Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO Papildymo 2.23¹ straipsniu ĮSTATYMAS 2022 m. gegužės 19 d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Kodekso 2 knygos, I dalies, II skyriaus papildymas 2.23¹ straipsniu: Papildyti Kodekso 2 knygos, I dalies, II skyrių 2.23¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„2.23¹ straipsnis. Asmens teisės į artimą ryšį pripažinimas
1Kiekvienas turi teisę, kad būtų gerbiamas jo turimas artimas ryšys su artimaisiais. Artimas ryšys – tai asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio. Artimas ryšys teisines pasekmes sukelia tik įstatymų numatytais atvejais. 2. Artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai. 3. Artimą ryšį, preziumuojama, turi:
3.1. Asmenys, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo. 3.2. Asmenys, kuriuos sieja globos ar rūpybos santykiai arba yra sudarę susitarimą dėl tarpusavio išlaikymo. 4. Įstatymų nustatytais atvejais kiti asmenys gali būti pripažinti turintys artimą ryšį. 5. Šeimos narius siejantis artimas ryšys yra pirmesnis nei kitais pagrindais atsiradęs ryšys.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Teikia Seimo nariai Paulius Saudargas Audronius Ažubalis Arvydas Pocius Valdas Rakutis Justinas Urbanavičius Kazys Starkevičius Aušrinė Norkienė Rita Tamašunienė Beata Petkevič Guoda Burokienė Arvydas Nekrošius Algimantas Dumbrava Antanas Vinkus Ligita Girskienė Rimantė Šalaševičiūtė Valius Ąžuolas Stasys Tumėnas Robertas Šarknickas Aurelijus Veryga Ričardas Juška Antanas Čepononis
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos pirmasis straipsnis skelbia, kad „visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems yra suteiktas protas ir sąžinė, ir jie turi elgtis vienas su kitu kaip broliai.“ Taigi, su kiekvienu žmogumi turi būti elgiamasi pripažįstant jo įgimtą orumą ir žmogiškąją vertę. Dabartiniame socialinių santykių kontekste stebimas esamų teisinių institutų nepakankamumas
Tuo tikslu reikalinga papildyti esamą reguliavimą artimo ryšio institutu, kurio pagalba būtų galima visų pirmą asmenims, sudariusiems bendro gyvenimo susitarimą, bei susietais tvariais tarpusavio pasitikėjimo ryšiais, apsaugoti savo tokius interesus kaip susižinojimas gydymo įstaigose, lankymas įkalinimo įstaigose, teisminės procesinės teisės, laidojimo galimybės ir pan. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Paulius Saudargas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Dabartinis Civilinio kodekso reguliavimas neišskiria santykių, kurie grindžiami ilgalaikiais tvariais socialiniais ryšiais bei giliu tarpusavio pasitikėjimu, nors socialinė realybė reikalauja juos pripažinti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma į Civilinį kodeksą įvesti artimo ryšio sąvoką, tokiu ryšiu laikant asmens santykį su kitu asmeniu, kylantį iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio. Tokį ryšį siūloma laikyti turint ne tik šeimos narius ir artimus giminačius, bet ir asmenis, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo, bei asmenis, kuriuos sieja globos ar rūpybos santykiai arba sudarytas susitarimas dėl tarpusavio išlaikymo. Artimas ryšys teisines pasekmes sukeltų tik įstatymų numatytais atvejais. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Dabartinį teisinį reguliavimą papildant artimo ryšio institutu reikėtų pakeisti atitinkamų teisės aktų (Baudžiamojo proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso, Civilinio proceso kodekso, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo bei kitų įstatymų) nuostatas, kuriuose būtų sureguliuotos konrečios situacijos, kuriose artimasis asmuo turėtų tam tikras teises (pvz., teisę neliudyti prieš artimąjį teisme, teisę lankyti įkalinimo įstaigose, teisę susižinojimo gydymo įstaigose, teisę palaikų laidojimo ar kitas svarbias socialiniams santykiams teises). 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas, laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įgyvendinamieji teisės aktai nėra reikalingi. 13.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Neprognozuojama. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia norint šiuos įstatymo projektą įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: "artimas ryšys", "artimieji", "susitarimas dėl bendro gyvenimo", globos santykiai", "rūpybos santykiai", "susitarimas dėl tarpusavio išlaikymo". 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai Parašas Paulius Saudargas Audronius Ažubalis Arvydas Pocius Valdas Rakutis Justinas Urbanavičius Kazys Starkevičius Aušrinė Norkienė Rita Tamašunienė Beata Petkevič Guoda Burokienė Arvydas Nekrošius Algimantas Dumbrava Antanas Vinkus Ligita Girskienė Rimantė Šalaševičiūtė Valius Ąžuolas Stasys Tumėnas Robertas Šarknickas Aurelijus Veryga Ričardas Juška Antanas Čepononis
2022-05-24 Nr. XIVP-1717 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
technikos taisykles, projekto 1 straipsnio pavadinimas ir nuostata iki dvitaškio dėstytini taip:
„1 straipsnis. Kodekso II skyriaus papildymas 2.23¹ straipsniu:
Papildyti Kodekso II skyrių 2.23¹ straipsniu:“. 2. Atsižvelgdami į Kodekso II skyriaus paskirtį ir projektu siūlomo 2.23¹ straipsnio turinį, šio straipsnio pavadinimą siūlytume išdėstyti taip: „2.23¹ straipsnis. Teisė į artimą ryšį“. 3. Projekto 1 straipsnyje dėstomo Kodekso 2.23¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti: „Kiekvienas turi teisę, kad būtų gerbiamas jo turimas artimas ryšys su artimaisiais. Artimas ryšys – tai asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio. Artimas ryšys teisines pasekmes sukelia tik įstatymų numatytais atvejais.“ Projekto nuostatos tobulintinos. Pastebėtina, kad iš pateiktos artimo ryšio apibrėžties neaišku, ar asmens santykis su kitu asmeniu turi būti abipusis, kad jis sukeltų atitinkamas teisines pasekmes. Taip pat neaišku, kieno atžvilgiu artimas ryšys gali sukelti teisines pasekmes įstatymų numatytais atvejais. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūloma įtvirtinti naują institutą, tačiau kartu su projektu nepateikiami kitų įstatymų projektai, kurie numatytų artimo ryšio buvimo teisines pasekmes, artimo ryšio siejamų asmenų teises ir pareigas, kylančias iš artimo ryšio, todėl visapusiškai ir išsamiai įvertinti teikiamu projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra galimybės. Pastebėtina, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, keičiant teisės akto nuostatą, sistemiškai įvertinamas jos ryšys su galiojančiomis keičiamo ir kitų teisės aktų nuostatomis. Prireikus rengiami kitų susijusių teisės aktų pakeitimų projektai. Taigi kartu su projektu turėtų būti teikiami projekto aiškinamajame rašte nurodyti Baudžiamojo proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso, Civilinio proceso kodekso, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo bei kitų įstatymų pakeitimo projektai. 4. Projekto 1 straipsnyje dėstomo Kodekso 2.23¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai, tuo tarpu šio straipsnio 3 dalyje nustatoma, kokiais atvejais artimas ryšys yra preziumuojamas (globos, rūpybos teisiniai santykiai, tarpusavio išlaikymo bei bendro gyvenimo susitarimai). Pastebėtina, kad prezumpcijos yra svarbus aspektas teisinių santykių reguliavime, nes jos nustato tam tikro įvykio ar fakto pripažinimą, nereikalaujant specialių įrodymų, jei nėra įrodyta atvirkščiai. Atkreiptinas dėmesys, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, jog tiek projekto 1 straipsnyje dėstomo Kodekso 2.23¹ straipsnio 2 dalyje, tiek ir 3 dalyje yra įtvirtinamos „artimo ryšio“ prezumpcijos, tačiau šeimos narių bei artimųjų giminaičių atveju minėta prezumpcija yra nepaneigiama, t. y. šeimos ir artimos giminystės ryšys tiesiogiai nulemia “artimo ryšio” buvimą. Tokia projekto nuostata kelia abejonių, nes projekto 1 straipsnyje dėstomo Kodekso 2.23¹ straipsnio 1 dalyje artimas ryšys įvardijamas kaip „asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio”.
Taigi, siūlomu teisiniu reguliavimu “artimam ryšiui” sukurti yra reikalingas aktyvus asmens
(asmenų) santykis, o ne tik artimos giminystės ar šeimos nario statusas. Pastebėtina, kad šeima ar artima giminystė nėra gerų ir patikimų asmenų tarpusavio santykių garantas, todėl abejotina, ar nepaneigiamos „artimo ryšio“ prezumpcijos įtvirtinimas projekto 1 straipsnyje dėstomo Kodekso 2.23¹ straipsnio 2 dalyje atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodomus tikslus. 5. Projekto 1 straipsnyje dėstomo Kodekso 2.23¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai.” Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie asmenys šiuo atveju būtų priskiriami šeimos nariams. Atkreiptinas dėmesys, kad šeimos narių apibrėžtis skiriasi, priklausomai nuo jų teises reguliuojančio instituto. Pvz., Kodekso 3 knygos normos reguliuoja sutuoktinių, tėvų (įtėvių) ir vaikų (įvaikių) tarpusavio santykius, pilnamečių brolių ir seserų pareigą išlaikyti paramos reikalingus brolius ir seseris, pilnamečių vaikaičių pareigą išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus senelius, pagal Kodekso 6.588 straipsnį, nuomininko šeimos nariai – tai ne tik kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai, bet ir, esant šiame straipsnyje nustatytoms sąlygoms, pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai), nuomininko vaikaičiai, globėjai ir globotiniai, artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai.
Viešojoje teisėje šeimos nariai apibrėžiami vėl kitaip, pvz., pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą, šeimos nariais laikomi sutuoktiniai ir kartu gyvenantys nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Kai kuriuose įstatymuose sąvoka „šeimos nariai“ nevartojama, o konkreti teisė suteikiama jame išvardintiems asmenims, pvz., pagal Paciento teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, teisę gauti informaciją turi tik pats pacientas ir įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka – jo atstovas pagal įstatymą ar pavedimą, o teisę gauti informaciją po paciento mirties turi įpėdiniai, sutuoktinis (partneris), tėvai, vaikai. 6. Projekto 1 straipsnyje dėstomo Kodekso 2.23¹ straipsnio 3.1 punkte siūloma nustatyti prezumpciją, jog artimą ryšį turi „Asmenys, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo.“ Pastebėtina, kad nei Kodeksas, nei kiti įstatymai susitarimo dėl bendro gyvenimo nereguliuoja.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal projektą susitarimas dėl bendro gyvenimo sukeltų teisines pasekmes – jį sudarę asmenys būtų laikomi susiję artimu ryšiu ir dėl to įstatymų numatytais atvejais galėtų turėti atitinkamas teises[1], manytina, jog projektas turėtų būti papildytas nuostatomis, nustatančiomis esmines tokio susitarimo sąlygas ir sudarymo tvarką. 7. Projekto 1 straipsnyje dėstomo Kodekso 2.23¹ straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti: „Šeimos narius siejantis artimas ryšys yra pirmesnis nei kitais pagrindais atsiradęs ryšys.“ Projektas tobulintinas, nes iš straipsnio turinio neaišku, kokias teises sukurtų ši nuostata, t. y. ką reiškia šeimos narių artimo ryšio pirmumas kitais pagrindais atsiradusių ryšių atžvilgiu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] [1] Projekto aiškinamajame rašte nurodyta: „Dabartinį teisinį reguliavimą papildant artimo ryšio institutu reikėtų pakeisti atitinkamų teisės aktų (Baudžiamojo proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso, Civilinio proceso kodekso, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo bei kitų įstatymų) nuostatas, kuriuose būtų sureguliuotos konrečios situacijos, kuriose artimasis asmuo turėtų tam tikras teises (pvz., teisę neliudyti prieš artimąjį teisme, teisę lankyti įkalinimo įstaigose, teisę susižinojimo gydymo įstaigose, teisę palaikų laidojimo ar kitas svarbias socialiniams santykiams teises).“
DĖL lietuvos respublikos civilinIO KODEKSO PAPILDYMO
ĮSTATYMO PROJEKTO xivp-1717
pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Linas Slušnys pavaduojantis Dainių Kreivį, Andrius Vyšniauskas pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, patarėja Milda Masteikienė, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vadovė Jolita Šlikienė, patarėja
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-241 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
technikos taisykles, projekto 1 straipsnio pavadinimas ir nuostata iki dvitaškio dėstytini taip:
„1 straipsnis. Kodekso II skyriaus papildymas 2.23¹ straipsniu:
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-241 2.
Atsižvelgdami į Kodekso II skyriaus paskirtį ir projektu siūlomo 2.23¹ straipsnio turinį, šio straipsnio pavadinimą siūlytume išdėstyti taip: „2.23¹ straipsnis. Teisė į artimą ryšį“. Neatsižvelgti Pasiūlymas neaktualus, nes projektas atmestas. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Kodekso 2.23¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti:
„Kiekvienas turi teisę, kad būtų gerbiamas jo turimas artimas ryšys su
artimaisiais. Artimas ryšys – tai asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio. Artimas ryšys teisines pasekmes sukelia tik įstatymų numatytais atvejais.“ Projekto nuostatos tobulintinos. Pastebėtina, kad iš pateiktos artimo ryšio apibrėžties neaišku, ar asmens santykis su kitu asmeniu turi būti abipusis, kad jis sukeltų atitinkamas teisines pasekmes. Taip pat neaišku, kieno atžvilgiu artimas ryšys gali sukelti teisines pasekmes įstatymų numatytais atvejais. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūloma įtvirtinti naują institutą, tačiau kartu su projektu nepateikiami kitų įstatymų projektai, kurie numatytų artimo ryšio buvimo teisines pasekmes, artimo ryšio siejamų asmenų teises ir pareigas, kylančias iš artimo ryšio, todėl visapusiškai ir išsamiai įvertinti teikiamu projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra galimybės. Pastebėtina, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, keičiant teisės akto nuostatą, sistemiškai įvertinamas jos ryšys su galiojančiomis keičiamo ir kitų teisės aktų nuostatomis. Prireikus rengiami kitų susijusių teisės aktų pakeitimų projektai.
Taigi kartu su projektu turėtų būti teikiami projekto aiškinamajame rašte nurodyti Baudžiamojo proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso, Civilinio proceso kodekso, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo bei kitų įstatymų pakeitimo projektai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
Kodekso 2.23¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai, tuo tarpu šio straipsnio 3 dalyje nustatoma, kokiais atvejais artimas ryšys yra preziumuojamas (globos, rūpybos teisiniai santykiai, tarpusavio išlaikymo bei bendro gyvenimo susitarimai). Pastebėtina, kad prezumpcijos yra svarbus aspektas teisinių santykių reguliavime, nes jos nustato tam tikro įvykio ar fakto pripažinimą, nereikalaujant specialių įrodymų, jei nėra įrodyta atvirkščiai. Atkreiptinas dėmesys, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, jog tiek projekto 1 straipsnyje dėstomo Kodekso 2.23¹ straipsnio 2 dalyje, tiek ir 3 dalyje yra įtvirtinamos „artimo ryšio“ prezumpcijos, tačiau šeimos narių bei artimųjų giminaičių atveju minėta prezumpcija yra nepaneigiama, t. y. šeimos ir artimos giminystės ryšys tiesiogiai nulemia
“artimo ryšio” buvimą. Tokia projekto nuostata kelia abejonių, nes projekto 1
straipsnyje dėstomo Kodekso 2.23¹ straipsnio 1 dalyje artimas ryšys įvardijamas kaip „asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio”. Taigi, siūlomu teisiniu reguliavimu “artimam ryšiui” sukurti yra reikalingas aktyvus asmens (asmenų) santykis, o ne tik artimos giminystės ar šeimos nario statusas.
Pastebėtina, kad šeima ar artima giminystė nėra gerų ir patikimų asmenų tarpusavio santykių garantas, todėl abejotina, ar nepaneigiamos „artimo ryšio“ prezumpcijos įtvirtinimas projekto 1 straipsnyje dėstomo Kodekso 2.23¹ straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas
Kodekso 2.23¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai.” Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie asmenys šiuo atveju būtų priskiriami šeimos nariams. Atkreiptinas dėmesys, kad šeimos narių apibrėžtis skiriasi, priklausomai nuo jų teises reguliuojančio instituto. Pvz., Kodekso 3 knygos normos reguliuoja sutuoktinių, tėvų (įtėvių) ir vaikų (įvaikių) tarpusavio santykius, pilnamečių brolių ir seserų pareigą išlaikyti paramos reikalingus brolius ir seseris, pilnamečių vaikaičių pareigą išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus senelius, pagal Kodekso 6.588 straipsnį, nuomininko šeimos nariai – tai ne tik kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai, bet ir, esant šiame straipsnyje nustatytoms sąlygoms, pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai), nuomininko vaikaičiai, globėjai ir globotiniai, artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai.
Viešojoje teisėje šeimos nariai apibrėžiami vėl kitaip, pvz., pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą, šeimos nariais laikomi sutuoktiniai ir kartu gyvenantys nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Kai kuriuose įstatymuose sąvoka „šeimos nariai“ nevartojama, o konkreti teisė suteikiama jame išvardintiems asmenims, pvz., pagal Paciento teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, teisę gauti informaciją turi tik pats pacientas ir įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka – jo atstovas pagal įstatymą ar pavedimą, o teisę gauti informaciją po paciento mirties turi įpėdiniai, sutuoktinis (partneris), tėvai, vaikai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-241 6.
Projekto 1 straipsnyje dėstomo Kodekso 2.23¹ straipsnio 3.1 punkte siūloma nustatyti prezumpciją, jog artimą ryšį turi „Asmenys, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo.“ Pastebėtina, kad nei Kodeksas, nei kiti įstatymai susitarimo dėl bendro gyvenimo nereguliuoja. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projektą susitarimas dėl bendro gyvenimo sukeltų teisines pasekmes – jį sudarę asmenys būtų laikomi susiję artimu ryšiu ir dėl to įstatymų numatytais atvejais galėtų turėti atitinkamas teises[¹], manytina, jog projektas turėtų būti papildytas nuostatomis, nustatančiomis esmines tokio susitarimo sąlygas ir sudarymo tvarką. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
Kodekso 2.23¹ straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti:
„Šeimos narius siejantis artimas ryšys yra pirmesnis nei kitais pagrindais
atsiradęs ryšys.“ Projektas tobulintinas, nes iš straipsnio turinio neaišku, kokias teises sukurtų ši nuostata, t. y. ką reiškia šeimos narių artimo ryšio pirmumas kitais pagrindais atsiradusių ryšių atžvilgiu. Pritarti
teisės grupė 2022-06-10 * Įvertinę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso papildymo 2.23(1) straipsniu įstatymo projekto
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos notarų rūmai
straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1717 Siūlomo įtvirtinti naujo artimo ryšio instituto reglamentavimas yra neaiškus, nenuoseklus ir nesistemiškas, taigi, neatitinka teisėkūros principų.
Pavyzdžiui, nurodoma, kad artimas ryšys teisines pasekmes sukelia tik įstatymų numatytais atvejais arba, kad įstatymų nustatytais atvejais kiti asmenys gali būti pripažinti turintys artimą ryšį, tačiau kartu su įstatymo projektu nėra pateikiami jokie kiti tai reguliuojantys teisės aktų projektai. Nurodoma, kad preziumuojama, jog artimą ryšį turi asmenys, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo, tačiau nėra reglamentuojama tokio susitarimo sudarymo tvarka, esminės sąlygos, tvirtinantis subjektas, registracija ir pan. Nėra aišku, koks įstatymo projektu siūlomo įtvirtinti artimo ryšio instituto ryšys su partnerystės institutu. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, įstatymo projekto Nr. X!VP-1717 tinkamai ir sistemiškai įvertinti yra neįmanoma, todėl projektą siūlytina tobulinti. Pritarti Nuspręsta projektą atmesti. 2. Teisėjų taryba 2022-08-08 * Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso papildymo 2.23¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1717; Civilinio kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-1695; Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 50 straipsnio pakeitimo ir 28 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-1696 Teisėjų taryba pastabų ir pasiūlymų neturi. Atsižvelgti
2022-09-08 Vadovaujantis LR teisėkūros pagrindų įstatymo 7 str. 1 d. ir LR Seimo statuto 147 str. 7 d., teikiame savo poziciją LR Seime svarstomam Civilinio kodekso papildymo 2.23(1) straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-1717 (toliau - Įstatymo projektui).
Dabartinėje visuomenėje egzistuoja socialinis poreikis teisiškai pripažinti ir ginti artimąjį ryšį asmenims, kuriuos glaudūs ilgalaikiai socialiniai ryšiai sieja ne tik su jų šeimos nariais ar artimaisiais giminaičiais, bet, pavyzdžiui, tos pačios lyties asmenimis, vienišais vyrais ir moterimis dėl įvairių priežasčių nesukūrusiems šeimos arba netekusiems savo šeimos narių ir t.t.. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) ne kartą yra nurodęs, kad valstybės neturi pareigos įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystės, tačiau privalo rasti būdus užtikrinti jų privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Suprantame, kad dėmesys turi būti skiriamas žmogui ir ginami jo asmeniniai, o ne vien tik turtiniai, interesai, o Civilinio Kodekso reguliavimas šiuo metu neišskiria tokių santykių, nors socialinė realybė reikalauja juos pripažinti, todėl privaloma ieškoti būtų kaip užtikrinti šiuos interesus. Įstatymo projekto papildymas artimųjų statuso tarp dviejų asmenų atsiradimu, kuris neapsiribotų vien šeimos ar giminystės teisiniais santykiais, bet apimtų ir faktinius asmenų santykius, kurie grindžiami ilgalaikiais tvariais socialiniais ryšiais bei giliu tarpusavio pasitikėjimu – yra palaikytinas įstatymo pasiūlymas. Teisė į artimą ryšį nesukuria šeimos teisinių santykių, kadangi iš šio ryšio kylantys santykiai nesutampa su šeimos teisinių santykių turiniu. Taip pat artimaisiais pripažįstami asmenys neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti, kad jų teisės kada nors būtų prilygintos šeimos, kylančių iš vyro ir moters santuokos teisėms bei įnešti galimybę šeimos sampratos destabilizavimui. Teisės į artimą ryšį įteisinimas sukuria teisines prielaidas užtikrinti asmenų siejamų artimo ryšio privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Teisę į artimo ryšio pripažinimą turėtų artimi asmenys (artimieji).
Artimas asmuo (artimasis) nėra tapatus LR
sieja kraujo ryšys, o asmens teisės į artimą ryšį pripažinimo pagrindas būtų jį su kitu asmeniu siejantis asmeninis socialinis ryšys. Priėmus šio įstatymo papildymo projektą, teisę į artimo ryšio pripažinimą įgis asmenys, kurių tarpusavyje nesieja iš šeimos teisinių santykių kylantys ir teisines pasekmes automatiškai sukuriantys ryšiai, tokie kaip santuoka, tėvystė (motinystė), įvaikinimas, globa (rūpyba). Asmenys, sudarantys bendro gyvenimo susitarimą, bei susietais tvariais tarpusavio pasitikėjimo ryšiais, turės galimybę apsaugoti savo interesus, t.y. gauti informaciją gydymo įstaigose, lankyti įkalinimo įstaigose, teisminės procesinės teises, laidojimo galimybes ir pan. Taip būtų ginami ne vien tik turtiniai, bet ir atliepiami asmeniniai šių asmenų, sudariusių bendro gyvenimo susitarimą, interesai. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. privatus ir šeimos gyvenimas yra atskiros, nors ir tarpusavyje susijusios, tačiau ne tapataus turinio teisės, kurios tarpusavyje organiškai sąveikauja. Tai leidžia atskirti šeimos ryšius nuo kitų ryšių, kuriems taip pat galioja teisės į privatumą apsaugos reikalavimai. LR Konstitucija taip pat eksplicitiškai skiria privataus gyvenimo apsaugos (22 str.) ir šeimos teisinių santykių institutus (38 str.). Teisė į privatų gyvenimą įtvirtina Civilinio Kodekso II knyga, šeimos teisinius santykius reglamentuoja Civilinio Kodekso III knyga.
Laisvos visuomenės institutas mano, kad asmenis siejančius artimo ryšio teisinis pripažinimas prisidėtų prie santykių, kylančių iš brolybės, neparemtos vien artima giminyste ar santuoka, pripažinimu ir puoselėjimu, tuo prisidedant prie socialinės atskirties visuomenėje mažinimo ir kultūrinės įvairovės pripažinimo. Taip pat būtų užtikrintas teisingumo principo laikymasis bei teisės sistema teisingai atribotų socialiai reikšmingus šeimos santykius nuo kitų privačių santykių. LR Konstitucijos 22 str. ir Europos žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių konvencijos 8 str. išskiriama privataus gyvenimo ir šeimos gyvenimo apsauga. Neatsižvelgti Nuspręsta projektą atmesti. 4. Lietuvos vyskupų konferencija 2022-09-26 Susipažinę su Civilinio kodekso papildymo 2.23(1) straipsnio įstatymo projektu (toliau - Projektas), teikiame šią nuomonę. Siekiant užtikrinti kartu gyvenančių bei santuokos ar tėvystės, motinystės, giminystės ryšiais save nesiejančių asmenų teises, protingas kompromisas būtų priimti tokį įstatymą, kuris šių sąjungų netapatintų su šeima. Šis Projektas toks ir yra. Asmenų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių nenorėtų ar negalėtų sudaryti vyro ir moters santuokos, padėtį galėtų išspręsti Teisės į artimą ryšį įteisinimas, kurio projekte numatyta galimybė artimaisiais pripažinti ne tik šeimos ar giminystės ryšiu siejamus, bet ir kitus asmenis. Teisės į artimą ryšį pripažinimas neverčia atsisakyti prigimtinės šeimos sampratos; jis neprieštarauja ir šeimos sampratai, įtvirtintai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Skirtingai nei kitu projektu siūloma įteisinti civilinė sąjunga, teisės į artimą ryšį įtvirtinimas civiliniame kodekse sukurtų teisines prielaidas saugoti bendrą gyvenimą tų asmenų, kurie dėl objektyvių bei subjektyvių priežasčių negali ar nenori būti siejami šeimos teisinių santykių. Neatsižvelgti Nuspręsta projektą atmesti. 4.
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2022-08-16 Dėl Papildymo projekto Manytina, kad, sprendžiant dėl atitinkamos visuomeninių santykių srities sureglamentavimo, t. y., Papildymo projektu naujai dėstomo Civilinio kodekso 2.23¹ straipsnio nuostatų dėl asmens teisės į artimą ryšį pripažinimo tikslingumo, pirmiausia turėtų būti nustatomas aiškus tikslas, kurio siekiama, bei šios srities teisinio reguliavimo poreikis. Taip pat turėtų būti įvertinama, ar numatomu reguliavimu siekiami tikslai negalėtų būti pasiekiami kitomis priemonėmis (pavyzdžiui, įgyvendinant Sąjungos projekto nuostatas). Iš Papildymo projektu siūlomų nuostatų nėra aišku, tiek dėl ko siekiama reglamentuoti asmenų artimą ryšį, tiek ir kokios pasekmės kils, priėmus šį projektą. Atsižvelgdama į tai, Teisingumo ministerija iš esmės palaiko Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narės Agnė Širinskienė Aušrinė Norkienė 2022-09-121 Argumentai: siūlytina, kad bendro gyvenimo susitarimo sudarymo atveju artimaisiais būtų pripažįstami tik tie asmenys, kurie abu yra sudarę tarpusavio susitarimą ir jame nurodę, kad jie laiko vienas kitą artimaisiais. Pasiūlymas: Papildyti projekto 1 straipsniu į Kodeksą įterpiamą 2.23¹ straipsnį ir visą 1 straipsnį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Kodekso 2 knygos, I dalies, II
skyriaus papildymas 2.23¹ straipsniu: Papildyti Kodekso 2 knygos, I dalies, II skyrių 2.23¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2.23¹ straipsnis.
pripažinimas
artimas ryšys su artimaisiaisuoju. Artimas ryšys – tai asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio. Artimas ryšys teisines pasekmes sukelia tik įstatymų numatytais atvejais. 2. Laikoma, kad Aartimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai. 3. Preziumuojama, kol neįrodyta kitaip, kad Aartimą ryšį, preziumuojama, turi:
daugiau nei su vienu asmeniu sudaręs susitarimą dėl bendro gyvenimo, kuriame nurodyta, kad šalys viena kitą laiko artimaisiais. 3.2. Asmenys, kuriuos kurie sieja globos ar rūpybos santykiai arba yra sudarę susitarimą dėl tarpusavio išlaikymo. 3.3. Faktinis išlaikytinis su asmeniu, kuris jį išlaiko ir sutinka būti laikomas jo artimuoju. 4. Įstatymų nustatytais atvejais kiti asmenys gali būti pripažinti turintys artimą ryšį. 5. Šeimos narius siejantis artimas ryšys yra pirmesnis nei kitais pagrindais atsiradęs ryšys.“ Nepritarti Nuspręsta projektą atmesti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas 2022-06-08 Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė, siūlome pagrindiniam Komitetui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso papildymo 2.231 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-1717 grąžinti iniciatoriams tobulinti. Pritarti iš dalies Projektas atmestas. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso papildymo 2.23¹ straipsniu projektą XIVP-1717 atmesti, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 8. Balsavimo rezultatai: už –6, prieš – 1, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Irena Haase, Agnė
Šedbaras Komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė
2022-06-08
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Dainius Kepenis, nariai: Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, Komiteto biuro patarėjos Inga Ališauskienė, Eglė Lukšienė ir Rūta Ragaliauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Seimo nariai Paulius Saudargas ir Vilija Aleknaitė Abramikienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė ir patarėja Milda Masteikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-241 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
į juridinės technikos taisykles, projekto 1 straipsnio pavadinimas ir nuostata iki dvitaškio dėstytini taip:
„1 straipsnis. Kodekso II skyriaus papildymas 2.23¹ straipsniu:
Papildyti Kodekso II skyrių 2.23¹ straipsniu:“ Pritarti 1.2
į Kodekso II skyriaus paskirtį ir projektu siūlomo 2.23¹ straipsnio turinį, šio straipsnio pavadinimą siūlytume išdėstyti taip: „2.23¹ straipsnis. Teisė į artimą ryšį“. Pritarti 1.3
straipsnyje dėstomo Kodekso 2.23¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti: „Kiekvienas turi teisę, kad būtų gerbiamas jo turimas artimas ryšys su artimaisiais.
Artimas ryšys – tai asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio. Artimas ryšys teisines pasekmes sukelia tik įstatymų numatytais atvejais.“ Projekto nuostatos tobulintinos. Pastebėtina, kad iš pateiktos artimo ryšio apibrėžties neaišku, ar asmens santykis su kitu asmeniu turi būti abipusis, kad jis sukeltų atitinkamas teisines pasekmes. Taip pat neaišku, kieno atžvilgiu artimas ryšys gali sukelti teisines pasekmes įstatymų numatytais atvejais. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūloma įtvirtinti naują institutą, tačiau kartu su projektu nepateikiami kitų įstatymų projektai, kurie numatytų artimo ryšio buvimo teisines pasekmes, artimo ryšio siejamų asmenų teises ir pareigas, kylančias iš artimo ryšio, todėl visapusiškai ir išsamiai įvertinti teikiamu projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra galimybės. Pastebėtina, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298
„Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais
teisės technikos reikalavimais, keičiant teisės akto nuostatą, sistemiškai įvertinamas jos ryšys su galiojančiomis keičiamo ir kitų teisės aktų nuostatomis. Prireikus rengiami kitų susijusių teisės aktų pakeitimų projektai. Taigi kartu su projektu turėtų būti teikiami projekto aiškinamajame rašte nurodyti Baudžiamojo proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso, Civilinio proceso kodekso, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo bei kitų įstatymų pakeitimo projektai. Pritarti 1.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-241 4.
Projekto 1 straipsnyje dėstomo Kodekso 2.23¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai, tuo tarpu šio straipsnio 3 dalyje nustatoma, kokiais atvejais artimas ryšys yra preziumuojamas (globos, rūpybos teisiniai santykiai, tarpusavio išlaikymo bei bendro gyvenimo susitarimai). Pastebėtina, kad prezumpcijos yra svarbus aspektas teisinių santykių reguliavime, nes jos nustato tam tikro įvykio ar fakto pripažinimą, nereikalaujant specialių įrodymų, jei nėra įrodyta atvirkščiai. Atkreiptinas dėmesys, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, jog tiek projekto 1 straipsnyje dėstomo Kodekso 2.23¹ straipsnio 2 dalyje, tiek ir 3 dalyje yra įtvirtinamos „artimo ryšio“ prezumpcijos, tačiau šeimos narių bei artimųjų giminaičių atveju minėta prezumpcija yra nepaneigiama, t. y. šeimos ir artimos giminystės ryšys tiesiogiai nulemia “artimo ryšio” buvimą. Tokia projekto nuostata kelia abejonių, nes projekto 1 straipsnyje dėstomo Kodekso 2.23¹ straipsnio 1 dalyje artimas ryšys įvardijamas kaip „asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio”. Taigi, siūlomu teisiniu reguliavimu “artimam ryšiui” sukurti yra reikalingas aktyvus asmens (asmenų) santykis, o ne tik artimos giminystės ar šeimos nario statusas. Pastebėtina, kad šeima ar artima giminystė nėra gerų ir patikimų asmenų tarpusavio santykių garantas, todėl abejotina, ar nepaneigiamos „artimo ryšio“ prezumpcijos įtvirtinimas projekto
projekto aiškinamajame rašte nurodomus tikslus. Pritarti 1.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-241 5.
Projekto 1 straipsnyje dėstomo Kodekso 2.23¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai.” Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie asmenys šiuo atveju būtų priskiriami šeimos nariams. Atkreiptinas dėmesys, kad šeimos narių apibrėžtis skiriasi, priklausomai nuo jų teises reguliuojančio instituto. Pvz., Kodekso 3 knygos normos reguliuoja sutuoktinių, tėvų
(įtėvių) ir vaikų (įvaikių) tarpusavio santykius, pilnamečių brolių ir seserų pareigą išlaikyti paramos reikalingus brolius ir seseris, pilnamečių vaikaičių pareigą išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus senelius, pagal Kodekso 6.588 straipsnį, nuomininko šeimos nariai – tai ne tik kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai, bet ir, esant šiame straipsnyje nustatytoms sąlygoms, pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai), nuomininko vaikaičiai, globėjai ir globotiniai, artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai. Viešojoje teisėje šeimos nariai apibrėžiami vėl kitaip, pvz., pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą, šeimos nariais laikomi sutuoktiniai ir kartu gyvenantys nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.
Kai kuriuose įstatymuose sąvoka „šeimos nariai“ nevartojama, o konkreti teisė suteikiama jame išvardintiems asmenims, pvz., pagal Paciento teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, teisę gauti informaciją turi tik pats pacientas ir įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka – jo atstovas pagal įstatymą ar pavedimą, o teisę gauti informaciją po paciento mirties turi įpėdiniai, sutuoktinis (partneris), tėvai, vaikai. Pritarti 1.6
straipsnyje dėstomo Kodekso 2.23¹ straipsnio 3.1 punkte siūloma nustatyti prezumpciją, jog artimą ryšį turi „Asmenys, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo.“ Pastebėtina, kad nei Kodeksas, nei kiti įstatymai susitarimo dėl bendro gyvenimo nereguliuoja. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projektą susitarimas dėl bendro gyvenimo sukeltų teisines pasekmes
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-241 7.
Projekto 1 straipsnyje dėstomo Kodekso 2.23¹ straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti: „Šeimos narius siejantis artimas ryšys yra pirmesnis nei kitais pagrindais atsiradęs ryšys.“ Projektas tobulintinas, nes iš straipsnio turinio neaišku, kokias teises sukurtų ši nuostata, t. y. ką reiškia šeimos narių artimo ryšio pirmumas kitais pagrindais atsiradusių ryšių atžvilgiu. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė, siūlome pagrindiniam Komitetui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso papildymo 2.231 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-1717 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 7. Balsavimo rezultatai: už – 3 (Komiteto pirmininko balsas lemiamas), prieš - 2, susilaikė - 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Navickas, Vytautas Bakas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė, tel. 2396821 [1] Projekto aiškinamajame rašte nurodyta: „Dabartinį teisinį reguliavimą papildant artimo ryšio institutu reikėtų pakeisti atitinkamų teisės aktų (Baudžiamojo proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso, Civilinio proceso kodekso, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo bei kitų įstatymų) nuostatas, kuriuose būtų sureguliuotos konrečios situacijos, kuriose artimasis asmuo turėtų tam tikras teises (pvz., teisę neliudyti prieš artimąjį teisme, teisę lankyti įkalinimo įstaigose, teisę susižinojimo gydymo įstaigose, teisę palaikų laidojimo ar kitas svarbias socialiniams santykiams teises).“