LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS POLITIKŲ IR VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1904 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMas 2022 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo priedėlio pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedėlio IV skyriaus „Valstybės pareigūnų pareiginės algos“ 2, 3, 4 ir 5 punktus ir juos išdėstyti taip:
2Seimo kontrolieriai:
2.1. įstaigos vadovas 15,5 19 2.2. Seimo kontrolieriai 14,5 18
2Pakeisti Įstatymo priedėlio IV skyriaus „Valstybės pareigūnų pareiginės algos“ 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
15 Žvalgybos kontrolierių įstaiga: 15.1. įstaigos vadovas 15,5 19 15.2. žvalgybos kontrolieriai 14,5 182 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Teikiamo Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – padidinti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, žvalgybos kontrolierių, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierės, Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierės, Žurnalistų etikos inspektorės ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau kartu – kontrolieriai, ombudsmenai) pareiginės algos koeficientus, atsižvelgiant į šiems pareigūnams keliamus profesinius, išsilavinimo ir patirties reikalavimus bei vykdomas funkcijas ir uždavinius bei jų apimtis. Pastebėtina, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio IV skyriuje „Valstybės pareigūnų pareiginės algos“ nustatyti ombudsmenų atlyginimų koeficientai smarkiai skiriasi nuo kitų valdžios institucijų atstovų atlyginimų koeficientų, didžioji dalis valstybės tarnautojų, kurių veiklą tiria ombudsmenai, gauna žymiai didesnį atlyginimą. Žemi kontrolierių atlyginimų koeficientai rodo valstybės požiūrį į šiuos pareigūnus ir ombudsmenų institucijoms skiriamą vietą valstybės institucijų hierarchijos sistemoje. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr.
VIII-1904 priedėlio IV skyriuje „Valstybės pareigūnų pareiginės algos“ nustatyti tokie ombudsmenų atlyginimų koeficientai: Seimo kontrolieriui įstaigos vadovui nustatytas 15,5 koeficientas; Seimo kontrolieriui – 14,5; žvalgybos kontrolieriui įstaigos vadovui nustatytas 15,5 koeficientas; žvalgybos kontrolieriui – 14,5; Lygių galimybių kontrolieriui – 13; Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui – 13;
Žurnalistų etikos inspektoriui, akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui –
įstatymuose nustatyti tokie atlyginimų koeficientai: Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui – 18,35; Policijos generaliniam komisarui ar Kalėjimų departamento direktoriui prie Teisingumo ministerijos – 18,5-21. Pažymėtina, jog nuo 2009 m. iki 2019 m. minimalus apylinkės teismo teisėjo pareiginės algos koeficientas buvo padidintas 40 proc. ir šiuo metu yra 16,2 pareiginės algos bazinio dydžio, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo – padidintas 23 proc. ir šiuo metu yra 19,2 pareiginės algos bazinio dydžio. Daugelyje šalių ombudsmenui keliami tokie pat kvalifikaciniai reikalavimai, kaip ir aukščiausiojo teismo teisėjui, jo atlyginimas ir statusas taip pat yra siejamas su aukščiausiojo teismo teisėjo. Pavyzdžiui, Maltoje ombudsmeno atlyginimas yra toks pat kaip aukštesniųjų teismų teisėjų, Norvegijoje ombudsmeno atlyginimas yra 20 procentų didesnis nei aukščiausiojo teismo teisėjo, Švedijoje ombudsmeno statusas ir garantijos yra prilyginami aukščiausiojo teismo ir aukščiausiojo administracinio teismo teisėjui, o atlyginimas yra 20 procentų didesnis.
