Projekto Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. XII-2603 123 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2022 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 123 straipsnio pakeitimas Pakeisti 123 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) gegužės 13-ąją – Tarptautinę darbo 1791 m. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje dieną;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Emanuelis Zingeris
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant labiau įvertinti gegužės 3-osios – 1791 m. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje dienos – reikšmę šalies istorijai. Istorinė Abiejų Tautų ir pirmoji Europoje rašytinė Konstitucija Lietuvai ir Lenkijai yra pasididžiavimo šaltinis. Tai dokumentas, kuris tapo Lietuvos ir Lenkijos konstitucinės tradicijos dalimi, įtvirtinančiu konstitucinės viršenybės ir pamatinius demokratinės teisinės valstybės principus. Abi tautos šia Konstitucija taip pat pirmą kartą Europos istorijoje pritaikė valdžių atskyrimo principą. Nepaisant sudėtingų to meto aplinkybių, Konstitucija paskatino pirmąsias reformų užuomazgas ir pažangą, įkūnijo siekį modernizuoti valstybę, atsispirti užsienio įtakai ir išsaugoti nepriklausomybę. Jau tuomet buvo galima įžvelgti ir lietuvių tautos kelio į būsimą valstybingumo atgimimą pradžią. Taigi, Gegužės 3-iosios Konstitucija lietuvių ir lenkų tautoms bei visai Europai padovanojo išskirtinę idėjinę patirtį ir vertybes, be kurių negali gyvuoti nė viena valstybė ar visuomenė. Todėl šio politinio dokumento idealai išlieka reikšmingi ir šiandien. Prie jų puoselėjimo neabejotinai prisidėtų ir tokių atmintinų dienų kaip Gegužės 3-oji geresnis įprasimas. Todėl tikslinga gegužės 3-ąją – 1791 m. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje dieną – paskelbti nedarbo diena.
Tokiu atveju žmonės turėtų laisvo laiko ir galbūt galėtų aktyviau paminėti šio istorinio dokumento reikšmę lietuvių tautai, pamąstyti apie patriotizmo, individo laisvės ir demokratijos vertybes, ir aktyviai prisidėti jas ginant naujų grėsmių akivaizdoje. Pažymėtina, kad šiuo metu Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių švenčių dienų vidurkis yra apie 12, o Lietuvoje yra 15 švenčių dienų. Nustačius dar vieną švenčių dieną, iš viso Lietuvoje būtų 16 tokių dienų. Lietuva ir dabar yra viena iš daugiausia švenčių dienų turinčių ES valstybių narių, tik Bulgarija ir Vengrija turi daugiau (po 17) švenčių dienų. Padidinus bendrą švenčių dienų skaičių, gali būti neigiamų ekonominių padarinių, nes dėl papildomos švenčių dienos padidėtų darbuotojų, gaunančių mėnesinę algą, darbo valandos įkainis, sumažėtų darbuotojų, kurių darbas apmokamas pagal laikinę ir vienetinę darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokestis, įmonės netektų dalies pelno, sumažėtų įplaukų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, kitus valstybės pinigų fondus. Į šiuos fondus dėl kiekvienos papildomos nedarbo dienos nesurenkama apie 40 mln. eurų, nors tam tikra dalis biudžetinių įstaigų ir privačių įmonių dirba ir švenčių dienomis. Todėl, atsižvelgiant į tai ir siekiant išlaikyti tą patį bendrą švenčių dienų skaičių, tikslinga gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną
Pagal šiuo metu galiojančio Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalį gegužės 3-oji – 1791 m. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje diena – nėra priskirta prie tų švenčių dienų, kuriomis paprastai nedirbama. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu siūloma gegužės 3-ąją – 1791 m. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje dieną – paskelbti nedarbo diena. Tam, kad nedidėtų bendras švenčių dienų skaičius ir būtų išvengta galimų neigiamų padarinių šalies ekonomikai, siūloma išbraukti gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną – iš švenčių dienų, per kurias paprastai nedirbama, sąrašo. Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2022 m. gegužės 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 10.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Poilsio laikas“, „švenčių dienos“, „gegužės 3-oji“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Emanuelis Zingeris Laurynas Kasčiūnas Tomas Vytautas Raskevičius Žygimantas Pavilionis Robertas Šarknickas Valdas Rakutis Paulė Kuzmickienė
2022-04-27 Nr. XIVP-1602 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d.
įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, įstatymo projekto pavadinime brauktini pertekliniai žodžiai ir skaičiai „PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. XII-2603“. 2. Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti šventinę dieną – gegužės 3-ąją – 1791 m. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje dieną. Pažymėtina, kad ši diena Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 20 punkte yra nustatyta kaip atmintina diena, todėl kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas ir minėto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. 3. Atkreipiame dėmesį į projekto 2 straipsnyje nustatytą įstatymo įsigaliojimo datą. Siūlytina arba atsisakyti įstatymo projekto 2 straipsnio – tuomet įstatymas įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, arba numatyti racionaliai pagrįstą vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, kadangi atsižvelgiant į teisėkūros proceso reglamentavimą, akivaizdu, kad iki
Kabišaitis R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] I.Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]