Projekto lyginamasis variantas Projektas
pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 1 dalies 2¹ punktą ir jį išdėstyti taip: „2¹) pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, kurias Lietuvos nuolatinis gyventojas moka kaip papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;“
įsigaliojimas
priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Laima Nagienė
Projekto lyginamasis variantas Projektas
pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 1 dalies 2¹ punktą ir jį išdėstyti taip: „2¹) pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, kurias Lietuvos nuolatinis gyventojas moka kaip papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;“
Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Laima Nagienė
6, 8
IR
tikslai ir uždaviniai Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta, kad pensijų įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, netaikant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl socialinio draudimo įmokų skaičiavimo nuo ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, perskaičiuotos proporcingai išdirbtam laikui, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis yra 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio (Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Taigi, esamas teisinis reguliavimas numato, kad asmens dalyvavimas pensijų kaupime privačiuose pensijų fonduose yra skatinamas valstybei prisidedant prie pensijų kaupimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaip valstybės paskata yra vertinamas pats asmenų iki 40 m. automatinis įtraukimas į II pakopos pensijų kaupimą, šios paskatos administravimas yra apmokamas valstybės biudžeto lėšomis. 2023 m. liepos 4 d. Sodros duomenimis 2023 metais į pensijų kaupimą buvo planuojama įtraukti 67 713 gyventojų, o pranešimus apie įtraukimą savo
„Sodros“ paskyrose buvo perskaitę tik 38 000 gyventojai, neperskaičiusiems
pranešimų „Sodra“ išsiuntė 30 000 registruotų laiškų, tačiau nėra žinoma, kiek gyventojų perskaitė šiuos laiškus. 41 535, t.y. 61,34 proc. iš visų įtrauktųjų į pensijų kaupimą gyventojų atsisakė dalyvauti pensijų kaupime.
Galima daryti prielaidą, kad jei didesnis skaičius įtrauktųjų būtų perskaitę „Sodros“ pranešimus arba registruotus laiškus, atsisakiusiųjų dalyvauti procentas būtų buvęs dar didesnis nei 61,34 procento. Pateikti duomenys pagrindžia, kad ženkliai daliai asmenų pensijų kaupimas II pakopoje neatrodo patrauklus. Taigi galima teigti, kad iš valstybės biudžeto už dalyvį mokama pensijų įmoka, kuri kasmet pareikalauja didelių ir vis didėjančių biudžeto lėšų, neatlieka numatytosios funkcijos, t.y. nėra paskata asmeniui apsisprendžiant dalyvauti II pakopos pensijų kaupime. Be kita ko, esamas teisinis reguliavimas sukuria prielaidas bendrovių piktnaudžiavimui, kviečiant prisijungti prie II pakopos pensijų kaupimo asmenis, kuriems iki pensijos liko treji ar ketveri metai, motyvuojant tuo, kad, atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, bus gauta ženkli išmokų dalis iš valstybės biudžeto, kuri šiai dienai sudaro 23,85 euro per mėn., t.y. 286, 2 euro per metus, per ketverius metus 1144,8 euro, ir asmuo galės per keletą metų sukauptą išmoką gauti vienkartine išmoka. Svarstytina, ar prielaidų tokioms situacijoms sukūrimas atitinka pensijų kaupimo sistemos tikslus. Vadovaujantis oficialiais statistiniais duomenimis didžiausias skurdo rizikos lygis 2020 – 2021 metais nustatytas
35,9 proc. ir, palyginti su 2020 m., beveik nepasikeitė. Vertinant 2022 metų gyventojų pajamas, didžiausias skurdo rizikos lygis išlieka 65-erių metų ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje ir siekia 36,5 proc. Taigi, skurdas tarp senjorų išlieka opi problema. Vieni gyvenantys pensininkai, gaunantys vidutinę ar šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją, ir neturintys kitų pajamų atsiduria žemiau skurdo rizikos ribos. Tuo tarpu tarp dirbančiųjų – asmenų, esančių žemiau skurdo rizikos ribos, yra apie 7 proc.
Šiame kontekste pažymėtina, kad nors pensijų dydis auga, jų augimas yra lėtesnis nei bendras gyvenimo lygis šalyje. Be to, pakeitimo norma – atotrūkis tarp dirbančiojo pajamų ir jo gaunamos senatvės pensijos, Lietuvoje siekia 43 procentus ir yra viena mažiausių tarp ES šalių, EBPO šalių vidurkis siekia 62 procentus. Pensijų sistemos lyderėmis vertinamose šalyse gerai išvystyta profesinių pensijų fondų sistema, kurioje dalį lėšų nuo savo pajamų moka dirbantysis kitą dalį moka darbdavys. Pavyzdžiui, Islandijoje gyventojai nukreipia iki 4 proc. savo darbo užmokesčio, o darbdaviai prisideda dar 6 proc., šis darbdavių prisidėjimas, vadovaujantis teisiniu reguliavimu, yra privalomas. Panašus darbdavių indėlis yra ir Danijoje bei Olandijoje, nors teisiniame reguliavime nėra numatyta prievolė darbdaviams prisidėti. Šiame konstekste pažymėtina, kad Lietuvoje profesinių pensijų fondų sistema yra praktiškai neveikianti. Valstybė prisidėdama prie kaupimo II pensijų pakopoje iškreipia situaciją perimdama galimą darbdavio prisidėjimą, be to, valstybės prisidėjimu subsidijuojamas privatus verslas, kuris nepriisima visiškai jokių garantijų už būsimas sukauptas lėšas. Be kita ko, valstybės skiriamos lėšos galėtų būti skiriamos dabarties pensininkams, kurie, kaip minėta, yra viena pažeidžiamiausių socialinių grupių Lietuvoje. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvoje senatvės pensijoms skiriama tik 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo tarpu ES vidurkis yra 8-9 proc. EUROSTAT‘o duomenimis Lietuvoje pajamų nelygybė 2021 m. vis dar buvo viena didžiausių Europos Sąjungoje. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo analizėje pažymima, jog moksliniai tyrimai rodo, kad pajamų nelygybė stabdo visuomenės ir valstybės raidą. Pažymima ir tai, kad ne vienerius metus Europos Komisija ragina Lietuvą mažinti nelygybę pirmiausia dididant mokesčių ir išmokų sistemos veiksmingumą.
