Projektas
m. d. Nr. XIII- Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir jį išdėstyti taip:
„Aukšto meistriškumo sporto varžybos – sporto šakos federacijos, kuri yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos narė ir atitinka šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, arba jos įgalioto juridinio asmens organizuojamas jaunučių, jaunių, jaunimo ar suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupės sporto renginys, įtrauktas į sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, arba tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, ar tarptautinių subjektų organizuojamos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, vykdomi pagal iš anksto paskelbtus nuostatus ir tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos ar sporto šakos federacijos patvirtintas sporto šakos (šakų) taisykles (tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms);“. 2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 19 straipsnio 1 dalį 13 punktu:
„13) sporto šakos federacijos įstatuose nustatyta tokia tvarka, pagal kurią federacijos valdymo organų nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys“
2.
Papildyti 19 straipsnio 1 dalį 14 punktu:
„14) sporto šakos federacijos įstatuose nustatyta tokia tvarka, pagal kurią federacijos nariais netrukdomai gali tapti sporto subjektai, kurių veikla tiesiogiai susijusi su sporto šakos plėtojimu bei kuriuos atstovaujantys asmenys ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dalyvavo sporto šakos aukšto meistriškumo varžybose ar ne mažiau kaip pastaruosius dvejus metus dalyvavo sporto šakos fizinio aktyvumo veikloje, turi ar įvairiais pagrindais valdo sporto šakos pratyboms būtiną infrastruktūrą, juose pratybas veda asmenys, atitinkantys šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. 3. Papildyti 19 straipsnio 1 dalį 15 punktu:
„15) sporto šakos federacijos įstatuose nustatyta tvarka, pagal kurią ne mažiau 2/3 valdymo organų narių federacijos nariai renka tiesiogiai visuotiniame narių susirinkime.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Sporto šakų federacijos priima vidinių įstatų pakeitimus iki įstatymo įsigaliojimo datos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Seimo narys Andrius Kupčinskas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
dziudzo asociacija kreipėsi dėl reikalingų pokyčių sporto įstatyme, kurie liestų ne tik tam tikrą sporto šaką (kaip LFF), tačiau ir visas sporto šakas Lietuvoje. Tarp jų ypač sudėtinga situacija yra ir dziudo sporte - tai konstatavo ŠMSM viceministras, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nariai. Todėl įstatymo pokyčiai, kurie padėtų skaidresnei ir efektyvesnei visų sporto federacijų veiklai, yra išties reikalingi. 2018 metais įsigaliojus naujam Sporto įstatymui, pasirinkti finansinio skatinimo metodai, kai federacijos, kurios siekia aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo, turi atitikti tam tikrus reikalavimus, išdėstytus sporto įstatymo 19 straipsnyje. Tačiau stebint Lietuvos futbolo ar Lietuvos dziudo federacijų atvejus, kai be valstybės finansavimo federacijos turi ir kitų svarių finansavimo šaltinių, valstybės finansinio skatinimo priemonės nėra pakankama motyvacija federacijoms įsidiegti gerojo valdymo, skaidrumo ir demokratijos principus. LR Seimas, skyręs didelį dėmesį LFF veiklai peržiūrėti ir imtis kontrolės, sukūrė teigiamą precedentą, kuomet pati sporto šakos federacija ėmėsi iniciatyvos savarankiškai peržiūrėti savo įstatus ir įdiegti reikalingus pakeitimus. Tačiau kai kurie pakeitimai reikalauja būti įdiegti visose sporto federacijose, neišskiriant nė vienos sporto šaka besirūpinančios asociacijos. Projekto tikslas - keisti sporto federacijų valdymo reguliavimą nustatant žemiausius federacijų valdymo standartus, kurių turi laikytis sporto šakos federacija, siekianti gauti aukšto meistriškumo sporto programų finansavimą. Šis įstatymo projektas siekia įgyvendinti viešąjį interesą skaidriai, efektyviai, įtraukiai ir demokratiniais principais paremtai sporto federacijų veiklai. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos Sporto įstatyme Nr. I - 1151,
