Projekto lyginamasis variantas
ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR VI SKYRIAUS PAPILDYMO 35¹ IR 35² STRAIPSNIAIS
1Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Įrenginiai – daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamaisiais daiktais. 2. Įsiterpęs žemės plotas – Žemės ar Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo, ar Miškų įstatymų nustatytus dydžio reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų ir (ar) stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), miškų plotų, vandens telkinių), kuriame pagal sklypų formavimui taikomus reikalavimus negalima suformuoti atskiro žemės sklypo, taip pat įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas, besiribojantis ne tik su žemės sklypais ir (ar) stabiliais kraštovaizdžio objektais (keliais (gatvėmis), miškų plotais, vandens telkiniais), bet ir su kitu atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, kurį sudaro įstatymo nustatyta siaura juosta, šlaitas, griovys, ir kuriame negalima suformuoti atskiro žemės sklypo. Įsiterpusiu žemės plotu taip pat laikomas žemės plotas, kurį sudaro įstatymo nustatyta siaura juosta, šlaitas, griovys ir bendrame siauros juostos, šlaito, griovio ir su jais besiribojančiame kitame valstybinės žemės plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo. 13. Karinės infrastruktūros projektas – karinei infrastruktūrai reikalingas žemės valdos projektas, nustatantis valstybinės žemės sklypo (-ų) formavimą, pertvarkymą ir (ar) naudojimo sąlygas (paskirtį, naudojimo būdą, servitutus). 24.
24Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos. 35. Racionaliai tvarkoma žemės valda – žemės valda, kurios formos ir vidaus struktūra sudaro palankias sąlygas ir galimybes ekonomiškai veiksmingai ir tausojančiai ūkinei veiklai.6
46Riboženklis – žemės sklypo ribas vietovėje žymintis ženklas, atitinkantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą standartą ir teisiškai saugomas įstatymų nustatyta tvarka. 57. Ūkis – Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas ir įregistruotas ūkio subjektas, vykdantis žemės ūkio veiklą. 8. Valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolė – įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuota veiklos kontrolė, vykdoma Vyriausybės įgaliotos institucijos, kuria siekiama užtikrinti tinkamą valstybinės žemės naudojimą, identifikuoti teisės aktų pažeidimus valstybinės žemės patikėtiniams sudarant sandorius ir (ar) priimant administracinius sprendimus, susijusius su valstybinės žemės, perduotos patikėjimo teise, valdymu ir naudojimu. 9. Viešoji infrastruktūra – valstybės, savivaldybių institucijų valdomi, naudojami ir disponuojami, taip pat kuriami nauji objektai (statiniai, jų priklausiniai ir įrenginiai), naudojami viešųjų paslaugų teikimui ,. 610. Žemė – Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje esantys sausumos plotai, paviršiniai vidaus ir teritoriniai vandenys. 711. Žemės administravimas – valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų veikla žemės tvarkymo ir naudojimo srityje. 812. Žemės informacinė sistema – valstybės informacinė sistema informacijai apie žemę tvarkyti ir teikti naudotojams. 13.
13Žemės išteklių stebėsenos informacinė sistema – valstybės informacinė sistema, skirta teminiams erdvinių duomenų rinkiniams apie žemės išteklius tvarkyti ir žemės išteklių stebėsenai vykdyti. 914. Žemės konsolidacija – žemėtvarkos dalis, kai kompleksiškai pertvarkomos tam tikroje kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių žemės sklypų ribos, šiuos žemės sklypus sujungiant taip, kad būtų suformuotos racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos, pagerinta jų struktūra, sukurta reikiama kaimo infrastruktūra ir įgyvendinti kiti žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos apsaugos politikos tikslai ir uždaviniai. 1015. Žemės naudmenos – žemės plotai, kurie nuo kitų žemės plotų skiriasi jiems būdingomis gamtinėmis savybėmis arba ūkinio naudojimo ypatumais. 1116. Žemės naudojimo valstybinė kontrolė priežiūra – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vyriausybės įgaliotos institucijos organizuojama ir vykdoma žemės savininkų ar naudotojų veiklos kontrolė priežiūra, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą ir teisinę apsaugą, taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus ir pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų nustatytas sankcijas. 1217. Žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. 1318. Žemės paėmimas visuomenės poreikiams – šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais žemės išpirkimas (teisingai atlyginant) iš žemės savininkų, kai Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos Vyriausybės įgaliotai institucijai priima priėmus sprendimą, kad ši žemė yra būtina visuomenės poreikiams. konkretiems ir aiškiai išreikštiems visuomenės poreikiams, kurie kitaip negalėtų būti patenkinti. 1419.
1419Žemės servitutas – teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. 1520. Žemės sklypas – žemės plotas, turintis nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 1621. Žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. 1722. Žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje. 1823. Žemės sklypo padalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. 1924. Žemės sklypo riba – linija tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje arba sutampanti su nuolatiniais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane. 2025. Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. 2126. Žemės sklypų perdalijimas (amalgamacija) – bendros žemės sklypų ribos pakeitimas, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito žemės sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų. 2227. Žemės sklypų sujungimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą turinčių tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas. 2328.
2328Žemės tvarkymas – žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo nustatymas ir (ar) pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačiuosius ir viešuosius interesus. 2429. Žemės ūkio naudmenos – dirbamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos, naudojamos arba tinkamos naudoti žemės ūkio augalams auginti. 2530. Žemės valda – nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ar bendra ūkine veikla susiję žemės sklypai. 2631. Žemės valdytojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, įstatymų, kitų teisės aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu įgiję teisę valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise. 2732. Žemės valdos projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo (-ų) formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir pan.). 33. Žemėtvarka – su žemės nuosavybe ir žemės naudojimu susiję visuomeniniai santykiai, apimantys žemės naudojimo planavimą, žemėtvarkos projektų rengimą ir įgyvendinimą, žemės nuosavybės ir naudojimo teisių apsaugą, valstybinę žemės naudojimo priežiūrą. 2834. Žemėtvarkos projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, kuriame išdėstyta kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija ir konkrečios tvarkymo priemonės. 2935. Žemėtvarkos schema – specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentas, kuriame valstybės, savivaldybės ar vietovės lygmeniu įvardijami kaimo vietovių žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetai. 3036.
3036Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme ir kituose įstatymuose.“
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Teisė Galimybė statyti išnuomotoje valstybinėje žemėje, kai valstybinė žemė išnuomota šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju
1Valstybinės žemės, išnuomotos šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju, nuomos sutartyje galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius įrašoma nuomininko prašymu sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Nuomininko galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinės žemės nuomos sutartyje numatoma tik tuo atveju, jeigu valstybinės žemės sklypas išnuomotas ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir jeigu tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą.
Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodoma, kad nuomininkas galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius įgyja tik sumokėjęs savivaldybės administracijos, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, apskaičiuotą šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius, į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą biudžetus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus.“
2Valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas galimi tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį. Kai valstybinės žemės nuomininkas, pageidauja įgyvendinti galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrenginius ne visame nuomojamame valstybinės žemės sklype, o tik jo dalyje, ši žemės sklypo dalis, nustatoma vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumente, statinio projekte arba valstybinės žemės patikėtinio sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka, kai šiuose dokumentuose ji nebuvo nustatyta . 3.
3Valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu jų statybai statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas neprivalomas, iki naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka už galimybę statyti valstybinėje žemėje turi sumokėti po 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės ir atitinkamos savivaldybės biudžetus biudžetą, 50 procentų atlyginimo už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą:
1) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo užstatytas žemės plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 5 procentams vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį užstatytas žemės plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu ar įrenginiu įregistruotu statiniu (statiniais) užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registr
e kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 10 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 20 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
4) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 30 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) kai statom
o naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 40 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
6) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo pastato ar įrenginio bendras plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 50 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.
Valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu jų statybai statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas neprivalomas, iki naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka už galimybę statyti valstybinėje žemėje turi sumokėti po 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės ir atitinkamos savivaldybės biudžetus biudžetą, 50 procentų atlyginimo už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą:
1) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo užstatytas žemės plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 5 procentams vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį užstatytas žemės plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu ar įrenginiu įregistruotu statiniu (statiniais) užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre k
aip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 10 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 20 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
4) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 30 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) kai statomo n
aujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 40 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
6) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo pastato ar įrenginio bendras plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 50 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. 4.
4Jeigu statomų statant naujų ir (ar) rekonstruojamų esamų naujus ir (ar) rekonstruojant esamus statinius ar įrenginių didėja ir statiniais ar įrenginiais užstatytas žemės plotas, ir po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio (statinių) ar įrenginio bendras plotas, atlyginimą už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje, apskaičiuojamą pagal šio straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose nustatytą tvarką, sudaro atlyginimo atlyginimų, apskaičiuoto už statiniais ar įrenginiais už statiniais užstatyto žemės ploto padidėjimą, ir atlyginimo, apskaičiuoto už statinio (statinių) ar įrenginio bendro ploto padidėjimą, suma,. bet Ši suma negali būti didesnė už ne daugiau kaip 75 procentai procentus vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka,. išskyrus atvejį, kai statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimas atitinka statinio ar įrenginio užstatymo ploto padidėjimą (tokiu atveju atlyginimas už galimybę statyti mokamas už statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimą). 5. Atlyginimas už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje mokamas kiekvienu naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų statinių ar įrenginių rekonstravimo atveju. Sumokėjęs atlyginimą už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje, valstybinės žemės sklypo nuomininkas įgyja teisę galimybę Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendinti statytojo teisę sumokėto atlyginimo dydį atitinkančia apimtimi, numatyta šio straipsnio 3 dalyje. Jei valstybinės žemės nuomininkas perleidžia statinius ir (ar) įrenginius, kurie yra valstybinės žemės sklype arba jo dalyje, kai ji nustatyta, ir yra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti statinius, naujajam statinių ir (ar) įrenginių savininkui pereina ir galimybė statyti valstybinėje žemėje ar jos dalyje, tokia pačia apimtimi, kokią buvo įgijęs ankstesnis statinių ir (ar) įrenginių savininkas.
Statybą leidžiančio dokumento neišdavimo atveju atlyginimas už galimybę statyti valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, raštu pateikus prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir dokumentą, patvirtinantį apie statybą leidžiančio dokumento neišdavimą. Atlyginimas už galimybę statyti grąžinamas per 3 mėnesius nuo prašymo jį grąžinti pateikimo. Prašyme nurodoma atlyginimo už galimybę statyti mokėtojo atsiskaitomoji sąskaita, į kurią sugrąžinama įmokėtas atlyginimas. 6. Jeigu valstybinės žemės nuomininko pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų statinių bendras plotas ir (ar) naujais pastatytais, ir (ar) rekonstruotais statiniais užstatytas plotas viršija dydį, už kurį buvo sumokėtas šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse nustatytas atlyginimas, nuomininkas privalo į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą sumokėti trūkstamą atlyginimo sumą ir papildomai 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje dydžio, nurodyto šio straipsnio 3 dalies 2–6 punktuose ir šio straipsnio 4 dalyje, sumą. Iki viso privalomo sumokėti atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje dydžio sumokėjimo valstybinės žemės sklypo kadastro duomenys netikslinami ir pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) rekonstravimo užbaigimas Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. 7. Pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą šis straipsnis netaikomas.
Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas:
1) pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
2) siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams; komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus;
3) atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams, kai jie vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;
4) statomiems, rekonstruojamiems inžineriniams statiniams, skirtiems šiame žemės sklype pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti).
Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas:
1) pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
2) siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams; komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus;
3) atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams, kai jie vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;
4) statomiems, rekonstruojamiems inžineriniams statiniams, skirtiems šiame žemės sklype pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti). 8.
8Draudžiama keisti statybos objekto, dėl kurio buvo pritaikyta šio straipsnio 7 dalyje nurodyta išimtis, paskirtį, kol nėra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje, jeigu pakeitus paskirtį tokiam statybos objektui išimtis nebūtų taikoma. Statybos objekto duomenys apie pasikeitusią paskirtį Nekilnojamojo turto registre registruojami tik asmenims pateikus dokumentus, patvirtinančius atlyginimo sumokėjimą. 9. Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, turi teisę atleisti subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą. Šiems atvejams savivaldybės taryba savo sprendimu nustatyto atskirą tvarką ir kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas.“
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Valstybinės žemės nuosavybės teisės perleidimas
1Valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleidžia:
1) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinės žemės sklypai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus yra priskirti įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui arba viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;
2) Vyriausybė – kai šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais valstybinės žemės sklypai yra perduodami neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;
3) Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija – visais kitais atvejais.
Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio administracijos padalinio vadovas. 2. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti numatoma, kad pirkėjas savo lėšomis per 3 mėnesius nuo žemės sklypo perdavimo privalo įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Jeigu pirkėjas vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, valstybinės žemės pardavėjas turi kreiptis į teismą su prašymu dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo ir dėl nuostolių, patirtų dėl sutarties neįregistravimo, atlyginimo. 3. Pagal Žemės reformos įstatymą suformuoti valstybinės žemės sklypai parduodami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. 4. Valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. 5.
5Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono:
1) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) ir (ar) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nurodytą išimtį. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
2) jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, – šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka;
3) jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos valstybinės žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis;
4) jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, – šių sklypų savininkams;
5) jeigu jie yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę), – tvenkiniuose akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams.
Iš valstybės įsigyto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir veiklos žemės sklype pobūdis (žuvų veisimas, auginimas ir žvejyba akvakultūros tvenkiniuose) keičiamas ne anksčiau kaip po 5 metų nuo šio žemės sklypo įsigijimo dienos;
6) jeigu žemės sklypas valstybei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais – privačiais asmenimis – šiems bendraturčiams, kai nėra galimybės atidalinti valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies ir suformuoti atskiro žemės sklypo ir išskyrus atvejus, kuomet sklypas užstatytas statiniais ir (ar) įrenginiais;
67) kitais valstybinės žemės nuosavybės teisės perleidimą reguliuojančių įstatymų nustatytais atvejais. 6. Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Didžiausius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai. 7. Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukciono būdu ir be aukciono tvarką nustato Vyriausybė. 8. Žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties valstybinės žemės, taip pat gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose bei kitose saugomose teritorijose esančios valstybinės žemės perleidimo ypatumus gali nustatyti kiti įstatymai. 9.
9Vandens telkiniai, išskyrus priskirtus valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams, šio įstatymo ir Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti perleidžiami fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn. 10. Valstybinės žemės sklypų, reikalingų naujos branduolinės (atominės) elektrinės, nurodytos Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatyme, projektui įgyvendinti, perleidimo tvarką ir sąlygas nustato Branduolinės (atominės) elektrinės įstatymas. 11. Prie Nekilnojamojo turto registe įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, turi būti griaunami, žemės sklypai neformuojami. Šie statiniai ir (ar) įrenginiai išperkami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę. 12. Valstybinė žemė negali būti parduodama privačion nuosavybėn, jei pagal teritorijų planavimo dokumentus nustatyta, kad statiniai ir (ar) įrenginiai, esantys valstybinėje žemėje turi būti nugriauti (nukelti ar pašalinti).“
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Bendroji dalinė valstybės ir kitų asmenų nuosavybės teisė į žemę
Bendroji dalinė valstybės ir savivaldybių arba kitų asmenų žemės nuosavybė atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš valstybės ar valstybei įsigijus iš savivaldybių arba kitų asmenų statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo arba vandens telkinio dalį, pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, atkūrus nuosavybės teises į pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą suformuoto neužstatyto žemės sklypo dalį, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Šiais atvejais valstybės vardu veikia ir bendraturčio teises į žemės sklypą įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba arba kitas valstybinės žemės patikėtinis, kuriam šio ar kitų įstatymų nustatyta tvarka perduota valstybei priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis.“
Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Laisvos valstybinės žemės fondą šio įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko Nacionalinė žemės tarnyba ir kiti valstybinės žemės patikėtiniai – jiems perduotus valstybinės žemės sklypus.“
1Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutai nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos teritorinio padalinio vadovo sprendimu.“
2.
Pakeisti 22 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų;“. 3. Pakeisti 22 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti;“. 4.
4Papildyti 22 straipsnio 2 dalį 8, 9 ir 10 punktais:
„8) valstybinės žemės sklypams, patikėjimo teise valdomiems Vyriausybės įgaliotos institucijos, nepažeidžiant teisės aktų ir (ar) teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, jeigu žemės valdos projekte nebuvo numatyti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį arba sprendiniai buvo numatyti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi servitutams nustatyti;
9) savivaldybių ar privačios žemės sklypams, nepažeidžiant teisės aktų ir (ar) teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, jeigu žemės valdos projekte buvo numatyti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį ir šie sprendiniai buvo suderinti su tarnaujančio daikto savininku, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi servitutams nustatyti;
10) privačios žemės sklypams, nepažeidžiant teisės aktų ir (ar) teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, jeigu rengiant žemės valdos projektą nebuvo numatyti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį.“
5Papildyti 22 straipsnį 2¹, 2² ir 2³ dalimis:
„2¹. Savivaldybių ir privačios žemės sklypams servitutai administraciniu aktu nustatomi tik tada, kai servitutas negali būti suprojektuotas laisvos valstybinės žemės fondo žemei (tais atvejais, kai viešpataujančiuoju tampantis daiktas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės fondo žeme arba ribojasi su ja, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovių, pelkėtų vietų, miško ar kitų vietovės ypatumų servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį). 2². Servitutas nustatomas administraciniu aktu šio straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu atveju tik tuo atveju, kai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateiktas tarnaujančiojo daikto savininko sutikimas. 2³.
2³. Servitutas administraciniu aktu šio straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytais atvejais nustatomas tik tada, kai pateiktas viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko prašymas ir Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas Vyriausybės nustatyta tvarka nustato, kad, nenustačius servituto, viešpataujančiojo žemės sklypo ar statinio savininkas neturės galimybės naudoti jam priklausančio žemės sklypo ar statinio pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar statinio paskirtį. Šio straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytais atvejais teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas finansuojamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai gali būti rengiami jų lėšomis.“
6Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Sprendimo nustatyti servitutą negalima priimti, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo.
Kai siūloma nustatyti servitutą išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis ir juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai; kai rekreacinėse bei kitose gyventojų bendram naudojimui skirtose teritorijose, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų teritorijose statinių nėra, – šiose teritorijose esančių žemės sklypų savininkai arba valstybinės žemės patikėtiniai, o kai žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, – šių darbų užsakovas. Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už šių kompleksų ir objektų apsaugą.
Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti, tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, nurodytai Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytame sąraše (toliau – žemės sklypai, reikalingi karinei infrastruktūrai), valią dėl servituto reikalingumo išreiškia Krašto apsaugos ministerija ar kita krašto apsaugos sistemos institucija, naudojanti valstybinės žemės sklypą. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija, jos valia išreiškiama priimant sprendimą dėl servituto nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės institucija, atsakinga už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą.“
7Pakeisti 22 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu ir (ar) kai valstybinės žemės patikėtiniui nesuteikta kompetencija nustatyti servitutą, teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo visais atvejais turi Nacionalinė žemės tarnyba., teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo turi:
1) savivaldybių tarybos – patikėjimo teise valdomiems valstybinės žemės sklypams, savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose, perduotiems Vyriausybės nutarimu ir kai savivaldybės patikėjimo teise valdo valstybinės žemės sklypus kaimiškose teritorijose. Servitutų nustatymo sutartį, vadovaujantis savivaldybės tarybos sprendimu, sudaro ir pasirašo meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;
2) Miškų įstatyme nustatyti subjektai – Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypams, perduotiems patikėjimo teise, jų valstybinėms funkcijoms atlikti;
3) Vyriausybės įgaliota institucija – visais kitais atvejais, kai kitam valstybinės žemės patikėtiniui teisė sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo nesuteikta, gavus šio valstybinės žemės patikėtinio raštišką pritarimą dėl siūlomo nustatyti servituto.“
8Papildyti 22 straipsnį 10 dalimi:
„10. Žemės sklypams, jeigu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį, tarnaujančiojo žemės sklypo savininkui sutinkant, servitutai gali būti nustatomi sandoriu. Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas finansuojamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai rengiami jų lėšomis.“
9Papildyti 22 straipsnį 11 dalimi:
„11.
Prie servitutų nustatymo sandorių turi būti pridedami žemės sklypų, kuriems nustatomi servitutai, planai, parengti vadovaujantis teisės aktų, nustatančių kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisykles, reikalavimais.“
10Papildyti 22 straipsnį 12 dalimi:
„12. Jei atlikus žemės sklypo, kuriam nustatytas servitutas, kadastrinius matavimus kartu su šio žemės sklypo riba keičiasi ir servituto padėtis vietovėje, nekilnojamojo daikto kadastro duomenis nustatantis asmuo apie nustatytus servituto padėties pasikeitimus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka informuoja viešpataujančiojo daikto savininką.“
1Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Konservacinės paskirties žemė
1Konservacinės paskirties žemei priskiriami:
1) rezervatai ir rezervatinės apyrubės, sudarantys tiek savarankiškas saugomas teritorijas, tiek įeinantys į valstybinių parkų ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų rezervatinių zonų sudėtį;
2) valstybės ir savivaldybių saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų, kuriems taikomas rezervinis režimas ir kitų moksliniam pažinimui saugomų kultūros paveldo objektų neištirtų teritorijų ar jų dalių žemės sklypai, kuriuose draudžiama ūkinė veikla, nesusijusi su šių objektų ir jų jais užimtų teritorijų specialia priežiūra, tvarkymu ir apsauga.;
3) neveikiančios (senosios) kapinės. 2. Konservacinės paskirties žemei priskiriami žemės sklypai pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą naudojimo būdą skirstomi į:
1) gamtinių rezervatų, įskaitant rezervatinių apyrubių ir valstybiniuose parkuose ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių rezervatų zonų, žemės sklypus;
2) saugomų kultūros paveldo objektų ir kultūrinių rezervatų žemės sklypus. 3.
3Konservacinės paskirties žemės naudojimo tvarką ir apsaugą reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas ir kiti įstatymai.“
1Pakeisti 30 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės sklypą ir pardavimo sąlygas privalo registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai arba raštu per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka, pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui, o kai žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, – Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui Vyriausybės įgaliotos institucijos administracijos padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą. Statinių ir įrenginių savininkas ar Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliota institucija vadovas sprendimą pirkti tokį žemės sklypą ar atsisakyti jį pirkti turi priimti per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu statinių ar įrenginių savininkas ar Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliota institucija vadovas atsisako pirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepriima sprendimo, privačios žemės savininkas gali perleisti žemės sklypą kitiems asmenims. Jeigu pirmumo teisę pirkti tą patį parduodamą žemės sklypą turintys šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti subjektai šioje dalyje nustatyta tvarka priima sprendimą pirkti tokį žemės sklypą, žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytam subjektui.“
2Papildyti 30 straipsnį 5 dalimi:
„5.
Valstybinės žemės sklypai, esantys pramonės įmonės apsaugos zonose, besiribojantys su sklypais, kuriuose veikia pramonės įmonė, pirmumo teise rinkos sąlygomis parduodami ar išnuomojami pramonės įmonėms atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai. Šiuose sklypuose įrengtuose energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiuose pagaminta energija turi būti panaudojama pramonės įmonių reikmėms ir (ar) ūkio poreikiams. Prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygas tinklų operatoriui, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, turi būti pateiktas ne vėliau nei per 6 mėnesius nuo žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties pasirašymo dienos. Kai energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiams taikomos planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties pasirašymo dienos organizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, o prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygas, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, turi būti pateiktas ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo atsakingos institucijos galiojančio teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kai turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, priėmimo dienos.
Jei per nustatytą terminą nesikreipiama dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba neorganizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros arba per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygų galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus pratęsimus, energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiai nėra išvystomi, žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis netenka galios. Šiuo atveju žemės sklypas grąžinamas tokios būklės, kokios buvo perduotas, jei sutartyje nenumatyta kitaip.“
1Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Žemės informacinė sistema
1.
1Žemės informacinės sistemos paskirtis – naudojantis atskiruose teminiuose erdvinių duomenų rinkiniuose sukauptais ir į vieną sistemą susietais erdviniais duomenimis apie žemę efektyviai planuoti, valdyti ir administruoti valstybinę žemę, elektroninėmis priemonėmis užtikrinti vieningą žemės administravimo ir tvarkymo procesą ir valstybinės žemės patikėtinių įgyvendinimo funkcijas bei jų kontrolę ir žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, taip pat tvarkyti ir teikti naudotojams informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį ir kitą informaciją apie žemę, žemės kiekybines ir kokybines savybes. Žemės valdymo ir naudojimo funkcijos, įskaitant ir valstybinės žemės patikėtinių sutikimų, susitarimų ar sutarčių teikimą, vykdomos naudojantis Žemės informacine sistema. 2. Žemės informacinę sistemą valdo Nacionalinė žemės tarnyba Žemės informacinės sistemos valdytoja - Aplinkos ministerija. Žemės informacinės sistemos tvarkytojas paskiriamas aplinkos ministro tvirtinamuose Žemės informacinės sistemos nuostatuose. 3. Žemės informacinės sistemos tvarkytojas paskiriamas ir šioje sistemoje tvarkomų duomenų turinys, mastas, duomenų įrašymo, tvarkymo ir teikimo tvarka nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos tvirtinamuose Žemės informacinės sistemos nuostatuose tvarkytojo funkcijos finansuojamos iš Aplinkos ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.“
Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„35 straipsnis. Žemės išteklių naudojimo stebėsena stebėsenos informacinė sistema
1.
Pagrindinis žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos tikslas – sistemingai stebėti, analizuoti ir prognozuoti šalies žemės išteklių naudojimo būklę, nustatyti pokyčius dėl antropogeninio poveikio, pagrįsti racionalaus žemės naudojimo ir aplinkos gerinimo priemones, įvertinti žemės tvarkymo ir administravimo priemonių veiksmingumą ir bei teikti reikiamą statistinę informaciją naudotojams apie žemės naudojimą bei žemės išteklių būklę. 2. Žemės išteklių naudojimo stebėseną stebėsenos informacinę sistemą sudaro:
1) natūralių ir antropogenizuotų žemės naudmenų ir dirvožemio erdvinių duomenų rinkinys ir stebėsena;
2) žemės ūkio naudmenų naudojimo ir apsaugos stebėsena;
3) žemės naudmenų melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinys ir stebėsena.;
4) apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinys ir stebėsena. 3. Žemės išteklių naudojimo stebėseną organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba, atlieka Žemės ūkio duomenų centras stebėsenos informacinės sistemos valdytoja - Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojas paskiriamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro tvirtinamuose Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos nuostatuose. 4. Žemės naudojimo ir žemės dangos būklė analizuojama panaudojant naujausią kartografinę medžiagą ir erdvinius duomenis, žemės informacinės sistemos, kitų valstybės informacinių sistemų ir (ar) valstybės registrų duomenis apie gamtos išteklius, kompleksinės aplinkos stebėsenos ir kitų stebėsenų medžiagą Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojo funkcijos finansuojamos iš Žemės ūkio ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. 5. Žemės išteklių naudojimo stebėsenos periodiškumą, struktūrą ir turinį nustato Vyriausybė.“
1.
1Papildyti VI skyrių 35¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„35¹ straipsnis. Prašymų ir skundų nagrinėjimo žemėtvarkos srityje tvarka
1Prašymai ar skundai pateikiami vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 2. Prašymai ar skundai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikiami per 20 darbo dienų nuo skundžiamo Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo žemėtvarkos srityje įteikimo asmeniui, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleidžia nustatytą skundo padavimo terminą, šis terminas Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti atnaujintas. Praleistas terminas turi būti ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai ir negali būti atnaujintas, išskyrus atvejus, kai dėl sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai prašymas ar skundas susijęs su viešuoju interesu. 3. Vyriausybės įgaliotos institucijos valstybės tarnautojų veiksmai (neveikimas), vilkinimas atlikti pagal kompetenciją priskirtas funkcijas skundžiami Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka. 4. Vyriausybės įgaliotos institucijos administraciniai sprendimai žemėtvarkos srityje, jeigu šiame įstatyme ar specialiuosiuose įstatymuose nenustatyta kitokia jų apskundimo tvarka, pasirinktinai skundžiami tiesiogiai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai arba administraciniam teismui. 5. Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti prašymai ar skundai turi būti išnagrinėti per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. 6. Prašymai ir skundai, kiek to nereglamentuoja šis ar kiti specialieji įstatymai, nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“
2Papildyti VI skyrių 35² straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„35² straipsnis. Prašymų ir skundų nenagrinėjimas, jų nagrinėjimo nutraukimas
1.