Pastaruoju metu Europos Komisijos ataskaitose Lietuvai pabrėžiama, kad gyventojų pajamų mokesčio progresyvumas išlieka žemas, o Lietuvos mokesčių santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Tai atitinkamai lemia ir itin žemą socialinės apsaugos – socialinių išmokų ir paslaugų – finansavimą, tuo pačiu ir ribotą poveikį skurdo, socialinės atskirties ir nelygybės mažinimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų. Tai yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarimas), o socialinės apsaugos, socialinio aprūpinimo, socialinės paramos santykių teisinio reguliavimo turinį lemia įvairūs veiksniai, inter alia valstybės ir visuomenės ištekliai, materialinės ir finansinės galimybės; įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, šioje srityje turi plačią diskreciją, inter alia diskreciją pasirinkti pensijų sistemą (inter alia Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimas, Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Taigi, neatsižvelgiant į tai, kad dabartinių pensininkų gaunamos socialinio draudimo pensijos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje, didžiulės valstybės lėšos kasmet skiriamos skatinti dirbančiuosius kaupti ateities pensijai, kaip minėta aukščiau, nevertinant realaus tokios paskatos poveikio asmenų apsisprendimui dalyvauti II pakopos pensijų kaupime.
Todėl manytina, kad pasirinktas pensijų kaupimo modelis, skiriant papildomas lėšas iš valstybės biudžeto ir taip skatinant dabartinius dirbančiuosius kaupti ateities pensijoms, atsižvelgiant į esamą finansinę situaciją valstybėje, iškreipia valstybės socialinio solidarumo modelį, lėšas skiriant socialiai stipriausiems asmenims. Šiame kontekste pažymėtina, kad visų mokesčių mokėtojų finansuojamas pasirinktas pensijų sistemos modelis kaupiant pensiją privačiuose fonduose, yra išskirtinai rizikingas, praktiškai neprognozuojamas arba itin sudėtingai prognozuojamas, privačių pensijų fondų rezultatai atskleidžia, kad visą kaupimo laikotarpį gautos investicinės grąžos vidurkis vos viršija infliaciją, o teigiamas augimas yra mažesnis negu vidutinio darbo užmokesčio ir socialinio draudimo pensijos augimas. Todėl kyla pagrįstas klausimas, ar pasirinktas pensijų kaupimo modelis yra pajėgus užtikrinti pensijų reformos siekiamą rezultatą – ženkliai prisidėti prie asmens socialinio draudimo pensijos? Taip pat pažymėtina, kad daugelyje valstybių būtent mokestinės lengvatos yra pasirenkamos kaip valstybės paskata asmenis dalyvauti papildomame pensijų kaupime. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo įstatymo projektu siekiama pakeisti valstybės prisidėjimo prie II pakopos modelį panaikinant įmokas iš valstybės biudžeto ir atitinkamais LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimais suteikiant teisę asmenims, kaupiantiems II pakopos pensijų kaupime, susigrąžinti dalį sumokėtų įmokų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narė Laima Nagienė. 3.
teisinių santykių reglamentavimas LR pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. VSDF administravimo įstaigos įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar priežastys yra svarbios. Tokiu atveju dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) grąžinamos asmeniui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. Valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) pervedamos VSDF valdybai ne vėliau kaip per
įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. LR pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Pensijų įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis yra
draudimo įmokos, netaikant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl socialinio draudimo įmokų skaičiavimo nuo ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, perskaičiuotos proporcingai išdirbtam laikui,. iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis yra 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
LR pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenims, tapusiems dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. iki
priede nustatyto dydžio. 2019 m. dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka yra 1,8 procento jo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos,. iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis – 0,3 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Dalyvio pageidavimu į jo pensijos sąskaitą gali būti mokama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio pensijų įmoka, netaikant šios dalies nuostatų dėl laipsniško pensijų įmokų didinimo. Apie savo pasirinkimą mokėti šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio pensijų įmoką įtraukiamas asmuo informuoja pensijų kaupimo bendrovę ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 31 dienos, o pensijų kaupimo sutartį sudarantis asmuo – sudarydamas pensijų kaupimo sutartį. Jeigu dalyvis pateikia prašymą mokėti didesnę pensijų įmoką vėliau negu įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 31 dieną arba pensijų kaupimo sutarties pasirašymo dieną, didesnė pensijų įmoka skaičiuojama nuo kito mėnesio, einančio po prašymo mokėti didesnę pensijų įmoką įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre, pirmosios dienos, bet ne anksčiau, negu įsigalioja pensijų kaupimo sutartis. LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2¹punkte numatyta, kad GPM lengvata taikoma mokantiems pensijų įmokoms į pensijų fondus, kurias Lietuvos nuolatinis gyventojas moka kaip papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. 4.
laukiama Nauju teisiniu reglamentavimu siūloma pakeisti LR pensijų kaupimo įstatymo teisinį reguliavimą, numatant, kad pensijų įmoka yra mokama dalyvio lėšomis. Pradedant nuo 2026 metų kasmet valstybės prisidėjimą siūloma mažinti 0,3 procento dydžiu, kol 2030 metais jis prilygtų nuliui. Kartu valstybės skatinimą dalyvauti II pakopos pensijų kaupimo sistemoje siūloma įgyvendinti praplečiant LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatytą GPM lengvatą visoms pensijų įmokoms, kurias asmuo sumoka vadovaujantis Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis. Nauju teisiniu reguliavimu siūlomas valstybės finansinių išteklių paskirstymo modelis, atitinkantis kitų valstybių gerąją praktiką ir užtikrinantis konstitucinius socialinio solidarumo ir socialinio teisingumo principus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturi. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo kitų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10.
Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams bei bendrinės lietuvių kalbos normoms, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Įstatymų projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymui įgyvendinti atsakingos institucijos turės patikslinti priimtus įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. Iš valstybės biudžeto 2023 metais prisidėjimui prie II pakopos pensijų kaupimo bus skiriama apie 300 mln. eurų. Paliekant valstybės prisidėjimą tik asmenims auginantiems vaikus iki 3 metų, didžioji dalis šios sumos liktų valstybės biudžete. Siūlomais LR Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimais negautos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio preliminariai galėtų sudaryti apie 55 mln. Eurų. 14. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimų ir išvadų nereikės. 15.
Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: Pensijų kaupimas, pensijų įmoka, valstybės biudžeto lėšos;
Papildomų paaiškinimų nėra. Seimo narė Laima Nagienė
6, 8
IR
projekto tikslai ir uždaviniai Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta, kad pensijų įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, netaikant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl socialinio draudimo įmokų skaičiavimo nuo ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, perskaičiuotos proporcingai išdirbtam laikui, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis yra 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio (Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Taigi, esamas teisinis reguliavimas numato, kad asmens dalyvavimas pensijų kaupime privačiuose pensijų fonduose yra skatinamas valstybei prisidedant prie pensijų kaupimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaip valstybės paskata yra vertinamas pats asmenų iki 40 m. automatinis įtraukimas į II pakopos pensijų kaupimą, šios paskatos administravimas yra apmokamas valstybės biudžeto lėšomis. 2023 m. liepos 4 d. Sodros duomenimis 2023 metais į pensijų kaupimą buvo planuojama įtraukti 67 713 gyventojų, o pranešimus apie įtraukimą savo
„Sodros“ paskyrose buvo perskaitę tik 38 000 gyventojai, neperskaičiusiems
pranešimų „Sodra“ išsiuntė 30 000 registruotų laiškų, tačiau nėra žinoma, kiek gyventojų perskaitė šiuos laiškus. 41 535, t.y. 61,34 proc. iš visų įtrauktųjų į pensijų kaupimą gyventojų atsisakė dalyvauti pensijų kaupime.
Galima daryti prielaidą, kad jei didesnis skaičius įtrauktųjų būtų perskaitę „Sodros“ pranešimus arba registruotus laiškus, atsisakiusiųjų dalyvauti procentas būtų buvęs dar didesnis nei 61,34 procento. Pateikti duomenys pagrindžia, kad ženkliai daliai asmenų pensijų kaupimas II pakopoje neatrodo patrauklus. Taigi galima teigti, kad iš valstybės biudžeto už dalyvį mokama pensijų įmoka, kuri kasmet pareikalauja didelių ir vis didėjančių biudžeto lėšų, neatlieka numatytosios funkcijos, t.y. nėra paskata asmeniui apsisprendžiant dalyvauti II pakopos pensijų kaupime. Be kita ko, esamas teisinis reguliavimas sukuria prielaidas bendrovių piktnaudžiavimui, kviečiant prisijungti prie II pakopos pensijų kaupimo asmenis, kuriems iki pensijos liko treji ar ketveri metai, motyvuojant tuo, kad, atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, bus gauta ženkli išmokų dalis iš valstybės biudžeto, kuri šiai dienai sudaro 23,85 euro per mėn., t.y. 286, 2 euro per metus, per ketverius metus 1144,8 euro, ir asmuo galės per keletą metų sukauptą išmoką gauti vienkartine išmoka. Svarstytina, ar prielaidų tokioms situacijoms sukūrimas atitinka pensijų kaupimo sistemos tikslus. Vadovaujantis oficialiais statistiniais duomenimis didžiausias skurdo rizikos lygis 2020 – 2021 metais nustatytas
35,9 proc. ir, palyginti su 2020 m., beveik nepasikeitė. Vertinant 2022 metų gyventojų pajamas, didžiausias skurdo rizikos lygis išlieka 65-erių metų ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje ir siekia 36,5 proc. Taigi, skurdas tarp senjorų išlieka opi problema. Vieni gyvenantys pensininkai, gaunantys vidutinę ar šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją, ir neturintys kitų pajamų atsiduria žemiau skurdo rizikos ribos. Tuo tarpu tarp dirbančiųjų – asmenų, esančių žemiau skurdo rizikos ribos, yra apie 7 proc.
