Projekto lyginamasis variantas
27, 28, 29, 31, 36 STRAIPSNIŲ, V, VI SKYRIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 34¹STRAIPSNIU IR 32, 33, 34, 35 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Privalomąjį sveikatos draudimą vykdo šios
institucijos:
1) Privalomojo sveikatos draudimo taryba;
2) Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa);
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras
jo nuostatus tvirtina Vyriausybė. 2. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro objektai yra privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat valstybės biudžeto lėšomis apmokamą būtinąją medicinos pagalbą, būtinąsias paslaugas ir kitą sveikatos priežiūrą gaunantys asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje. 3. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras tvarkomas ir jo duomenys teikiami vadovaujantis Valstybės registrų įstatymu 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymu, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Pacientų Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, šio registro nuostatais ir bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais registrų tvarkymą ir duomenų teikimą. 4. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro vadovaujančioji tvarkymo įstaiga valdytoja yra Valstybinė ligonių kasa, o registro tvarkymo įstaigos –Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos. 5. Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka asmenims, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, išduodami privalomojo sveikatos draudimo pažymėjimai.“3 straipsnis. 9¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 9¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apdraustiesiems ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidos
kompensuojamos ir sutartys su juridiniais asmenimis dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimo (toliau – sutartys) sudaromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Sutartys sudaromos tarp Valstybinės ligonių kasos ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų, užsienio valstybėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje (toliau – suinteresuotieji asmenys). Sutartys sudaromos su visais pageidaujančiais jas sudaryti suinteresuotaisiais asmenimis.
Suinteresuotieji asmenys einamųjų ar kitų metų sutartį dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimo einamiesiems ar kitiems metams gali sudaryti bet kuriuo metu einamaisiais metais. Informacija apie šių sutarčių sudarymo tvarką skelbiama viešai Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų interneto svetainėse svetainėje. Valstybinė ligonių kasa apmoka suinteresuotųjų asmenų, sudariusių sutartis dėl ortopedijos techninių priemonių, skirtų apdraustiesiems, gamybos ir (ar) pritaikymo, išlaidas ir kompensuoja apdraustųjų, įsigijusių ortopedijos technines priemones savo lėšomis, išlaidas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja, o šio Įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju – jas išskaito Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Surinktos (išskaitytos) įmokos ir su jomis susijusios šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos sumos per tris dienas nuo jų surinkimo (išskaitymo) dienos pervedamos į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos turi teikti Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms reikiamą informaciją apie atskirų juridinių ir fizinių asmenų sumokėtas šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiskaitymus su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetu gali vykdyti šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų įmokų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojamų asmens sveikatos priežiūros įstaigų socialinio draudimo įmokų tarpusavio įskaitymais.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius nustato privalomojo sveikatos draudimo įmokų deklaravimo atvejus ir tvarką.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, Valstybinės ligonių kasos santykiai su finansų įstaigomis Finansų įstaigą Lietuvos Respublikoje Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos privalo pasirinkti konkurso būdu. Konkurso sąlygas nustato Sveikatos apsaugos ministerija sveikatos apsaugos ministras.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 26¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„26¹ straipsnis. Valstybinės ligonių kasos ar jos
įgaliotų teritorinių ligonių kasų sutartys su ūkio subjektais dėl medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo
Valstybinės ligonių kasos ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų ir to pageidaujančių ūkio subjektų, atitinkančių šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas. 2. Valstybinė ligonių kasa ar jos įgaliotos teritorinės ligonių kasos sudaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis su ūkio subjektu, jeigu šis užtikrina įrašytos į šio Įstatymo 12²straipsnio
Respublikos rinką, garantinį aptarnavimą, nuolatinę priežiūrą ir keičiamųjų dalių tiekimą. 3.
ligonių kasų sutartys su ūkio subjektais dėl medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo sudaromos vadovaujantis šiuo Įstatymu, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir laikantis skaidrumo, nediskriminavimo bei vienodo vertinimo principų. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones,. o šių sutarčių tipinę formą, kurioje nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktuose nustatyti medicinos priemonių nuomos reikalavimai, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių standartines sąlygas (išskyrus sutarčių priedus, kuriuose pateikiamas nuomojamų medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, sąrašas), kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių standartinės sąlygos ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbiamos Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje.“
Pakeisti 26² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26² straipsnis. Teritorinių ligonių kasų Valstybinės ligonių kasos sutartys su ūkio subjektais dėl medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo 1.
Sutartis dėl medicinos priemonių, įrašytų į šio Įstatymo
sąrašą ir pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintuose medicinos priemonių saugos techniniuose reglamentuose nurodytas taisykles klasifikuojamų kaip gaminamos I klasės medicinos priemonės arba in vitro diagnostikos medicinos priemonės, skirtos savikontrolei (toliau – I klasės medicinos priemonės ir in vitro diagnostikos priemonės, skirtos savikontrolei), apmokėjimo pasirašo teritorinės ligonių kasos Valstybinė ligonių kasa su to pageidaujančiais ūkio subjektais, atitinkančiais šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas. Ši nuostata netaikoma vaistinėms, su kuriomis sutartys sudaromos šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Teritorinės ligonių kasos Valstybinė ligonių kasa sudaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis su ūkio subjektais, jeigu šie užtikrina I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, tiekimą į Lietuvos Respublikos rinką ir visas šias priemones išduoda (parduoda) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sutartys sudaromos vadovaujantis šiuo Įstatymu, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir laikantis skaidrumo, nediskriminavimo bei vienodo vertinimo principų. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Šių sutarčių tipinę formą, kurioje nurodomos esminės sutarties sąlygos (sutarties šalių teisės ir pareigos, atsiskaitymo tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymo ar sustabdymo tvarka), tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius. 4.
aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių standartines sąlygas (išskyrus sutarčių priedus, nustatančius išduodamų I klasės medicinos priemonių ir (arba) in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, ir veiklos adresų sąrašą) kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių standartinės sąlygos ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbiamos Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje. 8 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Teritorinių ligonių kasų aAtsiskaitymo
su sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir ūkio subjektais tvarka ir terminai
sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamosa patvirtinto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių, su kuriomis jos ji yra sudariusios sutartis, pateiktas sąskaitas. 2. Sąskaitas už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus kompensuojamuosius vaistus bei medicinos pagalbos priemones kartą per mėnesį asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės pateikia tai teritorinei Valstybinei ligonių kasai, su kuria yra sudariusios sutartį. Teritorinė Valstybinė ligonių kasa ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos perveda pinigus sudariusioms su ja sutartis asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms, atsiskaitydama pagal pateiktas sąskaitas.
Jei teritorinės ligonių kasos Valstybinė ligonių kasa laiku neatsiskaito, turi būti mokami delspinigiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka mokami delspinigiai. 3. Jeigu faktinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos yra didesnės, negu yra patvirtintos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų plane, Sveikatos apsaugos ministerija sveikatos apsaugos ministras, įvertinusi įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus nustatyti tokį išmokų ir kompensacijų dydį, kuris atitinka patvirtintą išlaidų planą. 4. Jeigu faktinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos yra mažesnės negu patvirtintame Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete, Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, teikia siūlymus Vyriausybei patikslinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Tikslinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, numatomos reikalingos lėšos susidariusiems delspinigiams padengti teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos Valstybinei ligonių kasai ar jos įgaliotoms teritorinėms ligonių kasoms atsiskaitant su ūkio subjektais už medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomą ir teritorinėms ligonių kasoms atsiskaitant su ūkio subjektais, už I klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei. 9 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba yra trišalio keturių šalių atstovavimo pagrindu sudaryta kolegiali patariamoji institucija. Privalomojo sveikatos draudimo tarybą sudaro, jos sudėtį ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuostatus (toliau – Tarybos nuostatai) tvirtina sveikatos apsaugos ministras.“
2Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Privalomojo sveikatos draudimo taryba vykdo šias funkcijas:
uždavinius;
apsaugos ministrui dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, sąrašo;
Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio;
draudimą reglamentuojančių teisės aktų;
ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų struktūros reikalavimų ir veiklos išlaidų normatyvų bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto paskirstymo;
6) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl teritorinių ligonių kasų Valstybinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių, teritorinių ligonių kasų Valstybinės ligonių kasos ir vaistinių ar šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sutarčių, taip pat Valstybinės ligonių kasos ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų ir šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sutarčių sudarymo tvarkos;
3Pakeisti 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Privalomojo sveikatos draudimo tarybą sudaro 15 21 narių
narys.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba sudaroma taip, kad būtų vienodai ir lygiateisiškai atstovaujama valstybės institucijoms, draudėjų (darbdavių) organizacijoms, ir apdraustųjų interesus ginančioms organizacijoms ir regioninės plėtros taryboms. Į Privalomojo sveikatos draudimo tarybą įeina:
apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Finansų ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Vyriausybės kanceliarijos ir Valstybinės ligonių kasos atstovą – deleguojami Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka;
a) du darbdavių organizacijų atstovai, kurie deleguojami bendru Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos sutarimu. Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkami du darbdavių organizacijų atstovai;
deleguojamas bendru Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos, Lietuvos ligoninių asociacijos, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos sutarimu.
Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkamas vienas asmens sveikatos priežiūros įstaigų organizacijų atstovas;
deleguojamas bendru Lietuvos gydytojų sąjungos, Jaunųjų gydytojų asociacijos, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos sutarimu. Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkamas vienas asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų atstovas;
straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka;
straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka;
deleguojamas bendru Pensininkų reikalų tarybos ir Neįgaliųjų reikalų tarybos sutarimu.
Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkamas vienas pensininkų ir neįgaliųjų interesus ginančių organizacijų atstovas;
d) vienas Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos deleguotas atstovas;
4Pakeisti 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Likus ne mažiau kaip 40 dienų iki Privalomojo
sveikatos draudimo tarybos kadencijos pabaigos, sveikatos apsaugos ministras kreipiasi į šio straipsnio 3 dalies 1, 2, 4 punktuose ir 3 punkto c, d, e papunkčiuose nurodytus subjektus dėl naujų narių delegavimo ir viešai paskelbia kvietimą teikti šio straipsnio 3 dalies 3 punkto a ir b papunkčiuose nurodytų organizacijų kandidatus į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkamas vienas pacientų interesus ginančių ir vienas sveiką gyvenseną propaguojančių organizacijų atstovas.“
5Pakeisti 28 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10.
Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariai ir visuomeniniai patarėjai privalo deklaruoti privačius interesus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinės ligonių kasos direktorių Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka skiria priima į pareigas ir iš jų atleidžia iš pareigų sveikatos apsaugos ministras.“
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos teisės
turi teisę:
1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoti jai perduotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, kitas teisėtai įgytas lėšas ir turtą;
2) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartis;
3) įsigyti Vyriausybės ir Lietuvos banko vertybinių popierių ir jais disponuoti;
4) Privalomojo sveikatos draudimo tarybos siūlymu įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms gauti;
5) nustatyti Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų sandarą;
6) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai gauti iš ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų, savivaldybių vykdomųjų institucijų, teritorinių ligonių kasų, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų informaciją, būtiną Valstybinės ligonių kasos funkcijoms atlikti.
Tokios informacijos sąrašas nustatomas Valstybinės ligonių kasos nuostatuose;
7) tvarkyti draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmens duomenis, įskaitant ypatingus asmens duomenis, susijusius su prevencinės medicinos pagalbos, medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos, slaugos, socialinių paslaugų ir patarnavimų, priskirtų asmens sveikatos priežiūrai, bei asmens sveikatos ekspertizės paslaugų teikimu ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimu;
8) kontroliuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekį, kokybę ir atitiktį joms taikomiems reikalavimams, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išrašymo ir išdavimo teisėtumą, taip pat su šių paslaugų teikimu, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išrašymu ir išdavimu susijusią sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų veiklą;
9) tikrinti, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų sąskaitos, ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus;
10) atlikti finansinę bei ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros, prieinamumo bei kokybės kitimo tendencijų analizę;
11) Valstybinė ligonių kasa gali turėti ir kitų teisių, kurias nustato įstatymai, Valstybinės ligonių kasos nuostatai ir kiti teisės aktai.
Tokios informacijos sąrašas nustatomas Valstybinės ligonių kasos nuostatuose;
7) tvarkyti draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmens duomenis, įskaitant ypatingus asmens duomenis, susijusius su prevencinės medicinos pagalbos, medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos, slaugos, socialinių paslaugų ir patarnavimų, priskirtų asmens sveikatos priežiūrai, bei asmens sveikatos ekspertizės paslaugų teikimu ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimu;
8) kontroliuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekį, kokybę ir atitiktį joms taikomiems reikalavimams, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išrašymo ir išdavimo teisėtumą, taip pat su šių paslaugų teikimu, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išrašymu ir išdavimu susijusią sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų veiklą;
9) tikrinti, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų sąskaitos, ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus;
10) atlikti finansinę bei ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros, prieinamumo bei kokybės kitimo tendencijų analizę;
11) Valstybinė ligonių kasa gali turėti ir kitų teisių, kurias nustato įstatymai, Valstybinės ligonių kasos nuostatai ir kiti teisės aktai. 1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoti jai perduotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, kitas teisėtai įgytas lėšas ir turtą;
2) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartis;
3) įstatymų nustatyta tvarka įsigyti vertybinių popierių ir juos valdyti bei jais disponuoti;
4) Privalomojo sveikatos draudimo tarybos siūlymu įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms gauti;
5) tvarkyti draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmens duomenis, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis, privalomojo sveikatos draudimo vykdymo tikslais;
6) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai gauti iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, savivaldybių vykdomųjų institucijų, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų Valstybinės ligonių kasos funkcijoms atlikti būtiną informaciją, kurią jie įstatymais ir kitais teisės aktais yra įpareigoti kaupti ir pateikti valstybės institucijoms.
Tokios informacijos sąrašas nustatomas Valstybinės ligonių kasos nuostatuose;
7) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka teikti ieškinius;
8) teikti siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai, Privalomojo sveikatos draudimo tarybai ir kitoms institucijoms dėl privalomojo sveikatos draudimo organizavimo, šį draudimą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo;
9) suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija steigti teritorinius padalinius ir perduoti jiems dalį funkcijų. 10) 2. Valstybinė ligonių kasa turi ir kitų teisių, nustatytų įstatymuose, Valstybinės ligonių kasos nuostatuose ir kituose teisės aktuose.“
galios Pripažinti netekusiais galios 32, 33 ir 34 ir straipsnius. 32 straipsnis. Teritorinės ligonių kasos
Valstybinė ligonių kasa.
Teritorinių ligonių kasų skaičių bei jų teritorinės veiklos zonas nustato Valstybinė ligonių kasa, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija. Steigiama ne daugiau kaip 5 teritorinės ligonių kasos. 2. Teritorinė ligonių kasa yra juridinis asmuo, veikiantis pagal šį Įstatymą, Biudžetinių įstaigų įstatymą bei šio straipsnio 1 dalyje nurodytus nuostatus, išlaikomas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitas bankuose. Biudžetinių įstaigų įstatymas teritorinėms ligonių kasoms taikomas tiek, kiek jų veiklos nereglamentuoja šis Įstatymas. 3. Teritorinės ligonių kasos direktorių Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia iš pareigų Valstybinės ligonių kasos direktorius. 4. Už savo veiklą teritorinės ligonių kasos yra atskaitingos Valstybinei ligonių kasai. 33 straipsnis.
