Projekto lyginamasis variantas
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymO NR. IX-675 17 straipsnio pakeitimo IR PAPILDYMO 30²
m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Papildyti 17 straipsnio 2 dalį nauju 14 punktu: „14) pensijų įmokos darbuotojo naudai“
papildymas 30² straipsniu Papildyti Įstatymo penktąjį skyrių 30² straipsniu:
„30² straipsnis. Pensijų įmokos darbuotojo naudai
iš pajamų gali būti atskaitomos vieneto tiesiogiai sumokėtos sumos pensijų kaupimo bendrovei, jei tarp darbuotojo ir darbdavio yra sudarytas susitarimas, kuriame darbdavys įsipareigoja mokėti papildomus įnašus į darbuotojo pasirinktą pensijų kaupimo bendrovę. 2. Iš pajamų leidžiama atskaityti iki 3 proc. įmokų sumokėtų už kiekvieną darbuotoją nuo vidutinio šalies darbuotojų darbo užmokesčio.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia (Pareigos) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Pagrindinė priežastis paskatinusi parengti projektą tai, kad Lietuvos gyventojai sukauptą pensijų turtą gali įprastai atsiimti tik sukakus pensiniam amžiui, o iki to laiko negali juo disponuoti net įvykus nenumatytiems įvykiams, todėl Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimais siūloma suteikti pensijų sistemos dalyviams teisę sukauptus tam tikrą lėšu sumą, t.y. 10807 EUR, išsiimti iš pensijų fondo nenutraukiant tolimesnio dalyvavimo pensijų kaupime ar sulaukus pensinio amžiaus. Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai parengti siekiant paskatinti darbdavių įsitraukimą į pensijų kaupimą. Suteikus galimybę darbdaviams įtraukti įmokas už savo darbuotojus į sąnaudas bus pasiekti du tikslai: 1) darbdavys įgys dar vieną įrankį skatinti savo darbuotojus; 2) asmenų sukauptos pensijos fonduose padidės. Tikimasi, kad siūlomos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nuostatos sugrąžins gyventojams teisę rinktis, kaip kaupti senatvės pensiją, o Lietuvos Respublikos pelno mokesčio 17 straipsnio pakeitimo ir papildymo 30(2) straipsniu projektas pasaktins darbdavius aktyviau įsitraukti į savo darbuotojų pensijų kaupimą
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Galiojančiame pensijų kaupimo įstatyme nėra numatytos galimybė dalyvui nusiimti tam tikro dydžio sukaupta sumą, o taip pat nėra aiškiai įvardinta kiek kartų gali būti pakartotiniai įtraukiami į pensijų kaupimą.
Galiojančiame Pelno mokesčio įstatyme nėra nutatytos galimybės įmonėms į ribojamo dydžio leidžiamus atskaitymus įtraukti už savo darbuotojus papildomai sumokėtas įmokas į pensijų kaupimo įmones. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: LR pensijų kaupimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimu siūloma numatyti pensijų kaupimo dalyviui galimybė sukaupus 10807 EUR juos atsiimti tiek sulaukus, tiek ir nesulaukus pensinio amžiaus. LR pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimu siūloma, kad pakartotinis įtraukimas į pensijų kaupimą asmenims iki 40 metų būtų taikomas 1 kartą, kas 3 ar 5 metus. LR pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimu siūloma numatyti įskaityti įmonių sumokėtas lėšas už savo darbuotojus į pensijų kaupimo įmones į ribojamo dydžio leidžiamus atsiskaitymus. LR pelno mokesčio įstatytmo papildymu 30(2) straipsniu siūloma numatyti tvarką dėl ribojamojo dydžio atskaitimo įmokokms į pensijų kaupimo įmones Atlikus pakeitimus bus užtikrinama žmogaus teisė, prireikus, laisviau disponuoti II pakopos pensijų fonde sukauptomis lėšomis iš karto. Sudarius galimybėms įmonoms įskaityti įmokas už darbuotojus į pensijų kaupimo įmonės, bus padidinta darbo rinkos konkurencija, bei galimybė darbuotojams sukaupti daugiau lėšų pensijų kaupimo įmonėse. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje.
Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas skatins darbdavius mokėti papildomas įmokas už savo darbuotojus, nes tai bus vieną iš darbuotojus skatinančiu dirbti pas darbdavį priemonė. Finansinių veiksmų įvairovė suteikia darbo santykiams lankstumo, o tai visuomet palankiai atsiliepia verslui. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų nėra. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų nėra. 11.
įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamieji teisės aktai nereikalingi. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia Pareigos Parašas Vardas ir pavardė
2023-09-05 Nr. XIVP-3030 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Įstatymo projektu siūloma Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 17 straipsnio 2 dalį papildyti nauju 14 punktu bei nauju 30² straipsniu ir nustatyti, kad ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais būtų laikoma ir vieneto sumokėtos pensijų įmokos darbuotojo naudai. Projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad
„Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai parengti siekiant
paskatinti darbdavių įsitraukimą į pensijų kaupimą. Suteikus galimybę darbdaviams įtraukti įmokas už savo darbuotojus į sąnaudas bus pasiekti du tikslai: 1) darbdavys įgys dar vieną įrankį skatinti savo darbuotojus; 2) asmenų sukauptos pensijos fonduose padidės“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad
„Leidžiamiems atskaitymams taip pat priskiriamos visos išlaidos darbuotojų
naudai, jeigu ši darbuotojų gauta nauda pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas yra gyventojų pajamų mokesčio objektas“. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos, o pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 14 ir 14¹ punktus pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, yra laikoma neapmokestinamosiomis pajamomis. Atsižvelgus į visa tai, pabrėžtina, kad projektu siūlomi pakeitimai yra pertekliniai, nes vieneto sumokamos pensijų įmokos darbuotojo naudai yra laikomos leidžiamaisiais atskaitymais.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]