Prašymai ir skundai, nenagrinėjami:
1) Viešojo administravimo įstatyme nustatytais atvejais;
2) prašymą ar skundą pateikusio asmens prašymu, išskyrus atvejus, kai dėl pažeidimo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai prašymas ar skundas susijęs su viešuoju interesu;
3) dėl administracinio sprendimo žemėtvarkos srityje teisėtumo – jeigu nuo jo patvirtinimo iki prašymo ar skundo padavimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai dėl sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai prašymas ar skundas susijęs su viešuoju interesu. 2. Skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jo padavimo metu nuo skundžiamų sprendimų priėmimo praėjo daugiau kaip 5 metai, išskyrus viešojo intereso gynimo atvejus. Nurodytas terminas skaičiuojamas nuo skundžiamo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui, atliktų veiksmų ir (ar) atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. 3. Jeigu šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos aplinkybės paaiškėja pradėjus nagrinėti skundą, skundo nagrinėjimo procedūra nutraukiama. 4. Pranešimas dėl skundo nenagrinėjimo pateikiamas per 5 darbo dienas nuo jo užregistravimo Vyriausybės įgaliotoje institucijoje dienos, o pranešimas dėl prašymo ar skundo nagrinėjimo nutraukimo – per 5 darbo dienas nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą nutraukti nagrinėjimą, paaiškėjimo dienos. 5. Šio įstatymo 35¹ ir 35² straipsniuose nustatyta tvarka netaikoma žemės naudojimo valstybinei priežiūrai, kuri vykdoma Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 37 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Žemės konsolidacijos projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles tvirtina Vyriausybė.
Specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles (toliau – Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės), tvirtina žemės ūkio ministras kartu su aplinkos ministru ministras. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodiką tvirtina aplinkos ministras, suderinęs su žemės ūkio ministru. Ypatingos valstybinės svarbos žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai rengiami Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 37 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Su žemėtvarkos planavimu žemės valdos projektais susiję veiksmai atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos paskirtis, organizacinė, informacinė ir funkcinė struktūra, kaupiamų duomenų šaltiniai nustatomi aplinkos ministro tvirtinamuose Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatuose.“
Pakeisti 39 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektus Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliota institucija vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas tvirtina po to, kai juos nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą atliekanti institucija..“
1.
1Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) pagal detaliajame plane (arba vietovės lygmens bendrajame plane, kuriame nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas), numatančiame tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane šiuose planuose numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis, naudojimo būdas;“. 2. Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 ir 13 dalyje nustatytą atvejį dalyse nustatytus atvejus, jeigu nepažeidžiamas teisės aktuose ir (ar) teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leidžiamasis užstatymo intensyvumas ir (ar) tankis (išskyrus atvejus, kai faktinį užstatymo intensyvumą ir (ar) tankį numatoma mažinti planuojant padidinti žemės sklypo plotą). Sodybų, vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatų su pagalbinio ūkio paskirties pastatais žemės sklypų leistinas užstatymo tankis nustatytas teisės aktuose, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose jis nustatytas mažesnis;“. 3. Pakeisti 40 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tikrinimo ir tvirtinimo, keitimo bei koregavimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.“
4.
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) suderintus ir Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos patikrintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus tvirtina meras Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse, patvirtintose aplinkos ministro, nustatyta tvarka. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos išvadą, kad šį projektą tvirtinti tikslinga.“
5Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Du bendrą ribą turintys žemės sklypai gali būti perdalijami nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Tvarka ir atvejai, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, nustatomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Sprendimą dėl šių perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų ir mero suderintus žemės sklypų planus priima Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas valstybės tarnautojas.“
6Papildyti 40 straipsnį 11 dalimi:
„11. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai keičiami, kai projekto iniciatorius (-iai) pageidauja pakeisti projekto sprendinius, kurie nėra įgyvendinti. Sprendimą pakeisti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą tvirtina meras, suderinęs su Vyriausybės įgaliota institucija.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai keičiami Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka, laikantis šiame įstatyme nustatytų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo proceso reikalavimų ir taikant tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą.“
7Papildyti 40 straipsnį 12 dalimi:
„12. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai gali būti koreguojami taisant technines klaidas, tikslinant projektą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.“
8Papildyti 40 straipsnį 13 dalimi:
„13. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nerengiami:
1) teritorijoms (išskyrus laisvųjų ekonominių zonų ar pramonės parkų teritorijas), kurios patenka į detaliaisiais planais (arba vietovės lygmens bendraisiais planais, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) suplanuotas teritorijas arba į teritorijas, kurioms šie planai pradėti rengti ir (ar) pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą numatomi rengti, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus atvejus;
2) siekiant padalyti, atidalyti ar perdalyti žemės sklypus naujų statinių statybai, kai Teritorijų planavimo įstatyme nustatytais atvejais turi būti rengiami detalieji planai (arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas).“
1Papildyti 41 straipsnį 5¹ dalimi:
„5¹.
Žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančių ir įgyvendinančių asmenų veiklos pažeidimai pagal pobūdį skirstomi į:
1) mažareikšmius – tai pažeidimai, kurie nesukelia žalos ir kuriuos galima ištaisyti nedelsiant ir kuriuos pašalinti gali patys žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys ir įgyvendinantys asmenys;
2) nešiurkščius – tai pažeidimai, kurie nesukelia pagrindo žalai tretiesiems asmenims atsirasti arba dėl kurių galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims ir kuriuos pašalinti gali patys žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys ir įgyvendinantys asmenys;
3) šiurkščius – tai pažeidimai, dėl kurių atsirado arba galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims ir kurių patys žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys ir įgyvendinantys asmenys negali pašalinti.“
2Pakeisti 41 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. . Jeigu žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantis ir įgyvendinantis asmuo nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo, Vyriausybės įgaliota institucija pateikia rašytinį nurodymą jį pašalinti ir nustatomas ne ilgesnis kaip 5 darbo dienų terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą dar 5 darbo dienoms ir pateikti pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentus. Vyriausybės įgaliotai institucijai nustačius nešiurkštų kvalifikacijos pažymėjimo turėtojo žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančio ir įgyvendinančio asmens veiklos pažeidimą, asmuo įspėjamas raštu, kad ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos turi pašalinti nustatytą pažeidimą ir pateikti šio pažeidimo pašalinimo įrodymo pašalinimą įrodančius dokumentus. Nešiurkščiu pažeidimu laikomas toks įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą, pažeidimas, kuris nesukelia pagrindo žalai tretiesiems asmenims atsirasti ir kurį pašalinti gali pats kvalifikacijos pažymėjimo turėtojas.
Kvalifikacijos pažymėjimų pažymėjimo galiojimas sustabdomas 3 mėnesiams, jeigu iki termino, per kurį turėjo pašalinti pažeidimus, pabaigos kvalifikacijos pažymėjimo turėtojas žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantis ir įgyvendinantis asmuo nepateikė pažeidimų pažeidimo pašalinimo įrodymo pašalinimą įrodančių dokumentų.“
3Pakeisti 41 straipsnio 9 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) asmenys, rengdami žemėtvarkos planavimo dokumentus, šiurkščiai pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą, reikalavimus. Šiurkščiu pažeidimu laikomas toks įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą, pažeidimas, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims;“. 16 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 43 straipsnio ir jį išdėstyti taip:
„43 straipsnis. Valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūra
1Valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūra atliekama kontroliuojant dokumentų rengimo, derinimo ir svarstymo procedūras, tikrinant sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams . 2. Valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. 3. Valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą atlieka Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija. 4. Žemės valdos projektų ir jų rengimo procesų priežiūra reglamentuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, o specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo priežiūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymas.“
1Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„1. Žemė ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama, panaikinamos daiktinės teisės į žemę ir joje esantį kitą nekilnojamąjį turtą ir gavus subjektų nustačiusių suvaržymus sutikimus, paimam turtui Nekilnojamojo turto registre įregistruoti suvaržymai, ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos, asmens, nurodyto šio straipsnio 5 dalyje, ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, įskaitant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga:“. 2. Pripažinti netekusiu galios 45 straipsnio 1 dalies 10 punktą. 10) branduolinės energetikos objektams statyti (įrengti), eksploatuoti, eksploatavimui nutraukti ir radioaktyviųjų atliekų atliekynams prižiūrėti po uždarymo. 3. Papildyti 45 straipsnį 4, 5 ir 6 dalimis:
„4.
Iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo projektą įgyvendinanti institucija, gavusi numatomų paimti žemės sklypų savininkų sutikimą, inicijuoja numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastrinius matavimus. Patikslinti žemės sklypų kadastro duomenys įrašomi Nekilnojamojo turto kadastre projektą įgyvendinančios institucijos prašymu ir lėšomis.“
5Vyriausybės įgaliota institucija, priimdama sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, nurodo, kad tokiam projektui įgyvendinti yra taikomas šis įstatymas, ir nurodo projektą įgyvendinančią instituciją. Projektą įgyvendinanti institucija gali įgalioti savo reguliavimo srities:
1) biudžetines įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas jos įgyvendina, atlikti dalį šiame įstatyme reglamentuotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų, finansuojamų įgyvendinamo projekto lėšomis;
2) valstybės įmones, kurių savininko teises ir pareigas jos įgyvendina, ar akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime arba kurių valstybės valdomai bendrovei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, atlikti dalį šiame įstatyme reglamentuotų su viešojo administravimo veikla nesusijusių žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų, finansuojamų įgyvendinamo projekto lėšomis. 6.
6Nesuformuotoje valstybinėje žemėje esantys statiniai ir (ar) įrenginiai, prie kurių šio įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje nustatyta tvarka žemės sklypai neformuojami, išperkami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę.“
1Pakeisti 46 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, teikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui Vyriausybės įgaliotos institucijos administracijos padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, teikdamos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat raštu praneša raštu per E. pristatymo sistemą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems įgyvendinti numatoma panaudoti paimamą žemę.
Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka.“
2Pakeisti 46 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys Vyriausybės įgaliota institucija per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliota institucija vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu:“. 3. Pakeisti 46 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliota institucija vadovas gali priimti be valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymo, kai žemės paėmimas visuomenės poreikiams reikalingas įstatymams, kuriuose nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, tiesiogiai įgyvendinti, taip pat kai Nacionalinė žemės tarnyba yra Vyriausybės įgaliota institucija pati suinteresuota žemės paėmimu suinteresuota institucija. Kai žemės paėmimas visuomenės poreikiams reikalingas įstatymui, kuriame nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, tiesiogiai įgyvendinti, tame įstatyme turi būti nurodyta žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija.
Kai Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija yra žemės paėmimu suinteresuota institucija, sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priimamas, jeigu tenkinamos šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos sąlygos.“
4Papildyti 46 straipsnį 3¹ dalimi:
„3¹. Iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo projektą įgyvendinanti institucija, gavusi numatomų paimti žemės sklypų savininkų sutikimą, inicijuoja numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastrinius matavimus. Patikslinti žemės sklypų kadastro duomenys įrašomi Nekilnojamojo turto kadastre projektą įgyvendinančios institucijos prašymu ir lėšomis.“
5Pakeisti 46 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Apie Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo sprendimą per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos pranešama institucijai, suinteresuotai žemės sklypo paėmimu. Jeigu priimamas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, apie tai registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, pranešama žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui per E. pristatymo sistemą. Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka.
Jeigu registruoto laiško registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo tada, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys Vyriausybės įgaliota institucija įsitikina, kad registruoto laiško registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas), Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Šis informavimo būdas taikomas ir tuo atveju, kai nežinoma žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta. Informacija apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą visais atvejais taip pat viešai skelbiama Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Skelbiamoje informacijoje nurodoma Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą data ir numeris; žemės sklypo, kurį arba kurio dalį numatoma paimti visuomenės poreikiams, kadastro numeris; adresas: savivaldybė, miestas ar kaimas, gatvė, numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai) ir (ar) kiti naudotojai, daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra).
Jeigu apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas) Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje, laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną ir informacijos paskelbimo interneto svetainėje dieną. Apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nedelsiant, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, pranešama Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoja šį juridinį faktą. Nuo juridinio fakto – priimtas sprendimo sprendimas pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą – įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti).“
6Pakeisti 46 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Skundas turi būti išnagrinėtas per 45 kalendorines dienas nuo skundo priėmimo dienos, o apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo – per 45 kalendorines dienas nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos. Kai yra keli skundai dėl to paties sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti, teismas privalo visus skundus sujungti į vieną bylą ir ją išnagrinėti per 45 kalendorines dienas nuo skundų sujungimo dienos. Teismui priėmus sprendimą, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas ar jo dalis, arba per nustatytą terminą neapskundus sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, konkretaus visuomenės poreikio egzistavimas negali būti ginčijamas vėlesniais žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros etapais.“
7Pakeisti 46 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kai Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliota institucija vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir pasibaigia šio sprendimo apskundimo terminas, o jeigu toks sprendimas buvo apskųstas – įsiteisėja administracinio teismo sprendimas netenkinti skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, šio įstatymo 48 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planas ir šio įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės ir kito turto vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita.
Į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją privaloma įtraukti laisvos valstybinės žemės, kuri ribojasi su paimamu privačios žemės sklypu, plotą, kuriame pagal teisės aktus vietoj paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo gali būti formuojamas suteikiamas nuosavybėn kitas žemės sklypas. Prireikus projekto rengimo metu atliekamas privačios ir (ar) valstybinės žemės padalijimas suformuojant atskirą žemės sklypą, paimamą visuomenės poreikiams. Šie žemėtvarkos darbai atliekami šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka. Duomenis apie po padalijimo suformuotus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys Vyriausybės įgaliota institucija, kai apie tai per E. pristatymo sistemą praneša žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui.
Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka, registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, praneša žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui, o jeigu registruoto laiško registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikina, kad registruoto laiško registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, arba kai nežinoma žemės savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta, viešai paskelbia viename iš nacionalinių ir viename žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas) Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Jeigu apie paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo padalijimą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas), laikomaLaikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą padalyti paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių pranešimo paskelbimo Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje dieną. Po padalijimo suformuotus žemės sklypus Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys Vyriausybės įgaliota institucija įregistruoja Nekilnojamojo turto registre padalyto žemės sklypo savininko vardu.
Žyma apie Juridinis faktas juridinį faktą – pradėtą pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą procedūra – perkeliama įregistruojamas tik į to žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, Nekilnojamojo turto registro duomenis įraše.“
8Pakeisti 46 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Kai atliekami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti veiksmai, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka siūloma sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją. Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliota institucija vadovas sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priima per 20 darbo dienų nuo pakeistų žemės sklypo kadastro duomenų įrašymo arba po pertvarkymo suformuotų žemės sklypų įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir sutartį dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę, kuri sudaroma tarp privačios žemės savininko ir (ar) kito naudotojo ir prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusios institucijos, arba tik pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir turto vertinimo ataskaitą, jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma. Sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė, su žemės paėmimu susiję nuostoliai, apskaičiuoti šio įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų atlyginimo būdas.
Šis sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiamas žemės sklypo paėmimu suinteresuotai institucijai ir registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, per E. pristatymo sistemą žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui, taip pat – Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka, o jeigu registruoto laiško registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo tada, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys Vyriausybės įgaliota institucija įsitikina, kad registruoto laiško registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas), Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Šis informavimo būdas taip pat taikomas ir tuo atveju, kai nežinoma žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta.
Skelbiamoje informacijoje nurodoma Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams data ir numeris; žemės sklypo, kuris arba kurio dalis paimama visuomenės poreikiams, kadastro numeris, plotas (jeigu paimama žemės sklypo dalis, – po žemės sklypo pertvarkymo suformuoto paimamo žemės sklypo plotas); adresas: savivaldybė, miestas arba kaimas, gatvė, numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai), kiti naudotojai, daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra). Jeigu apie sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas), laikomaLaikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių pranešimo paskelbimo Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje dieną.“
9Pakeisti 46 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo plano rengimo ir tvirtinimo, taip pat dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos teisme pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą. Jeigu Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliota institucija vadovas priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams ir suinteresuota institucija šio įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, šie ginčai nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles.“
10Papildyti 46 straipsnį 10 dalimi:
„10.
Po žemės padalijimo liekantiems, visuomenės poreikiams nepaimamiems žemės sklypams taikomos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos.“
11Papildyti 46 straipsnį 11 dalimi:
„11. Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi arba neveikia, pranešimas ar informacija siunčiami per E. pristatymo sistemą ir įteikiami registruotąja pašto siunta:
1) fizinių asmenų gyvenamosios ar kitos institucijai žinomos jų buvimo vietos adresu – žemės savininkui ir (ar) kitam žemės naudotojui asmeniškai arba kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui) Jeigu pranešimas ar informacija įteikiamas ne pačiam adresatui, dokumentą priėmęs asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui;
2) juridinių asmenų registruotos buveinės adresu ar kitu juridinio asmens nurodytu adresu – juridinio asmens vadovui, valdymo organams.“
12Papildyti 46 straipsnį 12 dalimi:
„12. Pranešimo ar informacijos įteikimo diena laikoma kita darbo diena po jų išsiuntimo per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, arba įteikimo šio straipsnio 11 dalyje nurodytiems asmenims diena.“
1Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę ir turto iškėlimą iš visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo išlaidos pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių, sodinių paėmimo visuomenės poreikiams. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos juridinio fakto apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Žemės sklype esančių želdinių, sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė ir suteikiamo valstybinės žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojamos taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus.
Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais, išskyrus gyvenamosios paskirties pastatą, ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius, išskyrus gyvenamosios paskirties pastatą, turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, kuri apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu, pridėtinės vertės mokesčio taikymu, ir kurių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o apskaičiavimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas gyvenamosios paskirties pastatu užstatytas žemės sklypas, nuostolių už gyvenamosios paskirties pastatą suma apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais, parinktais pagal turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus, o savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginama ta verte, kuri yra didesnė.
Kitais atvejais, apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos, jeigu per jos galiojimo laikotarpį žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas nepatvirtinamas, žemės paėmimu suinteresuota institucija privalo turto vertinimo ataskaitą atnaujinti.“
2Pakeisti 47 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu žemės savininkas sutinka su vertinimo ataskaitoje nustatytu atlyginimu ir pasirenka atlyginimo būdą – kito žemės sklypo, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, suteikimą, – žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte pagal vertinimo ataskaitoje nustatytą visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertę formuojamas numatomas suteikti nuosavybėn žemės sklypas, kuris turi būti lygiavertis paimamam visuomenės poreikiams žemės sklypui arba mažesnės vertės, negu paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas.
Kai suformuojamas žemės sklypas, sudaroma sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją. Jeigu suformuoto žemės sklypo vertė mažesnė už vertinimo ataskaitoje nustatytą paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo rinkos vertę, žemės sklypų vertės skirtumas atlyginamas pinigais. Didžiausią numatomo suteikti nuosavybėn žemės sklypo dydį, žemės sklypo formavimo ir suteikimo procedūrą nustato Vyriausybė. Žemės sklypas, kuriuo numatoma atlyginti už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, formuojamas valstybinėje žemėje, kurios nenumatoma grąžinti natūra pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Sprendimą suteikti valstybinės žemės sklypą, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliota institucija vadovas priima kartu su sprendimu paimti žemę visuomenės poreikiams. Bet kuriuo žemės sklypo, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, formavimo etapu žemės savininkui nesutikus su formuojamo žemės sklypo dydžiu ir (ar) ribomis, žemės sklypo formavimo procedūra nutraukiama. Jeigu žemės savininkas sutinka, kad jam už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą būtų atlyginama pinigais, sudaroma sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją.
Valstybinės žemės patikėtinių, kurių patikėjimo teisė į visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius (ir) ar įrenginius įregistruota Nekilnojamojo turto registre, patiriamos šių statinių (ir) ar įrenginių administravimo ir (ar) priežiūros, išlaikymo, taip pat griovimo išlaidos padengiamos iš atitinkamam projektui finansuoti skirtų lėšų.“
3Pakeisti 47 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija atsiskaito su paimamos žemės savininku ir (ar) kitu naudotoju pagal sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys Vyriausybės įgaliota institucija paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoja Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę, o valstybės nuosavybės teisę į statinius ir įrenginius, esančius paimtame visuomenės poreikiams žemės sklype, Nekilnojamojo turto registre įregistruoja žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija.
Jeigu ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo ir tvirtinimo ar atlyginimo dydžio nagrinėjamas teisme, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys Vyriausybės įgaliota institucija paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoja Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę, o žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija statinius ir įrenginius, esančius paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype, gali įregistruoti tik tuo atveju, kai žemės paėmimu suinteresuota institucija teismo sprendime nurodytomis sąlygomis atsiskaito su paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savininku ir (ar) kitu naudotoju, išskyrus atvejus, kai teismo nutartimi leidžiama paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę iki ginčo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo ir tvirtinimo ar dėl atlyginimo dydžio už paimamą visuomenės poreikiams žemę išsprendimo. Nuosavybės teisė į paimamą visuomenės poreikiams žemę, statinius ir įrenginius pereina valstybei nuo žemės sklypo, statinių ir įrenginių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kaip valstybės nuosavybės momento. Įregistravus valstybės nuosavybę, žyma apie juridinį faktą juridinis faktas, nurodytą nurodytas šio įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje, panaikinama išregistruojamas.“ 4.
Papildyti 47 straipsnį 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 dalimis ir jas išdėstyti taip:
„12. Kai visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esantis statinys žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos teikiamas registruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės nuosavybės teise, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos prašyme nurodomas ir šio statinio patikėtinis – vienas iš šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų, atsižvelgiant į subjekto vykdomą veiklą, nustatytą jo steigimo dokumentuose ir (ar) teisės aktuose. Šis prašymas yra patikėjimo teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindas. 13. Įregistravus valstybės nuosavybės teisę ir šio straipsnio 12 dalyje nurodyto subjekto patikėjimo teisę į visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius Nekilnojamojo turto registre, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas apie tai raštu praneša subjektui, kurio patikėjimo teisė įregistruota. 14. Visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančių statinių ir (ar) įrenginių patikėtinis gali būti keičiamas, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos sprendimu perduodant visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise kitiems šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje nurodytiems subjektams.
Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, priėmusi sprendimą perduoti visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas kreipiasi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl atitinkamo subjekto patikėjimo teisės į visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius įregistravimo ir praneša subjektui, kurio patikėjimo teisė įregistruota, šio straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka. 15. Subjektai, kurių patikėjimo teisė į visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius įregistruota Nekilnojamojo turto registre, šiuos statinius ir (ar) įrenginius valdo, naudoja ir disponuoja jais patikėjimo teise įstatymų, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisiniai santykiai, nustatyta tvarka, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Kai Nekilnojamojo turto registre įregistruojama šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyto subjekto patikėjimo teisė į visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius, turto patikėjimo sutartis su šiuo subjektu nesudaroma.
Sprendimus dėl visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančių statinių ir (ar) įrenginių pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti ir jų nurašymo, nepriklausomai nuo turto vieneto likutinės vertės, priima šių statinių ir (ar) įrenginių patikėtinis, gavęs žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos rašytinį sutikimą. 16. Visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esantys statiniai ir (ar) įrenginiai jų patikėtinio sprendimu žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos ar jos įgalioto šio straipsnio 12 dalyje nurodyto subjekto nustatyta tvarka gali būti suteikti laikinai (iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo) naudotis fiziniam asmeniui (-ms), iš kurio (-ių) šie statiniai ir (ar) įrenginiai buvo paimti visuomenės poreikiams. 17. Visuomenės poreikiams paimtas ir valstybės vardu įregistruotas žemės sklypas (jo dalis) iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu jos nustatyta tvarka suderinus su projektą įgyvendinančia institucija gali būti suteiktas laikinai naudotis žemės ūkio veiklai žemės savininkui, iš kurio šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, ar kitam naudotojui, su kuriuo sudaryta žemės nuomos, panaudos ar kitą naudojimosi teisę suteikianti sutartis (dokumentas) prieš terminą buvo nutraukta paimant šį žemės sklypą visuomenės poreikiams. 18.
18Pradėjus vykdyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras ir paaiškėjus, kad visuomenės poreikiams reikalingas paimti žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei ir šis valstybinės žemės sklypas nėra išnuomotas, suteiktas panaudai ar kitais teisėtais pagrindais suteiktas naudotis tretiesiems asmenims, visuomenės poreikiams paimamas tik šiame žemės sklype esantis nekilnojamasis turtas už jį teisingai atlyginant. Šis nekilnojamasis turtas visuomenės poreikiams paimamas taikant šiame įstatyme numatytas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. 19. Visuomenės poreikiams paimamoje žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio ar negauto derliaus vertė neatlyginama, jeigu Vyriausybės įgaliotos institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo rašytiniu susitarimu žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui po atlikto turto vertinimo iš žemės sklypo, paimamo visuomenės poreikiams, paliekama teisė pačiam išsikelti sodinius, želdinius, medynus ar nusiimti derlių. 20. Išlaidos už inžinerinių statinių ir(ar) įrenginių iškėlimą iš visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo neatlyginamos, jeigu Vyriausybės įgaliotos institucijos ir žemės savininko/patikėtinio ir (ar) kito naudotojo rašytiniu susitarimu, suinteresuotos institucijos įgaliotas subjektas inžinerinių statinių ir(ar) įrenginių iškėlimą įvykdys projekto, kurio įgyvendinimui vykdomas žemės paėmimo visuomenės poreikiams statybos metu.“
5Buvusią 47 straipsnio 12 dalį laikyti atitinkamai 21 dalimi. 6. Pakeisti 47 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1221.
Kai nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos praėjus ne daugiau kaip 10 metų pagal Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka naujai parengtus arba pakeistus detaliuosius planus vietovės lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypo nenumatoma naudoti reikmėms, kurioms šis žemės sklypas paimtas visuomenės poreikiams, Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija privalo raštu pasiūlyti žemės savininkui, iš kurio šis žemės sklypas paimtas visuomenės poreikiams, išpirkti jį šį žemės sklypą už kainą, nustatytą atlikus individualų turto vertinimą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Apie sutikimą išpirkti žemės sklypą buvęs žemės savininkas Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui Vyriausybės įgaliotai institucijai pagal žemės sklypo buvimo vietą turi pranešti per 6 mėnesius nuo pasiūlymo gavimo dienos. Žemės sklypo išpirkimas įforminamas įstatymų nustatyta tvarka sudaroma žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi. Kai buvęs žemės savininkas atsisako išpirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepraneša apie sutikimą išpirkti žemės sklypą, taip pat kai nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos praėjo daugiau kaip 10 metų, žemės sklypas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama įstatymų nustatyta tvarka, netaikant šio straipsnio 11 dalyje nustatyto apribojimo.“
1Pakeisti 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą ir įgyvendinimą savo lėšomis organizuoja žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos. Prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams projektų organizatoriai paduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui Vyriausybės įgaliotos institucijos administracijos padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą.
Kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima Priėmusi sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys Vyriausybės įgaliota institucija išduoda žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo reikalavimų sąrašą. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo reikalavimų sąrašas išduodamas, kai paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas ir (ar) po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, atidalijimo ar padalijimo liekantis žemės sklypas (-ai) nesuprojektuotas (-i) detaliajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente, taip pat kai yra su paimamu privačios žemės sklypu besiribojantis laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame pagal teisės aktus gali būti formuojamas vietoj paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo suteikiamas nuosavybėn kitas žemės sklypas. Kai paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas ir po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, atidalijimo ar padalijimo liekantis žemės sklypas (-ai) suprojektuotas (-i) detaliajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente, vietoj žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka rengiami nurodytų suprojektuotų žemės sklypų planai.“
2Pakeisti 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, gavusi Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo reikalavimų sąrašą, Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parenka žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengėją ir su juo sudaro sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo.
