Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 259 straipsnio pakeitimas Papildyti 259 straipsnį 4 dalimi:
„4. Pagal šio straipsnio 2 dalį neatsako asmenys, kurie neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų neturėdami tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia TTK Seimo nariai
Projekto XIVP-1767(2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 199 straipsnio pakeitimas Pakeisti 199 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos
išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas (išskyrus šio kodekso 259 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus) arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.“
straipsnis. 259 straipsnio pakeitimas
259 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, perdirbtas, įgytas, laikytas, gabentas ar parsiųstas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, gabenimą, siuntimą ir laikymą.“
2Papildyti 259 straipsnį 4 dalimi:
„4. Pagal šio straipsnio 2 dalį neatsako asmenys, kurie
neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų neturėdami tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.“3 straipsnis. 269 straipsnio pakeitimas Pakeisti 269 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „269 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas
yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ministro patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. 2.
nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ministro patvirtintomis rekomendacijomis. 3. Kokį pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kiekį laikyti dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įstaigos, atsakingos už veiklos, susijusios su pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) licencijavimą, patvirtintomis rekomendacijomis.“
Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-1767(3) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 259 straipsnio pakeitimas
259 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, perdirbtas, įgytas, laikytas, gabentas ar parsiųstas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, gabenimą, siuntimą ir laikymą.“
2Papildyti 259 straipsnį 4 dalimi:
„4. Pagal šio straipsnio 2 dalį neatsako asmenys, kurie
neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų neturėdami tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.“2 straipsnis. 269 straipsnio pakeitimas Pakeisti 269 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „269 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas
yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ministro patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. 2. Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir ar labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ministro patvirtintomis rekomendacijomis. 3. Kokį pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kiekį laikyti dideliu ir ar labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įstaigos, atsakingos už veiklos, susijusios su pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) licencijavimą, patvirtintomis rekomendacijomis.“
Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ir uždaviniai: Parengti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo, papildymo 71¹ straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymų projektus paskatino itin griežtas nedidelio kiekio kanapių ir jų dalių disponavimo reguliavimas. Septynioliktosios Vyriausybės teikimu, Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-1765 patvirtino Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programą, kurios 97 skirsnis numato dekriminalizavimą, kaip vieną iš sisteminių šios programos įgyvendinimo punktų, todėl teisės aktų pakeitimas yra nuoseklaus ilgalaikės programos įgyvendinimo laikymasis:
„97. Penktajam tikslui pasiekti keliamas uždavinys – peržiūrėti
baudžiamąją politiką, taikomą narkotikų vartotojams, siekiant subalansuotos narkotikų kontrolės politikos Lietuvoje.
Šio uždavinio įgyvendinimo kryptys: 97.1. dekriminalizuoti mažiau pavojingas su narkotikų vartojimu susijusias veikas, už jas numatant administracinę atsakomybę, užtikrinant individualaus vertinimo pagrindu taikomas švietimo, socialines, sveikatos priežiūros sistemų intervencijos priemones vietoj baudžiamųjų; 97.2. peržiūrėti baudžiamuosiuose teisės aktuose numatytas sankcijas ir depenalizavimo galimybes, siekiant riboti perteklinį laisvės atėmimo bausmės taikymą ir pernelyg ilgą jo trukmę, kai bausmės tikslų galima siekti taikant švelnesnes arba alternatyvias sankcijas, į pagalbą asmeniui nukreiptas alternatyvas; 97.3. iš esmės peržiūrėti narkotikų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio, grynosios medžiagos masės nustatymo baudžiamajame procese reglamentavimą, vadovaujantis bendrais ir mokslu pagrįstais kriterijais.“ Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant dėl veikos kriminalizavimo poreikio, yra veikos pavojingumas, jos paplitimas, ultima ratio principo taikymas, baudžiamosios teisės veikimo sritis ir ribos bei proporcingumo principo išlaikymas, t. y. turi būti nustatomos teisinės priemonės, kurios yra būtinos demokratinėje visuomenėje, tinkamos siekiamiems teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams (pusiausvyra) bei nevaržo asmens teisių labiau nei tai yra būtina (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. Nr. Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03 ir 2005 m. rugsėjo 29 d. Nr. 15/02 nutarimai). Prof. O. Fedosiuko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo nuomone, baudžiamųjų įstatymų draudimų ir sankcijų turi būti imamasi tik tada, kai tai neišvengiama, t. y. neįmanoma kitomis teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis apginti pažeistų teisinių gėrių. (Jurisprudencija, 2012, 19 (2):715-738).
Akivaizdu, kad baudžiamosios teisės taikymas asmenims, kurie disponavo nedideliu kiekiu kanapių, yra perteklinis. Baudžiamoji teisė, vadovaujantis ultima ratio principu, turi būti taikoma tik tada, kai išbandytos visos teisinėje sistemoje, socialinėje, švietimo ir kt. srityse esamos galimybės ir matoma, kad jos yra neveiksmingos. Jungtinių Tautų Organizacija (visos jos agentūros, įskaitant Pasaulio sveikatos organizaciją (WHO), Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biurą (UNODC) ir kt.) savo pareiškimais ragina valstybes atsisakyti baudžiamųjų įstatymų taikymo dėl nelegalaus nedidelių kiekių psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ir turėjimo be tikslo jas platinti, kadangi mokslo ir pažangių šalių praktika įrodyta, kad neproporcingų priemonių (šiuo atveju baudžiamųjų įstatymų) taikymas valstybių visuomenės sveikatai ir per tai ekonomikai sukelia daugiau žalos, negu naudos ir sukuria neproporcingą ekonominę naštą. Šiais klausimais Jungtinės Tautos yra priėmę ir paskelbę ne vieną dokumentą: 2017 m. Bendrajame Jungtinių Tautų pareiškime „Dėl diskriminacijos panaikinimo sveikatos apsaugos sektoriuje“ rekomenduojama valstybėms „Peržiūrėti ir panaikinti baudžiamuosius įstatymus, kurie, remiantis įrodymais, sukelia neigiamas pasekmes sveikatai, ir kurie prieštarauja tvirtiems visuomenės sveikatos mokslo įrodymams. Tai yra įstatymai, kurie kriminalizuoja ar kitaip draudžia <...> narkotinių medžiagų vartojimą ar turėjimą, be tikslo platinti“ (https://www.who.int/news/item/27-06-2017-joint-united-nations-statement-on-ending-discrimination-in-health-care-settings). 2018 m.
2018 m. Jungtinės Tautos pakartoja raginimą šalims „Skatinti tokią teisėkūrą ir jos įgyvendinimą, kuri būtų nukreipta į žmones, jų sveikatą ir žmogaus teises <...> ir kurti visuomenės sveikatos priemonėmis pagrįstą narkotikų politiką. <...> Skatinti alternatyvas įkalinimui ir bausmėms <...>, įskaitant narkotikų turėjimo be tikslo platinti dekriminalizavimą, ir remti proporcingumo principą, taip sprendžiant kalėjimų perpildymo ir per didelio žmonių, kaltinamų su narkotikais susijusiais nusikaltimais, įkalinimo klausimus“ (United Nations. Summary of deliberations : Chief Executives Board for Coordination, 2nd regular session of 2018, New York, 7 and 8 November 2018, https://digitallibrary.un.org/record/3792232). Vakarų valstybės pripažįsta, kad į baudimą orientuota narkotikų politika yra neefektyvi ir baudimas nepasiekia savo tikslo – pakeisti asmens elgesį. Įstatymų projektų tikslas – užtikrinti tinkamą protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kraštutinės priemonės (ultima ratio) principų taikymą, formuojant subalansuotą narkotikų politiką Lietuvoje. Įstatymų projektų uždavinys – nustatyti administracinę atsakomybę už nedidelio kiekio kanapių, jų dalių, aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų disponavimą be tikslo platinti. ANK 71¹ str. numatyti galimybę nukreipti (įpareigoti) asmenį dalyvauti tikslinėse aprobuotose elgesį keičiančiose programose. Papildyti LR Baudžiamojo kodekso 259 str., numatant išimtį, kad baudžiamoji atsakomybė nėra taikoma už disponavimą nedideliu kanapių, jų dalių, aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų kiekiu be tikslo šias medžiagas platinti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų (iš jų – kanapių, jų dalių, aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų) disponavimą be tikslo jas platinti numatytas baudžiamasis nusižengimas pagal BK 259 str. 2 d. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Kaip minėta, remiantis mokslo įrodymais ir pažangių šalių praktika yra žinoma, kad baudžiamųjų įstatymų, kai tai susiję su nelegalių narkotinių medžiagų vartojimu ir turėjimu be tikslo jas platinti, taikymas sukelia didelę naštą visuomenės sveikatai. Įstatymo projektais siūloma numatyti, jog už neteisėtą kanapių, jų dalių, aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų disponavimą nedideliais kiekiais be tikslo platinti būtų taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. Nedideliu kiekiu kanapių dažniausiai disponuoja jauno amžiaus žmonės[¹], kurie dar tik pradeda kurti savo gyvenimą, todėl sulaikius tokį asmenį su nedideliu kiekiu kanapių be tikslo jas platinti ir taikant jam baudžiamąją atsakomybę, yra užkertamas kelias šio asmens karjerai ir asmens nepriekaištingai reputacijai. Pažymėtina, kad tokios veikos pavojingumas visuomenei yra ypatingai mažas, todėl baudžiamosios atsakomybės, kuri yra ultima ratio, taikymas yra nesuderinamas ir prieštarauja proporcingumo principui. Priėmus įstatymų projektus, bus sumažintos ir baudžiamosios justicijos sistemos patiriamos finansinės ir laiko sąnaudos šios nusikalstamos veikos tyrimui, o narkotikų kontrolės politika bus labiau orientuota į visuomenės sveikatą. Juo labiau, kad už tokias veikas iki 2017 metų buvo nustatyta administracinė atsakomybė ir ji buvo sėkmingai taikoma. 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimti įstatymai turės teigiamą poveikį kriminogeninei situacijai, nes pradėjus taikyti administracinę atsakomybę už disponavimą nedidelio kiekio kanapėmis ar jų dalimis, sumažės baudžiamųjų nusižengimų skaičius, o taikant tokiems asmenims įpareigojimą dalyvauti specialiose programose, bus sprendžiamos asmens vartojimo problemos ir mažinama tikimybė pakartotinai nusižengti. Priimti įstatymai įtakos korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas neturės poveikio verslo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. patvirtintą Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programą. Taip pat naujai rengiama Nacionalinės darbotvarkės, skirtos narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos klausimams iki 2035 metų, vizija. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Įstatymus inkorporuojant į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams:
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymams įgyvendinti nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant įstatymų projektus negauta specialistų vertinimų. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai „administracinė atsakomybė“, „nedidelis kiekis kanapių“, „kanapės” „sveikatos priežiūros įstaiga”. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: [¹] https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/GPS%20ataskaita%202004_2016.pdf, 23 Psl.
2022-06-02 Nr. XIVP-1767 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, jog pagal BK 259 straipsnio 2 dalį neatsako asmenys, kurie neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų neturėdami tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Ši nuostata reiškia, jog asmenys, padarę minėtą veiką, atsakomybėn turėtų būti traukiami ne pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, o pagal kartu teikiamame Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 71¹ straipsniu įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1766) numatomą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71¹ straipsnį. Pastebėtina, jog net ir be jokio papildomo teisinio reguliavimo BK
nedideliais narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiais savo reikmėms, būtų traktuojama kaip bendroji norma, o ANK 71¹ straipsnis, nustatantis administracinę atsakomybę už neteisėtą disponavimą nedideliais kiekiais kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų savo reikmėms, - kaip specialioji norma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, tarpusavyje konkuruojant bendrajai ir specialiajai normai, taikoma būtent specialioji norma[[1]]. Taigi įstatymo projekto
straipsnio 2 dalies ir ANK 71¹ straipsnio tarpusavio konkurencija galėtų būti sprendžiama vadovaujantis minėta bendrosios ir specialiosios normų konkurencijos įveikimo taisykle.
su BK 199 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė už absoliučiai visų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, įskaitant kanapes (jų dalis), kanapių aliejų, kanapių dervą, kanapių ekstraktus bei tinktūras, kontrabandą. Asmuo pagal BK 199 straipsnio 4 dalį atsako nepriklausomai nuo to, kokį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabeno per valstybės sieną, ir nepriklausomai nuo to, ar jis turi, ar neturi tikslą atitinkamas medžiagas platinti. Taigi net ir tuo atveju, kai asmuo per valstybės sieną neteisėtai gabentų nedidelį kiekį kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų neturėdamas tikslo jų platinti, jo veika vis tiek turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 199 straipsnio 4 dalį. Už pastarojo nusikaltimo padarymą gresia laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Mūsų nuomone, neteisėtas nedidelio kiekio kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų gabenimas per valstybės sieną ir neteisėtas šių medžiagų gabenimas valstybės viduje neturint tikslo tokių medžiagų platinti pagal pavojingumo pobūdį pernelyg nesiskiria, todėl ir gresiančios sankcijos neturėtų būti tokios skirtingos[[2]]. Darytina išvada, kad, siekiant dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų be tikslo tokias medžiagas platinti, kartu būtų tikslinga sistemiškai peržiūrėti ir BK 199 straipsnio 4 dalį. 3.
Jungtinių Tautų Organizacijos pareiškimais, kuriuose Jungtinių Tautų Organizacija ragina valstybes dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą nedideliais kiekiais narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti. Šiuo aspektu įstatymo projekto aiškinamasis raštas nevisiškai atitinka įstatymo projekto turinį, kadangi įstatymo projektu siūloma dekriminalizuoti tik tokį neteisėtą disponavimą nedideliais kiekiais narkotinių bei psichotropinių medžiagų be tikslo platinti, kai neteisėto disponavimo dalykas yra kanapės (jų dalys), kanapių aliejus, kanapių derva, kanapių ekstraktai ir tinktūros. Svarstytina, ar tam tikrų narkotinių bei psichotropinių medžiagų išskyrimas yra pagrįstas. Kartu pažymėtina, jog toks teisinio reguliavimo modelis, pagal kurį narkotinių bei psichotropinių medžiagų rūšis būtų laikoma atsakomybės diferencijavimo kriterijumi išimtinai tik BK 259 straipsnio 2 dalyje, kelia abejonių ir dėl to, kad jeigu asmuo savo reikmėms neteisėtai disponuotų didesniais nei nedidelis kiekis šių medžiagų arba jeigu jomis būtų neteisėtai disponuojama turint tikslą jas platinti, tuomet narkotinių ar psichotropinių medžiagų rūšis veikos kvalifikavimo procese (past. – būtent veikos kvalifikavimo, o ne bausmės skyrimo procese) nebeturėtų jokios reikšmės. Tai rodytų įstatymo leidėjo nenuoseklumą – viena vertus, kanapės (jų dalys), kanapių aliejus, kanapių derva, kanapių ekstraktai ir tinktūros būtų laikomi mažiau pavojinga narkotinių bei psichotropinių medžiagų rūšimi BK 259 straipsnio 2 dalies kontekste, ir, antra vertus, inkriminuojant BK 259 straipsnio 1 dalyje ar BK 260 straipsnyje numatytas su neteisėtu disponavimu susijusias nusikalstamų veikų sudėtis kanapės (jų dalys), kanapių aliejus, kanapių derva, kanapių ekstraktai ir tinktūros jau būtų prilyginami visoms kitoms narkotinių bei psichotropinių medžiagų rūšims. 4.
dalyje numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės taikomas tik tų asmenų atžvilgiu, kurie narkotines ar psichotropines medžiagas pasigamino, įgijo arba laikė savo reikmėms, tačiau netaikomas, jeigu asmuo atitinkamas medžiagas perdirbo, gabeno arba siuntė be tikslo jas platinti. Toks teisinis reguliavimas diskutuotinas. 4.1. Atkreiptinas dėmesys į kartu teikiamame Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 71¹ straipsniu įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1766) numatomą teisinį reguliavimą, pagal kurį atleidimas nuo administracinės atsakomybės būtų taikomas nepriklausomai nuo to, kurią iš prieš tai išvardintų šešių alternatyvių disponavimo veikų padarė asmuo, savo reikmėms disponuojantis nedideliu kiekiu kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų. Nurodyto įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 71¹ straipsnio
priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, perdirbtas, įgytas, laikytas, gabentas ar parsiųstas kanapes (jų dalis), kanapių aliejų, kanapių dervas, kanapių ekstraktus ar tinktūras, atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės už šiame straipsnyje numatytus veiksmus“.
Žvelgiant iš sistemiškumo ir lygiateisiškumo principų perspektyvos sunku paaiškinti, kodėl pagal BK 259 straipsnio nuostatas asmeniui, savo reikmėms neteisėtai disponuojančiam narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, atleidimo nuo atsakomybės taikymas ribojamas atsižvelgiant į tai, kurią konkrečią disponavimo veiką asmuo padarė, o asmeniui, savo reikmėms neteisėtai disponuojančiam nedideliu kiekiu kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų, atleidimas nuo atsakomybės būtų taikomas nepriklausomai nuo to, kurią iš šešių alternatyvių ANK 71¹ straipsnyje numatytų disponavimo veikų jis realizavo (t. y. gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntėsi). 4.2. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų diferencijavimas BK 259 straipsnio 3 dalyje išvardintų šešių alternatyvių disponavimo veikų (gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo) atžvilgiu negali būti pagrįstas skirtingu šių veikų pavojingumu, kadangi už bet kurios iš jų padarymą gresiančių bausmių įstatyminės ribos yra identiškos, t. y. asmuo, padaręs bet kurią iš šių veikų, pagal BK 259 straipsnio 1 arba 2 dalį baudžiamas identiškomis bausmėmis.
Jeigu narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdirbimas, gabenimas arba siuntimas būtų išties pavojingesnis negu šių medžiagų gaminimas, įgijimas ar laikymas, tuomet už šių veikų padarymą BK 259 straipsnio skirtingose dalyse turėtų būti nustatytos skirtingos bausmių rūšys ir (ar) skirtingi maksimalūs laisvės atėmimo bausmės dydžiai. 5. Atsižvelgiant į teisėkūros procedūrų trukmę, svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsnyje numatoma įstatymo įsigaliojimo data yra reali. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] [1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207/2013. [2] Remiantis Administracinių nusižengimų kodekso
projektu (reg. Nr. XIVP-1766), už šių medžiagų gabenimą valstybės viduje pirmą kartą grėstų įspėjimas arba bauda nuo trisdešimt iki dviejų šimtų penkiasdešimt eurų, o už pakartotinį gabenimą – bauda nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki keturių šimtų eurų.
2022-11-23
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja
Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo narys Jonas Varkalys, Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Saulius Briginas, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės patarėja Sonata Gendvilaitė, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vyresnysis patarėjas Jevgenijus Kuzma, LRS Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vedėja Jurgita Meškienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
departamentas 2022-06-022 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, jog pagal BK 259 straipsnio 2 dalį neatsako asmenys, kurie neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų neturėdami tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Ši nuostata reiškia, jog asmenys, padarę minėtą veiką, atsakomybėn turėtų būti traukiami ne pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, o pagal kartu teikiamame Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 71¹ straipsniu įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1766) numatomą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71¹ straipsnį. Pastebėtina, jog net ir be jokio papildomo teisinio reguliavimo BK 259 straipsnio 2 dalis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą nedideliais narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiais savo reikmėms, būtų traktuojama kaip bendroji norma, o ANK 71¹ straipsnis, nustatantis administracinę atsakomybę už neteisėtą disponavimą nedideliais kiekiais kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų savo reikmėms, - kaip specialioji norma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, tarpusavyje konkuruojant bendrajai ir specialiajai normai, taikoma būtent specialioji norma[[¹]]. Taigi įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo BK 259 straipsnio 4 dalis yra perteklinė, kadangi BK 259 straipsnio 2 dalies ir ANK 71¹ straipsnio tarpusavio konkurencija galėtų būti sprendžiama vadovaujantis minėta bendrosios ir specialiosios normų konkurencijos įveikimo taisykle. Pritarti iš dalies Pernumeravus-2 straipsnis.
Pastaba įvertinta, tačiau klausymų metu apsispręsta palikti autorių siūlymą ir palikti BK 259 straipsnio naujoje 4 dalyje siūlomą formuluotę, todėl teisinis reguliavimas nustatomas ir BK tiek dėl normos aiškumo, tiek dėl jos praktinio taikymo aiškumo ir vienodumo, o ne tik ANK, kaip pasiūlė TD. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-02 N 1
2. Manytina, jog siūlomi BK 259 straipsnio pakeitimai nedera su BK 199 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė už absoliučiai visų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, įskaitant kanapes (jų dalis), kanapių aliejų, kanapių dervą, kanapių ekstraktus bei tinktūras, kontrabandą. Asmuo pagal BK 199 straipsnio 4 dalį atsako nepriklausomai nuo to, kokį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabeno per valstybės sieną, ir nepriklausomai nuo to, ar jis turi, ar neturi tikslą atitinkamas medžiagas platinti. Taigi net ir tuo atveju, kai asmuo per valstybės sieną neteisėtai gabentų nedidelį kiekį kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų neturėdamas tikslo jų platinti, jo veika vis tiek turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 199 straipsnio 4 dalį. Už pastarojo nusikaltimo padarymą gresia laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Mūsų nuomone, neteisėtas nedidelio kiekio kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų gabenimas per valstybės sieną ir neteisėtas šių medžiagų gabenimas valstybės viduje neturint tikslo tokių medžiagų platinti pagal pavojingumo pobūdį pernelyg nesiskiria, todėl ir gresiančios sankcijos neturėtų būti tokios skirtingos[[²]]. Darytina išvada, kad, siekiant dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų be tikslo tokias medžiagas platinti, kartu būtų tikslinga sistemiškai peržiūrėti ir BK 199 straipsnio 4 dalį.
Pritarti Teikiamas projekto naujas 1 straipsnis, kiti straipsniai atitinkamai pernumeruojami. Pakeista BK 199 straipsnio 4 dalis, derinant ją su nauju teisiniu reguliavimu, t. y. susiejant ją su svarstomo projekto pakeitimais. Dauguma pastabų teikėjų (svarstomam projektui XIVP-1767) atkreipia dėmesį, kad būtina pakeisti ir BK 199 straipsnio 4 dalį, nes dekriminalizavus nedidelį kiekį kanapių savo reikmėms, be tikslo jas platinti, dabar galiojanti 199 str. 4 dalis nederės su nauju reguliavimu, taps nelogiška ir neadekvati, todėl pateikė pastabas dėl 199 straipsnio 4 dalies pakeitimo. Analogiškos pastabos buvo pateiktos ir ankščiau svarstytam BK įstatymo projektui Nr. XIVP-96. Atsižvelgiant į visų subjektų analogiškas pastabas, teikiama patobulinta 199 straipsnio 4 dalies redakcija: „1 straipsnis. 199 straipsnio pakeitimas Pakeisti 199 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas (išskyrus šio kodekso 259 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus) arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-022 3.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte remiamasi Jungtinių Tautų Organizacijos pareiškimais, kuriuose Jungtinių Tautų Organizacija ragina valstybes dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą nedideliais kiekiais narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti. Šiuo aspektu įstatymo projekto aiškinamasis raštas nevisiškai atitinka įstatymo projekto turinį, kadangi įstatymo projektu siūloma dekriminalizuoti tik tokį neteisėtą disponavimą nedideliais kiekiais narkotinių bei psichotropinių medžiagų be tikslo platinti, kai neteisėto disponavimo dalykas yra kanapės (jų dalys), kanapių aliejus, kanapių derva, kanapių ekstraktai ir tinktūros. Svarstytina, ar tam tikrų narkotinių bei psichotropinių medžiagų išskyrimas yra pagrįstas. Kartu pažymėtina, jog toks teisinio reguliavimo modelis, pagal kurį narkotinių bei psichotropinių medžiagų rūšis būtų laikoma atsakomybės diferencijavimo kriterijumi išimtinai tik BK 259 straipsnio 2 dalyje, kelia abejonių ir dėl to, kad jeigu asmuo savo reikmėms neteisėtai disponuotų didesniais nei nedidelis kiekis šių medžiagų arba jeigu jomis būtų neteisėtai disponuojama turint tikslą jas platinti, tuomet narkotinių ar psichotropinių medžiagų rūšis veikos kvalifikavimo procese (past. – būtent veikos kvalifikavimo, o ne bausmės skyrimo procese) nebeturėtų jokios reikšmės. Tai rodytų įstatymo leidėjo nenuoseklumą – viena vertus, kanapės (jų dalys), kanapių aliejus, kanapių derva, kanapių ekstraktai ir tinktūros būtų laikomi mažiau pavojinga narkotinių bei psichotropinių medžiagų rūšimi BK 259 straipsnio 2 dalies kontekste, ir, antra vertus, inkriminuojant BK 259 straipsnio 1 dalyje ar BK 260 straipsnyje numatytas su neteisėtu disponavimu susijusias nusikalstamų veikų sudėtis kanapės (jų dalys), kanapių aliejus, kanapių derva, kanapių ekstraktai ir tinktūros jau būtų prilyginami visoms kitoms narkotinių bei psichotropinių medžiagų rūšims. Nepritarti Pernumeravus -2 straipsnis.
Seimas nepritarė visų rūšių nedidelių kiekių narkotikų dekriminalizavimui, kai Seime buvo svarstomas BK ir ANK projektų paketas Nr. XIVP-95, 96, t. y. priėmimo stadijoje jis nebuvo priimtas, o pavesta Komitetui parengti naujus projektus. Komitetas, išklausęs Seimo narių diskusijas dėl įstatymų projektų paketo Nr. XIVP-95-96, kai dažnu atveju buvo kalbama apie kanapes (galbūt populiariausio ar mažiau žalingo narkotiko vartotojų tarpe), pasirinko vienos narkotikų rūšies –kanapių – nedidelio kiekio savo reikmėms dekriminalizavimą, parengė ir pateikė ANK ir BK projektų paketą Nr. XIVP-1766–1767. Taip pat Komitetas atkreipia dėmesį, kad LRSK Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus 2020-12-16 parengtoje apžvalgoje informuojama, kad įvairiose ES valstybėse narėse nedidelių kiekių narkotikų dekriminalizavimo klausimai sprendžiami labai skirtingai. ES valstybėse narėse yra numatytos skirtingos bausmės, narkotikų nedidelio kiekio apibrėžimai (sąvokos), atsakomybė pagal narkotinių medžiagų rūšį ir kt. kriterijus. Pvz. Prancūzija nedidelį kiekį narkotikų dekriminalizavo diferencijuotai, pagal narkotinių medžiagų rūšį, ir Prancūzijoje visada taikomas baudžiamasis persekiojimas kai kurių medžiagų (pvz., heroino, kokaino) vartojimo atvejais. Pažymėtina, kad Latvijoje ir jos parlamente diskutuojama dėl galimybės visiškai dekriminalizuoti nedidelio kiekio silpnųjų narkotikų laikymą ir vartojimą. Lenkijoje atskirai numatyta atsakomybė už naujų psichoaktyviųjų medžiagų laikymą. Todėl Lietuvoje siūlomas nedidelio narkotikų kiekio dekriminalizavimas pagal narkotikų rūšį nėra išskirtinis atvejis ES valstybėse narėse. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-022 4.
Galiojančios redakcijos BK 259 straipsnio 3 dalyje numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės taikomas tik tų asmenų atžvilgiu, kurie narkotines ar psichotropines medžiagas pasigamino, įgijo arba laikė savo reikmėms, tačiau netaikomas, jeigu asmuo atitinkamas medžiagas perdirbo, gabeno arba siuntė be tikslo jas platinti. Toks teisinis reguliavimas diskutuotinas. 4.1. Atkreiptinas dėmesys į kartu teikiamame Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 71¹ straipsniu įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1766) numatomą teisinį reguliavimą, pagal kurį atleidimas nuo administracinės atsakomybės būtų taikomas nepriklausomai nuo to, kurią iš prieš tai išvardintų šešių alternatyvių disponavimo veikų padarė asmuo, savo reikmėms disponuojantis nedideliu kiekiu kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų. Nurodyto įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 71¹ straipsnio 4 dalyje numatoma, jog „Asmuo, kuris savanoriškai kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, perdirbtas, įgytas, laikytas, gabentas ar parsiųstas kanapes (jų dalis), kanapių aliejų, kanapių dervas, kanapių ekstraktus ar tinktūras, atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės už šiame straipsnyje numatytus veiksmus“.
Žvelgiant iš sistemiškumo ir lygiateisiškumo principų perspektyvos sunku paaiškinti, kodėl pagal BK 259 straipsnio nuostatas asmeniui, savo reikmėms neteisėtai disponuojančiam narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, atleidimo nuo atsakomybės taikymas ribojamas atsižvelgiant į tai, kurią konkrečią disponavimo veiką asmuo padarė, o asmeniui, savo reikmėms neteisėtai disponuojančiam nedideliu kiekiu kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų, atleidimas nuo atsakomybės būtų taikomas nepriklausomai nuo to, kurią iš šešių alternatyvių ANK 71¹ straipsnyje numatytų disponavimo veikų jis realizavo (t. y. gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntėsi). 4.2. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų diferencijavimas BK 259 straipsnio 3 dalyje išvardintų šešių alternatyvių disponavimo veikų (gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo) atžvilgiu negali būti pagrįstas skirtingu šių veikų pavojingumu, kadangi už bet kurios iš jų padarymą gresiančių bausmių įstatyminės ribos yra identiškos, t. y. asmuo, padaręs bet kurią iš šių veikų, pagal BK 259 straipsnio 1 arba 2 dalį baudžiamas identiškomis bausmėmis.
Jeigu narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdirbimas, gabenimas arba siuntimas būtų išties pavojingesnis negu šių medžiagų gaminimas, įgijimas ar laikymas, tuomet už šių veikų padarymą BK 259 straipsnio skirtingose dalyse turėtų būti nustatytos skirtingos bausmių rūšys ir (ar) skirtingi maksimalūs laisvės atėmimo bausmės dydžiai. Pritarti Pernumeravus-2 straipsnis. Atsižvelgiant į pastabą, taip pat suderinus su ANK pakeitimais, teikiama patobulinta BK 259 straipsnio 3 dalies redakcija:
taip: „3. Asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, perdirbtas, įgytas, laikytas, gabentas ar parsiųstas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, gabenimą, siuntimą ir laikymą.“
departamentas
į teisėkūros procedūrų trukmę, svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsnyje numatoma įstatymo įsigaliojimo data yra reali. Pritarti Pernumeravus-4 straipsnis. Atsižvelgiant į teisėkūros procedūras, klausymų dalyvių pasisakymus apie institucijų galimybę pasirengti įstatymo įgyvendinimui, siūloma reali įstatymų paketo XIVP-1766-1767 įsigaliojimo data: „4 2 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 202224 m. liepos sausio 1 d.“
komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė, 2022-11-073 Derinant Baudžiamojo kodekso 269 straipsnio nuostatas su Administracinių nusižengimų kodekso 71¹ straipsnio nuostatomis, kad rekomendacijas tvirtina sveikatos apsaugos ministras, o ne Sveikatos apsaugos ministerija, teikiamas naujas 3 projekto straipsnis, kuriuo keičiamas Baudžiamojo kodekso 269 straipsnis. Pritarti
ministerijos Europos teisės grupė 2022-06-17 * Įvertinę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1767 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2022-08-22 N 1 (199)4 DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XIVP-1766 IR XIVP-1767 Lietuvos advokatūra gavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymą pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir papildymo 71(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1766 (toliau - ANK projektas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1767 (toliau - BK projektas). Įvertinę pateiktus derinti ANK ir BK projektus, žemiau teikiame savo pastebėjimus. Dėl BK projekto.
Dėl BK projekto. Pritartina BK projekto rengėjų aiškinamajame rašte numatytam tikslui - užtikrinti tinkamą protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kraštutinės priemonės (ultimci ratio) principų taikymą, formuojant subalansuotą narkotikų politiką Lietuvoje. Visgi, Lietuvos advokatūra, 2021 m. pradžioje Lietuvos Respublikos Seimui teikdama pastabas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-96, atkreipė dėmesį, jog siekiant dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą nedideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu be tikslo tokias medžiagas platinti, kartu reikėtų sistemiškai įvertinti teisinį reguliavimą numatytą BK
Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento 2022-06-02 išvada Nr. XIVP-1767, kad net ir tuo atveju, kai asmuo per valstybės sieną neteisėtai gabentų nedidelį kiekį kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų neturėdamas tikslo jų platinti, asmens veika vis tiek turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 199 straipsnio 4 dalį. Todėl, teikiamas derinti BK projektas, siekiant dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų be tikslo tokias medžiagas platinti, turėtų būti sistemiškai vertinamas kartu su BK 199 straipsnio 4 dalimi. Atsižvelgiant į tai, prašome atsižvelgti į Lietuvos advokatūros teikiam ą pastebėjimą, svarstant BK projektą Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje. Pritarti Analogišką pastabą pateikė ir Teisės departamentas (2 pastaba), taip pat tokią pastabą pateikė ir kitos institucijos, analogiškas pastabas teikė institucijos svarstant ankstesnį BK XIVP-96 projektą.
Pritartina, kad „neteisėtas nedidelio kiekio kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų gabenimas per valstybės sieną ir neteisėtas šių medžiagų gabenimas valstybės viduje neturint tikslo tokių medžiagų platinti pagal pavojingumo pobūdį pernelyg nesiskiria, todėl ir gresiančios sankcijos neturėtų būti tokios skirtingos. Atsižvelgiant į visų subjektų analogiškas pastabas, teikiama patobulinta 199 straipsnio 4 dalies redakcija: „1 straipsnis. 199 straipsnio pakeitimas Pakeisti 199 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas (išskyrus šio kodekso 259 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus) arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.“
* „Spauda teigia kad pateiktas projektas Teisės ir teisėtvarkos komiteto dėl kanapių dekriminalizavimo. Kodėl projekte nėra nei žodeliu kalbama apie sergančius žmones? Kodėl nėra nei žodžio apie medicininės kanapės vartojimą visiems ligoniams kas to pageidauja legalizavimą. Tik nesakykite kad medicininė kanapė yra prieinama ligoniams, jaučiantiems skausmą Lietuvoje. Niekas nekalba apie ligonius, skausmą kenčiančius žmonės kurie sveikatas baigia prarasti nuo nuskausminamų medikamentų, opioidų priklausomybės. Ir tai legalu.
Ir tai legalu. Dabar tiek įrodymų, mokslinių konferencijų, seminarų kaip vaistai su kanabinoidais padeda žmonėms kenčiantiems nuo tiek daug ligų.. kaip parkinsonas, autoimuninės ligos, epilepsija, vėžys ir t.t.. Ir niekam tai neįdomu kaip padėti kad kiekvienas kenčiantis suaugęs žmogus galėtų palengvinti savo kančias. Jūsų projekte tai turėjo stovėti pirmoje vietoje. Pagarbiai“. Atsižvelgti Pastaba klausymų metu įvertinta ir pasiūlyta, kad šį L.V. pasiūlymą įvertintų Sveikatos apsaugos ministerija, esant poreikiui, teiktų pataisas sveikatos apsaugos įstatymams. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai,
Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1767 (toliau – Projektas Nr. XIVP-1767) teikiame šias pastabas: Projektu Nr. XIVP-1767 siūloma BK 259 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti nuostatą, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259 straipsnio 2 dalį netaikoma, jei disponuota nedideliu kiekiu kanapių (jų dalių), kanapių aliejumi, kanapių derva, kanapių ekstraktu ar tinktūra. Šiuo aspektu reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad BK 199 straipsnyje, nustatančiame baudžiamąją atsakomybę už kontrabandą, tame tarpe ir už narkotinių ar psichotropinių medžiagų (4 dalis), nėra numatyta išimčių (jos nėra siūlomos ir teikiamos Projektu Nr. XIVP-1767) dėl baudžiamosios atsakomybės netaikymo už tam tikrų narkotinių ar psichotropinių medžiagų rūšių (pavyzdžiui, nedideliam kiekiui kanapių ar pan.) atitinkamo (pavyzdžiui, nedidelio) kiekio kontrabandą. Pritarti Analogišką pastabą pateikė Teisės departamentas ir kt. institucijos.
Atsižvelgiant į visų subjektų analogiškas pastabas, teikiama patobulinta 199 straipsnio 4 dalies redakcija: „1 straipsnis. 199 straipsnio pakeitimas Pakeisti 199 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas (išskyrus šio kodekso 259 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus) arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.“
Aukščiausiasis teismas 2022-09-232 Kartu, atsižvelgiant į tai, kad pagal savo pavojingumą yra ir kitų už kanapes mažiau pavojingų narkotinių medžiagų, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Projektų aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl siūloma atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir traukti administracinėn atsakomybėn tik už disponavimą be tikslo kanapėmis (jų dalimis), kanapių aliejumi, kanapių derva, kanapių ekstraktu ar tinktūromis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad prekyba kanapių aliejumi, kuriame išlieka 0,05–0,2% koncentracijos THC likučiai, oficialiai yra leidžiama, svarstytina, ar neturėtų būti apibrėžta, kokios tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracijos kanapių aliejaus gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas be tikslo platinti neužtraukia baudžiamosios atsakomybės ir užtraukia administracinę atsakomybę. Pažymime, kad šios pastabos 2022 m. rugsėjo 22 d. buvo apsvarstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje. Nepritarti Pernumeravus-2 straipsnis. Seimas nepritarė anksčiau pateiktam ir apsvarstytam įstatymų paketui Nr.
XIVP-95, 96 dėl visų rūšių nedidelių kiekių narkotikų dekriminalizavimo, todėl Komitetas teikia dėl kanapių (t. y. vienos narkotikų rūšies) dekriminalizavimo, apie kurią daugiausiai pritariamai diskutavo Seimo nariai. ES valstybėse narėse nevienodai reglamentuotas nedidelių kiekių narkotinių ir psichotropinių medžiagų dekriminalizavimas, kai kuriose, pvz. Prancūzijoje, visada baudžiama už heroino, kokaino ir kt. vartojimą, tai yra atsakomybė diferencijuojama pagal narkotikų rūšį. Vokietijos parlamentas diskutuoja netgi dėl kanapių nedidelių kiekių legalizavimo (ne tik dekriminalizavimo), kaip populiariausio narkotiko (vartoja apie 4 mln. asmenų). Taigi, ES valstybėse narėse taip pat yra skirtingas šio klausimo reglamentavimas. 3. Lietuvos
2Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projektu Nr. XIVP-1766 siūlomoje ANK 71¹straipsnio 4 dalyje
suformuluota platesnė (lyginant su BK 259 straipsnio 3 dalimi, įtvirtinančioje baudžiamosios atsakomybės už BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą netaikymą tik tais atvejais, kai asmuo atliko gaminimo, įgijimo ar laikymo veiksmus) atleidimo nuo administracinės atsakomybės galimybė, nes administracinė atsakomybė pagal ANK 71¹ straipsnį asmeniui nebūtų taikoma ir tais atvejais, kai jis atliko perdirbimo, gabenimo ar parsisiuntimo veiksmus. Pritarti Pernumeravus-2 straipsnis. Teisės departamentas, Generalinė prokuratūra pateikė analogišką pastabą, nes šiuo metu BK 259 str. 3 dalyje numatytas atleidimas tik už dalį šio straipsnio 2 dalyje numatytų veikų, taip pat 3 dalis nedera su naujuoju ANK pakeitimu. Atsižvelgiant į šią ir į visų subjektų pateiktą pastabą, ANK 71¹ straipsnio ir BK 259 straipsnio nuostatos suderintinos. Teikiama patobulinta BK 259 straipsnio 3 dalies redakcija:
taip: „3.
Asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, perdirbtas, įgytas, laikytas, gabentas ar parsiųstas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, gabenimą, siuntimą ir laikymą.“
apeliacinis teismas 2022-08-312
Lietuvos apeliaciniame teisme (toliau – ir Teismas) buvo gautas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštas, kuriuo prašoma pateikti pastabų ir pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 71¹straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1766 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1767. Minėtais pakeitimais siūloma įtvirtinti, kad už neteisėtą kanapių, jų dalių, aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų disponavimą nedideliais kiekiais asmeniniais tikslais būtų taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė. Lietuvos apeliaciniam teismui kyla klausimas, ar pagrįstai būtent tik kanapės, jų dalys, aliejus, derva, ekstraktai ar tinktūros yra išskiriami iš kitų narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos klasifikuojamos pagal jų žalingą poveikį žmogaus sveikatai, kai jomis piktnaudžiaujama, ir pagal tai, ar jos gali būti vartojamos sveikatos priežiūros tikslams, ar naudojamos su farmacijos produktais nesusijusios pramonės tikslams. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sudaromi keturi narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai.
Kalbant apibendrintai, asmuo iš viso neturi teisėtos galimybės disponuoti į I sąrašą įrašytomis medžiagomis, nebent jos yra vaistinio preparato, įregistruoto specialia tvarka, sudėtyje. Į likusius sąrašus įtrauktomis medžiagomis tam tikrais atvejais galima disponuoti teisėtai (pavyzdžiui, įsigyti pagal galiojantį receptą sveikatos priežiūros tikslams). Teismo vertinimu, svarstant atsakomybės už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis reglamentavimo pokyčių klausimą, būtina sistemiškai įvertinti ir minėtus sąrašus ir juose pateiktą narkotinių ir psichotropinių medžiagų klasifikavimą. Aptariamu atveju įstatymų projektais siūloma sušvelninti atsakomybę tik už neteisėtą disponavimą medžiagomis (kanapės, jų dalys, aliejus, derva, ekstraktai ar tinktūros), kurios įtrauktos į I sąrašą. Aiškinamajame rašte iš esmės nėra pagrindžiama, kodėl už neteisėtą disponavimą būtent tokiomis medžiagomis turi būti numatyta švelnesnė atsakomybė nei, pavyzdžiui, už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu medžiagų, kurios įtrauktos į II ir III sąrašus ir kuriomis, priešingai nei I sąraše esančiomis medžiagomis, tam tikrais atvejais galima disponuoti ir teisėtai. Todėl, nesant detalesnės analizės, siūlomas atsakomybės diferencijavimas pagal medžiagų rūšį kelia abejonių. Pernumeravus-2 straipsnis. Dėl visų rūšių nedidelių kiekių narkotikų dekriminalizavimo jau buvo pateiktas Seimui BK projektas XIVP-96, tačiau priėmimo stadijoje jis nebuvo priimtas, o pavesta Komitetui parengti naują projektą. Komitetas, įsiklausęs Seimo narių diskusijų dėl įstatymų paketo XIVP-95-96 Seime, kur dažnu atveju buvo kalbama apie nedidelį kiekį kanapių (galbūt populiariausios ar mažiau žalingos narkotikų vartotojų tarpe) narkotikų rūšies – dekriminalizavimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Komitete svarstant ankstesnius projektus (NR.
