Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 2, 8, 12, 14, 17, 18, 22, 24, 27, 27¹, 28, 29, 34, 35, 36, 37, 39, 40, 47, 51, 55 STRAIPSNIŲ IR 1 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 11¹ STRAIPSNIU
1Papildyti 2 straipsnį 7¹ dalimi:
„7¹. Deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimas – dalis statinio statybos užbaigimo procedūros, per kurią statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovas ar statinio (dalies) ekspertizės rangovas savo ekspertine išvada pritaria statytojo (užsakovo) parengtai statinio užbaigimo deklaracijai, kuria skelbiama, kad pastatytas statinys atitinka statinio projektą, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus.“
2Pakeisti 2 straipsnio 34 dalį ir ją išdėstyti taip:
„34. Paskirtoji įstaiga – įstaiga, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija) įgaliota Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, aplinkos ministro nustatyta tvarka Vyriausybės įgaliotos įstaigos paskirtas atlikti trečiosios šalies užduotis vertinant ir tikrinant statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumą.“
3Papildyti 2 straipsnį 41¹ dalimi:
„41¹.
Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių tvirtinimas – esant nebaigtai statinio statybai atliekama procedūra, per kurią statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovas ar statinio (dalies) ekspertizės rangovas savo ekspertine išvada pritaria statytojo (užsakovo) parengtai pažymai apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, kuria patvirtinama, kad statomas statinys atitinka statinio projektą, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus..“
4Pakeisti 2 straipsnio 47 dalį ir ją išdėstyti taip:
„47. Specialieji reikalavimai – neprivalomas, statytojo (užsakovo) pageidavimu statiniui nustatytų specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinys, kurį išduoda savivaldybės administracijos direktorius meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.“
5Pakeisti 2 straipsnio 75 dalį ir ją išdėstyti taip:
„75. Statinio statybos rangovas (toliau – rangovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija ar arba jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę užsiimti statyba ir vykdantys statybą rangos sutarties pagrindu. Statybos rangos sutartis nesudaroma, kai statytojas (užsakovas) kartu yra ir statybos rangovas..“
6Pakeisti 2 straipsnio 86 dalį ir ją išdėstyti taip:
„86. Statyba ūkio būdu – fizinio asmens pagal Statybos įstatymo reikalavimus pasirinktas statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir statinys sukuriamas statytojo (užsakovo) rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, naudojant tik statytojo (užsakovo) darbo jėgą.“
Pakeisti 8 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Teisę rengti ir išduoti nacionalinius techninius įvertinimus turi aplinkos ministro nustatyta tvarka paskirtos techninio vertinimo įstaigos, kurios yra Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniai, atitinkantys aplinkos ministro nustatytus nepriklausomumo, nešališkumo, darbuotojų kompetencijos, bendros administracinės tvarkos, turėtinų priemonių ir įrenginių, būtinų statybos produktų eksploatacinėms savybėms tose produktų srityse, kurioms paskirta įstaiga, vertinti, reikalavimus.“
Papildyti Įstatymo antrąjį skirsnį 11¹straipsniu:
„11¹ straipsnis. Statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politiką įgyvendinanti įstaiga
1Statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politiką pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją įgyvendina Vyriausybės įgaliota įstaiga. 2.
2Vyriausybės įgaliota įstaiga atlieka šias funkcijas:
1) dalyvauja planuojant, koordinuojant ir (ar) įgyvendinant su planavimo, statybos technine veikla susijusius paramos atkuriant nuo karo, stichinių ir kitų nelaimių nukentėjusių valstybių infrastruktūros ir kitus objektus, teritorijas, projektus, priemones;
2) rengia, įgyvendina arba dalyvauja rengiant ir (ar) įgyvendinant statybos sektoriaus pažangos ir plėtros skatinimo projektus, priemones nacionaliniu ir (ar) tarptautiniu lygiu;
3) atlieka statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų (išskyrus architektus), pastatų energinio sertifikavimo ekspertų, statybos rangovų, statinio projekto (dalies) ekspertizės ir statinio (dalies) ekspertizės rangovų veiklos priežiūrą, apimančią minėtų subjektų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams tikrinimą, privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją ir dokumentus, pašalinti tikrinant nustatytas neatitiktis teikimą;
4) atlieka statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų (išskyrus architektus), įrašytų į teismo ekspertų sąrašą ir teikiančių teismo ekspertizės paslaugas, kvalifikacijos, kurios pagrindu asmuo įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, patikrinimą;
5) pripažįsta užsienyje įgytas statybos inžinieriaus profesines kvalifikacijas aplinkos ministro nustatyta tvarka;
6) kuria, palaiko, tvarko, plėtoja priemones ir (ar) paslaugas, reikalingas statybos sektoriui skaitmeninti, statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo plėtrai, jų naudoms vertinti ir stebėti;
7) kuria, tvarko ir teikia su statybos sektoriaus skaitmeninimu susijusius duomenis, klasifikatorius, informaciją, jų tvarkymo priemones ir paslaugas, jas plėtoja ir techniškai aptarnauja;
8) vykdo statybos ir su juo susijusiuose sektoriuose vykstančių procesų stebėseną ir vertinimą atsižvelgdama į statybos politikos formavimo ir įgyvendinimo poreikius, rengia ir teikia pasiūlymus politiką formuojančioms institucijoms dėl statybos politikos formavimo ir įgyvendinimo;
9) atlieka tyrimus, reikalingus visuomenei aktualiems valstybės politikos statybos srityje formavimo ir įgyvendinimo sprendimams pagrįsti ir priimti;
10) aplinkos ministro nustatyta tvarka skiria paskirtąsias įstaigas, sustabdo paskyrimo galiojimą, panaikina paskyrimo galiojimo sustabdymą ir paskyrimą;
11) aplinkos ministro nustatyta tvarka vertina ir stebi techninio vertinimo įstaigų veiklą, skiria techninio vertinimo įstaigas, sustabdo paskyrimo galiojimą, panaikina paskyrimo galiojimo sustabdymą ir paskyrimą;
12) atlieka šiame ir kituose įstatymuose jai pavestas funkcijas.
Vyriausybės įgaliota įstaiga atlieka šias funkcijas:
1) dalyvauja planuojant, koordinuojant ir (ar) įgyvendinant su planavimo, statybos technine veikla susijusius paramos atkuriant nuo karo, stichinių ir kitų nelaimių nukentėjusių valstybių infrastruktūros ir kitus objektus, teritorijas, projektus, priemones;
2) rengia, įgyvendina arba dalyvauja rengiant ir (ar) įgyvendinant statybos sektoriaus pažangos ir plėtros skatinimo projektus, priemones nacionaliniu ir (ar) tarptautiniu lygiu;
3) atlieka statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų (išskyrus architektus), pastatų energinio sertifikavimo ekspertų, statybos rangovų, statinio projekto (dalies) ekspertizės ir statinio (dalies) ekspertizės rangovų veiklos priežiūrą, apimančią minėtų subjektų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams tikrinimą, privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją ir dokumentus, pašalinti tikrinant nustatytas neatitiktis teikimą;
4) atlieka statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų (išskyrus architektus), įrašytų į teismo ekspertų sąrašą ir teikiančių teismo ekspertizės paslaugas, kvalifikacijos, kurios pagrindu asmuo įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, patikrinimą;
5) pripažįsta užsienyje įgytas statybos inžinieriaus profesines kvalifikacijas aplinkos ministro nustatyta tvarka;
6) kuria, palaiko, tvarko, plėtoja priemones ir (ar) paslaugas, reikalingas statybos sektoriui skaitmeninti, statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo plėtrai, jų naudoms vertinti ir stebėti;
7) kuria, tvarko ir teikia su statybos sektoriaus skaitmeninimu susijusius duomenis, klasifikatorius, informaciją, jų tvarkymo priemones ir paslaugas, jas plėtoja ir techniškai aptarnauja;
8) vykdo statybos ir su juo susijusiuose sektoriuose vykstančių procesų stebėseną ir vertinimą atsižvelgdama į statybos politikos formavimo ir įgyvendinimo poreikius, rengia ir teikia pasiūlymus politiką formuojančioms institucijoms dėl statybos politikos formavimo ir įgyvendinimo;
9) atlieka tyrimus, reikalingus visuomenei aktualiems valstybės politikos statybos srityje formavimo ir įgyvendinimo sprendimams pagrįsti ir priimti;
10) aplinkos ministro nustatyta tvarka skiria paskirtąsias įstaigas, sustabdo paskyrimo galiojimą, panaikina paskyrimo galiojimo sustabdymą ir paskyrimą;
11) aplinkos ministro nustatyta tvarka vertina ir stebi techninio vertinimo įstaigų veiklą, skiria techninio vertinimo įstaigas, sustabdo paskyrimo galiojimą, panaikina paskyrimo galiojimo sustabdymą ir paskyrimą;
12) atlieka šiame ir kituose įstatymuose jai pavestas funkcijas. 3.
3Vyriausybės įgaliotos įstaigos funkcijos nurodytos šio straipsnio 2 dalyje finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, pajamomis, gautomis iš įstaigos vykdomos veiklos, fizinių ar juridinių asmenų teikiamos paramos, kitomis teisėtai gautomis lėšomis.“
1Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, nenurodyti šio straipsnio 7 dalyje, – atestuoti architektai (išskyrus statinio statybos vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų vadovo pareigas) ir statybos inžinieriai (išskyrus statinio projekto architektūrinės dalies vadovo, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas). Šias pareigas siekiantiems eiti asmenims taikomą kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 ir 18 dalyse ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais reikalavimais. Atestavimą atlieka viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra Vyriausybės įgaliota įstaiga, išskyrus architektų atestavimą, kurį atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai (toliau – atestavimą atliekanti organizacija).“
2.
Pakeisti 12 straipsnio 14 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) kai asmuo, vadovaudamas statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims, vykdydamas teismo eksperto veiklą arba tvirtindamas pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą, pažeidė šio įstatymo, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus, nesusijusius su esminių statinio projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais ar susijusius su esminių statinio projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais, tačiau dėl to neatsirado ar negalėjo atsirast žala;“. 3. Pakeisti 12 straipsnio 15 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) už Lietuvos Respublikos įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų šiurkščius pažeidimus vadovaujant pagrindinėms statybos techninės veiklos sritims, vykdant teismo eksperto veiklą ar tvirtinant pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą. Šiurkščiais pažeidimais laikomi Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimai, susiję su esminiais statinio projekto sprendiniais arba esminiais statinių reikalavimais, dėl kurių atsirado ar galėjo atsirasti žala;“. 4. Pakeisti 12 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Eiti branduolinės energetikos objekto statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai.
Šias pareigas einantiems asmenims taikomą kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų galiojimo panaikinimo tvarką, egzaminų programas, suderinęs su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytais reikalavimais, o atestavimą atlieka viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra Vyriausybės įgaliota įstaiga.“. 5. Pakeisti 12 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
„24. Viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra Vyriausybės įgaliota įstaiga aplinkos ministro nustatyta tvarka šviečia, konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis ir nagrinėja prašymus, skundus statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikacinių reikalavimų, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo klausimais, atlieka šių vadovų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams stebėseną.“
1Papildyti 14 straipsnio 1 dalį 16 punktu:
„16) šio įstatymo 34 straipsnio 4 ir 4¹ dalyse nustatytais atvejais užsakyti statinio ekspertizę.“
2Pakeisti 14 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) pasirinkti statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrų (dalį darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu), statinio statybos valdymo ar kitus būdus, kurie kuris neprieštarautų šiam įstatymui ir jo įgyvendinamiesiems teisės aktams.
Ūkio ar mišrų statybos organizavimo būdą turi teisę pasirinkti fiziniai asmenys, statantys naują, rekonstruojantys, remontuojantys ar griaunantys vienbutį gyvenamąjį namą iki 300 m² ar nesudėtingąjį statinį ir jų priklausinius.“
1Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų ar jų padalinių kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra Vyriausybės įgaliota įstaiga.“
2Pakeisti 17 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) neturi būti pradėtas bankroto procesas (šią informaciją patikrina viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra Vyriausybės įgaliota įstaiga), kreiptasi į teismą dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo ar kitokio apribojimo;“. 3.
3Pakeisti 17 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) paskirstyti statinio projekto dalis dalinių statinio projekto ekspertizių vadovams, kad jie patikrintų statinio projekto dalių komplektiškumą, atitiktį Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatoms, kai statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovas turi patvirtinti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą – paskirti statinio projekto (dalies) ekspertizės vadovą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ patvirtinti šią pažymą arba deklaraciją. Statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovas ar statinio projekto (dalies) ekspertizės vadovas privalo nusišalinti nuo pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimo, jeigu jį sieja artimų asmenų, kurie suprantami, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, ryšiai su statytoju (užsakovu), kai statytojas (užsakovas) yra fizinis asmuo, arba su statytojo (užsakovo) vadovu ar dalininku, kai statytojas (užsakovas) yra juridinis asmuo. Statinio projekto (dalies) ekspertizės vadovui nusišalinus nuo pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovas turi paskirti kitą statinio projekto (dalies) ekspertizės vadovą, jei to padaryti negalima – statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovas privalo informuoti apie tai statytoją (užsakovą);“. 4.
4Pakeisti 17 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų Šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti statinio (dalies) ekspertizės vadovą (vadovus), o kai statinio (dalies) ekspertizės rangovas turi patvirtinti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą, įgalioti paskirti statinio (dalies) ekspertizės vadovą (vadovus) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ patvirtinti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą. Statinio (dalies) ekspertizės rangovas ar statinio (dalies) ekspertizės vadovas privalo nusišalinti nuo pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimo, jeigu jį sieja artimų asmenų, kurie suprantami, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, ryšiai su statytoju (užsakovu), kai statytojas (užsakovas) yra fizinis asmuo, arba su statytojo (užsakovo) vadovu ar dalininku kai statytojas (užsakovas) yra juridinis asmuo;“. 5. Papildyti 17 straipsnio 6 dalį 9 punktu:
„9) kai statinio projekto ar statinio ekspertizė atliekama pakartotinai, išnagrinėti pirminę ekspertizę atlikusio ekspertizės rangovo informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pateiktas pastabas ir į jas atsižvelgti arba atmesti nurodant argumentus.“
6Pakeisti 17 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas (subrangovas) neturi teisės atlikti:
1) atlikti jo ar jo subrangovų parengto statinio projekto ar jo dalių ekspertizės;
2) atlikti statinio, pastatyto ar statomo pagal jo ar jo subrangovų parengtą statinio projektą, ekspertizės;
3) atlikti statinio, kurio statybos rangovas (subrangovas) jis yra (buvo), ekspertizės;
4) atlikti statinio, kurio savininkas (naudotojas) jis yra (buvo), ekspertizės.;
5) atlikti statinio, kurio statytojas (užsakovas) jis yra, jo vadovai ar dalininkai, ekspertizės;
6) tvirtinti statinio, kurio statytojas (užsakovas) jis yra, jo vadovai ar dalininkai, pažymos apie šio statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaracijos apie šio statinio statybos užbaigimą.“
7Pakeisti 17 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Branduolinės energetikos objekto statinių projekto ekspertizės rangovams ir statinio ekspertizės rangovams taikomą kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką, suderinusi su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra Vyriausybės įgaliota įstaiga.“
8Pakeisti 17 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12.
Ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statinių projektų ekspertizės rangovų ir statinio ekspertizės rangovų kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra Vyriausybės įgaliota įstaiga.“
1Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) neturi būti pradėtas bankroto procesas (šią informaciją patikrina viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra Vyriausybės įgaliota įstaiga), kreiptasi į teismą dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo ar kitokio apribojimo;“. 2. Pakeisti 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams taikomą kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra Vyriausybės įgaliota įstaiga.“
3Pakeisti 18 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statybos rangovų kvalifikacijos atestatų išdavimo ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto kvalifikacijos atestato ir teisės pripažinimo dokumento keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra Vyriausybės įgaliota įstaiga.“
4Pakeisti 18 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas, išskyrus pareigą paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą, jeigu jis yra fizinis asmuo, kuris pagal šio įstatymo reikalavimus turi teisę vadovauti statybai. Kai statytojas (užsakovas) yra fizinis asmuo ir jis vykdo statybą ūkio būdu, jo, kaip statytojo (užsakovo) darbo jėga laikytina jo ir jo artimų asmenų, kurie suprantami, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, darbo jėga.“
1Pakeisti 22 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) kai nustatoma, kad asmuo, vykdydamas kvalifikacijos atestate ir (ar) teisės pripažinimo dokumente nurodytą veiklą arba tvirtindamas pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą, pažeidė normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, kurie nesusiję su esminių statinio projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais, tačiau dėl to neatsirado ar negalėjo atsirasti žala;“. 2.
2Pakeisti 22 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) už Lietuvos Respublikos įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų šiurkščius pažeidimus, vykdant kvalifikacijos atestate ir (ar) teisės pripažinimo dokumente nurodytą veiklą arba tvirtinant pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą. Šiurkščiais pažeidimais laikomi Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimai, susiję su esminių statinio projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais, dėl kurių įvyko nelaimingas atsitikimas, atsirado ar galėjo atsirasti žala;“. 3. Pakeisti 22 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra Vyriausybės įgaliota įstaiga aplinkos ministro nustatyta tvarka šviečia, konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis ir nagrinėja prašymus, skundus statinių projektuotojų, statybos rangovų, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovų, statinio statybos techninių prižiūrėtojų, statinio statybos techninės priežiūros rangovų kvalifikacinių reikalavimų, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo klausimais, atlieka statinių projektuotojų, statybos rangovų, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovų, statinio statybos techninių prižiūrėtojų, statinio statybos techninės priežiūros rangovų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams stebėseną.“
1Papildyti 24 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹.
Jeigu rekonstruojant pastatą, jo išorės matmuo (didžiausias ilgis, plotis, aukštis) didėja daugiau kaip 50 procentų, jam taikomi šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti naujo statinio projektavimui ir statybai keliami reikalavimai.“
2Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„4. Specialiesiems reikalavimams gauti, išskyrus atvejus, kai jie gaunami atlikus visuomenės informavimą apie projektinius pasiūlymus pagal šio įstatymo 37 straipsnio nuostatas, statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui merui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir:“. 3. Pakeisti 24 straipsnio 6 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„6. Savivaldybės administracijos direktorius meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, gavęs šio straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis, per 3 darbo dienas pateikia aplinkos ministro patvirtintos formos paraiškas:“. 4. Pakeisti 24 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Specialieji paveldosaugos reikalavimai ir specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai parengiami per 7 darbo dienas gavus savivaldybės administracijos direktoriaus mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo paraišką ir pateikiami savivaldybės administracijos direktoriui merui ar jo įgaliotam asmeniui. Savivaldybės administracijos direktorius meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, gavęs šio straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis, per 10 darbo dienų parengia specialiuosius architektūros reikalavimus.“
5Pakeisti 24 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius architektūros reikalavimus nagrinėja, derina, jeigu reikia, šiuos reikalavimus nustačiusioms institucijoms siūlo pakeisti (siekdamas rasti sprendimą, tenkinantį statytojo (užsakovo), trečiųjų asmenų, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus) savivaldybės administracijos direktorius meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Jeigu dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų neiškyla poreikis kreiptis į jas išdavusias institucijas dėl jų pakeitimo, specialieji reikalavimai išduodami per 3 darbo dienas nuo specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir specialiųjų architektūros reikalavimų gavimo dienos. Jeigu savivaldybės administracijos direktorius meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas priima sprendimą teikti siūlymus dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ar specialiųjų architektūros reikalavimų pakeitimo, šie reikalavimai turi būti suderinti per 3 darbo dienas nuo jų gavimo dienos. Jeigu per šį terminą savivaldybės administracijos direktoriui merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui pavyksta suderinti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus ar specialiuosius architektūros reikalavimus su juos išdavusiomis institucijomis, specialieji reikalavimai išduodami per 3 darbo dienas nuo suderintų specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ar apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų gavimo dienos.
Jeigu šių reikalavimų suderinti nepavyksta, savivaldybės administracijos direktorius meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas perduoda ginčą dėl specialiųjų reikalavimų suderinamumo nagrinėti savivaldybės administracijos direktoriaus mero sudarytai komisijai. Išnagrinėjus ginčą, savivaldybės administracijos direktorius meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas išduoda specialiuosius reikalavimus per 3 darbo dienas nuo ginčą išsprendusios institucijos sprendimo priėmimo dienos.“
6Pakeisti 24 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Savivaldybės administracijos direktoriaus mero sudarytoje komisijoje, kurios darbo pavyzdinius nuostatus tvirtina aplinkos ministras, turi dalyvauti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius architektūros reikalavimus išduodančių institucijų atstovai.
Savivaldybės administracijos direktoriaus mero sudaryta komisija per 10 darbo dienų balsų dauguma gali nuspręsti:
1) siūlyti savivaldybės administracijos direktoriui merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui išduoti specialiuosius reikalavimus, vadovaujantis šios komisijos suderintais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais ir (ar) specialiaisiais architektūros reikalavimais;
2) perduoti ginčą nagrinėti aplinkos ministro ir kultūros ministro sudarytai komisijai (jeigu nepriimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas ar atsiranda bent vieno komisijos nario asmeninis suinteresuotumas ginčo baigtimi ar kitoks pagrindas nusišalinti arba to motyvuotai prašo statytojas (užsakovas).“
7Pakeisti 24 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Šio straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodytu atveju savivaldybės administracijos direktoriaus mero sudaryta komisija per 3 darbo dienas ginčą perduoda nagrinėti aplinkos ministro ir kultūros ministro sudarytai komisijai. Aplinkos ministras ir kultūros ministras tvirtina šios komisijos nuostatus ir sudėtį.“
8Pakeisti 24 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11.
Per 10 darbo dienų išnagrinėjusi ginčą dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir specialiųjų architektūros reikalavimų suderinamumo, aplinkos ministro ir kultūros ministro sudaryta komisija gali nurodyti savivaldybės administracijos direktoriui merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui išduoti specialiuosius reikalavimus vadovaujantis šios komisijos suderintais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, ir (ar) specialiaisiais architektūros reikalavimais. Kilus ginčui dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų suderinamumo, specialiųjų reikalavimų išdavimo procedūros sustabdomos ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminas neskaičiuojamas, kol ginčas išsprendžiamas.“
9Pakeisti 24 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
„24. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Praėjus 5 metams po specialiųjų reikalavimų išdavimo ir tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris buvo priimtas, pateikimo dieną. Jeigu statinio projektas buvo pradėtas rengti iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo, jis turi atitikti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatytus reikalavimus.
Šiuo atveju, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai, statytojas (užsakovas) kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių merą (jo įgaliotą savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją) dėl specialiųjų reikalavimų, atitinkančių Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimus, gavimo. Kai teisės aktų numatytais atvejais yra privaloma parengti statinio projektą, tačiau nėra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektas turi atitikti normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo statinio projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo dieną.“
1Pakeisti 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį – keičiant ypatingojo ar neypatingojo pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantį neypatingąjį pastatą (patalpą, patalpas) ar inžinerinį statinį), nesudėtingojo pastato paskirtį į gyvenamosios paskirties, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai neatliekami;“. 2. Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Kai išduodamas statybą leidžiantis dokumentas statyti laikinąjį statinį, jame nurodomas šio statinio naudojimo terminas. Laikinųjų statinių naudojimo termino nustatymo sąlygas ir tvarką nustato aplinkos ministras.“
3Pakeisti 27 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Jeigu statinys statomas kelių savivaldybių teritorijoje, kiekvienos savivaldybės administracijos direktorius meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas išduoda statinio dalies, kuri yra tos savivaldybės teritorijoje, statybą leidžiantį dokumentą.“
4Papildyti 27 straipsnį 9¹ dalimi:
„9¹. Jei savivaldybės administracija tikrindama statinio projektą nustato, kad gali būti pažeisti esminiai statinio architektūros reikalavimai, nurodyti šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas turi prašyti regioninės architektūros tarybos, sudaromos Architektūros įstatyme nustatyta tvarka, įvertinti ir pateikti išvadą, ar statinio projektas atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šiuo atveju regioninės architektūros tarybos išvados parengimas finansuojamas iš valstybės biudžeto Architektūros įstatyme nustatyta tvarka.“
5Pakeisti 27 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4–12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina savivaldybės administracija, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda ji savivaldybė. Savivaldybių administracijos paveldosaugos padaliniai tikrina statinio projektų atitiktį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojantiems teisės aktams, kai tvarkomieji statybos darbai projektuojami savivaldybės tarybos saugomais paskelbtuose kultūros paveldo objektuose, saugomais paskelbtuose kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose esančiuose statiniuose (išskyrus ten esančius regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektus, valstybės saugomus kultūros paveldo objektus, paminklus).
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos tikrina statinio projektų atitiktį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojantiems teisės aktams, kai tvarkomieji statybos darbai projektuojami valstybės saugomais paskelbtuose objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose, regioninio bei nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektuose ir jų teritorijose, valstybės saugomomis paskelbtose kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose (išskyrus ten esančius savivaldybės tarybos saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus), regioninio bei nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose (išskyrus ten esančius savivaldybės tarybos saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus), kultūriniuose rezervatuose ir draustiniuose, kompleksiniuose (kraštovaizdžio) draustiniuose, istoriniuose nacionaliniuose, istoriniuose regioniniuose parkuose esančiuose statiniuose (išskyrus ten esančius savivaldybės tarybos saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus). Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 9 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją tikrina ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, kai pertvarkoma daugiabučio namo ar jo dalies šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendroji inžinerinė sistema (keičiamas šildymo būdas, atsijungiama nuo (prisijungiama prie) šilumos perdavimo tinklų).“
6Papildyti 27 straipsnį 12¹ dalimi:
„12¹. Šio straipsnio 9¹ dalyje nurodytu atveju, kai savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas kreipiasi į regioninę architektūros tarybą, šio straipsnio 12 dalyje nurodyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminai pratęsiami 20 darbo dienų.“
7Pripažinti netekusia galios 27 straipsnio 17 dalį. 17. Statytojas (užsakovas) turi teisę kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, jeigu jis nesutinka su tuo, kad, visiems statinio projektą tikrinusiems subjektams šiam statinio projektui pritarus, statybą leidžiantį dokumentą atsisakoma išduoti, per 10 darbo dienų nuo atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą gavimo dienos. 8. Pakeisti 27 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18.
Savivaldybės administracijos direktorius meras ar jo įgaliotas išduoti statybą leidžiantį dokumentą savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, privalo statybos techniniame reglamente nustatyta tvarka patikrinti, ar nėra požymių, kad prašymą pateikęs asmuo siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį jau atliktus savavališkus statybos darbus, dėl kurių nėra surašytas savavališkos statybos aktas. Nustatęs tokius požymius, jis privalo sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras ir informuoti apie tai Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir prašymą pateikusį asmenį. Gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos per 20 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros sustabdymo atlieka gautos informacijos patikrinimą ir apie patikrinimo rezultatus informuoja informaciją pateikusį asmenį. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros atnaujinamos praėjus 20 darbo dienų nuo jų sustabdymo arba anksčiau, kai yra gaunamas atsakymas iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos. Jeigu iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gaunama informacija apie surašytą savavališkos statybos aktą ir yra nustatoma, kad nėra pateiktas dokumentas, patvirtinantis nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą šio įstatymo 1 priede, sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, statybą leidžiantis dokumentas yra neišduodamas.“
1.
1Pakeisti 27¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) ar prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodytas statytojas atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus statytojui (užsakovui) (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės administracija savivaldybė);“. 2. Pakeisti 27¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) ar pateikti visi privalomi dokumentai (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės administracija savivaldybė);“. 3. Pakeisti 27¹ straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) ar pateikta statinio projekto elektroninė versija atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės administracija savivaldybė), ar statinio projekto sudedamosios dalys atitinka aplinkos ministro nustatytas statinio projekto sudedamąsias dalis, ar statinio projektą pasirašė visi jį pasirašyti privalėję asmenys;“. 4. Pakeisti 27¹ straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) ar statinio projektui pritarė visi aplinkos ministro nustatytais atvejais iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų pradžios privalėję jį patikrinti subjektai, kurie nedalyvauja statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrose (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės administracija savivaldybė);“. 12 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 28 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) atlikus visus statybos darbus, aplinkos ministro nustatyta tvarka surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą (kai ji privaloma), statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovui arba statinio (dalies) ekspertizės rangovui patvirtinus deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistravus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.
Deklaracija apie statybos užbaigimą patvirtinama tik tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) pateikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą;“. 2. Pakeisti 28 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) užbaigus ypatingųjų statinių (išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 3 dalies 1 punkte), kurių statybai buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statybą;“. 3. Pakeisti 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Deklaracija apie statybos užbaigimą surašoma, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovas arba statinio (dalies) ekspertizės rangovas tvirtina deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ši deklaracija Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ registruojama šiais atvejais:
1) užbaigus ypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą, kurių statybai buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statybą;
2) keičiant statinių ar jų dalies paskirtį, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, ar užbaigus kitus, negu nurodyti šio straipsnio 2 dalyje ir 3 dalies 1 punkte, statybos darbus, kuriems buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, išskyrus šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytus branduolinės energetikos objekto statinių paprastojo remonto ir aplinkos ministro nustatytus atvejus.“
4Pakeisti 28 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta deklaracija apie statybos užbaigimą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruojama, kai statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovas arba statinio (dalies) ekspertizės rangovas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros minėtoje informacinėje sistemoje „Infostatyba“ patvirtina deklaraciją.“
5Pakeisti 28 straipsnio 8 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„8. Deklaracija apie statybos užbaigimą negali būti surašoma ir statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovas arba statinio (dalies) ekspertizės rangovas negali tvirtinti deklaracijos apie statybos užbaigimą, jeigu:“. 13 straipsnis.
Pakeisti 29 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) pranešti apie avariją savivaldybės administracijos direktoriui merui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui), Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; jeigu avarija įvyko kultūros paveldo statinio, statinio kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statinio naudojimo priežiūrą; jeigu avarija įvyko statybos metu, – taip pat statytojui (užsakovui), statinio statybos techninės priežiūros vykdytojui ir statinio projektuotojui. Jeigu įvyksta avarija, dėl kurios buvo (gali būti) užteršta aplinka, – už aplinkos apsaugą atsakingai institucijai;“. 14 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Statinio ekspertizę, išskyrus aplinkos ministro nustatytus atvejus, organizuoja ir deklaraciją apie statybos užbaigimą šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais statinio (dalies) ekspertizės rangovui tvirtinti teikia statytojas (užsakovas).“
2Papildyti 34 straipsnį 4¹ dalimi:
„4¹. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais pagal kompetenciją statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnai surašo statytojui (užsakovui) privalomąjį nurodymą per nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai, atlikti statinio ekspertizę. Privalomojo nurodymo terminas gali būti pratęstas dviem mėnesiams. Statytojui (užsakovui) ar statinio naudotojui, neįvykdžiusiam privalomojo nurodymo, taikoma administracinė atsakomybė už statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų nurodymų nevykdymą.
Statytojui (užsakovui) ar statinio naudotojui per privalomajame nurodyme nustatytą terminą neatlikus statinio ekspertizės, ją nedelsdamas, bet ne vėliau kaip 5 darbo dienas, užsako pagal kompetenciją statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas. Už minėtos ekspertizės atlikimą moka statytojas (užsakovas) ar statinio naudotojas.“
Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Statinio statybos techninė priežiūra privaloma (išskyrus atvejus, kai ne didesnių kaip 300 m² bendrojo ploto nesublokuotų vieno buto gyvenamųjų namų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų, nesudėtingųjų statinių statyba vykdoma ūkio būdu), kai statybos darbai turi būti vykdomi vadovaujantis šiais dokumentais: statybos projektu, rekonstravimo projektu, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektu, kapitalinio remonto projektu, griovimo projektu, griovimo aprašu.“
Pakeisti 36 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Statinio projekto vykdymo priežiūrą (statybos metu) statinio projektuotojo pavedimu atlieka statinio projekto rengėjas pagal statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo sutartį.
Statinio projektuotojo rašytiniu sutikimu arba kai statinio projektuotojo nebėra (nebeveikia statinio projektą parengusi projektavimo įmonė, statinio projektuotojas fizinis asmuo jau nesiverčia projektavimo veikla, neturi šios veiklos verslo liudijimo ar statinio projekto vadovo atestato arba yra miręs), arba kai statinio projektuotojas atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme ar Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme nustatytus tiekėjo pašalinimo pagrindus, statinio projekto vykdymo priežiūrą gali atlikti kitas statytojo (užsakovo) pasirinktas statinio projektuotojas. Jeigu statinio projektuotojas nevykdo ar pažeidžia statinio projekto vykdymo priežiūros reikalavimus (nustatytus Vyriausybės įgaliotos institucijos), statytojas (užsakovas) turi teisę nutraukti statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį ar pasirinkti kitą statinio projektuotoją (neprojektavusį statomo statinio) šiai priežiūrai atlikti.“
Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės administracijos direktorius meras (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama, taip pat apie visuomenės dalyvavimą svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus.
Visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašus (nurodant paskirtį), visuomenės informavimo apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus tvarką nustato aplinkos ministras.“
1Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybos pradžios turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintos statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo arba statinio (dalies) ekspertizės rangovo, pagrindu, o išardytas Nekilnojamojo turto registre registruotas nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys gali būti išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio išardymą pagrindu. Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir pažymos apie tai, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys nugriautas, išduodamos tik pateikus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio (patalpos) kadastro duomenų bylą.“
2Pakeisti 39 straipsnio 6 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažymą nurodytas pažymas panaikina:“. 19 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 40 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose (po to, kai žemės sklypas ar jo dalis arba statinys paimamas visuomenės poreikiams) – per savivaldybės tarybos sprendime nurodytą terminą arba per savivaldybės administracijos ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą;“. 20 straipsnis.
Papildyti 47 straipsnio 1 dalį 6 punktu:
„6) šio įstatymo 34 straipsnio 4 ir 4¹ dalyse nustatytais atvejais užsakyti statinio ekspertizę.“
1Pakeisti 51 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pastato energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10 metų. Minimalius privalomus pastatų energinio naudingumo reikalavimus, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo tvarką ir sąlygas, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo priežiūros tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji, o nuo 2021 m. sausio 1 d. – visi statomi nauji pastatai turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Reikalavimus energijos beveik nevartojantiems pastatams nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. Pastatų energinio naudingumo sertifikatai registruojami ir sertifikavimo priežiūra atliekama naudojantis išduotų pastatų energinio naudingumo sertifikatų informacine sistema, kurios valdytoja yra Aplinkos ministerija, o tvarkytoja – pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinti institucija. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas turi sumokėti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčiai institucijai aplinkos ministro nustatytą įmoką už pastato energinio naudingumo sertifikato patikrinimo procedūras kiekvieną kartą, kai šis sertifikatas teikiamas registruoti, taip pat įmoką už išduotų pastatų energinio naudingumo sertifikatų informacinės sistemos tvarkymą kiekvieną kartą, kai registruojamas pastato energinio naudingumo sertifikatas. Nustatant šios įmokos dydį, turi būti laikomasi nuostatos, kad ji turi padengti ekonomiškai pagrįstas paslaugos teikimo sąnaudas.
Teikiamų paslaugų sąnaudos nustatomos pagal šių paslaugų ataskaitinius metinius duomenis ir argumentuotas normatyvines išlaidas. Įmoką už paslaugas nustatant pirmą kartą, šios paslaugos teikimo sąnaudos nustatomos lyginant jas su panašios paslaugos teikimo sąnaudomis. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčias institucijas ir jų funkcijas sertifikavimo priežiūros srityje nustato aplinkos ministras. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčios institucijos funkcijas atlieka viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra Vyriausybės įgaliota įstaiga.“
2Pakeisti 51 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą atlieka atestuoti fiziniai asmenys – pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų kvalifikacinius reikalavimus, atestavimo, kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Atestavimą atlieka viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra Vyriausybės įgaliota įstaiga.“
3Pakeisti 51 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17. Viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra Vyriausybės įgaliota įstaiga aplinkos ministro nustatyta tvarka šviečia, konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis ir nagrinėja prašymus, skundus pastatų energinio naudingumo sertifikavimo, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų kvalifikacinių reikalavimų, atestavimo, kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo klausimais, atlieka šių ekspertų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams stebėseną.“
1.
1Pakeisti 55 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už teisės aktų, nustatančių statinio projektavimo, statinio projekto ekspertizės, ir statinio ekspertizės, statybos užbaigimo ar pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių tvirtinimo reikalavimus reikalavimų, pažeidimus.“
2Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams su statinio sauga ar saugiu naudojimu susijusiems statinio reikalavimams ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, pateikimą statinio projekto užsakovui, ar tokio statinio projekto ekspertizės akto su teigiamu statinio projekto įvertinimu pateikimą statinio projekto ekspertizės užsakovui, deklaracijos apie statybos užbaigimą ar pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, neatitinkančių teisės aktuose nustatytų reikalavimų, patvirtinimą skiriama bauda statinio projektuotojams, statinio (dalies) ekspertizės rangovams arba statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų.“
1Pakeisti 1 priedo 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įmokos dydis kinta atsižvelgiant į savavališkai atliktų statybos darbų, įskaitant panaudotus statybos produktus, sąnaudų vertę. Įmoka negali būti mažesnė kaip 86 eurai ir negali viršyti 300 000 eurų ir 70 procentų savavališkai atliktų statybos darbų sąnaudų vertės (V).
Įmokos dydis apskaičiuojamas pagal formulę Į = x+y+V²/144 810 200 000 Eur, čia:
1) Į – įmokos dydis;
2) V – sąnaudų vertė.;
3) x – 100 Eur nesudėtingajam statiniui, 500 Eur – neypatingajam statiniui, 5000 Eur – ypatingajam statiniui;
4) y – 100 Eur paprastajam remontui, 500 Eur – kapitaliniam remontui, 1000 Eur – rekonstravimui, 2000 Eur – naujo statinio statybai.“
2Pakeisti 1 priedo 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tais atvejais, kaiKai savavališkos statybos darbai, dėl kurių nebuvo surašytas savavališkos statybos aktas, buvo įteisinti išduodant statybą leidžiantį dokumentą ir šią aplinkybę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nustato išdavus statybą leidžiantį dokumentą, mokėtinos įmokos dydis apskaičiuojamas pagal formulę
Į= x+y+V²/144 810 200 000 Eur * a/b, čia:
1) Į – įmokos dydis;
2) V – sąnaudų vertė;
3) x – 100 Eur nesudėtingajam statiniui, 500 Eur – neypatingajam statiniui, 5000 Eur – ypatingajam statiniui;
4) y – 100 Eur paprastajam remontui, 500 Eur – kapitaliniam remontui, 1000 Eur – rekonstravimui, 2000 Eur – naujo statinio statybai;
5) a – laikotarpis nuo savavališkos statybos darbų pradžios iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo;
6) b – laikotarpis nuo savavališkos statybos darbų pradžios iki statybos užbaigimo, o jeigu statybos užbaigimo procedūros nebuvo atliktos neatliktos, – iki fakto, kad nebuvo sumokėta įmoka, nustatymo momento. Šiame punkte nurodyti laikotarpiai a ir b skaičiuojami naudojant tuos pačius laiko matavimo vienetus (pvz., dienas, mėnesius ir kt.). Apskaičiuojant įmokos vertę, taikomos šio priedo 2 punkte nustatytos minimalios ir maksimalios įmokų vertės.“
3Pakeisti 1 priedo 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Sąnaudų vertė nustatoma atliekant statinio (dalies) ar statinio projekto (dalies) ekspertizę pagal statybos darbų įkainius ir statybos produktų kainas savavališkos statybos akto surašymo metu arba, kai savavališkos statybos aktas nėra surašytas, pagal statybos darbų įkainius ir statybos produktų kainas, fakto, kad savavališki statybos darbai buvo įteisinti išduodant statybą leidžiantį dokumentą, nustatymo metu. Kai savavališkos statybos aktas nėra surašytas, sąnaudų vertės apskaičiavimas atliekamas įvertinant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dokumento, kuriame konstatuojamas įmokos už savavališkos statybos įteisinimą nesumokėjimo faktas, surašymo metu esančią statinio būklę.“
4Pakeisti 1 priedo 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Statinio (dalies) ar statinio projekto (dalies) ekspertizė atliekama asmens, kuris siekia įteisinti savavališką statybą, iniciatyva ir lėšomis.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, kuri įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, ir šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalį, 9 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalis, 10 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 8 dalis, 11 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalis, 13 straipsnį, 17 straipsnį ir 19 straipsnį, kurie įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d. 2. Aplinkos ministras iki 2023 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Statybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos taikomos Statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatytoms procedūroms ir darbams, pradėtiems po šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-2128(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 2, 4, 8, 12, 14, 17, 18, 22, 24, 27, 27¹, 28, 29, 34, 35, 36, 37, 39, 40, 47, 51, 55 STRAIPSNIŲ IR 1 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 11¹ STRAIPSNIU
1Papildyti 2 straipsnį 7¹ dalimi:
„7¹. Deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimas – dalis statinio statybos užbaigimo procedūros, per kurią statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas ar statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas savo ekspertine išvada pritaria statytojo (užsakovo) parengtai statinio užbaigimo deklaracijai, kuria deklaruojama, kad pastatytas statinys atitinka statinio projektą, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus.“
2Pakeisti 2 straipsnio 34 dalį ir ją išdėstyti taip:
„34. Paskirtoji įstaiga – įstaiga, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija) įgaliota Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, aplinkos ministro nustatyta tvarka Vyriausybės įgaliotos įstaigos paskirtas atlikti trečiosios šalies užduotis vertinant ir tikrinant statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumą.“
3Papildyti 2 straipsnį 42¹ dalimi:
„42¹.
Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių tvirtinimas – esant nebaigtai statinio statybai atliekama procedūra, per kurią statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas ar statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas savo ekspertine išvada pritaria statytojo (užsakovo) parengtai pažymai apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, kuria patvirtinama, kad statomas statinys atitinka statinio projektą, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus.“
4Pakeisti 2 straipsnio 47 dalį ir ją išdėstyti taip:
„47. Specialieji reikalavimai – neprivalomas, statytojo (užsakovo) pageidavimu statiniui nustatytų specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinys, kurį išduoda savivaldybės administracijos direktorius meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.“
5Pakeisti 2 straipsnio 75 dalį ir ją išdėstyti taip:
„75. Statinio statybos rangovas (toliau – rangovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija ar arba jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę užsiimti statyba ir vykdantys statybą rangos sutarties pagrindu. Statybos rangos sutartis nesudaroma, kai statytojas (užsakovas) kartu yra ir statybos rangovas..“
6Pakeisti 2 straipsnio 86 dalį ir ją išdėstyti taip:
„86. Statyba ūkio būdu – fizinio asmens pagal šio įstatymo reikalavimus pasirinktas statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir statinys sukuriamas statytojo (užsakovo) rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, naudojant tik statytojo (užsakovo) darbo jėgą.“
Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį pagal jai būdingus funkcinius, inžinerinius, socialinius, turtinių vienetų kiekio, užimamo sklypo ir kitus požymius, naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo (kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus suformuojant patalpas statinyje, statinius ir (ar) patalpas padalijant, atidalijant, sujungiant, perdalijant) tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“
Pakeisti 8 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Teisę rengti ir išduoti nacionalinius techninius įvertinimus turi aplinkos ministro nustatyta tvarka paskirtos techninio vertinimo įstaigos, kurios yra Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniai, atitinkantys aplinkos ministro nustatytus nepriklausomumo, nešališkumo, darbuotojų kompetencijos, bendros administracinės tvarkos, turėtinų priemonių ir įrenginių, būtinų statybos produktų eksploatacinėms savybėms tose produktų srityse, kurioms paskirta įstaiga, vertinti, reikalavimus.“
Papildyti Įstatymo antrąjį skirsnį 11¹straipsniu:
„11¹ straipsnis. Statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politiką įgyvendinanti įstaiga
1Statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politiką pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją įgyvendina Vyriausybės įgaliota įstaiga. 2.
2Vyriausybės įgaliota įstaiga atlieka šias funkcijas:
1) dalyvauja planuojant, koordinuojant ir (ar) įgyvendinant su planavimo, statybos technine veikla susijusius paramos atkuriant nuo karo, stichinių ir kitų nelaimių nukentėjusių valstybių infrastruktūros ir kitus objektus, teritorijas, projektus ir priemones;
2) rengia, įgyvendina arba dalyvauja rengiant ir (ar) įgyvendinant statybos sektoriaus pažangos ir plėtros skatinimo projektus ir priemones, statybos sektoriaus skaitmeninimo, statybos dalyvių kompetencijos didinimo, statinių tvarumo vertinimo srityse nacionaliniu ir (ar) tarptautiniu lygiu;
3) atlieka statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų (išskyrus architektus), pastatų energinio sertifikavimo ekspertų, statybos rangovų, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės ir statinio (jo dalies) ekspertizės rangovų veiklos priežiūrą, apimančią šių subjektų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams tikrinimą, privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją ir dokumentus, pašalinti tikrinant nustatytas neatitiktis teikimą;
4) atlieka statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų (išskyrus architektus), įrašytų į teismo ekspertų sąrašą ir teikiančių teismo ekspertizės paslaugas, kvalifikacijos, kurios pagrindu asmuo įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, patikrinimą;
5) pripažįsta užsienyje įgytas statybos inžinieriaus profesines kvalifikacijas aplinkos ministro nustatyta tvarka;
6) kuria, tvarko, plėtoja priemones ir (ar) paslaugas, reikalingas statybos sektoriui skaitmeninti, statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo plėtrai, jų naudai vertinti ir stebėti;
7) kuria, tvarko ir teikia su statybos sektoriaus skaitmeninimu susijusius duomenis, klasifikatorius, informaciją, jų tvarkymo priemones ir paslaugas, jas plėtoja ir techniškai aptarnauja;
8) vykdo statybos ir su juo susijusiuose sektoriuose vykstančių procesų stebėseną ir vertinimą, atsižvelgdama į statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo poreikius, rengia ir teikia pasiūlymus politiką formuojančioms institucijoms dėl statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo;
9) atlieka tyrimus, reikalingus visuomenei aktualiems statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo sprendimams pagrįsti ir priimti;
10) aplinkos ministro nustatyta tvarka skiria paskirtąsias įstaigas, sustabdo paskyrimo galiojimą, panaikina paskyrimo galiojimo sustabdymą ir paskyrimą;
11) aplinkos ministro nustatyta tvarka vertina ir stebi techninio vertinimo įstaigų veiklą, skiria techninio vertinimo įstaigas, sustabdo paskyrimo galiojimą, panaikina paskyrimo galiojimo sustabdymą ir paskyrimą;
12) atlieka šiame ir kituose įstatymuose jai pavestas funkcijas.
Vyriausybės įgaliota įstaiga atlieka šias funkcijas:
1) dalyvauja planuojant, koordinuojant ir (ar) įgyvendinant su planavimo, statybos technine veikla susijusius paramos atkuriant nuo karo, stichinių ir kitų nelaimių nukentėjusių valstybių infrastruktūros ir kitus objektus, teritorijas, projektus ir priemones;
2) rengia, įgyvendina arba dalyvauja rengiant ir (ar) įgyvendinant statybos sektoriaus pažangos ir plėtros skatinimo projektus ir priemones, statybos sektoriaus skaitmeninimo, statybos dalyvių kompetencijos didinimo, statinių tvarumo vertinimo srityse nacionaliniu ir (ar) tarptautiniu lygiu;
3) atlieka statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų (išskyrus architektus), pastatų energinio sertifikavimo ekspertų, statybos rangovų, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės ir statinio (jo dalies) ekspertizės rangovų veiklos priežiūrą, apimančią šių subjektų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams tikrinimą, privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją ir dokumentus, pašalinti tikrinant nustatytas neatitiktis teikimą;
4) atlieka statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų (išskyrus architektus), įrašytų į teismo ekspertų sąrašą ir teikiančių teismo ekspertizės paslaugas, kvalifikacijos, kurios pagrindu asmuo įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, patikrinimą;
5) pripažįsta užsienyje įgytas statybos inžinieriaus profesines kvalifikacijas aplinkos ministro nustatyta tvarka;
6) kuria, tvarko, plėtoja priemones ir (ar) paslaugas, reikalingas statybos sektoriui skaitmeninti, statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo plėtrai, jų naudai vertinti ir stebėti;
7) kuria, tvarko ir teikia su statybos sektoriaus skaitmeninimu susijusius duomenis, klasifikatorius, informaciją, jų tvarkymo priemones ir paslaugas, jas plėtoja ir techniškai aptarnauja;
8) vykdo statybos ir su juo susijusiuose sektoriuose vykstančių procesų stebėseną ir vertinimą, atsižvelgdama į statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo poreikius, rengia ir teikia pasiūlymus politiką formuojančioms institucijoms dėl statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo;
9) atlieka tyrimus, reikalingus visuomenei aktualiems statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo sprendimams pagrįsti ir priimti;
10) aplinkos ministro nustatyta tvarka skiria paskirtąsias įstaigas, sustabdo paskyrimo galiojimą, panaikina paskyrimo galiojimo sustabdymą ir paskyrimą;
11) aplinkos ministro nustatyta tvarka vertina ir stebi techninio vertinimo įstaigų veiklą, skiria techninio vertinimo įstaigas, sustabdo paskyrimo galiojimą, panaikina paskyrimo galiojimo sustabdymą ir paskyrimą;
12) atlieka šiame ir kituose įstatymuose jai pavestas funkcijas. 3.
3Vyriausybės įgaliotos įstaigos funkcijos nurodytos šio straipsnio 2 dalyje finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, pajamomis, gautomis iš įstaigos vykdomos veiklos, fizinių ar juridinių asmenų teikiamos paramos, kitomis teisėtai gautomis lėšomis.“
1Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, nenurodyti šio straipsnio 7 dalyje, – atestuoti architektai (išskyrus statinio statybos vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų vadovo pareigas) ir statybos inžinieriai (išskyrus statinio projekto architektūrinės dalies vadovo, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas). Šias pareigas siekiantiems eiti asmenims taikomą kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 ir 18 dalyse ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais reikalavimais. Atestavimą, išskyrus architektų atestavimą, atlieka viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra Vyriausybės įgaliota įstaiga,. išskyrus architektų Architektų atestavimą, kurį atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai (toliau – atestavimą atliekanti organizacija).“
2.
Pakeisti 12 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) turėti profesinės patirties atitinkamoje veiklos srityje, kai darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio įstatymo 2 straipsnio 1 arba 92 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos: ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo ar statinio dalies ekspertizės vadovo – 5 metai; ypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo – 3 metai; neypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo – 2 metai profesinės patirties atitinkamoje statybos techninės veiklos srityje. arba darbo patirtį valstybės ir savivaldybių institucijose vykdant veiklą architektūros, statybos ir (ar) statybos valstybinės priežiūros srityse, jeigu pagal einamas pareigas jis tiesiogiai dalyvavo išduodant, rengiant, derinant ar tvirtinant tam tikrus statinio projektavimo ar statybos sričių dokumentus (projektinius pasiūlymus, specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius reikalavimus, statybą leidžiančius dokumentus, statybos užbaigimo aktus, deklaracijas apie statybos užbaigimą), rengiant normatyvinius statybos techninius ar normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus, rengiant architektus ar statybos inžinierius studijų ir mokslo įstaigoje, turėdamas mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą.“.
Pakeisti 12 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) turėti profesinės patirties atitinkamoje veiklos srityje, kai darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio įstatymo 2 straipsnio 1 arba 92 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos: ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo ar statinio dalies ekspertizės vadovo – 5 metai; ypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo – 3 metai; neypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo – 2 metai profesinės patirties atitinkamoje statybos techninės veiklos srityje. arba darbo patirtį valstybės ir savivaldybių institucijose vykdant veiklą architektūros, statybos ir (ar) statybos valstybinės priežiūros srityse, jeigu pagal einamas pareigas jis tiesiogiai dalyvavo išduodant, rengiant, derinant ar tvirtinant tam tikrus statinio projektavimo ar statybos sričių dokumentus (projektinius pasiūlymus, specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius reikalavimus, statybą leidžiančius dokumentus, statybos užbaigimo aktus, deklaracijas apie statybos užbaigimą), rengiant normatyvinius statybos techninius ar normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus, rengiant architektus ar statybos inžinierius studijų ir mokslo įstaigoje, turėdamas mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą.“. 3.
3Pakeisti 12 straipsnio 14 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) kai asmuo, vadovaudamas statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims, vykdydamas teismo eksperto veiklą arba tvirtindamas pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą, pažeidė šio įstatymo, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus, nesusijusius su esminių statinio projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais ar susijusius su esminių statinio projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais, tačiau dėl to neatsirado ar negalėjo atsirasti žala;“. 4. Pakeisti 12 straipsnio 15 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) už Lietuvos Respublikos įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų šiurkščius pažeidimus vadovaujant pagrindinėms statybos techninės veiklos sritims, vykdant teismo eksperto veiklą ar tvirtinant pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą. Šiurkščiais pažeidimais laikomi Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimai, susiję su esminiais statinio projekto sprendiniais arba esminiais statinių reikalavimais, dėl kurių atsirado ar galėjo atsirasti žala;“. 5. Pakeisti 12 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Eiti branduolinės energetikos objekto statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai.
Šias pareigas einantiems asmenims taikomą kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų galiojimo panaikinimo tvarką, egzaminų programas, suderinęs su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytais reikalavimais, o atestavimą atlieka viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra Vyriausybės įgaliota įstaiga.“. 6. Pakeisti 12 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
„24. Viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra Vyriausybės įgaliota įstaiga aplinkos ministro nustatyta tvarka šviečia, konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis ir nagrinėja prašymus, skundus statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikacinių reikalavimų, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo klausimais, atlieka šių vadovų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams stebėseną.“
1Papildyti 14 straipsnio 1 dalį 16 punktu:
„16) šio įstatymo 34 straipsnio 4 ir 4¹ dalyse nustatytais atvejais užsakyti statinio ekspertizę.“
2Pakeisti 14 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) pasirinkti statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrų (dalį darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu), statinio statybos valdymo ar kitus būdus, kurie kuris neprieštarautų šiam įstatymui ir jo įgyvendinamiesiems teisės aktams.
Ūkio ar mišrų statybos organizavimo būdą turi teisę pasirinkti fiziniai asmenys, atliekantys statinių paprastąjį remontą, fiziniai asmenys, statantys naują, rekonstruojantys, remontuojantys ar griaunantys vieną vieno buto gyvenamąjį namą iki 300 m² ar nesudėtingąjį statinį ir jų priklausinius viename žemės sklype;“. 7 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų ar jų padalinių kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra Vyriausybės įgaliota įstaiga.“
2Pakeisti 17 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) neturi būti pradėtas bankroto procesas (šią informaciją patikrina viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra Vyriausybės įgaliota įstaiga), kreiptasi į teismą dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo ar kitokio apribojimo;“. 3.
3Pakeisti 17 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) paskirstyti statinio projekto dalis dalinių statinio projekto ekspertizių vadovams, kad jie patikrintų statinio projekto dalių komplektiškumą, atitiktį Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatoms, kai statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas turi patvirtinti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą, – paskirti statinio projekto (jo dalies) ekspertizės vadovą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ patvirtinti šią pažymą arba deklaraciją. Statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas ar statinio projekto (jo dalies) ekspertizės vadovas privalo nusišalinti nuo pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimo, jeigu jį sieja artimų asmenų, kurie suprantami taip, kaip apibrėžiami Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, ryšiai su statytoju (užsakovu), kai statytojas (užsakovas) yra fizinis asmuo, arba su statytojo (užsakovo) vadovu ar dalininku, kai statytojas (užsakovas) yra juridinis asmuo. Statinio projekto (jo dalies) ekspertizės vadovui nusišalinus nuo pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimo, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas turi paskirti kitą statinio projekto (jo dalies) ekspertizės vadovą, jeigu to padaryti negalima, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas privalo informuoti apie tai statytoją (užsakovą);“. 4.
4Pakeisti 17 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti statinio (jo dalies) ekspertizės vadovą (vadovus), o kai statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas turi patvirtinti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą, įgalioti paskirti statinio (jo dalies) ekspertizės vadovą (vadovus) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ patvirtinti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą. Statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas ar statinio (jo dalies) ekspertizės vadovas privalo nusišalinti nuo pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimo, jeigu jį sieja artimų asmenų, kurie suprantami taip, kaip apibrėžiami Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, ryšiai su statytoju (užsakovu), kai statytojas (užsakovas) yra fizinis asmuo, arba su statytojo (užsakovo) vadovu ar dalininku, kai statytojas (užsakovas) yra juridinis asmuo;“. 5. Papildyti 17 straipsnio 6 dalį 9 punktu:
„9) kai statinio projekto ar statinio ekspertizė atliekama pakartotinai, išnagrinėti pirminę ekspertizę atlikusio ekspertizės rangovo informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pateiktas pastabas ir į jas atsižvelgti arba atmesti, nurodant argumentus.“
6Pakeisti 17 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas (subrangovas) neturi teisės atlikti:
1) atlikti jo ar jo subrangovų parengto statinio projekto ar jo dalių ekspertizės;
2) atlikti statinio, pastatyto ar statomo pagal jo ar jo subrangovų parengtą statinio projektą, ekspertizės;
3) atlikti statinio, kurio statybos rangovas (subrangovas) jis yra (buvo), ekspertizės;
4) atlikti statinio, kurio savininkas (naudotojas) jis yra (buvo), ekspertizės.;
5) atlikti statinio, kurio statytojas (užsakovas) yra jis, jo vadovas ar jo dalininkai, ekspertizės;
6) tvirtinti statinio, kurio statytojas (užsakovas) yra jis, jo vadovas ar jo dalininkai, pažymos apie šio statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaracijos apie šio statinio statybos užbaigimą.“
7Pakeisti 17 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Branduolinės energetikos objekto statinių projekto ekspertizės rangovams ir statinio ekspertizės rangovams taikomą kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką, suderinusi su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra Vyriausybės įgaliota įstaiga.“
8Pakeisti 17 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12.
Ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statinių projektų ekspertizės rangovų ir statinio ekspertizės rangovų kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra Vyriausybės įgaliota įstaiga.“
1Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) neturi būti pradėtas bankroto procesas (šią informaciją patikrina viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra Vyriausybės įgaliota įstaiga), kreiptasi į teismą dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo ar kitokio apribojimo;“. 2. Pakeisti 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams taikomą kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra Vyriausybės įgaliota įstaiga.“
3Pakeisti 18 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statybos rangovų kvalifikacijos atestatų išdavimo ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto kvalifikacijos atestato ir teisės pripažinimo dokumento keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra Vyriausybės įgaliota įstaiga.“
4Pakeisti 18 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas, išskyrus pareigą paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą, jeigu jis statytojas (užsakovas) yra fizinis asmuo, kuris pagal šio įstatymo reikalavimus turi teisę vadovauti statybai. Kai statytojas (užsakovas) yra fizinis asmuo ir jis vykdo statybą ūkio būdu, jo, kaip statytojo (užsakovo) darbo jėga laikytina jo ir jo artimų asmenų, kurie suprantami taip, kaip apibrėžiami Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, darbo jėga.“
1Pakeisti 22 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) kai nustatoma, kad asmuo, vykdydamas kvalifikacijos atestate ir (ar) teisės pripažinimo dokumente nurodytą veiklą arba tvirtindamas pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą, pažeidė normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, kurie nesusiję su esminių statinio projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais, tačiau dėl to neatsirado ar negalėjo atsirasti žala;“. 2.
2Pakeisti 22 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) už Lietuvos Respublikos įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų šiurkščius pažeidimus, vykdant kvalifikacijos atestate ir (ar) teisės pripažinimo dokumente nurodytą veiklą arba tvirtinant pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą. Šiurkščiais pažeidimais laikomi Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimai, susiję su esminių statinio projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais, dėl kurių įvyko nelaimingas atsitikimas, atsirado ar galėjo atsirasti žala;“. 3. Pakeisti 22 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra Vyriausybės įgaliota įstaiga aplinkos ministro nustatyta tvarka šviečia, konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis ir nagrinėja prašymus, skundus statinių projektuotojų, statybos rangovų, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovų, statinio statybos techninių prižiūrėtojų, statinio statybos techninės priežiūros rangovų kvalifikacinių reikalavimų, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo klausimais, atlieka statinių projektuotojų, statybos rangovų, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovų, statinio statybos techninių prižiūrėtojų, statinio statybos techninės priežiūros rangovų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams stebėseną.“
1Papildyti 24 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹.
Jeigu rekonstruojant pastatą, jo bent vienas išorės matmuo (didžiausias ilgis, plotis, aukštis) didėja daugiau kaip 50 procentų, jam taikomi įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti naujo statinio projektavimui ir statybai keliami reikalavimai.“
2Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„4. Specialiesiems reikalavimams gauti, išskyrus atvejus, kai jie gaunami atlikus visuomenės informavimą apie projektinius pasiūlymus pagal šio įstatymo 37 straipsnio nuostatas, statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui merui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir:“. 3. Pakeisti 24 straipsnio 6 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„6. Savivaldybės administracijos direktorius meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, gavęs šio straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis, per 3 darbo dienas pateikia aplinkos ministro patvirtintos formos paraiškas:“. 4. Pakeisti 24 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Specialieji paveldosaugos reikalavimai ir specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai parengiami per 7 darbo dienas gavus savivaldybės administracijos direktoriaus mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo paraišką ir pateikiami savivaldybės administracijos direktoriui merui ar jo įgaliotam asmeniui. Savivaldybės administracijos direktorius meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, gavęs šio straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis, per 10 darbo dienų parengia specialiuosius architektūros reikalavimus.“
5Pakeisti 24 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius architektūros reikalavimus nagrinėja, derina, jeigu reikia, šiuos reikalavimus nustačiusioms institucijoms siūlo pakeisti (siekdamas rasti sprendimą, tenkinantį statytojo (užsakovo), trečiųjų asmenų, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus) savivaldybės administracijos direktorius meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Jeigu dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų neiškyla poreikis kreiptis į jas išdavusias institucijas dėl jų pakeitimo, specialieji reikalavimai išduodami per 3 darbo dienas nuo specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir specialiųjų architektūros reikalavimų gavimo dienos. Jeigu savivaldybės administracijos direktorius meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas priima sprendimą teikti siūlymus dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ar specialiųjų architektūros reikalavimų pakeitimo, šie reikalavimai turi būti suderinti per 3 darbo dienas nuo jų gavimo dienos. Jeigu per šį terminą savivaldybės administracijos direktoriui merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui pavyksta suderinti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus ar specialiuosius architektūros reikalavimus su juos išdavusiomis institucijomis, specialieji reikalavimai išduodami per 3 darbo dienas nuo suderintų specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ar apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų gavimo dienos.
Jeigu šių reikalavimų suderinti nepavyksta, savivaldybės administracijos direktorius meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas perduoda ginčą dėl specialiųjų reikalavimų suderinamumo nagrinėti savivaldybės administracijos direktoriaus mero sudarytai komisijai. Išnagrinėjus ginčą, savivaldybės administracijos direktorius meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas išduoda specialiuosius reikalavimus per 3 darbo dienas nuo ginčą išsprendusios institucijos sprendimo priėmimo dienos.“
6Pakeisti 24 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Savivaldybės administracijos direktoriaus mero sudarytoje komisijoje, kurios darbo pavyzdinius nuostatus tvirtina aplinkos ministras, turi dalyvauti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius architektūros reikalavimus išduodančių institucijų atstovai.
Savivaldybės administracijos direktoriaus mero sudaryta komisija per 10 darbo dienų balsų dauguma gali nuspręsti:
1) siūlyti savivaldybės administracijos direktoriui merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui išduoti specialiuosius reikalavimus, vadovaujantis šios komisijos suderintais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais ir (ar) specialiaisiais architektūros reikalavimais;
2) perduoti ginčą nagrinėti aplinkos ministro ir kultūros ministro sudarytai komisijai (jeigu nepriimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas ar atsiranda bent vieno komisijos nario asmeninis suinteresuotumas ginčo baigtimi ar kitoks pagrindas nusišalinti arba to motyvuotai prašo statytojas (užsakovas).“
7Pakeisti 24 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Šio straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodytu atveju savivaldybės administracijos direktoriaus mero sudaryta komisija per 3 darbo dienas ginčą perduoda nagrinėti aplinkos ministro ir kultūros ministro sudarytai komisijai. Aplinkos ministras ir kultūros ministras tvirtina šios komisijos nuostatus ir sudėtį.“
8Pakeisti 24 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11.
Per 10 darbo dienų išnagrinėjusi ginčą dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir specialiųjų architektūros reikalavimų suderinamumo, aplinkos ministro ir kultūros ministro sudaryta komisija gali nurodyti savivaldybės administracijos direktoriui merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui išduoti specialiuosius reikalavimus vadovaujantis šios komisijos suderintais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, ir (ar) specialiaisiais architektūros reikalavimais. Kilus ginčui dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų suderinamumo, specialiųjų reikalavimų išdavimo procedūros sustabdomos ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminas neskaičiuojamas, kol ginčas išsprendžiamas.“
9Pakeisti 24 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
„24. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Praėjus 5 metams po specialiųjų reikalavimų išdavimo ir tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris buvo priimtas, pateikimo dieną. Jeigu statinio projektas buvo pradėtas rengti iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo, jis turi atitikti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatytus reikalavimus.
Šiuo atveju, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai, statytojas (užsakovas) kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių merą (jo įgaliotą savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją) dėl specialiųjų reikalavimų, atitinkančių Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimus, gavimo. Kai teisės aktų numatytais atvejais yra privaloma parengti statinio projektą, tačiau nėra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektas turi atitikti normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo statinio projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo dieną.“
1Pakeisti 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį – keičiant ypatingojo ar neypatingojo pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantį ypatingąjį ir neypatingąjį pastatą (patalpą, patalpas) ar inžinerinį statinį), nesudėtingojo pastato paskirtį į gyvenamosios paskirties, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai neatliekami;“. 2. Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Kai išduodamas statybą leidžiantis dokumentas statyti laikinąjį statinį, jame nurodomas šio statinio naudojimo terminas. Laikinųjų statinių naudojimo termino nustatymo sąlygas ir tvarką nustato aplinkos ministras.“
3Pakeisti 27 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Jeigu statinys statomas kelių savivaldybių teritorijoje, kiekvienos savivaldybės administracijos direktorius meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas išduoda statinio dalies, kuri yra tos savivaldybės teritorijoje, statybą leidžiantį dokumentą.“
4Papildyti 27 straipsnį 9¹ dalimi:
„9¹. Jeigu savivaldybės administracija tikrindama statinio projektą nustato, kad gali būti pažeisti esminiai statinio architektūros reikalavimai, nurodyti šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas turi prašyti regioninės architektūros tarybos, sudaromos Architektūros įstatyme nustatyta tvarka, įvertinti ir pateikti išvadą, ar statinio projektas atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šiuo atveju regioninės architektūros tarybos išvados parengimas finansuojamas Architektūros įstatyme nustatyta tvarka.“
5Pakeisti 27 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4–12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina savivaldybės administracija, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda ji savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Savivaldybių administracijos paveldosaugos padaliniai tikrina statinio projektų atitiktį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojantiems teisės aktams, kai tvarkomieji statybos darbai projektuojami savivaldybės tarybos saugomais paskelbtuose kultūros paveldo objektuose, saugomais paskelbtuose kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose esančiuose statiniuose (išskyrus ten esančius regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektus, valstybės saugomus kultūros paveldo objektus, paminklus).
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos tikrina statinio projektų atitiktį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojantiems teisės aktams, kai tvarkomieji statybos darbai projektuojami valstybės saugomais paskelbtuose objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose, regioninio bei nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektuose ir jų teritorijose, valstybės saugomomis paskelbtose kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose (išskyrus ten esančius savivaldybės tarybos saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus), regioninio bei nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose (išskyrus ten esančius savivaldybės tarybos saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus), kultūriniuose rezervatuose ir draustiniuose, kompleksiniuose (kraštovaizdžio) draustiniuose, istoriniuose nacionaliniuose, istoriniuose regioniniuose parkuose esančiuose statiniuose (išskyrus ten esančius savivaldybės tarybos saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus). Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 9 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją tikrina ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, kai pertvarkoma daugiabučio namo ar jo dalies šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendroji inžinerinė sistema (keičiamas šildymo būdas, atsijungiama nuo (prisijungiama prie) šilumos perdavimo tinklų).“
6Papildyti 27 straipsnį 12¹ dalimi:
„12¹. Šio straipsnio 9¹ dalyje nurodytu atveju, kai savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas kreipiasi į regioninę architektūros tarybą, šio straipsnio 12 dalyje nurodytas savivaldybės administracijai skirtas statinio projekto tikrinimo terminas pratęsiamas 20 darbo dienų. Savivaldybės administracijai skirtas statinio projekto tikrinimo terminas pratęsiamas aplinkos ministro nustatyta tvarka.“
7Pripažinti netekusia galios 27 straipsnio 17 dalį. 17. Statytojas (užsakovas) turi teisę kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, jeigu jis nesutinka su tuo, kad, visiems statinio projektą tikrinusiems subjektams šiam statinio projektui pritarus, statybą leidžiantį dokumentą atsisakoma išduoti, per 10 darbo dienų nuo atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą gavimo dienos. 8. Pakeisti 27 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18.
Savivaldybės administracijos direktorius meras ar jo įgaliotas išduoti statybą leidžiantį dokumentą savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, privalo statybos techniniame reglamente nustatyta tvarka patikrinti, ar nėra požymių, kad prašymą pateikęs asmuo siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį jau atliktus savavališkus statybos darbus, dėl kurių nėra surašytas savavališkos statybos aktas. Nustatęs tokius požymius, jis privalo sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras ir informuoti apie tai Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir prašymą pateikusį asmenį. Gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos per 20 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros sustabdymo atlieka gautos informacijos patikrinimą ir apie patikrinimo rezultatus informuoja informaciją pateikusį asmenį. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros atnaujinamos praėjus 20 darbo dienų nuo jų sustabdymo arba anksčiau, kai yra gaunamas atsakymas iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos. Jeigu iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gaunama informacija apie surašytą savavališkos statybos aktą ir yra nustatoma, kad nėra pateiktas dokumentas, patvirtinantis nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą šio įstatymo 1 priede, sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, statybą leidžiantis dokumentas yra neišduodamas.“
1.
1Pakeisti 27¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) ar prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodytas statytojas atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus statytojui (užsakovui) (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės administracija savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);“. 2. Pakeisti 27¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) ar pateikti visi privalomi dokumentai (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės administracija savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);“. 3. Pakeisti 27¹ straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) ar pateikta statinio projekto elektroninė versija atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės administracija savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), ar statinio projekto sudedamosios dalys atitinka aplinkos ministro nustatytas statinio projekto sudedamąsias dalis, ar statinio projektą pasirašė visi jį pasirašyti privalėję asmenys;“. 4. Pakeisti 27¹ straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) ar statinio projektui pritarė visi aplinkos ministro nustatytais atvejais iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų pradžios privalėję jį patikrinti subjektai, kurie nedalyvauja statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrose (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės administracija savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);“. 13 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
1.
1Pakeisti 28 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) atlikus visus statybos darbus, aplinkos ministro nustatyta tvarka surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą (kai ji privaloma), statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovui arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovui patvirtinus deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistravus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Deklaracija apie statybos užbaigimą patvirtinama tik tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) pateikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą;“. 2. Pakeisti 28 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) užbaigus ypatingųjų statinių (išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 3 dalies 1 punkte), kurių statybai buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statybą;“. 3. Pakeisti 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Deklaracija apie statybos užbaigimą surašoma, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas tvirtina deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ši deklaracija Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ registruojama šiais atvejais:
1) užbaigus ypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą, kurių statybai buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statybą;
2) keičiant statinių ar jų dalies paskirtį, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, ar užbaigus kitus, negu nurodyti šio straipsnio 2 dalyje ir 3 dalies 1 punkte, statybos darbus, kuriems buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, išskyrus šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytus branduolinės energetikos objekto statinių paprastojo remonto ir aplinkos ministro nustatytus atvejus.“
4Pakeisti 28 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta deklaracija apie statybos užbaigimą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruojama, kai statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros minėtoje informacinėje sistemoje „Infostatyba“ patvirtina deklaraciją.“
5Pakeisti 28 straipsnio 8 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„8. Deklaracija apie statybos užbaigimą negali būti surašoma ir statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas negali tvirtinti deklaracijos apie statybos užbaigimą, jeigu:“. 14 straipsnis.
Pakeisti 29 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) pranešti apie avariją savivaldybės administracijos direktoriui merui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui), Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; jeigu avarija įvyko kultūros paveldo statinio, statinio kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statinio naudojimo priežiūrą; jeigu avarija įvyko statybos metu, – taip pat statytojui (užsakovui), statinio statybos techninės priežiūros vykdytojui ir statinio projektuotojui.; Jeigu jeigu įvyksta įvyko avarija, dėl kurios buvo (gali būti) užteršta aplinka, – už aplinkos apsaugą atsakingai institucijai;“. 15 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Statinio ekspertizę, išskyrus aplinkos ministro nustatytus atvejus, organizuoja ir deklaraciją apie statybos užbaigimą šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais statinio (dalies) ekspertizės rangovui tvirtinti teikia statytojas (užsakovas).“
2Papildyti 34 straipsnį 4¹ dalimi:
„4¹. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais pagal kompetenciją statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnai surašo statytojui (užsakovui) ar statinio naudotojui privalomąjį nurodymą per nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai, užsakyti statinio ekspertizę. Šį terminą valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, gavęs statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo rašytinį motyvuotą prašymą, gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip dviem mėnesiams.
Statytojui (užsakovui) ar statinio naudotojui, neįvykdžiusiam privalomojo nurodymo, taikoma administracinė atsakomybė už statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų nurodymų nevykdymą. Statytojui (užsakovui) ar statinio naudotojui per privalomajame nurodyme nustatytą terminą neužsakius statinio ekspertizės, ją nedelsdamas, bet ne vėliau kaip 5 darbo dienas, užsako pagal kompetenciją statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas. Už statinio ekspertizės atlikimą moka statytojas (užsakovas) ar statinio naudotojas.“
Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Statinio statybos techninė priežiūra privaloma (išskyrus atvejus, kai ne didesnių kaip 300 m² bendrojo ploto nesublokuotų vieno buto gyvenamųjų namų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų, nesudėtingųjų statinių statyba vykdoma ūkio būdu), kai statybos darbai turi būti vykdomi vadovaujantis šiais dokumentais: statybos projektu, rekonstravimo projektu, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektu, kapitalinio remonto projektu, griovimo projektu, griovimo aprašu.“
Pakeisti 36 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Statinio projekto vykdymo priežiūrą (statybos metu) statinio projektuotojo pavedimu atlieka statinio projekto rengėjas pagal statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo sutartį.
Statinio projektuotojo rašytiniu sutikimu arba kai statinio projektuotojo nebėra (nebeveikia statinio projektą parengusi projektavimo įmonė, statinio projektuotojas fizinis asmuo jau nesiverčia projektavimo veikla, neturi šios veiklos verslo liudijimo ar statinio projekto vadovo atestato arba yra miręs), arba kai statinio projektuotojas atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme ar Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme nustatytus tiekėjo pašalinimo pagrindus, statinio projekto vykdymo priežiūrą gali atlikti kitas statytojo (užsakovo) pasirinktas statinio projektuotojas. Jeigu statinio projektuotojas nevykdo ar pažeidžia statinio projekto vykdymo priežiūros reikalavimus (nustatytus Vyriausybės įgaliotos institucijos), statytojas (užsakovas) turi teisę nutraukti statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį ar pasirinkti kitą statinio projektuotoją (neprojektavusį statomo statinio) šiai priežiūrai atlikti.“
Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės administracijos direktorius meras (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama, taip pat apie visuomenės dalyvavimą svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus.
Visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašus (nurodant paskirtį), visuomenės informavimo apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus tvarką nustato aplinkos ministras.“
1Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybos pradžios turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintos statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovo, pagrindu, o išardytas Nekilnojamojo turto registre registruotas nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys gali būti išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio išardymą pagrindu. Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir pažymos apie tai, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys nugriautas, išduodamos tik pateikus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio (patalpos) kadastro duomenų bylą.“
2Pakeisti 39 straipsnio 6 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažymą nurodytas pažymas panaikina:“. 20 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 40 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose (po to, kai žemės sklypas ar jo dalis arba statinys paimamas visuomenės poreikiams) – per savivaldybės tarybos sprendime nurodytą terminą arba per savivaldybės administracijos ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą;“. 21 straipsnis.
1Papildyti 47 straipsnio 1 dalį 6 punktu:
„6) šio įstatymo 34 straipsnio 4 ir 4¹ dalyse nustatytais atvejais užsakyti statinio ekspertizę.“
2Pakeisti 47 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pastatytą naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį (jo dalį) galima naudoti ir (ar) sudaryti sandorius dėl patalpų, esančių gyvenamosios paskirties pastatuose (trijų ir daugiau butų (daugiabučiuose) pastatuose), ar gyvenamosios paskirties patalpų, esančių kitų paskirčių pastatuose, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams tik šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus šio šiųstatinio statinių (jo dalies jų dalių) statybą. Šios dalies nuostatos neprivalomos statant vieno ir dviejų butų gyvenamuosius namus, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, išskyrus atvejus, kai yra sudaryta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis.“
3Pakeisti 47 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Rekonstruoto ypatingojo ar neypatingojo statinio naujas dalis galima pradėti naudoti ir (ar) sudaryti sandorius dėl naujose dalyse esančių gyvenamųjų patalpų perleidimo kitiems naudotojams tik šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus šio statinio (jo dalies) statybą. Šios dalies nuostatos neprivalomos rekonstruojant gyvenamuosius namus, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, išskyrus atvejus, kai yra sudaryta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis.“
1Pakeisti 51 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pastato energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10 metų. Minimalius privalomus pastatų energinio naudingumo reikalavimus, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo tvarką ir sąlygas, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo priežiūros tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji, o nuo 2021 m. sausio 1 d. – visi statomi nauji pastatai turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Reikalavimus energijos beveik nevartojantiems pastatams nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. Pastatų energinio naudingumo sertifikatai registruojami ir sertifikavimo priežiūra atliekama naudojantis išduotų pastatų energinio naudingumo sertifikatų informacine sistema, kurios valdytoja yra Aplinkos ministerija, o tvarkytoja – pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinti institucija. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas turi sumokėti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčiai institucijai aplinkos ministro nustatytą įmoką už pastato energinio naudingumo sertifikato patikrinimo procedūras kiekvieną kartą, kai šis sertifikatas teikiamas registruoti, taip pat įmoką už išduotų pastatų energinio naudingumo sertifikatų informacinės sistemos tvarkymą kiekvieną kartą, kai registruojamas pastato energinio naudingumo sertifikatas. Nustatant šios įmokos dydį, turi būti laikomasi nuostatos, kad ji turi padengti ekonomiškai pagrįstas paslaugos teikimo sąnaudas. Teikiamų paslaugų sąnaudos nustatomos pagal šių paslaugų ataskaitinius metinius duomenis ir argumentuotas normatyvines išlaidas. Įmoką už paslaugas nustatant pirmą kartą, šios paslaugos teikimo sąnaudos nustatomos lyginant jas su panašios paslaugos teikimo sąnaudomis. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčias institucijas ir jų funkcijas sertifikavimo priežiūros srityje nustato aplinkos ministras.
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčios institucijos funkcijas atlieka viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra Vyriausybės įgaliota įstaiga.“
2Pakeisti 51 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą atlieka atestuoti fiziniai asmenys – pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų kvalifikacinius reikalavimus, atestavimo, kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Atestavimą atlieka viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra Vyriausybės įgaliota įstaiga.“
3Pakeisti 51 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17. Viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra Vyriausybės įgaliota įstaiga aplinkos ministro nustatyta tvarka šviečia, konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis ir nagrinėja prašymus, skundus pastatų energinio naudingumo sertifikavimo, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų kvalifikacinių reikalavimų, atestavimo, kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo klausimais, atlieka šių ekspertų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams stebėseną.“
1Pakeisti 55 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už teisės aktų, nustatančių statinio projektavimo, statinio projekto ekspertizės, ir statinio ekspertizės, deklaracijos apie statybos užbaigimo ar pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių tvirtinimo reikalavimus reikalavimų, pažeidimus.“. 2. Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams su statinio sauga ar saugiu naudojimu susijusiems statinio reikalavimams ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, pateikimą statinio projekto užsakovui, ar tokio statinio projekto ekspertizės akto su teigiamu statinio projekto įvertinimu pateikimą statinio projekto ekspertizės užsakovui, deklaracijos apie statybos užbaigimą ar pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, neatitinkančių teisės aktuose nustatytų reikalavimų, patvirtinimą skiriama bauda statinio projektuotojams, statinio (jo dalies) ekspertizės rangovams arba statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų.“
1Pakeisti 1 priedo 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įmokos dydis kinta atsižvelgiant į savavališkai atliktų statybos darbų, įskaitant panaudotus statybos produktus, sąnaudų vertę. Įmoka negali būti mažesnė kaip 86 eurai ir negali viršyti 300 000 eurų ir 70 procentų savavališkai atliktų statybos darbų sąnaudų vertės (V). Įmokos dydis apskaičiuojamas pagal formulę Į = x+y+V²/144 810 200 000 Eur, čia:
1) Į – įmokos dydis;
2) V – sąnaudų vertė.;
3) x – 100 eurų nesudėtingojo statinio atveju, 500 eurų– neypatingojo statinio atveju, 5 000 eurų – ypatingojo statinio atveju;
4) y – 100 eurų paprastojo remonto atveju, 500 eurų – kapitalinio remonto atveju, 1 000 eurų – rekonstravimo atveju, 2 000 eurų – naujo statinio statybos atveju.“
2Pakeisti 1 priedo 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Tais atvejais, kaiKai savavališkos statybos darbai, dėl kurių nebuvo surašytas savavališkos statybos aktas, buvo įteisinti išduodant statybą leidžiantį dokumentą ir šią aplinkybę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nustato išdavus statybą leidžiantį dokumentą, mokėtinos įmokos dydis apskaičiuojamas pagal formulę Į= x+y+V²/144 810 200 000 Eur * a/b, čia:
1) Į – įmokos dydis;
2) V – sąnaudų vertė;
3) x – 100 eurų nesudėtingojo statinio atveju, 500 eurų – neypatingojo statinio atveju, 5 000 eurų –ypatingojo statinio atveju;
4) y – 100 eurų paprastojo remonto atveju, 500 eurų – kapitalinio remonto atveju, 1 000 eurų – rekonstravimo atveju, 2 000 eurų – naujo statinio statybos atveju;
5) a – laikotarpis nuo savavališkos statybos darbų pradžios iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo;
6) b – laikotarpis nuo savavališkos statybos darbų pradžios iki statybos užbaigimo, o jeigu statybos užbaigimo procedūros nebuvo atliktos neatliktos, – iki fakto, kad nebuvo sumokėta įmoka, nustatymo momento. Šiame punkte nurodyti laikotarpiai a ir b skaičiuojami naudojant tuos pačius laiko matavimo vienetus (pvz.pavyzdžiui, dienas, mėnesius ir kt.). Apskaičiuojant įmokos vertę, taikomos šio priedo 2 punkte nustatytos minimalios ir maksimalios įmokų vertės.“
3Pakeisti 1 priedo 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Sąnaudų vertė nustatoma atliekant statinio (jo dalies) ar statinio projekto (jo dalies) ekspertizę pagal statybos darbų įkainius ir statybos produktų kainas savavališkos statybos akto surašymo metu arba, kai savavališkos statybos aktas nėra surašytas, pagal statybos darbų įkainius ir statybos produktų kainas, fakto, kad savavališki statybos darbai buvo įteisinti išduodant statybą leidžiantį dokumentą, nustatymo metu.
Kai savavališkos statybos aktas nėra surašytas, sąnaudų vertės apskaičiavimas atliekamas įvertinant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dokumento, kuriame konstatuojamas įmokos už savavališkos statybos įteisinimą nesumokėjimo faktas, surašymo metu esančią statinio būklę.“
4Pakeisti 1 priedo 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Statinio (jo dalies) ar statinio projekto (jo dalies) ekspertizė atliekama asmens, kuris siekia įteisinti savavališką statybą, iniciatyva ir lėšomis.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nurodytus keičiamus Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo straipsnius ir jų dalis, taip pat šio straipsnio 7 ir 8 dalis, įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalis, 10 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 daly, 11 straipsnio 2, 3, 5, 8 dalys, 12 , 14, 18 ir 20 straipsniai įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d. 3. Šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 11¹ straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 12 punktai, 5 straipsnio 1, 4, 5 dalys, 7 straipsnio 1, 2, 7, 8 dalys, 8 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 9 straipsnio 3 dalis, 22 straipsnis įsigalioja 2023 m. vasario 1 d. 4. Šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Statybos įstatymo 11¹ straipsnio 3 dalis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 5. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2023 m. lapkričio 1 d. 6. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 ir 3 dalys įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 7.
7Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2023 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo, išskyrus šio straipsnio 3 dalies nuostatas, įgyvendinamuosius teisės aktus. 8. Aplinkos ministras iki 2023 m. sausio 31 d. priima šio straipsnio 3 dalies nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 9. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Statybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos taikomos Statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatytoms procedūroms ir darbams, pradėtiems po šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
part_22edd2c47d354ef0a5122baf6c918142_end Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 2, 8, 12, 14, 17, 18, 22, 24, 27, 27¹, 28, 29, 34, 35, 36, 37, 39, 40, 47, 51, 55 STRAIPSNIŲ IR 1 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 11¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS VALSTYBINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. XII-459 11, 16, 26¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ARCHITEKTŪROS ĮSTATYMO NR. XIII-425 18 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr.
I-1240 2, 8, 12, 14, 17, 18, 22, 24, 27, 27¹, 28, 29, 34, 35, 36, 37, 39, 40, 47, 51, 55 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 11¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – užtikrinti Lietuvos atstovavimą, veiksmų koordinavimą ir dalyvavimą įgyvendinant paramos nuo karo, stichinių ir kitų nelaimų nukentėjusių valstybių infrastruktūros ir kitų objektų atstatymo iniciatyvas, statybos sektoriaus pažangos ir plėtros skatinimo politikos įgyvendinimą numatant už tai atsakingą subjektą – Vyriausybės įgaliotą įstaigą, ir priskiriant jai atitinkamas funkcijas, gerinti statinių projektavimo, statybos darbų kokybę per efektyvesnę statybos dalyvių atitikties kvalifikaciniams reikalavimams priežiūrą, statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumą vertinančių ir tikrinančių bandymo laboratorijų, sertifikavimo įstaigų, techninio vertinimo įstaigų (toliau – TVĮ) vertinimą, paskyrimą, koordinavimą, stebėseną, paskyrimo galiojimo sustabdymo panaikinimą ir paskyrimo panaikinimą, išsamiai apibrėžti galimą ūkio ar mišriu būdu atliekamų statybos darbų mastą ir subjektus, plėsti paslaugų tvirtinant deklaracijos apie statybos užbaigimą ar pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių teikimo konkurencinę aplinką ir mažinti šių paslaugų kainą bei aiškiai išskirti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos užbaigimo procedūras, atsisakyti poreikio statinio (dalies) ekspertizės rangovui tvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, keičiant statinių ar jų dalies paskirtį, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, taip pat nesudėtingųjų statinių, kuriems nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas atvejais, nustatyti, kad statinio projekto (dalies) ekspertizės, statinio (dalies) ekspertizės rangovas ar jo paskirtas statinio projekto (dalies) ekspertizės vadovas ar statinio (dalies) ekspertizės vadovas, tikrinantis statytojo pateiktus dokumentus, turi nusišalinti nuo šio darbo tais atvejais, jeigu jį sieja artimų asmenų, kurie suprantami taip, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, ryšiai su statytoju (užsakovu), kai statytojas (užsakovas) yra fizinis asmuo, arba su statytojo (užsakovo) vadovu ar dalininku, kai statytojas (užsakovas) yra juridinis asmuo, nustatyti, kad kitam ekspertizės rangovui perėmus atlikti projekto ar statinio ekspertizės atlikimą, turėtų būti atsižvelgiama į pirminę ekspertizę atlikusio ekspertizės rangovo pateiktas pastabas arba pastabos turėtų būti argumentuotai atmetamos, atsisakyti teisės aktuose Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) nustatytos statybą leidžiančio dokumento (toliau – SLD) išdavimo funkcijos, kai to nustatytais terminais ir sąlygomis neatlieka atitinkama savivaldybės administracija, nustatyti, kad statinio statybos rangovas gali užsiimti statyba be statybos rangos sutarties, kai statytojas (užsakovas) kartu yra ir statybos rangovas, nustatyti, kad jei tikrinant statinio projektą savivaldybės administracija nustato, kad gali būti pažeisti esminiai statinio architektūros reikalavimai nurodyti Statybos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, ji turi kreiptis į regioninę architektūros tarybą, sudaromą Architektūros įstatymo nustatyta tvarka, su prašymu įvertinti, ar statinio projektas atitinka Statybos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus, patikslinti nuostatas dėl privalomojo nurodymo atlikti statinio ekspertizę surašymo, apibrėžti rekonstravimo sąvokos taikymo sąlygas, patikslinti įmokos už savavališkos statybos įteisinimą apskaičiavimo formulę bei principus, atsižvelgiant į 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr.
I-1240 2, 8, 12, 14, 17, 18, 22, 24, 27, 27¹, 28, 29, 34, 35, 36, 37, 39, 40, 47, 51, 55 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 11¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – užtikrinti Lietuvos atstovavimą, veiksmų koordinavimą ir dalyvavimą įgyvendinant paramos nuo karo, stichinių ir kitų nelaimų nukentėjusių valstybių infrastruktūros ir kitų objektų atstatymo iniciatyvas, statybos sektoriaus pažangos ir plėtros skatinimo politikos įgyvendinimą numatant už tai atsakingą subjektą – Vyriausybės įgaliotą įstaigą, ir priskiriant jai atitinkamas funkcijas, gerinti statinių projektavimo, statybos darbų kokybę per efektyvesnę statybos dalyvių atitikties kvalifikaciniams reikalavimams priežiūrą, statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumą vertinančių ir tikrinančių bandymo laboratorijų, sertifikavimo įstaigų, techninio vertinimo įstaigų (toliau – TVĮ) vertinimą, paskyrimą, koordinavimą, stebėseną, paskyrimo galiojimo sustabdymo panaikinimą ir paskyrimo panaikinimą, išsamiai apibrėžti galimą ūkio ar mišriu būdu atliekamų statybos darbų mastą ir subjektus, plėsti paslaugų tvirtinant deklaracijos apie statybos užbaigimą ar pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių teikimo konkurencinę aplinką ir mažinti šių paslaugų kainą bei aiškiai išskirti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos užbaigimo procedūras, atsisakyti poreikio statinio (dalies) ekspertizės rangovui tvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, keičiant statinių ar jų dalies paskirtį, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, taip pat nesudėtingųjų statinių, kuriems nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas atvejais, nustatyti, kad statinio projekto (dalies) ekspertizės, statinio (dalies) ekspertizės rangovas ar jo paskirtas statinio projekto (dalies) ekspertizės vadovas ar statinio (dalies) ekspertizės vadovas, tikrinantis statytojo pateiktus dokumentus, turi nusišalinti nu
o šio darbo tais atvejais, jeigu jį sieja artimų asmenų, kurie suprantami taip, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, ryšiai su statytoju (užsakovu), kai statytojas (užsakovas) yra fizinis asmuo, arba su statytojo (užsakovo) vadovu ar dalininku, kai statytojas (užsakovas) yra juridinis asmuo, nustatyti, kad kitam ekspertizės rangovui perėmus atlikti projekto ar statinio ekspertizės atlikimą, turėtų būti atsižvelgiama į pirminę ekspertizę atlikusio ekspertizės rangovo pateiktas pastabas arba pastabos turėtų būti argumentuotai atmetamos, atsisakyti teisės aktuose Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) nustatytos statybą leidžiančio dokumento (toliau – SLD) išdavimo funkcijos, kai to nustatytais terminais ir sąlygomis neatlieka atitinkama savivaldybės administracija, nustatyti, kad statinio statybos rangovas gali užsiimti statyba be statybos rangos sutarties, kai statytojas (užsakovas) kartu yra ir statybos rangovas, nustatyti, kad jei tikrinant statinio projektą savivaldybės administracija nustato, kad gali būti pažeisti esminiai statinio architektūros reikalavimai nurodyti Statybos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, ji turi kreiptis į regioninę architektūros tarybą, sudaromą Architektūros įstatymo nustatyta tvarka, su prašymu įvertinti, ar statinio projektas atitinka Statybos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus, patikslinti nuostatas dėl privalomojo nurodymo atlikti statinio ekspertizę surašymo, apibrėžti rekonstravimo sąvokos taikymo sąlygas, patikslinti įmokos už savavališkos statybos įteisinimą apskaičiavimo formulę bei principus, atsižvelgiant į 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo nuostatas patikslinti Statybos įstatymo nuostatas, patikslinti nuostatas nurodant, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimas ir pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esmini
ų statinio projekto sprendinių tvirtinimas nelaikytinos administracinėmis paslaugomis bei patikslinti ir papildyti teisinius pagrindus, kuomet kitas projektuotojas, neprojektavęs statinio, turi teisę vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūrą, tokiu būdu palengvinant perkančiosioms organizacijoms ar pirkimų subjektams statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų įsigijimą.
I-533 pakeitimo įstatymo nuostatas patikslinti Statybos įstatymo nuostatas, patikslinti nuostatas nurodant, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimas ir pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių tvirtinimas nelaikytinos administracinėmis paslaugomis bei patikslinti ir papildyti teisinius pagrindus, kuomet kitas projektuotojas, neprojektavęs statinio, turi teisę vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūrą, tokiu būdu palengvinant perkančiosioms organizacijoms ar pirkimų subjektams statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų įsigijimą. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 11, 16, 26¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau - Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo pakeitimo projektas) tikslas –patikslinti statybos užbaigimo akto surašymo procedūras, įstatyme reglamentuoti, kad statybos užbaigimo procedūrų terminus ir tvarką nustato aplinkos ministras, ir atsisakyti reguliavimo, kai komisijos darbo metu nustatyti pažeidimai šalinami VTPSI surašomo privalomojo nurodymo pagrindu, nors pažeidimai dažnai nustatomi kitų institucijų veiklos srityse, o jų ir VTPSI veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato atskirą pažeidimų fiksavimo, šalinimo ar administracinės atsakomybės taikymo tvarką.
Įstatymų projekto uždaviniai:
1) priskirti Vyriausybės įgaliotai įstaigai funkcijas, kurių tikslas – užtikrinti Lietuvos atstovavimą ir dalyvavimą įgyvendinant paramos nuo karo, stichinių ir kitų nelaimų nukentėjusių valstybių infrastruktūros ir kitų objektų atstatymo iniciatyvas, statybos sektoriaus pažangos ir plėtros skatinimo politikos įgyvendinimą;
2) papildyti nuostatomis, įgalinančiomis Vyriausybės įgaliotą įstaigą efektyviau atlikti statybos dalyvių, teismo ekspertų, įrašytų į teismo ekspertų sąrašą, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams veiklos priežiūrą;
3) nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota įstaiga atlieka bandymų laboratorijų ar sertifikavimo įstaigų, siekiančių būti paskirtomis atlikti trečiųjų šalių užduotis vertinant ir tikrinant darniosios ir nedarniosios srities statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumą (toliau – paskirtoji įstaiga), paskyrimą, paskyrimo galiojimo sustabdymą, paskyrimo galiojimo sustabdymo panaikinimą ir paskyrimo panaikinimą, aplinkos ministro nustatyta tvarka;
4) nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota įstaiga atlieka techninio vertinimo įstaigų, siekiančių Lietuvos Respublikoje būti paskirtomis pagal 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr.
Įstatymų projekto uždaviniai:
1) priskirti Vyriausybės įgaliotai įstaigai funkcijas, kurių tikslas – užtikrinti Lietuvos atstovavimą ir dalyvavimą įgyvendinant paramos nuo karo, stichinių ir kitų nelaimų nukentėjusių valstybių infrastruktūros ir kitų objektų atstatymo iniciatyvas, statybos sektoriaus pažangos ir plėtros skatinimo politikos įgyvendinimą;
2) papildyti nuostatomis, įgalinančiomis Vyriausybės įgaliotą įstaigą efektyviau atlikti statybos dalyvių, teismo ekspertų, įrašytų į teismo ekspertų sąrašą, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams veiklos priežiūrą;
3) nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota įstaiga atlieka bandymų laboratorijų ar sertifikavimo įstaigų, siekiančių būti paskirtomis atlikti trečiųjų šalių užduotis vertinant ir tikrinant darniosios ir nedarniosios srities statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumą (toliau – paskirtoji įstaiga), paskyrimą, paskyrimo galiojimo sustabdymą, paskyrimo galiojimo sustabdymo panaikinimą ir paskyrimo panaikinimą, aplinkos ministro nustatyta tvarka;
4) nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota įstaiga atlieka techninio vertinimo įstaigų, siekiančių Lietuvos Respublikoje būti paskirtomis pagal 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. D1-901 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2015 „Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas. nacionaliniai techniniai įvertinimai ir techninio vertinimo įstaigų paskyrimas ir paskelbimas“ patvirtinimo“ (toliau – STR 1.01.04:2015) ir (arba) 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr.
305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB, pageidaujamai statybos produktų sričiai ar sritims rengti ir išduoti atitinkamai nacionalinius techninius įvertinimus (toliau –NTĮ) ir (arba) Europos techninius įvertinimus (toliau – ETĮ) (toliau – TVĮ), vertinimą, paskyrimą, jų veiklos ir kompetencijos stebėseną, paskyrimo galiojimo sustabdymą, paskyrimo galiojimo sustabdymo panaikinimą ir paskyrimo panaikinimą, aplinkos ministro nustatyta tvarka;
5) nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota įstaiga pripažįsta užsienyje įgytas statybos inžinieriaus profesines kvalifikacijas aplinkos ministro nustatyta tvarka;
6) numatyti minėtų Vyriausybės įgaliotos įstaigos funkcijų finansavimo šaltinius;
7) praplėsti subjektų, galinčių teikti paslaugas tvirtinant deklaracijos apie statybos užbaigimą ar pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, ratą (apimtis išplečiama: projekto ekspertizės vadovai –123; projekto dalies ekspertizės vadovai - 355; statinio ekspertizės vadovai - 137 statinio dalies ekspertizės vadovai – 212);
8) patikslinti nuostatas dėl ekspertizės rangovo pareigų ir teisių bei nurodyti statinio (dalies) ekspertizės rangovo ir statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės vadovo ir statinio projekto (dalies) ekspertizės vadovo nusišalinimo pagrindus bei atsakomybę;
9) sugriežtinti atsakomybę už teisės aktų, nustatančių statinio statybos užbaigimo ar pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių tvirtinimo reikalavimų, pažeidimus;
10) numatyti, kad ūkio ar mišrų statybos organizavimo būdą turi teisę pasirinkti fiziniai asmenys, statantys naują, rekonstruojantys, remontuojantys ar griaunantys, vienbutį gyvenamąjį namą iki 300 m² ar nesudėtingąjį statinį ir jų priklausinius, taip pat aiškiau apibrėžti juridinių asmenų savo rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, statomų statinių statybos organizavimo galimybes;
11) aiškiai išskirti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos užbaigimo procedūras;
12) atsisakyti teisės aktuose VTPSI nustatytos statybą leidžiančio dokumento išdavimo funkcijos, kai to nustatytais terminais ir sąlygomis neatlieka atitinkama savivaldybės administracija;
13) nustatyti, kad jei tikrindama statinio projektą savivaldybės administracija nustato, kad gali būti pažeisti esminiai statinio architektūros reikalavimai nurodyti šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, ji turi kreiptis į regioninę architektūros tarybą, sudaromą Architektūros įstatymo nustatyta tvarka, su prašymu įvertinti, ar statinio projektas atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus;
14) apibrėžti rekonstravimo sąvokos taikymo pastatams sąlygas;
15) patikslinti įmokos už savavališkos statybos įteisinimą apskaičiavimo formulę ir principus;
16) patikslinti nuostatas dėl privalomojo nurodymo atlikti statinio ekspertizę surašymo;
17) patikslinti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą, jame numatant, kad statybos užbaigimo procedūrų terminus, procedūras vykdančių subjektų patikrinimo apimtis ir tvarką nustato aplinkos ministras, patikslinti statybos užbaigimo akto surašymo procedūras;
18) patikslinti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą, atsisakant reguliavimo, kai komisijos darbo metu nustatyti pažeidimai šalinami VTPSI surašomo privalomojo nurodymo pagrindu, nors pažeidimai dažnai nustatomi kitų institucijų veiklos srityse, o jų ir VTPSI veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato atskirą pažeidimų fiksavimo, šalinimo ar administracinės atsakomybės taikymo tvarką.
305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB, pageidaujamai statybos produktų sričiai ar sritims rengti ir išduoti atitinkamai nacionalinius techninius įvertinimus (toliau –NTĮ) ir (arba) Europos techninius įvertinimus (toliau – ETĮ) (toliau – TVĮ), vertinimą, paskyrimą, jų veiklos ir kompetencijos stebėseną, paskyrimo galiojimo sustabdymą, paskyrimo galiojimo sustabdymo panaikinimą ir paskyrimo panaikinimą, aplinkos ministro nustatyta tvarka;
5) nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota įstaiga pripažįsta užsienyje įgytas statybos inžinieriaus profesines kvalifikacijas aplinkos ministro nustatyta tvarka;
6) numatyti minėtų Vyriausybės įgaliotos įstaigos funkcijų finansavimo šaltinius;
7) praplėsti subjektų, galinčių teikti paslaugas tvirtinant deklaracijos apie statybos užbaigimą ar pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, ratą (apimtis išplečiama: projekto ekspertizės vadovai –123; projekto dalies ekspertizės vadovai - 355; statinio ekspertizės vadovai - 137 statinio dalies ekspertizės vadovai – 212);
8) patikslinti nuostatas dėl ekspertizės rangovo pareigų ir teisių bei nurodyti statinio (dalies) ekspertizės rangovo ir statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės vadovo ir statinio projekto (dalies) ekspertizės vadovo nusišalinimo pagrindus bei atsakomybę;
9) sugriežtinti atsakomybę už teisės aktų, nustatančių statinio statybos užbaigimo ar pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių tvirtinimo reikalavimų, pažeidimus;
10) numatyti, kad ūkio ar mišrų statybos organizavimo būdą turi teisę pasirinkti fiziniai asmenys, statantys naują, rekonstruojantys, remontuojantys ar griaunantys, vienbutį gyvenamąjį namą iki 300 m² ar nesudėtingąjį statinį ir jų priklausinius, taip pat aiškiau apibrėžti juridinių asmenų savo rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, statomų statinių statybos organizavimo galimybes;
11) aiškiai išskirti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos užbaigimo procedūras;
12) atsisakyti teisės aktuose VTPSI nustatytos statybą leidžiančio dokumento išdavimo funkcijos, kai to nustatytais terminais ir sąlygomis neatlieka atitinkama savivaldybės administracija;
13) nustatyti, kad jei tikrindama statinio projektą savivaldybės administracija nustato, kad gali būti pažeisti esminiai statinio architektūros reikalavimai nurodyti šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, ji turi kreiptis į regioninę architektūros tarybą, sudaromą Architektūros įstatymo nustatyta tvarka, su prašymu įvertinti, ar statinio projektas atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus;
14) apibrėžti rekonstravimo sąvokos taikymo pastatams sąlygas;
15) patikslinti įmokos už savavališkos statybos įteisinimą apskaičiavimo formulę ir principus;
16) patikslinti nuostatas dėl privalomojo nurodymo atlikti statinio ekspertizę surašymo;
17) patikslinti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą, jame numatant, kad statybos užbaigimo procedūrų terminus, procedūras vykdančių subjektų patikrinimo apimtis ir tvarką nustato aplinkos ministras, patikslinti statybos užbaigimo akto surašymo procedūras;
18) patikslinti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą, atsisakant reguliavimo, kai komisijos darbo metu nustatyti pažeidimai šalinami VTPSI surašomo privalomojo nurodymo pagrindu, nors pažeidimai dažnai nustatomi kitų institucijų veiklos srityse, o jų ir VTPSI veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato atskirą pažeidimų fiksavimo, šalinimo ar administracinės atsakomybės taikymo tvarką. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys: 1.
Padėdama Ukrainai, patiriančiai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją, Lietuva turi aktyviai įsitraukti atstatant okupantų sunaikintą kritiškai svarbią Ukrainos infrastruktūrą, statinius ir daryti tai intensyviai koordinuodama veiksmus su kitomis ES valstybėmis narėmis, Ukrainos nacionalinėmis institucijomis, verslu, kitais suinteresuotaisiais. Tokios paramos teikimas reikalauja aiškios institucinės lyderystės ir išteklių. Lietuvos Respublikoje nėra subjektų, kurie pagal funkcijas užtikrintų Lietuvos atstovavimą, veiksmų koordinavimą ir dalyvavimą įgyvendinant paramos nuo karo, stichinių ir kitų nelaimų nukentėjusių valstybių infrastruktūros ir kitų objektų atstatymo iniciatyvas. 2. Lietuvos Respublikoje nėra subjektų, kurie įgyvendintų valstybės statybos sektoriaus pažangos ir plėtros skatinimo politiką, o tai iš esmės stabdo Lietuvos statybos sektoriui reikalingų iniciatyvių, kuriose reikalinga sektorių telkianti viešojo sektoriaus lyderystė, įgyvendinimą, pvz., tolygią statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo plėtrą, medienos ir kitų atsinaujinančios kilmės organinių medžiagų naudojimo skatinimo statinių konstrukcijose politikos įgyvendinimą, taip didinant Lietuvos statybos sektoriaus konkurencingumą, sudarant prielaidas inovacijų, žinių, didesnės pridėtinės vertės kūrimui. Šiam tikslui pasiekti būtina rodyti telkiančią lyderystę, inicijuoti diskusijas, užtikrinant pokyčių įgyvendinimą ir valdymą, šviesti ir konsultuoti suinteresuotus subjektus. 3.
3Vyriausybės įgaliotai įstaigai Lietuvos Respublikos statybos įstatymu nustatytos viešojo administravimo funkcijos statybos dalyvių, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų atestavimo, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo priežiūros srityje, tačiau minėtų subjektų veiklos priežiūros funkcijų aprėptis, joms skiriami ištekliai yra minimalūs ir riboja prielaidas greitai, efektyviai siekti ambicingesnių statinių projektavimo, statybos darbų kokybės gerinimo tikslų per veiksmingesnę minėtų subjektų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams priežiūrą. 4. Lietuvos Respublikoje nėra subjektų, kurie vykdytų sisteminę statybos ir su juo susijusiuose sektoriuose vykstančių procesų ir politikos formavimo sprendimų įgyvendinimo stebėseną, atliktų tyrimus, analizes reikalingus visuomenei aktualiems valstybės politikos statybos srityje formavimo ir įgyvendinimo sprendimams pagrįsti ir priimti. 5. Šiuo metu vykdant statybą ūkio ar mišriu būdu, praktikoje dažnai kyla neaiškumų, kai nurodoma, kad statinys statomas ūkio ar mišriu būdu, tačiau paprastai tokiu būdu atliekama tik dalis statybos darbų, o sudėtingesni, reikalaujantys specialiųjų žinių, papildomos įrangos ir pajėgumų darbai, kurių asmuo negali įvykdyti savo jėgomis, atliekami pasitelkiant rangovinių statybos organizacijų ar atitinkamai veiklai verslo liudijimus turinčių asmenų pagalbą už tai atsiskaitant. Atsižvelgiant į tai, kyla poreikis detaliau reglamentuoti statybos ūkio ar mišriu būdu savo jėgomis leidžiamų atlikti statybos darbų apimtis. 6. Atsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką, kad rekonstrukcija galima, jei numatytoje statyti vietoje yra pamato ar perdangos elementas, apibrėžtos rekonstravimo sąvokos taikymo pastatams sąlygos. 7. Atsižvelgiant į 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo nuostatas patikslinti Statybos įstatymo nuostatas. 7.
72022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimai, kai deklaracijos apie statybos užbaigimą ar pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių tvirtinimo funkciją, kurią iki šio termino atliko VTPSI, pradėjo atlikti statinio (dalies) ekspertizės rangovai, teikdami atitinkamą paslaugą. Šių statinio (dalies) ekspertizės rangovų teikiamų paslaugų rinkos kaina paslaugos gavėjų vertinimu yra per aukšta. 8. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2022 m. birželio 23 d. antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-5309 „Dėl statybos užbaigimo surašant deklaraciją procedūrą reglamentuojančių teisės aktų“ ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2022 m. birželio 3 d. korupcijos rizikos analizė Nr. 4-01-4700 „Dėl korupcijos rizikos analizės Vilniaus miesto savivaldybėje statybą leidžiančių dokumentų išdavimo srityje“[¹] , Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos, Finansinių nusikaltimų tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos bei kitų institucijų išsakytos pastabos ir siūlymai. 9. Šiuo metu Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 36 straipsnio 3 dalis nustato, kad kitas projektuotojas, neprojektavęs statinio, gali vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūrą šiais atvejais:
Pažymėtina, kad valstybės įmonės ir kitos valstybės kontroliuojamos įmonės yra perkančiosios organizacijos ar pirkimų subjektai ir projektavimo bei projekto vykdymo priežiūros paslaugas privalo įsigyti viešųjų pirkimų būdu pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – VPĮ) arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymą (toliau – PĮ). Įgyvendinant sudėtingus infrastruktūros projektus pasitaiko atvejų, kai nuo projektavimo darbų pradžios iki statybos darbų ir statinio statybos projekto vykdymo priežiūros pradžios praeina keleri metai. Per tokį laikotarpį gali neigiama linkme pasikeisti projektuotojo, rengusio statinio projektą, finansinė padėtis, teisinis statusas, ekonominis, techninis ir profesinis pajėgumas. Perkančiosios organizacijos, pirkdamos projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugas pagal VPĮ, privalo tiekėjų atžvilgiu iškelti VPĮ 46 straipsnyje numatytus tiekėjų pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindus (VPĮ 46 straipsnio 6 dalyje numatyti pašalinimo pagrindai nėra privalomi, bet perkančioji organizacija turi teisę juos kelti). Pagal VPĮ 47 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas.
Vykdydamos VPĮ 47 straipsnio 1 dalies reikalavimus, perkančiosios organizacijos projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimo dokumentuose tiekėjams taip pat nustato teisės verstis atitinkama veikla, finansinio ir ekonominio pajėgumo bei techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikacinius reikalavimus. Perkančiosios organizacijos, vadovaudamosi statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ patvirtinimo“ (toliau – statybos techninis reglamentas STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, 77 punkto, VPĮ 46 ir 47 straipsnių reikalavimais bei siekdamos valdyti ilgalaikių projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutarčių rizikas, pirkimo dokumentuose bei viešojo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartyse tiekėjams nustato reikalavimus, numatančius, kad pastarųjų atžvilgiu negali egzistuoti tiekėjų pašalinimo pagrindai, taip pat, kad tiekėjai privalo atitikti iškeltus kvalifikacinius reikalavimus ne tik projektavimo paslaugų teikimo, bet ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų teikimo metu.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai iki statinio statybos projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutarties sudarymo ir minėtų paslaugų teikimo pradžios, projektuotojo (tiekėjo) atžvilgiu atsiranda tiekėjų pašalinimo pagrindai (iškeliama restruktūrizavimo ar bankroto byla, pradedamos likvidavimo procedūros, padaromi konkurencijos teisės pažeidimai ir kt.), dėl ko projektuotojas (tiekėjas) nebeatitinka finansinio ir ekonominio pajėgumo bei techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikacinių reikalavimų, tačiau projektuotojo atžvilgiu nėra pagrindų, numatytų SĮ 36 straipsnio 3 dalyje, suteikiančių teisę pavesti statinio projekto vykdymo priežiūrą atlikti kitam statytojo (užsakovo) pasirinktam statinio projektuotojui, nerengusiam statinio projekto, o projektuotojas, parengęs statinio projektą, atsisako suteikti SĮ 36 straipsnio 3 dalyje numatytą sutikimą.
Tokiais atvejais statytojai (užsakovai), kurie yra perkančiosios organizacijos, patenka į dviprasmišką padėtį – viena vertus, SĮ ir kiti statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai statytoją (užsakovą) įpareigoja sudaryti statinio statybos projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutartį su projektuotoju, parengusiu statinio projektą, kita vertus, statytojas (užsakovas) pagal VPĮ ir jo pagrindu sudarytos projektavimo rangos sutarties nuostatas (sąlygas) nebegali tęsti sutartinių santykių ir sudaryti projekto vykdymo priežiūros paslaugų teikimo sutarties su projektuotoju, parengusiu statinio projektą, nes šis nebeatitinka VPĮ ir jo pagrindu sudarytos projektavimo rangos sutarties reikalavimų. Be to, pagal SĮ 36 straipsnio 3 dalį, jeigu statinio projektuotojas nevykdo ar pažeidžia statinio projekto vykdymo priežiūros reikalavimus (nustatytus Vyriausybės įgaliotos institucijos), statytojas (užsakovas) turi teisę nutraukti statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį ar pasirinkti kitą statinio projektuotoją (neprojektavusį statomo statinio) šiai priežiūrai atlikti.
Pastebėtina, kad minėtoje SĮ normoje nenumatyta, ar statytojas (užsakovas), sudaręs su projektuoju projektavimo rangos darbų sutartį, turi teisę projekto vykdymo priežiūros vykdymui pasitelkti kitą projektuotoją, jeigu projektuotojas, rengęs statinio projektą, netinkamai, nekokybiškai, nesilaikydamas teisės aktuose ir sutartyje nustatytų reikalavimų teikė projektavimo paslaugas. Galiojantis reglamentavimas leidžia susidaryti situacijoms, kai statytojas (užsakovas) projekto vykdymo priežiūros paslaugoms teikti privalo samdyti projektuotoją, kuris netinkamai, ne laiku ir nekokybiškai teikė pačias projektavimo paslaugas, nors nepažeidė projekto vykdymo priežiūros reikalavimų. Įstatymo projektu siūloma papildomai numatyti, kad statinio projekto vykdymo priežiūrą statybos metu gali atlikti kitas statytojo pasirinktas, bet statinio neprojektavęs, projektuotojas, kai statytojas (užsakovas), būdamas perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas, vadovaudamasis VPĮ arba PĮ nuostatomis, negali sudaryti statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutarties su projektuotoju, parengusiu statinio projektą. 10. VTPSI vykdžius deklaracijų ir pažymų tvirtinimo funkcijas (iki 2022 m. gegužės 1 d.), statytojų (užsakovų) mokama rinkliava nepadengdavo visų šių paslaugų teikimo sąnaudų. Rinkliavos dydžio iš esmės neatitinkančios sąnaudos apimdavo ne tik deklaracijas ar pažymos tvirtinimą, bet ir dalyvavimą teisminiuose ginčuose šią veiklą finansuojant valstybės biudžeto lėšomis.
Aplinkos ministerijos žiniomis, deklaracijų ir pažymų tvirtinimo paslaugos kainos priklauso nuo jų suteikimo greičio, statinio (pastatas, inžinerinis statinys), jo kategorijos, paskirties (pvz., vieno, dviejų butų gyvenamųjų pastatų atveju deklaracijos tvirtinimo paslaugos kainos svyruoja nuo 300 iki 500 Eur su PVM, pažymos, – nuo 200 iki 300 Eur su PVM). Praplėstas deklaracijas apie statinio statybos užbaigimą ar pažymas apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių tvirtinančių subjektų ratas leis pasitelkti daugiau statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų, kuris sudarys prielaidas didinti paslaugų pasiūlą ir šių šias paslaugas teikiančių subjektų konkurenciją (apimtis išplečiama: projekto ekspertizės vadovai – 123; projekto dalies ekspertizės vadovai – 355, prie šiuo metu esančių 137 statinio ekspertizės vadovų ir 212 statinio dalies ekspertizės vadovų). 11. Patikslinti nuostatas nurodant, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimas ir pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių tvirtinimas nėra administracinės paslaugos. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Aplinkos ministerija. Įstatymų projektus parengė Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupė, vadovas Dainius Čergelis, tel. 8 616 98137, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta, kad Statybos sektoriaus vystymo agentūra atlieka statybos dalyvių, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų atestavimo, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo priežiūros funkcijas.
Statybos sektoriaus vystymo agentūra aplinkos ministro nustatyta tvarka šviečia, konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis ir nagrinėja prašymus, skundus statinių minėtų subjektų kvalifikacinių reikalavimų, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo klausimais, atlieka šių vadovų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams stebėseną. Aplinkos ministerija, aplinkos ministro nustatyta tvarka, atlieka paskirtųjų įstaigų paskyrimą, paskyrimo galiojimo sustabdymą, paskyrimo galiojimo sustabdymo panaikinimą ir paskyrimo panaikinimą ir TVĮ vertinimą, paskyrimą, jų veiklos ir kompetencijos stebėseną, paskyrimo galiojimo sustabdymą, paskyrimo galiojimo sustabdymo panaikinimą ir paskyrimo panaikinimą. Teisės aktai nenumato subjekto, kuris įgyvendintų valstybės statybos sektoriaus pažangos ir plėtros skatinimo politiką ar vykdytų sisteminę statybos ir su juo susijusiuose sektoriuose vykstančių procesų ir politikos formavimo sprendimų įgyvendinimo stebėseną, atliktų tyrimus, analizes reikalingus visuomenei aktualiems valstybės politikos statybos srityje formavimo ir įgyvendinimo sprendimams pagrįsti ir priimti. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme pateiktas tik statybos ūkio būdu apibrėžimas ir nustatyta, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti statybos organizavimo būdą nedetalizuojant minėtos situacijos nei įstatyme nei jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.
Šiuo metu paslaugą tvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą ar pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimą turi teisę teikti statinio (dalies) ekspertizės rangovai. Statinio projekto (dalies) rangovams tokia teisė nenustatyta. Statybos įstatyme numatoma, kad statytojas (užsakovas) turi teisę kreiptis į VTPSI su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, jeigu jis nesutinka su tuo, kad, visiems statinio projektą tikrinusiems subjektams šiam statinio projektui pritarus, statybą leidžiantį dokumentą atsisakoma išduoti, per 10 darbo dienų nuo atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą gavimo dienos. Teisės aktai nenumato, kad statinio (dalies) ekspertizės rangovu, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovu, statinio (dalies) ekspertizės vadovu (vadovais) ar statinio projekto (dalies) ekspertizės vadovu negali būti asmuo, kurį sieja artimų asmenų, kurie suprantami taip, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, ryšiai su statytoju (užsakovu), kai statytojas (užsakovas) yra fizinis asmuo, arba su statytojo (užsakovo) vadovu ar dalininku, kai statytojas (užsakovas) yra juridinis asmuo, taip pat nenumatoma, kad kitam ekspertizės rangovui perėmus atlikti projekto ar statinio ekspertizės atlikimą, turėtų būti atsižvelgiama į pirminę ekspertizę atlikusio ekspertizės rangovo pateiktas pastabas arba pastabos turėtų būti argumentuotai atmetamos.
Statybos įstatymas numato, kad deklaracija apie statybos užbaigimą surašoma, statinio (dalies) ekspertizės rangovas tvirtina deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ši deklaracija Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ registruojama šiais atvejais: 1) užbaigus ypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą, kurių statybai buvo išduoti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statybą; 2) keičiant statinių ar jų dalies paskirtį, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, ar užbaigus kitus, negu nurodyti statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalies 1 punkte, statybos darbus, kuriems buvo išduoti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai. Teisės aktai nenumato, kad statinio statybos rangovas gali užsiimti statyba be statybos rangos sutarties, kai statytojas (užsakovas) kartu yra ir statybos rangovas.
Teisės aktai nenumato, kad jei tikrindama statinio projektą savivaldybės administracija nustato, kad gali būti pažeisti esminiai statinio architektūros reikalavimai nurodyti šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, ji turi kreiptis į regioninę architektūros tarybą, sudaromą Architektūros įstatymo nustatyta tvarka, su prašymu įvertinti, ar statinio projektas atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta savivaldybės administracijos direktoriaus, kaip savivaldybės vykdomosios institucijos, kompetencija. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1268 nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau – naujos redakcijos VSĮ), kuriame bus įtvirtintas kokybiškai naujas vietos savivaldos modelis. Pagal naujos redakcijos VSĮ 3 straipsnio 3 dalį, savivaldybės vykdomoji institucija yra meras, o savivaldybės administracijos direktorius yra tik įstaigos – savivaldybės administracijos – vadovas (VSĮ 34 straipsnio 1 dalis), atskaitingas savivaldybės merui. Šiuo metu SĮ 36 straipsnio 3 dalis nustato, kad statinio projekto vykdymo priežiūrą (statybos metu) statinio projektuotojo pavedimu atlieka statinio projekto rengėjas pagal statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo sutartį. Statinio projektuotojo rašytiniu sutikimu arba kai statinio projektuotojo nebėra (nebeveikia statinio projektą parengusi projektavimo įmonė, statinio projektuotojas fizinis asmuo jau nesiverčia projektavimo veikla, neturi šios veiklos verslo liudijimo ar statinio projekto vadovo atestato arba yra miręs), statinio projekto vykdymo priežiūrą gali atlikti kitas statytojo (užsakovo) pasirinktas statinio projektuotojas.
Jeigu statinio projektuotojas nevykdo ar pažeidžia statinio projekto vykdymo priežiūros reikalavimus (nustatytus Vyriausybės įgaliotos institucijos), statytojas (užsakovas) turi teisę nutraukti statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį ar pasirinkti kitą statinio projektuotoją (neprojektavusį statomo statinio) šiai priežiūrai atlikti. Įstatymo projektu yra keičiama Įstatymo projekto 1 priede esanti formulė Pasikeitus teisiniam reguliavimui keistųsi mokėtinos sumos. Skaičiavimai dėl įmokos dydžio: 1 Neypatingo statinio nauja statyba, pastačius pamatus, įmokos apskaičiavimas:
Galiojantis reguliavimas V²= 10000 Eur Į=V²/144810 Į = 100 000 000/144810 = 690 Eur, Mokama įmoka 690 Eur. Siūlomas reguliavimas V²= 10000 Eur Į=x+y+V² / 200000 Į = 500+2000+100 000 000/200000= 3000 Eur, Mokama įmoka 3000 Eur 2 Ypatingojo statinio (daugiabučio gyvenamojo namo 2500 m²) nauja statyba, pastačius pamatus ir pirmojo aukšto sienas, įmokos apskaičiavimas:
Galiojantis reguliavimas V²= 100000 Eur Į=V²/144810 Į = 100 000 00000/144810 = 69056 Eur, Mokama įmoka 69056 Eur. Siūlomas reguliavimas V²= 100000 Eur Į=x+y+V² / 200000 Į = 5000+2000+100 000 00000/200000= 57000 Eur, Mokama įmoka 57000 Eur 4.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota įstaiga vykdo šias funkcijas:
1) dalyvauja planuojant, koordinuojant ir (ar) įgyvendinant su planavimo, statybos technine veikla susijusius paramos atkuriant nuo karo, stichinių ir kitų nelaimių nukentėjusių valstybių infrastruktūros ir kitus objektus, teritorijas, projektus, priemones;
2) rengia, įgyvendina arba dalyvauja rengiant ir (ar) įgyvendinant statybos sektoriaus pažangos ir plėtros skatinimo projektus, priemones nacionaliniu ir (ar) tarptautiniu lygmeniu;
3) atlieka statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų (išskyrus architektus), pastatų energinio sertifikavimo ekspertų, statybos rangovų, statinio projekto (dalies) ekspertizės ir statinio (dalies) ekspertizės rangovų, kvalifikaciniams reikalavimams, veiklos priežiūrą, apimančią minėtų subjektų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams tikrinimą, privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti tikrinant nustatytas neatitiktis teikimą;
4) atlieka statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų (išskyrus architektus), įrašytų į teismo ekspertų sąrašą ir teikiančių teismo ekspertizės paslaugas, kvalifikacijos, kurios pagrindu asmuo buvo įrašytas į teismo ekspertų sąrašą;
5) pripažįsta užsienyje įgytas statybos inžinieriaus profesines kvalifikacijas aplinkos ministro nustatyta tvarka;
6) kuria, palaiko, tvarko, plėtoja priemones ir (ar) paslaugas, reikalingas statybos sektoriui skaitmeninti, statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo plėtrai, jų naudoms vertinti ir stebėti;
7) kuria, tvarko ir teikia su statybos sektoriaus skaitmeninimu susijusius duomenis, klasifikatorius, informaciją, jų tvarkymo priemones ir paslaugas, jas plėtoja ir techniškai aptarnauja jų funkcionavimą;
8) vykdo statybos ir su juo susijusiuose sektoriuose vykstančių procesų stebėseną, vertinimą atsižvelgdama į statybos politikos formavimo ir įgyvendinimo poreikius, rengia ir teikia pasiūlymus politiką formuojančioms institucijoms dėl statybos politikos formavimo ir įgyvendinimo;
9) atlieka tyrimus, reikalingus visuomenei aktualiems valstybės politikos statybos srityje formavimo ir įgyvendinimo sprendimams pagrįsti ir priimti;
10) aplinkos ministro nustatyta tvarka paskiria paskirtąsias įstaigas, sustabdo paskyrimo galiojimą, panaikina paskyrimo galiojimo sustabdymą ir paskyrimą;
11) aplinkos ministro nustatyta tvarka vertina ir stebi techninio vertinimo įstaigų veiklą, paskiria techninio vertinimo įstaigas, sustabdo paskyrimo galiojimą, panaikina paskyrimo galiojimo sustabdymą ir paskyrimą;
12) atlieka šiame ir kituose įstatymuose jai pavestas funkcijas.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota įstaiga vykdo šias funkcijas:
1) dalyvauja planuojant, koordinuojant ir (ar) įgyvendinant su planavimo, statybos technine veikla susijusius paramos atkuriant nuo karo, stichinių ir kitų nelaimių nukentėjusių valstybių infrastruktūros ir kitus objektus, teritorijas, projektus, priemones;
2) rengia, įgyvendina arba dalyvauja rengiant ir (ar) įgyvendinant statybos sektoriaus pažangos ir plėtros skatinimo projektus, priemones nacionaliniu ir (ar) tarptautiniu lygmeniu;
3) atlieka statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų (išskyrus architektus), pastatų energinio sertifikavimo ekspertų, statybos rangovų, statinio projekto (dalies) ekspertizės ir statinio (dalies) ekspertizės rangovų, kvalifikaciniams reikalavimams, veiklos priežiūrą, apimančią minėtų subjektų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams tikrinimą, privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti tikrinant nustatytas neatitiktis teikimą;
4) atlieka statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų (išskyrus architektus), įrašytų į teismo ekspertų sąrašą ir teikiančių teismo ekspertizės paslaugas, kvalifikacijos, kurios pagrindu asmuo buvo įrašytas į teismo ekspertų sąrašą;
5) pripažįsta užsienyje įgytas statybos inžinieriaus profesines kvalifikacijas aplinkos ministro nustatyta tvarka;
6) kuria, palaiko, tvarko, plėtoja priemones ir (ar) paslaugas, reikalingas statybos sektoriui skaitmeninti, statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo plėtrai, jų naudoms vertinti ir stebėti;
7) kuria, tvarko ir teikia su statybos sektoriaus skaitmeninimu susijusius duomenis, klasifikatorius, informaciją, jų tvarkymo priemones ir paslaugas, jas plėtoja ir techniškai aptarnauja jų funkcionavimą;
8) vykdo statybos ir su juo susijusiuose sektoriuose vykstančių procesų stebėseną, vertinimą atsižvelgdama į statybos politikos formavimo ir įgyvendinimo poreikius, rengia ir teikia pasiūlymus politiką formuojančioms institucijoms dėl statybos politikos formavimo ir įgyvendinimo;
9) atlieka tyrimus, reikalingus visuomenei aktualiems valstybės politikos statybos srityje formavimo ir įgyvendinimo sprendimams pagrįsti ir priimti;
10) aplinkos ministro nustatyta tvarka paskiria paskirtąsias įstaigas, sustabdo paskyrimo galiojimą, panaikina paskyrimo galiojimo sustabdymą ir paskyrimą;
11) aplinkos ministro nustatyta tvarka vertina ir stebi techninio vertinimo įstaigų veiklą, paskiria techninio vertinimo įstaigas, sustabdo paskyrimo galiojimą, panaikina paskyrimo galiojimo sustabdymą ir paskyrimą;
12) atlieka šiame ir kituose įstatymuose jai pavestas funkcijas. Įstatymo projekte siūloma numatyti minėtų funkcijų finansavimo šaltinius, nustatant, kad jos būtų finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, pajamomis, gautomis iš įstaigos vykdomos veiklos, fizinių ar juridinių asmenų teikiamos paramos, kitomis teisėtai gautomis lėšomis.
Laukiama, kad siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos užtikrins Lietuvos atstovavimą, veiksmų koordinavimą ir dalyvavimą įgyvendinant paramos nuo karo, stichinių ir kitų nelaimų nukentėjusių valstybių infrastruktūros ir kitų objektų atstatymo iniciatyvas, statybos sektoriaus pažangos ir plėtros skatinimo politikos įgyvendinimą, pagerins statinių projektavimo, statybos darbų kokybę, paskatins Lietuvos statybos sektoriui reikalingų iniciatyvių, kuriose reikalinga sektorių telkianti viešojo sektoriaus lyderystė, įgyvendinimą, pvz., tolygios statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo plėtrą, medienos naudojimo skatinimo statinių konstrukcijose politikos įgyvendinimą, taip didinant Lietuvos statybos sektoriaus konkurencingumą, sudarant prielaidas inovacijų, žinių, didesnės pridėtinės vertės kūrimui. Vyriausybės įgaliotos įstaigos kompetencijos statybos dalyvių, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų atestavimo, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo priežiūros ir naujai priskiriamų funkcijų apimtyje bus kuriama kompetencijų sinergiją, kuri galėtų būti išnaudojama užtikrinant nuo karo, stichinių ir kitų nelaimų nukentėjusių valstybių infrastruktūros ir kitų objektų atsakymo koordinavimą. Įstatymo projekte išdėstytu pakeitimu, susijusiu su statybos organizavimo būdu, siūloma nustatyti, kad ūkio ar mišrų statybos organizavimo būdą turi teisę pasirinkti fiziniai asmenys, statantys naują, rekonstruojantys, remontuojantys ar griaunantys, vienbutį gyvenamąjį namą iki 300 m² ar nesudėtingąjį statinį ir jų priklausinius.
Statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovams Įstatymo projekto 2 straipsnyje, kuriuo keičiamas Statybos įstatymo 17 straipsnis, nustačius teisę tvirtinti deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą ar pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, būtų nustatytos naujos statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovų funkcijos. Praplėstas deklaracijas apie statinio statybos užbaigimą ar pažymas apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių tvirtinančių subjektų ratas leis pasitelkti daugiau statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų, kuris sudarys prielaidas didinti paslaugų pasiūlą ir šių šias paslaugas teikiančių subjektų konkurenciją (apimtis išplečiama: projekto ekspertizės vadovai –123; projekto dalies ekspertizės vadovai - 355; statinio ekspertizės vadovai - 137 statinio dalies ekspertizės vadovai – 212.). Įstatymu nustačius statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovams atlikti naujas funkcijas, jų nuosekliam įgyvendinimui ir kontrolei Įstatymo projektu siūloma nustatyti administracinę atsakomybę. Dėl ypatingųjų statinių rizikingumo Įstatymo projekte siūloma atsisakyti išimčių ypatinguosius statinius užbaigti surašant ir tvirtinant deklaracija apie statybos užbaigimą ir nerengti tokias galimybes sudarančio ypatingųjų statinių sąrašo, taip aiškiai atskiriant ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos užbaigimo procedūras.
Siekiant procesų skaidrumo Įstatymo projekte nustatyta, kad statinio (dalies) ekspertizės rangovas, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovas bei jo paskirtas statinio (dalies) ekspertizės vadovas ar statinio projekto (dalies) ekspertizės vadovas, tikrinantis statytojo pateiktus dokumentus, turi nusišalinti nuo šio darbo tais atvejais, jeigu jį sieja artimų asmenų, kurie suprantami taip, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, ryšiai su statytoju (užsakovu), kai statytojas (užsakovas) yra fizinis asmuo, arba su statytojo (užsakovo) vadovu ar dalininku, kai statytojas (užsakovas) yra juridinis asmuo. Vengiant interesų konflikto ir gerinant atsekamumą Įstatymo projekte nustatyta, kad perėmus kitam ekspertizės rangovui atlikti projekto ar statinio ekspertizę ir deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimą, turėtų būti atsižvelgiama į pirminę ekspertizę atlikusio ekspertizės rangovo informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pateiktas pastabas arba pastabos argumentuotai turėtų būti atmetamos. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose nustatyta teisė VTPSI išduoti statybą leidžiantį dokumentą yra galimai nesuderinama su statybos valstybinės priežiūros funkcija ir siekiant atskirti statybos priežiūros ir kontrolės funkcijas, Įstatymo projekte atsisakyta teisės aktuose VTPSI nustatytos statybą leidžiančio dokumento išdavimo funkcijos. Siekiant supaprastinti statybos procesus, nustatyta, kad statinio statybos rangovas gali užsiimti statyba be statybos rangos sutarties, kai statytojas (užsakovas) kartu yra ir statybos rangovas.
Siekiant didesnio ekspertų įsitraukimo, Įstatymo projekte, nustatyta, kad jei tikrindama statinio projektą savivaldybės administracija nustato, kad gali būti pažeisti esminiai statinio architektūros reikalavimai nurodyti šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, ji turi kreiptis į regioninę architektūros tarybą, sudaromą Architektūros įstatymo nustatyta tvarka, su prašymu įvertinti, ar statinio projektas atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Siekiant apriboti statinio rekonstravimo sąvokos taikymo tais atvejais, kai iš esmės vykdoma naujo statinio statyba, galimybes siūloma nustatyti šios sąvokos taikymo sąlygas pastatams. Siekiant apriboti galimybes taikyti neproporcingą pažeidimams įmokos už savavališkos statybos įteisinimą dydį interpretuojant sąnaudų vertės dydžius, siūloma keisti šios įmokos apskaičiavimo formulę bei principus. Siekiant išvengti teisės aktų nuostatų nesuderinamumo ir palengvinti perkančiosioms organizacijoms ar pirkimų subjektams statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų įsigijimą, Įstatymo projektu siūloma patikslinti ir papildyti pagrindus, kuomet kitas projektuotojas, neprojektavęs statinio, turi teisę vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūrą, jeigu statytojas (užsakovas), būdamas perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatomis, negali sudaryti statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutarties su projektuotoju, parengusiu statinio projektą. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Dėl poveikio atitinkamai sričiai. Įstatymo projekto nuostatos leistų sudaryti administracines, organizacines ir finansines prielaidas statybos sektoriaus pažangos ir plėtros skatinimo politikos įgyvendinimui paskyrus šioje srityje veikti atskirą instituciją. Įstatymų projekto nuostatos sudarytų prielaidas gerinti statinių projektavimo, statybos darbų kokybę per efektyvesnę statybos dalyvių, statybos produktų bandymo laboratorijų, sertifikavimo įstaigų atitikties nustatytiems reikalavimams priežiūrą. Įstatymo pakeitimai atspindėtų realias statytojo galimybes statyti statinius savo jėgomis. Siūlomais pakeitimais yra didinamas deklaracijas apie statinio statybos užbaigimą ar pažymas apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių tvirtinančių subjektų skaičius, taip išplečiant paslaugų pasiūlą. Mažinamas atvejų, kada deklaracijas apie statybos užbaigimą turi tvirtinti ekspertizės (dalies) rangovas skaičius leis sumažinti administracinę naštą statybos dalyviams. Dėl poveikio valstybės finansams. Įstatymo projektų priėmimas pareikalaus papildomo finansavimo, nes numatomos papildomos Vyriausybės įgaliotos įstaigos funkcijos, kurių įgyvendinimui reikės papildomų išteklių. Numatoma, kad finansavimo poreikis Vyriausybės įgaliotos įstaigos funkcijoms kasmet būtų nuo 500 000 Eur, priklausomai nuo iškeltų uždavinių konkrečiais metais įgyvendinant šiai įstaigai priskirtas funkcijas ir infliacijos rodiklių. Dėl poveikio viešojo valdymo sistemai. Įstatymų projektų priėmimas iš esmė prisidėtų prie teigiamo poveikio viešojo valdymo ir sprendimų, jų priėmimo proceso skaidrumo ir efektyvumo.
Valstybėje atsirastų įstaiga, kuri sistemingai vykdytų statybos ir su juo susijusiuose sektoriuose vykstančių procesų stebėseną, vertinimą, atliktų tyrimus, reikalingus visuomenei aktualiems valstybės politikos statybos srityje formavimo ir įgyvendinimo sprendimams pagrįsti ir priimti. Efektyvesnė statybos dalyvių, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams priežiūra sudarytų prielaidas didinti šių subjektų atsakomybę, stiprintų jos neišvengiamumo pojūtį, taip sudarydama esmines prielaidas gerinti jų veiklos kokybę ir statinių projektavimo, statybos darbų kokybę, kartu mažinant kitų institucijų veikiančių šioje srityje naštą. Patikslinimas, kad ūkio ar mišrų statybos organizavimo būdą turi teisę pasirinkti fiziniai asmenys, statantys naują, rekonstruojantys, remontuojantys ar griaunantys, vienbutį gyvenamąjį namą iki 300 m² ar nesudėtingąjį statinį ir jų priklausinius, padės išvengti dviprasmiškų, konfliktinių situacijų tarp statytojo ir statybą kontroliuojančių institucijų, skaidrins situaciją. Dėl naujų pareigų suteikimo ekspertizės projekto (dalies) ekspertizės rangovams poveikis viešojo valdymo sistemai nenumatomas. Dėl poveikio administracinei naštai. Priėmus teikiamų įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Sumažinus deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimo atvejų skaičių, mažės administracinė našta statybos dalyviams. Perdavus Vyriausybės įgaliotai įstaigai paskirtųjų įstaigų, TVĮ vertinimo, paskyrimo, koordinavimo, stebėsenos, paskyrimo galiojimo sustabdymo, paskyrimo galiojimo sustabdymo panaikinimo ir paskyrimo panaikinimo, statybos inžinieriaus profesines kvalifikacijos pripažinimo funkcijas administracinė našta statybos dalyviams nepasikeis. 6.
Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Dėl antikorupcinio vertinimo išvados paklausimas pateiktas Specialiųjų tyrimų tarnybai derinimo metu. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai darys teigiamą poveikį statybos verslui ir jo plėtrai, nes bus užtikrinamos vienodos konkurencijos sąlygos per tolygesnę atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams. Turint instituciją, kuri užtikrintų statybos sektoriaus pažangos ir plėtros skatinimo politikos įgyvendinimą, būtų sudarytos galimybės skatinti Lietuvos statybos sektoriaus konkurencingumui ir veiklos kokybei, efektyvumui reikalingų inovacijų ir iniciatyvų, kurių įgyvendinimas per verslo iniciatyvas nevyksta arba vyksta fragmentiškai ir dėl to nesusidaro reikiamas pokytis, proveržis ir (ar) galimybė sektoriui sukurti daugiau pridėtinės vertės ir būti konkurencingam (pvz., statybos sektoriaus skaitmeninimo priemonių kūrimo, plėtros, tvarumo principų skatinimo, medienos naudojimo statinių konstrukcijose skatinimo, duomenimis grįstiems politikos formavimo sprendimams priimti informacijos parengimo), įgyvendinimą. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
10Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11.
11Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai ir jų susiję įstatymo projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Aplinkos ministerija atsakinga už teisės aktų parengimą, suderinimą ir priėmimą arba pateikimą Vyriausybei: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. D1-880 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, STR 1.01.04:2015, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 674 „Dėl Atitikties vertinimo įstaigų paskyrimo atlikti techniniuose reglamentuose nustatytas atitikties vertinimo procedūras ir notifikavimo bei notifikuotųjų įstaigų veiklos priežiūros taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. D1-848 STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ ir kitus teisės aktus. 13.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymo projektui įgyvendinti reikės nuo 500 000 Eur eurų kasmet valstybės biudžeto lėšų, priklausomai nuo iškeltų uždavinių Vyriausybės įgaliotai įstaigai įgyvendinant jos funkcijas konkrečiais metais ir infliacijos rodiklių. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [¹] https://www.stt.lt/data/public/uploads/2022/06/kra-vilniaus-miesto-savivaldybes-sld.pdf
2, 8, 12, 14, 17, 18, 22, 24, 27, 27¹, 28, 29, 34, 35, 36, 37, 39,
2022-10-26 Nr. XIVP–2128 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostatų suderinamumo, projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Statybos įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 7¹ dalyje pateiktos sąvokos apibrėžtyje siūlytina vietoj žodžio „skelbiama“ įrašyti žodį
„patvirtinama“ (kaip tai yra projekto 4 straipsnio 2 ir 3 dalimis keičiamo
įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 1 punkte bei 15 dalies 1 punkte ir kitose projekto nuostatose). 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje apibrėžtos sąvokos „paskirtoji įstaiga“ turinyje nėra aiškus formuluotės „įstaiga, Lietuvos Respublikos įsteigtas juridinis asmuo, <....>“ turinys tuo aspektu, jog neaišku, kokiu tikslu sąvokos apibrėžtyje yra išskirta „įstaiga“, nes bet kokia įstaiga yra Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, ir, manytina, jog sąvoką „įstaiga“ savo turiniu apima po jos einanti projekto nuostatų formuluotė „Lietuvos Respublikos įsteigtas juridinis asmuo“. 3. Projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 86 dalyje pateiktos sąvokos apibrėžtyje vietoj žodžio „Statybos“ įrašini žodžiai „šio įstatymo“. 4. Projekto 3 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo antrąjį skirsnį papildyti nauju 11¹ straipsniu, kuris reglamentuotų statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politiką įgyvendinančios įstaigos funkcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo antrasis skirsnis reglamentuoja statybos techninį normavimą.
Atsižvelgiant į tai, abejotina, kad projektu siūlomo šio skirsnio papildomo straipsnio turinys dera su šio skirsnio pavadinimu bei kitų šiame skirsnyje išdėstytų straipsnių turiniu. 5. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politiką pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją įgyvendina Vyriausybės įgaliota įstaiga“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku sąvokos
„Vyriausybės įgaliota įstaiga“ turinys, t. y. neaišku, ar Vyriausybė galėtų
įgalioti bet kurią įstaigą (nepriklausomai nuo to kas yra šios įstaigos steigėjas) vykdyti keičiamame įstatyme nustatytas funkcijas, ar šios projekto nuostatos būtų suprantamos kaip nors kitaip. Taip pat nėra aiškus šios įstaigos teisinis statusas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vyriausybės įstatymo 29¹ straipsnio 1 dalį bei 30 straipsnio 1 dalį įstaigos, kurios steigiamos dalyvauti formuojant politiką ministrui pavestose valdymo srityse ir ją įgyvendinti bei valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir šios politikos formavimui ir įgyvendinimui aptarnauti, yra Vyriausybės įstaigos bei įstaigos prie ministerijų. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos yra tikslintinos. 6. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota įstaiga „rengia, įgyvendina arba dalyvauja rengiant ir (ar) įgyvendinant statybos sektoriaus pažangos ir plėtros skatinimo projektus, priemones nacionaliniu ir (ar) tarptautiniu lygiu“.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip yra suprantami „statybos sektoriaus pažangos ir plėtros skatinimo projektai“, „statybos sektoriaus pažangos ir plėtros skatinimo priemonės“; taip pat neaišku, kokie kiti subjektai gali rengti ir (ar) įgyvendinti šiuos projektus ir priemones tuo atveju, kai Vyriausybės įgaliota institucija tik dalyvauja rengiant ir (ar) įgyvendinant šiuos projektus ir priemones. Siekiant aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis, detalizuojančiomis šių projekto nuostatų turinį. 7. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹ straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota įstaiga be kita ko „palaiko“ šiose nuostatose nustatytas priemones ir
(ar) paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų suprantamas „palaikymas“ (t. y. kokius Vyriausybės įgaliotos įstaigos veiksmus apimtų formuluotė „palaiko priemones ir (ar) paslaugas“). 8. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹ straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatose nėra aišku, kokie sektoriai laikytini su statybos sektoriumi susijusiais sektoriais. Taip pat šiose projekto nuostatose vartojama formuluotė „statybos politika“, o šio straipsnio pavadinime bei 1 dalyje vartojama formuluotė „statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politika“, todėl nėra aišku kaip šios formuluotės yra suprantamos, kuo jos viena nuo kitos skiriasi. Be to, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹ straipsnio 2 dalies 9 punkte vartojama ir formuluotė
„valstybės politika statybos srityje“. Siūlytina derinti projekto nuostatose
vartojamas formuluotes. 9.
įstatymo 11¹ straipsnio 2 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota įstaiga aplinkos ministro nustatyta tvarka skiria paskirtąsias įstaigas, sustabdo paskyrimo galiojimą, panaikina paskyrimo galiojimo sustabdymą ir paskyrimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose nėra nuostatų, reglamentuojančių paskirtųjų įstaigų paskyrimą, paskyrimo galiojimo sustabdymą, paskyrimo galiojimo sustabdymo ar paskyrimo panaikinimą. Manytina, kad esminiai tokių įstaigų paskyrimo, paskyrimo galiojimo sustabdymo, paskyrimo galiojimo sustabdymo panaikinimo ir pakyrimo panaikinimo reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių vykdydamos veiklą privalo laikytis paskirtosios įstaigos turi būti nustatytos įstatyme, o ne aplinkos ministro tvirtinamoje tvarkoje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹ straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatoms dėl techninio vertinimo įstaigų paskyrimo, paskyrimo galiojimo sustabdymo, paskyrimo galiojimo sustabdymo panaikinimo ir paskyrimo panaikinimo. 10. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojama sąvoka ,,mišrus statybos organizavimo būdas”, kurios turinys projekte nėra atskleistas. Atkreipiame dėmesį, kad šios sąvokos turinys yra skliausteliuose atskleistas galiojančio keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte, tačiau teikiamu projektu siūloma jo atsisakyti. Siekiant aiškumo, svarstytina, ar sąvokos ,,mišrus statybos organizavimo būdas” turinys, pateiktas skliausteliuose galiojančio keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte, neturėtų išlikti ir projekto
šią sąvoką apibrėžiant keičiamo įstatymo 2 straipsnyje (kaip šio straipsnio 86 dalyje yra apibrėžta sąvoka „statyba ūkio būdu“). 11.
įstatymo 17 straipsnio 8 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas (subrangovas) neturi teisės ,,atlikti statinio, kurio statytojas (užsakovas) jis yra, jo vadovai ar dalininkai, ekspertizės”. Atkreipiame dėmesį, kad projekto nuostata ,,statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovo (subrangovo) vadovai” turinys nėra pakankamai aiškus. Pažymėtina, kad paprastai juridiniai asmenys turi vienasmenį juridinio asmens valdymo organą – juridinio asmens vadovą. Iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, kurie dar asmenys būtų priskiriami statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovo (subrangovo) vadovų kategorijai. Siekiant aiškumo, projekto nuostata tikslintina taip, kad būtų pašalintas šis neaiškumas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 6 straipsnio 6 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalies 6 punkto nuostatas. 12. Projekto 7 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 18 straipsnio 8 dalies nuostata ,,jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas, išskyrus pareigą paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą, jeigu jis yra fizinis asmuo”. Nėra aišku, ar nuostata ,,jeigu jis yra fizinis asmuo“ taikytina statytojui (užsakovui) ar statinio statybos vadovui. Taikant įstatymą, vertinamoji projekto nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Siekiant teisinio aiškumo, projekte reikėtų konkrečiai ir aiškiai nurodyti, kokiai konkrečiai sąlygai esant, ūkio būdu statybą vykdančiam statytojui (užsakovui) nereikėtų paskirti statinio statybos vadovo. 13. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2¹dalyje siūloma nustatyti naujus reikalavimus statinio rekonstravimui, jeigu statinį rekonstruojant jo išorės matmuo didėja daugiau kaip 50 procentų.
Tokiu atveju statiniui būtų taikomi keičiamame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti naujo statinio projektavimui ir statybai keliami reikalavimai. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar šis naujas reikalavimas būtų taikomas atitinkamiems statiniams, kurių projektavimas ar statyba pradėti iki įstatymo įsigaliojimo, bet, įsigaliojus įstatymui, jų projektavimas ar statyba dar nebūtų užbaigta. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 24 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kurios pašalintų šį neaiškumą. 14. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2151), kurio 1 straipsniu keičiamo Statybos įstatymo
įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje dėstomas atitinkamas Statybos įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai teikiamo projekto ir minėto įstatymo projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. 15. Pagal projekto 10 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 27 straipsnio 9¹ dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas privalėtų kreiptis į regioninę architektūros tarybą, kad pastaroji pateiktų išvadą, ar statinio projektas atitinka esminius statinio architektūros reikalavimus, nustatytus keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju regioninės tarybos išvados rengimas būtų finansuojamas iš valstybės biudžeto Architektūros įstatyme nustatyta tvarka.
Atkreipiame dėmesį, kad galiojančiame Architektūros įstatyme tokia tvarka nėra nustatyta, jos nėra siūloma nustatyti ir kartu su teikiamu įstatymo projektu teikiamame Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo Nr. XIII-425 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-2130) (toliau – projektas Nr. XIVP-2130). Be to, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiomis taisyklėmis remiantis būtų apskaičiuojama apmokėjimo už parengtą išvadą dydis. Atsižvelgiant į tai, kad išvadų rengimas būtų finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų, o esminiai reikalavimai valdant valstybės turtą, tame tarpe finansinį turtą, turi būti nustatyti įstatyme, teikiamame įstatymo projekte arba projekte Nr. XIVP-2130 turėtų būti nustatytos aiškios taisyklės, remiantis kuriomis būtų apskaičiuojamas apmokėjimo už parengtas išvadas dydis, bei apmokėjimo tvarka. 16. Svarstytina, ar projekto 10 straipsnio 5 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 27 straipsnio 10 dalies pirmojo sakinio nuostatos ,,kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybė” nereikėtų patikslinti, nes projekto 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Taigi, statybą leidžiančius dokumentus išduotų ne savivaldybė, bet meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Jeigu būtų pritarta aukščiau išdėstytai pastabai, vadovaujantis analogiškais argumentais reikėtų patikslinti ir projekto 11 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse dėstomas keičiamo įstatymo 27¹ straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 8 punktų nuostatas. 17.
keičiamo įstatymo 27 straipsnio 12¹ dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio straipsnio 9¹ dalyje nurodytu atveju, kai savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas kreipiasi į regioninę architektūros tarybą, šio straipsnio 12 dalyje nurodyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminai pratęsiami 20 darbo dienų“. Taigi, tuo atveju, kai savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas kreipiasi į regioninę architektūros tarybą, kad pastaroji pateiktų išvadą, ar statinio projektas atitinka esminius statinio architektūros reikalavimus, nustatytus keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminas būtų pratęsiamas 20 darbo dienų. Atkreipiame dėmesį, kad galimi atvejai, kai regioninė architektūros taryba nebus pateikusi aukščiau minėtos išvados ir praėjus pratęstam terminui. Pažymėtina, kad nei teikiamame įstatymo projekte, nei su teikiamu įstatymo projektu susijusiame projekte Nr. XIVP-2130 nėra reglamentuota, per kurį terminą regioninės architektūros tarybos minėtas išvadas turėtų parengti. Iš projekto nuostatų lieka neaišku, ar pasibaigus pratęstam statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminui, kai dar negauta regioninės architektūros tarybos išvada, statybą leidžiantis dokumentas pareiškėjui būtų išduodamas, ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminas vėl būtų pratęsiamas. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas būtų įgaliotas priimti sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo termino pratęsimo. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. 18. Svarstytina, ar, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, projekto 14 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4¹ dalies pirmajame sakinyje nereikėtų nustatyti, kad privalomasis nurodymas gali būti surašytas ne tik statytojui (užsakovui), bet ir statinio naudotojui.
Pažymėtina, kad kitose projekto 14 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4¹ dalies nuostatose yra nustatomos teisinės pasekmės ne tik už statytojui (užsakovui) surašyto privalomojo nurodymo nevykdymą, bet ir statinio naudotojui surašyto privalomojo nurodymo nevykdymą. Be to, svarstytina, ar projekto 14 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4¹ dalyje nereikėtų nurodyti, pagrindus, kuriems esant, privalomojo nurodymo terminas galėtų būti pratęsiamas. Kitu atveju, terminas galėtų būti pratęsiamas ir nesant pagrįstos pratęsimo priežasties. Taip pat reikėtų nurodyti ir subjektą, kuris turėtų teisę privalomojo nurodymo terminą pratęsti. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 14 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4¹ dalies nuostatas statytojui (užsakovui) gali būti duodamas privalomasis nurodymas ,,atlikti statinio ekspertizę”. Kaip jau buvo minėta šioje pastaboje, toks privalomasis nurodymas, manytina, galėtų būti duodamas ir statinio naudotojui. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 5 straipsnio 1 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 16 punkte ir 20 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą statinio (užsakovo) ir statinio naudotojo pareiga yra ne atlikti statinio ekspertizę, bet užsakyti statinio ekspertizę. Kyla abejonių, ar statytojui (užsakovui) ir statinio naudotojui galėtų būti duodamas privalomasi nurodymas ,,atlikti statinio ekspertizę”, nes jie ekspertizę galėtų tik užsakyti, o ekspertizę atliktų atitinkamą kompetenciją šioje srityje turintys subjektai.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto
nuostatų nereikėtų patikslinti. 19. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 22 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 55 straipsnio pavadinime prieš žodžius „statybos užbaigimo“ įrašytini žodžiai „deklaracijos apie“. 20. Projekto 24 straipsnio 1 dalį siūlytina dėstyti dviejose atskirose šio straipsnio struktūrinėse dalyse, pakeičiant projekto 24 straipsnio struktūrinių dalių numeraciją. Pirmojoje šio straipsnio dalyje turėtų būti nustatyta įstatymo įsigaliojimo data, nurodant straipsnius ar jų struktūrines dalis, kurios įsigaliotų anksčiau nei visas įstatymas. Antrojoje dalyje reikėtų nurodyti straipsnius ir (ar) jų struktūrines dalis, kurios įsigaliotų 2023 m. balandžio 1 d. Projekto 24 straipsnio struktūrinę dalį, kurioje būtų reglamentuojamas įstatymo įgyvendinimas, reikėtų nurodyti tik pirmojoje projekto 24 straipsnio dalyje, kurioje būtų nustatytos įstatymo įsigaliojimo išimtys. Nuostatos ,,kuri įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre” reikėtų atsisakyti kaip perteklinės. 21. Projekto 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tik aplinkos ministras turėtų priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamojo rašto 12 punkte nurodyta, kad įstatymo įgyvendinimui reikės priimti ar pakeisti ir Vyriausybės atitinkamus nutarimus. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. 22. Tikslintina keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje pateikta nuoroda „Šio įstatymo 5 straipsnyje“, vietoj jos įrašant nuorodą „Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje“. 23.
teisės technikos reikalavimus:
Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro
sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys) straipsnyje dėstomi abėcėlės tvarka. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje dėstoma keičiamo įstatymo 2 straipsnio nauja dalis turėtų būti numeruojama ne kaip 41¹ dalis, o kaip 42¹ dalis;
keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 2 punkte reikėtų vartoti sutrumpintą Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pavadinimą (be žodžių „Lietuvos Respublikos“). Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 9 daliai. 24. Teikiamu įstatymo projektu siūloma pakeisti statinių projektavimo, statybos, statinių užbaigimo procedūrų teisinį reguliavimą. Atsižvelgus į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
17, 18, 22, 24, 27, 27¹, 28, 29, 34, 35, 36, 37, 39, 40, 47, 51, 55
2022-12-19 Nr. XIVP-2128(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo Statybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 12 straipsnio 5 dalies 2 punkto naujos nuostatos nėra pakankamai aiškios, t. y. iš šių projekto nuostatų konstrukcijos neaišku, ar darbo patirtis valstybės ir savivaldybių institucijose yra kaip alternatyva profesinei patirčiai atitinkamoje veiklos srityje, siekiant įgyti kvalifikacijos atestatą eiti visas ypatingojo ir neypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, ar, vis tik, ši darbo patirtis yra kaip alternatyva profesinei patirčiai, siekiant įgyti kvalifikacijos atestatą eiti neypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios trukmės darbo patirtis valstybės ir savivaldybių institucijose būtų pakankama norint įgyti kvalifikacijos atestatą, nes projekto nuostatose ši trukmė nėra nustatyta. Siekiant aiškumo, siūlytina projekto nuostatas tikslinti. 2.
straipsnio 73 dalį statinio remontas suprantamas kaip statinio kapitalinis ar paprastasis remontas, nėra aiškios projekto 6 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos toje apimtyje, kad neaišku, koks remontas turimas omenyje formuluotėje „remontuojantys <...> vieną vieno buto gyvenamąjį namą iki 300 m² ar nesudėtingąjį statinį ir jų priklausinius viename žemės sklype“, nes iš prieš šią projekto nuostatą esančios nuostatos, darytina išvada, kad ūkio ir mišrų statybos organizavimo būdą turi teisę pasirinkti fiziniai asmenys, atliekantys bet kokių statinių paprastąjį remontą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 3. Projekto 11 straipsnio 6 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 27 straipsnio 12¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio straipsnio 9¹ dalyje nurodytu atveju, kai savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas kreipiasi į regioninę architektūros tarybą, šio straipsnio 12 dalyje nurodytas savivaldybės administracijai skirtas statinio projekto tikrinimo terminas pratęsiamas 20 darbo dienų. Savivaldybės administracijai skirtas statinio projekto tikrinimo terminas pratęsiamas aplinkos ministro nustatyta tvarka.“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas turėtų teisę pratęsti savivaldybės administracijai skirtą statinio projekto tikrinimo terminą, nes iš vertinamosios projekto nuostatos antrojo sakinio turinio darytina išvada, kad aplinkos ministras nustatytų tokio termino pratęsimo tvarką, t. y. pratęsimo procedūras. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad pratęsimo terminas nustatomas įstatymu, nėra aišku, kokią termino pratęsimo tvarką galėtų nustatyti aplinkos ministras.
Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų sukonkretinti, aiškiau ir tiksliau išdėstant esmines savivaldybės administracijai skirto statinio projekto tikrinimo termino pratęsimo nuostatas. 4. Pagal projekto 15 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4¹ dalies nuostatas viešojo administravimo subjekto pareigūnai statytojui (užsakovui) ar statinio naudotojui gali surašyti privalomąjį nurodymą per nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai, užsakyti statinio ekspertizę. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra siūloma įtvirtinti minimalaus privalomajame nurodyme nustatytino termino, per kurį statytojas (užsakovas) ar statinio naudotojas turėtų užsakyti ekspertizę. Taigi, privalomajame nurodyme galėtų būti nustatytas labai trumpas laiko tarpas ekspertizei užsakyti, pavyzdžiui, viena diena. Siekiant to išvengti, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti minimalaus termino, kuris turėtų būti nustatytas privalomajame nurodyme. 5. Projekto 17 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
projektavimo įmonė” nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar turima omenyje projektavimo įmonės (juridinio asmens) pabaiga, ar tik jos vykdytos projektavimo veiklos sustabdymas ar nevykdymas, ar projekto nuostata apimtų visus šiuos aspektus. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, pašalinant šiuos neaiškumus. 6.
įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Pastatytą naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį (jo dalį) galima naudoti ir (ar) sudaryti sandorius dėl patalpų, esančių gyvenamosios paskirties pastatuose (trijų ir daugiau butų (daugiabučiuose pastatuose), ar gyvenamosios paskirties patalpų, esančių kitų paskirčių pastatuose, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams tik šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus šių statinių (jų dalių) statybą.“ Taigi, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą būtų ribojamos patalpų, esančių gyvenamosios paskirties pastatuose (trijų ir daugiau butų (daugiabučiuose pastatuose), ar gyvenamosios paskirties patalpų, esančių kitų paskirčių pastatuose, savininkų nuosavybės teisės perleisti jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas kitiems asmenims. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto, kurio siūlymu į teikiamą įstatymo projektą yra įtraukta vertinamoji projekto nuostata, 2022 m. gruodžio 7 d. išvadoje Nr. 107-P-51 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 4, 8, 12, 14, 17, 18, 22, 24, 27, 27¹, 28, 29, 34, 35, 36, 37, 39, 40, 47, 51, 55 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 11¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2128“ nurodoma, jog siūlomas teisinis reguliavimas nustatomas atsižvelgiant į tai, kad ,,gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučių) pastatų) pastatų statybos projektų vystymas sietinas su projektavimo, statybos, jos užbaigimo etapų rizikomis, išryškėjančiomis įvairiuose šio nekilnojamojo turto vystymo etapuose. Šios rizikos pasireiškia rengiant projektinius sprendinius pvz., negaunant bendraturčių rašytinų sutikimų (susitarimų) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų.
Jų pasireiškimas dažnai siejamas su itin skaudžiomis pasekmėmis, kai dėl įvairių aplinkybių nebegalint toliau vystyti ar užbaigti būsimojo nekilnojamojo daikto statybą (pvz., kai ginant viešąjį interesą ir prašoma panaikinti išduotą statybą leidžiantį dokumentą), nukenčia su projektą vystančiu subjektu preliminarias būsto pirkimo sutartis sudarę, tam tikros dydžio įmokas sumokėję, planuojami įsipareigojimai kredito įstaigomis ir pan. būsto pirkėjai“. Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros tikslingumo ir proporcingumo principus. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad tikslingumo principas reiškia, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Svarstytina, ar tikslų, kurių siekiama siūlomu nustatyti teisniu reguliavimu nebūtų galima pasiekti tobulinant projektavimo, statybos, jos užbaigimo procedūrų teisinį reglamentavimą, nustatant priemones, užkertančias kelią galimybei priimti neteisėtus sprendimus statinių projektavimo, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo bei statinių užbaigimo procedūrų stadijose, bet ne ribojant asmenų nuosavybės teises. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad proporcingumo principas reiškia, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Kyla abejonių, ar projekto nuostata atitinka šį principą, nes projektu siūlomos nustatyti priemonės galimai neproporcingos tiems tikslas, kurių projektu siekiama, nes nustatomas suvaržymas yra maksimalus.
Kartu pažymėtina, kad atitinkamų gyvenamųjų patalpų savininkai, kurie kartu gali būti ir statinių statytojais (užsakovais), dėl finansinių ar kitų priežasčių gali neturėti galimybių finansuoti statinio užbaigimą. Tokiu atveju, neužbaigtų statyti statinių savininkai gali atsidurti tokioje situacijoje, kai patys negalėtų užtikrinti statinio statybos užbaigimo, o kartu neturėtų teisės parduoti jiems nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių nebaigtuose statyti statiniuose bei iš gautų lėšų užbaigti šių statinių statybą. Kartu kyla abejonių, ar nebaigtų statinių, kuriuose yra gyvenamųjų patalpų, savininkams iškėlus bankroto bylą, bankroto procesas galėtų būti užbaigtas, nes bankrutuojančio asmens turtas negalėtų būti parduodamas, o iš jo tenkinami bankrutuojančio asmens kreditorių reikalavimai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad dėl projektu siūlomo draudimo nustatymo iš projekte nurodyto turto negalėtų būti tenkinami ir kiti kreditorių reikalavimai ir nesusijusiais su bankroto bylos iškėlimu atvejais. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, jog nuosavybė neliečiama, bei šio straipsnio 2 dalies, kurioje įtvirtinta, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad asmens konstitucinė teisė į nuosavybę yra esminė (būtina) asmens ūkinės veiklos laisvės įgyvendinimo sąlyga. Ribojant asmens teisę į nuosavybę, yra ribojama ir asmens ūkinės veiklos laisvė. Asmens teisė į nuosavybę, ūkinės veiklos laisvė, kaip ir dauguma kitų Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių, nėra absoliuti.
Pagal Konstituciją teisė į nuosavybę gali būti ribojama dėl turto pobūdžio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui. Teisė į nuosavybę yra konstitucinė asmens teisė ir įstatymų leidėjas, ribodamas šią teisę, yra saistomas Konstitucijos normų bei principų: šios teisės negalima riboti daugiau, negu tai būtina demokratinėje visuomenėje, kai reikia apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes bei viešąjį interesą. Pagal Konstituciją viešojo intereso (konstituciškai svarbaus tikslo) buvimas gali būti pagrindas apriboti asmens teisę į nuosavybę tik tuo atveju, kai dėl turto pobūdžio ir (arba) dėl kitų svarbių priežasčių neapribojus teisės į nuosavybę nebūtų įmanoma apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d., 2016 m. birželio
Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2008 m. gegužės
atitinka oficialiąją Konstitucinio Teismo doktriną ir jos nereikėtų atsisakyti. Pritarus šiai pastabai, vadovaujantis tais pačiais argumentais, reikėtų (atsisakyti ir analogiško teisinio reguliavimo, siūlomo nustatyti projekto 21 straipsnio 3 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje. 7. Projekto 25 straipsnio nuostatos tikslintinos: 7.1.
įrašytinas žodis „šio“;
keičiamo įstatymo 11¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančios, kad „Statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politiką pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją įgyvendina Vyriausybės įgaliota įstaiga“, taip pat projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹ straipsnio 2 dalies 5,
atliekamas funkcijas, įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d., o projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹ straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 12 punktai, nustatantys kitas minėtos įstaigos atliekamas funkcijas, įsigalioja
straipsniu keičiamo įstatymo 11¹ straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti minėtos įstaigos funkcijų finansavimą, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatos neturėtų būti tikslinamos taip, kad visos projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹ straipsnio nuostatos, reglamentuojančios Vyriausybės įgaliotos įstaigos įsteigimą, funkcijų atlikimą bei šių funkcijų finansavimą, įsigaliotų vienu metu. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
aplinkos apsaugos komitetas
2022-12-07
dalyvavo: 1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus. Kviestieji asmenys: aplinkos ministras Simonas Gentvilas, aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė, AM Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės (STPPG) vadovas Dainius Čergelis, AM STTP grupės vyr. specialistė Daiva Vencienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-261
(7¹) Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Siekiant teisinio aiškumo ir įstatyme vartojamų nuostatų suderinamumo, projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Statybos įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 7¹ dalyje pateiktos sąvokos apibrėžtyje siūlytina vietoj žodžio „skelbiama“ įrašyti žodį „patvirtinama“ (kaip tai yra projekto 4 straipsnio 2 ir 3 dalimis keičiamo įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 1 punkte bei 15 dalies 1 punkte ir kitose projekto nuostatose). Pritarti Nuostata išdėstoma taip: „7¹.
Deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimas – dalis statinio statybos užbaigimo procedūros, per kurią statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas ar statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas savo ekspertine išvada pritaria statytojo (užsakovo) parengtai statinio užbaigimo deklaracijai, kuria deklaruojama, kad pastatytas statinys atitinka statinio projektą, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-261
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje apibrėžtos sąvokos „paskirtoji įstaiga“ turinyje nėra aiškus formuluotės „įstaiga, Lietuvos Respublikos įsteigtas juridinis asmuo, <....>“ turinys tuo aspektu, jog neaišku, kokiu tikslu sąvokos apibrėžtyje yra išskirta
„įstaiga“, nes bet kokia įstaiga yra Lietuvos Respublikoje įsteigtas
juridinis asmuo, ir, manytina, jog sąvoką „įstaiga“ savo turiniu apima po jos einanti projekto nuostatų formuluotė „Lietuvos Respublikos įsteigtas juridinis asmuo“. Pritarti Nuostata išdėstoma taip: „34. Paskirtoji įstaiga – įstaiga, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija) įgaliota Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, aplinkos ministro nustatyta tvarka Vyriausybės įgaliotos įstaigos paskirtas atlikti trečiosios šalies užduotis vertinant ir tikrinant statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumą.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-261
straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 86 dalyje pateiktos sąvokos apibrėžtyje vietoj žodžio „Statybos“ įrašini žodžiai „šio įstatymo“.
Pritarti Nuostata išdėstoma taip:
„86. Statyba ūkio būdu – fizinio asmens pagal šio įstatymo reikalavimus pasirinktas statybos organizavimo būdas, kai
statybos darbai atliekami ir statinys sukuriamas statytojo (užsakovo) rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, naudojant tik statytojo (užsakovo) darbo jėgą.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-263 (11¹)
straipsniu siūloma keičiamo įstatymo antrąjį skirsnį papildyti nauju 11¹ straipsniu, kuris reglamentuotų statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politiką įgyvendinančios įstaigos funkcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo antrasis skirsnis reglamentuoja statybos techninį normavimą. Atsižvelgiant į tai, abejotina, kad projektu siūlomo šio skirsnio papildomo straipsnio turinys dera su šio skirsnio pavadinimu bei kitų šiame skirsnyje išdėstytų straipsnių turiniu. Nepritarti Kadangi šiame skirsnyje aprašomi Statybos srities gaminių kontaktinis centras, manytina, kad tikslinga šiame skyriuje aprašyti ir statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politiką įgyvendinančios įstaigos funkcijas. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-263 (11¹)
politiką pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją įgyvendina Vyriausybės įgaliota įstaiga“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku sąvokos „Vyriausybės įgaliota įstaiga“ turinys, t. y. neaišku, ar Vyriausybė galėtų įgalioti bet kurią įstaigą (nepriklausomai nuo to kas yra šios įstaigos steigėjas) vykdyti keičiamame įstatyme nustatytas funkcijas, ar šios projekto nuostatos būtų suprantamos kaip nors kitaip. Taip pat nėra aiškus šios įstaigos teisinis statusas.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vyriausybės įstatymo 29¹ straipsnio 1 dalį bei 30 straipsnio 1 dalį įstaigos, kurios steigiamos dalyvauti formuojant politiką ministrui pavestose valdymo srityse ir ją įgyvendinti bei valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir šios politikos formavimui ir įgyvendinimui aptarnauti, yra Vyriausybės įstaigos bei įstaigos prie ministerijų. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos yra tikslintinos. Nepritarti Atkreipiame dėmesį į 2022 m. sausio 29 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pakeitimus, kuriais nustatyta, kad viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymu, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai, o sprendimą dėl viešosios įstaigos, kuriai šie viešojo administravimo įgaliojimai bus suteikti, pavedama priimti Vyriausybei. Sąvoka Viešoji įstaiga „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ pakeista sąvoka „Vyriausybės įgaliota įstaiga“. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-263 (11¹)
įstatymo 11¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota įstaiga „rengia, įgyvendina arba dalyvauja rengiant ir (ar) įgyvendinant statybos sektoriaus pažangos ir plėtros skatinimo projektus, priemones nacionaliniu ir (ar) tarptautiniu lygiu“.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip yra suprantami „statybos sektoriaus pažangos ir plėtros skatinimo projektai“,
„statybos sektoriaus pažangos ir plėtros skatinimo priemonės“; taip pat
neaišku, kokie kiti subjektai gali rengti ir (ar) įgyvendinti šiuos projektus ir priemones tuo atveju, kai Vyriausybės įgaliota institucija tik dalyvauja rengiant ir (ar) įgyvendinant šiuos projektus ir priemones. Siekiant aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis, detalizuojančiomis šių projekto nuostatų turinį. Pritarti iš dalies Nuostata išdėstoma taip: „2) rengia, įgyvendina arba dalyvauja rengiant ir (ar) įgyvendinant statybos sektoriaus pažangos ir plėtros skatinimo projektus ir priemones, statybos sektoriaus skaitmeninimo, statybos dalyvių kompetencijos didinimo, statinių tvarumo vertinimo srityse nacionaliniu ir (ar) tarptautiniu lygiu;“. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-263 (11¹)
įstatymo 11¹ straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota įstaiga be kita ko „palaiko“ šiose nuostatose nustatytas priemones ir (ar) paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų suprantamas
„palaikymas“ (t. y. kokius Vyriausybės įgaliotos įstaigos veiksmus apimtų
formuluotė „palaiko priemones ir (ar) paslaugas“). Pritarti Nuostata išdėstoma taip: „6) kuria, tvarko, plėtoja priemones ir (ar) paslaugas, reikalingas statybos sektoriui skaitmeninti, statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo plėtrai, jų naudai vertinti ir stebėti;“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-263 (11¹)
8.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹ straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatose nėra aišku, kokie sektoriai laikytini su statybos sektoriumi susijusiais sektoriais. Taip pat šiose projekto nuostatose vartojama formuluotė „statybos politika“, o šio straipsnio pavadinime bei 1 dalyje vartojama formuluotė
„statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politika“, todėl nėra aišku kaip
šios formuluotės yra suprantamos, kuo jos viena nuo kitos skiriasi. Be to, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹ straipsnio 2 dalies 9 punkte vartojama ir formuluotė „valstybės politika statybos srityje“. Siūlytina derinti projekto nuostatose vartojamas formuluotes. Pritarti iš dalies Argumentai:
Įstatymo pakeitimo projekte nėra galimybės pateikti su statybos sektoriumi susijusių sektorių baigtinio sąrašo, nes su statybos sektoriumi susiję daugybė sektorių (transporto, IT, energetikos, kasybos, įrenginių pramonės ir kt.), ir jų sąrašas nuolat pildosi, todėl sudaryti baigtinį sąrašą nebūtų tikslinga. Atliekant šią funkciją, kiekvieną sykį būtų sprendžiama, kurio kito sektoriaus procesų, struktūros ar kitų aspektų vertinimas būtų reikalingas, sprendžiant konkretų statybos sektoriaus pažangai ir plėtrai reikšmingą uždavinį. Pasiūlymai:
Nuostatos išdėstomos taip: „8) vykdo statybos ir su juo susijusiuose sektoriuose vykstančių procesų stebėseną ir vertinimą, atsižvelgdama į statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo poreikius, rengia ir teikia pasiūlymus politiką formuojančioms institucijoms dėl statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo;“. „9) atlieka tyrimus, reikalingus visuomenei aktualiems statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo sprendimams pagrįsti ir priimti;“. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-263 (11¹)
9.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹ straipsnio 2 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota įstaiga aplinkos ministro nustatyta tvarka skiria paskirtąsias įstaigas, sustabdo paskyrimo galiojimą, panaikina paskyrimo galiojimo sustabdymą ir paskyrimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose nėra nuostatų, reglamentuojančių paskirtųjų įstaigų paskyrimą, paskyrimo galiojimo sustabdymą, paskyrimo galiojimo sustabdymo ar paskyrimo panaikinimą. Manytina, kad esminiai tokių įstaigų paskyrimo, paskyrimo galiojimo sustabdymo, paskyrimo galiojimo sustabdymo panaikinimo ir pakyrimo panaikinimo reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių vykdydamos veiklą privalo laikytis paskirtosios įstaigos turi būti nustatytos įstatyme, o ne aplinkos ministro tvirtinamoje tvarkoje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 111 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatoms dėl techninio vertinimo įstaigų paskyrimo, paskyrimo galiojimo sustabdymo, paskyrimo galiojimo sustabdymo panaikinimo ir paskyrimo panaikinimo. Nepritarti Šiuo įstatymo pakeitimo projektu paskirtųjų įstaigų reguliavimas nekeičiamas iš esmės, tai nėra šio įstatymo pakeitimo projekto tikslas. Kadangi siūlomas pakeitimas reikalauja daugiau diskusijų, siūlytina šį klausimą spręsti atskirais įstatymų pakeitimais. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-265
keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojama sąvoka ,,mišrus statybos organizavimo būdas”, kurios turinys projekte nėra atskleistas. Atkreipiame dėmesį, kad šios sąvokos turinys yra skliausteliuose atskleistas galiojančio keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte, tačiau teikiamu projektu siūloma jo atsisakyti.
Siekiant aiškumo, svarstytina, ar sąvokos ,,mišrus statybos organizavimo būdas” turinys, pateiktas skliausteliuose galiojančio keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte, neturėtų išlikti ir projekto 5 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte arba šią sąvoką apibrėžiant keičiamo įstatymo 2 straipsnyje (kaip šio straipsnio 86 dalyje yra apibrėžta sąvoka „statyba ūkio būdu“). Pritarti Nuostatą išdėstyti taip: „2) pasirinkti statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrų (dalį darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu), statinio statybos valdymo ar kitus būdus, kurie kuris neprieštarautų šiam įstatymui ir jo įgyvendinamiesiems teisės aktams. Ūkio ar mišrų statybos organizavimo būdą turi teisę pasirinkti fiziniai asmenys, atliekantys statinių paprastąjį remontą, fiziniai asmenys, statantys naują, rekonstruojantys, remontuojantys ar griaunantys vieną vieno buto gyvenamąjį namą iki 300 m² ar nesudėtingąjį statinį ir jų priklausinius viename žemės sklype;“. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-266
keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas (subrangovas) neturi teisės ,,atlikti statinio, kurio statytojas (užsakovas) jis yra, jo vadovai ar dalininkai, ekspertizės”. Atkreipiame dėmesį, kad projekto nuostata ,,statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovo (subrangovo) vadovai” turinys nėra pakankamai aiškus. Pažymėtina, kad paprastai juridiniai asmenys turi vienasmenį juridinio asmens valdymo organą – juridinio asmens vadovą. Iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, kurie dar asmenys būtų priskiriami statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovo (subrangovo) vadovų kategorijai.
Siekiant aiškumo, projekto nuostata tikslintina taip, kad būtų pašalintas šis neaiškumas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 6 straipsnio 6 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalies 6 punkto nuostatas. Pritarti Nuostatos išdėstomos taip: „5) atlikti statinio, kurio statytojas (užsakovas) yra jis, jo vadovas ar jo dalininkai, ekspertizės;“
„6) tvirtinti statinio, kurio statytojas (užsakovas)
yra jis, jo vadovas ar jo dalininkai, pažymos apie šio statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaracijos apie šio statinio statybos užbaigimą.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-267
keičiamo įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostata ,,jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas, išskyrus pareigą paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą, jeigu jis yra fizinis asmuo”. Nėra aišku, ar nuostata ,,jeigu jis yra fizinis asmuo“ taikytina statytojui (užsakovui) ar statinio statybos vadovui. Taikant įstatymą, vertinamoji projekto nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Siekiant teisinio aiškumo, projekte reikėtų konkrečiai ir aiškiai nurodyti, kokiai konkrečiai sąlygai esant, ūkio būdu statybą vykdančiam statytojui (užsakovui) nereikėtų paskirti statinio statybos vadovo. Pritarti Nuostata išdėstoma taip: „9. Jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas, išskyrus pareigą paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą, jeigu jis statytojas (užsakovas) yra fizinis asmuo, kuris pagal šio įstatymo reikalavimus turi teisę vadovauti statybai.
Kai statytojas (užsakovas) yra fizinis asmuo ir jis vykdo statybą ūkio būdu, jo, kaip statytojo (užsakovo) darbo jėga laikytina jo ir jo artimų asmenų, kurie suprantami taip, kaip apibrėžiami Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, darbo jėga.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-269
(2¹)
įstatymo 24 straipsnio 2¹dalyje siūloma nustatyti naujus reikalavimus statinio rekonstravimui, jeigu statinį rekonstruojant jo išorės matmuo didėja daugiau kaip 50 procentų. Tokiu atveju statiniui būtų taikomi keičiamame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti naujo statinio projektavimui ir statybai keliami reikalavimai. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar šis naujas reikalavimas būtų taikomas atitinkamiems statiniams, kurių projektavimas ar statyba pradėti iki įstatymo įsigaliojimo, bet, įsigaliojus įstatymui, jų projektavimas ar statyba dar nebūtų užbaigta. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 24 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kurios pašalintų šį neaiškumą. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalyje teigiama, kad: “24. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai.
Praėjus 5 metams po specialiųjų reikalavimų išdavimo ir tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris buvo priimtas, pateikimo dieną. Jeigu statinio projektas buvo pradėtas rengti iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo, jis turi atitikti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai, statytojas (užsakovas) kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių (jo įgaliotą savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją) dėl specialiųjų reikalavimų, atitinkančių Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimus, gavimo. Kai teisės aktų numatytais atvejais yra privaloma parengti statinio projektą, tačiau nėra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektas turi atitikti normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo statinio projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo dieną. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-2610
Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2151), kurio 1 straipsniu keičiamo Statybos įstatymo
teikiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje dėstomas atitinkamas Statybos įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai teikiamo projekto ir minėto įstatymo projekto nuostatos derintinos tarpusavyje.
Pritarti Nuostata išdėstyta taip:
„6) leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį – keičiant
ypatingojo ar neypatingojo pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantį ypatingąjį ir neypatingąjį pastatą (patalpą, patalpas) ar inžinerinį statinį), nesudėtingojo pastato paskirtį į gyvenamosios paskirties, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai neatliekami;“. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-2610
(9¹)
keičiamo įstatymo 27 straipsnio 9¹ dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas privalėtų kreiptis į regioninę architektūros tarybą, kad pastaroji pateiktų išvadą, ar statinio projektas atitinka esminius statinio architektūros reikalavimus, nustatytus keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju regioninės tarybos išvados rengimas būtų finansuojamas iš valstybės biudžeto Architektūros įstatyme nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad galiojančiame Architektūros įstatyme tokia tvarka nėra nustatyta, jos nėra siūloma nustatyti ir kartu su teikiamu įstatymo projektu teikiamame Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo Nr. XIII-425 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-2130) (toliau – projektas Nr. XIVP-2130). Be to, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiomis taisyklėmis remiantis būtų apskaičiuojama apmokėjimo už parengtą išvadą dydis. Atsižvelgiant į tai, kad išvadų rengimas būtų finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų, o esminiai reikalavimai valdant valstybės turtą, tame tarpe finansinį turtą, turi būti nustatyti įstatyme, teikiamame įstatymo projekte arba projekte Nr.
turėtų būti nustatytos aiškios taisyklės, remiantis kuriomis būtų apskaičiuojamas apmokėjimo už parengtas išvadas dydis, bei apmokėjimo tvarka. Pritarti iš dalies Tvarka yra nustatyta Architektūros įstatyme, kuris įsigalios 2023-01-01, 18 straipsnio papildymas 17 dalimi: „17. Regioninėms architektūros taryboms teikiant šio straipsnio 14 dalyje nurodytas regioninių architektūros tarybų išvadas ir (ar) rekomendacijas, asmenų, organizuojančių tarybų posėdžius, atliekančių techninį aptarnavimą ir tarybų narių atlygio už darbą tarybose dydį, diferencijuotą pagal atliekamas funkcijas ir darbų mastą, nustato aplinkos ministras.“ Nuostata išdėstoma taip: „9¹. Jeigu savivaldybės administracija tikrindama statinio projektą nustato, kad gali būti pažeisti esminiai statinio architektūros reikalavimai, nurodyti šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas turi prašyti regioninės architektūros tarybos, sudaromos Architektūros įstatyme nustatyta tvarka, įvertinti ir pateikti išvadą, ar statinio projektas atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šiuo atveju regioninės architektūros tarybos išvados parengimas finansuojamas Architektūros įstatyme nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-2610
Svarstytina, ar projekto 10 straipsnio 5 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 27 straipsnio 10 dalies pirmojo sakinio nuostatos ,,kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybė” nereikėtų patikslinti, nes projekto 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Taigi, statybą leidžiančius dokumentus išduotų ne savivaldybė, bet meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Jeigu būtų pritarta aukščiau išdėstytai pastabai, vadovaujantis analogiškais argumentais reikėtų patikslinti ir projekto 11 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse dėstomas keičiamo įstatymo 27¹ straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 8 punktų nuostatas. Pritarti Nuostatos išdėstomos taip:
„10. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4–12
punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina savivaldybės administracija, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda ji savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Savivaldybių administracijos paveldosaugos padaliniai tikrina statinio projektų atitiktį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojantiems teisės aktams, kai tvarkomieji statybos darbai projektuojami savivaldybės tarybos saugomais paskelbtuose kultūros paveldo objektuose, saugomais paskelbtuose kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose esančiuose statiniuose (išskyrus ten esančius regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektus, valstybės saugomus kultūros paveldo objektus, paminklus).
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos tikrina statinio projektų atitiktį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojantiems teisės aktams, kai tvarkomieji statybos darbai projektuojami valstybės saugomais paskelbtuose objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose, regioninio bei nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektuose ir jų teritorijose, valstybės saugomomis paskelbtose kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose (išskyrus ten esančius savivaldybės tarybos saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus), regioninio bei nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose (išskyrus ten esančius savivaldybės tarybos saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus), kultūriniuose rezervatuose ir draustiniuose, kompleksiniuose (kraštovaizdžio) draustiniuose, istoriniuose nacionaliniuose, istoriniuose regioniniuose parkuose esančiuose statiniuose (išskyrus ten esančius savivaldybės tarybos saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus). Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 9 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją tikrina ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, kai pertvarkoma daugiabučio namo ar jo dalies šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendroji inžinerinė sistema (keičiamas šildymo būdas, atsijungiama nuo (prisijungiama prie) šilumos perdavimo tinklų).“ Pakeisti 27¹straipsnio 1 dalies 1 punktą:
„1) ar prašyme išduoti statybą leidžiantį
dokumentą nurodytas statytojas atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus statytojui (užsakovui) (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės administracija savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);“Pakeisti 27¹straipsnio 1 dalies 3 punktą:
„3) ar pateikti visi privalomi dokumentai (kai
statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės administracija savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);“Pakeisti 27¹straipsnio 1 dalies 4 punktą:
„4) ar pateikta statinio projekto elektroninė
versija atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės administracija savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), ar statinio projekto sudedamosios dalys atitinka aplinkos ministro nustatytas statinio projekto sudedamąsias dalis, ar statinio projektą pasirašė visi jį pasirašyti privalėję asmenys;“.
Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 9 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją tikrina ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, kai pertvarkoma daugiabučio namo ar jo dalies šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendroji inžinerinė sistema (keičiamas šildymo būdas, atsijungiama nuo (prisijungiama prie) šilumos perdavimo tinklų).“ Pakeisti 27¹straipsnio 1 dalies 1 punktą:
„1) ar prašyme išduoti statybą leidžiantį
dokumentą nurodytas statytojas atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus statytojui (užsakovui) (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės administracija savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);“Pakeisti 27¹straipsnio 1 dalies 3 punktą:
„3) ar pateikti visi privalomi dokumentai (kai
statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės administracija savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);“Pakeisti 27¹straipsnio 1 dalies 4 punktą:
„4) ar pateikta statinio projekto elektroninė
versija atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės administracija savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), ar statinio projekto sudedamosios dalys atitinka aplinkos ministro nustatytas statinio projekto sudedamąsias dalis, ar statinio projektą pasirašė visi jį pasirašyti privalėję asmenys;“. Pakeisti 27¹ straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) ar statinio projektui pritarė visi aplinkos
ministro nustatytais atvejais iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų pradžios privalėję jį patikrinti subjektai, kurie nedalyvauja statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrose (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės administracija savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);“. 17.
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-2610
(12¹)
keičiamo įstatymo 27 straipsnio 12¹ dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio straipsnio 9¹ dalyje nurodytu atveju, kai savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas kreipiasi į regioninę architektūros tarybą, šio straipsnio 12 dalyje nurodyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminai pratęsiami 20 darbo dienų“. Taigi, tuo atveju, kai savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas kreipiasi į regioninę architektūros tarybą, kad pastaroji pateiktų išvadą, ar statinio projektas atitinka esminius statinio architektūros reikalavimus, nustatytus keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminas būtų pratęsiamas 20 darbo dienų. Atkreipiame dėmesį, kad galimi atvejai, kai regioninė architektūros taryba nebus pateikusi aukščiau minėtos išvados ir praėjus pratęstam terminui. Pažymėtina, kad nei teikiamame įstatymo projekte, nei su teikiamu įstatymo projektu susijusiame projekte Nr. XIVP-2130 nėra reglamentuota, per kurį terminą regioninės architektūros tarybos minėtas išvadas turėtų parengti. Iš projekto nuostatų lieka neaišku, ar pasibaigus pratęstam statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminui, kai dar negauta regioninės architektūros tarybos išvada, statybą leidžiantis dokumentas pareiškėjui būtų išduodamas, ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminas vėl būtų pratęsiamas. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas būtų įgaliotas priimti sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo termino pratęsimo. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Pritarti iš dalies Nuostata išdėstoma taip: „12¹.
Šio straipsnio 9¹ dalyje nurodytu atveju, kai savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas kreipiasi į regioninę architektūros tarybą, šio straipsnio 12 dalyje nurodytas savivaldybės administracijai skirtas statinio projekto tikrinimo terminas pratęsiamas 20 darbo dienų. Savivaldybės administracijai skirtas statinio projekto tikrinimo terminas pratęsiamas aplinkos ministro nustatyta tvarka.“ Argumentai:
Atkreiptinas dėmesys, kad Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 65¹.2. punkte nurodyta, kad „Architektūros įstatymo [5.16¹]
(jei buvo tikslinti) projektinių pasiūlymų, ataskaitos su priedais įrašais kartu su prašymu pateikia Lietuvos architektų rūmams (el. p. [email protected]) regioninės architektūros tarybos rekomendacijai [5.16¹] gauti. Regioninė architektūros taryba rekomendaciją parengia ir raštu pateikia projektuotojui per 20 darbo dienų nuo prašymo su visais šiame papunktyje išvardintais dokumentais regioninėje architektūros taryboje gavimo dienos. Projektinių pasiūlymų derinimo terminas sustabdomas nuo projektuotojo prašymo ir visų šiame punkte nurodytų dokumentų Lietuvos architektų rūmams pateikimo dienos iki regioninės architektūros tarybos rekomendacijos ir kitų 66 punkte nurodytų dokumentų pateikimo savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui, atliekančiam savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, pateikimo dienos.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-2614
(4¹)
nuoseklumo, projekto 14 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 34 straipsnio 41 dalies pirmajame sakinyje nereikėtų nustatyti, kad privalomasis nurodymas gali būti surašytas ne tik statytojui (užsakovui), bet ir statinio naudotojui.
Pažymėtina, kad kitose projekto 14 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 34 straipsnio 41 dalies nuostatose yra nustatomos teisinės pasekmės ne tik už statytojui (užsakovui) surašyto privalomojo nurodymo nevykdymą, bet ir statinio naudotojui surašyto privalomojo nurodymo nevykdymą. Be to, svarstytina, ar projekto 14 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 34 straipsnio 41 dalyje nereikėtų nurodyti pagrindus, kuriems esant, privalomojo nurodymo terminas galėtų būti pratęsiamas. Kitu atveju, terminas galėtų būti pratęsiamas ir nesant pagrįstos pratęsimo priežasties. Taip pat reikėtų nurodyti ir subjektą, kuris turėtų teisę privalomojo nurodymo terminą pratęsti. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 14 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 34 straipsnio 41 dalies nuostatas statytojui (užsakovui) gali būti duodamas privalomasis nurodymas ,,atlikti statinio ekspertizę”. Kaip jau buvo minėta šioje pastaboje, toks privalomasis nurodymas, manytina, galėtų būti duodamas ir statinio naudotojui. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 5 straipsnio 1 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 16 punkte ir 20 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą statinio (užsakovo) ir statinio naudotojo pareiga yra ne atlikti statinio ekspertizę, bet užsakyti statinio ekspertizę. Kyla abejonių, ar statytojui (užsakovui) ir statinio naudotojui galėtų būti duodamas privalomasi nurodymas ,,atlikti statinio ekspertizę”, nes jie ekspertizę galėtų tik užsakyti, o ekspertizę atliktų atitinkamą kompetenciją šioje srityje turintys subjektai.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 14 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 34 straipsnio 41 nuostatų nereikėtų patikslinti. Pritarti iš dalies Nuostatą išdėstyti taip: „4¹. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais pagal kompetenciją statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnai surašo statytojui (užsakovui) ar statinio naudotojui privalomąjį nurodymą per nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai, užsakyti statinio ekspertizę. Šį terminą valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, gavęs statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo rašytinį motyvuotą prašymą, gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip dviem mėnesiams. Statytojui (užsakovui) ar statinio naudotojui, neįvykdžiusiam privalomojo nurodymo, taikoma administracinė atsakomybė už statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų nurodymų nevykdymą. Statytojui (užsakovui) ar statinio naudotojui per privalomajame nurodyme nustatytą terminą neužsakius statinio ekspertizės, ją nedelsdamas, bet ne vėliau kaip 5 darbo dienas, užsako pagal kompetenciją statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas. Už statinio ekspertizės atlikimą moka statytojas (užsakovas) ar statinio naudotojas.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-2622
formuluotes, projekto 22 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 55 straipsnio pavadinime prieš žodžius „statybos užbaigimo“ įrašytini žodžiai „deklaracijos apie“. Pritarti Nuostata išdėstoma taip: „55 straipsnis.
Juridinių asmenų atsakomybė už teisės aktų, nustatančių statinio projektavimo, statinio projekto ekspertizės, ir statinio ekspertizės, deklaracijos apie statybos užbaigimo ar pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių tvirtinimo reikalavimus reikalavimų, pažeidimus“. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
dėstyti dviejose atskirose šio straipsnio struktūrinėse dalyse, pakeičiant projekto 24 straipsnio struktūrinių dalių numeraciją. Pirmojoje šio straipsnio dalyje turėtų būti nustatyta įstatymo įsigaliojimo data, nurodant straipsnius ar jų struktūrines dalis, kurios įsigaliotų anksčiau nei visas įstatymas. Antrojoje dalyje reikėtų nurodyti straipsnius ir (ar) jų struktūrines dalis, kurios įsigaliotų 2023 m. balandžio 1 d. Projekto 24 straipsnio struktūrinę dalį, kurioje būtų reglamentuojamas įstatymo įgyvendinimas, reikėtų nurodyti tik pirmojoje projekto 24 straipsnio dalyje, kurioje būtų nustatytos įstatymo įsigaliojimo išimtys. Nuostatos ,,kuri įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre” reikėtų atsisakyti kaip perteklinės. Pritarti Nuostatas išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2,
3, 4, 5 ir 6 dalyse nurodytas šio įstatymo pakeitimu keičiamus Statybos įstatymo straipsnius, taip pat šio straipsnio 7 ir 8 dalis, įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalis, 10 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8,
įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d. 3.
Respublikos statybos įstatymo 11¹ straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 12 punktai, 5 straipsnio 1, 4, 5 dalys, 7 straipsnio 1, 2, 7, 8 dalys, 8 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 9 straipsnio 3 dalis, 22 straipsnis įsigalioja 2023 m. vasario 1 d. 4. Šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Statybos įstatymo 11¹ straipsnio 3 dalis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 5. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2023 m. lapkričio 1 d. 6. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 ir 3 dalys įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2023 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo, išskyrus šio straipsnio 3 dalies nuostatas, įgyvendinamuosius teisės aktus. 8. Aplinkos ministras iki 2023 m. sausio 31 d. priima šio straipsnio 3 dalies nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 9. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Statybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos taikomos Statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatytoms procedūroms ir darbams, pradėtiems po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
tik aplinkos ministras turėtų priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamojo rašto 12 punkte nurodyta, kad įstatymo įgyvendinimui reikės priimti ar pakeisti ir Vyriausybės atitinkamus nutarimus. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
dalyje pateikta nuoroda „Šio įstatymo 5 straipsnyje“, vietoj jos įrašant nuorodą „Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 23.
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-261
(41¹)
vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 35 punktu, įstatyme vartojamos sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys) straipsnyje dėstomi abėcėlės tvarka. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje dėstoma keičiamo įstatymo 2 straipsnio nauja dalis turėtų būti numeruojama ne kaip 41¹ dalis, o kaip 42¹ dalis;
Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 2 punkte reikėtų vartoti sutrumpintą Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pavadinimą (be žodžių „Lietuvos Respublikos“). Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 9 daliai. Pritarti Nuostatos išdėstomos taip:
„2) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų šio
įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti statinio (jo dalies) ekspertizės vadovą (vadovus), o kai statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas turi patvirtinti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą, įgalioti paskirti statinio (jo dalies) ekspertizės vadovą (vadovus) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“ patvirtinti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo
esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą.
Statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas ar statinio (jo dalies) ekspertizės vadovas privalo nusišalinti nuo pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimo, jeigu jį sieja artimų asmenų, kurie suprantami taip, kaip apibrėžiami Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, ryšiai su statytoju (užsakovu), kai statytojas (užsakovas) yra fizinis asmuo, arba su statytojo (užsakovo) vadovu ar dalininku, kai statytojas (užsakovas) yra juridinis asmuo;“. „9. Jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas, išskyrus pareigą paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą, jeigu jis statytojas (užsakovas) yra fizinis asmuo, kuris pagal šio įstatymo reikalavimus turi teisę vadovauti statybai. Kai statytojas (užsakovas) yra fizinis asmuo ir jis vykdo statybą ūkio būdu, jo, kaip statytojo (užsakovo) darbo jėga laikytina jo ir jo artimų asmenų, kurie suprantami taip, kaip apibrėžiami Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, darbo jėga.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-26 * 24.
Teikiamu įstatymo projektu siūloma pakeisti statinių projektavimo, statybos, statinių užbaigimo procedūrų teisinį reguliavimą. Atsižvelgus į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. Antikorupcinio vertinimo išvada dėl Statybos įstatymo ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo projektų gauta 2022 m. rugsėjo 14 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
forumas
1 Atsižvelgiant į tai, kad LR Seimui yra pateiktas LR statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 8, 12, 14, 17, 18, 22, 24, 27, 27¹, 28, 29, 34, 35, 36, 37, 39, 40, 47, 51, 55 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 11¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2128 (toliau
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta tik tai, kad Projekto 9 straipsnio 1 dalyje numatyto Statybos įstatymo papildymo 24 straipsnio 2¹ dalimi tikslas - apibrėžti rekonstravimo sąvokos taikymo sąlygas.
Projekto 24 straipsnyje „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ numatyta, kad projekto 9 straipsnio 1 dalyje siūlomi pakeitimai įsigaliotų 2023-05-01 ir nėra nustatyta jokių šių pakeitimų taikymo išimtinių ir (ar) aiškaus atskaitos taško – t. y. kurioms konkrečiai teritorijų planavimo, projektinių pasiūlymų rengimo ir (ar) statinio projekto rengimo procedūroms būtų taikomi nauji reikalavimai, o kurios procedūros galėtų būti užbaigtos pagal iki 2023-05-01 galiojusias Statybos įstatymo normas. Atkreipiame dėmesį, kad yra eilė teritorijų planavimo dokumentų, taip pat projektinių pasiūlymų ir (ar) statinių projektų, kurie buvo parengti ir patvirtinti ar pradėti rengti remiantis šiuo metu galiojančiomis rekonstravimo ir naujos statybos sąvokomis. Todėl siekiant tęsti planavimo ar projektavimo darbus ar užbaigti iki 2023-05-01 pradėtas procedūras, pagal dabartinį Projekto variantą po 2023-05-01 susidarytų situacija, kai liktų atviras klausimas (spraga), kurioms procedūroms taikyti naują reguliavimą, o kurios gali būti užbaigtos pagal iki 2023-05-01 galiojusį reguliavimą. Taigi praktikoje, tikėtina, būtų skirtingai aiškinamas ir taikomas Projekto 9 straipsnio 1 dalies. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, SIŪLOME:
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ numatyti, kad Projekto 9 straipsnio
planavimo dokumentams ir (ar) projektiniams pasiūlymams.
Kai teritorijų planavimo dokumentai ir (ar) projektiniai pasiūlymai patvirtinti iki 2023-05-01, statinių projektai gali būti rengiami ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros vykdomos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad Projekte numatyta Statybos įstatymo
daug neaiškumų dėl jos taikymo, kadangi naudojama sakinio konstrukcija „Jeigu rekonstruojant pastatą <...> naujo statinio projektavimui ir statybai <...>“ sukuria nelogiškumą, kai tiems patiems statybos darbams apibūdinti nurodoma, jog atliekami rekonstravimo darbai ir tuo pačiu naujos statybos darbai. Taigi tai reiškia, kad Projektu rekonstravimo sąvoka nėra keičiama ir nėra nustatomos jos taikymo sąlygos, vietoj to atitinkami statybos darbai pradedami traktuoti tiek kaip rekonstravimo darbai, tiek kaip naujos statybos darbai. Tačiau tokia situacija ir toks teisinis reguliavimas negali būti įtvirtintas, nes tai neatitinka teisėkūros principų. Nepritarti Papildyti įstatymo pakeitimo projekto 25 straipsnį: “5. Šio įstatymo 10 straipsnio
forumas 2022-12-059
(2¹) Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalyje numatyta, kad:
„85. Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti)
naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį.
Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose.“ Todėl papildomai SIŪLOME:
dalies formuluotės „jeigu rekonstruojant pastatą“ nurodyti „jeigu statant pastatą“. Taip pat ydinga Statybos įstatymo 24 straipsnio 2¹ dalies formuluotė „išorės matmuo (didžiausias ilgis, plotis, aukštis) didėja daugiau kaip 50 procentų“. Pagal tokią formuluotę yra visiškai neaišku, kaip turėtų būti nustatoma, ar atitinkamas matmuo padidėjo daugiau kaip 50 procentų, kadangi pastatai gali būti labai įvairių ir sudėtingų formų, t. y. ne tik kvadrato ar stačiakampio formos, bet ir trapecijos, trikampio, apvalios ar mišrios formos, susidedančios iš įvairių figūrų kombinacijos. Tokiu atveju apskritai nebūtų galimybės nustatyti pastatų ilgio ir pločio. Aukščio atžvilgiu taip pat galima panaši situacija, pvz., jeigu didžioji pastato dalis išlieka to paties aukščio, o papildomai suprojektuojamas tik siauras bokštas ar kita smailė. Galiausiai iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar apskritai visi trys parametrai turi padidėti 50 procentų, ar užtenka, kad vienas iš nurodytų trijų parametrų viršytų 50 procentų. Atsižvelgiant į tai, SIŪLOME:
dalyje atsisakyti konkrečių parametrų kaip ilgis, plotis ir aukštis įvardijimo, ir susieti 50 procentų padidėjimą su pastato tūrio rodikliu, t. y. pastato statyba būtų traktuojama kaip nauja, jei pastato tūris padidėtų daugiau kaip 50 procentų (tokiu atveju visų pastatų atžvilgiu būtų aišku, kaip apskaičiuoti 50 procentų padidėjimą, nepriklausomai nuo pasirinktos pastato formos ir konstrukcijų išdėstymo).
Pritarti iš dalies Argumentai: Siūloma formuluotė būtų taikoma visoms statybos rūšims, kitoms statybos rūšims tai nėra aktualu (kapitalinio remonto atveju matmenys negali didėti, naujos statybos atveju nėra esamo statinio ir pan.). Pasiūlymas: Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2¹dalį ir ją išdėstyti taip: „2¹. Jeigu rekonstruojant pastatą, jo bent vienas išorės matmuo (didžiausias ilgis, plotis, aukštis) didėja daugiau kaip 50 procentų, jam taikomi įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti naujo statinio projektavimui ir statybai keliami reikalavimai.“
forumas 2022-12-059
(2¹) Galiausiai, numatyta Statybos įstatymo 24 straipsnio 2¹ dalies formuluotė „taikomi šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti <...> reikalavimai“ neapima visų įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriuos taip pat šiuo metu yra ir
(ar) ateityje gali būti nustatyti naujų pastatų statybai keliami reikalavimai, pvz., jie yra nurodyti ir Saugomų teritorijų įstatyme, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, šiuos įstatymus įgyvendinančiuose teisės aktuose ir kituose teisės aktuose. Todėl SIŪLOME: Statybos įstatymo 24 straipsnio 2¹ dalyje atsisakyti baigtinio teisės aktų sąrašo bei numatyti, kad ir kiti įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai gali nustatyti naujo statinio projektavimui ir statybai keliamus reikalavimus.
Pritarti Pasiūlymas: Patikslinta nuostata išdėstoma taip: „2¹. Jeigu rekonstruojant pastatą, jo bent vienas išorės matmuo (didžiausias ilgis, plotis, aukštis) didėja daugiau kaip 50 procentų, jam taikomi įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti naujo statinio projektavimui ir statybai keliami reikalavimai.“
statybininkų asociacija 2022-12-06 * Lietuvos statybininkų asociacija pateikė pasiūlymus dėl LR statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2128 raštu „Dėl LR statybos įstatymo 2, 8, 12, 14, 17, 18, 22, 24, 27, 27(1), 28, 29, 34, 35, 36, 37, 39, 40, 47, 51, 55 straipsnių ir 1 priedo paketimo ir įstatymo papildymo 11(1) straipsniu įstatymo projekto“ 2022-12-06 Nr. 12-VYR-053. Pastaba. Pasiūlymai pateikti praėjus nustatytam pastabų ir pasiūlymų teikimo terminui. Nepritarti Nepritariame Lietuvos statybininkų asociacijos pasiūlymams. Atkreiptinas dėmesys, kad fiziniam asmeniui nors ir paliekama galimybė pasirinkti ūkio būdą, bet jam paliekamos ir rangovo pareigos, kurioms yra įstatyme numatytos išimtys. Atkreipiame dėmesį, kad ūkio ar mišrų statybos organizavimo būdą turi teisę pasirinkti fiziniai asmenys, atliekantys statinių paprastąjį remontą, fiziniai asmenys statantys naują, rekonstruojantys, remontuojantys ar griaunantys vieną vieno buto gyvenamąjį namą iki 300 m² ar nesudėtingąjį statinį ir jų priklausinius viename žemės sklype. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad juridiniam asmeniui nėra apribojama galimybė statyti statinius, įstatymo pakeitimo projektu apibrėžiamas tik atvejis, kai yra sutaptis, kai statytojas (užsakovas) kartu yra ir statybos rangovas.
Pažymime, kad siekiant skaidrumo įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad kai statytojas (užsakovas) yra fizinis asmuo ir jis vykdo statybą ūkio būdu, jo, kaip statytojo (užsakovo) darbo jėga laikytina jo ir jo artimų asmenų, kurie suprantami, kaip tai apibrėžta Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, darbo jėga. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto
Palangos miesto savivaldybės administracija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2022-11-14 organizuotą pasitarimą/diskusiją
„Dėl komercinės paskirties pastatų ir patalpų virtimo
daugiabučiais namais ir butais priežasčių, taip pat kitų teisės aktų nuostatų, sukuriančių sąlygas nekilnojamojo turto vystytojams piktnaudžiauti teisinio reguliavimo spragomis“ bei į Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto inicijuojamą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimą siūlome:
Pasiūlymai:
punktą „taip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus“ išbraukti žodelį „šių“. 2. 27 straipsnio 1 dalies
„(išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį,
nesudėtingąjį statinį)“. 3. 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą papildyti žodžiais „keičiant ypatingojo, neypatingojo ar nesudėtingo pastato (patalpos, patalpų)“.
Nepritarti Įgyvendinus šiuos siūlymus būtų padidinama administracinė našta statytojams (užsakovams) ir viešajam sektoriui, iš esmės didėtų statybą leidžiančių dokumentų skaičius. Šį klausimą siūlome spręsti parengiant įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimus. 2. Palangos miesto savivaldybės administracija 2022-11-15 N
Papildomai siūlome patikslinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo
projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai“, nurodant, kad esminiai statinio sprendiniai yra pastato išvaizdos keitimas ir papildomų turtinių vienetų (kambarių, patalpų ir t.t.) suprojektavimas.
Arba papildyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalį ir nurodyti „Jeigu išdavus statybą leidžiantį dokumentą keičiasi esminiai statinio projekto sprendiniai, norint tęsti statybą, šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka apie numatomą statinių projektavimą (kai jis privalomas) turi būti informuojama visuomenė ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka reikia gauti naują statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas), išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų, esminių statinio architektūros reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų, nekeičiant pastato išvaizdos ir neformuojant naujų turtinių vienetų (kambarių, patalų it t.t.):
1) dėl objektyvių priežasčių keičiama inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų ilgis;
2) iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje);
3) iki 1 m keičiami statinio ar jo dalių išorės matmenys;
4) keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos ar jų išdėstymas statinio viduje ir nesikeičia statinio kategorija“.
Arba papildyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalį ir nurodyti „Jeigu išdavus statybą leidžiantį dokumentą keičiasi esminiai statinio projekto sprendiniai, norint tęsti statybą, šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka apie numatomą statinių projektavimą (kai jis privalomas) turi būti informuojama visuomenė ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka reikia gauti naują statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas), išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų, esminių statinio architektūros reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų, nekeičiant pastato išvaizdos ir neformuojant naujų turtinių vienetų (kambarių, patalų it t.t.):
1) dėl objektyvių priežasčių keičiama inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų ilgis;
2) iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje);
3) iki 1 m keičiami statinio ar jo dalių išorės matmenys;
4) keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos ar jų išdėstymas statinio viduje ir nesikeičia statinio kategorija“. Nepritarti Įgyvendinus šiuos siūlymus būtų padidinama administracinė našta statytojams (užsakovams) ir viešajam sektoriui, iš esmės didėtų statybą leidžiančių dokumentų skaičius. Šį klausimą siūlome spręsti parengiant įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimus. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
apsaugos komitetas 2022-12-07 2N
Argumentai: Siekiant apriboti galimybes statinius naudoti ne pagal paskirtį (pvz., vieno būto genamuosius pastatus faktiškai naudoti, kaip daugiabučius gyvenamuosius pastatus, ar viešbučio paskirties pastatus faktiškai naudoti, kaip daugiabučius gyvenamuosius pastatus), siūloma išplėsti galimybes Vyriausybės įgaliotai institucijai (šiuo metu įgaliota Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija) apibrėžti statinio klasifikavimą pagal naudojimo paskirtį, numatant konkrečiai paskirčiai taikytinus funkcinius, inžinerinius, socialinius, turtinių vienetų kiekio, užimamo sklypo ir kitus požymius. Pasiūlymas:
Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį pagal jai būdingus funkcinius, inžinerinius, socialinius, turtinių
vienetų kiekio, užimamo sklypo ir kitus požymius, naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo (kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus suformuojant patalpas statinyje, statinius ir (ar) patalpas padalijant, atidalijant, sujungiant, perdalijant) tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“
Gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučių) pastatų) pastatų statybos projektų vystymas sietinas su projektavimo, statybos, jos užbaigimo etapų rizikomis, išryškėjančiomis įvairiuose šio nekilnojamojo turto vystymo etapuose. Šios rizikos pasireiškia rengiant projektinius sprendinius pvz., negaunant bendraturčių rašytinų sutikimų (susitarimų) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų.
Jų pasireiškimas dažnai siejamas su itin skaudžiomis pasekmėmis, kai dėl įvairių aplinkybių nebegalint toliau vystyti ar užbaigti būsimojo nekilnojamojo daikto statybą (pvz., kai ginant viešąjį interesą ir prašoma panaikinti išduotą statybą leidžiantį dokumentą), nukenčia su projektą vystančiu subjektu preliminarias būsto pirkimo sutartis sudarę, tam tikros dydžio įmokas sumokėję, planuojami įsipareigojimai kredito įstaigomis ir pan. būsto pirkėjai. Šių rizikų veiksnių kompleksiškumas ir teisės aktais nustatytos jų priemonės visiškai neužkardo galimybių joms pasireikšti. Siekiant užkirsti kelią tokioms situacijoms, siūloma nustatyti reikalavimą, kad sudaryti sandorius dėl patalpų esančių gyvenamosios paskirties pastatuose (trijų ir daugiau butų (daugiabučių) pastatų) ar gyvenamosios paskirties patalpų esančių kitų paskirčių pastatuose nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams būtų galima tik Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus statybą, t. y. pasiekus 100 % baigtumą. Pasiūlymas:
ją išdėstyti taip: „2. Pastatytą naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį (jo dalį) galima naudoti ir (ar) sudaryti sandorius dėl patalpų, esančių gyvenamosios paskirties pastatuose (trijų ir daugiau butų daugiabučiuose pastatuose), ar gyvenamosios paskirties patalpų, esančių kitų paskirčių pastatuose, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams tik šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus šio šiųstatinio statinių (jo dalies jų dalių) statybą. Šios dalies nuostatos neprivalomos statant vieno ir dviejų butų gyvenamuosius namus, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, išskyrus atvejus, kai yra sudaryta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis.“ 3.
Pakeisti 47 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Rekonstruoto ypatingojo ar neypatingojo statinio naujas dalis galima pradėti naudoti
ir (ar) sudaryti sandorius dėl naujose dalyse esančių gyvenamųjų patalpų perleidimo kitiems naudotojams tik šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus šio statinio (jo dalies) statybą. Šios dalies nuostatos neprivalomos rekonstruojant gyvenamuosius namus, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, išskyrus atvejus, kai yra sudaryta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis.“
apsaugos komitetas 2022-11-304
Argumentai: Siekiant didinti tarnybos valstybės ir savivaldybių institucijose patrauklumą, siūloma pripažinti architektų ir statybos inžinierių darbą šiose institucijose vykdant veiklą, susijusią su atitinkamomis statybos techninės veiklos sritimis, kaip profesinę patirtį, atitinkančia Statybos įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, siekiant įgyti kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę eiti ypatingojo ir neypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas. Manytina, kad atsakomybė vykdant veiklą, susijusią su atitinkamomis statybos techninės veiklos sritimis, šių institucijų atliekamų funkcijų apimtyje, reikalauja atitinkamos specialistų kompetencijos, žinių ir patirties, todėl reikėtų į tai atsižvelgti. Būsimų specialistų rengimas mokymo institucijose, suteikiant jiems profesinių žinių ir įgūdžių reikiamų akademinei kvalifikacijai įgyti, taip pat turėtų būti vertinamas ir pripažįstamas kaip profesinė patirtis, atsižvelgus į jų turimą mokslinę patirtį statybos techninės veiklos srities apimtyje.
Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnio 5 dalies 2 punktą jį išdėstyti taip:
„2) turėti profesinės patirties atitinkamoje veiklos srityje, kai
darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio įstatymo 2 straipsnio 1 arba 92 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos: ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo ar statinio dalies ekspertizės vadovo – 5 metai; ypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo – 3 metai; neypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo – 2 metai profesinės patirties atitinkamoje statybos techninės veiklos srityje. arba darbo patirtį valstybės ir savivaldybių institucijose vykdant veiklą architektūros, statybos ir (ar) statybos valstybinės priežiūros srityse, jeigu pagal einamas pareigas jis tiesiogiai dalyvavo išduodant, rengiant, derinant ar tvirtinant tam tikrus statinio projektavimo ar statybos sričių dokumentus (projektinius pasiūlymus, specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius reikalavimus, statybą leidžiančius dokumentus, statybos užbaigimo aktus, deklaracijas apie statybos užbaigimą), rengiant normatyvinius statybos techninius ar normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus, rengiant architektus ar statybos inžinierius studijų ir mokslo įstaigoje, turėdamas mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą.“.
Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnio 5 dalies 2 punktą jį išdėstyti taip:
„2) turėti profesinės patirties atitinkamoje veiklos srityje, kai
darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio įstatymo 2 straipsnio 1 arba 92 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos: ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo ar statinio dalies ekspertizės vadovo – 5 metai; ypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo – 3 metai; neypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo – 2 metai profesinės patirties atitinkamoje statybos techninės veiklos srityje. arba darbo patirtį valstybės ir savivaldybių institucijose vykdant veiklą architektūros, statybos ir (ar) statybos valstybinės priežiūros srityse, jeigu pagal einamas pareigas jis tiesiogiai dalyvavo išduodant, rengiant, derinant ar tvirtinant tam tikrus statinio projektavimo ar statybos sričių dokumentus (projektinius pasiūlymus, specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius reikalavimus, statybą leidžiančius dokumentus, statybos užbaigimo aktus, deklaracijas apie statybos užbaigimą), rengiant normatyvinius statybos techninius ar normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus, rengiant architektus ar statybos inžinierius studijų ir mokslo įstaigoje, turėdamas mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą.“. Pritarti
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro patarėja Aistrida Latvėnė