Projekto lyginamasis variantas
2021
1 straipsnis. 39² straipsnio 1 dalies pakeitimas. Pakeisti 39² straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
1Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą,
neatsargų, arba nesunkų, ar apysunkį ar sunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
1) jis pripažintas pranešėju pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą ir
2) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir
3) aktyviai padėjo atskleisti kito asmens padarytą nusikalstamą veiką, ir
4) nusikalstama veika, kurią jis padėjo atskleisti, pagal savo pobūdį yra pavojingesnė negu jo paties padaryta nusikalstama veika. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė ir
(ar) jos įgaliota institucija iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Ligita Girskienė
PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto 2021-03-02 Nr. XIVP-260 Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pranešėjui atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės būtų taikomas ir tada, kai pranešėjas yra padaręs sunkų nusikaltimą. Atkreiptinas dėmesys, jog Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) VI skyriuje atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys paprastai formuluojamos taip, kad atleidimas nebūtų įmanomas asmeniui padarius sunkų nusikaltimą (pvz., BK 38, 39, 40 straipsniai). Kita vertus, net jeigu pačiame BK tiesiogiai neįtvirtinta, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negalimas padarius sunkų nusikaltimą, visgi tokia taisyklė paprastai išplaukia iš teismų praktikos. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, jog atleidimas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis) negalimas, jeigu „padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas“[1], nepaisant to, kad BK tokio apribojimo sunkių ar labai sunkių nusikaltimų atžvilgiu nenumato. Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog siūlomas pakeitimas sistemiškai nederėtų su kitomis BK VI skyriaus nuostatomis. 2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildyta nauju
įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams). Šio reikalavimo pateiktame aiškinamajame rašte nesilaikyta. 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, įstatymo projektas koreguotinas pagal teisės technikos taisykles:
numerio „Nr. XIII-1844“ nurodyti nereikia;
pavadinime skaičius ir žodis „1 dalies“ turėtų būti išbraukti;
39² straipsnio 1 dalies tekstas turėtų būti rašomas kabutėse;
žodį „Vyriausybės“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“;
šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija, todėl abejotina, ar nuostatos dėl įstatymo įgyvendinimo yra reikalingos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] S. Nekrasova tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-507/2016.