Šiame kontekste pažymėtina, kad nors pensijų dydis auga, jų augimas yra lėtesnis nei bendras gyvenimo lygis šalyje. Be to, pakeitimo norma – atotrūkis tarp dirbančiojo pajamų ir jo gaunamos senatvės pensijos, Lietuvoje siekia 43 procentus ir yra viena mažiausių tarp ES šalių, EBPO šalių vidurkis siekia 62 procentus. Pensijų sistemos lyderėmis vertinamose šalyse gerai išvystyta profesinių pensijų fondų sistema, kurioje dalį lėšų nuo savo pajamų moka dirbantysis kitą dalį moka darbdavys. Pavyzdžiui, Islandijoje gyventojai nukreipia iki 4 proc. savo darbo užmokesčio, o darbdaviai prisideda dar 6 proc., šis darbdavių prisidėjimas, vadovaujantis teisiniu reguliavimu, yra privalomas. Panašus darbdavių indėlis yra ir Danijoje bei Olandijoje, nors teisiniame reguliavime nėra numatyta prievolė darbdaviams prisidėti. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvoje profesinių pensijų fondų sistema yra praktiškai neveikianti. Valstybė prisidėdama prie kaupimo II pensijų pakopoje iškreipia situaciją perimdama galimą darbdavio prisidėjimą, be to, valstybės prisidėjimu subsidijuojamas privatus verslas, kuris neprisiima visiškai jokių garantijų už būsimas sukauptas lėšas. Be kita ko, valstybės skiriamos lėšos galėtų būti skiriamos dabarties pensininkams, kurie, kaip minėta, yra viena pažeidžiamiausių socialinių grupių Lietuvoje. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvoje senatvės pensijoms skiriama tik 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo tarpu ES vidurkis yra 8-9 proc. EUROSTAT‘o duomenimis Lietuvoje pajamų nelygybė 2021 m. vis dar buvo viena didžiausių Europos Sąjungoje. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo analizėje pažymima, jog moksliniai tyrimai rodo, kad pajamų nelygybė stabdo visuomenės ir valstybės raidą. Pažymima ir tai, kad ne vienerius metus Europos Komisija ragina Lietuvą mažinti nelygybę pirmiausia dididant mokesčių ir išmokų sistemos veiksmingumą.
Pastaruoju metu Europos Komisijos ataskaitose Lietuvai pabrėžiama, kad gyventojų pajamų mokesčio progresyvumas išlieka žemas, o Lietuvos mokesčių santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Tai atitinkamai lemia ir itin žemą socialinės apsaugos – socialinių išmokų ir paslaugų – finansavimą, tuo pačiu ir ribotą poveikį skurdo, socialinės atskirties ir nelygybės mažinimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų. Tai yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarimas), o socialinės apsaugos, socialinio aprūpinimo, socialinės paramos santykių teisinio reguliavimo turinį lemia įvairūs veiksniai, inter alia valstybės ir visuomenės ištekliai, materialinės ir finansinės galimybės; įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, šioje srityje turi plačią diskreciją, inter alia diskreciją pasirinkti pensijų sistemą (inter alia Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimas, Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Taigi, neatsižvelgiant į tai, kad dabartinių pensininkų gaunamos socialinio draudimo pensijos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje, didžiulės valstybės lėšos kasmet skiriamos skatinti dirbančiuosius kaupti ateities pensijai, kaip minėta aukščiau, nevertinant realaus tokios paskatos poveikio asmenų apsisprendimui dalyvauti II pakopos pensijų kaupime.
Todėl manytina, kad pasirinktas pensijų kaupimo modelis, skiriant papildomas lėšas iš valstybės biudžeto ir taip skatinant dabartinius dirbančiuosius kaupti ateities pensijoms, atsižvelgiant į esamą finansinę situaciją valstybėje, iškreipia valstybės socialinio solidarumo modelį, lėšas skiriant socialiai stipriausiems asmenims. Šiame kontekste pažymėtina, kad visų mokesčių mokėtojų finansuojamas pasirinktas pensijų sistemos modelis kaupiant pensiją privačiuose fonduose, yra išskirtinai rizikingas, praktiškai neprognozuojamas arba itin sudėtingai prognozuojamas, privačių pensijų fondų rezultatai atskleidžia, kad visą kaupimo laikotarpį gautos investicinės grąžos vidurkis vos viršija infliaciją, o teigiamas augimas yra mažesnis negu vidutinio darbo užmokesčio ir socialinio draudimo pensijos augimas. Todėl kyla pagrįstas klausimas, ar pasirinktas pensijų kaupimo modelis yra pajėgus užtikrinti pensijų reformos siekiamą rezultatą – ženkliai prisidėti prie asmens socialinio draudimo pensijos? Taip pat pažymėtina, kad daugelyje valstybių būtent mokestinės lengvatos yra pasirenkamos kaip valstybės paskata asmenis dalyvauti papildomame pensijų kaupime. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo įstatymo projektu siekiama pakeisti valstybės prisidėjimo prie II pakopos modelį panaikinant įmokas iš valstybės biudžeto ir atitinkamais LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimais suteikiant teisę asmenims, kaupiantiems II pakopos pensijų kaupime, susigrąžinti dalį sumokėtų įmokų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narė Laima Nagienė. 3.
teisinių santykių reglamentavimas LR pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. VSDF administravimo įstaigos įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar priežastys yra svarbios. Tokiu atveju dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) grąžinamos asmeniui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. Valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) pervedamos VSDF valdybai ne vėliau kaip per
įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. LR pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Pensijų įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis yra
draudimo įmokos, netaikant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl socialinio draudimo įmokų skaičiavimo nuo ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, perskaičiuotos proporcingai išdirbtam laikui,. iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis yra 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
LR pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenims, tapusiems dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. iki
priede nustatyto dydžio. 2019 m. dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka yra 1,8 procento jo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos,. iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis – 0,3 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Dalyvio pageidavimu į jo pensijos sąskaitą gali būti mokama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio pensijų įmoka, netaikant šios dalies nuostatų dėl laipsniško pensijų įmokų didinimo. Apie savo pasirinkimą mokėti šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio pensijų įmoką įtraukiamas asmuo informuoja pensijų kaupimo bendrovę ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 31 dienos, o pensijų kaupimo sutartį sudarantis asmuo – sudarydamas pensijų kaupimo sutartį. Jeigu dalyvis pateikia prašymą mokėti didesnę pensijų įmoką vėliau negu įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 31 dieną arba pensijų kaupimo sutarties pasirašymo dieną, didesnė pensijų įmoka skaičiuojama nuo kito mėnesio, einančio po prašymo mokėti didesnę pensijų įmoką įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre, pirmosios dienos, bet ne anksčiau, negu įsigalioja pensijų kaupimo sutartis. LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2¹punkte numatyta, kad GPM lengvata taikoma mokantiems pensijų įmokoms į pensijų fondus, kurias Lietuvos nuolatinis gyventojas moka kaip papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. 4.
