvydas Pocius Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas Mantas Lapinskas