Teritorinės ligonių kasos atlieka šias funkcijas:
1) sudaro sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytais ūkio subjektais, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir su šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytais ūkio subjektais, šiose sutartyse nustatytu laiku ir tvarka apmoka jiems už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus vaistus, medicinos pagalbos priemones, I klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidas;
2) šio Įstatymo 10, 11, 12 straipsniuose nustatyta tvarka kompensuoja draudžiamiesiems vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo bei galūnių, sąnarių ir organų protezų įsigijimo ir protezavimo išlaidas;
3) Valstybės registrų įstatymo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvarko Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą;
4) finansuoja savivaldybių sveikatos programas;
5) analizuoja ir įvertina duomenis apie apskrities savivaldybių gyventojų sveikatos būklę ir gyventojų demografinės struktūros kitimo tendencijas;
6) kontroliuoja savo veiklos zonoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekį, kokybę ir atitiktį joms taikomiems reikalavimams, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymo ir išdavimo teisėtumą, taip pat su šių paslaugų teikimu, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir su medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymu ir išdavimu susijusią sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų veiklą;
7) tikrina, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sąskaitos ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus;
8) Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kontroliuoja draudžiamiesiems teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir tinkamumą;
9) vadovaudamosi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, reikalauja iš sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.
Teritorinių ligonių kasų funkcijos Teritorinės ligonių kasos atlieka šias funkcijas:
1) sudaro sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytais ūkio subjektais, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir su šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytais ūkio subjektais, šiose sutartyse nustatytu laiku ir tvarka apmoka jiems už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus vaistus, medicinos pagalbos priemones, I klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidas;
2) šio Įstatymo 10, 11, 12 straipsniuose nustatyta tvarka kompensuoja draudžiamiesiems vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo bei galūnių, sąnarių ir organų protezų įsigijimo ir protezavimo išlaidas;
3) Valstybės registrų įstatymo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvarko Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą;
4) finansuoja savivaldybių sveikatos programas;
5) analizuoja ir įvertina duomenis apie apskrities savivaldybių gyventojų sveikatos būklę ir gyventojų demografinės struktūros kitimo tendencijas;
6) kontroliuoja savo veiklos zonoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekį, kokybę ir atitiktį joms taikomiems reikalavimams, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymo ir išdavimo teisėtumą, taip pat su šių paslaugų teikimu, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei
, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir su medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymu ir išdavimu susijusią sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų veiklą;
7) tikrina, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sąskaitos ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus;
8) Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kontroliuoja draudžiamiesiems teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir tinkamumą;
9) vadovaudamosi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, reikalauja iš sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Šios lėšos grąžinamos ir įtraukiamos į teritorinės ligonių kasos, kuri apmokėjo už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ar išduotus vaistus, medicinos pagalbos priemones, I klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidas, biudžetą kaip papildomos lėšos ir yra skiriamos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, I klasės medicinos priemonėms ir in vitro diagnostikos priemonėms, skirtoms savikontrolei, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidoms apmokėti;
10) savo veiklos zonoje atlieka finansinę bei ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros, prieinamumo bei kokybės kitimo
tendencijų analizę;
11) skelbia informaciją apie savo veiklą, praneša draudžiamiesiems apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo tvarką ir sąlygas;
12) vykdo kitas įstatymų, teritorinių ligonių kasų nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Šios lėšos grąžinamos ir įtraukiamos į teritorinės ligonių kasos, kuri apmokėjo už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ar išduotus vaistus, medicinos pagalbos priemones, I klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidas, biudžetą kaip papildomos lėšos ir yra skiriamos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, I klasės medicinos priemonėms ir in vitro diagnostikos priemonėms, skirtoms savikontrolei, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidoms apmokėti;
10) savo veiklos zonoje atlieka finansinę bei ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros, prieinamumo bei kokybės kitimo tendencijų analizę;
11) skelbia informaciją apie savo veiklą, praneša draudžiamiesiems apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo tvarką ir sąlygas;
12) vykdo kitas įstatymų, teritorinių ligonių kasų nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 34 straipsnis. Teritorinių ligonių kasų teisės Teritorinės ligonių kasos turi teisę:
1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoti joms perduotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, kitas teisėtai įgytas lėšas ir turtą;
2) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartis.
Sudaryti sutartis dėl teritorinės ligonių kasos turto naudojimo teritorinės ligonių kasos gali tik gavusios steigėjo leidimą;
3) Privalomojo sveikatos draudimo tarybos siūlymu įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms gauti;
4) teikti pasiūlymus Valstybinei ligonių kasai dėl teritorinės ligonių kasos sandaros;
5) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai gauti iš ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų, savivaldybių vykdomųjų institucijų, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų informaciją, būtiną teritorinės ligonių kasos funkcijoms atlikti.
Šios informacijos sąrašas nustatomas teritorinės ligonių kasos nuostatuose;
6) tvarkyti draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmens duomenis, įskaitant ypatingus asmens duomenis, susijusius su prevencinės medicinos pagalbos, medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos, slaugos, socialinių paslaugų ir patarnavimų, priskirtų asmens sveikatos priežiūrai, bei asmens sveikatos ekspertizės paslaugų teikimu ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimu;
7) nustačius faktus, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos neatitinka teisės aktų, reikalauti, kad sveikatos priežiūros įstaigų administracija patikrintų asmens sveikatos priežiūros specialisto kvalifikaciją;
8) siūlyti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos panaikinti sveikatos priežiūros įstaigos, jos struktūrinio padalinio ar asmens sveikatos priežiūros specialisto licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai;
9) teikti pasiūlymus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai, Valstybinei ligonių kasai ir kitoms institucijoms dėl privalomojo sveikatos draudimo organizavimo;
10) teikti ieškinius asmenims dėl jiems neteisėtai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų išieškojimo;
11) analizuoti ir vertinti joms priskirtose teritorijose esančių įmonių, įstaigų, organizacijų komercinės, ūkinės ar kitokios veiklos poveikį sveikatai, teikti siūlymus šiais klausimais teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybai, organizuoti ir apmokėti draudžiamųjų atrankinius sveikatos būklės stebėjimus;
12) teritorinės ligonių kasos gali turėti ir kitų teisių, nustatytų įstatymų, teritorinių ligonių kasų nuostatų ir kitų teisės aktų.
Šios informacijos sąrašas nustatomas teritorinės ligonių kasos nuostatuose;
6) tvarkyti draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmens duomenis, įskaitant ypatingus asmens duomenis, susijusius su prevencinės medicinos pagalbos, medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos, slaugos, socialinių paslaugų ir patarnavimų, priskirtų asmens sveikatos priežiūrai, bei asmens sveikatos ekspertizės paslaugų teikimu ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimu;
7) nustačius faktus, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos neatitinka teisės aktų, reikalauti, kad sveikatos priežiūros įstaigų administracija patikrintų asmens sveikatos priežiūros specialisto kvalifikaciją;
8) siūlyti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos panaikinti sveikatos priežiūros įstaigos, jos struktūrinio padalinio ar asmens sveikatos priežiūros specialisto licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai;
9) teikti pasiūlymus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai, Valstybinei ligonių kasai ir kitoms institucijoms dėl privalomojo sveikatos draudimo organizavimo;
10) teikti ieškinius asmenims dėl jiems neteisėtai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų išieškojimo;
11) analizuoti ir vertinti joms priskirtose teritorijose esančių įmonių, įstaigų, organizacijų komercinės, ūkinės ar kitokios veiklos poveikį sveikatai, teikti siūlymus šiais klausimais teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybai, organizuoti ir apmokėti draudžiamųjų atrankinius sveikatos būklės stebėjimus;
12) teritorinės ligonių kasos gali turėti ir kitų teisių, nustatytų įstatymų, teritorinių ligonių kasų nuostatų ir kitų teisės aktų. 13 straipsnis. Įstatymo papildymas 34¹straipsniu Papildyti Įstatymą 34¹straipsniu:
„34¹ straipsnis. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus sprendimai, priimami vykdant asmens
sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą 1.
Valstybinės ligonių kasos direktorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 26¹ir 26² straipsniuose nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo:
priežiūros paslaugų, dėl kurių sustabdytas ar panaikintas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galiojimas, sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį, jeigu sustabdomas ar panaikinamas vaistinės veiklos licencijos galiojimas (sutarties vykdymas stabdomas iki atitinkamos licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos);
per dvejus metus nuo paskutinio įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimo padarytas tos (tų) pačios (-ių) įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų nuostatos (-ų) pažeidimas;
kitam ūkio subjektui dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus;
ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
kitam ūkio subjektui grąžinti apdraustajam neteisėtai paimtą iš jo mokestį už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir medicinos priemones, jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (arba) vaistus, medicinos pagalbos priemones ir (arba) medicinos priemones jis turėjo gauti nemokamai;
6) 30 kalendorinių dienų sustabdyti sutarties arba jos dalies galiojimą dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių nuomos, dėl kurių priimtas šios dalies 3–5 punktuose nurodytas sprendimas nebuvo įvykdytas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, o neįvykdžius šio sprendimo iki sutarties arba jos dalies galiojimo sustabdymo termino pabaigos, nutraukti sutartį arba jos dalį.
Valstybinės ligonių kasos direktorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 26¹ir 26² straipsniuose nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo:
priežiūros paslaugų, dėl kurių sustabdytas ar panaikintas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galiojimas, sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį, jeigu sustabdomas ar panaikinamas vaistinės veiklos licencijos galiojimas (sutarties vykdymas stabdomas iki atitinkamos licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos);
per dvejus metus nuo paskutinio įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimo padarytas tos (tų) pačios (-ių) įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų nuostatos (-ų) pažeidimas;
kitam ūkio subjektui dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus;
ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
kitam ūkio subjektui grąžinti apdraustajam neteisėtai paimtą iš jo mokestį už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir medicinos priemones, jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (arba) vaistus, medicinos pagalbos priemones ir (arba) medicinos priemones jis turėjo gauti nemokamai;
6) 30 kalendorinių dienų sustabdyti sutarties arba jos dalies galiojimą dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių nuomos, dėl kurių priimtas šios dalies 3–5 punktuose nurodytas sprendimas nebuvo įvykdytas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, o neįvykdžius šio sprendimo iki sutarties arba jos dalies galiojimo sustabdymo termino pabaigos, nutraukti sutartį arba jos dalį. 2.
2Nustačius įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo faktą,
kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto veiklos priežiūrą atliekančio Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas pažeidimo pašalinimo terminas, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kurie laikomi mažareikšmiais, kriterijų aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija. 3. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai turi būti priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 26¹ir 26²nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos patikrinimo atlikimo dienos. 4. Valstybinės ligonių kasos direktorius, prieš priimdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus, nustato 14 dienų terminą tikrintai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui paaiškinimams pateikti. 5. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto įgaliotų asmenų paaiškinimų nepateikimas ar neatvykimas į svarstymą, apie kurį asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas buvo tinkamai informuoti, netrukdo priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų. 6.
sprendimai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos pateikiami asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui. 7. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pripažinti netekusiais galios 35 straipsnį. 35 straipsnis. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba
1Teritorinėje ligonių kasoje 4 metams sudaroma stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba – kolegialus patariamasis organas. Į teritorinės ligonių kasos
stebėtojų tarybą įeina Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas, Valstybinės ligonių kasos atstovas ir po vieną į aptarnaujamą teritoriją įeinančių savivaldybių tarybų deleguotą atstovą – tarybos narį. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos darbui vadovauja teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos pirmininkas, renkamas iš teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos narių paprasta balsų dauguma dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos narių. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos pirmininku negali būti Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos atstovas. 2.
2Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba:
1) renka teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją;
2) prižiūri, kaip sudaromos ir vykdomos teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teritorinės ligonių kasos ir vaistinių ar šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sutartys, taip pat teritorinės ligonių kasos ir šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sutartys, jeigu Valstybinė ligonių kasa įgaliojo teritorines ligonių kasas sudaryti šias sutartis;
3) teikia siūlymus Valstybinės ligonių kasos direktoriui skirti ir atleisti teritorinės ligonių kasos direktorių;
4) aprobuoja teritorinės ligonių kasos darbuotojų etatus bei išlaidų sąmatą;
5) prižiūri ir analizuoja teritorinės ligonių kasos administracijos veiklą, finansinių išteklių naudojimą;
6) aprobuoja teritorinės ligonių kasos direktoriaus pateiktą teritorinės ligonių kasos metinių biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų rinkinius. Metinių biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų rinkiniai skelbiami viešai ne vėliau kaip einamųjų metų gegužės 1 dieną;
7) nagrinėja ir sprendžia kitus privalomojo sveikatos draudimo klausimus, priskirtus teritorinės ligonių kasos funkcijoms. 3. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba turi teisę organizuoti teritorinės ligonių kasos auditą. Auditas apmokamas iš teritorinės ligonių kasos valdymui skirtų lėšų. Jeigu randama teritorinės ligonių kasos buhalterinės apskaitos ir finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio sudarymo trūkumų, teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos pirmininkas turi sukviesti neeilinį teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos posėdį. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba taip pat turi teisę nemokamai gauti sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis, veiklos ekonominio-finansinio bei medicininio audito duomenis. 4. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos veiklos tvarką nustato teritorinės ligonių kasos nuostatai. 15 straipsnis.
Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Teritorinės Valstybinės ligonių kasos taikinimo komisija
Valstybinės ligonių kasos taikinimo komisiją iš keturių asmenų 4 metams renka teritorinės ligonių kasos stebėtojų Privalomojo sveikatos draudimo taryba jos pirmininko teikimu. Vienas komisijos narys turi atstovauti pacientų interesus ginančioms asociacijoms, veikiančioms teritorinės ligonių kasos teritorijoje. Ši komisija sprendžia ginčus tarp draudžiamųjų, sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių, šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, taip pat šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, kai teritorinė Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi šio Įstatymo 26¹straipsnyje nurodytų sutarčių, ir teritorinės Valstybinė ligonių kasos kasa dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, taip pat medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo ir sutarčių vykdymo. Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, komisijos pirmininko balsas yra lemiamas. 2. Teritorinės Valstybinės ligonių kasos taikinimo komisijos veiklos tvarką nustato teritorinės Valstybinės ligonių kasos nuostatai. 16 straipsnis. V skyriaus pakeitimas Pakeisti V skyrių ir jį išdėstyti taip:
Draudžiamųjų teisės taikant privalomąjį sveikatos draudimą Draudžiamieji turi teisę:
1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, su kuria teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį, ir gauti privalomojo sveikatos draudimo garantuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas;
2) gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį, informaciją apie savo sveikatos būklę, numatomus tyrimus, procedūras, gydymo būdą ir jo poveikį, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų mastą, teikimo sąlygas ir vietą. Analogišką informaciją apie neveiksnius asmenis turi teisę gauti jų teisiniai atstovai;
3) gauti kompensaciją iš sveikatos priežiūros įstaigų už žalą, padarytą jų sveikatai dėl sveikatos priežiūros įstaigų ar asmens sveikatos priežiūros specialistų kaltės, nepaisant, ar tai buvo numatyta teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigų sutartyse. Kompensacijos dydį ir mokėjimo tvarką nustato įstatymai ar kiti teisės aktai;
4) kreiptis į teritorinių ligonių kasų komisijas, Valstybinę ligonių kasą, teismą dėl įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių privalomąjį sveikatos draudimą, pažeidimų. 39 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, pareigos vykdant privalomąjį sveikatos draudimą 1.
Sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, privalo:
1) užtikrinti draudžiamiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų prieinamumą ir tinkamumą;
2) užtikrinti informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
3) esant draudiminiam įvykiui, garantuoti, kad visi draudžiamieji turėtų lygias teises, kai jiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;
4) laiku teikti Valstybinės ligonių kasos nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms;
5) teikti informaciją draudžiamajam apie asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nepriskirtos apmokamoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, jų teikimo sąlygas bei tvarką. 2. Vaistinės, sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, privalo:
1) užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir terminais;
2) sutartyje nurodytais terminais teikti teritorinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą);
3) sudaryti sąlygas teritorinei ligonių kasai kontroliuoti vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kurių išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų (parduotų) vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. 3.
subjektai, sudarę sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, privalo:
1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamomis I klasės medicinos priemonėmis ir in vitro diagnostikos priemonėmis, skirtomis savikontrolei;
2) sutartyje nurodytais terminais teikti teritorinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimą (pardavimą);
3) sudaryti sąlygas teritorinei ligonių kasai kontroliuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, jeigu ji buvo padaryta dėl neteisėtai išduotų (parduotų) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei. V SKYRIUS
Apdraustųjų teisės įgyvendinant privalomąjį sveikatos draudimą Apdraustieji turi teisę:
1) įstatymų nustatyta tvarka pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį;
2) šio Įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą;
3) Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nustatyta tvarka gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą kitose Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse ar Šveicarijos Konfederacijoje;
4) šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto;
5) gauti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį, informaciją apie teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų mastą, teikimo sąlygas ir vietą;
6) susipažinti su šio Įstatymo 26, 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytomis sutartimis;
7) kreiptis į Valstybinę ligonių kasą, teismą dėl įstatymų ar kitų teisės aktų, reguliuojančių privalomąjį sveikatos draudimą, pažeidimų. 39 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ir 26²straipsniuose nurodytų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, pareigos vykdant privalomąjį sveikatos draudimą 1.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:
1) užtikrinti apdraustiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų kokybę ir prieinamumą;
2) užtikrinti informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
3) garantuoti, kad visi draudžiamieji turėtų lygias teises, kai jiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;
4) laiku teikti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai;
5) teikti informaciją apdraustiesiems apie asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nekompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, jų teikimo sąlygas bei tvarką;
6) grąžinti dėl neteisėtai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl už šias paslaugas neteisėtai pateiktų apmokėti sąskaitų neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
7) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus. 2.
2Vaistinės, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa,
privalo :
1) užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais;
2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą);
3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai kontroliuoti vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;
4) dėl neteisėtai išduotų (parduotų) vaistų ar medicinos pagalbos priemonių ar dėl neteisėtai už juos pateiktų apmokėti sąskaitų neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus. 3.
nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:
1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą medicinos priemonėmis, kurios būtinos jų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;
2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai informaciją apie medicinos priemones, kurios būtinas apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;
3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai kontroliuoti medicinos priemonių, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;
4) grąžinti dėl neteisėtai išduotų medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, ar neteisėtai už jas pateiktų apmokėti sąskaitų neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus. 4.
subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:
1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamomis I klasės medicinos priemonėmis ir in vitro diagnostikos priemonėmis, skirtomis savikontrolei;
2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimą (pardavimą);
3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai kontroliuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimo teisėtumą;
4) grąžinti dėl neteisėtai išduotų šio įstatymo 26²straipsnyje nurodytų medicinos pagalbos priemonių ar neteisėtai už jas pateiktų apmokėti sąskaitų neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.“
Pakeisti VI skyrių ir jį išdėstyti taip:
tarp draudžiamųjų ir teritorinių Valstybinės ligonių kasų dėl privalomojo sveikatos draudimo vykdymo sprendimo tvarka
ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo vykdymo nagrinėja teritorinės Valstybinės ligonių kasos taikinimo komisija. Teritorinės Valstybinės ligonių kasos taikinimo komisija privalo per 30 dienų nuo kreipimosi, o jeigu reikia papildomos informacijos ir tyrimo – papildomai per 15 dienų, išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą. 2.
Valstybinės ligonių kasos taikinimo komisijos sprendimą draudžiamasis įstatymų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui. 41 straipsnis. Ginčų tarp draudžiamųjų ir sveikatos priežiūros įstaigų dėl privalomojo sveikatos draudimo vykdymo sprendimo tvarka
draudimo garantuojamų paslaugų sprendžia teritorinės Valstybinė ligonių kasos kasa. Teritorinė Valstybinė ligonių kasa privalo per 30 dienų nuo kreipimosi, o jeigu reikia papildomos informacijos ir tyrimo – papildomai per 15 dienų, išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą. 2. Teritorinės Valstybinės ligonių kasos sprendimą draudžiamasis ar sveikatos priežiūros įstaiga įstatymų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui. 18 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius iki
aktus. 3. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. Vyriausybė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau
Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
Projekto XIVP-2944(2) lyginamasis variantas
27, 28, 29, 31, 36 STRAIPSNIŲ, V, VI SKYRIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 34¹STRAIPSNIU IR 32, 33, 34, 35 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Privalomąjį sveikatos draudimą vykdo šios
institucijos:
1) Privalomojo sveikatos draudimo taryba;
2) Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa);
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras
jo nuostatus tvirtina Vyriausybė. 2. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro objektai yra privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat valstybės biudžeto lėšomis apmokamą būtinąją medicinos pagalbą, būtinąsias paslaugas ir kitą sveikatos priežiūrą gaunantys asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje. 3. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras tvarkomas ir jo duomenys teikiami vadovaujantis Valstybės registrų įstatymu 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymu, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Pacientų Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, šio registro nuostatais ir bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais registrų tvarkymą ir duomenų teikimą. 4. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro vadovaujančioji tvarkymo įstaiga valdytoja yra Valstybinė ligonių kasa, o registro tvarkymo įstaigos –Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos, kuri yra ir registro asmens duomenų valdytoja. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro tvarkytojas (tvarkytojai) skiriamas (skiriami) Vyriausybės priimtu teisės aktu, kuriuo tvirtinami Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatai“. 5. Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka asmenims, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, išduodami privalomojo sveikatos draudimo pažymėjimai.“3 straipsnis. 9¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 9¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apdraustiesiems ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidos
kompensuojamos ir sutartys su juridiniais asmenimis dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimo (toliau – sutartys) sudaromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Sutartys sudaromos tarp Valstybinės ligonių kasos ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų, užsienio valstybėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje (toliau – suinteresuotieji asmenys). Sutartys sudaromos su visais pageidaujančiais jas sudaryti suinteresuotaisiais asmenimis. Suinteresuotieji asmenys einamųjų ar kitų metų sutartį dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimo einamiesiems ar kitiems metams gali sudaryti bet kuriuo metu einamaisiais metais. Informacija apie šių sutarčių sudarymo tvarką skelbiama viešai Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų interneto svetainėse svetainėje. Valstybinė ligonių kasa apmoka suinteresuotųjų asmenų, sudariusių sutartis dėl ortopedijos techninių priemonių, skirtų apdraustiesiems, gamybos ir (ar) pritaikymo, išlaidas ir kompensuoja apdraustųjų, įsigijusių ortopedijos technines priemones savo lėšomis, išlaidas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos įmokos dydis vienam apdraustajam,
draudžiamam valstybės lėšomis, 2018 metais sudaro 41 procentą,
statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) vidurkio, o nuo 2021 metų – 6,98 procento užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio. 5 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja, o šio Įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju – jas išskaito Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Surinktos (išskaitytos) įmokos ir su jomis susijusios šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos sumos per tris dienas nuo jų surinkimo (išskaitymo) dienos pervedamos į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos turi teikti Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms reikiamą informaciją apie atskirų juridinių ir fizinių asmenų sumokėtas šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiskaitymus su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetu gali vykdyti šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų įmokų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojamų asmens sveikatos priežiūros įstaigų socialinio draudimo įmokų tarpusavio įskaitymais. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius nustato privalomojo sveikatos draudimo įmokų deklaravimo atvejus ir tvarką.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, Valstybinės ligonių kasos santykiai su finansų įstaigomis Finansų įstaigą Lietuvos Respublikoje Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos privalo pasirinkti konkurso būdu. Konkurso sąlygas nustato Sveikatos apsaugos ministerija sveikatos apsaugos ministras.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 26¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26¹ straipsnis.
Valstybinės ligonių kasos ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų sutartys su ūkio subjektais dėl medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo
Valstybinės ligonių kasos ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų ir to pageidaujančių ūkio subjektų, atitinkančių šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas. 2. Valstybinė ligonių kasa ar jos įgaliotos teritorinės ligonių kasos sudaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis su ūkio subjektu, jeigu šis užtikrina įrašytos į šio Įstatymo 12²straipsnio
Respublikos rinką, garantinį aptarnavimą, nuolatinę priežiūrą ir keičiamųjų dalių tiekimą. 3. Valstybinės ligonių kasos ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų sutartys su ūkio subjektais dėl medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo sudaromos vadovaujantis šiuo Įstatymu, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir laikantis skaidrumo, nediskriminavimo bei vienodo vertinimo principų. 4.
aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones,. o šių sutarčių tipinę formą, kurioje nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktuose nustatyti medicinos priemonių nuomos reikalavimai, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių standartines sąlygas (išskyrus sutarčių priedus, kuriuose pateikiamas nuomojamų medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, sąrašas), kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių standartinės sąlygos ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų patvirtinimo ar pakeitimo paskelbiamos Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje.“
Pakeisti 26² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26² straipsnis. Teritorinių ligonių kasų Valstybinės ligonių kasos sutartys su ūkio subjektais dėl medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo 1.
Sutartis dėl medicinos priemonių, įrašytų į šio Įstatymo
sąrašą ir pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintuose medicinos priemonių saugos techniniuose reglamentuose nurodytas taisykles klasifikuojamų kaip gaminamos I klasės medicinos priemonės arba in vitro diagnostikos medicinos priemonės, skirtos savikontrolei (toliau – I klasės medicinos priemonės ir in vitro diagnostikos priemonės, skirtos savikontrolei), apmokėjimo pasirašo teritorinės ligonių kasos Valstybinė ligonių kasa su to pageidaujančiais ūkio subjektais, atitinkančiais šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas. Ši nuostata netaikoma vaistinėms, su kuriomis sutartys sudaromos šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Teritorinės ligonių kasos Valstybinė ligonių kasa sudaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis su ūkio subjektais, jeigu šie užtikrina I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, tiekimą į Lietuvos Respublikos rinką ir visas šias priemones išduoda (parduoda) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sutartys sudaromos vadovaujantis šiuo Įstatymu, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir laikantis skaidrumo, nediskriminavimo bei vienodo vertinimo principų. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Šių sutarčių tipinę formą, kurioje nurodomos esminės sutarties sąlygos (sutarties šalių teisės ir pareigos, atsiskaitymo tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymo ar sustabdymo tvarka), tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius. 4.
aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių standartines sąlygas (išskyrus sutarčių priedus, nustatančius išduodamų I klasės medicinos priemonių ir (arba) in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, ir veiklos adresų sąrašą) kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių standartinės sąlygos ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų patvirtinimo ar pakeitimo paskelbiamos Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje. 9 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Teritorinių ligonių kasų aAtsiskaitymo
su sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir ūkio subjektais tvarka ir terminai
sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamosa patvirtinto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių, su kuriomis jos ji yra sudariusios sutartis, pateiktas sąskaitas. 2. Sąskaitas už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus kompensuojamuosius vaistus bei medicinos pagalbos priemones kartą per mėnesį asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės pateikia tai teritorinei Valstybinei ligonių kasai, su kuria yra sudariusios sutartį. Teritorinė Valstybinė ligonių kasa ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos perveda pinigus sudariusioms su ja sutartis asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms, atsiskaitydama pagal pateiktas sąskaitas.
Jei teritorinės ligonių kasos Valstybinė ligonių kasa laiku neatsiskaito, turi būti mokami delspinigiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka mokami sutartyse sulygti delspinigiai. 3. Jeigu faktinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos yra didesnės, negu yra patvirtintos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų plane, Sveikatos apsaugos ministerija sveikatos apsaugos ministras, įvertinusi įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus nustatyti tokį išmokų ir kompensacijų dydį, kuris atitinka patvirtintą išlaidų planą. 4. Jeigu faktinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos yra mažesnės negu patvirtintame Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete, Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, teikia siūlymus Vyriausybei patikslinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Tikslinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, numatomos reikalingos lėšos susidariusiems delspinigiams padengti teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos Valstybinei ligonių kasai ar jos įgaliotoms teritorinėms ligonių kasoms atsiskaitant su ūkio subjektais už medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomą ir teritorinėms ligonių kasoms atsiskaitant su ūkio subjektais, ir už I klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei. 10 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba yra trišalio keturių šalių atstovavimo pagrindu sudaryta kolegiali patariamoji institucija. Privalomojo sveikatos draudimo tarybą sudaro, jos sudėtį ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuostatus (toliau – Tarybos nuostatai) tvirtina sveikatos apsaugos ministras.“
2Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Privalomojo sveikatos draudimo taryba vykdo šias funkcijas:
uždavinius;
ministrui dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, sąrašo;
Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio;
draudimą reglamentuojančių teisės aktų;
ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų struktūros reikalavimų ir veiklos išlaidų normatyvų bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto paskirstymo;
6) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl teritorinių ligonių kasų Valstybinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių, teritorinių ligonių kasų Valstybinės ligonių kasos ir vaistinių ar šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sutarčių, taip pat Valstybinės ligonių kasos ar jos įgaliotų teritorinių ligonių kasų ir šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sutarčių sudarymo tvarkos;
3Pakeisti 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Privalomojo sveikatos draudimo tarybą sudaro 15 21 narių
narys.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba sudaroma taip, kad būtų vienodai ir lygiateisiškai atstovaujama valstybės institucijoms, draudėjų (darbdavių) organizacijoms, ir apdraustųjų interesus ginančioms organizacijoms ir regionų plėtros taryboms. Į Privalomojo sveikatos draudimo tarybą įeina:
apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Finansų ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Vyriausybės kanceliarijos ir Valstybinės ligonių kasos atstovą – deleguojami Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka;
a) du darbdavių organizacijų atstovai, kurie deleguojami bendru Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos sutarimu. Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkami du darbdavių organizacijų atstovai;
c) vienas asmens sveikatos priežiūros įstaigų organizacijų atstovas, kuris deleguojamas bendru Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos, Lietuvos ligoninių asociacijos, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos sutarimu.
Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkamas vienas asmens sveikatos priežiūros įstaigų organizacijų atstovas;
deleguojamas bendru Lietuvos gydytojų sąjungos, Jaunųjų gydytojų asociacijos, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos sutarimu. Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkamas vienas asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų atstovas;
straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka;
4 dalyje nustatyta tvarka;
negalia interesus ginančių organizacijų atstovas, deleguojamas bendru Pensininkų reikalų tarybos Vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybos ir Neįgaliųjų reikalų tarybos Asmens su negalia gerovės tarybos sutarimu.
Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkamas vienas pensininkų ir neįgaliųjų interesus ginančių organizacijų atstovas;
4Pakeisti 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Likus ne mažiau kaip 40 dienų iki Privalomojo sveikatos draudimo tarybos kadencijos pabaigos, sveikatos apsaugos ministras kreipiasi į šio straipsnio 3 dalies 1, 2, 4 punktuose ir 3 punkto c, d, e papunkčiuose nurodytus subjektus dėl naujų narių delegavimo ir viešai paskelbia kvietimą teikti šio straipsnio 3 dalies 3 punkto a ir b papunkčiuose nurodytų organizacijų kandidatus į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkamas vienas pacientų interesus ginančių ir vienas sveiką gyvenseną propaguojančių organizacijų atstovas.“
28 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariu gali būti tvirtinamas tik nepriekaištingos reputacijos, turintis aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą Lietuvos Respublikos pilietis. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariu, atstovaujančiu valstybės institucijoms, gali būti tvirtinamas tik asmuo, turintis ne trumpesnę kaip dvejų metų darbo (valstybės tarnybos) patirtį šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytose Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius deleguojančiose valstybės institucijose, o Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariu, atstovaujančiu draudėjų (darbdavių) ir apdraustųjų interesams, – ne trumpesnę kaip dvejų metų narystės (atstovavimo) šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytose organizacijose patirtį. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymeo 5 straipsnio 2 dalyje valstybės tarnautojams ir asmenims, pretenduojantiems tapti valstybės tarnautojais.“
28 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariai ir visuomeniniai patarėjai privalo deklaruoti privačius interesus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinės ligonių kasos direktorių Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka skiria priima į pareigas ir iš jų atleidžia iš pareigų sveikatos apsaugos ministras.“
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos teisės
turi teisę:
1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoti jai perduotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, kitas teisėtai įgytas lėšas ir turtą;
2) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartis;
3) įsigyti Vyriausybės ir Lietuvos banko vertybinių popierių ir jais disponuoti;
4) Privalomojo sveikatos draudimo tarybos siūlymu įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms gauti;
5) nustatyti Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų sandarą;
6) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai gauti iš ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų, savivaldybių vykdomųjų institucijų, teritorinių ligonių kasų, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų informaciją, būtiną Valstybinės ligonių kasos funkcijoms atlikti.
Tokios informacijos sąrašas nustatomas Valstybinės ligonių kasos nuostatuose;
7) tvarkyti draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmens duomenis, įskaitant ypatingus asmens duomenis, susijusius su prevencinės medicinos pagalbos, medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos, slaugos, socialinių paslaugų ir patarnavimų, priskirtų asmens sveikatos priežiūrai, bei asmens sveikatos ekspertizės paslaugų teikimu ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimu;
8) kontroliuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekį, kokybę ir atitiktį joms taikomiems reikalavimams, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išrašymo ir išdavimo teisėtumą, taip pat su šių paslaugų teikimu, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išrašymu ir išdavimu susijusią sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų veiklą;
9) tikrinti, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų sąskaitos, ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus;
10) atlikti finansinę bei ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros, prieinamumo bei kokybės kitimo tendencijų analizę;
11) Valstybinė ligonių kasa gali turėti ir kitų teisių, kurias nustato įstatymai, Valstybinės ligonių kasos nuostatai ir kiti teisės aktai.
Tokios informacijos sąrašas nustatomas Valstybinės ligonių kasos nuostatuose;
7) tvarkyti draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmens duomenis, įskaitant ypatingus asmens duomenis, susijusius su prevencinės medicinos pagalbos, medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos, slaugos, socialinių paslaugų ir patarnavimų, priskirtų asmens sveikatos priežiūrai, bei asmens sveikatos ekspertizės paslaugų teikimu ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimu;
8) kontroliuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekį, kokybę ir atitiktį joms taikomiems reikalavimams, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išrašymo ir išdavimo teisėtumą, taip pat su šių paslaugų teikimu, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išrašymu ir išdavimu susijusią sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų veiklą;
9) tikrinti, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų sąskaitos, ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus;
10) atlikti finansinę bei ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros, prieinamumo bei kokybės kitimo tendencijų analizę;
11) Valstybinė ligonių kasa gali turėti ir kitų teisių, kurias nustato įstatymai, Valstybinės ligonių kasos nuostatai ir kiti teisės aktai. 1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoti jai perduotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, kitas teisėtai įgytas lėšas ir turtą;
2) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartis;
3) įstatymų nustatyta tvarka įsigyti vertybinių popierių ir juos valdyti bei jais disponuoti;
4) Privalomojo sveikatos draudimo tarybos siūlymu įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms gauti;
5) tvarkyti draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmens duomenis, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis, privalomojo sveikatos draudimo vykdymo tikslais;
6) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai gauti iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, savivaldybių merų, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų Valstybinės ligonių kasos funkcijoms atlikti būtiną informaciją, kurią jie įstatymais ir kitais teisės aktais yra įpareigoti kaupti ir pateikti valstybės institucijoms.
Tokios informacijos sąrašas nustatomas Valstybinės ligonių kasos nuostatuose;
7) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka teikti ieškinius;
8) teikti siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai, Privalomojo sveikatos draudimo tarybai ir kitoms institucijoms dėl privalomojo sveikatos draudimo organizavimo, šį draudimą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo;
9) suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija steigti teritorinius padalinius ir perduoti jiems dalį funkcijų. 10) 2. Valstybinė ligonių kasa turi ir kitų teisių, nustatytų įstatymuose, Valstybinės ligonių kasos nuostatuose ir kituose teisės aktuose.“
galios Pripažinti netekusiais galios 32, 33 ir 34 ir straipsnius. 32 straipsnis. Teritorinės ligonių kasos
Valstybinė ligonių kasa.
Teritorinių ligonių kasų skaičių bei jų teritorinės veiklos zonas nustato Valstybinė ligonių kasa, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija. Steigiama ne daugiau kaip 5 teritorinės ligonių kasos. 2. Teritorinė ligonių kasa yra juridinis asmuo, veikiantis pagal šį Įstatymą, Biudžetinių įstaigų įstatymą bei šio straipsnio 1 dalyje nurodytus nuostatus, išlaikomas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitas bankuose. Biudžetinių įstaigų įstatymas teritorinėms ligonių kasoms taikomas tiek, kiek jų veiklos nereglamentuoja šis Įstatymas. 3. Teritorinės ligonių kasos direktorių Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia iš pareigų Valstybinės ligonių kasos direktorius. 4. Už savo veiklą teritorinės ligonių kasos yra atskaitingos Valstybinei ligonių kasai. 33 straipsnis.
Teritorinės ligonių kasos atlieka šias funkcijas:
1) sudaro sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytais ūkio subjektais, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir su šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytais ūkio subjektais, šiose sutartyse nustatytu laiku ir tvarka apmoka jiems už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus vaistus, medicinos pagalbos priemones, I klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidas;
2) šio Įstatymo 10, 11, 12 straipsniuose nustatyta tvarka kompensuoja draudžiamiesiems vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo bei galūnių, sąnarių ir organų protezų įsigijimo ir protezavimo išlaidas;
3) Valstybės registrų įstatymo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvarko Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą;
4) finansuoja savivaldybių sveikatos programas;
5) analizuoja ir įvertina duomenis apie apskrities savivaldybių gyventojų sveikatos būklę ir gyventojų demografinės struktūros kitimo tendencijas;
6) kontroliuoja savo veiklos zonoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekį, kokybę ir atitiktį joms taikomiems reikalavimams, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymo ir išdavimo teisėtumą, taip pat su šių paslaugų teikimu, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir su medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymu ir išdavimu susijusią sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų veiklą;
7) tikrina, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sąskaitos ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus;
8) Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kontroliuoja draudžiamiesiems teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir tinkamumą;
9) vadovaudamosi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, reikalauja iš sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.
Teritorinių ligonių kasų funkcijos Teritorinės ligonių kasos atlieka šias funkcijas:
1) sudaro sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytais ūkio subjektais, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir su šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytais ūkio subjektais, šiose sutartyse nustatytu laiku ir tvarka apmoka jiems už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus vaistus, medicinos pagalbos priemones, I klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidas;
2) šio Įstatymo 10, 11, 12 straipsniuose nustatyta tvarka kompensuoja draudžiamiesiems vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo bei galūnių, sąnarių ir organų protezų įsigijimo ir protezavimo išlaidas;
3) Valstybės registrų įstatymo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvarko Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą;
4) finansuoja savivaldybių sveikatos programas;
5) analizuoja ir įvertina duomenis apie apskrities savivaldybių gyventojų sveikatos būklę ir gyventojų demografinės struktūros kitimo tendencijas;
6) kontroliuoja savo veiklos zonoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekį, kokybę ir atitiktį joms taikomiems reikalavimams, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymo ir išdavimo teisėtumą, taip pat su šių paslaugų teikimu, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei
, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir su medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymu ir išdavimu susijusią sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytų ūkio subjektų veiklą;
7) tikrina, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sąskaitos ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus;
8) Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kontroliuoja draudžiamiesiems teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir tinkamumą;
9) vadovaudamosi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, reikalauja iš sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Šios lėšos grąžinamos ir įtraukiamos į teritorinės ligonių kasos, kuri apmokėjo už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ar išduotus vaistus, medicinos pagalbos priemones, I klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidas, biudžetą kaip papildomos lėšos ir yra skiriamos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, I klasės medicinos priemonėms ir in vitro diagnostikos priemonėms, skirtoms savikontrolei, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidoms apmokėti;
10) savo veiklos zonoje atlieka finansinę bei ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros, prieinamumo bei kokybės kitimo
tendencijų analizę;
11) skelbia informaciją apie savo veiklą, praneša draudžiamiesiems apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo tvarką ir sąlygas;
12) vykdo kitas įstatymų, teritorinių ligonių kasų nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Šios lėšos grąžinamos ir įtraukiamos į teritorinės ligonių kasos, kuri apmokėjo už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ar išduotus vaistus, medicinos pagalbos priemones, I klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidas, biudžetą kaip papildomos lėšos ir yra skiriamos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, I klasės medicinos priemonėms ir in vitro diagnostikos priemonėms, skirtoms savikontrolei, Valstybinei ligonių kasai įgaliojus – ir medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidoms apmokėti;
10) savo veiklos zonoje atlieka finansinę bei ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros, prieinamumo bei kokybės kitimo tendencijų analizę;
11) skelbia informaciją apie savo veiklą, praneša draudžiamiesiems apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo tvarką ir sąlygas;
12) vykdo kitas įstatymų, teritorinių ligonių kasų nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 34 straipsnis. Teritorinių ligonių kasų teisės Teritorinės ligonių kasos turi teisę:
1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoti joms perduotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, kitas teisėtai įgytas lėšas ir turtą;
2) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartis.
Sudaryti sutartis dėl teritorinės ligonių kasos turto naudojimo teritorinės ligonių kasos gali tik gavusios steigėjo leidimą;
3) Privalomojo sveikatos draudimo tarybos siūlymu įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms gauti;
4) teikti pasiūlymus Valstybinei ligonių kasai dėl teritorinės ligonių kasos sandaros;
5) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai gauti iš ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų, savivaldybių vykdomųjų institucijų, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų informaciją, būtiną teritorinės ligonių kasos funkcijoms atlikti.
Šios informacijos sąrašas nustatomas teritorinės ligonių kasos nuostatuose;
6) tvarkyti draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmens duomenis, įskaitant ypatingus asmens duomenis, susijusius su prevencinės medicinos pagalbos, medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos, slaugos, socialinių paslaugų ir patarnavimų, priskirtų asmens sveikatos priežiūrai, bei asmens sveikatos ekspertizės paslaugų teikimu ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimu;
7) nustačius faktus, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos neatitinka teisės aktų, reikalauti, kad sveikatos priežiūros įstaigų administracija patikrintų asmens sveikatos priežiūros specialisto kvalifikaciją;
8) siūlyti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos panaikinti sveikatos priežiūros įstaigos, jos struktūrinio padalinio ar asmens sveikatos priežiūros specialisto licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai;
9) teikti pasiūlymus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai, Valstybinei ligonių kasai ir kitoms institucijoms dėl privalomojo sveikatos draudimo organizavimo;
10) teikti ieškinius asmenims dėl jiems neteisėtai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų išieškojimo;
11) analizuoti ir vertinti joms priskirtose teritorijose esančių įmonių, įstaigų, organizacijų komercinės, ūkinės ar kitokios veiklos poveikį sveikatai, teikti siūlymus šiais klausimais teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybai, organizuoti ir apmokėti draudžiamųjų atrankinius sveikatos būklės stebėjimus;
12) teritorinės ligonių kasos gali turėti ir kitų teisių, nustatytų įstatymų, teritorinių ligonių kasų nuostatų ir kitų teisės aktų.
Šios informacijos sąrašas nustatomas teritorinės ligonių kasos nuostatuose;
6) tvarkyti draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmens duomenis, įskaitant ypatingus asmens duomenis, susijusius su prevencinės medicinos pagalbos, medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos, slaugos, socialinių paslaugų ir patarnavimų, priskirtų asmens sveikatos priežiūrai, bei asmens sveikatos ekspertizės paslaugų teikimu ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimu;
7) nustačius faktus, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos neatitinka teisės aktų, reikalauti, kad sveikatos priežiūros įstaigų administracija patikrintų asmens sveikatos priežiūros specialisto kvalifikaciją;
8) siūlyti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos panaikinti sveikatos priežiūros įstaigos, jos struktūrinio padalinio ar asmens sveikatos priežiūros specialisto licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai;
9) teikti pasiūlymus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai, Valstybinei ligonių kasai ir kitoms institucijoms dėl privalomojo sveikatos draudimo organizavimo;
10) teikti ieškinius asmenims dėl jiems neteisėtai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų išieškojimo;
11) analizuoti ir vertinti joms priskirtose teritorijose esančių įmonių, įstaigų, organizacijų komercinės, ūkinės ar kitokios veiklos poveikį sveikatai, teikti siūlymus šiais klausimais teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybai, organizuoti ir apmokėti draudžiamųjų atrankinius sveikatos būklės stebėjimus;
12) teritorinės ligonių kasos gali turėti ir kitų teisių, nustatytų įstatymų, teritorinių ligonių kasų nuostatų ir kitų teisės aktų. 14 straipsnis. Įstatymo papildymas 34¹straipsniu Papildyti Įstatymą 34¹straipsniu:
„34¹ straipsnis. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus sprendimai, priimami vykdant asmens
sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą 1.