XIVP-95, XIVP-96), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad „<...>pavienis narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio kriterijus yra nepakankamas administracinei ir baudžiamajai atsakomybei atskirti.<...>. Atsižvelgiant į tai, kad skirtingų rūšių narkotinės ir psichotropinės medžiagos kelia nevienodą poveikį (pavojų) žmogaus sveikatai, svarstytina, ar administracinės ir baudžiamosios atsakomybių atskyrimui yra pakankamas tik kiekio kriterijus (pavyzdžiui, skiriasi situacijos, kai disponuojama nedideliu kiekiu kanapių ar nedideliu kiekiu heroino, amfetamino ir pan.).<...> Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, spręstina, ar veikos pavojingumas neturėtų būti siejamas ir su, pavyzdžiui, disponuotos medžiagos rūšimi.“ Kaip paminėta aukščiau, LRSK Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus 2020-12-16 pateiktoje apžvalgoje informuojama, kad įvairiose ES valstybėse narėse nedidelių kiekių narkotikų dekriminalizavimo klausimai sprendžiami labai skirtingai, taip pat yra numatytos skirtingos bausmės, nedidelio kiekio narkotikų apibrėžimai (sąvokos). Pvz. Prancūzija dekriminalizavo nedidelį kiekį narkotikų diferencijuotai, pagal narkotinių medžiagų rūšį – visada taikomas baudžiamasis persekiojimas kai kurių medžiagų (pvz., heroino, kokaino) vartojimo atvejais. Pažymėtina, kad Latvijoje ir jos parlamente diskutuojama dėl galimybės visiškai dekriminalizuoti nedidelio kiekio silpnųjų narkotikų laikymą ir vartojimą. Lenkijoje atskirai numatyta atsakomybė už naujų psichoaktyviųjų medžiagų laikymą. 5. Generalinė prokuratūra 2022-09-232 DĖL Įstatymų Projektų NR. XIVP-1766 ir XIVP-1767 Teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 71¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1766 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-1767 (toliau – Projektai). 1. Iš Projektų aiškinamojo rašto matyti, kad tam tikros narkotinės ir psichotropinės medžiagos išskiriamos iš kitų, t. y. siekiama dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų, neturint tikslo jų platinti, tačiau detali argumentacija dėl pasirinktos rūšies (būtent kanapių) išskyrimo pagrįstumo nepateikiama. Taip pat kaip vienas iš Projektų rengimo argumentų nurodytas Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-1765 „Dėl Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programos patvirtinimo“ (toliau – Programa), nuostatų įgyvendinimas, nors siūlomais pakeitimais siekiama įgyvendinti tik atskirus Programos elementus – dekriminalizuoti mažiau pavojingas veikas ir atsakomybę už jas numatyti Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK). Atsižvelgiant į tai teigtina, kad pasigendama nuoseklaus baudžiamosios politikos peržiūrėjimo, sistemingumo ir pagrįstumo, siekiant subalansuotos narkotikų kontrolės politikos. Nepritarti Pernumeravus-2 straipsnis. Žr. argumentus aukščiau –– prie Lietuvos apeliacinio teismo ir Teisės departamento pastabų dėl narkotikų rūšies dekriminalizavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas visų rūšių nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimui nepritarė, svarstydamas ankstesnį įstatymų paketą Nr. XIVP-95, 96. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ES šalyse narėse taip pat skirtingai reglamentuojamas ar siekiama reglamentuoti nedidelį narkotikų kiekį. 6. Generalinė prokuratūra 2022-09-23 N 2.
Projektų aiškinamojo rašto 4 dalyje teigiama, kad priėmus Projektus, kuriais siūloma numatyti, jog už neteisėtą kanapių, jų dalių, aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų disponavimą nedideliais kiekiais be tikslo platinti būtų taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė, bus sumažintos ir baudžiamosios justicijos sistemos patiriamos finansinės ir laiko sąnaudos šios nusikalstamos veikos tyrimui, o narkotikų kontrolės politika bus labiau orientuota į visuomenės sveikatą, grindžiant tuo, kad už tokias veikas iki 2017 m. buvo nustatyta administracinė atsakomybė ir ji buvo sėkmingai taikoma. Su tokiais teiginiais nesutiktina, nes nurodytu laikotarpiu buvo taikoma ne tik administracinė atsakomybė, kurios nebeliko nuo 2017 m. įsigaliojusiame ANK, bet ir baudžiamoji. Taigi administracinės atsakomybės už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įsigijimą ir laikymą savo reikmėms taikymo iki 2017 m. naudingumas diskutuotinas. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvoje niekada nebuvo atskiros kanapių kontrolės politikos. Manytina, kad būtų tikslingiau ir efektyviau pirmiausia pagal Programą įgyvendinti prevencines, reabilitacijos ir gydymo užtikrinimo priemones ir tik tada imtis atsakomybės reguliavimo klausimų. Be to, ne mažiau svarbu Baudžiamajame kodekse (toliau – BK) įtvirtinti nuostatas, pagal kurias asmenis, vartojančius narkotines, psichotropines medžiagas, būtų galima įpareigoti gydytis nuo šios priklausomybės. Atkreiptinas dėmesys ir į tokių medžiagų vartojimo paskyrus gydytojui tinkamo reglamentavimo reikalingumą ir atitinkamai atleidimo nuo atsakomybės pagal ANK už šios normos pažeidimą. Atsižvelgti Reikėtų sistemiškai peržiūrėti ir BK Bendrąją dalį – poveikio priemones, atleidimus nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau pastaboje konkrečių pasiūlymų nepateikta. BK svarstytina dėl sutikimo gydytis nuo priklausomybės, už tai sumažinant ar atidedant bausmės vykdymą.
Tai nebūtų naujiena lyginant kitų ES valstybių narių baudžiamuosius įstatymus, pvz., Austrijoje nustatyta: „Priklausomybę sukeliančių medžiagų įstatymas numato keletą procedūrinių galimybių, leidžiančių minėtas veikas padariusiems asmenims (ypač, kai veikos padarytos tik dėl asmeninio vartojimo ir nesiekiant pasipelnyti) išvengti realaus bausmių taikymo. Pagal šio įstatymo 35 straipsnį prokuroras (o pagal 37 straipsnį – teismas) gali sustabdyti baudžiamąjį procesą laikotarpiui iki 2 metų, o pagal 39 straipsnį teismas iki 2 metų gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Šios priemonės taikomos esant tam tikroms sąlygoms (pvz., jei veiką padaręs asmuo sutinka gydytis). Jeigu veiką padaręs asmuo baudžiamojo proceso sustabdymo ar bausmės vykdymo atidėjimo metu tinkamai vykdo nustatytas sąlygas, atsiranda prielaidos galutiniam proceso nutraukimui ar bausmės nebevykdymui. Portugalijoje tam tikromis sąlygomis (pvz., kai veiką pirmą kartą padaręs narkotinę priklausomybę turintis asmuo įsipareigoja gydytis) administracinio nusižengimo nagrinėjimo procedūra sustabdoma laikotarpiui iki 3 metų ir toliau nebevykdoma, jei įsipareigojimų paisoma. Taip pat komisija gali sustabdyti nuobaudos skyrimą, jei priklausomybę turintis asmuo sutinka gydytis. Kai kuriais atvejais gali būti nutrauktas ir nuobaudos vykdymo procesas. Prancūzijoje baudžiamasis persekiojimas už narkotikų vartojimą gali būti pakeistas gydomojo pobūdžio priemonių skyrimu. Suomijoje kaltinimai gali būti panaikinti ar bausmė netaikoma, jeigu veiką padaręs asmuo siekia gydytis Socialinių reikalų ir sveikatos ministro nustatyta tvarka. Švedijoje, jei pagal bylos aplinkybes pripažįstama, kad ir baudos taikymas būtų neadekvati priemonė, veiką padariusiam asmeniui gali būti skiriama probacija, derinama (probuojamojo sutikimu) su darbu visuomenės labui ar gydymu. 7. Generalinė prokuratūra 2022-09-232 3.
Galiojančios redakcijos BK 259 straipsnio 3 dalyje numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės taikomas tik tiems asmenims, kurie narkotines ar psichotropines medžiagas pasigamino, įgijo arba laikė savo reikmėms, tačiau netaikomas, jeigu asmuo atitinkamas medžiagas perdirbo, gabeno arba siuntė neturėdamas tikslo platinti, kaip siūloma nustatyti BK 259 straipsnio pakeitimo projekto 4 dalyje. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas taisytinas. Pritarti Pernumeravus-2 straipsnis. Teisės departamentas, Generalinė prokuratūra pateikė analogišką pastabą, nes šiuo metu BK 259 str. 3 dalyje numatytas atleidimas tik už dalį šio straipsnio 2 dalyje numatytų veikų, taip pat 3 dalis nedera su naujuoju ANK pakeitimu. Atsižvelgiant į šią ir į visų subjektų pateiktą pastabą, ANK 71¹ straipsnio ir BK 259 straipsnio nuostatos suderintinos. Teikiama patobulinta BK 259 straipsnio 3 dalies redakcija:
taip: „3. Asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, perdirbtas, įgytas, laikytas, gabentas ar parsiųstas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, gabenimą, siuntimą ir laikymą.“
prokuratūra
su galiojančioms BK nuostatomis, kuriose numatyta baudžiamoji atsakomybė už veikas, susijusias su visų draudžiamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu.
Manytina, kad, siekiant dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų be tikslo tokias medžiagas platinti, būtina šias normas vertinti kartu sistemiškai, vengiant baudžiamąją politiką išbalansuojančio pavienių straipsnių keitimo. Nepritarti Pernumeravus-2 straipsnis. Visų rūšių nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimas jau buvo svarstytas Seime ir tam nepritarta. Seimas nepritarė anksčiau pateiktam ir apsvarstytam įstatymų paketui Nr. XIVP-95, 96 dėl visų rūšių nedidelių kiekių narkotikų dekriminalizavimo, todėl Komitetas teikia dėl kanapių (t. y. vienos narkotikų rūšies) dekriminalizavimo, apie kurią daugiausiai pritariamai diskutavo Seimo nariai. ES valstybėse narėse nevienodai reglamentuotas nedidelių kiekių narkotinių ir psichotropinių medžiagų dekriminalizavimas, kai kuriose, pvz. Prancūzijoje, visada baudžiama už heroino, kokaino ir kt. vartojimą, tai yra atsakomybė diferencijuojama pagal narkotikų rūšį. Vokietijos parlamentas diskutuoja netgi dėl kanapių nedidelių kiekių legalizavimo (ne tik dekriminalizavimo), kaip populiariausio narkotiko (kurį vartoja apie 4 mln. asmenų). Taigi, ES valstybėse narėse taip pat yra skirtingas šio klausimo reglamentavimas. 9. Generalinė prokuratūra
psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą (81 ir 16 straipsniai) narkotinių ir psichotropinių medžiagų siuntimas yra draudžiamas (su numatytomis išimtimis). Siekiant visapusiško ir efektyvaus Programos įgyvendinimo, tikslinga sistemiškai peržiūrėti ir apsvarstyti keičiamą teisinį reglamentavimą ir spręsti dėl Projektų tobulinimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Projektai parengti kiek skubotai, jiems trūksta aiškumo, sisteminio teisės normų vertinimo ir pagrįstos analizės, todėl tikslinga spręsti dėl tolesnio Projektų tobulinimo, galbūt šiam tikslui sudarant darbo grupę. Atsižvelgti Nuostatos su kitais teisės aktais suderintos, pvz. ir su BK 199 str., kurio pakeitimas pateiktas projekte, su ANK. Dėl paminėtų teisės aktų - klausymų metu Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai informuoti. Prie visų bendrų pasirengimų, kaip gydymo įstaigų pasirengimo suteikti priklausomiems asmenims pagalbą, buvo kalbama ir apie teisės aktų peržiūrą, esant poreikiui-projektų parengimą tiek įstatymų, tiek poįstatyminių teisės aktų. 10. Policijos departamentas 2022-08-24 N 1
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 71¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-1766 (toliau – LR ANK projektas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1767, teikia šiuos pasiūlymus:
pateiktas teisinio reguliavimo pakeitimo projektas yra neišbaigtas ir turi būti tobulinamas, sistemiškai vertinant veikas tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK), tiek LR ANK reguliavimo srityje (pavyzdžiui, neperžiūrėtas LR BK 199 straipsnio („Kontrabanda“) reguliavimas, susijęs su atsakomybės diferencijavimu, atsižvelgiant į įvežamos medžiagos kiekį). Pritarti Analogišką pastabą pateikė ir Teisės departamentas (2 pastaba), Advokatūra, taip pat tokią pastabą teikė institucijos svarstant ankstesnį BK XIVP-96 projektą.
Pritartina, kad „neteisėtas nedidelio kiekio kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų gabenimas per valstybės sieną ir neteisėtas šių medžiagų gabenimas valstybės viduje neturint tikslo tokių medžiagų platinti pagal pavojingumo pobūdį pernelyg nesiskiria, todėl ir gresiančios sankcijos neturėtų būti tokios skirtingos, todėl reikėtų peržiūrėti 199 str. 4 dalį“. Atsižvelgiant į visų subjektų analogiškas pastabas, teikiama patobulinta 199 straipsnio 4 dalies redakcija: „1 straipsnis. 199 straipsnio pakeitimas Pakeisti 199 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas (išskyrus šio kodekso 259 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus) arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.“
2022-08-24 4,
Nors iniciatyva keisti teisinį reguliavimą, susijusį su disponavimu nedideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, yra realus žingsnis valstybės politiką orientuoti į socialinių problemų sprendimą, efektyviau naudoti teisėsaugos institucijų išteklius, užtikrinti proceso operatyvumo principą, tačiau tam būtinas sisteminis požiūris ir numatytas kompleksinių priemonių, kurių turi būti imamasi siekiant maksimaliai išvengti neigiamų tokio sprendimo pasekmių, įžvelgiamų jau dabar, rinkinys.
Be jau minėtų aspektų, būtina iš naujo įvertinti teisinį reguliavimą ir modernizuoti valstybės kovos su narkotikų platinimu baudžiamosiomis priemonėmis modelį, peržiūrėti narkotinių medžiagų kiekius, atsisakyti jų veikliosios medžiagos kiekybinio tyrimo ir tokiu būdu efektyvinti ikiteisminio tyrimo institucijų veiklą, trumpinti ikiteisminių tyrimų terminus, užtikrinti proceso operatyvumo principus, trumpėjant kriminalistinių tyrimų eilėms ir terminams. Pritarti iš dalies Pernumeravus-4 straipsnis. Pritarta dėl vėlesnės įsigaliojimo datos. Atkreiptas dėmesys į siūlymą dėl vėlesnės įstatymų paketo įsigaliojimo datos, t. y. 2024 m. sausio 1 d. (dėl pasirengimo įgyvendinti ANK nuostatas ir greitųjų testų). Diskutuotina dėl paties valstybės kovos su narkotikų platinimu baudžiamosiomis priemonėmis modelio ateityje, jo modernizavimo, tačiau šiam projektui šioje pastaboje konkrečių pasiūlymų nepateikta. 12. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2022-09-14 * Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) išnagrinėjo Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 71-1 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1766 ir Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1767. Parengtiems teisės aktų projektams Departamentas esminių pastabų neturi. Atsižvelgti
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Gražulis 2022-07-122 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta dekriminalizuoti mažus narkotinių medžiagų, pagamintų iš kanapių, kiekius, tačiau kitų šalių, pvz. Olandijos patirtis aiškiai rodo, kad toks veiksmas kaip tik paskatina jaunimą didinti narkotinių medžiagų vartojimą, kuris turi tendenciją peraugti į sunkiųjų narkotikų vartojimą. Todėl siūlau tokį kompromisinį variantą – jei yra bendradarbiaujama su teisėsauga, atskleidžiant pagalbininkų ir pardavėjų tapatybes, tai baudžiamoji atsakomybė už tokį pirmą kartą nebūtų taikoma. Tačiau už antrą tokį kartą jau būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Pasiūlymas:
Pakeisti 259 straipsnį jį papildant 4 dalimi: „259 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti „4. Pagal šio straipsnio 2 dalį neatsako asmenys, kurie neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų neturėdami tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, tačiau tik tuo atveju, jei bendradarbiauja su policija, atskleisdamas narkotinių ar psichotropinių medžiagų platintojų tapatybes, ir kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos jam, Jei tokia veika buvo atlikta pakartotiniai, tokiu atveju padarė baudžiamąjį nusižengimą ir yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu taip, kaip yra numatyta šio straipsnio 2 dalyje.“ Nepritarti Pernumeravus-2 straipsnis. Pakartotinumas, kaip siūlo Seimo narys, BK Specialiojoje dalyje nėra numatytas, taigi, neatitinka BK sistemos. Ir šiuo metu BK 259 str. 3 numatytas bendradarbiavimas su teisėsaugos ir medicinos įstaigomis ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės: „3.
Asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą. Siūlymas atskleisti tapatybes asmenų, iš kurių įsigijo narkotikų, ne visada galėtų nuoširdžiai įvykdyti, nes gali pirkti iš atsitiktinių žmonių, atsisiųsti narkotikų ir pan., ir pan., todėl sąlyga
„tik tuomet“, nelabai įgyvendinama ir tinkama. Reikėtų didesnės diskusijos ir
BK Bendrosios dalies pakeitimo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, panašiai kaip numatyta BK VI skyriuje, bet tai jau būtų BK Bendrosios dalies peržiūra iš esmės, kokia apimtimi tai būtų daroma, nebuvo diskutuota. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-08-312
Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. SV-S-599 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 ir 5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1767. Pritarti Pernumeravus-2 straipsnis. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIVP-1767(2) ir Komiteto išvadoms. 8.
8Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1,
susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Irena Haase. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-1767(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė
2023-03-08
pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Tomas Vytautas Raskevičius, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai: Generalinės prokuratūros atstovai: generalinės prokurorės pavaduotojai Gintas Ivanauskas ir Saulius Verseckas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjas Matas Tamošaitis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vedėja Jurgita Meškienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas 2022-06-021 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, jog pagal BK 259 straipsnio 2 dalį neatsako asmenys, kurie neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų neturėdami tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
Ši nuostata reiškia, jog asmenys, padarę minėtą veiką, atsakomybėn turėtų būti traukiami ne pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, o pagal kartu teikiamame Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 71¹ straipsniu įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1766) numatomą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71¹ straipsnį. Pastebėtina, jog net ir be jokio papildomo teisinio reguliavimo BK 259 straipsnio 2 dalis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą nedideliais narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiais savo reikmėms, būtų traktuojama kaip bendroji norma, o ANK 71¹ straipsnis, nustatantis administracinę atsakomybę už neteisėtą disponavimą nedideliais kiekiais kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų savo reikmėms, - kaip specialioji norma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, tarpusavyje konkuruojant bendrajai ir specialiajai normai, taikoma būtent specialioji norma[[¹]]. Taigi įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo BK 259 straipsnio 4 dalis yra perteklinė, kadangi BK 259 straipsnio 2 dalies ir ANK 71¹ straipsnio tarpusavio konkurencija galėtų būti sprendžiama vadovaujantis minėta bendrosios ir specialiosios normų konkurencijos įveikimo taisykle. Pritarti iš dalies Pastaba įvertinta, tačiau klausymų metu apsispręsta palikti autorių siūlymą ir palikti BK 259 straipsnio naujoje 4 dalyje siūlomą formuluotę, todėl teisinis reguliavimas nustatomas ir BK tiek dėl normos aiškumo, tiek dėl jos praktinio taikymo aiškumo ir vienodumo, o ne tik ANK, kaip pasiūlė TD. 2.
kanceliarijos Teisės departamentas
2. Manytina, jog siūlomi BK 259 straipsnio pakeitimai nedera su BK 199 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė už absoliučiai visų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, įskaitant kanapes (jų dalis), kanapių aliejų, kanapių dervą, kanapių ekstraktus bei tinktūras, kontrabandą. Asmuo pagal BK 199 straipsnio 4 dalį atsako nepriklausomai nuo to, kokį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabeno per valstybės sieną, ir nepriklausomai nuo to, ar jis turi, ar neturi tikslą atitinkamas medžiagas platinti. Taigi net ir tuo atveju, kai asmuo per valstybės sieną neteisėtai gabentų nedidelį kiekį kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų neturėdamas tikslo jų platinti, jo veika vis tiek turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 199 straipsnio 4 dalį. Už pastarojo nusikaltimo padarymą gresia laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Mūsų nuomone, neteisėtas nedidelio kiekio kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų gabenimas per valstybės sieną ir neteisėtas šių medžiagų gabenimas valstybės viduje neturint tikslo tokių medžiagų platinti pagal pavojingumo pobūdį pernelyg nesiskiria, todėl ir gresiančios sankcijos neturėtų būti tokios skirtingos[[²]]. Darytina išvada, kad, siekiant dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų be tikslo tokias medžiagas platinti, kartu būtų tikslinga sistemiškai peržiūrėti ir BK 199 straipsnio 4 dalį. Pritarti iš dalies Pritarti Teisės departamento ir kitų subjektų argumentams dėl BK 199 straipsnio 4 dalies būtino pakeitimo, nes jame nustatytas reguliavimas neadekvatus ir neproporcingas. Dauguma pastabų teikėjų (tiek svarstomam projektui XIVP-1767, tiek ir ankščiau svarstytam BK įstatymo projektui Nr.
XIVP-96) atkreipė dėmesį, kad būtina pakeisti ir BK 199 straipsnio 4 dalį, nes dekriminalizavus nedidelį kiekį kanapių savo reikmėms, be tikslo jas platinti, dabar galiojanti 199 str. 4 dalis nederės su nauju reguliavimu, taps nelogiška ir neadekvati, neproporcinga, nes už kontrabandą (taip pat ir nedidelio kiekio kanapių savo reikmėms) numatyta bausmė laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų, o šalies viduje už tą pačią veiką – bus administracinė atsakomybė. Tačiau ši problema bus sprendžiama kitu įstatymo projektu XIIIP-4856(3), pakeičiant tiek BK 199 straipsnį, tiek ir numatomame naujame BK 260¹ straipsnyje dėl narkotinių medžiagų kontrabandos, todėl šiuo projektu BK 199 str. 4 dalis nekeičiama. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
remiamasi Jungtinių Tautų Organizacijos pareiškimais, kuriuose Jungtinių Tautų Organizacija ragina valstybes dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą nedideliais kiekiais narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti. Šiuo aspektu įstatymo projekto aiškinamasis raštas nevisiškai atitinka įstatymo projekto turinį, kadangi įstatymo projektu siūloma dekriminalizuoti tik tokį neteisėtą disponavimą nedideliais kiekiais narkotinių bei psichotropinių medžiagų be tikslo platinti, kai neteisėto disponavimo dalykas yra kanapės (jų dalys), kanapių aliejus, kanapių derva, kanapių ekstraktai ir tinktūros. Svarstytina, ar tam tikrų narkotinių bei psichotropinių medžiagų išskyrimas yra pagrįstas.
Kartu pažymėtina, jog toks teisinio reguliavimo modelis, pagal kurį narkotinių bei psichotropinių medžiagų rūšis būtų laikoma atsakomybės diferencijavimo kriterijumi išimtinai tik BK 259 straipsnio 2 dalyje, kelia abejonių ir dėl to, kad jeigu asmuo savo reikmėms neteisėtai disponuotų didesniais nei nedidelis kiekis šių medžiagų arba jeigu jomis būtų neteisėtai disponuojama turint tikslą jas platinti, tuomet narkotinių ar psichotropinių medžiagų rūšis veikos kvalifikavimo procese (past. – būtent veikos kvalifikavimo, o ne bausmės skyrimo procese) nebeturėtų jokios reikšmės. Tai rodytų įstatymo leidėjo nenuoseklumą
Seimas nepritarė visų rūšių nedidelių kiekių narkotikų dekriminalizavimui, kai Seime buvo svarstomas BK ir ANK projektų paketas Nr. XIVP-95, 96, t. y. priėmimo stadijoje jis nebuvo priimtas, o pavesta Komitetui parengti naujus projektus. Komitetas, išklausęs Seimo narių diskusijas dėl įstatymų projektų paketo Nr. XIVP-95-96, kai dažnu atveju buvo kalbama apie kanapes (galbūt populiariausio ar mažiau žalingo narkotiko vartotojų tarpe), pasirinko vienos narkotikų rūšies –kanapių – nedidelio kiekio savo reikmėms dekriminalizavimą, parengė ir pateikė ANK ir BK projektų paketą Nr. XIVP-1766–1767.
XIVP-1766–1767. Taip pat Komitetas atkreipia dėmesį, kad LRSK Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus 2020-12-16 parengtoje apžvalgoje informuojama, kad įvairiose ES valstybėse narėse nedidelių kiekių narkotikų dekriminalizavimo klausimai sprendžiami labai skirtingai. ES valstybėse narėse yra numatytos skirtingos bausmės, narkotikų nedidelio kiekio apibrėžimai (sąvokos), atsakomybė pagal narkotinių medžiagų rūšį ir kt. kriterijus. Pvz. Prancūzija nedidelį kiekį narkotikų dekriminalizavo diferencijuotai, pagal narkotinių medžiagų rūšį, ir Prancūzijoje visada taikomas baudžiamasis persekiojimas kai kurių medžiagų (pvz., heroino, kokaino) vartojimo atvejais. Pažymėtina, kad Latvijoje ir jos parlamente diskutuojama dėl galimybės visiškai dekriminalizuoti nedidelio kiekio silpnųjų narkotikų laikymą ir vartojimą. Lenkijoje atskirai numatyta atsakomybė už naujų psichoaktyviųjų medžiagų laikymą. Todėl Lietuvoje siūlomas nedidelio narkotikų kiekio dekriminalizavimas pagal narkotikų rūšį nėra išskirtinis atvejis ES valstybėse narėse. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
redakcijos BK 259 straipsnio 3 dalyje numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės taikomas tik tų asmenų atžvilgiu, kurie narkotines ar psichotropines medžiagas pasigamino, įgijo arba laikė savo reikmėms, tačiau netaikomas, jeigu asmuo atitinkamas medžiagas perdirbo, gabeno arba siuntė be tikslo jas platinti. Toks teisinis reguliavimas diskutuotinas. 4.1. Atkreiptinas dėmesys į kartu teikiamame Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 71¹ straipsniu įstatymo projekte (reg. Nr.
Nr. XIVP-1766) numatomą teisinį reguliavimą, pagal kurį atleidimas nuo administracinės atsakomybės būtų taikomas nepriklausomai nuo to, kurią iš prieš tai išvardintų šešių alternatyvių disponavimo veikų padarė asmuo, savo reikmėms disponuojantis nedideliu kiekiu kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų. Nurodyto įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 71¹ straipsnio 4 dalyje numatoma, jog „Asmuo, kuris savanoriškai kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, perdirbtas, įgytas, laikytas, gabentas ar parsiųstas kanapes (jų dalis), kanapių aliejų, kanapių dervas, kanapių ekstraktus ar tinktūras, atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės už šiame straipsnyje numatytus veiksmus“. Žvelgiant iš sistemiškumo ir lygiateisiškumo principų perspektyvos sunku paaiškinti, kodėl pagal BK 259 straipsnio nuostatas asmeniui, savo reikmėms neteisėtai disponuojančiam narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, atleidimo nuo atsakomybės taikymas ribojamas atsižvelgiant į tai, kurią konkrečią disponavimo veiką asmuo padarė, o asmeniui, savo reikmėms neteisėtai disponuojančiam nedideliu kiekiu kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų, atleidimas nuo atsakomybės būtų taikomas nepriklausomai nuo to, kurią iš šešių alternatyvių ANK 71¹ straipsnyje numatytų disponavimo veikų jis realizavo (t. y. gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntėsi). 4.2.
nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų diferencijavimas BK 259 straipsnio 3 dalyje išvardintų šešių alternatyvių disponavimo veikų (gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo) atžvilgiu negali būti pagrįstas skirtingu šių veikų pavojingumu, kadangi už bet kurios iš jų padarymą gresiančių bausmių įstatyminės ribos yra identiškos, t. y. asmuo, padaręs bet kurią iš šių veikų, pagal BK 259 straipsnio 1 arba 2 dalį baudžiamas identiškomis bausmėmis. Jeigu narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdirbimas, gabenimas arba siuntimas būtų išties pavojingesnis negu šių medžiagų gaminimas, įgijimas ar laikymas, tuomet už šių veikų padarymą BK 259 straipsnio skirtingose dalyse turėtų būti nustatytos skirtingos bausmių rūšys ir (ar) skirtingi maksimalūs laisvės atėmimo bausmės dydžiai. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą, taip pat suderinus su ANK pakeitimais, teikiama patobulinta BK 259 straipsnio 3 dalies redakcija:
taip: „3. Asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, perdirbtas, įgytas, laikytas, gabentas ar parsiųstas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, gabenimą, siuntimą ir laikymą.“
kanceliarijos Teisės departamentas
į teisėkūros procedūrų trukmę, svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsnyje numatoma įstatymo įsigaliojimo data yra reali. Pritarti Atsižvelgiant į teisėkūros procedūras, klausymų dalyvių pasisakymus apie institucijų galimybę pasirengti įstatymo įgyvendinimui, siūloma reali įstatymų paketo XIVP-1766-1767 įsigaliojimo data: „3 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 2024 m. liepos sausio 1 d.“ 6.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė, 2022-11-072 Derinant Baudžiamojo kodekso 269 straipsnio nuostatas su Administracinių nusižengimų kodekso 71¹ straipsnio nuostatomis, kad rekomendacijas tvirtina sveikatos apsaugos ministras, o ne Sveikatos apsaugos ministerija, teikiamas naujas 2 projekto straipsnis, kuriuo keičiamas Baudžiamojo kodekso 269 straipsnis. Pritarti
ministerijos Europos teisės grupė 2022-06-17 * Įvertinę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1767 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
socialinių mokslų centro Teisės institutas 2023-01-31 *
1.1. Kaip numatomas reguliavimas paveiktų teisinę sistemą? Dabartinis disponavimo nedideliu kiekiu kanapių reguliavimas prasilenkia su ultima ratio principu, taip pat išsiskiria neadekvatumu (pertekliniu griežtumu) lyginant tiek su reguliavimu iki 2017 metų, tiek lyginant su galiojančiuose įstatymuose numatytomis sankcijomis už disponavimą nedideliais kiekiais visuomenės sveikatai ir socialinei gerovei panašaus lygio rizikas keliančiomis psichoaktyviomis medžiagomis. Projektais XIVP-1766(3) ir XIVP-1767(2) (toliau - ir Projektai) šie prieštaravimai ultima ratio principui ir sankcijų nenuoseklumai būtų sušvelninti, dėl to jie vertintini pozityviai. Tinkamam teisinio reguliavimo vertinimui visų pirma reikia šiek tiek bazinių žinių apie kanapių vartojimo biologinį ir socialinį poveikį kitų psichoaktyvių medžiagų kontekste. Šis kontekstas svarbus atskleidžiant teisinio reguliavimo nenuoseklumą ir prasilenkimą su ultima ratio principu.
Visų pirma, reikia sutarti, kad diskusijoje dėl kanapių dekriminalizavimo būtų nekorektiška kelti klausimą, ar kanapės yra sveikatinantis ir jokių rizikų nekeliantis produktas. Jeigu laikytumėmės pozicijos, kad reikia baudžiamosios atsakomybės už turėjimą nedidelio kiekio bet kokių produktų, kurie nėra sveikatinantys ir kelia nors kokią riziką sveikatai, tokia logika reikalautų kriminalizuoti ne tik nedidelio kiekio kanapių, bet ir nedidelio kiekio alkoholio ir tabako turėjimą be tikslo platinti, ar netgi nedidelį kiekį „baltosios mirties“ - cukraus. Tai, kad kanapių rūkymas kelia tam tikrų rizikų sveikatai, tai dar nereiškia, kad jų mažo kiekio turėjimas turi būti kriminalizuojamas. Kaip teigia nemažas skaičius mokslinių tyrimų ir psichiatras, Prancūzijos Monpeljė universiteto doktorantas Robertas Strumila, didesnę žalą -sveikatai sukelia alkoholis ir tabakas, o kanapių poveikis -yra nedidelis. Jam antrina ir Artūras Barkus, Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Alkoholinės ir narkotinės abstinencijos gydymo skyriaus vedėjas: „įprastai kanapių poveikis lemia trumpą nuotaikos pakitimą, koncentracijos ir dėmesio pokyčius, trumpalaikį atminties praradimą. Sunkesniais atvejais pačios kanapės itin retai sukelia grėsmingų sveikatai pasekmių.“¹ Visiems žinomi faktai, kokias rizikas kelia tabako rūkymas (ant pakelių privalomai įspėjama, kad „rūkymas žudo“, „rūkymas sukelia plaučių vėžį“, gali sukelti širdies ir kraugyslių ligas, apakimą ir kt.). Tačiau mažo kiekio tabako (pvz., vieno pakelio cigarečių) turėjimas nėra kriminalizuotas ir niekam nekyla tokių minčių. Manytina, tokių minčių nekiltų net ir tuo atveju, jei statistika rodytų, kad tabako rūkymo paplitimas didėja keliais procentiniais punktais per metus.
Kanapių dekriminalizavimo oponentai (pvz., Aurelijus Veryga) akcentuoja miglotas rizikas, kad kai kuriais atvejais kanapių rūkymas gali sužadinti šizofrenijos išsivystymą. Šalia to, kad tokia rizika ir jos dydis, remiantis naujesniais, nei oponentų nurodomais, tyrimais yra diskutuotina, pažymėtina ir tai, kad tai niekaip neįrodo kriminalizacijos būtinybės. Lygiai kaip tabako keliama rizika susirgti plaučių vėžiu, patirti infarktą (o tokios rizikos nėra abejotinos ar diskutuotinos) neįrodo, kad mažo kiekio (vieno pakelio) tabako turėjimas turi užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Panašiai svarstytina apie alkoholio keliamas rizikas. Visiems žinoma, kad alkoholio vartojimas gali turėti labai žalingą poveikį sveikatai (tiek fizinei, tiek psichinei) ir asmens socialinei aplinkai. Juolab, apsvaigimas nuo alkoholio daliai asmenų skatina agresiją (kas nebūdinga kanapėms, greičiau priešingai). Absoliuti dauguma smurtinių nusikaltimų yra padaroma apsvaigus nuo alkoholio.² Ar dėl šių rizikų kas nors siūlo kriminalizuoti mažo kiekio alkoholinių gėrimų turėjimą be tikslo platinti? Ar kas nors mano, kad netgi sunkiausi atvejai, t. y. ligoniai, sergantys alkoholizmu, turi patekti į teisėsaugos „globą“ ir „gydomi“ kriminalinėmis baudomis? Ne. Kodėl? Atsakydami, kodėl nereikia kriminalizuoti mažo kiekio tabako ar alkoholio turėjimo neturint tikslo platinti, kartu atsakytume, kodėl neturi būti kriminalizuojamas ir mažo kiekio kanapių turėjimas (ir kitos disponavimo veikos) be tikslo platinti.
Ne dėl to, kad kanapių vartojimas neva nekeltų jokios rizikos sveikatai (to niekas ir neteigia), bet dėl to, kad tos rizikos daugeliu atvejų yra, palyginus, nedidelės (netgi lyginant su tabako ir alkoholio vartojimo rizikomis) ir šių rizikų prevencijos ir padarinių vartotojo sveikatai sprendimo tinkamiausi keliai yra kiti, ne baudžiamieji prokuroriniai.³ Baudžiamosios justicijos priemonių taikymas reiškiniams, kurių kontrolei baudžiamoji justicija yra perteklinė priemonė, prieštarauja ultima ratio principui. Taigi, priimti Projektai prisidėtų prie to, kad būtų pašalintas nedidelių kiekių kanapių turėjimo ir kitokio disponavimo neturint tikslo platinti kriminalizavimo prieštaravimas principui ultima ratio. Projektai iš dalies prisidėtų ir prie sankcijų už disponavimą psichoaktyviomis medžiagomis sistemos subalansavimo. Pažvelkime, kokios baudos už nedidelio kiekio kanapių turėjimą be tikslo platinti buvo numatytos iki 2017 metų ir dabar, ir kokios jos numatytos už nedidelio kiekio nelegalaus tabako ar alkoholio turėjimą be tikslo platinti. Matome, kad nedidelio kiekio kanapių turėjimo baudimas išsiskiria savo nepagrįstu, neproporcingu griežtumu ir iškrenta iš bendros sistemos. 1 lentelė parodo, kad pagal dabartinį reguliavimą sankcijos už kanapių disponavimą be tikslo platinti yra keliolika ir dešimtimis (ar netgi virš 100) kartų didesnės nei sankcijos, kurias galiojantys įstatymai numato už panašaus ar net didesnio žalingumo medžiagų neteisėtą turėjimą be tikslo platinti. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Projektu siūlomos ANK 71¹ straipsnio sankcijos griežtumu ženkliai viršija sankcijas, numatytas ANK 71 straipsnyje už kanapių vartojimą. Kai kanapėmis disponuojama be tikslo platinti, jomis disponuojama suvartojimo tikslu.
Tad šios veikos yra vieno ir to paties elgesio aspektai. Dėl to bausti už neteisėtą disponavimą be tikslo platinti vertinti ženkliai griežčiau nei už neteisėtą vartojimą nebūtų pagrįsta. Kartu negalime nepastebėti, kad Projektu siūlomos ANK 71¹ straipsnio sankcijos ir kitos lyginamos sankcijos yra ženkliai griežtesnės už sankcijas, taikomas už aplinkiniams padarytas daug pavojingesnes veikas, pavyzdžiui pavojingą vairavimą, keliantį realų ir akivaizdų pavojų kitų asmenų gyvybėms ir sveikatai. Už pavojingą vairavimą (tiek pirm ą kartą, tiek pakartotinai) ANK 420 straipsnyje yra numatyta nuo 170 iki 230 eurų bauda. Šis pažeidimas yra akivaizdžiai pavojingesnis, nei iki 5 g kanapių turėjimas sau parūkyti, tad platesnis sisteminis žvilgsnis leidžia kelti klausimą, ar įstatymų leidėjas neperlenkia lazdos Projekte numatydamas gan dideles baudas už disponavimą iki 5 g kanapių be tikslo jas platinti, ypač už pakartotinį disponavimą. Atskirai paminėtinas baudimas už nedidelio kiekio kanapių kontrabandą, kuris taip pat pagal galiojantį reguliavimą yra neadekvatus. Ši problema Projektais būtų iš dalies sprendžiama. Iš 2 lentelės matome, kad šiuo metu už mažo kiekio kanapių kontrabandą įstatymas numato netgi ne neadekvataus dydžio baudas, bet išskirtinio griežtumo laisvės atėmimo bausmes, galima sakyti, atitinkančias tarybinius ir rusiškus standartus.⁵ Įstatymas nediferencijuoja atsakomybės pagal narkotinės medžiagos kiekį, ta pati itin griežta sankcija skirta tiek mūsų aptariamu mažo kiekio (iki 5 g) kanapių gabenimo atvejams, tiek 2 tonų kokaino ar didelio kiekio karfentanilio gabenimo atvejams. Toks reguliavimas akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, proporcingumo principams, ką praktiškai visose nedidelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandos bylose konstatuoja BK taikantys teismai, taikydami BK numatytus pagrindus skirti švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę.
Priėmus Projektus, ši sankcijų yda būtų pašalinta. Priėmus Projektus pakartotinis neteisėtas kanapių gabenimas per valstybės sieną būtų baudžiamas analogiškai, kaip ir neteisėtai gabenant per sieną tabako gaminius ar alkoholį ir tai būtų nuoseklu. Vienkartinis kanapių neteisėtas gabenimas per sieną būtų baudžiamas švelniau, nei tabako ar alkoholio kontrabanda, bet tai nelaikytina dideliu nenuoseklumu, kadangi eina kalba apie gana skirtingus medžiagų kiekius. Kanapių iki 5 gramų pakanka 7-10 parūkymų. O sankcijos, su kuriomis lyginame, numatytos už daug didesnio kiekio panašaus žalingumo psichoaktyvios medžiagos gabenimą - apie 80 cigarečių pakelių kontrabandą, kurios pakaktų apie 1600 parūkymų. Kartu pažymėtina, kad priėmus Projektus, vos už 6 gramų ir didesnio kiekio kanapių neteisėtą gabenimą per sieną (t. y. už kiekius, kurie tabako atveju vis dar būtų laikomi nedideli) baudžiamasis įstatymas ir toliau užtrauktų drakoniškas („rusiško pavyzdžio“) laisvės atėmimo bausmes. Taigi, neproporcingų sankcijų už kanapių kontrabandą problema liktų iki galo neišspręsta. Kita vertus, šią problemą galėtų „pabaigti“ spręsti kitas šiuo metu Seimo komitetuose svarstomas BK pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4856(2), kuriuo siūloma iš BK 199 straipsnio
neteisėtą gabenimą ar siuntimą per valstybės sieną ir už tokias veikas bausti pagal specialiąsias normas, numatančias atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir diferencijuojančias atsakomybę pagal medžiagų kiekį bei gabenimo tikslą.
Galiausiai paminėtina, kad priimti Projektai šiek tiek sumažintų teismų darbo krūvį, kadangi disponavimo mažu kiekiu kanapių atvejus nagrinėtų nebe teismai, o teisėsaugos pareigūnai. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2022 m. buvo užregistruoti 1326 baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (iš kurių didžioji dalis - kanapės).⁶
klausime, matyt, pirmiausiai turimas omenyje kanapių vartojimo paplitimas, jo galimi pokyčiai. 1.2.1. Ar kanapių rūkymo paplitimas iš viso reikšmingas klausimas dekriminalizavimo diskusijoje? Visų pirma, pabrėžtina, kad vartojimo tendencijų prognozių nereiktų pernelyg sureikšminti. Jų reikšmę nusveria ultima ratio principas. Pavyzdžiui, jei būtų nustatyta, kad visuomenėje plinta tabako rūkymas, šio fakto niekas nelaikytų rimtu argumentu siūlyti kriminalizuoti nedidelio kiekio cigarečių turėjimą be tikslo platinti. Tai netgi nebūtų įtikinamas argumentas siūlymui numatyti administracinę atsakomybę už cigarečių pakelio įsigijimą, kartu uždraudžiant cigarečių prekybą. Būtent dėl minėto ultima ratio principo. Analogiškai žvelgtina į kanapių rūkymo paplitimo vertinimus ir priemones kontroliuoti kanapių rūkymą. Kriminalinės justicijos įtraukimas į šio visuomenės sveikatos klausimo sprendimą nėra adekvatus. Rūkymo žalą sveikatai reiktų spręsti kokybiškomis prevencinėmis ir kitomis priemonėmis. 1.2.2. Ar dekriminalizavimas galėtų turėti reikšmingos įtakos kanapių vartojimui?
Atsakant apie socialinės aplinkos galimus pokyčius, abejotina, ar Projektais siūlomi pakeitimai galėtų turėti reikšmingą poveikį kanapių vartojimo tendencijoms. Pirma, Projektais keičiamas labai ribotas kanapių reguliavimo aspektas. Atsakomybė už platinimą lieka nepakitusi, atsakomybė už disponavimą be tikslo platinti vos 6 gramais ir didesniais (įskaitant didelius ir labai didelius) kiekiais išlieka nepakitusi. Baudimas už disponavimą nedideliu kiekiu kanapių (įskaitant jų kontrabandą) išlieka, tik sušvelnėja sankcijos. Ar bausmių sušvelninimas gali vartotojams sudaryti nebaudžiamumo įspūdį? Taip teigti pagrindo nėra, ypač matant labai griežtas baudas už pakartotinį pažeidimą, ne procentais, o kartais viršijančias sankcijas už pavojingą vairavimą. Šio vertinimo vienas autorių paklausė ilgamečio kanapių vartotojo ar administracinė atsakomybė už disponavimą mažais kiekiais, taikyta iki 2017 metų, turėjo kokį nors bauginantį poveikį ar jautėsi nebaudžiamumo atmosfera. Jis atsakė taip: “Kiek pamenu, iki 2017 nesijausdavom ramiai, sėdėdavom ir bambėdavom kaip čia nelegalu ir draudžiama“,⁷ Žinoma, tai tik individuali nuomonė, bet gana iliustratyvi ir deranti su anksčiau išsakytais faktais, kad priėmus Projektus nebaudžiamumo įspūdžiui susidaryti daug pagrindo nebūtų. Antra, abejotina, ar Projektais siūlomi pakeitimai galėtų turėti reikšmingą poveikį kanapių vartojimo tendencijoms, nes tokio socialinio elgesio kaip kanapių vartojimas veiksnių yra daug, jų reikšmė yra įvairi. Tad prognozuoti elgesio pokyčius šiek tiek pakintant vos vienam veiksniui nebūtų labai pagrįsta. Manytina, kanapių vartojimo paplitimui svarbios kultūrinės tendencijos (sveiko gyvenimo būdo plėtra, kanapių kultūros paplitimas, mada), objektyvios informacijos apie kanapių vartojimo žalingumą sklaida, kanapes demonizuojančios informacijos sklaida (pastaroji, manytina, gali skatinti priešingą reakciją - maištavimą).
Taip pat svarbus vaidmuo tenka prevencinių programų prieinamumui ir jų kokybei. Nuo programų kokybės gali stipriai priklausyti jų efektyvumas. Ar šios programos yra modernios ir formuoja asmenų gebėjimą objektyviai apsispręsti rinktis sveiką gyvenimo būdą? O gal jos remiasi atgyvenusiomis metodikomis - gąsdinimais ir kanapių vartojimo demonizavimais? Pastarosios, kaip rodo tyrimai, neveikia, ypač paauglių, kuriems yra gan įprasta rinktis rizikingą elgesį.⁸ Šalia minėtųjų ir kitų kanapių vartojimo paplitimo veiksnių įsiterpia ir baudimo sušvelninimas. Manytina, kad siūlomas sankcijų pokytis nekintant kitiems vartojimo veiksniams vargu ar galėtų esmingai paveikti asmenų apsisprendimą vartoti kanapes. Baudimo griežtumo pokyčio kaip vartojimo veiksnio menką įtaką iliustruoja kanapių vartojimo paplitimo tyrimai, vykdyti iki disponavimo mažais narkotikų kiekiais kriminalizavimo
narkotikų vartojimo Lietuvoje buvo daryti 2016 ir 2021 metais. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu 2016 m. atlikto reprezentatyvaus Lietuvos bendrosios populiacijos tyrimo (N=4794) duomenimis, apie tai, kad buvo bent kartą gyvenime vartoję narkotikų, nurodė ll,5 proc. 15-64 m. amžiaus gyventojų, o didžiąją dalį (10,8 proc.) vartojimo patirčių sudarė kanapės. Po penkerių metų, 2021 m. atlikto reprezentatyvaus Lietuvos bendrosios populiacijos tyrimo (N=2501) duomenimis, jau 14,1 proc. apklaustų 15-64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų nurodė, kad buvo vartoję bent vieną narkotiką per paskutiniuosius 12 mėnesių, o kanapes vartojusių buvo 13,7 proc.
Taigi, lyginant su 2016 m. duomenimis, narkotikų (ir konkrečiai - kanapių) vartojimas (arba apklausose dalyvavusiųjų ryžtas tai pripažinti) Lietuvoje kiek padidėjo nepaisant baudimo sugriežtinimo. Kaip minėta, tai tik rodo menką baudimo pokyčių reikšmę vartojimo tendencijoms ir leidžia manyti, kad kiti veiksniai yra kur kas reikšmingesni. Kita vertus, pažymėtina, kad tam tikras simbolizmas, sekantis iš Projektų priėmimo, gali turėti teigiamą socialinį poveikį (sunku pasakyti, kiek žymų). Atsakomybės perkėlimas iš BK į ANK galbūt šiek tiek sušvelnintų socialinę stigmą, kad kanapes kartais pavartojantis ar problemiškai vartojantis asmuo yra „nusikaltėlis“. Čia turime omenyje ne teisinę teistumo kategoriją (žinia, baudžiamieji nusižengimai neužtraukia teistumo), bet asmens vertinimą visuomenės akyse ir paties asmens savivertę. Stigmos sušvelninimas, „nusikaltėlio“ etiketės nuėmimas gali palengvinti asmeniui pripažinti vartojimo problemą ir drąsiau imtis veiksmų ją spręsti, dalyvauti prevencijos programose ar kreiptis pagalbos. Šiuo metu, kai kanapių disponavimas savo reikmėms (vartojimui) yra kriminalizuotas, prisipažinimas apie kanapių vartojimą visuomenės akyse tolygus prisipažinimui esant „nusikaltėliu“. O tai, natūralu, kiekvienas yra linkęs slėpti. Kartu pažymėtina, kad pašalinus „nusikaltėlio“ stigmą asmenys būtų atviresni ir vartojimo paplitimo tyrimuose. Tai gali netgi turėti poveikį jų rezultatams. Pašalinus stigmą, tiriamieji gali atviriau deklaruoti vartojimo patirtis. Tai nekritiškam tyrimų rezultatų vertintojui gali sudaryti įspūdį, kad dekriminalizavus kanapių mažų kiekių turėjimą neva išaugo vartojimas. 1.2.3.
reikšmingų socialinių pokyčių? Atsakant į šį klausimą galioja tie patys argumentai, kaip ir bendrai dėl neteisėto disponavimo nedideliais kanapių kiekiais ir atitinkamai išvada ta pati - reikšmingų socialinių pokyčių nesitikima. Būtina nepamiršti, kad eina kalba tik apie iki 5 g kanapių kiekį. Kontrabanda kaip veika, kai daroma medžiagas siunčiant, yra susijusi su siuntimo kaštais, kurie savaime riboja tokio menko kiekio ir, palyginus, nedidelės vertės siuntimų mastus. Dėl to spaudoje išsakomi pasamprotavimai, neva Projektais siūlomas reguliavimas būtų kažkuo įdomus ir naudingas organizuotiems nusikaltėliams, nėra pagrįsti. Antai, prokuroras A. Urbelis yra tvirtinęs, kad neva Projektais siūlomas reguliavimas įgalintų tokią organizuotą schemą: „galima suburti ir 100 žmonių grupę, asocialių asmenų komandą, siųstis po gramą kvaišalų, o muitininkai ne viską pajėgs sulaikyti”.⁹ Tokie samprotavimai neturi ekonominės logikos. Daryti nusikalstamą verslą iš mažų kiekių kanapių importo nėra reikšmingos ekonominės paskatos. Kanapių žiedų gramo kaina gatvės prekyboje (Vokietijoje, bet, matyt, panašiai ir Lietuvoje) yra apie 10 Eur.¹⁰ Atmeskime kanapės savikainą, siuntimo iš užsienio kaštus, atlygį prokuroro minėtiems tarpininkams ir pamatysim, kad pelno arba nelieka, arba jis lieka visiškai menkas, koks kažin ar domintų organizuotus nusikaltėlius. 2. Priklausomų nuo narkotikų asmenų gydymo ir prevencijos sistemos prieinamumas Lietuvoje Kompetenciją pasisakyti šiuo klausimu Lietuvoje turi Respublikinio priklausomybės ligų centro ekspertai. Remiantis jų žiniomis, galima teigti, kad sveikatos apsaugos sistema yra visiškai pasiruošusi šiuo metu ir ateityje suteikti paslaugas asmenims, kuriems reiktų pagalbos dėl probleminio kanapių vartojimo.
Kartu norime atkreipti dėmesį į šiame vertinime prieš tai išdėstytus argumentus, kad Projektu siūlomi pokyčiai vargu ar sukeltų reikšmingus socialinius (vartojimo) pokyčius. Atitinkamai sveikatos sistemos pasiruošimo kvestionavimas svarstomų Projektų kontekste neturi daug pagrindo. Taip pat svarbu suprasti, kad net ir tuo atveju, jei šiek tiek padidėtų kanapių vartojimas, asmenų, kuriems reiktų sveikatos specialistų pagalbos, skaičius didėtų labai nežymiai, nes kanapių rūkymas pats savaime mažai daliai vartotojų sukelia sveikatos problemų, dėl kurių reiktų kreiptis į gydytojus. Toliau pateikiame Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotojos dr. Aušros Širvinskienės komentarus keliamu klausimu, pernai metų gruodžio mėnesį publikuotus portale LRT.lt: „Kanapių kontekste reiktų kalbėti apie ambulatorinę (psichologinę) pagalbą (tą rodo ir kitų šalių patirtis ir PSO rekomendacijos), nes tik kanapių vartojimo atveju intensyvios pagalbos nereikia, užtenka ambulatorinių konsultacijų (jei nėra gretutinių ligų ar nėra vartojamos šalia kitos medžiagos). Tokią pagalbą galima gauti kad ir psichikos sveikatos centruose, kurių šiuo metu turime platų tinklą. Vertindami, ar gydymo programos veikia tinkamai, ar ne, pažiūrėkime į faktus. Lietuvoje yra paslaugų, padedančių priklausomybių turinčiam žmogui sveikti ir absoliučiai didžioji dauguma iš jų buvo sukurta remiantis mokslu, tarptautiniais standartais, ilgamete ekspertų patirtimi - teorija ir praktika. Lietuvoje taikomos gydymo programos yra mokslu pagrįstos, akredituotos ir atitinka rekomenduojamus tarptautinius standartus (PSO, UNODC), todėl abejoti, kad jos veikia netinkamai, nėra pagrindo.
Lietuvoje teikiamų paslaugų spektras platus: priklausomybių konsultantų ir psichologų konsultacijos ir pagalba Visuomenės sveikatos biuruose, 12-os žemo slenksčio paslaugų kabinetų teikiama pagalba, informavimas ir konsultavimas. Žemo slenksčio paslaugos teikiamos 10 Lietuvos savivaldybių: Vilniaus, Ukmergės, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Mažeikių ir Visagino). Visuomenės sveikatos biuruose taip pat veikia ir ankstyvosios intervencijos programos, kurios skirtos eksperimentuojantiems ar nereguliariai vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas jaunuoliams nuo 14 iki 21 metų. 2021 m. ankstyvosios intervencijos programa buvo įgyvendinama 41 iš 60 savivaldybių. Taip pat paslaugos teikiamos ir pirminiu asmens sveikatos priežiūros lygiu t. y. psichikos sveikatos centruose turinčiuose viešosios ar privačios įstaigos statusą. Psichikos sveikatos centrų Lietuvoje yra daugiau kaip 100. Juose dirba gydytojai psichiatrai, vaikų paauglių gydytojai psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai, atvejo vadybininkai ir pan. Galime didžiuotis, kad esame sukūrę sėkmingai ir efektyviai veikiančią ir specializuoto antrinio lygio priklausomybių psichiatrijos paslaugų spektrą. Net penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose veikia Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) filialai, teikiantys ambulatorines ir stacionaro paslaugas. Ir čia dar nepaminėjau visų paslaugų ir jas teikiančių įstaigų ir bendruomenių, kurios prisideda prie to, kad pagalba žmonėms būtų prieinama.“ Atsižvelgti 9.
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas 2023-02-06 * <...>Be to, net ir už kanapių vartojimą tris kartus per vienerius metus nubaustas asmuo gali nebūti priklausomas nuo kanapių ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir jam gali nereikėti gydymo, todėl įpareigojimas įvykdyti gydytojo psichiatro sudarytą gydymo programą gali būti perteklinis. Remiantis Portugalijos patirtimi šioje srityje, 2022 m. pabaigoje vykusioje Lisbon Addictions konferencijoje (Lisabonoje) pateiktas faktas, kad į apskričių tam tikslui sudarytas specialistų komisijas virš 90 proc. nukreipiamų asmenų neturi priklausomybės sindromo ir šiems asmenims gydymas pagal psichiatro sudarytą planą/programą nereikalingas. Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo (įskaitant priklausomybę) prieš skiriant gydymą (sudarant gydymo planą/programą) turi būti diagnozuojami (medicinos dokumentuose įrašoma diagnozė). Gydymas efektyvus tik tuomet, kai pacientas ir gydytojas sutaria dėl gydymo tikslų, etapų ir naudos pacientui. Lietuvoje yra platus psichikos sveikatos centrų tinklas savivaldybių lygmeniu (daugiau nei 100). Juose dirba specialistų komandos, sudarytos iš gydytojų psichiatrų, psichologų, vaikų ir paauglių psichiatrų, socialinių darbuotojų ir slaugytojų. Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. V-861 „Dėl Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 15.2 papunktis numato, kad psichikos sveikatos centras be kita ko atlieka pirminį asmens psichikos sveikatos būklės patikrinimą, ankstyvąjį rizikos vartojant alkoholį įvertinimą, teikia priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos pirminio lygio paslaugas.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 204 „Dėl Priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos standartų patvirtinimo“ patvirtintos Pirminio lygio paslaugos, kurios teikiamos psichikos sveikatos centruose. Minėta Teisės akte numatytos visos intervencijos, kurios būtinos atliekant paciento ištyrimą, diagnozės nustatymą ir ambulatorinį gydymą. Respublikinio priklausomybės ligų centro (toliau – RPLC) Vilniaus ir Kauno filialai yra Vilniaus universiteto ir Lietuvos Sveikatos Mokslų universiteto gydytojų psichiatrų rezidentų mokymo bazės. Tuo būdu visi gydytojai psichiatrai 3-4 mėn. pagal rezidentūros programas rotacijos principu dirba įvairiuose priklausomybių gydymo ir reabilitacijos skyriuose, teikia paslaugas ir susipažįsta su pagalbos sistema, įgyja tinkamą kvalifikaciją. Psichikos sveikatos centras turi galimybes visapusiškai įvertinti asmens sveikatos būklę. Jei būtų diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, asmeniui būtų pasiūloma atitinkama sveikatos priežiūros ir (ar) psichologinė pagalba (įskaitant motyvacijos didinimą ir palaikymą). Psichikos sveikatos centras, vadovaudamasis galiojančiu veiklos aprašu, įvertinęs, kad asmeniui reikalingos priklausomybės ligų psichiatrijos (antrinio lygio, specializuotos) ambulatorinės ar stacionarinės paslaugos, asmeniui sutikus, nukreiptų jį gauti tokių paslaugų į RPLC ar kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą, turinčią licenciją, suteikiančią teisę teikti priklausomybės ligų gydymo paslaugas.
Šiuo metu RPLC teikia įvairias ambulatorines ir stacionarines paslaugas 5 regionuose, kuriuose suteikia ambulatorinių paslaugų daugiau 15 tūkst., stacionarinių daugiau nei 4 tūkst. pacientų per metus. Tiek pirminio, tiek ir antrinio lygio paslaugas draustiems asmenims apmoka Valstybinė ligonių kasa. Teikiamų priklausomybės ligų diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos paslaugų pacientams, turintiems psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, sistema yra reglamentuota tiek teisės aktais, kurie nustato sveikatos priežiūros paslaugų saugumą ir kokybę visoje asmens sveikatos priežiūros sistemoje, tiek ir specialiaisiais teisės aktais, reglamentuojančiais asmenų, turinčių priklausomybės sutrikimų, priežiūrą ir gydymą. Išvados:
(pirminio ir antrinio - specializuoto) asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos sistema. 2. Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra prieinamos visose savivaldybėse psichikos sveikatos centruose. Juose paslaugas teikia plati specialistų komanda. Specialistai gali siųsti pacientus pagal medicinines indikacijas gauti antrinio lygio - specializuotas paslaugas į atitinkamas asmens sveikatos priežiūros įstaigas. 3.
abstinencijos gydymą, ambulatorinę atvejo vadybą, ambulatorinę ir stacionarinę psichosocialinę reabilitaciją, gydymą pagal Minesotos programą ir kt. ) teikia 5 RPLC filialai 5 regionuose, taip pat kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios turi atitinkamą licenciją. 4. Tiek pirminio lygio konsultacijų ir gydymo paslaugas, tiek ir specializuoto ambulatorinio ir stacionarinio gydymo ir reabilitacijos paslaugas, apmoka Valstybinė ligonių kasa. 5. Gydytojai psichiatrai rezidentai gauna pakankamai praktinių įgūdžių priklausomybių diagnostikoje ir gydyme RPLC filialuose, kurie yra universitetų rezidentūros bazės ir kuriose jie praleidžia 3-4 mėn. 6. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę asmenims, turintiems psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, reglamentuoja bendrieji sveikatos priežiūros sistemai skirti teisės aktai, taip pat ir specialieji teisės aktai, skirti priklausomybių gydymo ir reabilitacijos sričiai. Atsižvelgti
universiteto Teisės fakultetas 2023-02-03 * Vilniaus universiteto (toliau – ir VU) Teisės fakultetas vien tik
Nr. S-2023-251 (41 lapas), S-2023- 150 (30 lapų) ir S-2023-238 (11 lapų) pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadas (toliau – ekspertines išvadas) dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo projekto Nr. XIVP-1377(2), Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo projekto Nr. XIVP-1694(2) (bei jo lydimųjų projektų Nr. XIVP1695(2), XIVP-1696(2), XIVP-1697(2)) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų ir papildymų įstatymų projektų Nr. XIVP1767(2) ir XIVP-1766(2). Tokiu VU Teisės fakulteto bendruomenės įvertinimu galime pasidžiaugti, nes tokie kreipimaisi, be kita ko, liudija mūsų kaip reikšmingos ekspertinės institucijos pripažinimą.
Išties, daugelį kartų neatlygintinai esame teikę savo išvadas dėl teisės aktų projektų, dalyvavę įvairių valstybės institucijų sudaromų komisijų, komitetų, darbo grupių ir kt. veikloje, teikę savo pastabas ir pasiūlymus. Pavyzdžiui, VU Teisės fakultetas yra parengęs ir pateikęs Lietuvos Respublikos Seimui Korupcijos prevencijos įstatymo projekto ekspertinę išvadą, kurios parengimas užtruko du mėnesius ir kurią rengė keturių VU Teisės fakulteto mokslininkų komanda. Pagal galimybes mielai darysime tai ir ateityje. Vis dėlto šiuo atveju pateikti prašomų ekspertinių išvadų negalime ir nurodysime to priežastis. Pirma, ekspertinių išvadų rengimas yra atsakinga ir sudėtinga veikla, reikalaujanti ne tik gilių atitinkamos srities profesinių žinių, bet ir gyvenimiškos patirties, dažniausiai susijusi su papildomos informacijos surinkimu ar net tyrimo atlikimu. Tai laikui imli veikla, dėl kurios dėstytojai turi atsitraukti nuo savo tiesioginio – pedagoginio ir (arba) mokslinio – darbo, už kurį jiems universitete yra mokamas atlyginimas. Ekspertinių išvadų rengimas, mūsų supratimu, yra tokia veikla, už kurią akademiniams darbuotojams turėtų būti teisingai atlyginama. Deja, dabartinis universitetų finansavimo valstybės lėšomis modelis, kai lėšos yra skiriamos už mokslinės veiklos rezultatus ar valstybės finansuojamas studijų vietas (studijų krepšelius) atitinkamų studijų krypčių programose, nenumato lėšų už akademinių darbuotojų vykdomą ekspertinę veiklą skyrimo.
Čia norėtume taip pat pažymėti tai, kad VU Teisės fakultetas yra ne kartą atkreipęs valstybės institucijų dėmesį į šį, mūsų manymu, spręstiną klausimą, siūlėme ieškoti tokių sutartinių bendradarbiavimo ar kitokių formų, kurių pagrindu galima būtų teisingai atlyginti tiek VU, tiek ir kitų aukštųjų mokyklų pedagogams ir mokslo darbuotojams už kvalifikuotų ekspertinių išvadų rengimą ir motyvuoti juos šios veiklos imtis. Nepaisant to, šis klausimas tebėra neišspręstas. Antra, prašymuose pateikti ekspertines išvadas formuluojami tokie pageidavimai, kurie, jei išties pageidaujama gauti ekspertines išvadas, o ne lakoniškus jokiais moksliniais tyrimais nepagrįstus atsakymus, neretai yra nerealūs ar prašyme nurodytomis sąlygomis neįgyvendinami. Pavyzdžiui, prašyme Nr. S-2023-251 pateikti ekspertinę išvadą dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo projekto suformuluoti septyni klausimai, iš kurių atsakymai bent į keturis klausimus galėtų būti savarankiško mokslinio tyrimo objektu. Be to, norint pateikti atsakymus į pateiktus klausimus būtinos gilios konstitucinės, Europos Sąjungos, duomenų apsaugos, baudžiamojo proceso, administracinės, darbo ir valstybės tarnybos teisės, žmogaus teisių žinios, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos žmogaus teisių teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos išmanymas ir pan. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Seimo komiteto prašymuose nurodyti 10 darbo dienų terminai kvalifikuotai ekspertinei išvadai pateikti yra akivaizdžiai per trumpi.
Šis raštas jokiu būdu neturėtų būti suprastas kaip VU Teisės fakulteto atsisakymas bendradarbiauti, kaip tik tikimės supratimo ir geranoriško požiūrio į iškeltus klausimus. Atsižvelgti
universitetas 2023-01-27 * Norint atsakyti į užduotus klausimus, pirmiausia svarbu akcentuoti kelias tezes. Pirmiausia, kalbant apie bet kokias psichotropines medžiagas, reikia suprasti, kad jos tiesiogiai veikia žmogaus centrinę nervų sistemą, tuo pačiu keičia normalią elgseną, suvokimą, keičia tiek psichinę, tiek fizinę sveikatą bei asmens ir bendruomenės saugumą. Pradiniame bet kokių minėtų medžiagų vartojimo periode, galimi pseudo pozityvūs efektai, kurie ilgainiui virsta priklausomybe. Tai įtakoja pati nervinė sistema sukurdama stiprų sąlyginį refleksą, stipresnį nei savisaugos nesąlyginis refleksas. Taip pat reiktų suprasti, kad nėra tokių medžiagų saugios sveikatai dozės. Įvykstantys pasikeitimai paprastai lydimi socialinių pasekmių: socialinė atskirtis, asmenybės degradacija su visomis pasekmėmis, nusikalstamumas įvairiausiomis formomis. Sukurtos prevencijos programos ne pilnai veiksmingos, nes prieinama tik nedidelei daliai pacientų, be to būtinas asmens motyvuotumas ir noras dalyvauti. Kitas labai svarbus aspektas yra tų medžiagų gamyba ir platinimas. Verslo rinkos įstatymais vartojimas skatina gamybą, todėl dekriminalizavimas bet kokio kiekio psichotropinių medžiagų turėjimo, skatins gamybą ir pardavimą mažais kiekiais daugybinį kartų kiekį, siekiant išvengti atsakomybės su ar be tikslo platinti. Tai galima palyginti su mažo kalibro ginklų legalizavimu be specialių leidimų, su mintimi, kad didelės žalos tai nepadarys, o turėtojas bus apdairus ir šaudys tik būtiniausiais atvejais.
Visa grandinė, gamintojas, platintojas, įsigyjantysis, puikiai supranta, kad pažeidžia įstatymus ir gali pakenkti tiek sau, tiek aplinkai, tačiau vedami asmeninio tikslo tai daro motyvuotai. Moksliškai įrodytas kai kurių psichotropinių medžiagų medicininis poveikis. Priimtina, kad tokias medžiagas monopoliškai gamintų valstybinė įstaiga, preparatai įvairiomis formomis būtų prieinami tai daliai pacientų, kuri turi medicininį efektą numatytose grupėse, o ne socialinį-asmeninį pasitenkinimą ar kriminalinį aspektą. Todėl manome, kad keičiamas reguliavimas turės neigiamos įtakos socialinei aplinkai, skatinant svaiginimąsi bet kokia psichotropine medžiaga su visomis sveikatai galimomis žalomis: medžiagų gamybos plėtojimu, medžiagų platinimo plėtojimu, nukentės šeimos socialinės aplinkos disbalansas ir saugumas, didins tikėtinų kriminalinių įvykių dažnį. Teisinėje sistemoje atsiranda dviprasmybė: draudžiama medžiaga mažais kiekiais virsta nedraudžiama, sveikatą žalojanti medžiaga nedideliais kiekiais pripažįstama saugia, asmens neadekvati socialinė veikla su galimomis pasekmėmis dėl medžiagų vartojimo tampa nebaudžiama net jei tai akivaizdus įstatymų pažeidimas. Jokiomis priemonėmis nėra griežtinama atsakomybė už psichotropinių medžiagų gamybą, turėjimą, platinimą arba tos priemonės nemotyvuotai mažos palyginus su galimu pelnu, platinant. Vartotojas, kuris jau yra priklausomas, paprastai gyvena socialinėje atskirtyje ir yra nepasiekiamas jokioms institucijoms, kurios galėtų įpareigoti, riboti ar kitaip įtakoti medžiagų vartojimą, įsigijimą.
Mūsų nuomone, dekriminalizavimas turės neigiamos įtakos, būtina tobulinti esamą pagalbą asmenims su priklausomybe, aktyvinti kovą su gamyba ir platinimu bei inicijuoti efektyvią informacinę kampaniją apie realią žalą ir pasekmes, nesivadovaujant abejotinomis patirtimis ar nuomonėmis, ar moksliškai negrindžiamais faktais sveriant žalą ir naudą. Valstybė galėtų imtis monopolininko vaidmens tokių medžiagų medicininio vartojimo reguliavime, tai panaikintų dviprasmybes. Atsižvelgti
sveikatos mokslų universitetas 2023-02-02 *
Atkreipiame dėmesį, kad LR Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų patvirtinimo“ projekte[1] aprašomi prevencijos ir intervencijų trūkumai ir ribotumai. Priklausomybės ligų gydymo prieinamumo ir prevencijos trūkumai yra apibrėžti ir kompensacijos priemonės įvardintos valstybės institucijų dokumentuose[2],[³]. Gydymo programų efektyvumas jau prieš eilę metų tyrinėtas šalies mokslininkų ir jų efektyvumas įrodytas[4]. Mokslinėje literatūroje nėra vienareikšmiškų duomenų, rodančių kanapių dekriminalizavimo sąsajas su šių medžiagų vartojimo padidėjimu. Remiantis duomenimis iš Portugalijos, vartojančiųjų skaičius išaugo, ypač atkreipiamas dėmesys į padidėjusį vartojimą moksleivių (15-16 metų) tarpe[5],[⁶]. Kita vertus, Australijoje ir JAV, mokslininkai nenustatė reikšmingo kanapių vartojimo padidėjimo[7],[⁸]. Nepaisant paminėtų tyrimų, pasaulyje jaučiamas didelis narkotikų dekriminalizavimo pasekmių sveikatai, vartojimui ir visuomenei tyrimų trūkumas[9].
Siekiant tikslesnio vertinimo, rekomenduojame skirti tikslinį finansavimą mokslo ir studijų institucijoms, kurios atliktų išsamius situacijos Lietuvoje tyrimus ir pateiktų išvadas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kanapių vartojimo dekriminalizavimas nesprendžia šių medžiagų turinio ir su turiniu siejamo produktų saugumo klausimo. Nors maistiniai kanapių produktai (arbatos, sėklų aliejus, sėklų miltai ir sėklų miltų likučiai ir kiti maistiniai kanapių produktai) gali būti perspektyvus didelės vertės junginių šaltinis, tačiau dauguma tokių junginių nėra unikalūs maisto, kosmetikos ar farmacijos produktų komponentai ir gali būti aptinkami įvairiuose alternatyviuose šaltiniuose. Kanapių ir jų ruošinių turinio išskirtinumas sietinas su fitokanabinoidais, kurie yra lipofiliniai rezorcinolio metabolitai, aptinkami kanapių augalų liaukinių plaukelių sekrete[10]. Net legalizuojant kanapių produktus rizika turi būti siejama ne tik su pačiais fitokanabinoidais (pvz.: tetrahidrokanabinoliu (THC) ar kanabidioliu (CBD)), tačiau ir su nežinoma siūlomų produktų sudėtimi ir kokybės rodikliais[11]. Visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į teršalų buvimą kanapių ekstraktuose ir į neteisingas ar net klaidinančias kanabinoidų kiekį produktuose ženklinančias etiketes. Pažymėtina, kad dėl visuotinai pripažintų gairių ar sertifikuotų laboratorinių metodų trūkumo skirtingose laboratorijose nustatyti fitokanabinoidų rodikliai gali reikšmingai skirtis[12],[¹³]. Pažymėtina, kad sintetiniai kanabinoidai yra grupė medžiagų, kurių poveikis panašus fitokanabinoido delta-9-tetrahidrokanabinolio poveikiui. Nėra žinoma, kiek tokių sintetinių junginių gali būti papildomai įvedama į nelegaliai platinamus kanapių kilmės produktus.
Sintetiniai kanabinoidai, užpurkšti ant natūralių žolelių mišinių, siekiant imituoti kanapių euforijos poveikį, parduodami kaip ,,žolelių rūkomieji mišiniai" arba ,,žolelių smilkalai" tokiais pavadinimais kaip ,,Spice", ,,K2", arba kitokiais, platinami ir interneto svetainėse, įskaitant ir ruošinius skirtus naudoti elektroninėse cigaretėse[14]. Žinoma, kad tokie ruošiniai nelegaliai platinami Europoje ir JAV. Nustatyta, kad sintetiniai kanabinoidai ant augalinių ruošinių paviršių ar į juos patenka purškiant, mirkant ir (arba) maišant su kanabinoidų tirpalais, po to tirpiklį pašalinant[15]. Vartojant tokius produktus gali pasireikšti sunkus toksinis sintetinių kanabinoidų vartojimo poveikis[16]. Dėl nuolat kintančios nelegalių sintetinių kanabinoidų turinčių produktų sudėties, apsinuodijusių asmenų gydymas gali būti ypač sudėtingas, nes atskiri junginiai skiriasi savo stiprumu, veiksmingumu ir veikimo trukme, todėl galutinis poveikis yra nenuspėjamas[17]. Pabrėžtina, kad įvairių kanapių produktų turinio kontrolė ir saugumo užtikrinimas yra labai komplikuoti dėl legalių ir nelegalių produktų įvairovės ir dalies produktų papildymo ypač pavojingomis medžiagomis. Kita vertus, kanapių legalizavimo kaip saugaus produkto užtikrinimo alternatyva taip pat nėra efektyvi, nes, tikėtina, reikšmingai nesumažins nelegalios rinkos dalies[18],[¹⁹]. Mokslinės literatūros šaltiniai atskleidžia didelį pavojų sveikatai kanapių produktus vartojančių paauglių ir jaunuolių tarpe[20] – padidėja apsinuodijimo kanapių produktais pavojus[21], stebimi padidėję tiek nepilnamečių, tiek suaugusiųjų, besikreipiančių skubios pagalbos dėl kanapių vartojimo[22], taip pat padidėja hospitalizacijų dėl su kanapių vartojimu susijusių psichozinių sutrikimų[23] skaičius.
Remiantis Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, kanapės yra ganėtinai lengvai jaunimui prieinamas narkotikas Lietuvoje – 39,6 proc. 15-29 m. amžiaus jaunuolių savo aplinkoje turėjo kanapes vartojančių draugų, o beveik kas antras respondentas (46,8 proc.) yra gavęs pasiūlymą pabandyti narkotikų. Kas penktas (20,4 proc.) jaunuolis teigė, kad jam gana lengva ir labai lengva panorėjus narkotikų gauti per 24 val.[24] Taigi, padidėja tikimybė, kad kanapių vartojimą dekriminalizuojančios įstatymų pataisos, jei paraleliai nebus sukurta efektyvi prevencijos ir intervencijos sistema, šį neaiškios sudėties medžiagų prieinamumą gali dar labiau palengvinti, taip sudarant nepalankias sąlygas nepilnamečiams vystytis sveikoje ir saugioje aplinkoje. Apibendrinant, kanapių vartojimo dekriminalizavimas, tikėtina, įgalintų perėjimą prie atjauta grįstos sistemos[25], padėtų išvengti asmens susidūrimo su baudžiamąja atsakomybe traumos. Tačiau aptariamų įstatymų projektų įgyvendinimui turi būti atsakingai pasirengta. Dekriminalizavimas turėtų būti visų pirma apibrėžiamas kaip narkotikų prevencijos priemonė, kai kilus įtarimui ar suradus pas asmenį nedidelį kiekį narkotinių medžiagų ar paties asmens prašymu, jis kartu su taikoma lengvesne atsakomybe būtų nukreipiamas į privalomas reabilitacines programas, siekiant sumažinti su narkotikų vartojimu susijusias rizikas.
Privalo būti sukurta efektyvi prevencijos ir intervencijos priemonių visuma, orientuota į a) efektyvų padidintos rizikos grupių (pvz., jaunimo) švietimą,
b) neaiškios kokybės, kilmės ir turinio medžiagų prieinamumo mažinimą, c) psichosocialinio konsultavimo ir reabilitacijos paslaugų prieinamumą ne tik ilgesnį laiką vartojantiems asmenims ir pakartotinai baustiems (kaip numatyta įstatymo pakeitimo projekte), bet ir naujai vartoti pradėjusiems asmenims bei jų šeimoms, neignoruojant fakto, kad kanapių vartojimas yra žalingas reiškinys. Svarbu, kad pokyčiai būtų sisteminiai – būtinas geras proceso koordinavimas tarp įvairių sveikatos paslaugų tarnybų, greitas sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos paslaugų pasiekiamumas, informacijos sklaida, bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis[26]. Atsižvelgti
universiteto Teisės mokykla 2023-02-06 * Atsakydami į jūsų 2023-01-18 Nr.S-2023-238 raštą „Dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio dėl įstatymų projektų NR. XIVP-1766(3) IR NR. XIVP-1767(2), kuriame prašoma pateikti nuomonę, siunčiame Teisės mokyklos išvadą (rengėjas: doc. dr. Alfredas Kiškis). 1. Kaip siūlomas reguliavimas paveiks teisinę sistemą bei socialinę aplinką? Siūlomas reguliavimas iš esmės reiškia dekriminalizavimą disponavimo nedideliu kiekiu kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Manytina, kad toks reguliavimas turėtų neigiamą poveikį teisinei sistemai ir socialinei aplinkai. Kanapės yra narkotinės medžiagos, sukeliančios priklausomybę.
Jų išskyrimas iš kitų narkotinių medžiagų (dekriminalizuojant disponavimą nedideliu kiekiu be tikslo platinti) yra nepagrįstas. Tokių veikų dekriminalizavimas tvariai nemažina, o gali tik padidinti kanapių vartojimo mastą ir paplitimą bei atitinkamai nemažina, o gali tik padidinti iš to kylančias neigiamas pasekmes asmeniui ir visuomenei. Narkotinių medžiagų (šiuo atveju kanapių) neigiamos pasekmės kyla būtent iš jų vartojimo. Gydymas ir pagalba yra tik ėjimas iš paskos netinkamiems sprendimams. Veikų kriminalizavimas sulaiko dalį asmenų nuo tokių veikų darymo. Būtent šių asmenų atžvilgiu kriminalizavimas veiksmingas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis jau pats diskutavimas viešoje erdvėje apie narkotinių medžiagų dekriminalizavimą didina jų vartojimą. Baudžiamosios atsakomybės už tokias veikas perkėlimas į administracinę atsakomybę sudarytų palankias sąlygas šias veikas darantiems asmenims išvengti bet kokios atsakomybės, nes teisėsaugai nusikalstamų veikų atskleidimas ir tyrimas yra aukštesnis prioritetas, nei administraciniai nusižengimai. Dekriminalizavimas sudarytų palankesnes sąlygas narkotinių medžiagų platinimui, kuo labai suinteresuotas organizuotas nusikalstamumas, siekiantis kuo daugiau asmenų įtraukti į narkotikų vartojimą. Kanapės dažnai yra tik tarpinė stotelė einant link stipresnių narkotikų vartojimo, nes dozės ir medžiagos, kurios anksčiau patenkindavo poreikius, darosi nepakankamos tam pačiam poveikiui pasiekti. Narkotikų vartojimas pasižymi ypatingu pavojingumu. Kai perauga į priklausomybę, jis sukelia kitus nusikaltimus (vagystes, plėšimus ir kt.), padaromus siekiant gauti reikiamą dozę bet kokia kaina, ko nesukelia įprastos nusikalstamos veikos. 2. Įvertinkite priklausomų nuo narkotikų asmenų gydymo ir prevencijos sistemos prieinamumą Lietuvoje.
Priklausomų nuo narkotikų asmenų gydymo prieinamumas Lietuvoje yra nepakankamas, apsunkintas specifinių neigiamų šios problemos aspektų – noro nuslėpti priklausomybę, jos neigimo, sudėtingumo patekti į priklausomybių gydymo centrus ir t. t. Šiuo metu yra silpnai išvystyta gydymo ir pagalbos sistema Lietuvoje. Dėl išteklių trūkumo ji nepajėgi gydyti visus priklausomybę nuo narkotikų turinčius asmenis tiek laisvėje, tiek ir laisvės atėmimo vietose. Svarbu pagrindinį dėmesį sutelkti ne į pasekmes (gydymą, pagalbą), bet į priežasčių ir sąlygų šalinimą – narkotinių medžiagų vartojimo prevenciją ir kontrolę. Informacijos apie narkotikų žalą prieinamumas Lietuvoje yra didelis. Paskaitų mokiniams skaitymas apie narkotikų žalą yra svarbus ir reikalingas, tačiau mažai veiksmingas. Pagrindiniai psichoaktyvių medžiagų vartojimą didinantys veiksniai – tvirtų, teigiamų ryšių šeimoje nebuvimas, hedonistinės nuostatos, neįdiegtos tvirtos visuomeninės vertybės, negebėjimas atsispirti neigiamai draugų įtakai (noras būti grupės dalimi ir jos pripažintu), menka savivertė, lengvas narkotinių medžiagų pasiekiamumas. Tai pagrindiniai narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos taikiniai. Deja, prevencinio poveikio į šiuos veiksnius „prieinamumas“ Lietuvoje yra vos apčiuopiamas. 3. Ar, esant nepakankamam gydymo ir prevencijos sistemos prieinamumui, mažo kiekio kanapių dekriminalizavimas nesuveiks kaip narkotikų vartojimą skatinantis veiksnys? Atsižvelgiant į aukščiau pateiktas priežastis, galima konstatuoti, kad taip, esant nepakankamam gydymo ir prevencijos sistemos prieinamumui, mažo kiekio kanapių dekriminalizavimas tikėtina, kad suveiks kaip narkotikų vartojimą skatinantis veiksnys.
Kadangi neturime narkotikų vartojimo pakankamų stabdžių, o reabilitacijos sistema menkai išvystyta ir ne itin prieinama, atleidimas dekriminalizuojant, tikėtina, bus narkotikų vartojimą skatinantis veiksnys. __Teisės institutas
FAKTAI. Marihuana: peilis sveikatai ar vaistas - ką sako mokslas? 2023.01.03 20:05 2 Algimantas Čepas, Aleksandras Dobryninas, Gintautas Valickas, Margarita Dobrynina (2018) Nužudymai Lietuvoje, Vilnius: Justitia. 3 Pažymėtina, kad kriminalizacija netgi gali būti vertinama kaip trukdis spręsti psichoaktyvių medžiagų vartojimo keliamas problemas. Nepaisant baudžiamajame kodekse minimų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų, kurių sąlygos ne visiems žinomos, o ir ne visuomet išpildomos, kriminalizacija veikia kaip paskata slėpti vartojimo problemą, nesikreipti pagalbos, o tai tik didina vartojimo keliamas rizikas. 4 Kriminalizacija apskritai paverčia kanapių platinimo ir vartojimo sferą šešėline, kurioje negalioja jokios produkto kokybės (saugumo) taisyklės ir jos užtikrinimo mechanizmai. Situacija būtų panaši, jei alkoholio prekyba (net ir licencijuota) būtų kriminalizuota ir šešėlyje vyktų prekyba pilstuku ir panašiais neaiškiais alkoholiniais gėrimais. Kita vertus, dekriminalizacija šešėlio nepanaikintų ir dėl to paminėtų vartotojų sveikatos apsaugos problemų neišspręstų. Dėl šios priežasties tiek Kanados, tiek Vokietijos vyriausybės yra apsisprendusios ribotai legalizuoti kanapių vartojimą ir licencijuotą prekybą jomis. 5 LTSR BK 77 straipsnis numatė už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandą nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo su nutrėmimu.
Galiojančio Rusijos Federacijos BK 229(1) straipsnis numato už tokią veiką nuo 3 iki 7 metų laisvės atėmimo su papildomomis bausmėmis. 6 https://ird.lt/lt/reports/view_ item datasource?id=10224&datasource=78291 6
A. (2022 m. gruodžio 12 d. 8 Scare Tactics in Prevention, https://preventionactionalliance.org/learn/about-prevention/scare-tactics-in-prevention/
lengvai parūkyti kanapių, nežinia, kur atsidursime", 2022 gruodžio 20,
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
advokatūra 2022-08-22 N * DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XIVP-1766 IR XIVP-1767 Lietuvos advokatūra gavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymą pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir papildymo 71(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1766 (toliau - ANK projektas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1767 (toliau - BK projektas). Įvertinę pateiktus derinti ANK ir BK projektus, žemiau teikiame savo pastebėjimus. Dėl BK projekto. Pritartina BK projekto rengėjų aiškinamajame rašte numatytam tikslui - užtikrinti tinkamą protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kraštutinės priemonės (ultimci ratio) principų taikymą, formuojant subalansuotą narkotikų politiką Lietuvoje.
Visgi, Lietuvos advokatūra, 2021 m. pradžioje Lietuvos Respublikos Seimui teikdama pastabas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-96, atkreipė dėmesį, jog siekiant dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą nedideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu be tikslo tokias medžiagas platinti, kartu reikėtų sistemiškai įvertinti teisinį reguliavimą numatytą BK
Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento 2022-06-02 išvada Nr. XIVP-1767, kad net ir tuo atveju, kai asmuo per valstybės sieną neteisėtai gabentų nedidelį kiekį kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų neturėdamas tikslo jų platinti, asmens veika vis tiek turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 199 straipsnio 4 dalį. Todėl, teikiamas derinti BK projektas, siekiant dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų be tikslo tokias medžiagas platinti, turėtų būti sistemiškai vertinamas kartu su BK 199 straipsnio 4 dalimi. Atsižvelgiant į tai, prašome atsižvelgti į Lietuvos advokatūros teikiam ą pastebėjimą, svarstant BK projektą Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje. Pritarti iš dalies Pritarti Teisės departamento ir kitų subjektų argumentams dėl BK 199 straipsnio 4 dalies būtino pakeitimo, nes jame nustatytas reguliavimas neadekvatus ir neproporcingas. Dauguma pastabų teikėjų (tiek svarstomam projektui XIVP-1767, tiek ir ankščiau svarstytam BK įstatymo projektui Nr.
XIVP-96) atkreipė dėmesį, kad būtina pakeisti ir BK 199 straipsnio 4 dalį, nes dekriminalizavus nedidelį kiekį kanapių savo reikmėms, be tikslo jas platinti, dabar galiojanti 199 str. 4 dalis nederės su nauju reguliavimu, taps nelogiška ir neadekvati, neproporcinga, nes už kontrabandą (taip pat ir nedidelio kiekio kanapių savo reikmėms) numatyta bausmė laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų, o šalies viduje už tą pačią veiką – bus administracinė atsakomybė. Tačiau ši problema bus sprendžiama kitu įstatymo projektu XIIIP-4856(3), pakeičiant tiek BK 199 straipsnį, tiek ir numatomame naujame BK 260¹straipsnyje dėl narkotinių medžiagų kontrabandos, todėl šiuo projektu BK 199 str. 4 dalis nekeičiama. 3. Pil. V. L. 2022-07-28 * „Spauda teigia kad pateiktas projektas Teisės ir teisėtvarkos komiteto dėl kanapių dekriminalizavimo. Kodėl projekte nėra nei žodeliu kalbama apie sergančius žmones? Kodėl nėra nei žodžio apie medicininės kanapės vartojimą visiems ligoniams kas to pageidauja legalizavimą. Tik nesakykite kad medicininė kanapė yra prieinama ligoniams, jaučiantiems skausmą Lietuvoje. Niekas nekalba apie ligonius, skausmą kenčiančius žmonės kurie sveikatas baigia prarasti nuo nuskausminamų medikamentų, opioidų priklausomybės. Ir tai legalu. Dabar tiek įrodymų, mokslinių konferencijų, seminarų kaip vaistai su kanabinoidais padeda žmonėms kenčiantiems nuo tiek daug ligų.. kaip parkinsonas, autoimuninės ligos, epilepsija, vėžys ir t.t.. Ir niekam tai neįdomu kaip padėti kad kiekvienas kenčiantis suaugęs žmogus galėtų palengvinti savo kančias. Jūsų projekte tai turėjo stovėti pirmoje vietoje. Pagarbiai“. Atsižvelgti Pastaba klausymų metu įvertinta ir pasiūlyta, kad šį L.V. pasiūlymą įvertintų Sveikatos apsaugos ministerija, esant poreikiui, teiktų pataisas sveikatos apsaugos įstatymams. 4. Pil. V. J.
J. 2023-02-10 * Laba diena Gerb., Seimo nariai, Tuo metu kai kai kurie miestai, kaip pvz; Amsterdamas, jau atsikando Laisvės kanapėm, tai Mūsų Lietuvos Respublikos Seimas su begaliniu entuziazmu bando prastumti šį žalingą įstatymą. Padabokite, Gerbiamieji, ką Amsterdamo žmonės galvoja apie tai. Nes jūs vis prisidenginėjate Amsterdamu. Kad tenais tai kas ką nori, tas tą ir daro... https://www.bbc.com/news/world-europe64591394?fbclid=IwAR1FmkrEZZrmqu8uAT61RmgqUTGG_7ipOMRBaSPbiu4Vra0bnvi26VXXQdw Pagarbiai V.J. Atsižvelgti Konkrečių pasiūlymų nepateikta. 5. Lietuvos kriminologų asociacija 2023-02-17 * DĖL
Lietuvos kriminologų asociacija reiškia palaikymą teisės aktų projektams dėl neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų be tikslo platinti dekriminalizavimo. Net jeigu sutiktume su prielaida, jog disponavimas nedideliu kiekiu kanapių (jų dalių) kažkokiu būdu prisideda prie priklausomybės susiformavimo, akcentuotina, kad priklausomybė nuo psichoaktyviųjų medžiagų yra globali socialinė problema, kuri turi būti sprendžiama sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos priemonėmis-išsiaiškinus jos priežastis ir prielaidas ir preventyviai reaguojant iš anksto. Taip pat, atsiradus priklausomybei - kuomet laisva žmogaus valia veikia ribotai - pirmiausia jam būtina suteikti medicininio, psichoterapinio ir kt. pobūdžio pagalbą. Tokia pagalba yra neįmanoma, kai elgesys yra kriminalizuojamas ir priklausomybę turintys asmenys pradeda slapstytis, siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kartu kriminalizacija lemia vėlesnę stigmatizaciją, kuomet susidūrimo su baudžiamosios justicijos sistema patirtis (o taip pat ir priklausomybė) reikšmingai sumažina galimybes asmeniui reintegruotis į visuomenę. Kad būtina eiti dekriminalizacijos keliu įrodo ir tai jog dabartinis teisinis reguliavimas per visus jo taikymo metus narkotikų vartojimo mastų nesumažino.
Natūralus eksperimentas nepavyko. Todėl pritariame siūlomiems sprendimams, kuriais būtų pradėtos kurti sąlygos svarbių socialinių problemų sprendimui. Socialinių/medicininių problemų sprendimas griežtomis baudžiamosiomis priemonėmis būdingas totalitarinėms, postsovietinėms šalims, o ne valstybėms, savo politiką grindžiančioms pagarba žmogaus teisėms ir orumui. Pabrėžtina, jog „nulinės tolerancijos" narkotikų politika kai kuriose Vakarų valstybėse praeityje lėmė spartų dėl narkotikų įkalintų asmenų skaičiaus augimą ir su tuo susijusias socialines problemas. LKA pirmininkė dr. Aušra
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Aukščiausiasis teismas 2022-09-23 N * DĖL
Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1767 (toliau – Projektas Nr. XIVP-1767) teikiame šias pastabas: Projektu Nr. XIVP-1767 siūloma BK 259 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti nuostatą, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259 straipsnio 2 dalį netaikoma, jei disponuota nedideliu kiekiu kanapių (jų dalių), kanapių aliejumi, kanapių derva, kanapių ekstraktu ar tinktūra. Šiuo aspektu reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad BK 199 straipsnyje, nustatančiame baudžiamąją atsakomybę už kontrabandą, tame tarpe ir už narkotinių ar psichotropinių medžiagų (4 dalis), nėra numatyta išimčių (jos nėra siūlomos ir teikiamos Projektu Nr. XIVP-1767) dėl baudžiamosios atsakomybės netaikymo už tam tikrų narkotinių ar psichotropinių medžiagų rūšių (pavyzdžiui, nedideliam kiekiui kanapių ar pan.) atitinkamo (pavyzdžiui, nedidelio) kiekio kontrabandą.
Pritarti iš dalies Pritarti Teisės departamento ir kitų subjektų argumentams dėl BK 199 straipsnio 4 dalies būtino pakeitimo, nes jame nustatytas reguliavimas neadekvatus ir neproporcingas. Dauguma pastabų teikėjų (tiek svarstomam projektui XIVP-1767, tiek ir ankščiau svarstytam BK įstatymo projektui Nr. XIVP-96) atkreipė dėmesį, kad būtina pakeisti ir BK 199 straipsnio 4 dalį, nes dekriminalizavus nedidelį kiekį kanapių savo reikmėms, be tikslo jas platinti, dabar galiojanti 199 str. 4 dalis nederės su nauju reguliavimu, taps nelogiška ir neadekvati, neproporcinga, nes už kontrabandą (taip pat ir nedidelio kiekio kanapių savo reikmėms) numatyta bausmė laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų, o šalies viduje už tą pačią veiką – bus administracinė atsakomybė. Tačiau ši problema bus sprendžiama kitu įstatymo projektu XIIIP-4856(3), pakeičiant tiek BK 199 straipsnį, tiek ir numatomame naujame BK 260¹straipsnyje dėl narkotinių medžiagų kontrabandos, todėl šiuo projektu BK 199 str. 4 dalis nekeičiama. 2. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2022-09-231 Kartu, atsižvelgiant į tai, kad pagal savo pavojingumą yra ir kitų už kanapes mažiau pavojingų narkotinių medžiagų, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Projektų aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl siūloma atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir traukti administracinėn atsakomybėn tik už disponavimą be tikslo kanapėmis (jų dalimis), kanapių aliejumi, kanapių derva, kanapių ekstraktu ar tinktūromis.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad prekyba kanapių aliejumi, kuriame išlieka 0,05–0,2% koncentracijos THC likučiai, oficialiai yra leidžiama, svarstytina, ar neturėtų būti apibrėžta, kokios tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracijos kanapių aliejaus gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas be tikslo platinti neužtraukia baudžiamosios atsakomybės ir užtraukia administracinę atsakomybę. Pažymime, kad šios pastabos 2022 m. rugsėjo 22 d. buvo apsvarstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje. Nepritarti Seimas nepritarė anksčiau pateiktam ir apsvarstytam įstatymų paketui Nr. XIVP-95, 96 dėl visų rūšių nedidelių kiekių narkotikų dekriminalizavimo, todėl Komitetas teikia dėl kanapių (t. y. vienos narkotikų rūšies) dekriminalizavimo, apie kurią daugiausiai pritariamai diskutavo Seimo nariai. ES valstybėse narėse nevienodai reglamentuotas nedidelių kiekių narkotinių ir psichotropinių medžiagų dekriminalizavimas, kai kuriose, pvz. Prancūzijoje, visada baudžiama už heroino, kokaino ir kt. vartojimą, tai yra atsakomybė diferencijuojama pagal narkotikų rūšį. Vokietijos parlamentas diskutuoja netgi dėl kanapių nedidelių kiekių legalizavimo (ne tik dekriminalizavimo), kaip populiariausio narkotiko (vartoja apie 4 mln. asmenų). Taigi, ES valstybėse narėse taip pat yra skirtingas šio klausimo reglamentavimas. 3. Lietuvos
2Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projektu Nr.
XIVP-1766 siūlomoje ANK 71¹straipsnio 4 dalyje suformuluota platesnė (lyginant su BK 259 straipsnio 3 dalimi, įtvirtinančioje baudžiamosios atsakomybės už BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą netaikymą tik tais atvejais, kai asmuo atliko gaminimo, įgijimo ar laikymo veiksmus) atleidimo nuo administracinės atsakomybės galimybė, nes administracinė atsakomybė pagal ANK 71¹ straipsnį asmeniui nebūtų taikoma ir tais atvejais, kai jis atliko perdirbimo, gabenimo ar parsisiuntimo veiksmus. Pritarti Teisės departamentas, Generalinė prokuratūra pateikė analogišką pastabą, nes šiuo metu BK 259 str. 3 dalyje numatytas atleidimas tik už dalį šio straipsnio 2 dalyje numatytų veikų, taip pat 3 dalis nedera su naujuoju ANK pakeitimu. Atsižvelgiant į šią ir į visų subjektų pateiktą pastabą, ANK 71¹ straipsnio ir BK 259 straipsnio nuostatos suderintinos. Teikiama patobulinta BK 259 straipsnio 3 dalies redakcija:
taip: „3. Asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, perdirbtas, įgytas, laikytas, gabentas ar parsiųstas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, gabenimą, siuntimą ir laikymą.“
apeliacinis teismas 2022-08-311
Lietuvos apeliaciniame teisme (toliau – ir Teismas) buvo gautas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštas, kuriuo prašoma pateikti pastabų ir pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 71¹straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1766 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-1767. Minėtais pakeitimais siūloma įtvirtinti, kad už neteisėtą kanapių, jų dalių, aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų disponavimą nedideliais kiekiais asmeniniais tikslais būtų taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė. Lietuvos apeliaciniam teismui kyla klausimas, ar pagrįstai būtent tik kanapės, jų dalys, aliejus, derva, ekstraktai ar tinktūros yra išskiriami iš kitų narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos klasifikuojamos pagal jų žalingą poveikį žmogaus sveikatai, kai jomis piktnaudžiaujama, ir pagal tai, ar jos gali būti vartojamos sveikatos priežiūros tikslams, ar naudojamos su farmacijos produktais nesusijusios pramonės tikslams. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sudaromi keturi narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai. Kalbant apibendrintai, asmuo iš viso neturi teisėtos galimybės disponuoti į I sąrašą įrašytomis medžiagomis, nebent jos yra vaistinio preparato, įregistruoto specialia tvarka, sudėtyje. Į likusius sąrašus įtrauktomis medžiagomis tam tikrais atvejais galima disponuoti teisėtai (pavyzdžiui, įsigyti pagal galiojantį receptą sveikatos priežiūros tikslams). Teismo vertinimu, svarstant atsakomybės už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis reglamentavimo pokyčių klausimą, būtina sistemiškai įvertinti ir minėtus sąrašus ir juose pateiktą narkotinių ir psichotropinių medžiagų klasifikavimą. Aptariamu atveju įstatymų projektais siūloma sušvelninti atsakomybę tik už neteisėtą disponavimą medžiagomis (kanapės, jų dalys, aliejus, derva, ekstraktai ar tinktūros), kurios įtrauktos į I sąrašą.
Aiškinamajame rašte iš esmės nėra pagrindžiama, kodėl už neteisėtą disponavimą būtent tokiomis medžiagomis turi būti numatyta švelnesnė atsakomybė nei, pavyzdžiui, už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu medžiagų, kurios įtrauktos į II ir III sąrašus ir kuriomis, priešingai nei I sąraše esančiomis medžiagomis, tam tikrais atvejais galima disponuoti ir teisėtai. Todėl, nesant detalesnės analizės, siūlomas atsakomybės diferencijavimas pagal medžiagų rūšį kelia abejonių. Dėl visų rūšių nedidelių kiekių narkotikų dekriminalizavimo jau buvo pateiktas Seimui BK projektas XIVP-96, tačiau priėmimo stadijoje jis nebuvo priimtas, o pavesta Komitetui parengti naują projektą. Komitetas, įsiklausęs Seimo narių diskusijų dėl įstatymų paketo XIVP-95-96 Seime, kur dažnu atveju buvo kalbama apie nedidelį kiekį kanapių (galbūt populiariausios ar mažiau žalingos narkotikų vartotojų tarpe) narkotikų rūšies – dekriminalizavimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Komitete svarstant ankstesnius projektus (NR. XIVP-95, XIVP-96), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad „<...>pavienis narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio kriterijus yra nepakankamas administracinei ir baudžiamajai atsakomybei atskirti.<...>.
Atsižvelgiant į tai, kad skirtingų rūšių narkotinės ir psichotropinės medžiagos kelia nevienodą poveikį (pavojų) žmogaus sveikatai, svarstytina, ar administracinės ir baudžiamosios atsakomybių atskyrimui yra pakankamas tik kiekio kriterijus (pavyzdžiui, skiriasi situacijos, kai disponuojama nedideliu kiekiu kanapių ar nedideliu kiekiu heroino, amfetamino ir pan.).<...> Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, spręstina, ar veikos pavojingumas neturėtų būti siejamas ir su, pavyzdžiui, disponuotos medžiagos rūšimi.“ Kaip paminėta aukščiau, LRSK Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus 2020-12-16 pateiktoje apžvalgoje informuojama, kad įvairiose ES valstybėse narėse nedidelių kiekių narkotikų dekriminalizavimo klausimai sprendžiami labai skirtingai, taip pat yra numatytos skirtingos bausmės, nedidelio kiekio narkotikų apibrėžimai (sąvokos). Pvz. Prancūzija dekriminalizavo nedidelį kiekį narkotikų diferencijuotai, pagal narkotinių medžiagų rūšį – visada taikomas baudžiamasis persekiojimas kai kurių medžiagų (pvz., heroino, kokaino) vartojimo atvejais. Pažymėtina, kad Latvijoje ir jos parlamente diskutuojama dėl galimybės visiškai dekriminalizuoti nedidelio kiekio silpnųjų narkotikų laikymą ir vartojimą. Lenkijoje atskirai numatyta atsakomybė už naujų psichoaktyviųjų medžiagų laikymą. 5. Generalinė prokuratūra 2022-09-231 DĖL Įstatymų Projektų NR. XIVP-1766 ir XIVP-1767 Teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 71¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1766 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
Projektai). 1.
Projektų aiškinamojo rašto matyti, kad tam tikros narkotinės ir psichotropinės medžiagos išskiriamos iš kitų, t. y. siekiama dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų, neturint tikslo jų platinti, tačiau detali argumentacija dėl pasirinktos rūšies (būtent kanapių) išskyrimo pagrįstumo nepateikiama. Taip pat kaip vienas iš Projektų rengimo argumentų nurodytas Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-1765 „Dėl Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programos patvirtinimo“ (toliau – Programa), nuostatų įgyvendinimas, nors siūlomais pakeitimais siekiama įgyvendinti tik atskirus Programos elementus – dekriminalizuoti mažiau pavojingas veikas ir atsakomybę už jas numatyti Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK). Atsižvelgiant į tai teigtina, kad pasigendama nuoseklaus baudžiamosios politikos peržiūrėjimo, sistemingumo ir pagrįstumo, siekiant subalansuotos narkotikų kontrolės politikos. Nepritarti Žr. argumentus aukščiau –– prie Lietuvos apeliacinio teismo ir Teisės departamento pastabų dėl narkotikų rūšies dekriminalizavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas visų rūšių nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimui nepritarė, svarstydamas ankstesnį įstatymų paketą Nr. XIVP-95, 96. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ES šalyse narėse taip pat skirtingai reglamentuojamas ar siekiama reglamentuoti nedidelį narkotikų kiekį. 6. Generalinė prokuratūra 2022-09-23 N 2.