Kroatijoje ombudsmeno rangas ir atlyginimas prilygintas konstitucinio teismo teisėjo, ministro ir valstybės auditoriaus rangui ir atlyginimams; Nyderlanduose ombudsmeno atlyginimas nustatytas toks pat, kaip valstybės tarybos viceprezidento ir auditorių rūmų vadovo, Šiaurės Makedonijoje ombudsmeno rangas toks pat kaip aukščiausiojo teismo vadovo, generalinio prokuroro, konstitucinio teismo teisėjo, nacionalinio banko vadovo. Austrijoje ombudsmeno rangas yra toks pat, kaip ir parlamento nario, Portugalijoje ombudsmenui suteikiamos tos pačios teisės, privilegijos, rangas ir atlyginimas kaip ministrui. Venecijos komisija pažymi, kad aukštas ombudsmeno rangas rodo ne tik pagarbą institucijai, bet ir nepriklausomumą nuo politinės valdžios, ypač vykdomosios valdžios, sprendimų. Viena pagrindinių ombudsmeno veiklos sąlygų – nepriklausomumo garantija. Vienas iš nepriklausomumo garanto sudedamųjų elementų yra jo statuso įteisinimas tarp valstybės pareigūnų, fiksuojamas atlyginimo dydis, siejamas su kitų, dažniausiai teisminės valdžios atstovų, atlyginimais.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Komisija „Demokratija per teisę“, Europos Tarybos patariamosios institucijos konstitucingumo klausimais (toliau – Venecijos komisija), pripažindamos ombudsmeno institutą vienu iš valstybės demokratijos garantų bei siekdamos apsaugoti ombudsmeno institucijas nuo tokių grėsmių kaip nepakankamas jų veiklos finansavimas, 2019 m. kovo 15-16 dienomis vykusioje 118-oje plenarinėje sesijoje patvirtino Ombudsmeno institucijų veiklos stiprinimo principus („Venecijos principai“), kuriais nustatyti pagrindiniai ombudsmenų skyrimo ir atleidimo, mandato, finansinių ir materialių garantijų standartai, kurių būtina laikytis, kad būtų užtikrintas tinkamas ombudsmeno institucijos funkcionavimas. Pagal šiuos principus, ombudsmeno institucijai turi būti suteiktas pakankamai aukštas statusas, kurį, be kita ko, turi atspindėti ir ombudsmeno darbo užmokesčio dydis bei pakankami biudžeto ištekliai visos ombudsmeno institucijos veiklai finansuoti. Teisės aktuose turi būti numatyta, kad biudžeto lėšos ombudsmeno institucijai skiriamos atsižvelgiant į poreikį užtikrinti visišką, nepriklausomą ir veiksmingą jai suteiktų įgaliojimų ir funkcijų vykdymą. Su ombudsmenu turi būti konsultuojamasi ir jo prašoma pateikti ateinančių finansinių metų ombudsmeno institucijos biudžeto projektą. Be to, ombudsmeno institucijoje turi būti užtikrinami pakankami žmogiškieji ištekliai. Aktualu ir tai, kad, pagal Venecijos principus, valstybė turi susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais būtų suvaržyta ombudsmeno institucijos veikla arba sudaroma kliūčių ombudsmeno institucijai tinkamai funkcionuoti. Be to, 2018 m. birželio 22 d.
Be to, 2018 m. birželio 22 d. Europos Komisijos parengtoje rekomendacijoje (ES) 2018/951 „Dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų“ numatyta, jog valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kiekviena lygybės įstaiga būtų aprūpinta žmogiškaisiais, techniniais ir finansiniais ištekliais, patalpomis ir infrastruktūra, reikalingais veiksmingai užduotims atlikti ir įgaliojimams vykdyti. Skiriant išteklius lygybės įstaigoms turėtų būti atsižvelgiama į kompetenciją ir paskirtas užduotis. Ištekliai laikomi tinkamais tik tuo atveju, jeigu jais sudaromos sąlygos lygybės įstaigai atlikti visas savo funkcijas veiksmingai, per pagrįstą laiką ir laikantis pagal nacionalinę teisę nustatytų terminų (1.2.2 p.). Plėtojant mintį svarbu pastebėti, kad Tarptautinės žmogaus teisių politikos tarybos ir Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro parengtoje Nacionalinių žmogaus teisių institucijų veiksmingumo vertinimo ataskaitoje taip pat pažymėta, kad, siekiant užtikrinti efektyvų nacionalinių žmogaus teisių institucijų funkcionavimą, būtina šioms institucijoms suteikti, be kita ko, visišką finansinę nepriklausomybę bei laisvę nusistatyti savo prioritetus ir veiklos kryptis. Biudžetas šioms institucijoms turėtų būti skiriamas nepriklausomai nuo tuo metu sudarytos vyriausybės valios, t. y. jis turėtų būti stabilus, autonomiškas. Pabrėžta, kad, planuojant valstybės biudžetą, atskiroje eilutėje turėtų būti nurodyta nacionalinėms žmogaus teisių institucijoms skirta valstybės asignavimų suma. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2019 metais Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas Baigiamosiose pastabose Lietuvai išreiškė susirūpinimą dėl nepakankamo Seimo kontrolierių įstaigos finansavimo bei rekomendavo Lietuvai padidinti žmogiškuosius, techninius ir finansinius Seimo kontrolieriaus tarnybos išteklius tam, kad įstaiga galėtų efektyviai vykdyti savo įgaliojimus skatinant ir ginant moterų teises.
Komitetas taip pat rekomendavo Lietuvai išplėsti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos apimtis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos moterims pasinaudoti teisinės gynybos priemonėmis regioniniu ir vietos lygmeniu (13 punkto c papunktis). 2013 metais Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas Baigiamosiose pastabose Lietuvai rekomendavo sustiprinti paramą Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai, įskaitant pakankamą šios įstaigos aprūpinimą žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais, kad ji galėtų veiksmingai vykdyti jai suteiktus įgaliojimus ir stebėti, kaip įgyvendinamos Konvencijoje nustatytos vaikų teisės. Be to, atkreiptinas dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, jog dėl ekonominės krizės 2008 m. ir sunkios finansinės padėties buvo pažeistos (sumažintos) valstybės politikų, pareigūnų, teisėjų pareiginės algos koeficientų proporcijos, nes aukščiausiems valstybės politikams pareiginės algos koeficientai sumažinti minimaliai, o labiausiai sumažinti valstybės pareigūnams ir teisėjams. Šiandien, po daugiau nei dešimties metų, ombudsmenų atlyginimų koeficientai yra grąžinti į 2008 m. lygį, o teisėjų, prokurorų ir kitų pareigūnų pareiginės algos koeficientai per tą laikotarpį gerokai padidėjo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė ir inicijavo Seimo narys Vytautas Bakas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio IV skyriuje „Valstybės pareigūnų pareiginės algos“ nustatyti tokie ombudsmenų atlyginimų koeficientai: Seimo kontrolieriui įstaigos vadovui nustatytas 15,5 koeficientas; Seimo kontrolieriui – 14,5; žvalgybos kontrolieriui įstaigos vadovui nustatytas 15,5 koeficientas; žvalgybos kontrolieriui – 14,5; Lygių galimybių kontrolieriui – 13; Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui – 13; Žurnalistų etikos inspektoriui, akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui – 12. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Nauju teisiniu reguliavimu siekiama padidinti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierės, Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierės, Žurnalistų etikos inspektorės ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareiginės algos koeficientus. Kontrolierių pareiginės algos koeficientų didinimas pademonstruotų atsakingą ir brandų valstybės požiūrį į šiuos pareigūnus ir ombudsmenų institucijoms priskiriamą vietą valstybės institucijų hierarchijos sistemoje. Be to, tai atlieptų Europos Sąjungos institucijų keliamus lūkesčius dėl efektyvaus, nepriklausomo ir veiksmingo nacionalinių žmogaus teisių institucijų funkcionavimo užtikrinimo. Nacionalinės ombudsmenų institucijos galės veiksmingiau vykdyti joms suteiktus įgaliojimus ir stebėti, kaip įgyvendinamos Konvencijose nustatytos žmonių teisės. Bus užtikrinta viena pagrindinių ombudsmeno veiklos sąlygų – nepriklausomumo garantija. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai poveikio neturės. 8. Įstatymo projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti Įstatymo projekto nuostatas, kitų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymo projektui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.
Įstatymo įgyvendinimui reikės pakeisti Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. XIV-745 numatant
ir savivaldybių biudžeto lėšas. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks projektui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekte numatytiems Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierės, Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierės, Žurnalistų etikos inspektorės ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus minimaliems pareiginės algos koeficientams padidinti papildomai prireiks 2022 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų:
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaigai – 8,5 tūkst. Eurų; Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaigai – 8,5 tūkst. Eurų; Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierės įstaigai – 4,7 tūkst. Eurų; Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierės tarnybai – 3,8 tūkst. Eurų;
Žurnalistų etikos inspektorės tarnybai – 4,5 tūkst. Eurų; Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai – 6,7 tūkst. Eurų. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Ombudsmenas“, „kontrolierius“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia:
Seimo nariai
DĖL Lietuvos Respublikos VALSTYBĖS
2022-05-11 Nr. XIVP-1663 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projektu siūloma vienai pareigūnų grupei (Seimo kontrolieriui, Lygių galimybių kontrolieriui, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui, Žurnalistų etikos inspektoriui, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui, Žvalgybos kontrolieriui) padidinti pareiginės algos koeficientus (3,5 baziniais dydžiais). Pastebėtina, kad nustatant išskirtines darbo apmokėjimo sąlygas vienai pareigūnų grupei iškreipiama bendra valstybės tarnyboje (plačiąja, konstitucine, jos prasme) pareigas einančių asmenų, tarp jų valstybės pareigūnų, darbo apmokėjimo sistema, pažeidžiami kitų valstybės pareigūnų grupių, taip pat kitų valstybės tarnautojų teisėti lūkesčiai gauti teisingą atlyginimą už tarnybą ir sukuriamas precedentas reikalauti padidinti atlyginimą atskiroms valstybės pareigūnų ar kitų valstybės tarnautojų grupėms. Todėl atsižvelgiant į tai, siūlytina sistemiškai peržiūrėti visų valstybės politikų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientus ir sudaryti sąlygas mokėti darbo užmokestį atsižvelgiant į pareigybių hierarchiją, pareigoms būtiną kvalifikaciją, atliekamų funkcijų svarbą ir nustatytą atsakomybę. 2. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]