Valstybinės ligonių kasos direktorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 26¹ir 26² straipsniuose nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo:
priežiūros paslaugų, dėl kurių sustabdytas ar panaikintas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galiojimas, sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su vaistine, jeigu sustabdomas ar panaikinamas vaistinės veiklos licencijos galiojimas (sutarties vykdymas stabdomas iki atitinkamos licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos);
sveikatos priežiūros įstaiga dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurias teikiant per dvejus metus nuo paskutinio įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimo padarytas tos (tų) pačios (-ių) įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų nuostatos (-ų) pažeidimas;
kitam ūkio subjektui dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų;
ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
kitam ūkio subjektui grąžinti apdraustajam neteisėtai paimtą iš jo mokestį už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir medicinos priemones, jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (arba) vaistus, medicinos pagalbos priemones ir (arba) medicinos priemones jis turėjo gauti nemokamai;
6) 30 kalendorinių dienų sustabdyti sutarties arba jos dalies vykdymą dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių nuomos, dėl kurių priimtas šios dalies 3–5 punktuose nurodytas sprendimas nebuvo įvykdytas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, o neįvykdžius šio sprendimo iki sutarties arba jos dalies galiojimo sustabdymo termino pabaigos, nutraukti sutartį arba jos dalį.
Valstybinės ligonių kasos direktorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 26¹ir 26² straipsniuose nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo:
priežiūros paslaugų, dėl kurių sustabdytas ar panaikintas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galiojimas, sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su vaistine, jeigu sustabdomas ar panaikinamas vaistinės veiklos licencijos galiojimas (sutarties vykdymas stabdomas iki atitinkamos licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos);
sveikatos priežiūros įstaiga dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurias teikiant per dvejus metus nuo paskutinio įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimo padarytas tos (tų) pačios (-ių) įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų nuostatos (-ų) pažeidimas;
kitam ūkio subjektui dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų;
ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
kitam ūkio subjektui grąžinti apdraustajam neteisėtai paimtą iš jo mokestį už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir medicinos priemones, jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (arba) vaistus, medicinos pagalbos priemones ir (arba) medicinos priemones jis turėjo gauti nemokamai;
6) 30 kalendorinių dienų sustabdyti sutarties arba jos dalies vykdymą dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių nuomos, dėl kurių priimtas šios dalies 3–5 punktuose nurodytas sprendimas nebuvo įvykdytas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, o neįvykdžius šio sprendimo iki sutarties arba jos dalies galiojimo sustabdymo termino pabaigos, nutraukti sutartį arba jos dalį. 2.
2Nustačius įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo faktą,
kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto veiklos priežiūrą atliekančio Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojo akivaizdoje tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojo akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas pažeidimo pašalinimo terminas, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kurie laikomi mažareikšmiais, kriterijų aprašą, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija. 3. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 2-6 punktuose nurodyti sprendimai turi būti priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 26¹ir 26²nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos patikrinimo atlikimo dienos. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie licencijos sustabdymą ar panaikinimą gavimo dienos. 4. Valstybinės ligonių kasos direktorius, prieš priimdamas šio straipsnio 1 dalies 2-6 punktuose nurodytus sprendimus, nustato 14 dienų terminą tikrintai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui paaiškinimams pateikti. 5.
asmenų paaiškinimų nepateikimas ar neatvykimas į svarstymą, apie kurį asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas buvo tinkamai informuoti, netrukdo priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų. 6. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos pateikiami asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui. 7. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apskundimas nesustabdo šių sprendimų vykdymo“
Pripažinti netekusiais galios 35 straipsnį. 35 straipsnis. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba
1Teritorinėje ligonių kasoje 4 metams sudaroma stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba – kolegialus patariamasis organas. Į teritorinės ligonių kasos
stebėtojų tarybą įeina Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas, Valstybinės ligonių kasos atstovas ir po vieną į aptarnaujamą teritoriją įeinančių savivaldybių tarybų deleguotą atstovą – tarybos narį. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos darbui vadovauja teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos pirmininkas, renkamas iš teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos narių paprasta balsų dauguma dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos narių. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos pirmininku negali būti Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos atstovas. 2.
2Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba:
1) renka teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją;
2) prižiūri, kaip sudaromos ir vykdomos teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teritorinės ligonių kasos ir vaistinių ar šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sutartys, taip pat teritorinės ligonių kasos ir šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sutartys, jeigu Valstybinė ligonių kasa įgaliojo teritorines ligonių kasas sudaryti šias sutartis;
3) teikia siūlymus Valstybinės ligonių kasos direktoriui skirti ir atleisti teritorinės ligonių kasos direktorių;
4) aprobuoja teritorinės ligonių kasos darbuotojų etatus bei išlaidų sąmatą;
5) prižiūri ir analizuoja teritorinės ligonių kasos administracijos veiklą, finansinių išteklių naudojimą;
6) aprobuoja teritorinės ligonių kasos direktoriaus pateiktą teritorinės ligonių kasos metinių biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų rinkinius. Metinių biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų rinkiniai skelbiami viešai ne vėliau kaip einamųjų metų gegužės 1 dieną;
7) nagrinėja ir sprendžia kitus privalomojo sveikatos draudimo klausimus, priskirtus teritorinės ligonių kasos funkcijoms. 3. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba turi teisę organizuoti teritorinės ligonių kasos auditą. Auditas apmokamas iš teritorinės ligonių kasos valdymui skirtų lėšų. Jeigu randama teritorinės ligonių kasos buhalterinės apskaitos ir finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio sudarymo trūkumų, teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos pirmininkas turi sukviesti neeilinį teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos posėdį. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba taip pat turi teisę nemokamai gauti sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis, veiklos ekonominio-finansinio bei medicininio audito duomenis. 4. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos veiklos tvarką nustato teritorinės ligonių kasos nuostatai. 16 straipsnis.
Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Teritorinės Valstybinės ligonių kasos taikinimo komisija
Valstybinės ligonių kasos taikinimo komisiją iš keturių asmenų 4 metams renka teritorinės ligonių kasos stebėtojų Privalomojo sveikatos draudimo taryba jos pirmininko teikimu. Vienas komisijos narys turi atstovauti pacientų interesus ginančioms asociacijoms, veikiančioms teritorinės ligonių kasos teritorijoje. Ši komisija sprendžia ginčus tarp draudžiamųjų, sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių, šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, taip pat šio Įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, kai teritorinė Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi šio Įstatymo 26¹straipsnyje nurodytų sutarčių, ir teritorinės Valstybinė ligonių kasos kasa dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, taip pat medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo ir sutarčių vykdymo. Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, komisijos pirmininko balsas yra lemiamas. 2. Teritorinės Valstybinės ligonių kasos taikinimo komisijos veiklos tvarką nustato teritorinės Valstybinės ligonių kasos nuostatai direktorius. 17 straipsnis. V skyriaus pakeitimas Pakeisti V skyrių ir jį išdėstyti taip:
Draudžiamųjų teisės taikant privalomąjį sveikatos draudimą Draudžiamieji turi teisę:
1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, su kuria teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį, ir gauti privalomojo sveikatos draudimo garantuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas;
2) gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį, informaciją apie savo sveikatos būklę, numatomus tyrimus, procedūras, gydymo būdą ir jo poveikį, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų mastą, teikimo sąlygas ir vietą. Analogišką informaciją apie neveiksnius asmenis turi teisę gauti jų teisiniai atstovai;
3) gauti kompensaciją iš sveikatos priežiūros įstaigų už žalą, padarytą jų sveikatai dėl sveikatos priežiūros įstaigų ar asmens sveikatos priežiūros specialistų kaltės, nepaisant, ar tai buvo numatyta teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigų sutartyse. Kompensacijos dydį ir mokėjimo tvarką nustato įstatymai ar kiti teisės aktai;
4) kreiptis į teritorinių ligonių kasų komisijas, Valstybinę ligonių kasą, teismą dėl įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių privalomąjį sveikatos draudimą, pažeidimų. 39 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26² straipsnyje nurodytų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, pareigos vykdant privalomąjį sveikatos draudimą 1.
Sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, privalo:
1) užtikrinti draudžiamiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų prieinamumą ir tinkamumą;
2) užtikrinti informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
3) esant draudiminiam įvykiui, garantuoti, kad visi draudžiamieji turėtų lygias teises, kai jiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;
4) laiku teikti Valstybinės ligonių kasos nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms;
5) teikti informaciją draudžiamajam apie asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nepriskirtos apmokamoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, jų teikimo sąlygas bei tvarką. 2. Vaistinės, sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, privalo:
1) užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir terminais;
2) sutartyje nurodytais terminais teikti teritorinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą);
3) sudaryti sąlygas teritorinei ligonių kasai kontroliuoti vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kurių išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų (parduotų) vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. 3.
subjektai, sudarę sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, privalo:
1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamomis I klasės medicinos priemonėmis ir in vitro diagnostikos priemonėmis, skirtomis savikontrolei;
2) sutartyje nurodytais terminais teikti teritorinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimą (pardavimą);
3) sudaryti sąlygas teritorinei ligonių kasai kontroliuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, jeigu ji buvo padaryta dėl neteisėtai išduotų (parduotų) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei. V SKYRIUS
Apdraustųjų teisės įgyvendinant privalomąjį sveikatos draudimą Apdraustieji turi teisę:
1) įstatymų nustatyta tvarka pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį;
2) šio Įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą;
3) Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nustatyta tvarka gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą kitose Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse ar Šveicarijos Konfederacijoje;
4) šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto;
5) gauti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį, informaciją apie teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų mastą, teikimo sąlygas ir vietą;
6) susipažinti su šio Įstatymo 26, 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytomis sutartimis;
7) kreiptis į Valstybinę ligonių kasą, teismą dėl įstatymų ar kitų teisės aktų, reguliuojančių privalomąjį sveikatos draudimą, pažeidimų. 39 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, pareigos vykdant privalomąjį sveikatos draudimą 1.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:
1) užtikrinti apdraustiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų kokybę ir prieinamumą;
2) užtikrinti informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
3) garantuoti, kad visi apdraustieji turėtų lygias teises, jiems teikiant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas;
4) laiku teikti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai;
5) teikti informaciją apdraustiesiems apie asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nekompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, jų teikimo sąlygas bei tvarką;
6) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl už šias paslaugas neteisėtai pateiktų apmokėti sąskaitų;
7) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus. 2.
2Vaistinės, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa,
privalo :
1) užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais;
2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą);
3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai prižiūrėti vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų (parduotų) vaistų ar medicinos pagalbos priemonių ar dėl neteisėtai už juos pateiktų apmokėti sąskaitų;
5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus. 3.
nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:
1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą medicinos priemonėmis, kurios būtinos jų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;
2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai informaciją apie medicinos priemones, kurios būtinas apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;
3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai prižiūrėti medicinos priemonių, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, ar neteisėtai už jas pateiktų apmokėti sąskaitų;
5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus. 4.
subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:
1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamomis I klasės medicinos priemonėmis ir in vitro diagnostikos priemonėmis, skirtomis savikontrolei;
2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimą (pardavimą);
3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai prižiūrėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų šio įstatymo 26²straipsnyje nurodytų medicinos pagalbos priemonių ar neteisėtai už jas pateiktų apmokėti sąskaitų;
5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.“
Pakeisti VI skyrių ir jį išdėstyti taip:
tarp draudžiamųjų ir teritorinių Valstybinės ligonių kasų dėl privalomojo sveikatos draudimo vykdymo sprendimo tvarka
ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo vykdymo nagrinėja teritorinės Valstybinės ligonių kasos taikinimo komisija. Teritorinės Valstybinės ligonių kasos taikinimo komisija privalo per 30 dienų nuo kreipimosi, o jeigu reikia papildomos informacijos ir tyrimo – papildomai per 15 dienų, išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą. 2.
Valstybinės ligonių kasos taikinimo komisijos sprendimą draudžiamasis įstatymų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui. 41 straipsnis. Ginčų tarp draudžiamųjų ir sveikatos priežiūros įstaigų dėl privalomojo sveikatos draudimo vykdymo sprendimo tvarka
draudimo garantuojamų paslaugų sprendžia teritorinės Valstybinė ligonių kasos kasa. Teritorinė Valstybinė ligonių kasa privalo per 30 dienų nuo kreipimosi, o jeigu reikia papildomos informacijos ir tyrimo – papildomai per 15 dienų, išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą. 2. Teritorinės Valstybinės ligonių kasos sprendimą draudžiamasis ar sveikatos priežiūros įstaiga įstatymų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui. 19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius iki
aktus. 3. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. teritorinės ligonių kasos turi būti reorganizuotos prijungimo prie Valstybinės ligonių kasos būdu
įsigaliojimo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų sutartys sudaromos su Valstybine ligonių kasa pagal šio įstatymo nuostatas. 5. Teritorinių ligonių kasų taikinimo komisijoms iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti ir neišnagrinėti bei nebaigti nagrinėti skundai įsigaliojus šiam įstatymui nagrinėjami Valstybinės ligonių kasos taikinimo komisijoje pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės aktų nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
RESPUBLIKOS PACIENTŲ TEISIŲ IR ŽALOS SVEIKATAI ATLYGINIMO ĮSTATYMO NR. I-1562 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Parengti Įstatymo projektus paskatino 2018 m. spalio 1 d. Valstybinio audito ataskaitos FA-2018-P-6-3-7-1 „Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2017 metų konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumo bei lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo vertinimas“ rekomendacijų įgyvendinimo plano 4 rekomendacija „Siekiant optimizuoti fondo veiklą ir supaprastinti jo valdymo struktūrą, sujungti šiuo metu veikiančias fondo administravimo šešias įstaigas į vieną juridinį asmenį“.
Taip pat siekiama patikslinti praktikoje skirtingai interpretuojamą Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostatą, pagal kurią pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva gali pasirinkti brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, tai šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą apmokėti patys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Įstatymo projektai parengti siekiant:
veiklai optimizuoti ir efektyvinti, PSD valdymo struktūrai konsoliduoti, administravimui supaprastinti;
sistemos valdymą, patikslinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, teises ir pareigas ir reglamentuoti šių subjektų veiklos priežiūrą;
3) Aiškiai nustatyti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto apmokamų paslaugų apimtį ir struktūrą.
Atsižvelgiant į šiuos tikslus, įstatymo projektais siūloma:
1) šiuo metu veikiančias PSD administruojančias įstaigas – Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) ir penkias teritorines ligonių kasas sujungti į vieną juridinį asmenį;
2) Panaikinti šiuo metu praktikoje netinkamai taikomą ir interpretuojamą Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostatą, Įstatyme įtvirtinant, kad valstybės laiduojama asmens sveikatos priežiūra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) įstaigose teikiama nemokamai ir už šios priežiūros paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama papildomų mokėjimų;
3) Įtvirtinti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir gavėjų teises ir pareigas, nustatyti sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų atsakomybę už įstatymų ir kitų teisės aktų, reguliuojančių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, ortopedijos techninių priemonių skyrimo, išdavimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimus, pažeidimus;
4) Atlikti techninio pobūdžio pakeitimus, atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų nuostatas ir pakeistus institucijų pavadinimus, taip pat pripažinti netekusiomis galios neaktualias įstatymų nuostatas;
5) Patikslinti Valstybinės ligonių kasos teises ir pareigas;
6) Praplėsti Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sudėtį, įtraukiant į ją ir regionų plėtros tarybų deleguotus atstovus.