laukiama Nauju teisiniu reglamentavimu siūloma pakeisti LR pensijų kaupimo įstatymo teisinį reguliavimą, numatant, kad pensijų įmoka yra mokama dalyvio lėšomis. Pradedant nuo 2026 metų kasmet valstybės prisidėjimą siūloma mažinti 0,3 procento dydžiu, kol 2030 metais jis prilygtų nuliui. Kartu valstybės skatinimą dalyvauti II pakopos pensijų kaupimo sistemoje siūloma įgyvendinti praplečiant LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatytą GPM lengvatą visoms pensijų įmokoms, kurias asmuo sumoka vadovaujantis Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis. Nauju teisiniu reguliavimu siūlomas valstybės finansinių išteklių paskirstymo modelis, atitinkantis kitų valstybių gerąją praktiką ir užtikrinantis konstitucinius socialinio solidarumo ir socialinio teisingumo principus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturi. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo kitų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10.
Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams bei bendrinės lietuvių kalbos normoms, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Įstatymų projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymui įgyvendinti atsakingos institucijos turės patikslinti priimtus įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. Iš valstybės biudžeto 2024 metais prisidėjimui prie II pakopos pensijų kaupimo bus skiriama daugiau nei 300 mln. eurų. Paliekant valstybės prisidėjimą tik asmenims auginantiems vaikus iki 3 metų, didžioji dalis šios sumos liktų valstybės biudžete. Siūlomais LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimais negautos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio preliminariai galėtų sudaryti apie 55 mln. Eurų. 14. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimų ir išvadų nereikės. 15.
Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: Pensijų kaupimas, pensijų įmoka, valstybės biudžeto lėšos;
Papildomų paaiškinimų nėra.
2023-09-18 Nr. XIVP-3069 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies 2¹ punkto pakeitimu siūloma nustatyti, kad iš pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos –pensijų įmokos į pensijų fondus, kurias jis moka pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių. Pirma, pagal Pensijų kaupimo įstatymo
mokamos pensijų kaupimo dalyvio lėšomis ir kurioms taikoma privalomų socialinio draudimo įmokų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka (įmokos pervedimą atlieka asmens draudėjas) (8 straipsnio 1 dalis) bei papildoma kaupiamoji pensijų įmoka, kurią moka pats pensijų dalyvis, tiesiogiai pervesdamas ją į pensijų kaupimo bendrovės valdomame pensijų fonde dalyviui atidarytą pensijos sąskaitą (8 straipsnio 4 dalis). Todėl sudarius galimybę už visas pensijų įmokas taikyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, nebūtų aiškus mechanizmas, kas ir kokia tvarka pateikia duomenis mokesčių administratoriui apie tas pensijų įmokas, kurios draudėjo buvo pervestos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas, pašalinant šį neaiškumą. Antra, siūloma nuostata tikslintina ir tuo aspektu, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų pensijų įmokų pats nemoka –už jį (vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 3 metų) bus mokama viešųjų finansų lėšomis, t. y. iš valstybės biudžeto.
Atsižvelgus į tai, projektas atitinkamai koreguotinas. Trečia, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas pasiektų tikslą – paskatinti asmenis papildomai patiems prisidėti prie savo socialinių garantijų (būsimų senatvės pensijų didinimo), kadangi pagal keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį bendra atimamų išlaidų į pensijų fondus sumokėtų įmokų suma negali viršyti 1 500 eurų. Svarstytina, ar atsižvelgus į projektu siūlomus pakeitimus atitinkamai nereikėtų padidinti ir šios keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatytos sumos. 2. Projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d. Pažymėtina, jog kartu su šiuo projektu registruoto Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-3068) 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 1 ir 2 straipsniai (kuriais atsisakoma pensijų įmokų mokėjimo valstybės biudžeto lėšomis) įsigalioja 2030 m. sausio 1 d. Todėl siekiant teisinio reguliavimo suderinamumo, siūlytina suvienodinti įstatymų įsigaliojimo datas. 3. Atsižvelgus į projektu siūlomas nuostatas (išplečiama gyventojų pajamų mokesčio lengvata), projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo apskaičiuojant ir deklaruojant tam tikrų mokestinių laikotarpių pajamas, konkrečiai nurodant
ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, vienintelė įstatymo projekto 2 straipsnio dalis nenumeruotina. 5.
straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected]
2024-03-06 Nr. XIVP-3069(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies 2¹ punkto pakeitimu siūloma nustatyti, kad iš pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos –pensijų įmokos į pensijų fondus, kurias jis moka pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių. Pirma, pagal Pensijų kaupimo įstatymo
mokamos pensijų kaupimo dalyvio lėšomis ir kurioms taikoma privalomų socialinio draudimo įmokų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka (įmokos pervedimą atlieka asmens draudėjas) (8 straipsnio 1 dalis) bei papildoma kaupiamoji pensijų įmoka, kurią moka pats pensijų dalyvis, tiesiogiai pervesdamas ją į pensijų kaupimo bendrovės valdomame pensijų fonde dalyviui atidarytą pensijos sąskaitą (8 straipsnio 4 dalis). Todėl sudarius galimybę už visas pensijų įmokas taikyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, nebūtų aiškus mechanizmas, kas ir kokia tvarka pateikia duomenis mokesčių administratoriui apie tas pensijų įmokas, kurios draudėjo buvo pervestos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas, pašalinant šį neaiškumą. Antra, siūloma nuostata tikslintina ir tuo aspektu, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų pensijų įmokų pats nemoka –už jį (vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 3 metų) bus mokama viešųjų finansų lėšomis, t.y. iš valstybės biudžeto.
Atsižvelgus į tai, projektas atitinkamai koreguotinas. Trečia, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas pasiektų tikslą – paskatinti asmenis papildomai patiems prisidėti prie savo socialinių garantijų (būsimų senatvės pensijų didinimo), kadangi pagal keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį bendra atimamų išlaidų į pensijų fondus sumokėtų įmokų suma negali viršyti 1 500 eurų. Svarstytina, ar atsižvelgus į projektu siūlomus pakeitimus atitinkamai nereikėtų padidinti ir šios keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatytos sumos. 2. Projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d. Pažymėtina, jog kartu su šiuo projektu registruoto Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-3068(2)) 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 1 ir 2 straipsniai (kuriais atsisakoma pensijų įmokų mokėjimo valstybės biudžeto lėšomis) įsigalioja 2030 m. sausio 1 d. Todėl siekiant teisinio reguliavimo suderinamumo, siūlytina suvienodinti įstatymų įsigaliojimo datas. 3. Atsižvelgus į projektu siūlomas nuostatas (išplečiama gyventojų pajamų mokesčio lengvata), projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo apskaičiuojant ir deklaruojant tam tikrų mokestinių laikotarpių pajamas, konkrečiai nurodant 2031 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 4. Atsižvelgus į tai, kad Finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr.
finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.11 papunktyje nustatyta, kad Finansų ministerija formuoja valstybės politiką mokesčių ir jų administravimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o 8.11.2 papunktyje nustatyta, jog Finansų ministerija koordinuoja ir kontroliuoja valstybės politikos mokesčių ir jų administravimo srityje įgyvendinimą, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo: 1.
Komiteto posėdyje dalyvavo: Linas Kukuraitis – komiteto pirmininkas, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Aidas Gedvilas, Eimantas Kirkutis, Paulė Kuzmickienė, Daiva Petkevičienė, Modesta Petrauskaitė, Darius Razmislevičius, Edita Rudelienė, Daiva Ulbinaitė, Arūnas Valinskas, Jūratė Zailskienė; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Evelina Bulotaitė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys:
Algirdas Sysas – Seimo narys, Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Inga Buškutė – Pensijų grupės vadovė, Inga Ruginienė – ministrė; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovai: Daiva Gerulytė – Pensijų anuitetų skyriaus vedėja, Evaldas Valeiša – Pensijų anuitetų skyriaus patarėjas; Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos atstovai: Tadas Gudaitis, Arnas Neverauskas; Aidas Budrys – Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas, Vaidas Cibas – Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius, Jonas Dirginčius – Pensijų fondų dalyvių asociacijos atstovas, Ernestas Einoris
Marijus Kalesinskas – PKB "Goindex" valdybos narys, Romas Lazutka – Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto profesorius, Elena Leontjeva – Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė, Daiva Macijauskė – Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja, Rūta Mačiulytė-Valickienė – Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos vykdomoji direktorė, Teodoras Medaiskis – Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorius, Emilis Ruželė – Lietuvos verslo konfederacijos generalinės direktorės pavaduotojas, Daiva Skučienė – Vilniaus Universiteto Socialinės politikos katedros profesorė.
Komiteto posėdyje dalyvavo: Linas Kukuraitis – komiteto pirmininkas, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Aidas Gedvilas, Eimantas Kirkutis, Paulė Kuzmickienė, Daiva Petkevičienė, Modesta Petrauskaitė, Darius Razmislevičius, Edita Rudelienė, Daiva Ulbinaitė, Arūnas Valinskas, Jūratė Zailskienė; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Evelina Bulotaitė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys:
Algirdas Sysas – Seimo narys, Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Inga Buškutė – Pensijų grupės vadovė, Inga Ruginienė – ministrė; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovai: Daiva Gerulytė – Pensijų anuitetų skyriaus vedėja, Evaldas Valeiša – Pensijų anuitetų skyriaus patarėjas; Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos atstovai: Tadas Gudaitis, Arnas Neverauskas; Aidas Budrys – Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas, Vaidas Cibas – Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius, Jonas Dirginčius – Pensijų fondų dalyvių asociacijos atstovas, Ernestas Einoris
Marijus Kalesinskas – PKB "Goindex" valdybos narys, Romas Lazutka – Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto profesorius, Elena Leontjeva – Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė, Daiva Macijauskė – Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja, Rūta Mačiulytė-Valickienė – Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos vykdomoji direktorė, Teodoras Medaiskis – Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorius, Emilis Ruželė – Lietuvos verslo konfederacijos generalinės direktorės pavaduotojas, Daiva Skučienė – Vilniaus Universiteto Socialinės politikos katedros profesorė. 2.
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-03-06 Išvada dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIVP-3069(2): Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies 2¹ punkto pakeitimu siūloma nustatyti, kad iš pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos –pensijų įmokos į pensijų fondus, kurias jis moka pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių. Pirma, pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas pensijų įmokos gali būti kelių rūšių, t.y. tos, kurios mokamos pensijų kaupimo dalyvio lėšomis ir kurioms taikoma privalomų socialinio draudimo įmokų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka (įmokos pervedimą atlieka asmens draudėjas) (8 straipsnio 1 dalis) bei papildoma kaupiamoji pensijų įmoka, kurią moka pats pensijų dalyvis, tiesiogiai pervesdamas ją į pensijų kaupimo bendrovės valdomame pensijų fonde dalyviui atidarytą pensijos sąskaitą (8 straipsnio 4 dalis). Todėl sudarius galimybę už visas pensijų įmokas taikyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, nebūtų aiškus mechanizmas, kas ir kokia tvarka pateikia duomenis mokesčių administratoriui apie tas pensijų įmokas, kurios draudėjo buvo pervestos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas, pašalinant šį neaiškumą.
Antra, siūloma nuostata tikslintina ir tuo aspektu, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų pensijų įmokų pats nemoka –už jį (vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 3 metų) bus mokama viešųjų finansų lėšomis, t.y. iš valstybės biudžeto. Atsižvelgus į tai, projektas atitinkamai koreguotinas. Trečia, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas pasiektų tikslą – paskatinti asmenis papildomai patiems prisidėti prie savo socialinių garantijų (būsimų senatvės pensijų didinimo), kadangi pagal keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį bendra atimamų išlaidų į pensijų fondus sumokėtų įmokų suma negali viršyti 1 500 eurų. Svarstytina, ar atsižvelgus į projektu siūlomus pakeitimus atitinkamai nereikėtų padidinti ir šios keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatytos sumos. 2. Projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d. Pažymėtina, jog kartu su šiuo projektu registruoto Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-3068(2)) 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 1 ir 2 straipsniai (kuriais atsisakoma pensijų įmokų mokėjimo valstybės biudžeto lėšomis) įsigalioja 2030 m. sausio
įstatymų įsigaliojimo datas. 3. Atsižvelgus į projektu siūlomas nuostatas (išplečiama gyventojų pajamų mokesčio lengvata), projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo apskaičiuojant ir deklaruojant tam tikrų mokestinių laikotarpių pajamas, konkrečiai nurodant
Finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr.
patvirtinimo“, 7.11 papunktyje nustatyta, kad Finansų ministerija formuoja valstybės politiką mokesčių ir jų administravimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o 8.11.2 papunktyje nustatyta, jog Finansų ministerija koordinuoja ir kontroliuoja valstybės politikos mokesčių ir jų administravimo srityje įgyvendinimą, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Nesvarstyti. Įstatymo projektas atmestas (žr. Komiteto sprendimą). 2. LR Teisingumo ministerija, 2024-03-08 Išvada dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIVP-3069(2) atitikties Europos Sąjungos teisei:
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti <...> įstatymo projekto Nr. XIVP-3069(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Nesvarstyti. Įstatymo projektas atmestas (žr. Komiteto sprendimą). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos bankas, 2024-10-17 Lietuvos bankas 2024 m. rugsėjo 25 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (toliau – Komitetas) sprendimą dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados, kuriame nurodoma, kad Komitetas, gavęs 30 Lietuvos Respublikos Seimo narių kreipimąsi dėl Seimui pateiktų svarstyti šių įstatymų projektų numatomo teisinio poveikio vertinimo: <...>
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimą Nr.
KT21-N3/2024 dėl galimybės nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybė, 2025-02-26 Nutarimas Nr. 97 dėl Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 6, 8, 13, 15, 22, 28, 29, 30, 33, 35¹, 35², 35⁷, 35⁸, 35¹⁰ ir 37 straipsnių pakeitimo ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4157, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1691
Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3068(2), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007
Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 7, 29, 30 ir
Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 4, 5, 6, 22, 29, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projekto Nr.
XIVP-2467(2) ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX1007 17 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3451(2): Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 6, 8, 13, 15, 22, 28, 29, 30, 33, 35¹, 35², 35⁷, 35⁸, 35¹⁰ ir
Nr. XIVP-4157, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1691 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4158, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3068(2), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3069(2), Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 7, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2544(2), Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 4, 5, 6, 22, 29, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo 5¹straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2467(2) ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007
Nr. XIVP-3451(2) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslams, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymų projektų nesvarstyti dėl toliau nurodytos priežasties.
Siekiant užtikrinti darnų pensijų kaupimo sistemos tobulinimą, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo
efektyvumo principu, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, gali būti įgyvendintas tik kompleksiškai sprendžiant pensijų kaupimo sistemos problemas bei siekį šią sistemą tobulinti, Lietuvos Respublikos Vyriausybė Seimui 2025 m. pavasario sesijoje pateiks svarstyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo bus siūloma sistemiškai tobulinti pensijų kaupimo sistemą, kartu įgyvendinant Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XV-54 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 154 ir 155 punktų nuostatas bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. KT21-N3/2024. Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2025-05-27 Išvada dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIVP-4158: Komiteto sprendimas: Atsižvelgiant į tai, kad:
Respublikos Vyriausybė 2025 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 97 pasiūlė Lietuvos Respublikos Seimui įstatymo projekto Nr. XIVP-3069(2) nesvarstyti;
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2025 m.
gegužės 13 d.
Seimui pateikė svarstyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-374 ir jį lydinčius įstatymų projektus Nr. XIVP-375, XIVP-376, XIVP-377 ir XIVP-378, kuriais sistemiškai tobulinama pensijų kaupimo sistema, siūloma pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą Nr. XIVP-3069(2) atmesti. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą Nr. XIVP-3069(2) atmesti, atsižvelgiant į tai, kad:
Vyriausybės 2025 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 97, siūloma Lietuvos Respublikos Seimui įstatymo projekto Nr. XIVP-3069(2) nesvarstyti;
Vyriausybė 2025 m. gegužės 13 d. pateikė Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-374 ir jį lydinčius įstatymų projektus Nr. XVP-375, XVP-376, XVP-377, XVP-378 ir XVP-379, kuriais sistemiškai tobulinama pensijų kaupimo sistema ir kuriems Komitetas pritarė. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Linas Kukuraitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis Komiteto biuro patarėja D. Aleksejūnienė
2025-05-27
posėdyje dalyvavo: Algirdas Sysas, Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Rasa Budbergytė, Raimondas Kuodis, Algimantas Radvila, Robert Puchovič, Gintarė Skaistė, Šarūnas Šukevičius, Mindaugas Lingė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Dalia Midėnienė, patarėjai Agnė Narščiuvienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, Evaldas Putrimas, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. kovo 6 d. * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies 2¹ punkto pakeitimu siūloma nustatyti, kad iš pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos –pensijų įmokos į pensijų fondus, kurias jis moka pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių.
Pirma, pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas pensijų įmokos gali būti kelių rūšių, t.y. tos, kurios mokamos pensijų kaupimo dalyvio lėšomis ir kurioms taikoma privalomų socialinio draudimo įmokų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka (įmokos pervedimą atlieka asmens draudėjas) (8 straipsnio 1 dalis) bei papildoma kaupiamoji pensijų įmoka, kurią moka pats pensijų dalyvis, tiesiogiai pervesdamas ją į pensijų kaupimo bendrovės valdomame pensijų fonde dalyviui atidarytą pensijos sąskaitą (8 straipsnio 4 dalis). Todėl sudarius galimybę už visas pensijų įmokas taikyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, nebūtų aiškus mechanizmas, kas ir kokia tvarka pateikia duomenis mokesčių administratoriui apie tas pensijų įmokas, kurios draudėjo buvo pervestos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas, pašalinant šį neaiškumą. Antra, siūloma nuostata tikslintina ir tuo aspektu, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų pensijų įmokų pats nemoka –už jį (vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 3 metų) bus mokama viešųjų finansų lėšomis, t.y. iš valstybės biudžeto. Atsižvelgus į tai, projektas atitinkamai koreguotinas. Trečia, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas pasiektų tikslą – paskatinti asmenis papildomai patiems prisidėti prie savo socialinių garantijų (būsimų senatvės pensijų didinimo), kadangi pagal keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį bendra atimamų išlaidų į pensijų fondus sumokėtų įmokų suma negali viršyti 1 500 eurų. Svarstytina, ar atsižvelgus į projektu siūlomus pakeitimus atitinkamai nereikėtų padidinti ir šios keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatytos sumos. Nesvarstyti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. kovo 6 d.
siūloma nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d.
Pažymėtina, jog kartu su šiuo projektu registruoto Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-3068(2)) 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 1 ir 2 straipsniai (kuriais atsisakoma pensijų įmokų mokėjimo valstybės biudžeto lėšomis) įsigalioja 2030 m. sausio 1 d. Todėl siekiant teisinio reguliavimo suderinamumo, siūlytina suvienodinti įstatymų įsigaliojimo datas. Nesvarstyti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. kovo 6 d.
siūlomas nuostatas (išplečiama gyventojų pajamų mokesčio lengvata), projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo apskaičiuojant ir deklaruojant tam tikrų mokestinių laikotarpių pajamas, konkrečiai nurodant 2031 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. Nesvarstyti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. kovo 6 d.
Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1088 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.11 papunktyje nustatyta, kad Finansų ministerija formuoja valstybės politiką mokesčių ir jų administravimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o 8.11.2 papunktyje nustatyta, jog Finansų ministerija koordinuoja ir kontroliuoja valstybės politikos mokesčių ir jų administravimo srityje įgyvendinimą, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pritarti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 97
Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2024 m. kovo 8 d. Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-3069(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Nesvarstyti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Nesvarstyti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybės 2025 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 97 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsniu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. rugsėjo 24 d. vakarinio posėdžio metu priimtą sprendimą (protokolas Nr. SPP-415) ir Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
1.3 ir 1.4 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 6, 8, 13, 15, 22, 28, 29, 30, 33, 351, 352, 357, 358, 3510 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4157, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1691 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4158, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3068(2), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3069(2), Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 7, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2544(2), Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 4, 5, 6, 22, 29, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo 51 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2467(2) ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1007 17 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3451(2) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslams, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymų projektų nesvarstyti dėl toliau nurodytos priežasties. Siekiant užtikrinti darnų pensijų kaupimo sistemos tobulinimą, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu teisėkūros efektyvumo principu, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, gali būti įgyvendintas tik kompleksiškai sprendžiant pensijų kaupimo sistemos problemas bei siekį šią sistemą tobulinti, Lietuvos Respublikos Vyriausybė Seimui 2025 m. pavasario sesijoje pateiks svarstyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo bus siūloma sistemiškai tobulinti pensijų kaupimo sistemą, kartu įgyvendinant Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XV-54 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 154 ir 155 punktų nuostatas bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. KT21-N3/2024. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Atsižvelgiant į tai, kad:
pasiūlė Lietuvos Respublikos Seimui įstatymo projekto Nr. XIVP-3069(2) nesvarstyti;
svarstyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-374 ir jį lydinčius įstatymų projektus Nr.
XIVP-376, XIVP-377 ir XIVP-378, kuriais sistemiškai tobulinama pensijų kaupimo sistema, siūloma pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą Nr. XIVP-3069(2) atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algirdas Butkevičius, Mindaugas Lingė. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Audronė Čekanavičienė