sporto šakos federacijos, kuri yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos narė arba jos įgalioto juridinio asmens organizuojamas jaunučių, jaunių, jaunimo ar suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupės sporto renginys, įtrauktas į sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, arba tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, ar tarptautinių subjektų organizuojamos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, vykdomi pagal iš anksto paskelbtus nuostatus ir tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos ar sporto šakos federacijos patvirtintas sporto šakos (šakų) taisykles (tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms). Tuo tarpu 19 įstatymo straipsnis nustatantis kriterijus, kuriuos atitinkantis juridinis asmuo turi teisę gauti valstybės biudžeto lėšas aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, turi 1 dalį, kuri numato sporto šakos federacijai, siekiančiai gauti valstybės biudžeto lėšų, šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytai aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, reikalingus kriterijus, kuriuos šiuo įstatymo pakeitimo projektu bus siūloma papildyti. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje siekiama papildyti prie aukšto meistriškumo varžybų apibrėžimo esantį kriterijų federacijoms, kuris apibrėžia, kad federacijos, organizuojančios aukšto meistriškumo varžybas, priklausytų tarptautinei konkrečios sporto šakos federacijai (tai jau yra nurodyta 19 str. 1 dalies 4 punkte). Yra siūloma papildyti, jog aukšto meistriškumo varžybas organizuojančios federacijos turi atitikti ir visus įstatymo 19 straipsnyje numatytus kriterijus. Tuo pačiu būtų papildomas 19 straipsnis trimis kriterijais. Pirmasis kriterijus numato, jog federacijų įstatai turi numatyti tokią tvarką, pagal kurią, sporto federacijų valdymo organų nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Šis pakeitimas atliepia aktualijas Lietuvos Futbolo Federacijoje tačiau lygiai taip pat reglamentuoja visuotinę tvarką, kad tokios praktikos nepasitaikytų kitose Lietuvos sporto federacijose. Taip pat papildoma kriterijumi, kuriame numatyta, kad sporto šakos federacijos įstatuose nustatyta tokia tvarka, pagal kurią federacijos nariais netrukdomai gali tapti sporto subjektai, kurių veikla tiesiogiai susijusi su sporto šakos plėtojimu bei kuriuos atstovaujantys asmenys ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dalyvavo sporto šakos aukšto meistriškumo varžybose ar ne mažiau kaip pastaruosius dvejus metus dalyvavo sporto šakos fizinio aktyvumo veikloje, turi ar įvairiais pagrindais valdo sporto šakos pratyboms būtiną infrastruktūrą, juose pratybas veda asmenys, atitinkantys šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Taip pat dar vienas kriterijus, kuriuo siūloma papildyti įstatymo 19 str. numato, jog sporto šakos federacijos įstatuose nustatyta tvarka, pagal kurią ne mažiau 2/3 federacijos valdymo organų narių, federacijos nariai renka tiesiogiai visuotiniame narių susirinkime.
Pirmuoju kriterijumi, kuriuo siūloma papildyti 19 str., yra siekiama išvengti ir atsisakyti praktikų, kuomet federacijų nariais tampa subjektai, neturintys jokių sąsajų su sporto šakos plėtojimu ir jos narių interesų atstovavimu. Taip siekiama išvengti fiktyvių subjektų sukūrimo ir jų dalyvavimo federacijų veiklose, siekiant gauti naudas iš federacijos teikiamo finansavimo ar daryti įtaką federacijos veiklai. Antruoju kriterijumi siekiama patobulinti federacijų valdymo organų organizavimo tvarką, siekiant suteikti prioritetą federacijų narių dalyvavimui federacijų valdymo organuose ir lygias galimybes į juos būti išrinktus demokratiniais principais. Taip būtų išvengiama perteklinės valdžios koncentracijos vienoje asmenų grupėje, ar vieno asmens įtakos formuojant svarbiausius valdymo organus sporto federacijose. Manoma, jog 2/3 dalies nustatymas būtų proporcinga reguliavimo priemonė, siekiant užtikrinti visapusišką federacijų narių įsitraukimo į valdymo organus galimybę, neatmetant vienasmenio ar kito kolegialaus organo svarbos formuojant valdymo struktūras federacijose. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
vertinimas nebuvo atliktas
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Sporto federacijų veikla taps skaidresnė ir atviresnė, sumažės galimybės sporto federacijų valdžios koncentracijai viename asmenyje ar asmenų grupėje. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir plėtrai neatsilieps. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą nereikalauja papildomų pakeitimų teisinėje sistemoje. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis LR valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Asociacijų laisvės ir savivaldiškumo principas įtvirtintas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą konstatavo šio principo principinę reikšmę bei formulavo šios laisvės apribojimą pateisinančius kriterijus. Šio principo apribojimus valstybės turi pagrįsti šiais Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškintais asociacijų laisvės ribojimo pagrįstumo pagrindais: 1) apribojimas turi būti įtvirtintas įstatymu;
2) apribojimas turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos interesais siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams arba apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves; 3) apribojimas turi būti proporcingas siekiamam tikslui.