Atsižvelgiant į šiuos tikslus, įstatymo projektais siūloma:
1) šiuo metu veikiančias PSD administruojančias įstaigas – Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) ir penkias teritorines ligonių kasas sujungti į vieną juridinį asmenį;
2) Panaikinti šiuo metu praktikoje netinkamai taikomą ir interpretuojamą Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostatą, Įstatyme įtvirtinant, kad valstybės laiduojama asmens sveikatos priežiūra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) įstaigose teikiama nemokamai ir už šios priežiūros paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama papildomų mokėjimų;
3) Įtvirtinti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir gavėjų teises ir pareigas, nustatyti sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų atsakomybę už įstatymų ir kitų teisės aktų, reguliuojančių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, ortopedijos techninių priemonių skyrimo, išdavimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimus, pažeidimus;
4) Atlikti techninio pobūdžio pakeitimus, atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų nuostatas ir pakeistus institucijų pavadinimus, taip pat pripažinti netekusiomis galios neaktualias įstatymų nuostatas;
5) Patikslinti Valstybinės ligonių kasos teises ir pareigas;
6) Praplėsti Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sudėtį, įtraukiant į ją ir regionų plėtros tarybų deleguotus atstovus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto rengėjai ir teikėjai – Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
1) SDĮ 4 straipsnyje numatyta, kad privalomąjį sveikatos draudimą vykdo PSD taryba, Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos. Kituose SDĮ straipsniuose numatytas teritorinių ligonių kasų statusas, funkcijos, teisės ir kt.
Pagrindinės teritorinių ligonių kasų funkcijos yra sutarčių su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis sudarymas, atsiskaitymas už apdraustiesiems suteiktas paslaugas ir išduotus kompensuojamuosius vaistus bei medicinos priemones, Draudžiamųjų PSD registro tvarkymas ir su tuo susijęs Lietuvos gyventojų aptarnavimas, asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš PSD fondo, kiekio ir kokybės, paslaugų atitikties nustatytiems reikalavimams, paslaugų prieinamumo ir tinkamumo, vaistų išrašymo teisėtumo ir kt. kontrolė. SDĮ 26 straipsnyje reglamentuojama, kad sutartis dėl sveikatos priežiūros paslaugų ir vaistų apmokėjimo sudaro teritorinės ligonių kasos. Šios sutartys sudaromos vadovaujantis Civiliniu kodeksu, SDĮ ir kitais įstatymais, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir PSD tarybos nuomones. Šių sutarčių tipines formas, kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktuose nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai ar reikalavimai dėl išlaidų už vaistinėse išduodamus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius. Vadovaujantis šiomis nuostatomis kasmet vyksta sudėtingas sutarčių pasirašymo procesas, kai kiekviena teritorinė ligonių kasa derasi su gydymo įstaigomis ir pasirašo tipines sutarčių formas. Atsižvelgiant į tai, kad tipinė sutarties forma yra patvirtinta ir jos sąlygos nekeičiamos, o šias sutartis gali pasirašyti visos pageidaujančios tokias sutartis sudaryti įstaigos, toks modelis iš esmės atitinka Civilinio kodekso 6.185 straipsnyje numatytas sutarčių standartines sąlygas.
paslaugų ir vaistų apmokėjimo sudaro teritorinės ligonių kasos. Šios sutartys sudaromos vadovaujantis Civiliniu kodeksu, SDĮ ir kitais įstatymais, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir PSD tarybos nuomones. Šių sutarčių tipines formas, kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktuose nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai ar reikalavimai dėl išlaidų už vaistinėse išduodamus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius. Vadovaujantis šiomis nuostatomis kasmet vyksta sudėtingas sutarčių pasirašymo procesas, kai kiekviena teritorinė ligonių kasa derasi su gydymo įstaigomis ir pasirašo tipines sutarčių formas. Atsižvelgiant į tai, kad tipinė sutarties forma yra patvirtinta ir jos sąlygos nekeičiamos, o šias sutartis gali pasirašyti visos pageidaujančios tokias sutartis sudaryti įstaigos, toks modelis iš esmės atitinka Civilinio kodekso 6.185 straipsnyje numatytas sutarčių standartines sąlygas. 3) Šiuo metu SSĮ 49 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad „valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra LNSS įstaigose teikiama nemokamai, už šios priežiūros paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama papildomo mokesčio.
Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, tai šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą jie apmoka patys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, šių paslaugų ar procedūrų kainą jie apmoka patys. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) ir penkias teritorines ligonių kasas sujungti į vieną juridinį asmenį. Atsižvelgus į tai, atitinkamai siūloma tikslinti Valstybinės ligonių kasos funkcijas ir teises, sutarčių sudarymo nuostatas, atnaujinti V skyrių, reglamentuojantį draudžiamųjų teises ir sveikatos priežiūros įstaigų bei vaistinių pareigas vykdant PSD bei koreguoti kitas su tuo susijusias nuostatas. Reorganizavus teritorines ligonių kasas, naikintinos TLK stebėtojų tarybos ir taikinimo komisijos. Priėmus siūlomus pakeitimus, bus galima atlikti Valstybinės ir teritorinių ligonių kasų reorganizaciją. Taip bus optimizuota PSD fondo (PSD fondą administruojančių institucijų) veikla.
Siūloma patikslinti sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostatą, pagal kurią nustatyta, kad jeigu pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, tai šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą jie apmoka patys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Taip pat siūloma atlikti kitus techninio pobūdžio įstatymų pakeitimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma
6Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai: Priimtas projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Kadangi sujungus penkias teritorines ligonių kasas su Valstybine ligonių kasa asmens sveikatos priežiūros įstaigos pasirašys vieną sutartį, o standartinės sutarties sąlygos bus skelbiamos iš anksto, mažės šių įstaigų administracinė našta, didės teisinis apibrėžtumas, bus taikoma vienoda praktika. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kartu su Įstatymo projektu teikiami:
Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8, 13, 49, 51, 70¹ IR 76 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr.
I-1343 2, 5, 6, 8, 9, 9¹, 10, 12, 12¹, 15, 17, 21, 22, 23, 26, 30, 43 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 3¹ straipsniu įstatymo 8, 12¹, 23, 26 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas
Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 3, 15², 15³IR
pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 56, 57, 58 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 7) Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11.
11Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti:
Priėmus Įstatymų projektus, reikės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl teritorinių ligonių kasų reorganizavimo prijungiant jas prie Valstybinės ligonių kasos. Priėmus Įstatymų projektus, reikės keisti:
Respublikos Vyriausybės nutarimus:
vasario 21 d. nutarimą Nr. 187 „Dėl civilinių institucijų pareigūnų funkcijų atlikimo karinėse teritorijose“;
birželio 3 d. nutarimą Nr. 798 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
spalio 10 d. nutarimą Nr. 1610 „Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo įgyvendinimo“;
gegužės 14 d. nutarimą Nr. 589 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“;
rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. 805 „Dėl Gyventojų aprūpinimo vaistiniais preparatais per kaimo vietovėse esančias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas taisyklių patvirtinimo“;
rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 968 „Dėl Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“;
balandžio 24 d. nutarimą 358 „Dėl Ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“;
spalio 13 d. nutarimą Nr. 1460 „Dėl Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų temų patvirtinimo“;
rugsėjo 7 d. nutarimą Nr.
bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“;
balandžio 23 d. nutarimą Nr. 370 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų sąrašo patvirtinimo“;
gruodžio 28 d. nutarimą Nr. 1278 „Dėl Administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir Administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“;
sausio 3 d. nutarimą Nr. 27 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo įgyvendinimo saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo valdymo srityje“;
vasario 7 d. nutarimą Nr. 126 „Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų atlikimo centralizuotai“;
gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 1252 „Dėl bendrų viešojo sektoriaus finansų valdymo informacinių sistemų ir jų naudojimo“;
apsaugos ministro įsakymus:
1) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. V-35 „Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. 357 „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“;
3) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr.
10-51 „Dėl teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4) kitus įsakymus, kuriuose minimos teritorinės ligonių kasos. Priėmus Įstatymo projektą, reikės pripažinti netekusiais galios:
1) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. V-195 „Dėl Lietuvos Respublikos privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų sveikatos būklės ir rizikos veiksnių paplitimo tyrimų tvarkos nuostatų patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. V-226 „Dėl Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų ligų ir traumų pasekmių bei sveikatos priežiūros ekonominio įvertinimo turinio ir tvarkos patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 582 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo pažymėjimų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šiuos teisės aktų projektus parengs Sveikatos apsaugos ministerija. Jie turės būti priimti iki
keisti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 1K-11 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikacijos tvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Gali prireikti papildomų lėšų dėl Valstybinės ir teritorinių ligonių kasų reorganizavimo, tačiau, kol nėra patvirtintas reorganizavimo planas, šių lėšų poreikį sunku įvertinti. 13.
gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų projekto rengimo metu negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Privalomasis sveikatos draudimas, Valstybinės ligonių kasos funkcijos, Valstybinės ligonių kasos teisės, Valstybinės ligonių kasos taikinimo komisija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia Seimo nariai
PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 2, 3, 15², 15³,
IR 589 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽALOS, ATSIRADUSIOS DĖL VALDŽIOS INSTITUCIJŲ NETEISĖTŲ VEIKSMŲ, ATLYGINIMO IR ATSTOVAVIMO VALSTYBEI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBEI ĮSTATYMO NR. IX-895 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PACIENTŲ TEISIŲ IR ŽALOS SVEIKATAI ATLYGINIMO ĮSTATYMO NR. I-1562 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO,
ĮSTATYMo nr. xiv-1942 5, 12,
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Parengti Įstatymo projektus paskatino 2018 m. spalio 1 d.
Valstybinio audito ataskaitos FA-2018-P-6-3-7-1 „Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2017 metų konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumo bei lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo vertinimas“ rekomendacijų įgyvendinimo plano 4 rekomendacija „Siekiant optimizuoti fondo veiklą ir supaprastinti jo valdymo struktūrą, sujungti šiuo metu veikiančias fondo administravimo šešias įstaigas į vieną juridinį asmenį“. Taip pat siekiama patikslinti praktikoje skirtingai interpretuojamą Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostatą, pagal kurią pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva gali pasirinkti brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, tai šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą apmokėti patys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Įstatymo projektai parengti siekiant:
veiklai optimizuoti ir efektyvinti, PSD valdymo struktūrai konsoliduoti, administravimui supaprastinti;
sistemos valdymą, patikslinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, teises ir pareigas ir reglamentuoti šių subjektų veiklos priežiūrą;
3) Aiškiai nustatyti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto apmokamų paslaugų apimtį ir struktūrą.
Atsižvelgiant į šiuos tikslus, įstatymo projektais siūloma:
1) šiuo metu veikiančias PSD administruojančias įstaigas – Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) ir penkias teritorines ligonių kasas sujungti į vieną juridinį asmenį;
2) Panaikinti šiuo metu praktikoje netinkamai taikomą ir interpretuojamą Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostatą, Įstatyme įtvirtinant, kad valstybės laiduojama asmens sveikatos priežiūra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) įstaigose teikiama nemokamai ir už šios priežiūros paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama papildomų mokėjimų;
3) Įtvirtinti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir gavėjų teises ir pareigas, nustatyti sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų atsakomybę už įstatymų ir kitų teisės aktų, reguliuojančių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, ortopedijos techninių priemonių skyrimo, išdavimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimus, pažeidimus;
4) Atlikti techninio pobūdžio pakeitimus, atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų nuostatas ir pakeistus institucijų pavadinimus, taip pat pripažinti netekusiomis galios neaktualias įstatymų nuostatas;
5) Patikslinti Valstybinės ligonių kasos teises ir pareigas;
6) Praplėsti Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sudėtį, įtraukiant į ją ir regionų plėtros tarybų deleguotus atstovus.
Atsižvelgiant į šiuos tikslus, įstatymo projektais siūloma:
1) šiuo metu veikiančias PSD administruojančias įstaigas – Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) ir penkias teritorines ligonių kasas sujungti į vieną juridinį asmenį;
2) Panaikinti šiuo metu praktikoje netinkamai taikomą ir interpretuojamą Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostatą, Įstatyme įtvirtinant, kad valstybės laiduojama asmens sveikatos priežiūra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) įstaigose teikiama nemokamai ir už šios priežiūros paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama papildomų mokėjimų;
3) Įtvirtinti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir gavėjų teises ir pareigas, nustatyti sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų atsakomybę už įstatymų ir kitų teisės aktų, reguliuojančių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, ortopedijos techninių priemonių skyrimo, išdavimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimus, pažeidimus;
4) Atlikti techninio pobūdžio pakeitimus, atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų nuostatas ir pakeistus institucijų pavadinimus, taip pat pripažinti netekusiomis galios neaktualias įstatymų nuostatas;
5) Patikslinti Valstybinės ligonių kasos teises ir pareigas;
6) Praplėsti Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sudėtį, įtraukiant į ją ir regionų plėtros tarybų deleguotus atstovus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto rengėjai ir teikėjai – Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
1) SDĮ 4 straipsnyje numatyta, kad privalomąjį sveikatos draudimą vykdo PSD taryba, Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos. Kituose SDĮ straipsniuose numatytas teritorinių ligonių kasų statusas, funkcijos, teisės ir kt.
Pagrindinės teritorinių ligonių kasų funkcijos yra sutarčių su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis sudarymas, atsiskaitymas už apdraustiesiems suteiktas paslaugas ir išduotus kompensuojamuosius vaistus bei medicinos priemones, Draudžiamųjų PSD registro tvarkymas ir su tuo susijęs Lietuvos gyventojų aptarnavimas, asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš PSD fondo, kiekio ir kokybės, paslaugų atitikties nustatytiems reikalavimams, paslaugų prieinamumo ir tinkamumo, vaistų išrašymo teisėtumo ir kt. kontrolė. SDĮ 26 straipsnyje reglamentuojama, kad sutartis dėl sveikatos priežiūros paslaugų ir vaistų apmokėjimo sudaro teritorinės ligonių kasos. Šios sutartys sudaromos vadovaujantis Civiliniu kodeksu, SDĮ ir kitais įstatymais, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir PSD tarybos nuomones. Šių sutarčių tipines formas, kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktuose nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai ar reikalavimai dėl išlaidų už vaistinėse išduodamus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius. Vadovaujantis šiomis nuostatomis kasmet vyksta sudėtingas sutarčių pasirašymo procesas, kai kiekviena teritorinė ligonių kasa derasi su gydymo įstaigomis ir pasirašo tipines sutarčių formas. Atsižvelgiant į tai, kad tipinė sutarties forma yra patvirtinta ir jos sąlygos nekeičiamos, o šias sutartis gali pasirašyti visos pageidaujančios tokias sutartis sudaryti įstaigos, toks modelis iš esmės atitinka Civilinio kodekso 6.185 straipsnyje numatytas sutarčių standartines sąlygas.
paslaugų ir vaistų apmokėjimo sudaro teritorinės ligonių kasos. Šios sutartys sudaromos vadovaujantis Civiliniu kodeksu, SDĮ ir kitais įstatymais, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir PSD tarybos nuomones. Šių sutarčių tipines formas, kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktuose nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai ar reikalavimai dėl išlaidų už vaistinėse išduodamus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius. Vadovaujantis šiomis nuostatomis kasmet vyksta sudėtingas sutarčių pasirašymo procesas, kai kiekviena teritorinė ligonių kasa derasi su gydymo įstaigomis ir pasirašo tipines sutarčių formas. Atsižvelgiant į tai, kad tipinė sutarties forma yra patvirtinta ir jos sąlygos nekeičiamos, o šias sutartis gali pasirašyti visos pageidaujančios tokias sutartis sudaryti įstaigos, toks modelis iš esmės atitinka Civilinio kodekso 6.185 straipsnyje numatytas sutarčių standartines sąlygas. 3) Šiuo metu SSĮ 49 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad „valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra LNSS įstaigose teikiama nemokamai, už šios priežiūros paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama papildomo mokesčio.
Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, tai šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą jie apmoka patys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, šių paslaugų ar procedūrų kainą jie apmoka patys. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) ir penkias teritorines ligonių kasas sujungti į vieną juridinį asmenį. Atsižvelgus į tai, atitinkamai siūloma tikslinti Valstybinės ligonių kasos funkcijas ir teises, sutarčių sudarymo nuostatas, atnaujinti V skyrių, reglamentuojantį draudžiamųjų teises ir sveikatos priežiūros įstaigų bei vaistinių pareigas vykdant PSD bei koreguoti kitas su tuo susijusias nuostatas. Reorganizavus teritorines ligonių kasas, naikintinos TLK stebėtojų tarybos ir taikinimo komisijos. Priėmus siūlomus pakeitimus, bus galima atlikti Valstybinės ir teritorinių ligonių kasų reorganizaciją. Taip bus optimizuota PSD fondo (PSD fondą administruojančių institucijų) veikla.
Siūloma patikslinti sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostatą, pagal kurią nustatyta, kad jeigu pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, tai šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą jie apmoka patys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Taip pat siūloma atlikti kitus techninio pobūdžio įstatymų pakeitimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma
6Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai: Priimtas projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Kadangi sujungus penkias teritorines ligonių kasas su Valstybine ligonių kasa asmens sveikatos priežiūros įstaigos pasirašys vieną sutartį, o standartinės sutarties sąlygos bus skelbiamos iš anksto, mažės šių įstaigų administracinė našta, didės teisinis apibrėžtumas, bus taikoma vienoda praktika. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Teikiamu Sveikatos draudimo įstatymo Nr.
I-1343 4, 7, 9¹, 16, 18, 20, 26¹, 26², 27, 28, 29, 31, 36 straipsnių, V, VI skyrių pakeitimo, įstatymo papildymo 34¹straipsniu ir 32, 33, 34, 35 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu XIVP-2944(2) ir jį lydinčiaisiais įstatymų projektais XIVP-2945, XIVP-2946(2), XIVP-2947, XIVP-2948, XIVP-2949(2), XIVP-2950, XIVP-2951(2)) siūlomi visi reikalingi įstatymų pakeitimai. Priėmus įstatymus, reikės priimti reikalingus šiuos įstatymus įgyvendinančius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti:
Priėmus įstatymus, reikės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl teritorinių ligonių kasų reorganizavimo prijungiant jas prie Valstybinės ligonių kasos. Priėmus Įstatymus, reikės keisti:
Respublikos Vyriausybės nutarimus:
vasario 21 d. nutarimą Nr. 187 „Dėl civilinių institucijų pareigūnų funkcijų atlikimo karinėse teritorijose“;
birželio 3 d. nutarimą Nr.
biudžeto rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
spalio 10 d. nutarimą Nr. 1610 „Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo įgyvendinimo“;
gegužės 14 d. nutarimą Nr. 589 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“;
rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. 805 „Dėl Gyventojų aprūpinimo vaistiniais preparatais per kaimo vietovėse esančias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas taisyklių patvirtinimo“;
rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 968 „Dėl Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“;
balandžio 24 d. nutarimą 358 „Dėl Ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“;
spalio 13 d. nutarimą Nr. 1460 „Dėl Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų temų patvirtinimo“;
rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. 1057 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“;
balandžio 23 d. nutarimą Nr. 370 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų sąrašo patvirtinimo“;
gruodžio 28 d. nutarimą Nr.
reorganizavimo ir Administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“;
sausio 3 d. nutarimą Nr. 27 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo įgyvendinimo saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo valdymo srityje“;
vasario 7 d. nutarimą Nr. 126 „Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų atlikimo centralizuotai“;
gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 1252 „Dėl bendrų viešojo sektoriaus finansų valdymo informacinių sistemų ir jų naudojimo“;
apsaugos ministro įsakymus:
1) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. V-35 „Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. 357 „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“;
3) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. 10-51 „Dėl teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4) kitus įsakymus, kuriuose minimos teritorinės ligonių kasos. Priėmus Įstatymo projektą, reikės pripažinti netekusiais galios:
1) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr.
V-195 „Dėl Lietuvos Respublikos privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų sveikatos būklės ir rizikos veiksnių paplitimo tyrimų tvarkos nuostatų patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. V-226 „Dėl Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų ligų ir traumų pasekmių bei sveikatos priežiūros ekonominio įvertinimo turinio ir tvarkos patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 582 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo pažymėjimų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šiuos teisės aktų projektus parengs Sveikatos apsaugos ministerija. Jie turės būti priimti iki
keisti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 1K-11 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikacijos tvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Gali prireikti papildomų lėšų dėl Valstybinės ir teritorinių ligonių kasų reorganizavimo, tačiau, kol nėra patvirtintas reorganizavimo planas, šių lėšų poreikį sunku įvertinti. 13. Įstatymų projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų projekto rengimo metu negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Privalomasis sveikatos draudimas, Valstybinės ligonių kasos funkcijos, Valstybinės ligonių kasos teisės, Valstybinės ligonių kasos taikinimo komisija. 15.
paaiškinimai: Nėra Teikia Seimo nariai
2023-06-29 Nr. XIVP-2944 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsniu keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 3 dalyje reikėtų patikslinti nurodyto Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo pavadinimą, nes 2021 m. liepos
pakeistas į Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymą. Be to, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje tikslinga nurodyti Kibernetinio saugumo ir Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymus, nes šiuose įstatymuose yra įtvirtintos tik bendro pobūdžio teisės normos, taikomos visiems be išimties ryšių ir informacinių sistemų (o ne tik registrų) valdytojams bei valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, disponuojančioms tam tikrais viešais duomenimis. Pažymėtina, kad specialias normas, reglamentuojančias registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą ir perdavimą, o taip pat atlyginimą už tai nustato būtent Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas. 2. Atsižvelgiant į Valstybės informacinių išteklių įstatymo 23 straipsnio 1 dalį bei 24 straipsnio 7 dalį, siūlome projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje po žodžių „Valstybinė ligonių kasa“ įrašyti žodžius „kuri yra ir registro asmens duomenų valdytoja.
Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro tvarkytojas (tvarkytojai) skiriamas (skiriami) Vyriausybės priimtu teisės aktu, kuriuo tvirtinami Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatai“. 3. Siekiant teisėkūros ekonomiškumo bei atsižvelgiant į 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymą bei vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) 140 punktu (teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas), siūlome kartu pakeisti ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje vartojamą įstaigos pavadinimą
„Lietuvos statistikos departamentas“ pavadinimu „Valstybės duomenų agentūra“. 4. Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatyme
įtvirtintus tikslingumo ir proporcingumo principus, siūlome projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 26¹ straipsnio 4 dalyje atsisakyti jokios praktinės reikšmės neturinčių pakeitimų, kurie tik nereikalingai keistų esamą ir jau nusistovėjusį teisinį reguliavimą, t. y. siūlome nekeisti nuostatos, kad Valstybinės ligonių kasos direktorius tvirtina šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių tipinę formą, kurioje nurodomos esminės sutarties sąlygos (o projektu siūloma nustatyti, kad Valstybinės ligonių kasos direktorius tvirtina sutarčių standartines sąlygas, kurioje nurodomos esminės sutarties sąlygos). Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26² straipsnio 4 daliai.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos sutartys pagal galiojančiame įstatyme numatytas ,,tipines formas, kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos”, įsigaliojus įstatymui, turėtų būti keičiamos atsižvelgiant į projektu siūlomas „standartines tokių sutarčių sąlygas“, ar iki įstatymo įsigaliojimo teritorinių ligonių kasų sudarytos sutartys galiotų iki jose numatyto galiojimo termino pabaigos ar iki jų pasibaigimo kitais pagrindais, o standartinės sąlygos būtų taikomos tik po įstatymo įsigaliojimo Valstybinės ligonių kasos naujai sudaromoms sutartims. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 18 straipsnio nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 5. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 26¹ straipsnio 4 dalies paskutiniajame sakinyje po žodžių „kitą darbo dieną“ įrašytini žodžiai „po jų patvirtinimo ar pakeitimo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26² straipsnio 4 daliai. 6. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26² straipsnio 4 dalyje žodžiai „in vitro“ turi būti dėstomi pasvirusiu kursyvu. 7. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 76 punktą, nustatantį, kad teisės akte turi būti vengiama pateikti nekonkrečių nuorodų, pvz.: „teisės aktų nustatyta tvarka“, „kituose teisės aktuose“, „įstatymų nustatyta tvarka“ ir pan., projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata „įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka mokami delspinigiai“ turėtų būti sukonkretinta. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 6 punktams, 38 straipsnio 1 punktui, 40 straipsnio 2 daliai, 41 straipsnio 2 daliai. 8.
straipsnio 5 dalyje po žodžio „nuomą“ įrašytinas jungtukas „ir“. 9. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžio „regioninės“ įrašytinas žodis „regionų“. 10. Tikslintini projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo
pavadinimai, kadangi, pavyzdžiui, vietoj Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos veikia Lietuvos darbdavių konfederacija (žr. https://www.darbdaviai.org/apie-mus). 11. Tikslintinas projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktis, atsižvelgiant į tai, kad vietoj Lietuvos pensininkų reikalų tarybos yra sudaryta Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba (žr. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro
socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymu nauja redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d. išdėstytame Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme Neįgaliųjų reikalų tarybos pavadinimas pakeistas į Asmens su negalia gerovės tarybą bei sąvoka „neįgalusis“ pakeista į sąvoką
„asmuo su negalia“. 12. Siekiant teisėkūros ekonomiškumo ir atsižvelgiant į
įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 nauja redakcija išdėstyto Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus skirtingus valstybės tarnautojams ir įstaigos vadovams taikomus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus (įstaigos vadovams taikomi griežtesni nepriekaištingos reputacijos reikalavimai), siūlytume patikslinti keičiamo įstatymo 28 straipsnio 7 dalį, aiškiai nurodant, kokie Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra taikomi Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariui. 13.
sveikatos tarybos sudėtį naujais nariais, projekto baigiamosiose nuostatose reikėtų aptarti dabartinės kadencijos sudėties tarybos papildymo naujais nariais sąlygas bei jų naujų narių įgaliojimų trukmę (lyginant su esamos tarybos in corpore kadencijos trukme). 14. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 6 punkte vietoj žodžių „savivaldybių vykdomųjų institucijų“ įrašytini žodžiai „savivaldybių merų“. 15. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 7 punkte reikėtų nurodyti galimus Valstybinės ligonių kasos teikiamų ieškinių dalykus (ieškovo reikalavimus). 16. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte po pirmos formuluotės „sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį“ įrašytini žodžiai „su asmens sveikatos priežiūros įstaiga“, o po antros tos pačios formuluotės – žodžiai „su vaistine“. Taip pat siūlome šios dalies 2 punkte po žodžių „nutraukti sutartį“ įrašyti žodžius „su asmens sveikatos priežiūros įstaiga“. 17. Vertinant projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 34¹straipsnio 1 dalies 4 punktą, nustatantį, kad Valstybinės ligonių kasos direktorius turi teisę priimti administracinį sprendimą įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, būtina pažymėti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog tai, kad atitinkami teisiniai santykiai (t. y. santykiai tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ar ūkio subjektų) yra detaliai reguliuojami imperatyvaus pobūdžio viešosios teisės aktų nuostatomis, nepaneigia sutartinės civilinės atsakomybės taikymo.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sutartinės atsakomybės priemonės nėra ekonominės sankcijos, todėl – nevertintinos pagal administracinės atsakomybės taikymo principus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-673/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu įpareigojimas grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas siejamas su sutarties, sudarytos su atitinkamu ūkio subjektu, nuostatų pažeidimu, jis negali būti sprendžiamas priimant vienašalį administracinį sprendimą. Kaip jau minėta, jeigu žalos atlyginimas (lėšų grąžinimas) siejamas su sutartinių įsipareigojimų nevykdymu, nepriklausomai nuo to, su kokių nuostatų – įstatymų ar kitų imperatyviųjų teisės aktų ar sutarties – pažeidimu susijęs šis nevykdymas, kilęs ginčas klausimas turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, vadovaujantis sutartinės civilinės atsakomybės taikymo procedūromis.
Todėl vienašališkas administracinis sprendimas įpareigoti grąžinti pagal sutartį neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, jeigu šis reikalavimas būtų grindžiamas sutarties nuostatų pažeidimu, būtų niekinis. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamas įstatymas Valstybinei ligonių kasai nesuteikia teisės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą priverstinai išieškoti, pavyzdžiui, kaip mokesčių administratoriui Mokesčių administravimo įstatymo penktojo skirsnio suteikiamos teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką įstatyme nustatytais priverstinio išieškojimo būdais. Taigi vertinant tokio administracinio sprendimo apskundimo administraciniam teismui galimybę, būtina pažymėti, kad jog nepaisant imperatyvaus pobūdžio tekstinės formuluotės, minėtajam įpareigojimui, išplaukusiam iš sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (netinkamo vykdymo), trūktų teisinio privalomumo galios, taigi jis savo esme prilygtų raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti nustatytą ir apskaičiuotą neteisėtai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pervestų lėšų sumą. Todėl Valstybinė ligonių kasa ūkio subjektui geruoju neįvykdžius raginimo grąžinti neteisėtai gautas lėšas, siekdama savo sutartinių teisių įgyvendinimo ir (tuo pačiu) imperatyvių teisės normų jai pavesto veiksmingo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kontrolės užtikrinimo, turės su civiliniu ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl minėtos sumos priteisimo.
Tačiau taip pat pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų gavimo neteisėtumas būtų siejamas ne su sutarties nuostatų pažeidimu, o grindžiamas atitinkamų teisės aktų reikalavimų, bendro pobūdžio pareigos elgtis pagal atidžiai ir teisėtai pažeidimu, išeinančiu iš sutartimi reguliuojamų teisinių santykių ribų, manytina, kad Valstybinės ligonių kasos direktorius galėtų taikyti jam suteiktus administracinius įgalinimus ir reikalauti grąžinti neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas. Pastaruoju atveju projekte reikėtų nustatyti, kokia tvarka minėti sprendimai būtų vykdomi tuo atveju, jeigu jie nebūtų apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 18. Atsižvelgiant į tai, kad Civilinis kodeksas nenumato sutarčių galiojimo sustabdymo instituto, projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 34¹straipsnio 1 dalies 6 punkte reikėtų nustatyti, kad gali būti stabdomas ne sutarties ar jos dalies galiojimas, o sutarties ar jos dalies vykdymas. 19. Derinant projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 34¹straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktus tarpusavyje, keičiamo įstatymo 34¹straipsnio 1 dalies 3 punkte arba reikėtų išbraukti perteklinius žodžius „ir nustatyti jų pašalinimo terminus“, arba vietoj jų įrašyti žodžius „ir nustatyti 30 kalendorinių dienų jų pašalinimo terminą“. 20.
administraciniai sprendimai, kuriais nurodomi įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimai ir nustatomi terminai jiems pašalinti, betarpiškai susiję ir su tarp Valstybinės ligonių kasos ir ūkio subjektų sudarytų sutarčių vykdymu bei jų sąlygų tinkamu įgyvendinimu, todėl įstatyme turėtų būti aptarti ir tokių administracinių sprendimų apskundimo teismui pasekmės galimam sutarčių nutraukimui ir jų (ar jų dalies) vykdymo sustabdymui. Kitaip sakant, reikėtų nurodyti, ar tokių administracinių sprendimų apskundimas teismui panaikina galimybę vienašališkai nutraukti ar sustabdyti sutarties vykdymą (kol skundas dėl galimo įstatymo ar kitos teisės akto pažeidimo nebus išnagrinėtas ir priimtas galutinis sprendimas), ar, vis dėlto, administracinio sprendimo dėl galimo įstatymo ar kito teisės akto pažeidimo apskundimas neatima teisės Valstybinei ligonių kasai vienašališkai nutraukti sutartį ar sustabdyti jos (ar jos dalies) vykdymą, jeigu teismas nenuspręstų kitaip. 21. Derinant projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 34¹straipsnio 2 dalies nuostatas su Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio 2 dalimi, reikėtų nurodyti, kad sveikatos apsaugos ministro ar jo įgaliotos institucijos tvirtinamame apraše turi būti nustatyti ir mažareikšmių pažeidimų pašalinimo terminai. 22.
į tai, kad ne visi projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 34¹straipsnio
pagrindu (pvz., 1 dalies 1 punkte numatytas sprendimas, kurį sąlygotų ūkio subjekto licencijos galiojimo sustabdymas, būtų priimamas ne atliktų patikrinimų, o iš registro gautos informacijos pagrindu), šio straipsnio 3 dalį reikėtų patikslinti, nurodant, kad tik tuo atveju kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyti administraciniai sprendimai būtų priimami atitinkamus pažeidimus nustačius Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka atliekamų ūkio subjektų veiklos patikrinimų metu, tokie sprendimai turi būti priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo patikrinimo atlikimo dienos. Atitinkamai turėtų būti nustatytas sprendimų priėmimo terminas ir tais atvejais, kai įstatymo 34¹straipsnio
patikrinimų pagrindu, o gavus atitinkamą sprendimą pagrindžiančią informaciją kitais būdais. Atitinkamai šio straipsnio 4 dalyje siūlome žodžio „tikrintai“ kaip netikslaus ir iš dalies klaidinančio arba atsisakyti, arba nuostatą patikslinti, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus. 23. Tikslintina projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 34¹straipsnio 2 dalis, kadangi pagal Viešojo administravimo įstatymą bei Valstybės tarnybos įstatymą darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį negali vykdyti viešojo administravimo funkcijų, t.y. atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūros. 24. Projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje reikėtų aiškiau atskleisti nuostatos, kad „komisiją iš keturių asmenų 4 metams renka Privalomojo sveikatos draudimo taryba jos pirmininko teikimu, turinį, nes tuo atveju, jeigu pirmininkas teiktų konkrečias kandidatūras, tai būtų ne rinkimo, o skyrimo procedūra. Jeigu turima omenyje, kad pirmininkas teikia, pvz., ne mažiau kaip 10 kandidatų, iš kurių ir renkami 4 komisijos nariai, taip ir reikėtų nurodyti.
nuostatai yra dokumentas, kuriuo ji kaip biudžetinė įstaiga vadovaujasi savo veikloje (žr. Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnį), siūlytume projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad Valstybinės ligonių kasos taikinimo komisijos veiklos tvarką nustato Valstybinės ligonių kasos direktorius, t.y., numatyti, kad ši tvarka būtų nustatoma atskiru teisės aktu, o ne šios įstaigos nuostatuose. 26. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio pavadinime brauktina dispozicinė nuoroda į kitas įstatymo nuostatas, t. y. brauktini skaičiai ir žodžiai „šio Įstatymo 26¹ir 26²straipsniuose nurodytų“. 27. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto
„draudžiamieji“ įrašytinas žodis „apdraustieji“. Analogiško turinio pastaba
taikytina ir projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 40 ir 41 straipsniuose vartojamai „draudžiamojo“ sąvokai. 28. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 6 punktą siūlome dėstyti taip: „atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ar neteisėtai pateiktų šių paslaugų apmokėjimo dokumentų“. Analogiško turinio pastaba dėl formuluotės „Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimas“ (o ne lėšų grąžinimas) vartojimo taikytina ir šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalies ketvirtiems punktams
straipsnio 2, 3 ir 4 dalių trečiuose punktuose vietoj žodžio „kontroliuoti“ įrašytinas žodis „prižiūrėti“. 30.
taip: „Iki 2023 m. gruodžio 31 d. teritorinės ligonių kasos turi būti reorganizuotos prijungimo prie Valstybinės ligonių kasos būdu“. 31. Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai priklauso valstybės politikos privalomojo sveikatos draudimo srityje formavimas, organizavimas, koordinavimas ir jos įgyvendinimo kontroliavimas, dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2023-10-02 Nr. XIVP-2944(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Svarstytina, ar projekto 2 straipsniu keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 3 dalyje tikslinga nurodyti Kibernetinio saugumo ir Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymus, nes šiuose įstatymuose yra įtvirtintos tik bendro pobūdžio teisės normos, taikomos visiems be išimties ryšių ir informacinių sistemų (o ne tik registrų) valdytojams bei valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, disponuojančioms tam tikrais viešais duomenimis. Pažymėtina, kad specialias normas, reglamentuojančias registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą ir perdavimą, o taip pat atlyginimą už tai nustato būtent Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas. 2. Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintus tikslingumo ir proporcingumo principus, siūlome projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26¹ straipsnio 4 dalyje atsisakyti jokios praktinės reikšmės neturinčių pakeitimų, kurie tik nereikalingai keistų esamą ir jau nusistovėjusį teisinį reguliavimą, t. y. siūlome nekeisti nuostatos, kad Valstybinės ligonių kasos direktorius tvirtina šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių tipinę formą, kurioje nurodomos esminės sutarties sąlygos (o projektu siūloma nustatyti, kad Valstybinės ligonių kasos direktorius tvirtina sutarčių standartines sąlygas, kurioje nurodomos esminės sutarties sąlygos).
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 26² straipsnio 4 daliai. Kartu atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos sutartys pagal galiojančiame įstatyme numatytas ,,tipines formas, kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos”, įsigaliojus įstatymui, turėtų būti keičiamos atsižvelgiant į projektu siūlomas „standartines tokių sutarčių sąlygas“, ar iki įstatymo įsigaliojimo teritorinių ligonių kasų sudarytos sutartys galiotų iki jose numatyto galiojimo termino pabaigos ar iki jų pasibaigimo kitais pagrindais, o standartinės sąlygos būtų taikomos tik po įstatymo įsigaliojimo Valstybinės ligonių kasos naujai sudaromoms sutartims. Atsižvelgus į tai, projekto 19 straipsnio 4 dalyje reikėtų patikslinti įstatymo taikymą reglamentuojančias nuostatas, pašalinant šiuos neiaškumus. 3. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr.
1R-388 redakcija) 76 punktą, nustatantį, kad teisės akte turi būti vengiama pateikti nekonkrečių nuorodų, pvz.: „teisės aktų nustatyta tvarka“, „kituose teisės aktuose“, „įstatymų nustatyta tvarka“ ir pan., keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 6 punktuose, 38 straipsnio 1 punkte, 40 straipsnio 2 dalyje, 41 straipsnio 2 dalyje pateikiamos nuorodos turėtų būti sukonkretintos. 4. Derinat projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunkčio nuostatas tarpusavyje, šio papunkčio antrajame sakinyje vietoj žodžių „vienas pensininkų ir neįgaliųjų interesus ginančių organizacijų atstovas“ įrašytini žodžiai „vienas vyresnio amžiaus asmenų ir asmenų su negalia interesus ginančių organizacijų atstovas“. 5. Atsižvelgiant į siūlomų projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalies pakeitimų turinį, siūlytina keisti ne visą įstatymo 28 straipsnio 3 dalį, ją dėstant nauja redakcija, o tik šios dalies nuostatą iki dvitaškio, tris keičiamas struktūrines dalis bei papildyti dalį 4 punktu. 6. Tikslintinas projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 4 punktas, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, ar į Privalomojo sveikatos draudimo tarybą visus penkis regionų plėtros tarybų atstovus bendru sutarimu turės deleguoti visos regionų plėtros tarybos ar kiekviena regionų taryba bendru sutarimu deleguos po vieną atstovą atskirai. 7. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma papildyti Privalomojo sveikatos tarybos sudėtį naujais nariais, projekto baigiamosiose nuostatose reikėtų aptarti dabartinės kadencijos sudėties tarybos papildymo naujais nariais sąlygas bei naujų narių įgaliojimų trukmę (lyginant su esamos tarybos in corpore kadencijos trukme). 8. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 7 punkte reikėtų nurodyti galimus Valstybinės ligonių kasos teikiamų ieškinių dalykus (ieškovo reikalavimus). 9.
projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 34¹straipsnio 1 dalies 4 punktą, nustatantį, kad Valstybinės ligonių kasos direktorius turi teisę priimti administracinį sprendimą įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, būtina pažymėti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog tai, kad atitinkami teisiniai santykiai (t. y. santykiai tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ar ūkio subjektų) yra detaliai reguliuojami imperatyvaus pobūdžio viešosios teisės aktų nuostatomis, nepaneigia sutartinės civilinės atsakomybės taikymo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sutartinės atsakomybės priemonės nėra ekonominės sankcijos, todėl – nevertintinos pagal administracinės atsakomybės taikymo principus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-673/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu įpareigojimas grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas siejamas su sutarties, sudarytos su atitinkamu ūkio subjektu, nuostatų pažeidimu, jis negali būti sprendžiamas priimant vienašalį administracinį sprendimą. Kaip jau minėta, jeigu žalos atlyginimas (lėšų grąžinimas) siejamas su sutartinių įsipareigojimų nevykdymu, nepriklausomai nuo to, su kokių nuostatų – įstatymų ar kitų imperatyviųjų teisės aktų ar sutarties – pažeidimu susijęs šis nevykdymas, kilęs ginčas klausimas turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, vadovaujantis sutartinės civilinės atsakomybės taikymo procedūromis.
Todėl vienašališkas administracinis sprendimas įpareigoti grąžinti pagal sutartį neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, jeigu šis reikalavimas būtų grindžiamas sutarties nuostatų pažeidimu, būtų niekinis. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamas įstatymas Valstybinei ligonių kasai nesuteikia teisės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą priverstinai išieškoti, pavyzdžiui, kaip mokesčių administratoriui Mokesčių administravimo įstatymo penktojo skirsnio suteikiamos teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką įstatyme nustatytais priverstinio išieškojimo būdais. Taigi vertinant tokio administracinio sprendimo apskundimo administraciniam teismui galimybę, būtina pažymėti, kad jog nepaisant imperatyvaus pobūdžio tekstinės formuluotės, minėtajam įpareigojimui, išplaukusiam iš sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (netinkamo vykdymo), trūktų teisinio privalomumo galios, taigi jis savo esme prilygtų raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti nustatytą ir apskaičiuotą neteisėtai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pervestų lėšų sumą. Todėl Valstybinė ligonių kasa ūkio subjektui geruoju neįvykdžius raginimo grąžinti neteisėtai gautas lėšas, siekdama savo sutartinių teisių įgyvendinimo ir (tuo pačiu) imperatyvių teisės normų jai pavesto veiksmingo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kontrolės užtikrinimo, turės su civiliniu ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl minėtos sumos priteisimo.
Tačiau taip pat pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų gavimo neteisėtumas būtų siejamas ne su sutarties nuostatų pažeidimu, o grindžiamas atitinkamų teisės aktų reikalavimų, bendro pobūdžio pareigos elgtis pagal atidžiai ir teisėtai pažeidimu, išeinančiu iš sutartimi reguliuojamų teisinių santykių ribų, manytina, kad Valstybinės ligonių kasos direktorius galėtų taikyti jam suteiktus administracinius įgalinimus ir reikalauti grąžinti neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas. Pastaruoju atveju projekte reikėtų nustatyti, kokia tvarka minėti sprendimai būtų vykdomi tuo atveju, jeigu jie nebūtų apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 10. Derinant projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 34¹straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktus tarpusavyje, keičiamo įstatymo 34¹straipsnio 1 dalies 3 punktą siūlome dėstyti taip: „pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui pašalinti įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimus“. 11. Projekto 15 straipsnio pakeitimo esmėje vietoj žodžio „netekusiais“ įrašytinas žodis „netekusiu“. 12. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje reikėtų aiškiau atskleisti nuostatos, kad „komisiją iš keturių asmenų 4 metams renka Privalomojo sveikatos draudimo taryba jos pirmininko teikimu, turinį, nes tuo atveju, jeigu pirmininkas teiktų konkrečias kandidatūras, tai būtų ne rinkimo, o skyrimo procedūra.
Jeigu turima omenyje, kad pirmininkas teikia, pvz., ne mažiau kaip 10 kandidatų, iš kurių ir renkami 4 komisijos nariai, taip ir reikėtų nurodyti. 13. Projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 7 punkte brauktinas pasikartojantis žodis „direktoriaus“. 14. Atsižvelgiant į Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnyje nustatytas biudžetinių įstaigų reorganizavimo procedūras ir terminus šioms procedūroms atlikti, siūlytume įvertinti, ar projekto 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas įstatymo įsigaliojimo terminas – 2024 m. sausio
Valstybinės ligonių kasos būdu, yra realūs. 15. Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai priklauso valstybės politikos privalomojo sveikatos draudimo srityje formavimas, organizavimas, koordinavimas ir jos įgyvendinimo kontroliavimas, dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected]