Projekto lyginamasis variantas
2022 m. birželio 23 d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Kodekso papildymas 171¹ straipsniu: Papildyti Kodeksą 171¹ straipsniu:
„171¹ straipsnis. Religinių įsitikinimų paniekinimas maldos namuose ar religiniam kultui skirtoje vietoje. Tas, kas valstybės pripažintos religinės bendruomenės maldos namuose, jų teritorijoje, kitoje religinėms apeigoms ar religiniam kultui skirtoje vietoje tyčiojosi iš tikinčiųjų religinių įsitikinimų arba atliko veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius arba paniekinančius tikinčiųjų religinius įsitikinimus, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Teikia Seimo nariai Paulius Saudargas Laurynas Kasčiūnas Justinas Urbanavičius Dainius Kreivys Valdas Rakutis Audronius Ažubalis
DĖL baudžiamojo KODEKSO PAPILDYMO 171(1) STRAIPSNIU
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Tikinčiųjų teisė į laisvą religijos praktikavimą apima ir teisę saugoti bei puoselėti maldai ar religiniam kultui skirtų vietų sakralumą bei užtikrinti pagarbą jam. Tikintieji religinio kulto vietose elgiasi pagarbiai ne todėl, kad jie patys taip nusprendė, bet todėl, kad jie taip elgtis turi religinę bei moralinę pareigą, kylančią iš jų religinių įsitikinimų. Jei kas nors sąmoningai nepaiso pagarbaus elgesio reikalavimų maldos namuose ar kitoje religinio kulto vietoje demonstruodamas įžūlų elgesį, aiškiai nesuderinamą su pagarbumu tais maldos namais besinaudojančių tikinčiųjų įsitikinimams, tuo pačiu paniekina ir pačius tikinčiuosius dėl jų religinių įsitikinimų. Neįmanoma tinkamai užtikrinti LR Konstitucijos 26 straipsnyje įtvirtintos piliečių teisės į laisvą religijos išpažinimą, religinių apeigų atlikimą ar tikėjimo praktikavimą, jei nėra gerbiami tikinčiųjų įsitikinimai dėl deramo elgesio maldai ar religinėms apeigoms skirtuose maldos namuose ar kitose religiniam kultui skirtose vietose. Pažymėtina, kad, nors egzistuojanti saviraiškos laisvė apima ir laisvę kritikuoti religiją ar net ją pašiepti, tačiau ši laisvė neapima ir negali apimti laisvės tai daryti maldai ar religinėms apeigoms skirtoje vietoje. Kai panieka religijai ar religiniams įsitikinimas demonstruojama maldose namuose ar religiniam kultui skirtoje vietoje, yra ne tik giliai užgaunami tikinčiųjų jausmai, bet ir šiurkščiai pažeidžiama konstitucinė teisė nebūti niekinamam dėl savo religijos. Todėl tokie veiksmai yra laikytini ne mažiau pavojingais visuomenei nei kitos panašios veikos draudžiamos LR BK 170 ir 171 straipsniuose.
Pastarųjų metų baudžiamųjų bylų praktika parodė, kad LR BK 170, 171 ir kituose straipsniuose numatytos nusikaltimo sudėtys neapima tų atvejų, kai yra pažeidžiamas maldai skirtų vietų sakralumas dėl savanaudiškų ar kitų paskatų ne religinių pamaldų metu, nepadarant materialinės žalos religiniams objektams ar atvirai nekurstant prie religiją ir jos išpažinėjus. Šios teisinio reguliavimo spragos leidžia asmenims, šiurkščiai pažeidžiantiems tikinčiųjų konstitucines teises bei religinius jausmus, išvengti atsakomybės. Taip pat dėl šių teisinio reguliavimo spragų iki šiol nėra pilnai ir tinkamai įgyvendintas tarptautinės sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto 7 straipsnio 2 dalis valstybės prisiimtas įsipareigojimas, kuris numato, kad "Lietuvos Respublika garantuoja bažnyčių ir koplyčių, taip pat tiesiogiai su šiomis kulto vietomis susijusių statinių, jų teritorijų ir religinio kulto objektų sakralumo gerbimą ir kompetentingos Katalikų Bažnyčios vadovybės prašymu juos gina”. Atsižvelgiant į tai, yra tikslinga LR BK papildyti 171(1) straipsniu „Religinių įsitikinimų paniekinimas maldos namuose ar religiniam kultui skirtoje vietoje“, numatant sankciją, taikomą už kitus panašaus pobūdžio nusikaltimus. Prie projekto rengimo prisidėjo darbo grupė, kurioje dalyvavo religinių bendrijų ir generalinės prokuratūros atstovai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Paulius Saudargas. 3.
yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Dabartinis Baudžiamojo kodekso reguliavimas numato, jog yra baudžiama už valstybės pripažintos religinės bendruomenės ar bendrijos pamaldų ar kitų apeigų arba iškilmių trikdymą necenzūriniais žodžiais, įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar kitais nepadoriais veiksmais. Toks reguliavimas neapima atvejų, kai yra pažeidžiamas maldai skirtų vietų sakralumas dėl savanaudiškų ar kitų paskatų ne religinių pamaldų metu, nepadarant materialinės žalos religiniams objektams ar atvirai nekurstant prie religiją ir jos išpažinėjus. Šios teisinio reguliavimo spragos leidžia asmenims, šiurkščiai pažeidžiantiems tikinčiųjų konstitucines teises bei religinius jausmus, išvengti atsakomybės. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma į Baudžiamąjį kodeksą įvesti sankciją, taikomą už religinių įsitikinimų paniekinimą maldos namuose ar religiniam kultui skirtoje vietoje ne tik pamaldų, kitų apeigų ar iškilmių metu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Neprieštarauja. 9.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Papildomi teisės aktai nereikalingi. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas, laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įgyvendinamieji teisės aktai nėra reikalingi. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Neprognozuojama. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia norint šiuos įstatymo projektą įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą:
"religinių įsitikinimų paniekinimas", "patyčios iš tikinčiųjų
religinių įsitikinimų", "laisvas religijos praktikavimas",
"religinio kulto vietų sakralumas", "pagarba religinio kulto
vietoms". 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra.
Teikia Seimo nariai Parašas Paulius Saudargas Laurynas Kasčiūnas Justinas Urbanavičius Dainius Kreivys Valdas Rakutis Audronius Ažubalis
2022-07-01 Nr. XIVP-1868 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK) 171¹ straipsniu ir jame nustatyti baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie valstybės pripažintos religinės bendruomenės maldos namuose, jų teritorijoje, kitoje religinėms apeigoms ar religiniam kultui skirtoje vietoje tyčiojosi iš tikinčiųjų religinių įsitikinimų arba atliko veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius arba paniekinančius tikinčiųjų religinius įsitikinimus. Vertinant įstatymo projekte dėstomos nusikalstamos veikos sudėties tarpusavio santykį su kitų teisės pažeidimų sudėtimis, atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus. 1.1. Galima įžvelgti panašumų su galiojančios redakcijos BK 170 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika – viešu tyčiojimusi, niekinimu, neapykantos skatinimu ar kurstymu diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl tikėjimo. Abiejose nusikalstamų veikų sudėtyse, be kita ko, minima veika, kurios tekstinė išraiška yra lygiai tokia pati –
„tyčiojimasis”. Vienu atveju tyčiojamasi iš iš tikinčiųjų religinių
įsitikinimų, o kitu – iš žmonių grupės ar jai priklausančio asmens dėl tikėjimo. Manytina, kad šia apimtimi nurodytų veikų turinys iš esmės sutampa. 1.2. BK 171¹ straipsnyje dėstomą nusikalstamos veikos sudėtį galimai (bent jau iš dalies) apima Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje numatytas nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas. Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Lyginamų teisės pažeidimų panašumai pasireiškia, visų pirma, tuo, kad BK 171¹ straipsnyje minimos alternatyvios nusikalstamos veikos padarymo vietos – valstybės pripažintos religinės bendruomenės maldos namai, jų teritorija, kita religinėms apeigoms ar religiniam kultui skirta vieta – iš esmės yra ANK 481 straipsnio 1 dalyje įvardijamų viešųjų vietų konkrečios rūšys. Teismų praktikoje pažymima, kad viešąja vieta laikoma tokia vieta, kurioje veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys be kaltininko leidimo, taip pat tai viešoji erdvė, kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems[[¹]]. Mūsų nuomone, valstybės pripažintos religinės bendruomenės maldos namai, jų teritorija, kita religinėms apeigoms ar religiniam kultui skirta vieta išvardintus viešosios vietos kriterijus atitinka. Be to, BK 171¹ straipsnio dispozicijoje vardijamos veikos (tyčiojimasis iš religinių įsitikinimų ir kt.) konkrečiu atveju, manytina, gali pasireikšti bet kuriuo iš ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų veiksmų – tiek necenzūrinių žodžių ar gestų rodymu, tiek įžeidžiamu kibimu prie žmonių, tiek ir kitais veiksmais, daromais turint tikslą pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. 1.3. Pagrindžiant poreikį BK papildyti 171¹ straipsniu, įstatymo projekto aiškinamajame rašte akcentuojamas galiojančios redakcijos BK 171 straipsnio nepakankamumas tais atvejais, kai „pažeidžiamas maldai skirtų vietų sakralumas <…> ne religinių pamaldų metu” . Išties, asmens veika pagal BK 171 straipsnį gali būti kvalifikuojama tik tada, kai ji padaroma valstybės pripažintos religinės bendruomenės ar bendrijos pamaldų ar kitų apeigų arba iškilmių metu.
Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad BK 171 straipsnis teismų praktikoje traktuojamas kaip specialioji norma BK 284 straipsnio „Viešosios tvarkos pažeidimas” atžvilgiu[[2]]. Tai reiškia, kad BK 171 straipsnyje nurodytų veiksmų atlikimas (necenzūrinių žodžių išsakymas, įžūlių veiksmų atlikimas, grasinimai, patyčios ar kiti nepadorūs veiksmai) ne pamaldų ar kitų apeigų arba iškilmių metu, jeigu tokiais veiksmais buvo sutrikdyta viešoji tvarka maldos namuose ar kitose viešosiose vietose, gali būti vertinamas pagal BK 284 straipsnio nuostatas. Šioje bei 1.1 ir 1.2 pastabose išdėstyti argumentai leidžia abejoti, ar įstatymo projektas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tikslingumo principą, reiškiantį, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis (šiuo atveju
tarpusavio santykį su galiojančios redakcijos BK 171 straipsniu, manytina, jog BK 171 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra pavojingesnė dėl šių priežasčių: 1) BK 171¹ straipsnis numato formaliąją nusikalstamos veikos sudėtį, o BK 171 straipsnis – materialiąją (pastarosios veikos padariniai – sutrikdytos valstybės pripažintos religinės bendruomenės ar bendrijos pamaldos ar kitos apeigos arba iškilmės); 2) galiojančios redakcijos BK 171 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma valstybės pripažintos religinės bendruomenės ar bendrijos pamaldų ar kitų apeigų arba iškilmių metu, t. y. tada, kai veikos padarymo vietoje paprastai būna santykinai didžiausias žmonių skaičius, o BK 171¹ straipsnyje numatoma nusikalstama veika padaroma tada, kai jokios pamaldos nevyksta, t. y. tuo metu, kai veikos padarymo vietoje, tikėtina, būna mažesnis žmonių skaičius nei vykstant pamaldoms ar kitoms apeigoms. Nepaisant šių skirtingą nusikalstamų veikų pavojingumą lemiančių aplinkybių, įstatymo projektu siūloma BK 171¹ straipsnyje nustatyti griežtesnes bausmes nei BK 171 straipsnyje. BK 171¹ straipsnyje maksimali bausmė būtų laisvės atėmimas iki dvejų metų, o BK 171 straipsnyje kaip pati griežčiausia bausmė numatyta arešto bausmė (t. y. trumpalaikis laisvės atėmimas, kurio maksimali trukmė šiuo atveju yra 45 paros). Toks teisinis reguliavimas nesuderinamas su sankcijų proporcingumo principu, įpareigojančiu įstatymų leidėją bausmių rūšis ir dydžius diferencijuoti atsižvelgiant, visų pirma, būtent į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį. Kuo pavojingesnė nusikalstama veika, tuo griežtesnė bausmė BK specialiosios dalies straipsnyje turėtų būti nustatyta. 3. Aprašant draudžiamas veikas, BK 171¹ straipsnyje vartojami šie vertinamieji požymiai – „tyčiojimasis”, „veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys arba paniekinantys tikinčiųjų religinius įsitikinimus”.
Pastebėtina, jog įstatymo projekto aiškinamasis raštas iš esmės nepateikia aiškių gairių, kurios padėtų identifikuoti minėtų vertinamųjų požymių turinį. Taigi vertinant teikiamą įstatymo projektą sudėtinga pasakyti, ar siūlomos uždrausti veikos išties yra tokios pavojingos, kad už jų padarymą būtų pagrįsta nustatyti baudžiamąją atsakomybę. Ypatingai abejonių kelia
„veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys arba paniekinatys tikinčiųjų religinius
įsitikinimus” – pvz., formaliai šiais veiksmais galėtų būti laikomi net ir tokie baudžiamosios teisės požiūriu iš esmės mažareikšmiai veiksmai kaip religiją pašiepiančių rūbų dėvėjimas, garsus kalbėjimas maldos namuose, kuriuose turi būti nuolatinė ramybė, ir kt. 4. BK 171¹ straipsnio dispozicijoje turėtų būti nurodomos ne tik valstybės pripažintos religinės bendruomenės, bet ir valstybės pripažintos religinės bendrijos (žr. BK 171 straipsnį). Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad tai yra skirtingi juridiniai vienetai. Religinė bendruomenė yra asmenų grupė, siekianti įgyvendinti tos pačios religijos tikslus. Tuo tarpu religinės bendrijos yra bažnyčių ir tolygių religinių organizacijų-bendruomenių, siekiančių įgyvendinti tos pačios religijos tikslus, susivienijimai. Bendriją sudaro ne mažiau kaip dvi religinės bendruomenės, turinčios bendrą vadovybę. 5. Jeigu būtų pritarta įstatymo projekto rengėjų siūlymui nustatyti baudžiamąją atsakomybę už įstatymo projekte numatomas veikas, tuomet, mūsų nuomone, BK 171¹ straipsnyje dėstomą nusikalstamos veikos sudėtį būtų tikslinga inkorporuoti į galiojančios redakcijos BK 171 straipsnį. Tokiu atveju taip pat siūlytina iš esmės peržiūrėti ir BK 171 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, kuris, mūsų nuomone, turi esminį trūkumą – per švelnią sankciją.
Jau minėta, kad teismų praktikoje buvo konstatuota, jog BK 171 straipsnis yra specialioji norma BK 284 straipsnio atžvilgiu tais atvejais, kai sutrikdomos viešos religinės iškilmės ar apeigos. BK 284 straipsnyje griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki dviejų metų, o BK 171 straipsnyje – areštas iki 45 parų. Toks teisinis reguliavimas yra nelogiškas, nes viešų religinių iškilmių ar apeigų sutrikdymo atveju pažeidžiamas ne tik BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos pagrindinis objektas – viešoji tvarka, bet tuo pačiu ir valstybės pripažintos religinės bendruomenės ar bendrijos bei joms priklausančių žmonių teisė laisvai dalyvauti savo išpažįstamo tikėjimo pamaldose, apeigose ar kitose iškilmės. Kėsinimosi objektų daugetas sąlygoja ne mažesnį, o kaip tik didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą. Atitinkamai, BK 171 straipsnyje kaip viena iš alternatyvių bausmių turėtų būti nustatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis būtų bent 3 metai laisvės atėmimo. 6. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, įstatymo projektas tikslintinas:
mėnesio ir dienos rašyti nereikia;
dvitaškio dėti nereikia;
straipsnis pagal eiliškumą būtų paskutinis BK XXV skyriaus straipsnis, įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimų esmė turėtų būti dėstoma taip: „Papildyti Kodekso XXV skyrių 171¹ straipsniu:”;
dėti nereikia;
vardas ir pavardė nerašomi.
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] [1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-467-976/2015. [2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56-511/2021.