Taip pat EŽTT ne kartą yra pabrėžęs valstybių diskreciją spręsti, ar asociacijų laisvės apribojimai būtini demokratinėje visuomenėje ir kad ribojimai gali būti aiškinami primygtiniu socialiniu poreikiu ( t.y. - viešojo intereso gynimu). Šiuo atveju įstatymo projektas atliepia pagrindinius kriterijus, aiškinančius asociacijų laisvės apribojimo pagįstumą. Apribojimas įtvirtintas įstatymu, apribojimas skirtas apsaugoti viešąjį interesą, taip pat apribojimas yra proporcingas siekiamam tikslui (skaidriai ir demokratiškai sporto federacijų veiklai). 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Jeigu įstatymo projekte įtvirtintos nuostatos nėra įtvirtintos sporto federacijų įstatuose, jos turi koreguoti vidinius įstatus iki įstatymo įsigaliojimo datos. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu gautų specialistų vertinimų nebuvo. 15.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: "Sporto federacijos". 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia Seimo narys Parašas Andrius Kupčinskas
2023-02-28 Nr. XIVP–2431 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pagal projekto 1 straipsniu Sporto įstatymo (toliau
teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, projekto nuostatos svarstytinos Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintų tikslingumo, proporcingumo bei pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principų požiūriu. Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas turi būti ne tik pagrįstas, tačiau ir proporcingas siekiamam tikslui, o pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtintos asociacijų laisvės turinio elementais esančios teisės steigti asociacijas ir dalyvauti jų veikloje aiškintinos kaip apimančios, be kita ko, į asociaciją susivienijusių asmenų teisę apibrėžti ir vykdyti asociacijos veiklą taip, kad būtų tenkinami jų interesai, inter alia nesikišant valstybės valdžios, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, jeigu asociacijos tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams.
Tai, be kita ko, reiškia, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 35 straipsnio 1 dalį, asociacijų steigėjai, steigdami jų interesais veiksiančią asociaciją, taip pat jau įsteigtų asociacijų nariai, reguliuodami ir vykdydami jų interesais veikiančios asociacijos veiklą, gali inter alia savarankiškai spręsti dėl naujų narių priėmimo į asociaciją, nustatyti tokių narių priėmimo į asociaciją tvarką, asociacijos valdymo organų struktūros ar valdymo organų narių skyrimo (rinkimo) tvarkos ir kriterijų, kuriuos atitinkantys asmenys galėtų būti skiriami (renkami) į valdymo organus. Įstatymų leidėjas, ribodamas asociacijų laisvę, t.y. asociacijos narių teisę skirti (rinkti) valdymo organų narius savo nustatyta tvarka ir nuožiūra, turėtų pagrįsti šios laisvės ribojimo būtinumą. Šiuo atveju svarstytina, ar aukšto meistriškumo sporto varžybų, t.y. sporto renginio, kuriame pagal tam tikras taisykles varžantis su kitais asmenimis (individualiai arba komandoje), prireikus pasitelkiant gyvūnus ir (ar) technines priemones, siekiama nugalėti varžovus, organizavimas ir vykdymas yra tiesiogiai susijęs su šias varžybas organizuojančios sporto federacijos valdymo organų narių skyrimo (rinkimo) tvarka ar tam tikrais jų reputacijos reikalavimais. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto tikslas - keisti sporto federacijų valdymo reguliavimą nustatant žemiausius federacijų valdymo standartus, kurių turi laikytis sporto šakos federacija, siekianti gauti aukšto meistriškumo sporto programų finansavimą.
Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas sąvokos „Aukštojo meistriškumo sporto varžybos“ apibrėžimas nėra skirtas nustatyti ar kažkaip reglamentuoti tokių varžybų finansavimo valstybės lėšomis principus ar sąlygas. Aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimo valstybės ar savivaldybių lėšomis nuostatos yra įtvirtintos būtent keičiamo įstatymo 18-20 straipsniuose, todėl toks projekte siūlomas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies pakeitimas, kuriuo susiaurinamas galimas aukšto meistriškumo sporto varžybų ratas, ne tik nedera su projekte nurodytu siūlomo reguliavimo tikslu, tačiau dalinai paneigia ir asociacijų (sporto federacijų) teisę savo nuožiūra ir tvarka organizuoti ir vykdyti sporto renginius, įtrauktus į sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, arba į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių. Trečia, pagal projekto nuostatas aukštojo meistriškumo varžybas turėtų teisę organizuoti tik tokios sporto šakos federacijos, kurios atitiktų visus galiojančio keičiamo įstatymo 19 straipsnio
keičiamo įstatymo 19 straipsnio 13-15 punktuose siūlomus nustatyti papildomus reikalavimas (tame tarpe ir reikalavimą, kad sporto šakos federacijos valdymo organų nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys).
Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas aukštojo sportinio meistriškumo varžybas gali organizuoti sporto šakos federacijos įgaliotas juridinis asmuo arba tarptautinis subjektas (organizuojantis tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas), kuriems jokių reikalavimų nei keičiamame įstatyme, nei teikiamame įstatymo projekte nėra siūloma nustatyti. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „projekto tikslas - keisti sporto federacijų valdymo reguliavimą nustatant žemiausius federacijų valdymo standartus, kurių turi laikytis sporto šakos federacija, siekianti gauti aukšto meistriškumo sporto programų finansavimą. Šis įstatymo projektas siekia įgyvendinti viešąjį interesą skaidriai, efektyviai, įtraukiai ir demokratiniais principais paremtai sporto federacijų veiklai”. Taigi, pagal projekto nuostatas aukštojo meistriškumo sporto varžybas galėtų organizuoti ne tik sporto šakos federacijos, kurios atitiktų projekte siūlomus nustatyti „žemiausius sporto šakos federacijos valdymo standartus“, bet ir sporto šakos federacijos įgalioti juridiniai asmenys bei tarptautiniai subjektai, kuriems „žemiausi valdymo standartai“ nebūtų taikomi. Atsižvelgiant tai, kyla abejonių, ar projekto nuostatomis būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai, jeigu keičiamame įstatyme būtų nustatyti nevienodi reikalavimai visiems asmenims, Lietuvos Respublikoje organizuojantiems aukštojo sportinio meistriškumo sporto varžybas.
Ketvirta, priėmus įstatymą, aukštojo sportinio meistriškumo varžybas galėtų organizuoti tik tokios sporto šakų federacijos, kurios atitiktų visus keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1-15 punktų kriterijus. Svarstytina, ar siekiant, kad nebūtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas, įstatymo projekto 2 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kuriose būtų nustatyta, kad sporto šakų federacijoms, kurios iki įstatymo įsigaliojimo pradėjo organizuoti aukštojo sportinio meistriškumo varžybas, bet įsigaliojus įstatymui, tokios varžybos dar nebuvo surengtos, taikomi iki įstatymo įsigaliojimo keičiamame įstatyme nustatyti reikalavimai asmenims, siekiantiems organizuoti aukštojo sportinio meistriškumo varžybas. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 13 punkte siūloma nustatyti, kad sporto šakos federacijos, siekiančios gauti valstybės biudžeto lėšų keičiamo įstatymo 18 straipsnio
turi būti nustatyta tokia tvarka, pagal kurią federacijos valdymo organų nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomi asmens teisių ir pareigų turinio elementai, turi būti įtvirtintas įstatyme. Nepriekaištinga reputacija yra vienas iš svarbiausių žmogaus teisinio statuso elementų, todėl jos aiškinimas turėtų būti tiksliai apibrėžtas įstatymo lygmeniu.