Kai vietoj žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengiami žemės sklypų planai, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija žemės sklypų planų rengėją parenka Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.“
3Pakeisti 48 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kai valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą atliekanti institucija nustatyta tvarka patikrina žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, juos tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliota institucija vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.“
1Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„49 straipsnis. Žemės konsolidacijos projektų parengiamieji darbai
1Žemės konsolidacijos projektai rengiami tik kaimo gyvenamosiose vietovėse. Žemės konsolidacijos projektų rengimą organizuoja Žemės ūkio duomenų centras Vyriausybės įgaliota institucija ar kitas juridinis asmuo (toliau – žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija). Žemės konsolidacijos projektas gali būti rengiamas tik tose kadastro vietovėse, kurias apima patvirtintas savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas. 2. Prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą žemės savininkai, savivaldybės taryba, valstybinės žemės patikėtiniai paduoda Žemės ūkio duomenų centrui žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai.
Nustatęs Nustačiusi, kad rengti projektą pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų, esančių vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, ne mažiau kaip 5 savininkai, savivaldybės taryba ar valstybinės žemės patikėtiniai, Žemės ūkio duomenų centras žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija numato preliminarią teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, nustato šioje teritorijoje esančių žemės sklypų savininkus, valstybinės žemės patikėtinius bei kitus naudotojus ir organizuoja šios vietovės žemės savininkų, savivaldybės tarybos ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimą. Į susirinkimą žemės savininkai, savivaldybės tarybos ir valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys kviečiami raštu ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki susirinkimo dienos. Konsoliduojami tik tie valstybinės žemės sklypai, kurie ribojasi su prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą pateikusių privačios žemės savininkų ir (ar) savivaldybės žemės sklypais arba kurie yra greta tokių žemės sklypų ir juos skiria tik keliai, grioviai ar kanalai. Susirinkime:
1) pagrindžiamas žemės konsolidacijos projekto rengimo poreikis;
2) nustatomi žemės sklypai, kuriuos tikslinga pertvarkyti pagal žemės konsolidacijos projektą;
3) nustatomi asmenų, susirinkimo įgaliotų spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo organizacinius klausimus, įgaliojimai, rinkimo tvarka, atstovavimo kvotos ir sąlygos;
4) išrenkami asmenys, susirinkimo įgalioti spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo organizacinius klausimus. 3.
3Jeigu Žemės ūkio duomenų centro žemės konsolidacijos projektą organizuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos numatytoje preliminarioje teritorijoje žemės konsolidacijos projektui rengti nėra valstybinės ir savivaldybės žemės sklypų, susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai žemės sklypų, numatomų įtraukti į teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, savininkų ir šiems sprendimams pritaria ne mažiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių žemės savininkų. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime turi vieną balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus, priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir (ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą. 4. Kai kartu su privačios žemės sklypais į teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti numatoma įtraukti valstybinės ir savivaldybės žemės sklypus, susirinkimo sprendimai yra teisėti, jeigu jame dalyvauja Žemės ūkio duomenų centro žemės konsolidacijos projektą organizuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos įgaliotas asmuo valstybės tarnautojas, numatomų konsoliduoti valstybinės žemės sklypų patikėtinių įgalioti asmenys, savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, ir ne mažiau kaip du trečdaliai žemės savininkų ir sprendimams pritaria Žemės ūkio duomenų centro žemės konsolidacijos projektą organizuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos įgaliotas asmuo valstybės tarnautojas, valstybinės žemės sklypų patikėtinių įgalioti asmenys ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas bei ne mažiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių žemės savininkų. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime turi vieną balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus, priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir (ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą.
5Atliekant žemės konsolidacijos projekto parengiamųjų darbų, projekto rengimo ir įgyvendinimo procedūras, taip pat sudarant žemės konsolidacijos sutartį, Žemės ūkio duomenų informacijos centrui žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai atstovauja jos vadovas arba vadovo įgaliotas asmuo valstybės tarnautojas, kitiems valstybinės žemės patikėtiniams atstovauja jų įgalioti asmenys – valstybės tarnautojai arba, jeigu valstybinės žemės patikėtinis neturi valstybės tarnautojų, kiti darbuotojai, o savivaldybėms – savivaldybės tarybos įgalioti asmenys, atliekantys savivaldybės vietos valdžios ir (ar) viešojo administravimo funkcijas: savivaldybės tarybos nariai, meras, savivaldybės administracijos direktorius arba kiti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai. 6.
6Po susirinkimo kiekvienas konsoliduoti žemės sklypus pageidaujantis žemės savininkas, savivaldybės taryba, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, ir valstybinės žemės patikėtiniai, jeigu numatoma konsoliduoti valstybinės žemės sklypus, ne vėliau kaip per vieną mėnesį žemės konsolidacijos projekto rengimo organizatoriui Žemės ūkio duomenų centrui žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia rašytinį sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, kurį rengiant ir įgyvendinant bus konsoliduojami sutikimą davusio asmens turimi žemės sklypai, nurodydamas numatomus konsoliduoti žemės sklypus ir įsipareigojimą nepagrįsto atsisakymo ar vengimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį atveju atlyginti išlaidas, susijusias su jo turimų žemės sklypų pertvarkymu rengiant ir įgyvendinant žemės konsolidacijos projektą, taip pat išlaidas, patirtas tikslinant žemės konsolidacijos projektą dėl nepagrįsto atsisakymo ar vengimo jame dalyvauti ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį. Kai žemės sklypas priklauso keliems asmenims, sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte turi duoti kiekvienas žemės sklypo bendraturtis. Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija vietoj sutikimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte Žemės ūkio duomenų centrui žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai perduoda numatomų konsoliduoti jos patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų sąrašą.
Žemės ūkio duomenų centras Žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija, patvirtinęs patvirtinusi teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas, nuo šio sprendimo priėmimo dienos įgyja patikėjimo teisę į Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos sąraše nurodytus valstybinės žemės sklypus ir per 5 darbo dienas pateikia prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įregistruoti šią teisę Nekilnojamojo turto registre. Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos patikėjimo teisė į šiuos valstybinės žemės sklypus pasibaigia nuo Žemės ūkio duomenų centro žemės konsolidacijos projektą organizuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo patvirtinti teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas priėmimo dienos dieną. 7. Teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha. 8. Negali būti konsoliduojami ir žemės konsolidacijos sutarties objektu negali būti areštuoti žemės sklypai arba žemės sklypai, esantys teisminio ginčo, tiesiogiai susijusio su žemės sklypu ir teisėmis į jį, objektu. 9. Numatomų konsoliduoti privačios žemės sklypų savininkai, savivaldybės taryba, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, arba valstybinės žemės patikėtiniai, jeigu numatoma konsoliduoti valstybinės žemės sklypus, apie žemės sklypų konsolidaciją privalo registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, pranešti tretiesiems asmenims, turintiems teises į šiuos žemės sklypus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre.
Konsoliduojami gali būti tik tie žemės sklypai, į kuriuos tretieji asmenys turi daiktines teises, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jeigu tretieji asmenys duoda rašytinius sutikimus dėl žemės sklypų konsolidacijos. Trečiojo asmens, turinčio daiktines teises, išskyrus servitutą ir hipoteką, į numatomą konsoliduoti žemės sklypą, sutikime papildomai turi būti nurodyta, kad asmuo sutinka iki žemės konsolidacijos sutarties sudarymo su konsoliduojamo žemės sklypo savininku išspręsti klausimą dėl daiktinių teisių į konsoliduojamą žemės sklypą pasibaigimo. 10. Žemės ūkio duomenų centras Žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija tvirtina teritorijos ribas, skirtas žemės konsolidacijos projektui rengti, ribas ir su Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniu padaliniu Vyriausybės įgaliota institucija suderintą žemės konsolidacijos projekto rengimo reikalavimų sąrašą, taip pat priima sprendimą rengti žemės konsolidacijos projektą.
Žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskiriama žemė, dėl kurios Žemės ūkio duomenų centrui konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti sutikimai dalyvauti šiame žemės konsolidacijos projekte, valstybinės žemės sklypai, kuriuos Žemės ūkio duomenų centrui žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai perdavė Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija ir kurių patikėtinis yra Žemės ūkio duomenų centras pati žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija, taip pat privati žemė, kurios savininkai nepateikė sutikimų dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, bet pageidauja parduoti žemės sklypus (jų dalis) šio žemės konsolidacijos projekto rengimo metu. 11. Jeigu sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikęs asmuo perleidžia jam priklausantį žemės sklypą (jo dalį), priskirtą žemės konsolidacijos projekto teritorijai, kitiems asmenims, tokio žemės sklypo (jo dalies) perleidimo sutartyje turi būti nurodyta, kad žemės sklypą (jo dalį) įsigyjantis asmuo sutinka dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir kad žemės sklypą (jo dalį) perleidęs asmuo privalo per vieną mėnesį nuo žemės sklypo (jo dalies) perleidimo apie tai raštu pranešti Žemės ūkio duomenų centrui žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai.
Jeigu žemės sklypą perleidęs asmuo per nustatytą terminą nepraneša Žemės ūkio duomenų centrui žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai apie žemės sklypo (jo dalies) savininko pasikeitimą ir jo sutikimą dalyvauti konsolidacijos projekte, žemės savininkas, pateikęs sutikimą, nurodytą šio straipsnio 6 dalyje, laikomas nepagrįstai atsisakiusiu dalyvauti žemės konsolidacijos projekte. 12. Iki sprendimo pritarti žemės konsolidacijos projekto žemės vertinimo planui teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribos keičiamos ir nauji žemės sklypai priskiriami šiai teritorijai Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka. Sprendimą pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priima Žemės ūkio duomenų centras žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija. Žemės sklypų, priskiriamų teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti, savininkai, valstybinės žemės patikėtiniai ar savivaldybės taryba iki sprendimo pakeisti šią teritoriją turi pateikti Žemės ūkio duomenų centrui žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai sutikimą, nurodytą šio straipsnio 6 dalyje.
Teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti papildomai priskiriami valstybinės žemės sklypai, patikėjimo teise valdomi Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos, Žemės ūkio duomenų centrui žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai perduodami šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 13. Žemės ūkio duomenų centro Žemės konsolidacijos projektą organizuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimas patvirtinti arba pakeisti žemės konsolidacijos projekto teritorijos ribas turi būti suderintas su Nacionaline žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija pagal kompetenciją. 14. Žemės ūkio duomenų centras Žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo sprendimo patvirtinti arba pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priėmimo dienos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia prašymą kiekvieno žemės sklypo, nurodyto sprendime patvirtinti ar pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, registro įraše padaryti žymą apie juridinio fakto įregistruoti juridinį faktą – žemės sklypo priskyrimo sklypas priskirtas teritorijai žemės sklypo konsolidacijos projektui rengti – įregistravimą. 15. Žemės konsolidacijos projekto rengėjas parenkamas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 50 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Žemės vertinimo planui turi pritarti visi vertinamoje teritorijoje esančių ir numatomų konsoliduoti žemės sklypų savininkai, savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, kai konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, ir valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, kai konsoliduojami valstybinės žemės sklypai. Kai konsoliduojami valstybinės žemės sklypai, žemės vertinimo planui visais atvejais turi pritarti Žemės ūkio duomenų centro žemės konsolidacijos projektą organizuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos įgaliotas asmuo valstybės tarnautojas, neatsižvelgiant į tai, kad Žemės ūkio duomenų centras žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija nėra konsoliduojamų valstybinės žemės sklypų patikėtinis. Ginčai dėl žemės vertinimo sprendžiami teismo tvarka.“
1Pakeisti 51 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„1. Pradėjęs rengti žemės konsolidacijos projektą, jo rengėjas organizuoja konsolidacijos projekte dalyvaujančių asmenų – konsoliduojamų privačios žemės sklypų savininkų, savivaldybės tarybos įgalioto asmens, jeigu konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, valstybinės žemės patikėtinių įgaliotų asmenų, jeigu konsoliduojami valstybinės žemės sklypai, – susirinkimus. Susirinkimui pirmininkauja susirinkimo dalyvių išrinktas asmuo. Susirinkimo sprendimai yra teisėti, jeigu šiems sprendimams jiems pritaria ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikusių žemės savininkų, kurių žemės sklypai priskirti teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti.
Kai žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskiriami valstybinės ir savivaldybės žemės sklypai, susirinkimo sprendimai yra teisėti, jeigu jame dalyvauja Žemės ūkio duomenų centro žemės konsolidacijos projektą organizuojančios Vyriausybės įgaliota institucija įgaliotas asmuo, valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, jeigu konsoliduojamų valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra ne Žemės ūkio duomenų centras žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija, ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, jeigu konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, ir jeigu šiems sprendimams pritaria Žemės ūkio duomenų centro žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija įgaliotas asmuo, valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas bei ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikusių žemės savininkų, kurių žemės sklypai priskirti teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime turi vieną balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus, priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir (ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą. Susirinkimas turi teisę priimti sprendimus šiais žemės konsolidacijos projekto rengimo klausimais:“. 2. Pakeisti 51 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikę asmenys savo pasiūlymus, pastabas ir pretenzijas dėl rengiamo žemės konsolidacijos projekto Žemės ūkio duomenų centrui žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai ir Nacionalinei žemės tarnybai gali pateikti iki projekto viešo svarstymo pabaigos.“
3Pakeisti 51 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Žemės konsolidacijos projektą tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliota institucija vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Sprendimas dėl žemės konsolidacijos projekto patvirtinimo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas administraciniam teismui.“
4Pakeisti 51 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kai asmenys, pateikę sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, atsisako jame dalyvauti, Žemės ūkio duomenų centro žemės konsolidacijos projektą organizuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas priima sprendimą pakeisti žemės konsolidacijos projekto teritorijos ribas, išbraukiant žemės sklypus, priklausančius žemės konsolidacijos projekte atsisakiusiems dalyvauti asmenims, ir patikslinti žemės konsolidacijos projektą. Tokiais atvejais taikomas šio įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje nustatytas reikalavimas, kad teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha, o šio įstatymo 49 straipsnio 12 dalyje nustatyta sąlyga, kad teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribos gali būti keičiamos iki sprendimo pritarti žemės konsolidacijos projekto žemės vertinimo planui, netaikoma.
Žemės ūkio duomenų centras Žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo sprendimo pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priėmimo dienos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia prašymą išregistruoti juridinį faktą – apie žemės sklypo (-ų) sklypas priskyrimą priskirtas teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti.“
1Pakeisti 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Žemės sklypų, konsoliduotų (pertvarkytų) pagal žemės konsolidacijos projektą, savininkai sudaro žemės konsolidacijos sutartį. Sudarant tokią sutartį, valstybei atstovauja ir sutartį pasirašo Žemės ūkio duomenų centro žemės konsolidacijos projektą organizuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo valstybės tarnautojas arba kitų valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, jeigu pertvarkomų valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra ne Žemės ūkio duomenų centras žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija, o savivaldybei – savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.“
2Pakeisti 52 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kai asmenys atsisako sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, Žemės ūkio duomenų centras žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija priima šio įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą.“
3Pakeisti 52 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Asmenys, kurie nepagrįstai atsisako ar vengia dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, atlygina išlaidas, susijusias su jų turimų žemės sklypų konsolidacija rengiant ir įgyvendinant žemės konsolidacijos projektą, taip pat žemės konsolidacijos projekto tikslinimo išlaidas, patiriamas dėl nepagrįsto atsisakymo ar vengimo jame dalyvauti ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį. Nepagrįstu atsisakymu ar vengimu dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį laikomas bet koks asmens, pateikusio šio įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytą sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, atsisakymas ar vengimas dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, kuris rengiamas ir įgyvendinamas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat atsisakymas ar vengimas sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, pagal kurią tokiam asmeniui nuosavybėn perduodami žemės sklypai, konsoliduoti pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengtą ir įgyvendintą žemės konsolidacijos projektą, išskyrus atvejus, kai asmuo atsisako ar vengia dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį dėl priežasčių, kurios Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu pripažįstamos svarbiomis. Asmuo dėl atsisakymo ar vengimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį priežasčių pripažinimo svarbiomis gali kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka.“
4Pakeisti 52 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Pagal žemės konsolidacijos projektą pertvarkius žemės sklypą (-us), kuriam (-iems) buvo nustatytas servitutas, servitutas lieka galioti žemės sklypui (-ams), pagal žemės konsolidacijos projektą suformuotam (-iems) buvusiame žemės sklype (-uose), išskyrus atvejus, kai servitutas baigiasi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais.
Nauji servitutai konsoliduotam žemės sklypui nustatomi administraciniu aktu – Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu šio įstatymo 22 straipsnyje ir Vyriausybės nustatyta tvarka.“
5Pakeisti 52 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Žemės ūkio duomenų centras Žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija pateikia Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės įgaliotai institucijai konsoliduotų valstybinės žemės sklypų, kuriuos įmonė įregistravo Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, sąrašą. Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo tokio sąrašo gavimo dienos pateikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui prašymą įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos patikėjimo teisę į šiuos valstybinės žemės sklypus.“
„66 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas
1Aplinkos ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas). 2. Atliekant ex post vertinimą, turi būti įvertinta, ar valstybinę žemę perdavus patikėjimo teise miestų ir miestelių teritorijų ribose valdyti savivaldybėms pasikeitė valstybinės žemės naudojimo efektyvumas, ekonominė nauda valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetams ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai perdavus funkcijas žemės naudojimo valstybinės priežiūros procesai tapo greitesni ir skaidresni. 3.
3Ex post vertinimo laikotarpis – 5 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2029 m. sausio 1 d.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. spalio 1 d. priima nutarimą, suteikiantį reikiamus įgaliojimus įstaigoms ir (ar) institucijoms, ir (ar) kitiems juridiniams asmenims pagal kompetenciją atlikti atitinkamus šiame įstatyme Vyriausybės įgaliotai institucijai priskirtus veiksmus. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vyriausybės įgaliotos institucijos, kitos šiame įstatyme nurodytos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.4. Savivaldybėms, kurių teritorijoje 2024 m. sausio 1 d. bus miestų ar miestelių, kurių teritorijų ribos nebus nustatytos, apskaitytos Lietuvos Respublikos adresų registre ir įregistruotos Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registre, valstybinė žemė Vyriausybės nutarimu perduodama valdyti pagal miestų ir miestelių teritorijų planuose nurodytas ribas. 4. Savivaldybės, kuriose nebus baigtos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros, nuo 2024 m. sausio 1 d. tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis, neturės teisės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės perduoti tretiesiems asmenims, iki bus pabaigtos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros. Atkūrimo procedūros laikomos baigtomis, kai Vyriausybės įgaliota institucija yra priėmusi sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo visiems piliečiams pateikusiems prašymus ir turintiems tokią teisę. 5. Procedūros, pradėtos, bet nepabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi būti tęsiamos ir baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka ir sąlygomis. 6.
6Teisminių ginčų ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, pradėtų nagrinėti, bet neišspręstų iki 2023 m. gruodžio 31 d., duomenys ir dokumentai nuo 2024 m. sausio 1 d. lieka Nacionalinėje žemės tarnyboje ir atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją neperduodami. Laikoma, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios Nacionalinės žemės tarnybos procesinės teisės ir pareigos išlieka Nacionalinei žemės tarnybai. 7. Visi sutikimai, suderinimai, leidimai, išduoti iki 2023 m. gruodžio 31 d., lieka galioti iki juose nurodytų terminų, jeigu šiuose dokumentuose galiojimo terminas nenurodomas, jie galioja iki atitinkamo veiksmo, kuriam sutikimas, suderinimas, leidimas buvo išduotas, atlikimo. Nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaromiems sandoriams ar atliekamoms atitinkamoms procedūroms suinteresuoti asmenys turi gauti sutikimą, leidimą, suderinimą iš institucijos pagal kompetenciją. 8. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vadovaudamasis susitarimu, sudarytu su Vyriausybe, ir Vyriausybės nutarimu bei žemės sklypų priėmimo–perdavimo aktu (aktais), kuriais valstybinė žemė, esanti miestų ir miestelių teritorijų ribose, perduodama savivaldybėms, nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. atlieka sistemos pakeitimus ir pakeičia valstybinės žemės sklypų, kurių patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba, registro duomenis, įrašydamas miestuose ir miesteliuose esančių valstybinės žemės sklypų registro įraše patikėjimo teisės turėtoją – atitinkamą savivaldybę, kurios teritorijoje yra miestas ir miestelis. Valstybinės žemės sklypų, kurių registro įraše įregistruotas juridinis faktas – žemės sklypas priskirtas teritorijai žemės sklypo konsolidacijos projektui rengti – patikėtiniu vietoj valstybės įmonės Valstybės žemės fondo įrašo valstybės įmonę Žemės ūkio duomenų centrą arba atitinkamai kitą valstybinės žemės patikėtinį. 9.
9Nuo 2024 m. sausio 1 d. savivaldybės perima valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos – teises ir pareigas pagal sutartis, sudarytas dėl valstybinės žemės nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) miestuose ir miesteliuose. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
part_a65295506a2645a5b76b89ceba31e911_end
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR VI SKYRIAUS PAPILDYMO 35¹ IR 35² STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1311 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS VALSTYBINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. XII-459 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1120 9, 20, 23, 25, 26, 30, 34, 37, 45 IR 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS ĮSIGIJIMO ĮSTATYMO NR. IX-1314 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS PAĖMIMO VISUOMENĖS POREIKIAMS ĮGYVENDINANT YPATINGOS VALSTYBINĖS SVARBOS PROJEKTUS ĮSTATYMO NR. XI-1307 2, 3, 4, 5, 7, 9, 12, 13 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO NR. I-1607 8, 9, 15, 16, 17, 18, 19, 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO NR. VIII-359 4, 17 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS GEODEZIJOS IR KARTOGRAFIJOS ĮSTATYMO NR. IX-415 2, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 24, 27 IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO KADASTRO ĮSTATYMO NR. VIII-1764 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 15, 15¹ IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽELDYNŲ ĮSTATYMO NR. X-1241 2 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VANDENS ĮSTATYMO NR. VIII-474 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR.
I-301 , 14 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KOMPENSACIJŲ UŽ VALSTYBĖS IŠPERKAMĄ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ DYDŽIO, ŠALTINIŲ, MOKĖJIMO TERMINŲ BEI TVARKOS, TAIP PAT VALSTYBĖS GARANTIJŲ IR LENGVATŲ, NUMATYTŲ PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYME, ĮSTATYMO NR. VIII-792 8, 9 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ ĮSTATYMO NR. I-891 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 589 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 9, 23¹ IR 30² STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Įstatymų projektai parengti įgyvendinant Aštuonioliktosios Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.
XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“:
Žemės sklypų turėjimas nuosavybės teise gali būti viena iš esminių sąlygų verslui pradėti ir jam plėtoti, viena iš būtinų ūkinės veiklos vykdymo prielaidų (2006 m. kovo 30 d. nutarimas). Žemės, kaip riboto ištekliaus, tinkamas naudojimas yra žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas; jos, kaip gamtos ištekliaus, racionalaus naudojimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 30 d. nutarimai). Valstybės pareiga užtikrinti, kad žemė būtų naudojama racionaliai, kad ji būtų saugoma, kyla inter alia iš Konstitucijos 54 straipsnio nuostatų, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai (1 dalis), kad įstatymu draudžiama inter alia niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis, skurdinti augaliją ir gyvūniją (2 dalis), iš konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, kitų Konstitucijos nuostatų (2006 m. kovo 30 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisiškai reguliuojant santykius, susijusius su žemės naudojimu verslui, ūkinei veiklai, būtina paisyti žemės, kaip gamtos ištekliaus, prigimties ir jos, kaip nekilnojamojo turto, specifikos; iš Konstitucijos kyla galimybė ir būtinybė su žemės, kaip ypatingo nuosavybės teisės objekto (ir vienos iš verslo sąlygų – ūkinės veiklos vykdymo prielaidų), įsigijimu bei valdymu, taip pat su perleidimu susijusius santykius teisiškai reguliuoti taip, kad nebūtų sudaryta prielaidų pakenkti žemei kaip ypatingai Konstitucijos ginamai ir saugomai vertybei, pažeisti kitų konstitucinių vertybių; minėta iš Konstitucijos kylanti galimybė ir būtinybė suponuoja inter alia tai, kad šių santykių teisinis reguliavimas negali neturėti tam tikrų ypatumų, palyginti su kitų nuosavybės santykių teisiniu reguliavimu; su žemės (kaip ir kitų gamtinės aplinkos objektų) nuosavybe ir naudojimu susijusių santykių diferencijuoto teisinio reguliavimo pagrindai kyla iš pačios Konstitucijos; žemės (inter alia žemės nuosavybės, naudojimo) santykių teisinis reguliavimas gali būti diferencijuojamas pagal tai, ar atitinkami žemės sklypai priskirtini žemės ūkio paskirties, ar kitokios paskirties žemei; diferencijuotai reguliuodamas santykius, susijusius su žemės nuosavybe ir naudojimu, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į žemės rūšį (kategoriją), gali nustatyti žemės teisinį režimą,inter alia nuosavybės, naudojimo, ūkinės veiklos ir kitos veiklos sąlygas, apribojimus, draudimus; minėti apribojimai, draudimai turi būti konstituciškai pagrįsti (2006 m. kovo 30 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisiškai reguliuojant santykius, susijusius su žemės naudojimu verslui, ūkinei veiklai, būtina paisyti žemės, kaip gamtos ištekliaus, prigimties ir jos, kaip nekilnojamojo turto, specifikos; iš Konstitucijos kyla galimybė ir būtinybė su žemės, kaip ypatingo nuosavybės teisės objekto (ir vienos iš verslo sąlygų – ūkinės veiklos vykdymo prielaidų), įsigijimu bei valdymu, taip pat su perleidimu susijusius santykius teisiškai reguliuoti taip, kad nebūtų sudaryta prielaidų pakenkti žemei kaip ypatingai Konstitucijos ginamai ir saugomai vertybei, pažeisti kitų konstitucinių vertybių; minėta iš Konstitucijos kylanti galimybė ir būtinybė suponuoja inter alia tai, kad šių santykių teisinis reguliavimas negali neturėti tam tikrų ypatumų, palyginti su kitų nuosavybės santykių teisiniu reguliavimu; su žemės (kaip ir kitų gamtinės aplinkos objektų) nuosavybe ir naudojimu susijusių santykių diferencijuoto teisinio reguliavimo pagrindai kyla iš pačios Konstitucijos; žemės (inter alia žemės nuosavybės, naudojimo) santykių teisinis reguliavimas gali būti diferencijuojamas pagal tai, ar atitinkami žemės sklypai priskirtini žemės ūkio paskirties, ar kitokios paskirties žemei; diferencijuotai reguliuodamas santykius, susijusius su žemės nuosavybe ir naudojimu, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į žemės rūšį (kategoriją), gali nustatyti žemės teisinį režimą,inter alia nuosavybės, naudojimo, ūkinės veiklos ir kitos veiklos sąlygas, apribojimus, draudimus; minėti apribojimai, draudimai turi būti konstituciškai pagrįsti (2006 m. kovo 30 d. nutarimas). Žemės valdymo ir naudojimo pertvarka suplanuota dviem etapais:
I etapas.
Pirmajame etape įstatymai buvo priimti siekiant užtikrinti, kad Aplinkos ministerija nuo 2023 m. sausio 4 d. formuotų valstybės politiką žemės tvarkymo: žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos būtų tiesiogiai pavaldi Aplinkos ministerijai. Pirmojo etapo įstatymuose įtvirtinta, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. savivaldybės – valstybinės žemės valdytojos (patikėtiniai) miestų ir miestelių administracinėse ribose. Žemės ūkio ministerija formuos žemės ūkio, maisto ūkio, kaimo plėtros politiką. 2022 m. birželio 30 d. Seime buvo priimti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimai, kuriais pritarta valstybinės žemės valdymo ir naudojimo reformai. Aplinkos ministerijai nuo 2023 m. sausio 4 d. priskirta formuoti valstybinės žemės valdymo ir naudojimo politiką, pasikeitė NŽT pavaldumas – šią įstaigą iš Žemės ūkio ministerijos perėmė Aplinkos ministerija. II etapas. 2022 m. birželio 30 d. priėmus Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimus, prasidėjo antrasis pertvarkos etapas – suplanuota ir vykdoma sisteminė valstybinės žemės priežiūros, NŽT funkcijų ir vykdomų procedūrų analizė, teisinio reguliavimo tobulinimas. Antrojo etapo metu įvertinamos ir pirmajame etape gautos institucijų pastabos ir pasiūlymai, susiję su konsoliduotų politikos sričių teisinio reguliavimo tobulinimu, teisės aktų tarpusavio suderinimu, vykdomų funkcijų pasiskirstymu, vykdymu ir procesų optimizavimu, kitais minėtos valdymo srities teisinio reguliavimo klausimais.
Teikiamais įstatymų pakeitimų sprendimais siekiama Konstitucinio Teismo ne kartą pažymėtų konstitucinių vertybių efektyvesnio įgyvendinimo: racionalesnio valstybės turto tvarkymo, jo tausojimo ir didesnės naudos visuomenei. Šių tikslų siekiama sudarant sąlygas priimti integruotus, tarpusavyje suderintus, savalaikius žemės valdymo, teritorijų planavimo, statybos, nekilnojamojo turto kadastro ir kitus sprendimus, formuoti vieningą šių sričių politiką, vykdyti efektyvesnę valstybinės žemės valdymo ir naudojimo priežiūrą, mažinti administracinę naštą, užtikrinant sklandų visuomenei svarbių projektų įgyvendinimą ir kitų sprendimų priėmimą (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. birželio 30 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimai). Siūlomais įstatymų pakeitimo projektais tikslinamos, papildomos, panaikinamos nuostatos, siekiant išspręsti esamo teisinio reguliavimo trūkumų, ribojančių tęstinės žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos įgyvendinimą, problemą. Pagrindinis siūlomų įstatymų pakeitimų projektų tikslas - pašalinti esamo teisinio reguliavimo trūkumus, kurie riboja tęstinį ir nuoseklų žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos įgyvendinimą. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys. Atsižvelgiant į žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir priežiūros pertvarkos mastą, antrajame pertvarkos etape buvo numatyta įtraukti suinteresuotąsias valstybės ir savivaldybių institucijas, nevyriausybines organizacijas, peržiūrėti Žemės įstatymo ir susijusių įstatymų nustatyto teisinio reguliavimo turinį. 2022 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr.
V-151 „Dėl darbo grupės žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir kontrolės pertvarkos antrojo etapo klausimams spręsti sudarymo“ aplinkos ministras sudarė darbo grupę, kuriai pavesta teikti Aplinkos ministerijai konkrečius pasiūlymus dėl 2022 m. birželio 30 d. Seime priimto Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir jo lydimųjų įstatymų tobulinimo ir kitus pasiūlymus, susijusius su žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir priežiūros teisinio reguliavimo tobulinimu, pasitelkiant specialistus, ekspertus, kitų institucijų, įstaigų ir organizacijų atstovus. 1 pav. Aplinkos ministro įsakymu sudarytos darbo grupės sudėtis Darbo grupės veiklos laikotarpis: 2022 m. rugsėjis – 2023 m. sausis.
Darbo grupės veikla:
Aplinkos ministerija pasiliko galimybę kreiptis į Darbo grupę ir teikti papildomam aptarimui pertvarkos metu kylančius klausimus. Parengtų įstatymų pakeitimų projektų tikslai ir uždaviniai:
1Žemės naudojimo valstybinė kontrolė (įstatymų pakeitimuose – žemės naudojimo valstybinė priežiūra) perduodama iš NŽT Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI). Žemės naudojimo valstybinę priežiūrą ir specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų priežiūrą vykdys VTPSI.
Praktikoje būna atvejų, kai VTPSI ir NŽT bendradarbiaujant vykdomi planiniai ar neplaniniai statybos patikrinimai ar žemės naudojimo valstybinė kontrolė, siekiant kuo efektyviau bei greičiau išaiškinti valstybinės žemės užėmimo savavališkai pastatytais statiniais atvejus, šių statinių šalinimo klausimus, organizuojami bendri patikrinimai, dalijamasi informacija apie nustatytus pažeidimus ar jų pašalinimą bei suteikiama kita reikiama tarnybinė pagalba, taip pat abi institucijos dalyvauja teismuose, jei ginčas, pavyzdžiui, vyksta dėl neteisėtos statybos valstybinėje žemėje. Įvertinus šių abiejų institucijų vykdomas veiklas ir siekiant optimizuoti dviejų institucijų vykdomas funkcijas, nuspręsta, kad NŽT vykdomos priežiūros funkcijos turi būti patikėtos specializuotai institucijai, todėl parengti teisės aktų pakeitimai, nustato, kad žemės naudojimo valstybinės priežiūros ir specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos procesų priežiūros funkcijos perduodamos VTPSI. Dėl žemės naudojimo valstybinės priežiūros Vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę per 2022 metus NŽT pagal sudarytą 2022 metų žemės tvarkymo darbų planą[¹] suplanavo atlikti virš 8000 žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimų. 2022 metais visuomenė buvo aktyvi NŽT teikdama informaciją apie galimus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus. Pagal gautus asmenų pranešimus ar skundus atlikti 2989 neplaniniai patikrinimai. 2022 metais NŽT iš viso atliko 9818 planinių ir neplaninių žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimų. Tikrinant, ar anksčiau nustatyti pažeidimai yra pašalinti, atlikti 1469 patikrinimai. 2 pav.
2 pav. NŽT atlikti planiniai ir neplaniniai patikrinimai per 2022 metus pagal Lietuvos rajonus[²] Vykdydama žemės naudojimo valstybinę kontrolę, vienoje iš prioritetinių sričių – kitos paskirties žemės sklypų patikrinimai: atlikti 2664 planiniai ir 1343 neplaniniai kitos paskirties žemės sklypų naudojimo patikrinimai, tai sudaro beveik 41 proc. nuo bendro visų atliktų patikrinimų skaičiaus. Taip pat atlikti kiti patikrinimai pagal nustatytas planinių patikrinimų prioritetines sritis: 885 dėl apleistų privačių ir valstybinės žemės sklypų, taip pat valstybinės žemės plotų, nesuformuotų atskirais žemės sklypais; 611 – dėl valstybinės žemės plotų, nesuformuotų atskirais žemės sklypais; 395 – dėl žemės sklypų, besiribojančių su vandens telkiniais; 806 kiti žemės naudojimo patikrinimai[³]. 2022 metais žemės naudojimo valstybinė kontrolė sustiprinta kitos paskirties žemės sklypų (namų valdų) patikrinimams dėl savavališko valstybinės žemės užėmimo (naudojimo) atlikti. Orientuotasi ir į žemės sklypų, greta kurių valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose yra įrengtų laikinųjų nesudėtingųjų statinių, patikrinimus. Tai iš esmės ir lėmė žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, kai savavališkai užimta (naudojama) valstybinė žemė, skaičiaus padidėjimą. 3 pav. 2022 m. NŽT nustatytų ir atliktų planinių patikrinimų skaičius pagal prioritetines sritis[⁴] Pažeidėjams administraciniais nurodymais nustatyta sumokėti iš viso 23 072 eurus baudų. Vykdydami administracinius nurodymus, pažeidėjai sumokėjo iš viso 17 762 eurus baudų. Taip pat, 2022 metais priimti 1695 nutarimai paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje ir ANK 333 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pažeidimų. Administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantys pareigūnai 2022 metais išnagrinėjo 2705 administracinių nusižengimų bylas ir pažeidėjams surašė nutarimus, kuriais paskyrė iš viso 21 295 eurų baudų. Per 2022 m.
Per 2022 m. VTPSI buvo atlikti 1153 ūkio subjektų ir statybos objektų patikrinimai (iš jų - 773 planiniai, 380 – neplaniniai patikrinimai)[⁵]. Planiniams patikrinimams rizikingiausi objektai (subjektai) atrenkami pagal VTPSI Rizikos valdymo informacinės sistemos (toliau – RVIS) rezultatus, t. y. automatiniu būdu RVIS įdiegtų modelių pagalba. RVIS kasmet yra atnaujinamos statybos rūšių ir paskirčių rizikingumo klasifikatorių (ypatingiems ir neypatingiems statiniams) reikšmės ir kriterijų, kurie įtraukiami į atrankos modelius, reikšmingumai. Didžiausias dėmesys 2022 metais buvo skiriamas naujų (dviejų ir daugiau butų) statinių statybai, taip pat statinių modernizavimui, rekonstrukcijai. Svarbu paminėti, kad atliekant kitos paskirties žemės naudojimo patikrinimus, kviečiami VTPSI atstovai, kurie vertina kitos paskirties žemėje esančių statinių teisėtumą. Įvertinus, kad kitos paskirties žemės sklypai daugumoje yra užstatytos statiniais teritorijose ir šių žemės sklypų naudojimo patikrai per 2022 metus suteiktas aukštas prioritetas, darytina prielaida, kad bent 80 proc. nuo visų patikrinimų, patikrose VTPSI dalyvavimas buvo reikalingas. 4 pav. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir statinių statybos valstybinės priežiūros procesas Dėl žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros NŽT atlieka teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, kai rengiamos žemėtvarkos schemos ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektai, visais kitais atvejais, kai rengiami teritorijų planavimo dokumentai -teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atlieka VTPSI. Vadovaujantis Žemės įstatymo 37 straipsnio nuostatomis, specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskiriami žemėtvarkos schemos ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektai.
2022 metais per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ŽPDRIS) užsakytos 10 737 paslaugos, iš jų:
Išduoti teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktai su išvada, vnt. Sustabdyti tikrinti teritorijų planavimo dokumentai**, vnt. Nutraukti tikrinti teritorijų planavimo dokumentai***, vnt. teigiama (pritariama teikimui tvirtinti) neigiama (nepritariama teikimui tvirtinti)
BP – bendrojo planavimo dokumentai; SP – specialiojo planavimo dokumentai; DP – detaliojo planavimo dokumentai. Lentelė 1. VTPSI atlikta per 2022 m. teritorijų planavimo valstybinė priežiūra Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nuostatas teritorijų planavimo dokumentai registruojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR).
Per 2022 metus TPDR registruota virš 600 specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ir žemėtvarkos schemų). 3 pav. pavaizduotas teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ir žemėtvarkos schemų) žemėlapio fragmentas parodo išduodamų dokumentų intensyvumą geografiniu aspektu. 5 pav. Teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ir žemėtvarkos schemų) žemėlapio fragmentas[⁷]
22022 m. birželio 30 d. priimto žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 14 dalyje dėstomame 7 straipsnyje nustatyta, kad valstybinės žemės patikėtiniai: „<...> savivaldybės – visos savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis;“.
Siekiama skaidrinti ir optimizuoti valstybinės žemės valdymą ir naudojimą, suteikiant vietos savivaldai galimybę efektyviai planuoti ir naudoti savo teritoriją užtikrinant, kad savivaldybės visoje šalies teritorijoje veiktų vieningai (netaikytų skirtingų tvarkų ir standartų žemėtvarkos srityje, sprendimus priimtų vadovaudamosi kompleksiniu požiūriu į įstatymų keliamus uždavinius). Siūlomais įstatymų pakeitimais vietos savivaldai miestuose ir miesteliuose suteikiama galimybė efektyviai planuoti ir naudoti savo teritoriją, vykdyti įsipareigojimus bendruomenei ir jos interesams, kartu įgyvendinant efektyvaus ir racionalaus valstybės turto valdymo tikslus.
Suteikiant (išplečiant) savivaldybėms patikėjimo teisę miestuose ir miesteliuose, kartu įtvirtinamos valstybės interesus apsaugančios ir atitiktį Konstitucijai užtikrinančios nuostatos:
Pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, NŽT teritorinis padalinys, rengdamas minėtus projektus, dalyvauja išduodant planavimo sąlygas, juos derinant. Taigi, NŽT centrinis padalinys ir NŽT teritorinis padalinys, būdami kaip viena institucija, projektų rengime dalyvauja ir kaip sprendimus priimantis, ir kaip kontroliuojantis subjektas. Savivaldybės kaip valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose patikėtinės (valdytojos), išdavinės visų rūšių sutikimus, vykdys įvairius derinimo procesus, nedubliuojant funkcijų su NŽT. 4. Įstatymų pakeitimų nuostatose aiškiai atskirti dviejų institucijų – ŽŪM ir AM funkcijas. Siekiant efektyvesnio valstybinės žemės valdymo ir naudojimo, kad šios žemės naudojimas duotų didesnę tiesioginę naudą valstybei, numatoma perskirstyti institucijų funkcijas aiškiai atskiriant žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros sritis nuo žemės naudojimo politikos formavimo srities. AM nuo 2023-01-04 formuoja valstybės politiką žemės tvarkymo: žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą (toliau – žemės valdymo ir naudojimo politika). Atitinkamai pakeistas NŽT pavaldumas iš ŽŪM į AM. Nuo 2023-01-04 ŽŪM formuoja valstybės politiką žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros srityse, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas – Aplinkos ministerijos Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės patarėja Erika Giedraitienė tel. 8 696 75 865, el. p. [email protected], patarėja Rūta Brazdžiūnienė tel. 8 616 55061, el. p. [email protected], patarėja Aistė Vidžienė tel. Tel.
Tel. 8 695 71392, el. p. [email protected], patarėja Jurgita Augutienė, tel. Nr. 8695 50 265, el. p. [email protected], analitikė Gintarė Tamašauskaitė-Janickė, tel. Nr. 8 669 59056, el. p. [email protected], patarėja Jurgita Gricė, tel 8 686 07538, el.p. [email protected], patarėjas Jaroslav Žibort, tel. 8 695 54781, el. p. [email protected], Erdvinių duomenų politikos grupės vadovė - Aušra Kalantaitė, tel. Nr. 8 669 52682, el. p. [email protected], patarėja Jurgita Milieškaitė tel. Nr. 8 620 53766, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
Žemės įstatymas
1) Šiuo metu Žemės įstatyme nėra sąvokos „įrenginiai”. 2) Šiuo metu Žemės įstatyme nėra sąvokos „įsiterpęs žemės plotas”. Įstatymo nuostatomis neatskleidžiami „įsiterpusių“ valstybinės žemės sklypų kriterijai (arba papildomos sąlygos), o pati formuluotė „įsiterpę sklypai“ gali būti interpretuojama itin plačiai, pavyzdžiui: „įsiterpusiu“ sklypu gali būti laikomas nors ir įsiterpęs tarp išnuomotų valstybinės žemės sklypų, tačiau nuo jų nutolęs ir su išnuomotais valstybinės žemės sklypais nesiribojantis žemės sklypas (ir pan.). Teisiniu požiūriu toks sklypas gali būti išnuomotas nuo jo nutolusio valstybinio žemės sklypo nuomininkui. Dėl šios priežasties minėtų Žemės įstatymo nuostatų praktinis įgyvendinimas gali „užprogramuoti“ šio įstatymo tikslų neužtikrinančią valstybinės žemės sklypų išnuomojimo išskirtinėmis lengvatinėmis sąlygomis (mažesne kaina) praktiką, kuomet atskiroms asmenų kategorijoms (t. y. esamiems valstybinės žemės nuomotojams) bus sudaroma išimtinė galimybė išsinuomoti valstybinės žemės sklypus neužtikrinant vėlesnio tikslinio jų naudojimo. 3) Šiuo metu galiojančiame Žemės įstatyme apibrėžtos sąvokos „Žemės tvarkymas“, „Žemės valdos projektas“. Nors Žemės įstatyme yra vartojami terminai „žemėtvarka“ (Žemės įstatymo VII skyriuje) bei „žemėtvarkos dokumentai“, tačiau tokios sąvokos įstatyme nėra pateiktos.
Atsižvelgiant į minėtus trūkumus bei siekiant teisinio aiškumo, apibrėžiant sąvoką „žemės konsolidacija“ bei kitus vartojamus terminus ir formuluotes, reikalinga Žemės įstatymo projektą papildyti sąvoka „žemėtvarka“. 4) Šiuo metu Žemės įstatyme nurodomi konkretūs institucijų pavadinimai. 5) Valstybinė žemė pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą išnuomojama be aukciono statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. NŽT specialistai, atlikę patikrinimą naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės), 35.4 papunktyje nustatyta tvarka ir nustatę, kad žemės sklype esantis statinys yra sunykęs, kreipiasi į savivaldybę, kad ši pateiktų išvadą, ar statinys tinkamas naudoti pagal paskirtį. Valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaroma, jeigu statinio naudojimo priežiūrą atliekanti institucija, t. y. savivaldybė, nustato, kad statinys netinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Tačiau statinio savininkas negali jo sutvarkyti, kadangi neturi teisės į žemės naudojimą (LAT 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022, LAT 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-701/2022).
6) Pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra leidžiama pakeisti statiniams eksploatuoti išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą (Žemės įstatymo 24 straipsnis), tačiau, kai statinio paskirtis neatitinka žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, valstybinės žemės nuomos sutartis statiniams eksploatuoti nesudaroma, nes, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, statinio paskirtis turi atitikti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (LAT 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018, taip pat LAT 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018). 7) Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad statiniams eksploatuoti valstybinės žemės sklypai išnuomojami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. NŽT teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 3D-40 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“, reglamentuotu žemės sklypų, reikalingų statiniams eksploatuoti ploto apskaičiavimu, nustatę, kad statiniams eksploatuoti išnuomotas žemės sklypas yra per didelis (dalis žemės sklype buvusių statinių nugriaunama arba sunyksta), valstybinės žemės nuomininkui siūlo pakeisti nuomos sutartį.
Pastarajam nesutikus, kreipiamasi į teismą ir pradedamas ilgas bylinėjimosi procesas (LAT 2019 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019 ir LAT 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2020). 8) Įstatymo 9 straipsnio 17 dalis nustato, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje nurodytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį. Esama formuluotė nepagrįstai referuoja į nuomos sutartyje numatytą paskirtį, o ne į žemės paskirtį ir naudojimo būdą, nurodytus Nekilnojamojo turto registre. Taip pat aptariama Įstatymo nuostata nenumato nuomininko įspėjimo ir termino pašalinti pažeidimą nustatymo, nors aptariami pažeidimai – sklypo naudojimas ne pagal paskirtį ar naudojimo būdą ar jo paskirties ar naudojimo būdo keitimo veiksmai – yra ištaisomo pobūdžio ir pažeidimų pašalinimas leistų tęsti sutartinius santykius, įgyvendinti sutartinių santykių išsaugojimo (lot. favor contractus) principą ir išvengti didelių išlaidų privataus turto valstybiniame žemės sklype išpirkimui.
9) Įstatymo 9 straipsnio 18 dalis nustato, kad sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų. Šis 2 metų laikotarpis atsižvelgiant į valstybinės žemės nuomos sutarčių keitimo procedūrų, detaliojo planavimo procedūrų, architektūrinių ir urbanistinių konkursų, projektinių pasiūlymų derinimo ir statybą leidžiančių dokumentų gavimo faktinę trukmę yra per trumpas ir turėtų sudaryti 4-5 metus. Taip pat Įstatymo 9 straipsnio 18 dalyje trūksta nuostatos, kad šis terminas valstybinės žemės patikėtinio sprendimu gali būti pratęstas, jei nuomos sutarties pažeidimas nepašalinamas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuomininko valios (pvz. dėl nepagrįstų sklypo bendraturčių ar kaimynų prieštaravimų, valstybės ar savivaldos institucijų biurokratizmo, procedūrų vilkinimo ir pan.) arba jeigu termino pažeidimui pašalini pratęsimas labiau atitiktų valstybės interesus negu statinių ir įrenginių išpirkimas nutraukus sutartį.
10) Įstatymo 9 straipsnio 20 dalis nustato, kad jeigu per 2 metus nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo dienos valstybinės žemės sklypo nuomininkas nepradeda naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo ir valstybinės žemės sklypo nuomotojas nustato, kad valstybinės žemės sklype eksploatuojami esami statiniai ar įrenginiai ir vykdoma veikla pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, valstybinės žemės sklypo nuomininkas privalo sumokėti žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 5 procentams valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, kurių pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas yra pakeisti, vidutinės rinkos vertės. 11) Žemės įstatymo 10 straipsnyje (buvęs 9¹ straipsnis) reglamentuojamas atlyginimo apskaičiavimas už teisę statyti statinius ir (ar) juos rekonstruoti, tačiau neaptarti atvejai, kai žemės sklype yra keli tam pačiam savininkui priklausantys statiniai, atlyginimo dydis turi būti apskaičiuojamas, atsižvelgiant į kiekvienam statiniui reikalingą eksploatuoti žemės sklypo dalį, ar atlyginimas turi būti apskaičiuojamas pagal visą tam asmeniui išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotą.
12) Žemės įstatymo 10 straipsnyje (buvęs 9¹ straipsnis) nėra numatyta atlyginimo už teisę statyti išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose apskaičiavimo tvarka, kai statomi statiniai, kurių elementai priskiriami kilnojamiems daiktams, tačiau jiems įrengti panaudojamas visas žemės sklypas. 13) Žemės įstatymo 9¹ straipsnyje nurodomos mokesčio mokėjimo taikymo išimtys turi būti papildytos, nes šiuo metu išimtis taikoma tik pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą. 14) Susitarti dėl servituto patikėtiniams yra draudžiama ir praktikoje susiduriama su problema, kai valstybinės žemės patikėtiniai atsisako sudaryti sandorius dėl servituto nustatymo, o tokie servitutai administraciniais aktais negali būti nustatyti;
15) Žemės įstatymo (įsigaliojusio nuo 2023-01-04) 22 str.
9 dalis nustato, kad „Kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu ir (ar) kai valstybinės žemės patikėtiniui nesuteikta kompetencija nustatyti servitutą, teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo visais atvejais turi Nacionalinė žemės tarnyba.“
16) VĮ Valstybinių miškų urėdija (patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą) neturi teisės sudaryti sandorius dėl žemės servitutų, kai jų negalima nustatyti administraciniu aktu, pagal iki 2022 m. birželio 30 d. galiojusią Žemės įstatymo redakciją jų patikėjimo teise valdomuose sklypuose servitutus reikia nustatinėti teisminiu būdu;
17) Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad „Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami patikėjimo teise ir kitiems Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos.“, tačiau nenumatyta išimtis apsaugos sutartims, Valstybinės miškų urėdijos sudaromoms pagal Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas.
18) Per žemės reformos eigą, rengiant privatizuojamų ar kitų valstybinės žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentus bei žemės sklypų planus, formuojant šiuos sklypus administraciniu aktu, nebuvo užtikrintas tinkamas nekilnojamojo daikto naudojimas pagal paskirtį (pvz., sprendiniai dėl patekimo į žemės sklypą ar kitą objektą nebuvo suprojektuoti patvirtintame teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, arba buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti), nors pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą tai turėjo būti padaryta. Viena iš galimybių sprendžiant nekilnojamojo daikto naudojimo pagal paskirtį klausimą gali būti kelio, statinio ar kt. servituto nustatymas. Remiantis preliminariais skaičiavimais, šiuo metu yra žinoma apie maždaug 4 800 atvejų, kai žemės sklypams nėra suprojektuoto privažiavimo į šiuos žemės sklypus ir nenustatyti servitutai. Galimybė nustatyti servitutus tokiems žemės sklypams yra tik kreipiantis į teismą. 19) Kadastrinių matavimų metu negali būti keičiamos servituto galiojimo apimtys, nustatomas servitutas turi tenkinti tam tikras sąlygas. 20) Įstatymo 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (-us) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą.
Ši norma neatspindi praktikoje dažno atvejo, kai teritorijų planavimo dokumentas yra patvirtintas seniau ir sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (-us) jau nebegali būti priimtas kartu su šio dokumento tvirtinimu. 21) Įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nustato, kad galimybė keisti nuomojamo valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą valstybinės žemės nuomos sutartyje, kai valstybinė žemė išnuomojama pagal šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, arba jos pakeitime gali būti nurodoma, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatyta galimybė išnuomotame valstybinės žemės sklype pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą kita paskirtimi ir (ar) būdu. Ši nuostata gali būti suprantama dviprasmiškai tais atvejais, kai tai pačiai teritorijai taikomi vieno lygmens teritorijų planavimo dokumentai tokią galimybę numato, o kito lygmens – ne. Pavyzdžiui, detalusis planas privatizuotam pastatui, esančiam neprivatizuojamoje žemėje, suformuotame sklype numato visuomeninių teritorijų naudojimo būdą, o bendrasis planas jame leidžia ir komercinės paskirties teritorijų naudojimo būdą. Jei vadovautumės Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, pagal kurį yra taikytini žemiausio lygmens teritorijų planavimo dokumentai, išeitų, kad galimybės keisti žemės naudojimo būdą į komercinį tokiame sklype nėra, nors bendruoju planu tokia galimybė numatyta ir draudimas keisti naudojimo būdą jokio viešo intereso neapsaugotų. Tai yra įstatymų kolizija, kuri turėtų būti pašalinta.
22) Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje pateikta tokia Žemės informacinės sistemos paskirtis - naudojantis atskiruose teminiuose erdvinių duomenų rinkiniuose sukauptais ir į vieną sistemą susietais erdviniais duomenimis apie žemę, tvarkyti ir teikti naudotojams informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį žemės kiekybines ir kokybines savybes. Žemės informacinę sistemą valdo Nacionalinė žemės tarnyba. 23) Žemės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Žemės išteklių naudojimo stebėseną sudaro: 1) natūralių ir antropogenizuotų žemės naudmenų ir dirvožemio stebėsena; 2) žemės ūkio naudmenų naudojimo ir apsaugos stebėsena; 3) žemės naudmenų melioracinės būklės stebėsena. 24) Žemės įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad Žemės išteklių naudojimo stebėseną organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba, atlieka - Žemės ūkio duomenų centras. 25) Žemės įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Žemės naudojimo ir žemės dangos būklė analizuojama panaudojant naujausią kartografinę medžiagą ir erdvinius duomenis, žemės informacinės sistemos, kitų valstybės informacinių sistemų ir (ar) valstybės registrų duomenis apie gamtos išteklius, kompleksinės aplinkos stebėsenos ir kitų stebėsenų medžiagą. 26) Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte nenustatyta skundų /prašymų nagrinėjimo žemėtvarkos srityje tvarka;
27) Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žemės paėmimo projektas rengiamas siekiant suprojektuoti paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir (ar) po žemės sklypo padalijimo likusį visuomenės poreikiams neimamą (-us) žemės sklypą (-us).
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte detalizuojami specialiajame plane, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo reikalavimai, nustatomi planuojamos naudoti ir užstatyti teritorijos kokybiniai ir kiekybiniai parametrai. Šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad jeigu po žemės sklypo padalijimo liekantis visuomenės poreikiams neimamas kitos paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,04 ha, žemės ūkio paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,1 ha, o miškų ūkio paskirties žemės sklypas yra ne didesnis kaip 0,1 ha arba likusio visuomenės poreikiams neimamo žemės sklypo dėl jam nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nebus galima naudoti pagal to žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, toks žemės sklypas žemės savininko prašymu, pateiktu projektą įgyvendinančiai institucijai iki šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodyto pasiūlymų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto pateikimo termino pabaigos, projektuojamas kartu su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu kaip vientisas žemės sklypas. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai po žemės sklypo padalijimo liksiantis visuomenės poreikiams neimamas žemės sklypas ribojasi su kitu tam pačiam žemės savininkui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.
Žemės įstatyme tokios nuostatos nėra įtvirtintos, todėl paimant žemės visuomenės poreikiams taikant Žemės įstatyme numatytas procedūras, po žemės sklypo padalijimo liekantis žemės sklypas, neatsižvelgiant į jo dydį ir galimybę naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar būdą, tenka žemės savininkui. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo paskirtis yra užtikrinti greitesnį žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą, tačiau savininko teisių turinys (kuris nėra susijęs su paėmimo visuomenės poreikiams proceso skuba) ir galimybės įgyvendinti savo, kaip žemės savininko, iš kurio žemė paimama, teises neturėtų skirtis nuo Žemės įstatyme įtvirtintų procedūrų. 28) Nuo 2024-01-01 įsigaliosiančios Žemės įstatymo redakcijos 2 straipsnio 10 dalis - Žemės naudojimo valstybinė kontrolė – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos organizuojama ir vykdoma žemės savininkų ar naudotojų veiklos kontrolė, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą ir teisinę apsaugą, taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus ir pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų nustatytas sankcijas. Nėra atskyrimo tarp privačios žemės savininkų kontrolės ir valstybinės žemės patikėtinių vykdomos kontrolės. Nuo 2024-01-01 įsigaliosiančiame VI¹ skyriuje taip pat naudojama kontrolės sąvoka.
29) Nuo 2024-01-01 įsigaliosiančios redakcijos 36¹ straipsnio 5 dalies nuostata numato, kad „Be šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įgaliojimų, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 362 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atlieka išankstinę savivaldybės administravimo subjektų rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą.“ Manytina, kad ši nuostata yra perteklinė ir ne padėtų vykdyti kontrolę, o kliudytų sklandžiai vykdyti reikiamas funkcijas. 30) Žemės įstatymo 36¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte (nuo 2024-01-01) numatyta, kad „valstybinės žemės, perduotos naudoti patikėjimo teise, sandorius, kurių žemės ploto ir (ar) vertės kriterijai atitinka Vyriausybės nustatytuosius;“;
31) Žemės įstatymo VI¹ skyrius ( nuo 2024-01-01) numato savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių, valstybinę priežiūrą ir kontrolę;
32) Žemės įstatyme nenumatyta galimybė pranešimus ir informaciją žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams, susijusią su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, siųsti per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą. 33) Žemės įstatymo 47 straipsnyje neaptarti atvejai, kuomet žemės sklype, paimame visuomenės poreikiams, yra statinių ir (ar) įrenginių bei nenumatyta galimybės sudaryti sąlygas fiziniams asmenims naudotis visuomenės poreikiams paimtais statiniais ir (ar) įrenginiais iki statybos leidžiančio dokumento išdavimo.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo, reglamentuojančio ŽPVP procedūras įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, 3 straipsnio 3 dalyje yra reglamentuojama, kad ŽPVP projektą įgyvendinanti institucija gali įgalioti savo reguliavimo srities įmones, įstaigas, akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves, nurodytas šios dalies 1 ir 2 punktuose atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su ŽPVP. Tačiau tokios nuostatos nėra reglamentuotos Žemės įstatymo VIII skyriuje. 34) Perduodant savivaldybėms valstybinę žemę miestuose ir miesteliuose valdyti patikėjimo teise aktualu numatyti nuostatas dėl nebaigtų nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas
1) Šiuo metu pagal Žemės įstatymo 36 straipsnį, žemės naudojimo valstybinę kontrolę atlieka NŽT, o teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą atlieka VTPSI. 2022 m. birželio 30 d. priėmus žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311, nuo 2024-01-01 žemės naudojimo valstybinės priežiūros (buvo kontrolė) ir žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros funkcijas numatyta perkelti iš NŽT į VTPSI.
2) Šiuo metu nei Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, nei Žemės įstatyme nėra reglamentuota ir suteikta teisė pareigūnams, vykdantiems žemės naudojimo valstybinę priežiūrą:
Galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 20 straipsnyje nustatyta, kada rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Šios nuostatos kartoja Žemės įstatymo 40 straipsnio nuostatas.
Atsižvelgus į minėtą dubliavimą ir į tai, kad TPĮ reglamentuoja teritorijų planavimo dokumentų (ne žemės valdos projektų) rengimo procesą, TPĮ pakeitimo projekte siūloma atsisakyti su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais susijusių nuostatų, TPĮ nustatytą teisinį reguliavimą, kurio nėra Žemės įstatyme (TPĮ įtvirtintus atvejus, kai šie projektai nerengiami) perkeliant į Žemės įstatymo 40 straipsnį. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir administracinės naštos mažinimo, TPĮ pakeitimo projektu siūloma papildyti TPĮ įtvirtintą teritorijų planavimo proceso reglamentavimą ir nustatyti, kad, kai teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminas pasibaigia teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo tvirtinimo stadijoje (kai teritorijų planavimo dokumentas pateikiamas tvirtinti), šių sąlygų pratęsti ar išduoti naujų nereikia, o tvirtinanti institucija turi teisę patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą, nes šiuo metu TPĮ tai nenumatyta.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo
1) Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: <...> 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų;
4) fizinis asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 ir 9 dalys numato procedūras dėl žemės ūkio paskirties žemės perleidimo pasinaudojant pirmenybės teise. 5.
5Susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime. 6. Susijusiais asmenimis taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose, kaip ir pageidaujančiame įsigyti žemės ūkio paskirties žemės juridiniame asmenyje, tas pats asmuo arba tie patys asmenys valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.”
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas
1) Įstatyme nėra numatyta statinių, esančių visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype, valdymo, atitinkamo subjekto patikėjimo teisės statinius ir (ar) įrenginius įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tvarka. 2) Įstatyme nėra nustatyta galimybės visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančių statinių ir (ar) įrenginių iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo suteikti laikinai naudotis fiziniam asmeniui (-ms), iš kurių šie statiniai ir (ar) įrenginiai buvo paimti visuomenės poreikiams. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas
1) Įstatyme nėra numatyta galimybės savivaldybėse, kuriose nebaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, suteikti galimybę nuosavybės teisėms atkurti skirti ne tik sklypus individualiai statybai, bet ir kitai ūkinei-komercinei veiklai. 2) Įstatyme numatyta, kad mieste naujų žemės sklypų turi būti tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę šiame mieste atkurti nuosavybės teises, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą.
1) Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme nėra aiškiai reglamentuojamas matininkų /geodezininkų, atliekant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, geodezijos ir kartografijos darbus, padarytų pažeidimų priskyrimas mažareikšmiams, nešiurkštiems ar šiurkštiems. Šiuo metu yra įtvirtintos tik dvi pažeidimų rūšys, t. y. šiurkštus ir nešiurkštus, tačiau Viešojo administravimo įstatyme yra įtvirtinta ir mažareikšmio pažeidimo rūšis. GKĮ įtvirtintas nešiurkštus pažeidimas pagal turinį atitiktų mažareikšmio pažeidimo sąvoką;
2) Geodezijos ir kartografijos įstatyme nėra nuostatos dėl Nekilnojamo turto kadastro įstatyme nustatyto 5 metų senaties termino. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas
1) Pagal NTK įstatymo 13 straipsnio 2 dalį prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus NTK įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus;
2) Nėra aiškiai reglamentuotos matininkų pažeidimų rūšys bei konkrečių poveikio priemonių taikymo atvejai. Geležinkelių transporto kodeksas Geležinkelių transporto kodekso 23¹ straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali išnuomoti nenaudojamus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai vykdyti valstybinės žemės sklypus. Želdynų įstatymas Želdynų įstatymo 2 str. 18 d. nustatyta, kad žaliąsias jungtis sudaro želdynai, pavieniai želdiniai ir vertikaliųjų ir (ar) stogo želdinių visuma. Želdynų įstatymo 8 str.
Želdynų įstatymo 8 str. 3 d. nustatyta, kad priklausomųjų želdynų plotų norma gali būti kompensuojama tik vertikaliuoju pastatų apželdinimu, Dabar galiojanti nuostata dėl priklausomųjų želdynų normos kompensavimo tik vertikaliaisiais sienų želdynais nesukuria paskatos didinti želdinių kiekio apželdinant pastatų stogus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Žemės įstatymas Atsižvelgiant į Darbo grupės pateiktus pasiūlymus ir į derinimo metu gautas institucijų pastabas ir/ar pasiūlymus, įstatymo pakeitimo projekte, numatyti šie pagrindiniai pakeitimai:
1) Specialiųjų tyrimų tarnyba ne kartą[⁸] yra pateikusi nuomonę, kad Žemės įstatyme, ir jį įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nėra atskleista „įrenginio“ sąvoka, nepakankamai detalizuojami su valstybinės žemės nuomos įrenginiams eksploatuoti susiję klausimai: antikorupcinio vertinimo išvadose atkreiptas dėmesys, kad „įrenginiai“ nėra registruojami Nekilnojamojo turto registre, taip pat neregistruojama jų paskirtis. Dėl minėtų aplinkybių, pavyzdžiui, Žemės įstatymo 10 straipsnio nuostatų taikymas praktikoje gali kelti abejonių dėl priimamų sprendimų pagrįstumo ir skaidrumo (pavyzdžiui, kad vienais atvejais iš esmės toks pats objektas traktuojamas kaip savarankiškas įrenginys, kurio rekonstrukcija ar statyba valstybinėje žemėje turėtų būti papildomai apmokestinama, o kitais analogiškais atvejais – ne). Atsižvelgus į tai, siūloma Žemės įstatyme apibrėžti „įrenginių“ sąvoką (ar požymius). „Įrenginių“ apibrėžties įstatyminiu lygmeniu įtvirtinimu siekiama aiškiai nustatyti, kad, pirma, Žemės įstatymo reguliavimo srityje įrenginiai yra prilyginami nekilnojamiesiems daiktams, ir, antra, tik Nekilnojamojo turto registre įregistruotas įrenginys gali sukelti lūkestį į valstybinės žemės naudojimo galimybes.
LR CK 4.2 straipsnyje nurodoma, kad „Nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai“, taip pat „Nekilnojamiesiems pagal prigimtį daiktams nustatytos taisyklės gali būti taikomos kilnojamiesiems pagal prigimtį daiktams ir atvirkščiai, jeigu tai nustatyta įstatymo arba šalių susitarimu, kai susitarimas neprieštarauja įstatymams“. Statybos įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje yra apibrėžta sąvoka: „įrenginiai – tai mašinos, prietaisai, įtaisai energijai, medžiagoms gaminti ir informacijai priimti, perduoti ar keisti“. Naujos sąvokos nustatymas Žemės įstatyme padėtų spręsti išimtinai Žemės įstatymo reguliavimo srities teisinio aiškumo problematiką.
2) Siekiant teisinio aiškumo, kuomet įstatyminiam lygmenyje nėra nustatyta įsiterpusiam žemės plotui keliami bendrieji kriterijai, Žemės įstatyme nustatoma sąvoka “Įsiterpęs žemės plotas – Žemės ar Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo, ar Miškų įstatymų nustatytus dydžio reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų ir (ar) stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), miškų plotų, vandens telkinių), kuriame pagal sklypų formavimui taikomus reikalavimus negalima suformuoti atskiro žemės sklypo, taip pat įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas, besiribojantis ne tik su žemės sklypais ir (ar) stabiliais kraštovaizdžio objektais (keliais (gatvėmis), miškų plotais, vandens telkiniais), bet ir su kitu atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, kurį sudaro įstatymo nustatyta siaura juosta, šlaitas, griovys, ir kuriame negalima suformuoti atskiro žemės sklypo. Įsiterpusiu žemės plotu taip pat laikomas žemės plotas, kurį sudaro įstatymo nustatyta siaura juosta, šlaitas, griovys ir bendrame siauros juostos, šlaito, griovio ir su jais besiribojančiame kitame valstybinės žemės plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo.”
3) Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ir (ar) įstaiga“, nenurodomi „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai, kad Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo.
Pažymėtina, kad rengiant ir teikiant teisės aktų projektus turėtų būti laikomasi teisėkūros ekonomiškumo principo, kas reikštų, kad turi būti siekiama mažinti priimamų teisės aktų skaičių, ir teisėkūros tvarumo, konkrečiu atveju įvertinant, ar tikslinga atitinkama teisinio reguliavimo keitimo intervencija. Teisėkūros ekonomiškumo principas nėra expresis verbis minimas Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, tačiau jis tiesiogiai susijęs su viešojo administravimo efektyvumo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte, įgyvendinimu ir Vyriausybės ne kartą deklaruotu siekiu mažinti priimamų teisės aktų skaičių. 4) Žemės įstatymo pakeitimo Nr.
XIV-1311 pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnyje (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje), nustatoma, kad „Valstybinę žemę miestų ir miestelių teritorijų ribose patikėjimo teise perduodant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama valstybine žeme, esančia tų savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų ribose, kartu su Vyriausybės nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų, perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, priėmimo–perdavimo aktai. Priėmimo–perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų ribose esantys valstybinės žemės sklypai ir nesuformuotų žemės sklypais teritorijų plotai, kurie pateikiami Žemės informacinėje sistemoje.“ Perduodamų valstybinės žemės sklypų priėmimo–perdavimo aktuose numatoma pateikti šią informaciją: Nekilnojamojo turto registre įregistruotų perduodamų valstybinės žemės sklypų, kurių patikėtinis nuo 2024-01-01 savivaldybės, sąrašas (nurodant šių žemės sklypų unikalius numerius ir jų plotus) bei nesuformuotų žemės sklypų teritorijos bendras plotas patenkantis į konkrečios savivaldybės teritoriją. Konkrečios savivaldybės teritorija bus identifikuojama (atvaizduojama) Žemės informacinėje sistemoje. 5) Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo 9 straipsnio 17 dalyje numatomi atvejai kada Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu.
6) Įstatymo 9 straipsnio 18 dalis patikslinta nurodant, „Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų arba 5 metų, kai reikalingas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų ir nepateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai savivaldybės išduoto dokumento, patvirtinančio, kad statiniai atitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų statybos srities teisės aktų reikalavimus. 7) Žemės įstatymo 9 straipsnio 20 dalyje nurodytas terminas patikslintas, nes 2 metų laikotarpis atsižvelgiant į valstybinės žemės nuomos sutarčių keitimo procedūrų, detaliojo planavimo procedūrų, architektūrinių ir urbanistinių konkursų, projektinių pasiūlymų derinimo ir statybą leidžiančių dokumentų gavimo faktinę trukmę yra per trumpas.
8) Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnis papildytas dalimi numatant galimybę išnuomoti valstybinės žemės sklypus apleistų statinių, nustatant terminą statiniams sutvarkyti, kad jį būtų galima naudoti pagal paskirtį;
9) Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnis papildytas dalimi, nustatant, kad gali būti išnuomojami valstybinės žemės sklypai statiniams eksploatuoti, kurių paskirtis neatitinka žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo ir nustatytas terminas, per kurį statinių savininkas turėtų pakeisti išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą arba statinio paskirtį;
10) Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnis papildytas, nustačius, kad išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotas turi būti sumažintas, nes buvo sunaikinti statiniai ar jų dalis, kuriems eksploatuoti valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas ir nuomininkui atsisakius pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, jei joje nebuvo numatyta galimybė statyti, nuomotojas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai. Šiuo atveju nuomotojo iniciatyva ir lėšomis suformuojamas naujas žemės sklypas likusiems nesunaikintiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti ir kreipiamasi į teismą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, jei per 3 mėnesius nuo šio žemės sklypo suformavimo dienos šalys nesusitaria dėl sutarties pakeitimo.
11) Siekiant patikėtinių kontrolės efektyvumo ir, kad atlikus galimai teisės aktams prieštaraujantį veiksmą, kuris pavyzdžiui buvo atliktas suderinus su Vyriausybės įgaliota institucija iš anksto, bet vėliau pakeistas ar papildytas, Vyriausybės įgaliota institucija išsaugotų galimybę ginant viešąjį interesą teisę kreiptis dėl sudaryto sandorio ar atlikto veiksmo pasekmių pašalinimo į teismą, nes jei būtų ex ante suderinusi, tokia galimybė būtų eliminuota, todėl atsisakyta Žemės įstatymo 9 straipsnio nuostatos dėl ex ante kontrolės. 12) Žemės įstatymo 10 straipsnis papildytas 7 dalimi, kad tais atvejais, kai išnuomotame valstybinės žemės sklype yra keli statiniai, kiekvienam statiniui eksploatuoti, įskaitant ir naują statinį, kuriam statyti išduodamas sutikimas, nustatomos dalys reikalingos šiems statiniams eksploatuoti ir atlyginimo dydis skaičiuojamas pagal nauju ar rekonstruojamu statiniu užstatomo žemės ploto ir statinio naujai sukuriamo ploto ir šiam statiniui eksploatuoti išskirtos žemės sklypo dalį. Žemės sklypo dalis, nustatoma vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumente, statinio projekte arba valstybinės žemės patikėtinio sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka, kai šiuose dokumentuose ji nebuvo nustatyta, jeigu buvo nustatyta, vadovaujamasi jais ir atskiro patikėtinio sprendimo dėl dalies nustatymo nereikia.
13) Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalis papildyta išimtimis: Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas: · pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą; · siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams; komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus; · atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams, kai jie vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams; · statomiems, rekonstruojamiems inžineriniams statiniams, skirtiems šiame žemės sklype pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti).
13) Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalis papildyta išimtimis: Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas: · pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą; · siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams; komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus; · atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams, kai jie vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams; · statomiems, rekonstruojamiems inžineriniams statiniams, skirtiems šiame žemės sklype pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti). 14) Žemės įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, turi teisę atleisti subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą.
Šiems atvejams savivaldybės taryba savo sprendimu nustatyto atskirą tvarką ir kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas.“ Nuostata pasirinkta pagal Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo ir Žemės mokesčio įstatymo analogiją. 15) Taip pat Žemės įstatymo 10 straipsnyje atsisakoma skaičiuoti atlyginimą už įrenginių statybą ir (ar) rekonstrukciją, kaip perteklinę. 16) Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 6 punkte numatoma galimybė be aukciono parduoti valstybinės žemės sklypo dalį, esančią bendrojoje dalinėje nuosavybėje kitiems esamiems žemės sklypo bendraturčiams, bet kai nėra galimybės atidalinti valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies ir suformuoti atskiro žemės sklypo ir išskyrus atvejus, kuomet sklypas užstatytas statiniais ir (ar) įrenginiais, nes tokiais atvejais, jei statinio bendrasavininkai įsigytų visą sklypą, o liktų statinio savininkų, kurie jokios dalies žemės sklypo nevaldo, tokiu atveju būtų neužtikrinama jų galimybė statinio dalimi tinkamai naudotis ar netgi patekti iki statinio. 17) Patikslinta Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus, kad NŽT administraciniu aktu servitutus nustato ir kitų subjektų patikėjimo teise valdomiems žemės sklypams (toks pasiūlymas jau buvo registruotas Žemės įstatymo pakeitimo projektas (TAR reg. Nr. 21-22237(3)). 18) Siekiant savivaldai suteikti daugiau galių, perleisti daugiau šiuo metu centralizuotai atliekamų funkcijų, pakeista Žemės įstatymo 22 straipsnio 9 dalis, nurodant, kad savivaldybėms, kaip valstybinės žemės patikėtinėms miestuose ir miesteliuose, suteikiama teisė servitutus nustatyti sandoriais.
19) VĮ Valstybinių miškų urėdija (patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą) turės teisę sudaryti sandorius dėl žemės servitutų, kai jų negalima nustatyti administraciniu aktu. Toks pakeitimas buvo parengtas ŽŪM Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 9 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-632 ir 2021-06-10 Vyriausybė pateikė Seimui, tačiau projektas nebuvo priimtas Seime, nes nuostatos dėl jaunųjų ūkininkų galimai prieštaravo Konstitucijai, bet nebuvo toliau svarstomi atskirai ir siūlymai dėl servitutų. 20) Siekiant užtikrinti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių ir jų buveinių apsaugą Saugomų teritorijų įstatyme yra numatyta galimybė sudaryti apsaugos sutartis, kuriose Vyriausybės įgaliotos institucijos su žemės savininkais ir valdytojais individualiai susitaria dėl kraštovaizdžio, gamtos vertybių apsaugos ir naudojimo priemonių nustatymo arba tvarkymo priemonių įgyvendinimo jų valdomoje žemėje. Tokiu būdu yra išsaugomos europinės svarbos gamtinės vertybės, atkuriama ir palaikoma gera jų būklė, taip pat tai padeda užtikrinti Buveinių ir Paukščių Direktyvose numatytų įsipareigojimų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje numatyti apribojimai dažnai traktuojami kaip kliūtis valstybinės žemės patikėtiniams (pvz., Valstybinei miškų urėdijai) sudaryti anksčiau minėtas sutartis, 7 straipsnio 8 dalis papildyta numatant, kad patikėjimo teise perduotiems valdyti miško žemės sklypams netaikomi apribojimai apsaugos sutartims, sudaromoms pagal Saugomų teritorijų įstatymą.
21) Žemės įstatymo pakeitimo 22 straipsnio 2 dalis papildyta numatant, kokias papildomai atvejais servitutai gali būti nustatyti administraciniu aktu. 22) Žemės įstatymo pakeitimo 22 straipsnyje numatyta, kad jei atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus servituto riba pasikeičia, žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys ir įgyvendinantys asmenys privalo informuoti viešpataujančio daikto savininką ir su pasikeitusia servituto riba susijusių žemės sklypų savininkus ar naudotojus. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (-us) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Ši norma neatspindi praktikoje dažno atvejo, kai teritorijų planavimo dokumentas yra patvirtintas seniau ir sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (-us) jau nebegali būti priimtas kartu su šio dokumento tvirtinimu. 23) Siekiant suderinti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies ir 17 straipsnio nuostatas su Žemės įstatymo nuostatomis, patikslinta Žemės įstatymo 27 straipsnis, priskiriant neveikiančias (senąsias) kapines konservacinės paskirties žemei;
24) Įstatymo projektu (Žemės įstatymo 34 ir 35 straipsniai) reglamentuojamos dvi informacinės sistemos: 1.
Žemės informacinė sistema bus skirta efektyviai planuoti, valdyti ir administruoti valstybinę žemę, elektroninėmis priemonėmis užtikrinti vieningą valstybinės žemės administravimo ir tvarkymo procesą ir valstybinės žemės patikėtinių įgyvendinimo funkcijas bei jų kontrolę, tvarkyti ir teikti naudotojams informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį. Žemės informacinę sistemą valdys Aplinkos ministerija,
2Naujai siūloma Žemės išteklių stebėsenos informacinė sistema bus skirta sistemingai stebėti, analizuoti ir prognozuoti šalies žemės išteklių naudojimo būklę, nustatyti pokyčius dėl antropogeninio poveikio, pagrįsti racionalaus žemės naudojimo ir aplinkos gerinimo priemones bei teikti reikiamą statistinę informaciją naudotojams. Ją valdys Žemės ūkio ministerija. Žemės informacinė sistema leis efektyviau valdyti valstybinę žemę, užtikrins vieningą valstybinės žemės administravimo ir tvarkymo procesą ir valstybinės žemės patikėtinių (tame tarpe ir savivaldybių) įgyvendinimo funkcijas, o Žemės išteklių stebėsenos informacinė sistema leis sistemiškai ir aiškiau vykdyti žemės išteklių stebėjimo priemones, užtikrins žemės išteklių stebėsenai aktualių duomenų rinkinių kaupimą bei tikslingiau teiks informaciją žemės ūkio ir kitiems naudotojams. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės informacinės sistemos tvarkytojas paskiriamas teisės aktu, kuriuo tvirtinami valstybės informacinės sistemos nuostatai. Atsižvelgiant į tai, Žemės įstatyme valstybės informacinių sistemų tvarkytojai neturėtų būti nurodomi.
Remiantis pirmiau minėta Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostata, Žemės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje ir 35 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti, kad Žemės informacinės sistemos ar Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojai būtų paskiriami šių valstybės informacinių sistemų nuostatuose. Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad biudžeto asignavimų valdytojai privalo naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose. Vadovaujantis šia nuostata, Žemės įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje ir 35 straipsnio 4 dalyje siūloma numatyti, kad Žemės informacinės sistemos ir Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojų funkcijos finansuojamos iš Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. Ši nuostata užtikrintų galimybę minėtų informacinių sistemų tvarkytojams jų funkcijoms vykdyti reikalingas lėšas paskirti tiesiogiai. 25) Žemės įstatymo pakeitimo VI skyrius papildytas 35¹ ir 35² straipsniais, nustatančiais prašymų ir skundų nagrinėjimo žemėtvarkos srityje tvarką, jų nenagrinėjimo ar nagrinėjimo nutraukimo atvejus.
26) Branduolinės energetikos objektams statyti (įrengti), eksploatuoti, eksploatavimui nutraukti ir radioaktyviųjų atliekų atliekynams prižiūrėti po uždarymo reikalingos teritorijos planuojamos ir šiose teritorijose esantys žemės sklypai turi būti paimami visuomenės poreikiams, vadovaujantis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nuostatomis, o ne Žemės įstatymo nuostatomis, atitinkamai patikslinta Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalis atsisakant atvejo;
27) Paimant žemę visuomenės poreikiams neatsižvelgiant į tai, pagal kokį įstatymą vykdomos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, žemės savininkas neturėtų atsidurti skirtingoje (blogesnėje) padėtyje.
Žemės įstatymo pakeitimo 46 straipsnis papildytas 10 dalimi, nustatant, kad po žemės padalijimo liekantiems, visuomenės poreikiams nepaimamiems žemės sklypams taikomos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos;
28) Nuo 2024-01-01 įsigaliosiančioje įstatymo redakcijoje atskirtos žemės naudojimo valstybinės priežiūros sąvoka nuo valstybinės žemės patikėtinių kontrolės sąvokos 2 straipsnyje įvedant naują sąvoką: Valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolė – Valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolė - įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuota valstybinės žemės patikėtinių veiklos priežiūra, kuria siekiama užtikrinti tinkamą valstybinės žemės naudojimą, identifikuojant teisės aktų pažeidimus valstybinės žemės pateiktiniams sudarant sandorius ar priimant administracinius sprendimus, susijusius su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu;
29) Atsisakyta nuo 2024-01-01 įsigaliosiančios redakcijos 36¹ straipsnio 5 dalies nuostatų, numatančių NŽT išankstinę savivaldybės administravimo subjektų rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą.
Žemės įstatymo pakeitimo 46 straipsnis papildytas 10 dalimi, nustatant, kad po žemės padalijimo liekantiems, visuomenės poreikiams nepaimamiems žemės sklypams taikomos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos;
28) Nuo 2024-01-01 įsigaliosiančioje įstatymo redakcijoje atskirtos žemės naudojimo valstybinės priežiūros sąvoka nuo valstybinės žemės patikėtinių kontrolės sąvokos 2 straipsnyje įvedant naują sąvoką: Valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolė – Valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolė - įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuota valstybinės žemės patikėtinių veiklos priežiūra, kuria siekiama užtikrinti tinkamą valstybinės žemės naudojimą, identifikuojant teisės aktų pažeidimus valstybinės žemės pateiktiniams sudarant sandorius ar priimant administracinius sprendimus, susijusius su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu;
29) Atsisakyta nuo 2024-01-01 įsigaliosiančios redakcijos 36¹ straipsnio 5 dalies nuostatų, numatančių NŽT išankstinę savivaldybės administravimo subjektų rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą. 30) Atsisakyta papildomos patikėtinių kontrolės dėl valstybinės žemės, perduotos naudoti patikėjimo teise, sandorius, kurių žemės ploto ir (ar) vertės kriterijai atitinka Vyriausybės nustatytuosius derinimo;
31) Patikslinta Žemės įstatymo VI¹ skyriaus (įsigaliosiančio nuo 2024-01-01) taikymo sritis, numatant visų valstybinės žemės patikėtinių, valstybinę kontrolę, kurią pavesta vykdyti NŽT;
32) Žemės paėmimo visuomenės poreikiams, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nuostatos, numatančios galimybę pranešimus ir informaciją žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams, susijusią su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, siųsti per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, integruotos į Žemės įstatymo pakeitimo 46 straipsnį.
33) Žemės įstatymo pakeitimo 47 straipsnyje detalizuoti atvejai, kuomet žemės sklype, paimame visuomenės poreikiams, yra statinių ir (ar) įrenginių bei numatyta galimybė sudaryti sąlygas fiziniams asmenims naudotis visuomenės poreikiams paimtais statiniais ir (ar) įrenginiais iki statybos leidžiančio dokumento išdavimo. 34) Suvienodintos įstatymų nuostatos ir papildytas Žemės įstatymo VIII skyrius, reglamentuojant, kad valstybės institucija, suinteresuota žemės paėmimu visuomenės poreikiams, galėtų įgalioti savo reguliavimo srities įmones, įstaigas, akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves, atlikti tam tikras procedūras. Taip pat nuostatos dėl procedūros dėl statinių esančių visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype valdymo, atitinkamo subjekto patikėjimo teisės statinius ir (ar) įrenginius įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, nes praktikoje susiduriama su atvejais, kai nėra aiškiai reglamentuoti atvejai, kai visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas su jame esančiais statiniais (statinio dalimi). 35) Žemės įstatymas papildytas 66 straipsniu dėl Žemės įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo atlikimo.