Projektų aiškinamojo rašto 4 dalyje teigiama, kad priėmus Projektus, kuriais siūloma numatyti, jog už neteisėtą kanapių, jų dalių, aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų disponavimą nedideliais kiekiais be tikslo platinti būtų taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė, bus sumažintos ir baudžiamosios justicijos sistemos patiriamos finansinės ir laiko sąnaudos šios nusikalstamos veikos tyrimui, o narkotikų kontrolės politika bus labiau orientuota į visuomenės sveikatą, grindžiant tuo, kad už tokias veikas iki 2017 m. buvo nustatyta administracinė atsakomybė ir ji buvo sėkmingai taikoma. Su tokiais teiginiais nesutiktina, nes nurodytu laikotarpiu buvo taikoma ne tik administracinė atsakomybė, kurios nebeliko nuo 2017 m. įsigaliojusiame ANK, bet ir baudžiamoji. Taigi administracinės atsakomybės už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įsigijimą ir laikymą savo reikmėms taikymo iki 2017 m. naudingumas diskutuotinas. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvoje niekada nebuvo atskiros kanapių kontrolės politikos. Manytina, kad būtų tikslingiau ir efektyviau pirmiausia pagal Programą įgyvendinti prevencines, reabilitacijos ir gydymo užtikrinimo priemones ir tik tada imtis atsakomybės reguliavimo klausimų. Be to, ne mažiau svarbu Baudžiamajame kodekse (toliau – BK) įtvirtinti nuostatas, pagal kurias asmenis, vartojančius narkotines, psichotropines medžiagas, būtų galima įpareigoti gydytis nuo šios priklausomybės. Atkreiptinas dėmesys ir į tokių medžiagų vartojimo paskyrus gydytojui tinkamo reglamentavimo reikalingumą ir atitinkamai atleidimo nuo atsakomybės pagal ANK už šios normos pažeidimą. Atsižvelgti Reikėtų sistemiškai peržiūrėti ir BK Bendrąją dalį – poveikio priemones, atleidimus nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau pastaboje konkrečių pasiūlymų nepateikta. BK svarstytina dėl sutikimo gydytis nuo priklausomybės, už tai sumažinant ar atidedant bausmės vykdymą.
Tai nebūtų naujiena lyginant kitų ES valstybių narių baudžiamuosius įstatymus, pvz., Austrijoje nustatyta: „Priklausomybę sukeliančių medžiagų įstatymas numato keletą procedūrinių galimybių, leidžiančių minėtas veikas padariusiems asmenims (ypač, kai veikos padarytos tik dėl asmeninio vartojimo ir nesiekiant pasipelnyti) išvengti realaus bausmių taikymo. Pagal šio įstatymo 35 straipsnį prokuroras (o pagal 37 straipsnį – teismas) gali sustabdyti baudžiamąjį procesą laikotarpiui iki 2 metų, o pagal 39 straipsnį teismas iki 2 metų gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Šios priemonės taikomos esant tam tikroms sąlygoms (pvz., jei veiką padaręs asmuo sutinka gydytis). Jeigu veiką padaręs asmuo baudžiamojo proceso sustabdymo ar bausmės vykdymo atidėjimo metu tinkamai vykdo nustatytas sąlygas, atsiranda prielaidos galutiniam proceso nutraukimui ar bausmės nebevykdymui. Portugalijoje tam tikromis sąlygomis (pvz., kai veiką pirmą kartą padaręs narkotinę priklausomybę turintis asmuo įsipareigoja gydytis) administracinio nusižengimo nagrinėjimo procedūra sustabdoma laikotarpiui iki 3 metų ir toliau nebevykdoma, jei įsipareigojimų paisoma. Taip pat komisija gali sustabdyti nuobaudos skyrimą, jei priklausomybę turintis asmuo sutinka gydytis. Kai kuriais atvejais gali būti nutrauktas ir nuobaudos vykdymo procesas. Prancūzijoje baudžiamasis persekiojimas už narkotikų vartojimą gali būti pakeistas gydomojo pobūdžio priemonių skyrimu. Suomijoje kaltinimai gali būti panaikinti ar bausmė netaikoma, jeigu veiką padaręs asmuo siekia gydytis Socialinių reikalų ir sveikatos ministro nustatyta tvarka. Švedijoje, jei pagal bylos aplinkybes pripažįstama, kad ir baudos taikymas būtų neadekvati priemonė, veiką padariusiam asmeniui gali būti skiriama probacija, derinama (probuojamojo sutikimu) su darbu visuomenės labui ar gydymu. 7. Generalinė prokuratūra 2022-09-231 3.
Galiojančios redakcijos BK 259 straipsnio 3 dalyje numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės taikomas tik tiems asmenims, kurie narkotines ar psichotropines medžiagas pasigamino, įgijo arba laikė savo reikmėms, tačiau netaikomas, jeigu asmuo atitinkamas medžiagas perdirbo, gabeno arba siuntė neturėdamas tikslo platinti, kaip siūloma nustatyti BK 259 straipsnio pakeitimo projekto 4 dalyje. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas taisytinas. Pritarti Teisės departamentas, Generalinė prokuratūra pateikė analogišką pastabą, nes šiuo metu BK 259 str. 3 dalyje numatytas atleidimas tik už dalį šio straipsnio 2 dalyje numatytų veikų, taip pat 3 dalis nedera su naujuoju ANK pakeitimu. Atsižvelgiant į šią ir į visų subjektų pateiktą pastabą, ANK 71¹ straipsnio ir BK 259 straipsnio nuostatos suderintinos. Teikiama patobulinta BK 259 straipsnio 3 dalies redakcija:
taip: „3. Asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, perdirbtas, įgytas, laikytas, gabentas ar parsiųstas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, gabenimą, siuntimą ir laikymą.“
prokuratūra
su galiojančioms BK nuostatomis, kuriose numatyta baudžiamoji atsakomybė už veikas, susijusias su visų draudžiamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu.
Manytina, kad, siekiant dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų be tikslo tokias medžiagas platinti, būtina šias normas vertinti kartu sistemiškai, vengiant baudžiamąją politiką išbalansuojančio pavienių straipsnių keitimo. Nepritarti Visų rūšių nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimas jau buvo svarstytas Seime ir tam nepritarta. Seimas nepritarė anksčiau pateiktam ir apsvarstytam įstatymų paketui Nr. XIVP-95, 96 dėl visų rūšių nedidelių kiekių narkotikų dekriminalizavimo, todėl Komitetas teikia dėl kanapių (t. y. vienos narkotikų rūšies) dekriminalizavimo, apie kurią daugiausiai pritariamai diskutavo Seimo nariai. ES valstybėse narėse nevienodai reglamentuotas nedidelių kiekių narkotinių ir psichotropinių medžiagų dekriminalizavimas, kai kuriose, pvz. Prancūzijoje, visada baudžiama už heroino, kokaino ir kt. vartojimą, tai yra atsakomybė diferencijuojama pagal narkotikų rūšį. Vokietijos parlamentas diskutuoja netgi dėl kanapių nedidelių kiekių legalizavimo (ne tik dekriminalizavimo), kaip populiariausio narkotiko (kurį vartoja apie 4 mln. asmenų). Taigi, ES valstybėse narėse taip pat yra skirtingas šio klausimo reglamentavimas. 9. Generalinė prokuratūra
ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą (81 ir 16 straipsniai) narkotinių ir psichotropinių medžiagų siuntimas yra draudžiamas (su numatytomis išimtimis). Siekiant visapusiško ir efektyvaus Programos įgyvendinimo, tikslinga sistemiškai peržiūrėti ir apsvarstyti keičiamą teisinį reglamentavimą ir spręsti dėl Projektų tobulinimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Projektai parengti kiek skubotai, jiems trūksta aiškumo, sisteminio teisės normų vertinimo ir pagrįstos analizės, todėl tikslinga spręsti dėl tolesnio Projektų tobulinimo, galbūt šiam tikslui sudarant darbo grupę. Atsižvelgti Nuostatos su kitais teisės aktais suderintos, pvz. ir su BK 199 str., kurio pakeitimas pateiktas projekte, su ANK. Dėl paminėtų teisės aktų - klausymų metu Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai informuoti. Prie visų bendrų pasirengimų, kaip gydymo įstaigų pasirengimo suteikti priklausomiems asmenims pagalbą, buvo kalbama ir apie teisės aktų peržiūrą, esant poreikiui-projektų parengimą tiek įstatymų, tiek poįstatyminių teisės aktų. 10. Policijos departamentas 2022-08-24 N *
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 71¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-1766 (toliau – LR ANK projektas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1767, teikia šiuos pasiūlymus:
pateiktas teisinio reguliavimo pakeitimo projektas yra neišbaigtas ir turi būti tobulinamas, sistemiškai vertinant veikas tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK), tiek LR ANK reguliavimo srityje (pavyzdžiui, neperžiūrėtas LR BK 199 straipsnio („Kontrabanda“) reguliavimas, susijęs su atsakomybės diferencijavimu, atsižvelgiant į įvežamos medžiagos kiekį). Pritarti iš dalies Pritarti Teisės departamento ir kitų subjektų argumentams dėl BK 199 straipsnio 4 dalies būtino pakeitimo, nes jame nustatytas reguliavimas neadekvatus ir neproporcingas.
Dauguma pastabų teikėjų (tiek svarstomam projektui XIVP-1767, tiek ir ankščiau svarstytam BK įstatymo projektui Nr. XIVP-96) atkreipė dėmesį, kad būtina pakeisti ir BK 199 straipsnio 4 dalį, nes dekriminalizavus nedidelį kiekį kanapių savo reikmėms, be tikslo jas platinti, dabar galiojanti 199 str. 4 dalis nederės su nauju reguliavimu, taps nelogiška ir neadekvati, neproporcinga, nes už kontrabandą (taip pat ir nedidelio kiekio kanapių savo reikmėms) numatyta bausmė laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų, o šalies viduje už tą pačią veiką – bus administracinė atsakomybė. Tačiau ši problema bus sprendžiama kitu įstatymo projektu XIIIP-4856(3), pakeičiant tiek BK 199 straipsnį, tiek ir numatomame naujame BK 260¹straipsnyje dėl narkotinių medžiagų kontrabandos, todėl šiuo projektu BK 199 str. 4 dalis nekeičiama. 11. Policijos departamentas 2022-08-24 4,
Nors iniciatyva keisti teisinį reguliavimą, susijusį su disponavimu nedideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, yra realus žingsnis valstybės politiką orientuoti į socialinių problemų sprendimą, efektyviau naudoti teisėsaugos institucijų išteklius, užtikrinti proceso operatyvumo principą, tačiau tam būtinas sisteminis požiūris ir numatytas kompleksinių priemonių, kurių turi būti imamasi siekiant maksimaliai išvengti neigiamų tokio sprendimo pasekmių, įžvelgiamų jau dabar, rinkinys.
Be jau minėtų aspektų, būtina iš naujo įvertinti teisinį reguliavimą ir modernizuoti valstybės kovos su narkotikų platinimu baudžiamosiomis priemonėmis modelį, peržiūrėti narkotinių medžiagų kiekius, atsisakyti jų veikliosios medžiagos kiekybinio tyrimo ir tokiu būdu efektyvinti ikiteisminio tyrimo institucijų veiklą, trumpinti ikiteisminių tyrimų terminus, užtikrinti proceso operatyvumo principus, trumpėjant kriminalistinių tyrimų eilėms ir terminams. Pritarti iš dalies Pritarta dėl vėlesnės įsigaliojimo datos. Atkreiptas dėmesys į siūlymą dėl vėlesnės įstatymų paketo įsigaliojimo datos, t. y. 2024 m. sausio 1 d. (dėl pasirengimo įgyvendinti ANK nuostatas ir greitųjų testų). Diskutuotina dėl paties valstybės kovos su narkotikų platinimu baudžiamosiomis priemonėmis modelio ateityje, jo modernizavimo, tačiau šiam projektui šioje pastaboje konkrečių pasiūlymų nepateikta. 12. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2022-09-14 * Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) išnagrinėjo Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 71-1 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1766 ir Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1767. Parengtiems teisės aktų projektams Departamentas esminių pastabų neturi. Atsižvelgti
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Gražulis 2022-12-051 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta dekriminalizuoti mažus narkotikų kiekius, tačiau Olandijos patirtis sako, kad toks veiksmas kaip tik paskatina jaunimą didinti narkotinių medžiagų vartojimą. Siūlau tokį variantą - jei bendradarbiaujama su teisėsauga, atskleidžiant pagalbininkų ir pardavėjų tapatybes, tai baudžiamoji atsakomybė už tokį pirmą kartą nebūtų taikoma. Tačiau už antrą tokį kartą jau būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Pasiūlymas:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 259 straipsnį jį papildant 4 dalimi: „259 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti
4Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo,
laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. Tuo atveju, jei bendradarbiauja su policija, atskleisdamas narkotinių ar psichotropinių medžiagų platintojų tapatybes, ir kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos jam, tai baudžiamoji atsakomybė netaikoma. Jei tokia veika buvo atlikta pakartotiniai, tokiu atveju padarė baudžiamąjį nusižengimą ir yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. Nepritarti Komiteto 2023-03-08 balsavimo rezultatas: už – 0, prieš – 4, susilaikė – 3 (pasiūlymui nepritarta). Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas, 2022-12-15 svarstydamas šį pasiūlymą, jam nepritarė: (Balsavo 123 Seimo nariai: už – 61, prieš – 41, susilaikė 21. Komitetas, 2022-12-07 svarstydamas šį pasiūlymą, jam taip pat nepritarė.
Autorius siūlo dekriminalizuoti visų rūšių nedidelį kiekį narkotikų be tikslo juos parduoti, tačiau Seimas jau nepritarė visų rūšių nedidelių kiekų narkotikų dekriminalizavimui ir Teisės ir teisėtvarkos komitetui pavedė parengti naują projektą dėl kanapių. Naujame projekte kalbama tik apie kanapes, todėl siūlymas neatitinka naujo projekto koncepcijos. Taip pat autorius į 4 dalį iš esmės sudėjo galiojančio įstatymo 2 ir 3 dalies dispozicijas ir 2 dalies sankcijas, tik dar išplėtojo atleidimo atvejus, todėl pagal siūlymą straipsnio norma taptų iš viso neaiški, nenuosekli, neatitinkanti BK sistemos. Dėl pakartotinumo, kurio BK nėra, ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės Komitetas jau nepritarė autoriaus pirmam siūlymui, 2022-11-23 svarstant pagrindinę Komiteto išvadą. 2. Seimo narys Petras Gražulis 2022-07-121 Argumentai:
Įstatymo projekte numatyta dekriminalizuoti mažus narkotinių medžiagų, pagamintų iš kanapių, kiekius, tačiau kitų šalių, pvz. Olandijos patirtis aiškiai rodo, kad toks veiksmas kaip tik paskatina jaunimą didinti narkotinių medžiagų vartojimą, kuris turi tendenciją peraugti į sunkiųjų narkotikų vartojimą. Todėl siūlau tokį kompromisinį variantą – jei yra bendradarbiaujama su teisėsauga, atskleidžiant pagalbininkų ir pardavėjų tapatybes, tai baudžiamoji atsakomybė už tokį pirmą kartą nebūtų taikoma. Tačiau už antrą tokį kartą jau būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Pasiūlymas:
Pakeisti 259 straipsnį jį papildant 4 dalimi: „259 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti „4.
Pagal šio straipsnio 2 dalį neatsako asmenys, kurie neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų neturėdami tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, tačiau tik tuo atveju, jei bendradarbiauja su policija, atskleisdamas narkotinių ar psichotropinių medžiagų platintojų tapatybes, ir kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos jam, Jei tokia veika buvo atlikta pakartotiniai, tokiu atveju padarė baudžiamąjį nusižengimą ir yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu taip, kaip yra numatyta šio straipsnio 2 dalyje.“ Nepritarti Komiteto 2023-03-08 balsavimo rezultatas: už – 0, prieš – 4, susilaikė – 3 (pasiūlymui nepritarta). Pakartotinumas, kaip siūlo Seimo narys, naujojo BK Specialiojoje dalyje nėra numatytas, taigi, neatitinka BK sistemos. Ir šiuo metu BK 259 str. 3 numatytas bendradarbiavimas su teisėsaugos ir medicinos įstaigomis ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės: „3. Asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą. Siūlymas atskleisti tapatybes asmenų, iš kurių įsigijo narkotikų, ne visada galėtų nuoširdžiai įvykdyti, nes gali pirkti iš atsitiktinių žmonių, atsisiųsti narkotikų ir pan., ir pan., todėl sąlyga „tik tuomet“, nelabai įgyvendinama ir tinkama.
Reikėtų didesnės diskusijos ir BK Bendrosios dalies pakeitimo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, panašiai kaip numatyta BK VI skyriuje, bet tai jau būtų BK Bendrosios dalies peržiūra iš esmės, kokia apimtimi tai būtų daroma, reikia diskutuoti. TM žada Seimo pavasario sesijoje peržiūrėti BK Bendrosios dalies nuostatas ir pateikti BK pakeitimų. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-08-311
Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. SV-S-599 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 ir 5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1767. Pritarti
komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIVP-1767(3) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 4 , prieš – 2, susilaikė – 2 (rezultatą lėmė Komiteto pirmininko balsas). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Irena Haase. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-1767(3), jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė [1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/dc8fe0e07f6311edbdcebd68a7a0df7e [2] Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Teisės, sveikatos ir socialinės sistemų, susijusių su narkotikų politika Lietuvoje, analizė. 2018. [3] Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. rugpjūčio 21 d. įsakymas V-1855 “Dėl Priklausomybės ligų gydymo ir žalos mažinimo priemonių prieinamumo ir kokybės gerinimo 2021–2024 metų veiksmų plano patvirtinimo”. [4] Padaiga Ž, Subata E, Vanagas G. Outpatient methadone maintenance treatment program Quality of Life and health of opioid-dependent persons in Lithuania. Medicina. 2007 Mar;43(3):235. [5] Pierre Andersson. Decriminalisation of Drugs: What can we learn from Portugal? 2020. https://narkotikapolitisktcenter.se/wp-content/uploads/2021/03/NPC_Portugal_Decrim_Eng.pdf [6] Stevens* A, Hughes** C, Andro A. Dépénalisation et santé publique: politiques des drogues et toxicomanies au Portugal. Mouvements. 2016(2):22-33 [7] Single E, Christie P, Ali R. The impact of cannabis decriminalisation in Australia and the United States. Journal of public health policy. 2000 Jun 1;21:157-86. [8]Melchior M, Nakamura A, Bolze C, Hausfater F, El Khoury F, Mary-Krause M, Da Silva MA. Does liberalisation of cannabis policy influence levels of use in adolescents and young adults? A systematic review and meta-analysis. BMJ open. 2019 Jul 1;9(7):e025880. [9] Scheim AI, Maghsoudi N, Marshall Z, Churchill S, Ziegler C, Werb D. Impact evaluations of drug decriminalisation and legal regulation on drug use, health and social harms: a systematic review. BMJ open. 2020 Sep 1;10(9):e035148. [10] Gülck T, Møller BL. Phytocannabinoids: origins and biosynthesis. Trends in plant science. 2020 Oct 1;25(10):985-1004. [11] Hazekamp A. The trouble with CBD oil.
The trouble with CBD oil. Medical cannabis and cannabinoids. 2018;1(1):65-72. [12] Jikomes N, Zoorob M. The cannabinoid content of legal cannabis in Washington state varies systematically across testing facilities and popular consumer products. Scientific reports. 2018 Mar 14;8(1):4519. [13] Hazekamp A, Epifanova S. Grote variatie in samenstelling cannabisolie noopt tot regels. Pharmaceutisch Weekblad. 2017;152(44):16-8. [14] Alves VL, Gonçalves JL, Aguiar J, Teixeira HM, Câmara JS. The synthetic cannabinoids phenomenon: from structure to toxicological properties. A review. Critical Reviews in Toxicology. 2020 May 27;50(5):359-82. [15] Ciolino LA. Quantitation of synthetic cannabinoids in plant materials using high performance liquid chromatography with UV detection (validated method). Journal of forensic sciences. 2015 Sep;60(5):1171-81. [16] Cooper ZD. Adverse effects of synthetic cannabinoids: management of acute toxicity and withdrawal. Current psychiatry reports. 2016 May;18:1-0. [17] Cooper ZD. Adverse effects of synthetic cannabinoids: management of acute toxicity and withdrawal. Current psychiatry reports. 2016 May;18:1-0. [18] Meadows WJ. Cannabis legalization: Dealing with the black market. Drug Enforcement and policy center. 2019 Oct 16(13). [19] Brooks E, Sørheim SE. Looking at Marijuana through the lens of public health. Cannabis in Medicine: An Evidence-Based Approach. 2020:453-91. [20] Gobbi G, Atkin T, Zytynski T, Wang S, Askari S, Boruff J, Ware M, Marmorstein N, Cipriani A, Dendukuri N, Mayo N. Association of cannabis use in adolescence and risk of depression, anxiety, and suicidality in young adulthood: a systematic review and meta-analysis. JAMA psychiatry. 2019 Apr 1;76(4):426-34. [21] Wang GS, Roosevelt G, Le Lait MC, Martinez EM, Bucher-Bartelson B, Bronstein AC, Heard K. Association of unintentional pediatric exposures with decriminalization of marijuana in the United States. Annals of Emergency Medicine.
Annals of Emergency Medicine. 2014 Jun 1;63(6):684-9. [22] Zhu H, Wu LT. Trends and correlates of cannabis-involved emergency department visits: 2004 to 2011. Journal of addiction medicine. 2016 Nov;10(6):429. [23] Gonçalves‐Pinho M, Bragança M, Freitas A. Psychotic disorders hospitalizations associated with cannabis abuse or dependence: a nationwide big data analysis. International Journal of Methods in Psychiatric Research. 2020 Mar;29(1):e1813. [24] https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/statistika/jaunimo%20ataskaita.pdf [25] https://www.centreforsocialjustice.org.uk/wp-content/uploads/2018/12/CSJJ6711-Cannabis-Report-181207-WEB.pdf [26] Pierre Andersson. Decriminalisation of Drugs: What can we learn from Portugal? 2020. https://narkotikapolitisktcenter.se/wp-content/uploads/2021/03/NPC_Portugal_Decrim_Eng.pdf