Atsižvelgiant į tai, konkretūs ir aiškūs nepriekaištingos reputacijos kriterijai (reikalavimai nepriekaištingai reputacijai), kuriuos turi atitikti asmenys, renkami sporto šakos federacijos valdymo organų nariais, turėtų būti nustatyti projektu keičiamame įstatyme arba pateikta nuoroda į kitą įstatymą, kuriame tokie kriterijai būtų nustatyti. Taip pat pažymėtina, kad tam tikri sporto federacijos valdymo organų nariams taikomi kriterijai, kurių neatitinkantys subjektai negali gauti valstybės finansavimo, jau yra įtvirtinti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkte, todėl svarstytina, ar siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo neturėtų būti keičiamas bei pildomas būtent aukščiau nurodytasis punktas. Antra, galiojančio keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės biudžeto lėšų keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytai aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, turi atitikti Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra svarstomas Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 2, 8, 9, 12, 13, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIVP-428(2)). Svarstymo metu šiam įstatymo projektui buvo pateiktas Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos ,,Linava“ pasiūlymas Asociacijų įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nustatyti, kad asociacijos vadovas ir valdymo organai privalo būti nepriekaištingos reputacijos (arba alternatyviai asociacijos, kurios atstovauja ir valstybės interesus, privalo būti nepriekaištingos reputacijos). Dėl Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ pasiūlymo Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 2, 8, 9, 12, 13, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.
Seimo valdyba 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. SV-S-758 kreipėsi į Vyriausybę išvados. Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kartu su Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 2, 8, 9, 12, 13, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIVP-428(2)) siūlomu nustatyti teisniu reguliavimu. Asociacijų įstatyme nustačius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus asociacijų valdymo organų nariams, manytina, kad projektu keičiamame įstatyme analogiško reikalavimo nustatymas galėtų būti vertintinas kaip perteklinis. Trečia, atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 13 punkte ir projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte siūloma nustatyti kriterijus, kuriuos turėtų atitikti sporto šakų federacijų valdymo organų nariai, taip pat nustatyti reikalavimus sporto šakos federacijos valdymo organų narių rinkimo tvarkai, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 13 punkto ir projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatų nereikėtų sujungti ir dėstyti viename keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies punkte. Ketvirta, iš projekte siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar iki įstatymo įsigaliojimo pakeitus sporto šakos federacijos įstatus, kaip yra siūloma reglamentuoti projekto 3 straipsnio 2 dalyje, įsigaliojus įstatymui, nauji valdymo organų nariai turėtų būti renkami nepasibaigus iki įstatymo įsigaliojimo išrinktų valdymo organų kadencijai, ar nauji reikalavimai valdymo organų nariams būtų taikomi tik tuomet, kai pasibaigus iki įstatymo įsigaliojimo išrinktų valdymo organų kadencijai, būtų renkami nauji valdymo organai arba renkami pavieniai iki įstatymo įsigaliojimo sudarytų valdymo organų nariai, pavyzdžiui, jiems atsistatydinus.
Svarstytina, ar, siekiant pašalinti šį neaiškumą, įstatymo projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis. 3. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punkte siūloma nustatyti, kad sporto šakos federacijos, siekiančios gauti valstybės biudžeto lėšų keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytai aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, „įstatuose nustatyta tokia tvarka, pagal kurią federacijos nariais netrukdomai gali tapti sporto subjektai, kurių veikla tiesiogiai susijusi su sporto šakos plėtojimu bei kuriuos atstovaujantys asmenys ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dalyvavo sporto šakos aukšto meistriškumo varžybose ar ne mažiau kaip pastaruosius dvejus metus dalyvavo sporto šakos fizinio aktyvumo veikloje, turi ar įvairiais pagrindais valdo sporto šakos pratyboms būtiną infrastruktūrą, juose pratybas veda asmenys, atitinkantys šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus”. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, projekto nuostata, kad įstatuose turėtų būti nustatyta tvarka, pagal kurią federacijos nariais netrukdomai gali tapti atitinkami sporto subjektai nėra pakankamai aiški.
Taikant įstatymą, ji gali būti skirtingai aiškinama, nes nėra aišku, ar projektu keičiamame įstatyme turimas tikslas įtvirtinti, kad įstatuose turi būti nustatytas atitinkamas reikalavimas asmenims (subjektams), siekiantiems tapti sporto federacijos nariais, ar turimas tikslas nustatyti reikalavimus pačiai ,,tapimo nariu” procedūrai (tvarkai). Siekiant aiškumo, vertinamoji projekto nuostata tikslintina taip, kad būtų aiškūs teisinio reguliavimo tikslai. Vertinant šią nuostatą, taip pat pažymime, kad asociacijų laisvė suponuoja tai, kad būtent asociacijų steigėjai, steigdami jų interesais veiksiančią asociaciją, taip pat jau įsteigtų asociacijų nariai, reguliuodami ir vykdydami jų interesais veikiančios asociacijos veiklą, gali savarankiškai spręsti dėl naujų narių priėmimo į asociaciją, nustatyti tokių narių priėmimo į asociaciją tvarką. Todėl jeigu nuostata „federacijos nariais netrukdomai gali tapti sporto subjektai“ siekiama nustatyti būtent sporto subjektų teisę patiems spręsti dėl tapimo sporto federacijos nariais, nesant aiškiai išreikšto asociacijos narių sutikimo, tai nederėtų su esminiais Konstitucijoje garantuojamais asociacijų laisvės turinio elementais. Antra, nėra aišku, iki kokio įvykio turėtų būti skaičiuojami ,,pastarieji vieneri metai” ir
„pastarieji dveji metai”. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekte reikėtų
nurodyti įvykį, iki kurio turėtų būti skaičiuojami projekte siūlomi nustatyti terminai. Be to, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti būtent ,,vienerių metų” ir „dvejų metų” laikotarpius, o ne kitą, metais skaičiuojamą terminą.
Trečia, pažymėtina, kad nuostata „ne mažiau kaip pastaruosius dvejus metus dalyvavo sporto šakos fizinio aktyvumo veikloje“ yra per daug neapibrėžta ir labai plataus turinio, nes fizinio aktyvumo veikla laikoma bet kokia asmens fizinė veikla, kuria siekiama stiprinti sveikatą, tobulinti fizines ir psichines savybes bei įgūdžius neturint tikslo pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) dalyvauti jose, taip pat veikla šviečiant visuomenę sporto, fizinio aktyvumo ir jais pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Ketvirta, siekiant aiškumo, projekto nuostata ,,turi ar įvairiais pagrindais valdo sporto šakos pratyboms būtiną infrastruktūrą“ keistina nuostata „nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdo sporto šakos pratyboms būtiną infrastruktūrą“. 4. Tuo atveju, jeigu atsižvelgiant į šios išvados 1 ir
nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą, projekto 3 straipsnio pavadinime, atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio 2 dalyje siūloma reglamentuoti ne įstatymo taikymą, bet įgyvendinimą, vietoj žodžio “taikymas” reikėtų įrašyti žodį “įgyvendinimas”. 5. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „sporto šakų federacijos priima vidinių įstatų pakeitimus iki įstatymo įsigaliojimo datos”. Vertinamojoje projekto nuostatoje žodis ,,vidinių“ išbrauktinas kaip perteklinis. Taip pat siūlome, atsižvelgiant į projekto tikslą bei projektu teikiamas nuostatas, po žodžio „federacijos“ įrašyti žodžius „siekiančios gauti valstybės ar savivaldybių lėšas jų organizuojamų aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimui“.
Be to, siekiant, kad sporto šakų federacijos turėtų įstatyme nustatytą pagrindą pakeisti savo įstatus iki įstatymo įsigaliojimo dienos, ši nuostata turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas” įrašytini žodžiai „išskurus šio straipsnio 2 dalį”. 6. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją sporto srityje, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]