36) Žemės įstatymo pakeitimo įgyvendinamosiose nuostatose numatoma, kad savivaldybės, kuriose nebus baigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, nuo 2024-01-01 tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis, neturės teisės perduoti valstybinės žemės tretiesiems asmenims, kol nebaigs nuosavybės teisių grąžinimo procedūrų. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas
1) Nuo 2024-01-01 žemės naudojimo valstybinės priežiūros (buvo kontrolė) ir žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros funkcijas perdavus iš NŽT į VTPSI, keičiamas įstatymo pavadinimas iš Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo į Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymą (toliau – Priežiūros įstatymas). Šis įstatymas dėstomas nauja redakcija. 2) Priežiūros įstatyme reglamentuota ir suteikta teisė pareigūnams, vykdantiems žemės naudojimo valstybinę priežiūrą:
Taikant analogiją su galiojančiomis kitų įstatymų nuostatomis, pavyzdžiui, Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 8 dalimi, 42¹ straipsnio 8 dalimi, Elektroninių ryšių įstatymo 84 straipsnio 6 dalimi, kuriose numatyta Lietuvos banko, Ryšių reguliavimo tarnybos teisė per 72 val. gauti teismo leidimą atlikti tam tikrus veiksmus, įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios teismo leidimų pateikti į tikrinamas teritorijas išdavimo procesą;
Teritorijų planavimo įstatymas Siekiant įstatymų suderinamumo, parengtas su keičiamų įstatymų (Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo) nuostatomis susijęs Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) pakeitimo projektas. Atsižvelgus į tai, ir į tai, kad TPĮ reglamentuoja teritorijų planavimo dokumentų (ne žemės valdos projektų) rengimo procesą, TPĮ pakeitimo projekte siūloma atsisakyti su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais susijusių nuostatų, TPĮ nustatytą teisinį reguliavimą, kurio nėra Žemės įstatyme (TPĮ įtvirtintus atvejus, kai šie projektai nerengiami) perkeliant į Žemės įstatymo 40 straipsnį. TPĮ pakeitimo projektu siūloma suderinti TPĮ ir kartu teikiamo Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas dėl VTPSI funkcijų, visų teritorijų planavimo dokumentų rengimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. TPĮ pakeitimo projekte papildytas TPĮ įtvirtintas teritorijų planavimo proceso reglamentavimas ir nustatyta, kad, kai teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminas pasibaigia teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo tvirtinimo stadijoje (kai teritorijų planavimo dokumentas pateikiamas tvirtinti), šių sąlygų pratęsti ar išduoti naujų nereikia, o tvirtinanti institucija turi teisę patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo
1) Vadovaujantis Teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl teisės aktų rengimo rekomendacijų“, 141 dalimi, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas dėstomas nauja redakcija. 2) Praktikoje susiduriama su atvejais, kai dėl žemės sklypus pageidaujančių pirkti asmenų piktnaudžiavimo, kai išreiškę valią įsigyti parduodamą žemės sklypą asmenys neatvyksta pas notarą sudaryti sandorio, tokiu būdu kai asmuo, ketinantis perleisti žemės sklypą ne pats jį parduoda pasirinktam pirkėjui, o pirkėjas jam yra „parenkamas“ ar „paskiriamas“, susitarti dėl sandorio sąlygų taip pat yra sudėtinga (pvz. kas mokės notaro išlaidas). Taip sukuriamas perteklinis biurokratinis procesas, kai NŽT siunčia pranešimus, renka informaciją, išdavinėja pažymas, asmuo laukia (bendrai vos ne pora mėnesių), rezervuojasi preliminarų laiką vizitui pas notarą, o sandoris dažnu atveju taip ir neįvyksta. NŽT atlieka „paštininko“ funkciją už kurią nėra tinkamai atlyginama, nes sumokama suma yra simbolinė ir nekompensuoja valstybės tarnautojų laiko padedant asmenims parašyti prašymus (pranešimus), pranešimų siuntimo, bendravimo telefonu, nes dažnu atveju asmenys ne po vieną kartą domisi, ar atsirado „pirkėjas“, kai tuo tarpu gal netgi turi potencialų pirkėją, bet dėl nustatyto teisinio reguliavimo negali parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo net ir tolimam giminaičiui, jei jis nepatenka į asmenų turinčių pirmenybės teisę eilę. Akivaizdu, kad galiojantis teisinis reguliavimas tik didina biurokratinę naštą piliečiams, institucijoms, bet nesukuria tokios naudos, kurios buvo siekiama tokį reguliavimą nustatant. Per 2022 metus išduotos 27 558 pažymos dėl asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties žemę.
Atsižvelgiant į tai patikslinta pirmenybės teisės suteikimo atvejai, atsisakant pirmenybės teisės deklaravusiems gyvenamą vietą parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo savivaldybės teritorijoje asmenims ir numatant, pirmenybę asmenims nuosavybės teise turintiems žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu ir atitinka įsiterpusiam valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotui nustatytus kriterijus. 3) Siekiant užtikrinti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme numatytų tikslų, įstatymo 3 straipsnis patikslintas detalizuojant susijusių asmenų nustatymą juridinių asmenų susietumo nustatymo atvejams. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas
1) Siekiant operatyvesnio ir efektyvesnio žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus proceso, įstatymo 3 straipsnio 3 dalis papildyta 3 punktu dėl papildomų subjektų įtraukimo įgyvendinant projektus galimybės.“
2) Įstatymo pakeitimo projekte 7 straipsnis papildytas 5, 6, 7, 8, 9 dalimis, kuriose numatomos procedūros dėl statinių esančių visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype valdymo, atitinkamo subjekto patikėjimo teisės statinius ir (ar) įrenginius įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, nes praktikoje susiduriama su atvejais, kai nėra aiškiai reglamentuoti atvejai, kai visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas su jame esančiais statiniais (statinio dalimi).
3) Įstatymo pakeitimo projekte 7 straipsnis papildytas 10 dalimi, numatant, kad visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esantys statiniai ir (ar) įrenginiai jų patikėtinio sprendimu iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo projektą įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka gali būti suteikti laikinai naudotis fiziniam asmeniui (-ms), iš kurių šie statiniai ir (ar) įrenginiai buvo paimti visuomenės poreikiams.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas
1) Atkūrimo įstatymo 21 straipsnis keičiamas numatant galimybę atlyginti lygiaverčiu kitos paskirties lygiaverčiu žemės plotu ne terminuotai, o iki reformos pabaigos,;
2) Atkūrimo įstatymo 21 straipsnis keičiamas, numatant, kad savivaldybėse, kuriose nebaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ir nėra galimybės atkurti nuosavybę kitais būdais, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas, galimas atlyginimas lygiaverčiu kitos paskirties žemės sklypu (plotu);
3) savivaldybių administracijos savivaldybėse, kuriose nebaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros iki 2023 m. gruodžio 31 d., turi baigti žymėjimą kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) natūra grąžintiną žemę ir, atlikus šį žymėjimą, savivaldybės meras turi priimti sprendimą, kad žymėjimas kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) natūra grąžintintą žemę baigtas, nurodydamas, kad nebėra natūra grąžintinos laisvos žemės.
Siekiant efektyviai užbaigti reformą Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalis tikslinama „Jeigu mieste suformuotų naujų žemės sklypų bendras plotas yra toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar jo dalį, tačiau šie piliečiai, Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn, piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais.
Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.“ Nuosavybės teisių į turėtą žemę atkūrimo procesas kaimuose ir miestuose, išskyrus Vilniaus miesto ir Trakų rajono savivaldybes, yra užbaigtas. 2023 m. gegužės 1 d. NŽT duomenimis, Vilniaus mieste piliečių nuosavybės teisės į turėtą žemę atkurtos 71,73 proc. piliečių (skaičiuojant pagal prašymuose nurodytą plotą). Nuosavybės teisės į turėtą žemę turi būti atkurtos iš viso 2637 piliečiams į 1499 ha plotą. Vilniaus mieste gauti naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai pageidauja 1 223 piliečiai (845 piliečiai pageidauja gauti naują žemės sklypą, 378 piliečiai – naują lygiavertį žemės sklypą (valstybė atlygina piliečiams už negrąžinamą natūra, valstybės išperkamą žemę).
2023 m. NŽT ir Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, po iki 2023-05-03 įvykusio Perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai bei kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdžio, liko neišdalinti 378 žemės sklypai, kurių bendras plotas – 162,3059 ha (šis žemės sklypų skaičius gali kisti, kadangi piliečiai atsisako pasirinktų žemės sklypų). Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2023 m. perdavė NŽT 99 naujus žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti, tačiau jie neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Šie sklypai galėtų būti siūlomi piliečiams rinktis nuosavybės teisėms atkurti tik pabaigus teisės aktuose įtvirtintas procedūras. Dėl šių priežasčių daroma prielaida, kad Vilniaus mieste nuosavybės teisių atkūrimui galimi paskirstyti 477 nauji žemės sklypai. Skaičiuojama, kad šiuo metu Vilniaus mieste dar trūksta 432-jų naujų žemės sklypų. Per 2023 m. Vilniaus miesto savivaldybė suprojektavo 19 natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų 5,4787 ha plote (iš jų – 13 (4,6496 ha bendro ploto) rėžiniuose kaimuose). Be to, praktikoje yra atvejų, kai prašoma atkurti nuosavybės teises į itin mažo dydžio žemės plotą, tačiau racionalaus žemės naudojimo prasme apskritai nebūtų galimybių suformuoti tokio dydžio atskirų žemės sklypų. Minėtos objektyvios priežastys daro neigiamą įtaką bendrai nuosavybės teisių atkūrimo procesų baigčiai. Siūlomais Įstatymų pakeitimais siekiama esamoje situacijoje piliečiams, kuriems nuosavybės teisės turi būti atkurtos, užtikrinti realią pasirinkimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo galimybę bei kuo greičiau užbaigti visos valstybės mastu nuosavybės teisių atkūrimo procesus.
Geodezijos ir kartografijos įstatymas
1) Geodezijos ir kartografijos įstatymo 14 straipsnis papildytas geodezininko veiklos pažeidimus kvalifikuojant suteikti galimybę nustatyti mažareikšmius pažeidimus, juos diferencijuojant pagal padarytą žalą ir jos dydį. 2) Suvienodinta Nekilnojamojo turto kadastro ir Geodezijos ir kartografijos įstatymų nuostatos dėl Nekilnojamo turto kadastro įstatyme nustatyto 5 metų senaties termino ir atitinkamai papildytas Geodezijos ir kartografijos įstatymo 14 straipsnis. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas
1) Seimo kontrolierės 2022-04-19 pažymoje Nr. 4D-2022/1-423 „Dėl poreikio tobulinti teisinį reglamentavimą siekiant, kad nebūtų pažeidžiamos asmenų teisės žemės sklypų kadastrinių matavimų tikslinimo proceso metu“ pateikta rekomendacija patobulinti teisinį reglamentavimą nustatant aiškų su Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žymimais žemės sklypais besiribojančių žemės sklypų planų tikslinimo procesą, garantuojantį asmenų, kuriems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų planai turi būti tikslinami dėl atsakingų institucijų tarnautojų arba kadastrinius matavimus atlikusių matininkų netinkamų veiksmų (neveikimo), teisių užtikrinimą. NTKĮ 9 straipsnio 4 dalies 4 punktą papildytas atveju, kad dėl atsakingų valstybės tarnautojų ir /ar matininko netinkamo veikimo Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti neteisingi žemės sklypo kadastro duomenys pakeičiami (ištaisomi) be žemės sklypo savininko prašymo NT kadastro nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
2) Nacionalinė žemės tarnyba, vykdydama jai Lietuvos Respublikos įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu[⁹] pavestus uždavinius, susiduria su situacijomis, kada sprendžiami klausimai, susiję su nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustatančių asmenų (matininkų) veiklos vertinimu, ir turi būti priimami sprendimai dėl matininko ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų veiklos pažeidimo sudėtingumo ir taikytinos poveikio priemonės skyrimo, o šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra aiškiai reglamentuotos matininkų pažeidimų rūšys bei konkrečių poveikio priemonių taikymo atvejai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme detalizuota kadastro duomenis nustatančių asmenų (matininkų) ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų veiklos pažeidimų rūšys ir poveikio priemonių taikymo atvejai:
1pakeistas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnis ir nustatyta 3 rūšių matininko veiklos pažeidimus – mažareikšmį, nešiurkštų ir šiurkštų pažeidimus, juos diferencijuojant pagal padarytą žalą ir jos dydį;
2papildytas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnis nuostatomis, reglamentuojančiomis pažeidimų tyrimų principus, nustatyta, kad matininkui poveikio priemonė už padarytą pažeidimą skiriama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes;
3patikslintas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnis ir aiškiai nurodyta, už kokius matininko veiklos pažeidimus turėtų būti taikoma poveikio priemonė – matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas.
3) Kadangi Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nenustatyta skundų /prašymų nagrinėjimo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo srityje tvarka, siūlome papildyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnį nuostatomis, nustatančiomis tokių prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarką. Minėti prašymai ir skundai nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo srityje išnagrinėti bus pateikiami Vyriausybės įgaliotai institucijai – Nacionalinei žemės tarnybai. Statybos įstatymas Patikslintos Statybos įstatymo nuostatos, dėl patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės patikėtinio sutikimų ir reikiamų suderinimų teikimo Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Geležinkelių transporto kodeksas.
Pakeisti 23¹ straipsnį atsisakant galimybės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui išnuomoti nenaudojamus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai vykdyti valstybinės žemės sklypus, pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, valstybės biudžetas negauna pajamų iš valstybės turto valdymo. Valstybinė žemė turi būti naudojama ir ja turi būti disponuojama atsižvelgiant į visuomenės interesą racionaliai naudoti žemę: „Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai“ (Žemės įstatymo 7 straipsnio 17 dalis). Žemės, kaip riboto ištekliaus, tinkamas naudojimas yra žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas; jos, kaip gamtos ištekliaus, racionalaus naudojimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 30 d. nutarimai). Valstybės pareiga užtikrinti, kad žemė būtų naudojama racionaliai, kad ji būtų saugoma, kyla inter alia iš Konstitucijos 54 straipsnio nuostatų <...> (2006 m. kovo 30 d. Konstitucinio teismo nutarimas). Nuo to momento, kai priimamas sprendimas viešosios infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdytą valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą parduoti aukcione ir šis turtas perduodamas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, tokiam nekilnojamajam turtui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas, nenaudojamas viešosios infrastruktūros valdytojo veikloje, turi būti perduotas įstatymų nustatytam patikėtiniui.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 str. įtvirtinti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai:
1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą;
2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei;
3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas;
4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais”. Sutinkamai su to paties Įstatymo 2 str. 1 d., disponavimas turtu apibrėžiamas, kaip „teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę”. Siūlomi įstatymų pakeitimo projektai nukreipti ne į restrospektyvų istoriškai susiklosčiusių individualizuotų ar pavienių atvejų (pavyzdžiui, kaip Susisiekimo ministerijos 2022-03-22 rašte Nr.
2-1085 nurodytų: „Valdytojas šiuo metu yra išnuomojęs 81 valstybinės žemės sklypo dalį asmenims, kurie yra įgiję atitinkamus nekilnojamojo turto objektus šiuose valstybinės žemės sklypuose, panaikinus Valdytojui teisę išnuomoti šiems asmenims valstybinės žemės sklypus, reikalingus jų turimiems nekilnojamojo turto objektams eksploatuoti, Valdytojas turės suformuoti 81 naują valstybinės žemės sklypą“) reguliavimą, bet į perspektyvų bendrą nacionalinį skaidresnį valstybinės žemės valdymą ir naudojimą ateityje. Klausimai dėl pavienių sutarčių, jų tęstinumo spręstini pačių jų šalių sutarčių ir galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekse įtvirtintą daiktinių teisių institutą, su daiktu susietus įsipareigojimus t. y. daiktinių teisių suvaržymus bei jų perleidimo taisykles. Siūlomais teisinio reguliavimo pakeitimais siekiama didinti valstybinės žemės teisinių santykių apibrėžtumą, numatyti aiškesnį teisinį reglamentavimą, atsižvelgti į su sėkmingu žemės administravimu susijusius požymius, pavyzdžiui, saugumą dėl žemės valdymo ir naudojimo teisių, apribojimų nustatymo; aiškumo, paprastumo dėl žemės kaip sandorio objekto charakteristikos ir dokumentacijos, aiškių susijusių veiksmų ir procedūrų; efektyvumo atliekant procedūras, atsakomybės; skaidrumo numatant sąžiningus įkainius, mokesčius ar susijusias prievoles; viešumo, užtikrinančio vienodą prieigą prie informacijos suinteresuotiesiems, ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad dar Valstybės kontrolės audito 2016 m. spalio 10 d. ataskaitoje Nr. VA-P-10-6-18 „Valstybinės žemės valdymas įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo programą“ buvo nurodyta, kad apskritai „valstybinės žemės naudojimas lengvatinėmis sąlygomis neužtikrina maksimalios naudos visuomenei”.
Atlikto audito rezultatai parodė, kad praktikoje yra atvejų, kai valstybinė žemė nuomojama nevykdomiems valstybei svarbiems ekonominiams projektams, privatūs asmenys pelnosi iš lengvatinėmis sąlygomis jiems išnuomotos valstybinės žemės, valstybei atlyginama ne už visą parduotą žemę ir pan. Atsižvelgus į tai, daroma prielaida, kad siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai tiesiogiai ir netiesiogiai prisidės prie nuoseklesnio valstybinės žemės naudojimo ir valdymo, skaidresnės apskaitos, nes sprendimus dėl valstybinės žemės teisinio statuso priimtų šioje srityje nuoseklią ir vieningą praktiką vystyti įgaliota institucija, o ne ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo – akcinė bendrovė „LTG Infra“, kurios įstatuose[¹⁰] įtvirtinta, kad „bendrovės veiklos objektas – viešosios geležinkelių infrastrukūros techninė priežiūra, atnaujinimas ir plėtra, geležinkelių transporto eismo reguliavimas ir minimaliojo prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketo ir susijusių paslaugų teikimas“, Bendrovės veiklos tikslai atskirai nesiejami su veiklai nereikalingos ar nenaudojamos valstybinės žemės valdymu, naudojimu, papildomomis funkcijomis. Taigi sprendimus dėl Valdytojo veiklai nenaudojamos valstybinės žemės ar jos dalies statuso, ekonomiškai efektyvesnio valstybinės žemės (valstybės turto) valdymo ir naudojimo turėtų priimti įgaliota institucija pagal kompetenciją, o ne vienašališkai Valdytojas, kuris pirmiausia turi siekti tikslų, įstatuose numatytų tiesiogiai (verslo augimo, naudos akcininkui ir pan.).
Žemės reformos įstatymas, Nekilnojamojo turto registro įstatymas, Želdynų įstatymas, Vandens įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas, Administracinių nusižengimų kodeksas patikslinti teisinio aiškumo, teisinės technikos, teisės aktų nuostatų suderinimo prasme. Visi įstatymų pakeitimų projektai suderinti pagal 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojusį naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymą, numatantį esminius vietos savivaldos modelio pokyčius. Apibendrinant, įstatymų pakeitimų projektais sprendžiamos problemos ir priėmus siūlomus pakeitimus laukiami teigiami rezultatai:
1Servitutus sandoriais galės nustatyti:
o savivaldybės, kaip valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose patikėtinės (valdytojos); o VĮ Valstybinių miškų urėdija (patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka). 2. Savivaldybės, kaip valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose patikėtinės (valdytojos), išduos visų rūšių sutikimus, vykdys įvairius derinimo procesus, suteikiama galimybė pritarti projekto sprendiniams vienu pritarimu. 3.
3Siekiant veiksmingesnės žemės naudojimo valstybinės priežiūros – pareigūnams, atliekantiems žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, suteikiama teisė duoti privalomuosius nurodymus dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo bei netrukdomai patekti į tikrinamas teritorijas, atlikti neplaninius žemės naudojimo patikrinimus iš anksto neįspėjus. 4. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo:
o žemės naudojimo valstybinę priežiūrą teisiškai reglamentuoti numatoma Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, kurio pavadinimas atitinkamai tikslinamas ir keičiamas į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymas; o Žemės įstatyme vartojama nauja valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolės sąvoka; o vietoje žemės naudojimo valstybinės kontrolės sąvokos vartojama žemės naudojimo valstybinės priežiūros sąvoka. 5. Sprendžiant žemės sklypų „be privažiavimo“ problemą, numatoma, kokiais atvejais žemės sklypams, į kuriuos nėra suprojektuoto privažiavimo ir kuriems nenustatyti servitutai, servitutai gali būti nustatomi supaprastinta tvarka. 6. NŽT suteikiama teisė nustatyti servitutus (kelio servitutą, servitutą – teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas)) administraciniu aktu ir kitų subjektų patikėjimo teise valdomiems žemės sklypams. 7.
7Siekiant racionalaus valstybinės žemės naudojimo:
o suteikiama teisė išsinuomoti valstybinės žemės sklypus statiniams, kurių paskirtis neatitinka žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, eksploatuoti ir nustatomas terminas, per kurį statinių savininkas turėtų pakeisti išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą arba statinio paskirtį; o Žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos:
1) prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, turi būti griaunami;
2) prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų apleistų statinių ir (ar) įrenginių, išskyrus atvejus, kai pateikiamas statybą leidžiantis dokumentas. 8. Siekiant sumažinti apleistų statinių skaičių, suteikiama teisė išsinuomoti valstybinės žemės sklypus prie apleistų statinių, nustatant terminą, per kurį statiniai turi būti sutvarkyti, kad juos būtų galima naudoti pagal paskirtį. 9.
9Siekiant atleisti nuo atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje mokėjimo, nustatomos šios išimtys:
1) pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
2) siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams; komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus;
3) atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams, kai jie vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;
4) statomiems, rekonstruojamiems inžineriniams statiniams, skirtiems šiame žemės sklype pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti).
Siekiant atleisti nuo atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje mokėjimo, nustatomos šios išimtys:
1) pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
2) siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams; komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus;
3) atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams, kai jie vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;
4) statomiems, rekonstruojamiems inžineriniams statiniams, skirtiems šiame žemės sklype pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti). 10.
10Numatoma, kad atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius apskaičiuos savivaldybių merai. 11. Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, turės teisę atleisti subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnyje nustatyto atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą. Šiems atvejams priimamas savivaldybės taryba savo sprendimu, nustatys atskirą tvarką ir kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas. 12. Informacija, susijusi su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, žemės savininkams ir (ar) naudotojams, bus siunčiama per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą. 13. Siekiant aiškesnio ir efektyvesnio žemės paėmimo visuomenės poreikiams proceso:
o sudaromos sąlygos fiziniams asmenims naudotis visuomenės poreikiams paimtais statiniais ir (ar) įrenginiais iki bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas; o žemės savininkas turės teisę pasirinkti, kad žemės sklypas, kurio negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar būdą, po padalijimo liktų jo nuosavybėje arba būtų perduodamas visuomenės poreikiams; o valstybės institucija turės teisę įgalioti savo reguliavimo srities subjektą atlikti dalį žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų; o žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms atlikti numatomi papildomi finansavimo šaltiniai, suteikiama teisė procedūras finansuoti iš projekto lėšų (ne tik iš valstybės lėšų). 14.
14Siekiant efektyviau ir kokybiškiau pabaigti nuosavybės teisių grąžinimo procedūras:
o savivaldybėse, kuriose nebaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, numatoma suteikti galimybę nuosavybės teisėms atkurti skirti ne tik sklypus individualiai statybai, bet ir kitai ūkinei-komercinei veiklai; o savivaldybės, kuriose nebus baigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis, neturės teisės valstybinės žemės perduoti tretiesiems asmenims, iki baigs nuosavybės teisių grąžinimą; o savivaldybių administracijos savivaldybėse, kuriose nebaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros iki 2023 m. gruodžio 31 d., turi baigti žymėjimą kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) natūra grąžintiną žemę ir, atlikus šį žymėjimą, savivaldybės meras turi priimti sprendimą, kad žymėjimas kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) natūra grąžintintą žemę baigiamas, nurodydamas, kad nebėra natūra grąžintinos laisvos žemės. 15. Numatoma, kad įstatymų pakeitimais taip pat bus sprendžiami šie klausimai: o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų keitimo; o prašymų ir skundų nagrinėjimo žemėtvarkos srityje tvarkos nustatymo; o specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų valstybinės priežiūros (patikrinimo) funkcijų perdavimo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai; o galimybės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui išnuomoti patikėjimo teise valdomus valstybinės žemės sklypus panaikinimo; o galimybės pirmumo teise įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių (asmenims, deklaravusiems gyvenamą vietą parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo savivaldybės teritorijoje); o priemonių nustatymo, taikant atsakomybę matininkams; o sąvokų nustatymo ir tikslinimo, įstatymų nuostatų suvienodinimo; o kiti. Želdynų įstatymas. Želdynų įstatymo 2 str.
Želdynų įstatymo 2 str. 18 d. nustatyta, kad žaliąsias jungtis sudaro želdynai, pavieniai želdiniai ir vertikaliųjų ir (ar) stogo želdinių visuma. Želdynų įstatymo 8 str. 3 d. nustatyta, kad priklausomųjų želdynų plotų norma gali būti kompensuojama tik vertikaliuoju pastatų apželdinimu, t.y. priimant Želdynų įstatymo naują redakciją, į šią įstatymo dalį buvo neįtraukta svarbi želdinių sistemos dalis, reikalinga pilnavertiškam miestų žaliosios infrastruktūros sukūrimui (pastatų ir aplinkos oro temperatūros mažinimui, kritulių nuotėkio kontroliavimui, žmonių gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimui). Dabar galiojanti nuostata dėl priklausomųjų želdynų normos kompensavimo tik vertikaliaisiais sienų želdynais nesukuria paskatos didinti želdinių kiekio apželdinant pastatų stogus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Želdynų įstatymo 8 straipsnio nuostata patikslinta. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus siūlomų įstatymų pakeitimus, neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai ar viešajam administravimui nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymų projektais keičiamų funkcijų ir atsakomybių perskirstymas, užtikrinant sprendimų priėmimo ir kontrolės funkcijų atskyrimą, sprendimus priimančių institucijų kompetenciją bei atsakomybę, taip pat kitas projektuose numatytas priemones, sumažins ar iš esmės eliminuos galimybes pasireikšti korupcijai žemės valdymo ir naudojimo srityje. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Pagal Ūkio subjektų administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimo metodiką buvo vertintas Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr.
I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo projektų sukeliamas ūkio subjektams administracinės naštos pokytis. Įvertinus prognozuojama, kad administracinė našta padidėtų matininkams /geodezininkams, kuriems nustatomas įpareigojimas informuoti viešpataujančiojo daikto savininką ir su pasikeitusia servituto riba susijusių žemės sklypų savininkus ar naudotojus dėl poreikio tikslinti šių žemės sklypų matavimus reikalavimas, jei atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus servituto riba pasikeičia (apie 23 163 eur.). Taip pat apskaičiuota, kad administracinė našta sumažės įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams (apie 886 eur.), inžinerijos specialistams (apie 22338 eur. ir apie 2182 eur.). Pagal Ūkio subjektų administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimo metodiką buvo vertintas Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo projektų sukeliamas ūkio subjektams administracinės naštos pokytis. Pasitelkus ekspertinį vertinimą prognozuojama, kad administracinė našta padidėtų matininkams /geodezininkams, kuriems nustatomas įpareigojimas informuoti viešpataujančiojo daikto savininką ir su pasikeitusia servituto riba susijusių žemės sklypų savininkus ar naudotojus dėl poreikio tikslinti šių žemės sklypų matavimus reikalavimas, jei atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus servituto riba pasikeičia (preliminariai skaičiuojama apie 23 163 eur. padidėjimą).
Taip pat apskaičiuota sumažinama administracinė našta, kad teikiamomis Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo projektų nuostatomis, kuriomis siūloma: -tikslinti neteisingus žemės sklypo duomenis dėl atsakingų valstybės tarnautojų ir /ar matininko netinkamo veikimo bus galima be žemės sklypo savininko prašymo (administracinė našta įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams sumažinama apie 885 eur.),
Prognozuojama, kad administracinė našta kiekvienais metais bus sumažinta apie 25405 eur.
Įgyvendinus šių įstatymų pakeitimų projektų nuostatas, bus sudaromos palankesnės sąlygos ilgalaikei ir darniai ekonomikos plėtrai, skatinama naujų investicijų pritraukimas, užtikrinama sklandesnis projektų įgyvendinimas, sudaromos stabilios ir patikimos sąlygos vystyti perspektyvius, ilgalaikius, ekonomiškai ir kitais požiūriais vertingus projektus, aiškesnis teisinis reguliavimas, sąlygojantis nuoseklios, tęstinės žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo galimybes, prisidės prie teisinio tikrumo ir apibrėžtumo didinimo. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
9Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymų projektus, nereikės priimti ar keisti kitų įstatymų, taip pat nereikės pripažinti teisės aktų netekusiais galios. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai derinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus Įstatymų projektus, Vyriausybė turės pakeisti ir (ar) priimti jų kompetencijai priskirtus įgyvendinamuosius teisės aktus:
11999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“;
21999 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“;
31997 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“;
42003 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“;
52004 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 1443 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“;
62008 m. sausio 23 d. nutarimą Nr.
81 „Dėl Nacionalinės žemės konsolidacijos strategijos patvirtinimo“;
71999 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“;
82000 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. 925 „Dėl Valstybinės žemės sklypų perdavimo neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų pardavimo aukcione“;
91993 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 182 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės sklypų įsigijimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“;
102002 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 1418 „Dėl Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių patvirtinimo“;
112005 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“;
121998 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“;
132000 m. liepos 5 d. nutarimą Nr. 793 „Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio įgyvendinimo tvarkos“;
142005 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 697 „Dėl Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“;
152017 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 1036 „Dėl Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašo patvirtinimo“;
162000 m. birželio 27 d. nutarimą Nr.
730 „Dėl Piliečių, kuriems atlyginama pinigais už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, ir piliečių, kuriems atlyginama pinigais, kai jie atsisako perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai mieste, sąrašų sudarymo ir atlyginimo tvarkos aprašo“;
171995 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių patvirtinimo“;
181996 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 475 „Dėl Žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo taisyklių patvirtinimo“;
192002 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. 241 „Dėl Asmenų lėšomis atliekamų Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“;
202003 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 925 „Dėl Valstybinės žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams taisyklių patvirtinimo“;
211999 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1073 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“;
221998 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 738 „Dėl žemės, įsigytos pagal Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio įstatymą ar asmeniniam ūkiui, pardavimo“;
231994 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“;
242002 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“;
252004 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“;
262005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą Nr. 924 „Dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“;
272004 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr.
1541 „Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“;
282001 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 1171 „Dėl Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“;
292003 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“;
302007 m. lapkričio 21 d. nutarimą Nr. 1257 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų nuomos ne miškų ūkio veiklai organizuoti“;
312007 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1369 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
322011 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 1348 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo“;
332014 m. vasario 5 d. nutarimą Nr. 97 „Dėl Atlyginimo asmenims už valstybės nuosavybėn paimtą žemės ūkio paskirties ar miškų ūkio paskirties žemę taisyklių patvirtinimo“;
342015 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 1250 „Dėl Bendros miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) visų nuosavybės formų miškuose tvarkos aprašo patvirtinimo“;
352014 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 208 „Dėl Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės perdavimo valdyti, naudoti ir ja disponuoti turto patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui tvarkos aprašo patvirtinimo ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių užimamos valstybinės žemės perdavimo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui valdyti, naudoti ir ja disponuoti turto patikėjimo teise“;
362000 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“;
372010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą Nr.
1170 „Dėl valstybės sienos tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos demarkavimo geodezijos ir kartografijos darbų vykdymo 2010 metų programos patvirtinimo“;
382010 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“;
392010 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 1853 „Dėl Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
402008 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 231 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1805 „Dėl Geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;
412005 m. spalio 21 d. nutarimą Nr. 1128 „Dėl Žemės išteklių naudojimo stebėsenos (monitoringo) taisyklių patvirtinimo“;
422004 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 1597 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, gretutinės zonos, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo ribų patvirtinimo ir pavedimo ministerijoms ir Vyriausybės įstaigoms parengti reikiamus teisės aktus“;
432004 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. 1559 „Dėl Lietuvos valstybinio geodezinio pagrindo tobulinimo ir Lietuvos teritorijos, ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo Baltijos jūroje kartografavimo 2005-2009 metų programos patvirtinimo“;
442004 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1290 „Dėl Kvalifikacijos pažymėjimų žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“;
452017 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 1036 „Dėl Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
462002 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 1805 „Dėl Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“;
472002 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr.
1748 „Dėl Urbanizuotų teritorijų stambaus mastelio kartografavimo 2003-2007 metų programos patvirtinimo“;
482017 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. 766 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatų patvirtinimo“;
492001 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 709 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsteigimo“;
502000 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. 1114 „Dėl Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“;
511997 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“;
521996 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 721 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatų patvirtinimo“;
531996 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. 651 „Dėl Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“;
542013 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 215 „Dėl georeferencinio pagrindo kadastro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veikimo pradžios nustatymo“;
552004 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“;
562018 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 725 „Dėl Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos patvirtinimo“;
572019 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 1248 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo“;
582021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą Nr.
680 „Dėl Lietuvos Respublikos fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymo įgyvendinimo“;
592014 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“;
602020 m. liepos 16 d. nutarimą Nr. 798 „Dėl administracinės paskirties ir kitos paskirties valstybės nekilnojamojo turto ir jam priskirtų valstybinės žemės sklypų ir ilgalaikio materialiojo turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais centralizuotai“;
612013 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. 662 „Dėl Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybinio registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veikimo pradžios nustatymo, taip pat kitų su tuo susijusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pakeitimo“;
622012 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“;
632018 m. gruodžio 27 d. nutarimą Nr. 1415 „Dėl Žemės valdos projektų valstybinės priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo;
642014 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 1178 „Dėl Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo patvirtinimo“;
652018 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 126 „Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų atlikimo centralizuotai“;
662019 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 1252 „Dėl bendrų viešojo sektoriaus finansų valdymo informacinių sistemų ir jų naudojimo“;
671998 m. lapkričio 17 d. nutarimą Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių biudžetinėse įstaigose“;
682018 m. sausio 3 d. nutarimą Nr. 27 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo įgyvendinimo Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo ir valstybinių duomenų centrų valdymo srityse“. 69. 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr.
260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“; Atitinkamai bus keičiami aplinkos ministro, žemės ūkio ministro įsakymai, priimti vadovaujantis aukščiau nurodytais įstatymais ir Vyriausybės nutarimais:
1Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. 3D-130/D1-144 „Dėl Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. D1-904/3D-844 „Dėl Teritorijų planavimo dokumentų tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymas Nr. D1-409/3D-331 „Dėl Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo“;
4Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. 3D-272/D1-317 „Dėl Savivaldybėms priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) funkcijai atlikti lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“;
5Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“;
6Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymas Nr. 302 „Dėl Žemės fondo apskaitos taisyklių patvirtinimo“;
7Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 3D-161 „Dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja rodiklių patvirtinimo“;
8Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr.
3D-1018 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos atnaujintų žemės našumo vertinimo duomenų skelbimo ir naudojimo“;
9Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. 3D-446 „Dėl Žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinę priežiūrą atliekančių specialistų kvalifikacinių reikalavimų ir atestavimo taisyklių patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti:
Siūlomo teisinio reguliavimo pokyčiai iš dalies susiję su valstybės biudžeto lėšų panaudojimu. Planuojama, kad numatytų lėšų, skirtų NŽT valdomomis ir (ar) tvarkomomis informacinių sistemomis sistemoms administruoti ir palaikyti, pakaks. Vykdant žemės naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir kontrolės pertvarką, numatoma specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus: žemėtvarkos schemas ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektus rengti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Šiuo metu jie rengiami Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje - ŽPDRIS. Žemėtvarkos schemos ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektai rengiami pagal Žemėtvarkos planavimo dokumentų erdvinių objektų specifikaciją, o ne pagal Teritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikaciją. Dėl šios priežasties į Teritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikaciją būtų reikalinga įtraukti tam tikrų kaimo plėtros žemėtvarkos projektų erdvinių duomenų sluoksnių, kurie yra Žemėtvarkos planavimo dokumentų erdvinių objektų specifikacijoje. Remiantis preliminariais 2023 m. kovo mėn. VTPSI duomenimis, kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ir žemėtvarkos schemų sluoksnių pagal Žemėtvarkos planavimo dokumentų erdvinių objektų specifikaciją sukūrimo TPDR ir TPDRIS darbai kainuotų 35 396, 00 Eur be PVM.
Šia apimtimi būtų reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos. Įgyvendinant 2022 m. birželio 30 d. priimtą Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1311, kuris įtvirtino įpareigojimą dėl valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms patikėjimo teise nuo 2024 m. sausio 1 d., planuojamas centralizuotas įrašų Nekilnojamojo turto registre dėl patikėtinių pakeitimas bei susijusių duomenų bazių pertvarkymo darbai. Darant prielaidą, kad šie reikalingi pakeitimai bus atlikti pagal analogiją taikant 2020 m. Žemės ūkio ministerijos taikytą praktiką dėl „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įrašų keitimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre“, prognozuojama, kad techniniams sprendiniams atlikti užteks jau numatytų lėšų. NŽT darbuotojų pareigybių skaičius yra 957 pareigybės. NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, skirta 13,1 etato. NŽT atliekant valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą 2022 metais patikrinti 8 206 žemėtvarkos planavimo dokumentai, iš jų specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskirti 907 kaimo plėtros žemėtvarkos projektai (žemėtvarkos schemų tikrinta nebuvo)[¹¹]. Tai sudaro daugiau kaip 11 proc. nuo visų patikrintų žemėtvarkos planavimo dokumentų. Didžiausia dalis kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengiama su tikslu ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti (99 proc. nuo visų patvirtintų projektų) bei miškui įveisti ne miško žemėje (1 proc. nuo visų patvirtintų projektų)[¹²] .
Svarbu paminėti, kad Seime priėmus Ūkininko ūkio įstatymo pataisas, kuriomis padidinti reikalavimai siekiantiems statyti ūkininko ūkio sodybą, todėl tikėtina, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektų siekiant tikslo parinkti ūkininko sodybos vietą mažės. Atsižvelgiant į tai, preliminariai skaičiuojama, kad iš NŽT į VTPSI perkeliamoms funkcijoms - specialiojo teritorijų planavimo dokumentų priežiūrai atlikti, būtų reikalinga 1-2 etatai. Tačiau išsamūs skaičiavimai dėl etatų perskirstymo iš NŽT į VTPSI žemės naudojimo valstybinei priežiūrai ir teritorijų planavimo dokumentų valstybinei priežiūrai atlikti bus gauti įvykdžius NŽT strategijos parengimo, struktūrinės pertvarkos ir NŽT atliekamų procesų tobulinimo paslaugą. Skiriamų valstybės biudžeto asignavimų apimties numatoma nemažinti ir planuojama, kad jų pakaks. NŽT, vykdydama valstybinės žemės patikėtinio funkcijas ir sudarydama palankias sąlygas racionaliam žemės naudojimui, geodezijos, kartografijos ir nekilnojamojo turto kadastro veiklai kaip valstybinės žemės patikėtinis:
Valstybinės žemės sandorių pokyčiai
Šių įsakymų pagrindu savivaldybės įgijo teisę valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise 119 valstybinių žemės sklypų, kurių bendras plotas yra apie 101,52 ha. Tai pat buvo parengtas ir priimtas 1 Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymas dėl 1 savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo į valstybinės žemės sklypą, kurio plotas yra 8,00 ha. Įvertinus, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. perdavus valstybinės žemės patikėjimą savivaldybėms miestų ir miestelių administracinėse ribose, numatoma, kad dalis kompetentingų ir didelę patirtį turinčių NŽT darbuotojų bus perkeliami į savivaldybių administracijas deleguotoms funkcijoms vykdyti. Preliminariai skaičiuojama, kad valstybinės žemės sklypų perdavimui neatlygintinai naudoti (panaudai), nuomai, sprendimams dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, nuosavybės teisių atkūrimo, sutikimų, derinimų ir kt. funkcijų vykdymui gali būti perkeliama nuo 206 iki 298 darbuotojų (preliminariai skaičiuojama, kad vidutiniškai kiekvienoje savivaldybėje bus reikalingi 2-4 darbuotojai, didmiesčiuose – 5-6 darbuotojai). Išsamūs skaičiavimai dėl etatų perskirstymo iš NŽT į kitas institucijas bus gauti įvykdžius NŽT strategijos parengimo, struktūrinės pertvarkos ir NŽT atliekamų procesų tobulinimo paslaugą. Skiriamų valstybės biudžeto asignavimų apimties nenumatoma mažinti, planuojama, kad jų pakaks. Pridurtina, kad siekiant užtikrinti sklandų 2022 m. birželio 30 d. priimto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimų įgyvendinimą, žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos projekto valdymą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr.
V-37 „Dėl žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos projekto valdymo komandos sudarymo“, buvo sudaryta žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos projekto valdymo komanda, į kurios sudėtį tikslingai įtraukti Aplinkos ministerijos, NŽT, VTPSI atstovai ir darbuotojai, taip pat pagal poreikį gali būti pasitelkiami kitų subjektų atstovai ir ekspertai. Projektinis valdymas ir darbas komandoje prioritetiškai prisidės prie tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimo, glaudesnės tarpusavio komunikacijos palaikymo, analizuojant, vertinant alternatyvas ir priimant geriausius sprendimus dėl įgyvendinimo ryšium su institucinių procesų optimizavimu, paslaugų teikimo gerinimu, skaitmenizavimu ir pan. Taip pat pasitelkus išorės konsultantus vykdomi NŽT strategijos parengimo, struktūrinės pertvarkos ir NŽT atliekamų procesų tobulinimo darbai. Atsižvelgiant į žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos paskirtį, daroma prielaida, kad funkcijų perskirstymo procesuose pasirinktas projektinis valdymas padės pasiekti uždavinius, orientuotus į efektyvesnio žemės naudojimo ir valdymo kūrimą, kad keičiamų įstatymų projektų kontekste esančios funkcijos būtų atliekamos efektyviau, koordinuočiau, subalansuojant naudą ir sąnaudas ir kuo mažiau trikdant susijusių ar prižiūrimų subjektų veiklą tiek trumpuoju, tiek ir ilguoju laikotarpiais. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiami įstatymų pakeitimų projektai yra tęstinė žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos dalis (antrasis etapas), todėl juos rengiant buvo iš dalies atsižvelgta į esminius teisinio poveikio vertinimui svarbius elementus, kurie buvo analizuoti, diskutuoti iki pirmajame reformos etape priimtų įstatymų (įskaitant Žemės įstatymą ir kt.) ir sprendžiant dėl siūlomo teisinio reguliavimo pokyčių tikslingumo. Pavyzdžiui, dar 2019 m. lapkričio 15 d.
Vyriausybės kanclerio pavedimu Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) analizėje „Dėl tikslingumo perduoti atitinkamas nacionalinės žemės tarnybos funkcijas savivaldybėms“ vienas iš STRATA teiktų siūlymų buvo „pabaigti laisvos valstybinės žemės sklypų suformavimą ir registravimą sklypais, suformuojant tikslą šią problemą išspręsti per apibrėžtą laikotarpį (siūlomas laikotarpis penkeri metai, kainuotų maždaug po 30 milijonų eurų kasmet). Tam prireiks reikšmingo papildomo biudžeto finansavimo, todėl rekomenduojame Vyriausybės lygiu priimti sprendimus dėl lėšų, reikalingų šiems darbams atlikti, skyrimo, tolimesnius darbus siejant su kasmetiniais biudžeto svarstymais“. Minėtas siūlymas buvo parengtas, be kita ko, atsižvelgus į 2018 m. Žemės ūkio ministerijos užsakymu Aleksandro Stulginskio Universiteto (ASU) mokslininkų atlikto tyrimo: „Efektyvaus ir racionalaus žemės valdymo ir administravimo mokslinė studija“ rezultatus, gautus apžvelgus valstybinės žemės valdymo Lietuvoje tuometinę situaciją, atlikus institucijų, disponuojančių valstybine žeme, atliekamų funkcijų analizę, gerosios užsienio praktikos apžvalgą bei apklausą, skirtą įvertinti valstybinės žemės administravimo problemas ir suinteresuotų pusių lūkesčius. STRATA analizėje nurodoma, kad ASU studijos autoriai preliminariai skaičiavo, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiai laisvai žemei (tuometiniais duomenimis, apie 800 tūkst. ha) suformuoti sklypais (apie 415 tūkst. sklypų) ir juos teisiškai įregistruoti prireiktų apie 120 – 160 mln. eurų lėšų.
Autoriai darė prielaidą, kad jeigu visa ši žemė būtų naudojama, mokant bent 1 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio (arba privatizuotos žemės mokesčio), žemės reformos baigiamiesiems darbams išleistos valstybės lėšos atsipirktų per 3 – 4 metus, nes suformuoti valstybinės žemės sklypai turėtų būti nuomojami ar parduodami atsižvelgiant į efektyviausio jų panaudojimo galimybę bei teisės aktų nuostatas, įvertinant galimas gauti pajamas iš žemės nuomos ar pardavimo. Remiantis NŽT 2022 metų veiklos ataskaitos duomenimis[¹³], 2022 m. net 30 proc. visos esamos valstybinės žemės nebuvo įregistruota. Taigi minėta apimtimi NŽT reikalinga atlikti veiksmus, suformuoti žemės sklypus, kad atsirastų, visų pirma, pagrindas ir galimybė šią valstybinės žemės dalį įveiklinti per sandorius ateityje.6 pav. parodo, kad esamas kasmetinis procentinis neįregistruotos valstybinės žemės dalies pokytis nėra ženklus. 6 pav. Neįregistruotos valstybinės žemės dalis, skaičiuojant nuo visos valstybinės žemės, 2019 – 2022 m. (proc.)[¹⁴] Pagal NŽT 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinio duomenis , 2022 m. gruodžio 31 d. NŽT balanse užregistruotas laisvos valstybinės žemės plotas buvo 625 077,7845 ha ir jos tikroji vertė nurodoma 17 577 867 485,49 Eur. Iš principo, net jeigu pagal analogiją pritaikant ASU studijoje taikytus skaičiavimus (neatsižvelgiant į galimai šiuo metu pakitusias kainas), esamos laisvos valstybinės žemės ploto registravimui užbaigti būtų reikalinga ne mažiau kaip 125 mln. Eur lėšų nepriklausomai nuo teikiamų įstatymų pakeitimų. Palyginimui, tokia suma būtų 140,63 karto mažesnė negu NŽT finansinėje apskaitoje nurodyta bendra tikroji laisvos žemės vertė.
Siūlomi įstatymų pakeitimai darys teigiamą įtaką institucinių procesų ir darbo optimizavimui, atitinkamai siūlomas teisinis reguliavimas teigiamai prisidės prie žemės valdymo ir naudojimo efektyvumo didinimo, nes padidins institucinius pajėgumus ir paspartins procesus, be kita ko, ir dėl laisvos valstybinės žemės įregistravimo apimčių. Tai leis sudaryti daugiau sandorių dėl valstybinės žemės, t. y. efektyviai ir racionaliai įveiklinti valstybinę žemę, kad iš jos, kaip valstybės turto, būtų sukurta didesnė visuomeninė nauda, papildoma ekonominė vertė, finansinė grąža, padidintas valstybės biudžetas. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „valstybinė žemė“ „patikėtinis“, „Savivaldybė“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Darbo grupės pateikti pasiūlymai dėl 2022 m. birželio 30 d. Seime priimto Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir jo lydimųjų įstatymų tobulinimo 2023 m. vasario 17 d. buvo pristatyti socialiniams partneriams, kur nuotoliniame susitikime dalyvavo virš 200 įvairių institucijų, įstaigų ir organizacijų atstovų. [¹] NŽT 2022 m. veiklos planas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2022 m. kovo 8 d. įsakymu Nr.
1P- 70 -(1.3 E). [²] NŽT žemės naudojimo valstybinės kontrolės ataskaita, 2022, prieiga: < https://www.nzt.lt/go.php/lit/Zemes-naudojimo-valstybines-kontroles-ataskaitos >. [³] NŽT veiklos ataskaita, 2022 m., prieiga: < https://www.nzt.lt/go.php/Planavimo%20dokumentai >. [⁴] NŽT žemės naudojimo valstybinės kontrolės ataskaita, 2022, prieiga: < https://www.nzt.lt/go.php/lit/Zemes-naudojimo-valstybines-kontroles-ataskaitos >. [⁵] NŽT žemės naudojimo valstybinės kontrolės ataskaita, 2022, prieiga: < https://www.nzt.lt/go.php/lit/Zemes-naudojimo-valstybines-kontroles-ataskaitos >. [⁶] NŽT veiklos ataskaita, 2022 m., prieiga: < https://www.nzt.lt/go.php/Planavimo%20dokumentai >. [⁷] Informacija parengta remiantis paieškos sistemoje rezultatais, prieiga: < www.tpdr.lt >. [⁸] Antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl Valstybinėje žemėje teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių, kurie nenaudojami pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos aprašo projekto (Nr. 22-5818)“. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/6df96a00e32511ecb35fcfa9fca18926?jfwid=6i50l2d4i. Antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl Žemės įstatymo 91 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2020“. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/7291bdb15c0111edba0ded10be2fa21c?jfwid=6i50l2cal. [⁹] Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 1, 4, 15 dalys; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr.
1805 „Dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 2 punktas. [¹⁰] 2023 m. sausio 23 d. AB „LTG Infra“ įstatai, prieiga: < https://ltginfra.lt/documents/12778/10314970/AB+LTG+Infra+%C4%AFstatai+20230117.pdf/e8fffa66-cbc5-42ca-8827-09e6dcafdd7a)>. [¹¹] NŽT veiklos ataskaita, 2022 m., prieiga: < https://www.nzt.lt/go.php/Planavimo%20dokumentai >. [¹²] Informacija parengta remiantis paieškos sistemoje rezultatais, prieiga: < www.zpdris.lt >. [¹³] NŽT veiklos ataskaita, 2022 m., prieiga: < https://www.nzt.lt/go.php/Planavimo%20dokumentai >. [¹⁴] NŽT veiklos ataskaitos duomenys, 2022 m., prieiga: < https://www.nzt.lt/go.php/Planavimo%20dokumentai >.
2023-05-17 Nr. XIVP-2716 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Dėl projekto nuostatos prieštaravimo Konstitucijai. Projekto 3 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo (toliau
Konstitucinis Teismas aiškindamas šią konstitucijos nuostatą ne kartą pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį tik įstatymų leidėjas gali nustatyti svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių turinio elementus (2015 m. vasario 24 d. nutarimas); įstatymuose turi būti inter alia nustatyta valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2014 m. spalio 9 d., 2022 m. balandžio 7 d. nutarimai). Taigi keičiamame įstatyme turėtų būti nurodyta konkreti valstybės institucija, turinti įgaliojimus parduoti valstybinės žemės sklypus. Atsižvelgiant į tai, manome, kad projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas tiek, kiek jame nustatoma, kad Vyriausybės įgaliota institucija galėtų disponuoti valstybės turtu – priimti sprendimus parduoti atitinkamus valstybei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, tiek, kiek jame nenurodoma konkreti valstybės institucija, turinti teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, prieštarauja Konstitucijos 128 straipsnio 2 daliai. 2.
dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8, 16 ir 18 punktuose, projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 11 dalyje, projekto 6 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio
nuostatose vietoj galiojančiame įstatyme nustatytos konkrečios valstybės institucijos nurodoma, kad projekte siūlomas nustatyti analogiškas funkcijas vykdys Vyriausybės įgaliota institucija. Taigi, priėmus įstatymą, iš įstatymo turinio nebūtų aišku, kuri konkrečiai valstybės institucija ar institucijos vykdytų įstatyme nustatytas funkcijas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad
„Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose)
pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ir (ar) įstaiga“, nenurodomi „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai, kad Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo. Pažymėtina, kad rengiant ir teikiant teisės aktų projektus turėtų būti laikomasi teisėkūros ekonomiškumo principo, kas reikštų, kad turi būti siekiama mažinti priimamų teisės aktų skaičių, ir teisėkūros tvarumo, konkrečiu atveju įvertinant, ar tikslinga atitinkama teisinio reguliavimo keitimo intervencija <...>“. Kyla abejonių, ar siekis sumažinti priimamų teisės aktų skaičių, keičiant įstatyme nurodytos institucijos pavadinimą, yra labiau svarbus už siekį, kad priimami teisės aktai būtų labiau suprantami, aiškūs tiems asmenims, kuriems ir yra adresuojamos teisės aktų normos, t. y. „teisės vartotojams“.
„teisės vartotojams“. Be to, Viešojo administravimo
įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytos viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo formos, 1 punkto b papunktyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte, vadovaujantis įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodomas veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas ir teisinė forma) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. Taigi, pagal minėtą Viešojo administravimo įstatymo nuostatą subjektas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, galėtų būti nurodytas poįstatyminiame teisės akte, jeigu tokia galimybė yra įtvirtinta įstatyme, tačiau tokiu atveju ir viešojo administravimo įgaliojimai taip pat nurodomi tame pačiame poįstatyminiame teisės akte. Todėl kyla abejonių, ar projektu keičiamame įstatyme siūloma viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme pakeitus institucijos pavadinimą, poįstatyminiai teisės aktai, juos derinant su pakeisto įstatymo nuostatomis, taip pat turėtų būti keičiami, vietoj juose nurodyto konkretaus institucijos pavadinimo nurodant, kad atitinkamas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Tai teisinį reguliavimą padarytu dar mažiau aiškesniu. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekte nereikėtų atsisakyti nuostatų, kuriose galiojančiame keičiamame įstatyme nurodyta konkreti valstybės institucija keičiama nuostata „Vyriausybės įgaliota institucija“. 3.
žodžiai „šio įstatymo“; šioje apibrėžtyje dėstytini nurodytų įstatymų pilni pavadinimai, o sutrumpinti šių įstatymų pavadinimai dėstytini projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje; vietoj žodžių „pagal sklypų“ įrašytini žodžiai „pagal žemės sklypų“; taip pat iš šioje apibrėžtyje vartojamų formuluočių „taip pat įstatymo nustatytus reikalavimus“, ‚sudaro įstatymo nustatyta“ (vartojama du kartus) nėra aišku, koks įstatymas (šis, t. y. Žemės ar koks kitas) turimas omenyje. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2023 m. gegužės 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1929, kurio 1 straipsnyje kitaip išdėstė Žemės įstatyme apibrėžtos sąvokos „karinės infrastruktūros projektas“ turinį. Siekiant įstatymų suderinamumo ir teisinio reguliavimo tęstinumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos tikslintinos, jas suderinant su minėto įstatymo nuostatomis. 5. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje yra tik 5 punktai (projekte šių punktų numeracija yra netiksli), tikslintina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
punktuose“. 6.
straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jei valstybinės žemės nuomininkas perleidžia statinius ir (ar) įrenginius, kurie yra valstybinės žemės sklype arba jo dalyje, kai ji nustatyta, ir yra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti statinius, naujajam statinių ir (ar) įrenginių savininkui pereina ir galimybė statyti valstybinėje žemėje ar jos dalyje, tokia pačia apimtimi, kokią buvo įgijęs ankstesnis statinių ir (ar) įrenginių savininkas.“ Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnį galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinėje žemėje turi valstybinės žemės nuomininkas, o ne statinių ir (ar) įrenginių savininkas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. Siekiant suderinti straipsnyje vartojamas sąvokas, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „už teisę“ įrašytini žodžiai „už galimybę“. 7. Siekiant suderinti straipsnyje vartojamas sąvokas, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „asmenims“ įrašytini žodžiai „valstybinės žemės nuomininkui“, o po žodžio „atlyginimo“ įrašytini žodžiai „už galimybę statyti valstybinėje žemėje“. 8. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, turi teisę atleisti subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą. Šiems atvejams savivaldybės taryba savo sprendimu nustatyto atskirą tvarką ir kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas.“ Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra tikslintinos šiais aspektais.
Pirma, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar savivaldybės turi teisę atleisti subjektus nuo tos dalies atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje, kuri mokama savivaldybės biudžetui (t. y. 50 procentų minėto atlyginimo), ar turima omenyje kokia nors kita atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje dalis. Antra, siekiant suderinti straipsnyje vartojamas sąvokas, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „subjektus nuo Žemės“ įrašytini žodžiai
„valstybinės žemės nuomininkus nuo šio“. Trečia, pažymėtina, kad
projektu siūloma kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas, nustatyti savivaldybės tarybos tvirtinamoje tvarkoje, t. y. poįstatyminiame teisės akte. Atsižvelgiant į tai, kad minėti kriterijai yra susiję su asmenų teisėmis ir pareigomis, siūlytina kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas, nustatyti įstatymo lygmeniu. 9. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn perleidžia, kai valstybinė žemė, kuri gali būti parduodama, priskirta viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims.
Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu turimas tikslas keičiamame įstatyme nustatyti, kad centralizuotas turto valdytojas yra valstybinės žemės, priskirtos valstybės valdomų viešųjų įstaigų statiniams, patalpoms ar jų dalims, tai atkreipiame dėmesį, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybės valdoma bendrovė yra bendrovė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Manytina, kad analogiška taisyklė turėtų būti taikoma ir viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė, atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatą „turinti pusę ar daugiau balsų“ nereikėtų pakeisti nuostata „turinti daugiau kaip pusę balsų“. 10. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatos „Prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, turi būti griaunami, žemės sklypai neformuojami“ nėra aiškios tuo aspektu, kad paprastai žemės sklypai formuojami toje žemėje, kurioje yra statiniai ir (ar) įrenginiai, o ne „prie jų“. Taip pat nėra aišku, kaip būtų suprantamas formuluotės „prie statinių ir (ar) įrenginių“ turinys. Be to, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar turimas omenyje valstybinės žemės sklypų formavimas. Siekiant pašalinti šiuos neaiškumus, projekto nuostatos tikslintinos.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 17 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo
Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijai priklausančiais klausimais teisės aktus ir privalomos galios administracinius sprendimus priima šios institucijos vadovas, projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Vyriausybės įgaliotos institucijos“ reikėtų įrašyti žodį „vadovas“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 daliai, projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1, 5 dalims, projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9 dalims, projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 47 straipsnio 4, 17 dalims, projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 ir 5 dalims, projekto
straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 52 straipsnio 7 daliai. 12. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2023 m. balandžio
straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV- 1877, kuris įsigalioja
kitaip nei siūloma teikiamame projekte. Svarstytina, ar, siekiant įstatymų suderinamumo ir teisinio reguliavimo tęstinumo, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2, 2¹, 2² ir 2³ dalių nereikėtų suderinti su minėto įstatymo nuostatomis.
Jei būtų apsispręsta nekeisti nurodytų projekto nuostatų, tai, manytina, projektu reikėtų tikslinti ir teikiamu projektu nekeičiamas Žemės įstatymo 13 straipsnio 3 dalies, 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 42 straipsnio 2 dalies redakcijas, įsigaliosiančias 2023 m. birželio 1 d., nes kitu atveju šios Žemės įstatymo nuostatos nebūtų suderintos su projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2, 2¹, 2² ir 2³ dalių pakeitimais. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigalioja nauji keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 2¹ dalis, todėl atitinkamai tikslintina projekto 6 straipsnio 4 ir 5 dalys, kuriose 22 straipsnis turėtų būti ne pildomas 2 straipsnio 8 punktu ir 2¹ dalimi, o šis punktas ir dalis keičiami (nes teikiamo projekto priėmimo metu šios nuostatos jau bus įsigaliojusios). 13. Atkreipiame dėmesį į tai, kad projekto 6 straipsnio
norminio turinio nuostatos išdėstytos skliaustuose. Pažymime, kad norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose pavyzdžius, paaiškinimus, sąlygas ar pan.; atsižvelgiant į tai, projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2¹ dalies formuluotė taisytina, atsisakant skliaustų. 14. Siekiant suderinti straipsnyje vartojamas formuluotes ir atsižvelgiant į projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo
keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2³ dalyje vietoj žodžių „nurodytais atvejais“ (vartojama du kartus) įrašytini žodžiai „nurodytu atveju“. 15.
keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje po žodžių „Kai siūloma nustatyti“ įrašytinas žodis „servitutą“. 16. Svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalį papildžius naujomis nuostatomis (paskutinis sakinys), atitinkamai nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 ir 7 dalių (kurios projektu nėra keičiamos), kad būtų aišku, koks subjektas administraciniu aktu nustatytus servitutus registruoja Nekilnojamojo turto registre bei atlygina nuostolius dėl servituto nustatymo naujų projekto nuostatų kontekste. 17. Projekto 6 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje nėra aiškus joje vartojamos sąvokos „kaimiškose teritorijose“ turinys, nes ši sąvoka nėra apibrėžta ir vartojama nei keičiamo įstatymo, nei projekto nuostatose. Siūlytina tikslinti projekto nuostatas, jose vartojant keičiamame įstatyme vartojamas formuluotes. 18. Siekiant aiškumo, projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje siūlytina vietoj formuluotės „Vyriausybės įgaliotos institucijos administracijos padaliniui“ įrašyti formuluotę
„Vyriausybės įgaliotai institucijai“, nes kitu atveju kyla klausimas, kokiam
konkrečiai institucijos administracijos padaliniui turi būti pranešama apie sprendimą parduoti žemės sklypą ir pardavimo sąlygas. 19. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio keičiamo įstatymo 30 straipsnis jau turi 5 dalis, todėl projekto 8 straipsnio 2 dalis tikslintina, nurodant, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnis pildomas nauja 5 dalimi; taip pat projekto 8 straipsnis pildytinas 3 dalimi, kurioje būtų nustatytas keičiamo įstatymo 30 straipsnio buvusios 5 dalies pernumeravimas. 20. Projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalies nuostatos nėra aiškios šiais aspektais.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnis reglamentuoja pirmumo teisę pirkti parduodamą privačią žemę (pabraukta mūsų), o projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje siūloma reglamentuoti tam tikrų valstybinės žemės sklypų pirmumo teisę juos parduodant ar išnuomojant. Atsižvelgiant į tai, šios projekto nuostatos turėtų būti išdėstytos tuose keičiamo įstatymo straipsniuose, kurie reglamentuoja valstybinės žemės sklypų pardavimą ir nuomą. Antra, projekto nuostatose nėra aiškus jose vartojamos formuluotės „pramonės įmonės apsaugos zonos“ turinys. Šias projekto nuostatas reikėtų suderinti su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme apibrėžtomis sąvokomis ir vartojamomis formuluotėmis. Trečia, projekto nuostatose siūloma nustatyti, kad „Valstybinės žemės sklypai, esantys pramonės įmonės apsaugos zonose, besiribojantys su sklypais, kuriuose veikia pramonės įmonė, pirmumo teise rinkos sąlygomis parduodami ar išnuomojami pramonės įmonėms atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai. Šiuose sklypuose įrengtuose energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiuose pagaminta energija turi būti panaudojama pramonės įmonių reikmėms ir (ar) ūkio poreikiams“.
Iš šių projekto nuostatų nėra aišku: pirma, ar minėti valstybinės žemės sklypai pirmumo teise parduodami ar išnuomojami toms pramonės įmonės, kurių „apsaugos zonose“ šie valstybinės žemės sklypai yra, ar ir kitoms pramonės įmonėms; antra, ar energija turi būti panaudota, būtent tų pramonės įmonių, kurioms minėti žemės sklypai parduoti ar išnuomoti, reikmėms ir (ar) ūkio poreikiams; trečia, nėra aiškus formuluotės
„pramonės įmonių reikmėms ir (ar) ūkio poreikiams“ turinys, nes iš jų nėra
aišku, ar energija būtų panaudojama tik pramonės įmonės veiklai (savo poreikiams), ar ši energija galėtų būti, kaip, pavyzdžiui, „ūkio poreikis“ perleidžiama ir kitiems asmenims. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. Ketvirta, projektu siūloma nustatyti, kad jei per nustatytą terminą nesikreipiama dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba neorganizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros arba per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygų galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus pratęsimus, energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiai nėra išvystomi, žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis netenka galios. Projekto nuostatą siūlytina tikslinti, nurodant, kad minėta sutartis ne netenka galios, o yra nutraukiama, o žemės sklypas grąžinamas tokios būklės, kokios buvo perduotas, jei sutartyje nenumatyta kitaip.
Penkta, projekto nuostatų paskutinis sakinys, kad „Šiuo atveju žemės sklypas grąžinamas tokios būklės, kokios buvo perduotas, jei sutartyje nenumatyta kitaip“ nėra aiškus, nes iš jo neaišku, kokiam subjektui žemės sklypas turėtų būti „grąžinamas“ ir kaip tas „grąžinimas“ vykdomas. Šešta, siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, šiose projekto nuostatose vietoj sąvokos „sklypas“ įrašytina sąvoka „žemės sklypas“. 21. Kadangi projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo VI skyrius pildomas 35¹ ir 35² straipsniais, kurie nėra keičiamo įstatymo VI skyriaus pirmas ar paskutinis straipsniai, tai projekto 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse dėstomus keičiamo įstatymo 35¹ ir 35² straipsnius reikėtų dėstyti atskiruose projekto straipsniuose (nurodant, kad šiais straipsniais pildomas Įstatymas, o ne VI skyrius), atitinkamai pagal teisės technikos taisykles tikslinant straipsnių pavadinimus ir pakeitimų esmės išdėstymą. Pritarus šiai pastabai ir patikslinus projektą, atitinkamai tikslintinas ir įstatymo pavadinimas. 22.
formuluotės kaip: „Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas arba jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas“ (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas), „Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas“ (projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2³ dalis, projekto 14 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 9 dalis), „Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo“ (projekto 11 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 2 dalis), „Vyriausybės įgaliotos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas“ (projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 4 dalis, projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 4 dalis). Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatose vartojamas formuluotes reikėtų suvienodinti. 23. Siekiant aiškumo, projekto 11 straipsnio 1 dalyje keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 2 dalyje vartojamą sąvoką
„Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo“, 4 dalyje vartojamą sąvoką
„Vyriausybės įgaliotos institucijos administraciniai sprendimai“ bei projekto 11
straipsnio 2 dalyje keičiamo įstatymo 35² straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojamas sąvokas „administraciniai sprendimai“ bei „sprendimas“ (pastaroji sąvoka vartojama ir projekto 11 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 35² straipsnio 2 dalyje) reikėtų suvienodinti. 24. Projekto 11 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 35² straipsnio 4 dalies nuostatos, kad „Pranešimas dėl skundo nenagrinėjimo pateikiamas per 5 darbo dienas nuo jo užregistravimo Vyriausybės įgaliotoje institucijoje dienos“ nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kokio dokumento (skundo ar kokio kito) užregistravimas turimas omenyje. Projekto nuostatos tikslintinos. 25.
keičiamo įstatymo 37 straipsnio 12 dalyje nėra pakankamai aiškus formuluotės
„Su žemės valdos projektais susiję veiksmai“ turinys, t. y. neaišku, kokie
veiksmai (pavyzdžiui, tik su žemės valdos projektų rengimu susiję veiksmai ar
(ir) su žemės valdos projektų įgyvendinimu susiję veiksmai) turimi omenyje. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų tikslinti. 26. Atsižvelgiant į projekto 12 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 37 straipsnio 10 dalies nuostatas, projekto 14 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punkte žodžiai „patvirtintose aplinkos ministro“ brauktini kaip pertekliniai. 27. Iš projekto 15 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 41 straipsnio 6 dalies nuostatų konstrukcijos nėra pakankamai aišku, kokios teisinės pasekmės kyla (pavyzdžiui, ar kyla šių projekto nuostatų trečiajame sakinyje nurodytos pasekmės - kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas) žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančiam ir įgyvendinančiam asmeniui, kuris padarė mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir per nurodyme nustatytą terminą nepašalinio nustatyto pažeidimo bei nepateikė pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentų. Svarstytina, ar, siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Be to, projekto nuostatos tikslintinos, nurodant, nuo kokio momento skaičiuojamas 5 darbo dienų terminas mažareikšmio teisės aktų pažeidimo pašalinimui. 28. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija“. Šios projekto nuostatos suponuoja tai, kad tiek žemės valdos projektų ir jų rengimo procesų valstybinę priežiūrą, tiek ir specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo valstybinę priežiūrą atliks viena ir ta pati Vyriausybės įgaliota institucija.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal su teikiamu projektu susijusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2718 (toliau – projektas Nr. XIVP-2718) nuostatas šiame įstatyme nustatyta Vyriausybės įgaliota institucija atlieka specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo valstybinę priežiūrą, tuo tarpu nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, ar ta pati projekte Nr. XIVP-2718 nustatyta Vyriausybės įgaliota institucija atliktų ir žemės valdos projektų ir jų rengimo procesų valstybinę priežiūrą. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą Nacionalinė žemės tarnyba atlieka valstybinę priežiūrą žemės valdos projektų rengimo srityje, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atlieka valstybinę priežiūrą specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų rengimo srityje. Jeigu projektu nesiekiama pakeisti galiojančio reguliavimo, kad valstybinę priežiūrą minėtose srityse atlieka du subjektai (tokią prielaidą suponauja ir su teikiamu projektu susijusio Administracinių nusižengimų kodekso
projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje reikėtų vartoti sąvoką „Vyriausybės įgaliotos institucijos“ (daugiskaitos forma). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 29. Siekiant aiškumo, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje prieš žodžius „Žemės valdos projektų“ ir „specialiojo teritorijų planavimo“ įrašytini žodžiai „valstybinę“ (du kartus) bei brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 30.
straipsnis vadinasi „Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai“, tuo tarpu projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje siūloma reglamentuoti ir „kito privataus nekilnojamojo turto“ paėmimą visuomenės poreikiams. Atsižvelgiant į tai, koreguotinas ir keičiamo įstatymo 45 straipsnio pavadinimas. 31. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekto 17 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „sutikimą“ nereikėtų įrašyti žodį
„sutikimus“, nes kitu atveju projekto nuostatos gali būti suprantamos taip, jog
reikia gauti kažkokį bendrą numatomų paimti žemės sklypų savininkų sutikimą (kas galimai suponuotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų vilkinimą), o ne atskirų žemės savininkų sutikimus. Be to, svarstytina, ar šių nuostatų nereikėtų papildyti nustatant, kad patikslinti žemės sklypų kadastro duomenys ne tik įrašomi Nekilnojamojo turto kadastre, bet ir įregistruojami Nekilnojamojo turto registre. 32. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 17 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 4 dalies bei projekto 18 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 3¹ dalies nuostatos savo turiniu yra visiškai identiškos, todėl vienų iš jų reikėtų atsisakyti kaip perteklinių. 33. Projekto 17 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo
tikslintina, nes su projektu susijusio Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2717 1 straipsnio 4 dalyje keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnis turi 24 dalis. 34.
pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jei toks leidžiamas). Vietoj skelbimo laikraščiuose siūloma nustatyti, kad tokia informacija skelbiama Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Svarstytina, ar tokių nuostatų atsisakymas užtikrintų žemės savininkų ir kitų naudotojų teises dėl informacijos sužinojimo, nes, galbūt, ne visi žemės savininkai ar kiti naudotojai (ypač kaimo gyvenamosiose vietovėse) naudojasi internetu, o ir besinaudojantys internetu nebūtinai skaito Vyriausybės įgaliotos institucijos internetinėje svetainėje skelbiamą informaciją. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 4, 5, 7, 9, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2721 analogiškos nuostatos dėl viešo paskelbimo spaudoje būdo, nustatytos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, nėra keičiamos. Analogiško turinio pastaba dėl nuostatų dėl viešo paskelbimo spaudoje būdo atsisakymo taikoma ir projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 7, 8 dalims. 35. Siekiant aiškumo, projekto 18 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 8 dalies antrasis sakinys tikslintinas tuo aspektu, kad ir po pertvarkymo suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys turėtų būti įrašomi Nekilnojamo turto kadastre. 36.
neapsiriboti vien tik nuoroda į Žemė paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatas, o minėto įstatymo nuostatas siūlytina perkelti į keičiamą įstatymą (kaip tai daroma, pavyzdžiui, projekto 17 straipsnio 3 dalyje, kurioje analogiškos minėto įstatymo nuostatos yra perkeltos į keičiamą įstatymą. 37. Projekto 18 straipsnio 11 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 11 dalies nuostatos iki dvitaškio nėra aiškios kalbiniu aspektu, nes, jei asmens E. pristatymo sistemos elektroninė dėžutė yra neaktyvi, tai kokiu tikslu vis tiek pranešimas ar informacija siunčiami per E. pristatymo sistemą. Be to, siekiant suderinti keičiamo įstatymo formuluotes, šiose projekto nuostatose žodžių „arba neveikia“ reikėtų atsisakyti kaip perteklinių. 38. Siekiant aiškumo ir keičiamo įstatymo nuostatų suderinamumo, projekto 18 straipsnio 11 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio
įgaliota ar kokia kita) turima omenyje. 39. Iš projekto 19 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiais argumentais remiantis ,,pridėtinės vertės mokesčio taikymas“ priskiriamas prie nuostolių bei išskiriamas iš kitų nuostolių, susijusių su ūkinės komercinės veiklos paimame žemės sklype, atlyginimu, ir kaip tokie „nuostoliai“ būtų apskaičiuojami. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su projektu teikiamame Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 4, 5, 7, 9, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte reg. Nr. XIVP-2721, tokia nuostolių rūšis išskiriama nėra. Siūlytina projektų nuostatas vienodinti tarpusavyje.
Kita vertus, svarstytina, ar projekto
dėl „pridėtinės vertės mokesčio taikymo“ nepatektų į ūkinės komercinės veiklos nutraukimo išlaidas. 40. Siekiant suderinti įstatymo nuostatas tarpusavyje, projekto 19 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 12 dalyje reikėtų nurodyti, kad Nekilnojamojo turto registrui teikiami įregistruoti ne tik statiniai, bet ir (ar) įrenginiai, esantys visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype. 41. Iš projekto 19 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 12 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris subjektas būtų įgaliotas priimti sprendimą paskirti šioje dalyje nurodomo valstybei nuosavybės teise priklausančio statinio patikėtinį. Kyla pagrįstų abejonių, ar vien tik suinteresuotos institucijos prašymas Nekilnojamo turto registro tvarkytojui būtų pakankamas pagrindas nustatyti statinio patikėtinį. Projektą reikėtų papildyti, nurodant subjektą kuris turėtų teisę paskirti projekte minėtų statinių patikėtinį. 42. Iš projekto 19 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 16 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu (nuomos, panaudos ar kt.) būtų suteikiama asmenims laikinai naudotis statiniais ir (ar) įrenginiais, paimtais iš tokių asmenų visuomenės poreikiams. Atsižvelgiant į tad, kad disponuojant, valdant ir naudojant valstybės turtą turi būti vadovaujamasi viešosios teisės principu, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto gali būti sudaromi tik įstatymų nustatytais atvejais ir būdais, projekto nuostatą reikėtų patikslinti, nurodant, kokie konkrečiai sandoriai su aukščiau minėtais asmenimis gali būti sudaromi. 43.
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „susirinkimo sprendimai yra teisėti jeigu jame dalyvauja žemės konsolidacijos projektą organizuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad pagal projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalį žemės konsolidacijos projektų rengimą organizuoti gali ne tik Vyriausybės įgaliota institucija, bet ir kitas juridinis asmuo. Kadangi iš projektų nuostatų nėra aišku, koks „kitas juridinis asmuo“ galėtų būti žemės konsolidacijos projektą organizuojančia Vyriausybės įgaliota institucija, tai nėra aišku, ar tame juridiniame asmenyje dirbtų valstybės tarnautojai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 1 punktą šis įstatymas netaikomas valstybės įmonių darbuotojams. Taigi, jei žemės konsolidacijos projektą organizuojančia Vyriausybės įgaliota institucija būtų paskirta, pavyzdžiui, valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras, tai šios įmonės darbuotojai, dalyvaujantys susirinkime, neužtikrintų susirinkimo sprendimo teisėtumo. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į tai, projekto nuostatų nereikėtų tikslinti. 44. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 5 daliai, projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 4 daliai, 24 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 52 straipsnio 2 daliai. 45. Iš projekto 21, 22, 23, 24 straipsniais keičiamo įstatymo 49, 50, 51 ir 52 straipsnių nuostatų nėra aišku, kada žemės konsolidavimo proceso tam tikrose procedūrose dalyvauja savivaldybės tarybos įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, o kada - savivaldybės tarybos įgalioti asmenys, nes šiose projekto nuostatose vartojamos abi šios formuluotės.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 5 dalį formuluotė „savivaldybės tarybos įgalioti asmenys“ yra platesnio turinio nei formuluotė „savivaldybės tarybos įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai“ ir apima savivaldybės tarybos narius, merą, savivaldybės administracijos direktorių ir kitus savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus. Atsižvelgiant į tai, minėtos projekto nuostatos nėra aiškios (pavyzdžiui, projekto 23 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad susirinkimuose dėl žemės konsolidacijos projekto rengimo dalyvauja savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, tačiau tokio susirinkimo sprendimai yra teisėti, jei susirinkime dalyvauja ir susirinkimo sprendimams pritaria savivaldybės tarybos įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai). Siūlytina tikslinti minėtas projekto nuostatas. 46. Projekto 23 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo
konsolidacijos projekto teritorijos ribas priima žemės konsolidacijos projektą organizuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas, o pagal kitas žemės konsolidacijos procesą reglamentuojančias projekto nuostatas sprendimus dėl žemės konsolidacijos projekto teritorijų ribų patvirtinimo ar jų pakeitimo priima žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija (pavyzdžiui, projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 6, 10, 13 dalys ir kitos projekto nuostatos).
Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 47. Projekto 24 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo
„įmonė“ turinys. Projekto nuostatos tikslintinos. 48. Siekiant aiškumo, projekto 25 straipsniu keičiamo
įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje reikėtų įvardyti kokių funkcijų perdavimas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai turimas omenyje. Be to, tikslintinas šios institucijos pavadinimas, vietoj „Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai“ įrašytina „Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos“. 49. Projekto 26 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad procedūros, pradėtos, bet nepabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi būti tęsiamos ir baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka ir sąlygomis. Iš projekto nuostatų turinio nėra pakankamai aišku, ar turimos omenyje projektu keičiamame įstatyme įtvirtintos procedūros, pradėtos iki įstatymo įsigaliojimo. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aišku, kokios procedūros, pagal kokį įstatymą pradėtos bei pagal kokį įstatymą tęsiamos ir baigiamos turimos omenyje.
Taip pat siūlytina nustatyti, kokie atlikti procedūrų veiksmai būtų suprantami kaip procedūrų pradžia. Be to, šiose projekto nuostatose po žodžių „įsigaliojimo“ (vartojamo du kartus) reikėtų įrašyti žodžius „dienos“. 50. Iš projekto 26 straipsnio 7 dalies nuostatų turinio nėra aišku, kokie bei kurio įstatymo pagrindu išduoti sutikimai, suderinimai ir leidimai turimi omenyje. Projekto nuostatą reikėtų patikslinti, įvardinant konkretų įstatymą (įstatymus). Be to, nėra aišku ir kokie sandoriai, nurodyti vertinamosios projekto nuostatos antrajame sakinyje, turimi omenyje. Taikant įstatymą, projekto 26 straipsnio 7 dalies antrojo sakinio nuostatos gali būti skirtingai aiškinamos. Siekiant to išvengti, svarstytina, ar projekte nereikėtų įvardinti sandorių rūšį ar įstatymą, kuriame reglamentuojamas sutikimų, leidimų, suderinimų tokiems sandoriams sudaryti išdavimas
vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 51.1. Reikėtų atsisakyti projekto 1, 7 ir 21 straipsnių vienos struktūrinės dalies numeravimo. 51.2. Kadangi projekto 1 straipsniu dėstoma keičiamo įstatymo 2 straipsnio nauja redakcija, tai šiame projekto straipsnyje turėtų būti įrašytas ir keičiamo straipsnio pavadinimas. 51.3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje reikėtų atsisakyti perbrauktų žodžių. 51.4. Tikslintina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies punktų numeracija (nėra 1 punkto). 51.5. Projekto 6 straipsnio
įrašytinas skaičius „2¹“. 51.6.
straipsnio 4 ir 5 dalių pakeitimų esmės išdėstyme brauktini skaičius ir žodžiai
„1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo“. 51.7. Projekto 14 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis reikėtų apjungti vienoje
struktūrinėje dalyje išdėstant visas keičiamo įstatymo 40 straipsnį pildančias 11, 12 ir 13 dalis, o projekto 14 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „Papildyti
taikytina ir projekto 18 straipsnio 10, 11, 12 dalims. 51.8. Projekto 19 straipsnio 4 dalies pakeitimų esmės išdėstyme po žodžio
„straipsnį“ įrašytinas žodis „naujomis“. 52. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu
siūloma reguliuoti disponavimą valstybės turtu (valstybine žeme) bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. 53. Teisės departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad 2023 m. gegužės 11 d. įregistruotas projektas įrašytas į 2023 m. gegužės 18 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, pasilieka sau teisę patikslinti ar (ir) papildyti šią išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
NR. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27,
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydas Anušauskas pavaduojanti Jurgita Sėjonienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegarienė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai: Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Saulius Švedas, Privatinės teisės skyriaus patarėja Milda Masteikienė, Aplinkos ministerijos atstovai: aplinkos ministras Simonas Gentvilas, aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė, Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės patarėjai: Erika Giedraitienė, Rūta Brazdžiūnienė, Aistė Vidžienė, Jurgita Augutienė, Jurgita Gricė, Jurgita Gricė, Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės analitikė Gintarė Tamašauskaitė-Janickė, Erdvinių duomenų politikos grupės vadovė Aušra Kalantaitė, Vyriausybės kanceliarijos teisininkas Deividas Kriaučiūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-173 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Dėl projekto nuostatos prieštaravimo Konstitucijai. Projekto 3 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka visais kitais atvejais, išskyrus nustatytus šios dalies 1 ir 2 punktuose, perleidžia Vyriausybės įgaliota institucija. Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį sudaro Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas arba jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas. Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą Vyriausybės įgaliota institucija turėtų teisę kitų asmenų nuosavybėn perleisti (parduoti) valstybinės žemės sklypus. Konstitucijos
ir disponavimo tvarką nustato įstatymas. Konstitucinis Teismas aiškindamas šią konstitucijos nuostatą ne kartą pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį tik įstatymų leidėjas gali nustatyti svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių turinio elementus (2015 m. vasario 24 d. nutarimas); įstatymuose turi būti inter alia nustatyta valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (inter alia Konstitucinio Teismo
konkreti valstybės institucija, turinti įgaliojimus parduoti valstybinės žemės sklypus.
Atsižvelgiant į tai, manome, kad projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas tiek, kiek jame nustatoma, kad Vyriausybės įgaliota institucija galėtų disponuoti valstybės turtu – priimti sprendimus parduoti atitinkamus valstybei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, tiek, kiek jame nenurodoma konkreti valstybės institucija, turinti teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, prieštarauja Konstitucijos 128 straipsnio 2 daliai. Pritarti Pritartina Teisės departamento argumentams, kurie yra visiškai pagrįsti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis ir Konstitucinio Teismo doktrina dėl valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos, kuri turi būti nustatyta įstatyme, ir ši nuostata yra įtvirtinta Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalyje, todėl konstatuotina, kad siūlomas reglamentavimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 straipsnio 2 daliai.
Konstitucinis Teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutarime konstatavo: „Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalis negali būti aiškinama taip, esą visi valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykiai turi būti reguliuojami tik įstatymu – Vyriausybė, kiti teisėkūros subjektai pagal savo kompetenciją šiuos santykius gali reguliuoti ir poįstatyminiais teisės aktais, kurie grindžiami įstatymu ir nekonkuruoja su juo; tačiau pagal Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį tik įstatymų leidėjas gali nustatyti svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių turinio elementus (2015 m. vasario 24 d. nutarimas); įstatymuose turi būti inter alia nustatyta valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (inter alia 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2014 m. spalio 9 d. nutarimai)“. Pastebėtina, kad iš pateikto įstatymo projekto turinio nėra aišku, kuri konkrečiai valstybės institucija ar institucijos vykdytų įstatyme nustatytas funkcijas.
Taip pat kyla abejonių, ar Aiškinamajame rašte nurodytas siekis sumažinti priimamų teisės aktų skaičių, keičiant įstatyme nurodytos institucijos pavadinimą, yra labiau svarbus už siekį, kad priimami teisės aktai būtų labiau suprantami, aiškūs (apie ką taip pat ne kartą yra pasisakęs Konstitucinis Teismas) tiems asmenims, kuriems ir yra adresuojamos teisės aktų normos, t. y. „teisės vartotojams“. 3. Komiteto sprendimas:
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo NR. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 35¹ ir 35² straipsniais įstatymo projekto Nr. XIVP-2716 3 straipsnio (kuriuo keičiamas Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas) nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatoms. 4. Balsavimo rezultatai: už –6 , prieš – 0, susilaikė – 2. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Irena Haase Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė