Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Vyriausybės rezervo lėšos
1Valstybės biudžete sudaromas Vyriausybės rezervas. Jis turi būti ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų sumos, išskyrus atvejus, kai rengiant Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (arba) įvesta nepaprastoji padėtis. Konkretų Vyriausybės rezervo dydį kasmet nustato Seimas Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Vyriausybės rezervo lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu. 2. Vyriausybės rezervo lėšos naudojamos:
1) ekstremaliosioms situacijoms ar krizėms likviduoti, jų padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams iš dalies padengti, inter alia, fizinių ir juridinių asmenų, patyrusių ekstremaliosios situacijos ar krizės padarinių, rėmimui Vyriausybės patvirtintomis priemonėmis;
2) įsipareigojimams, susijusiems su dalyvavimu tarptautinėse operacijose, vykdyti;
3) vykdant arbitražų ar teismų sprendimus, kuriais iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, taip pat kitoms išlaidoms ginant valstybės interesus padengti;
4) žymių Lietuvos visuomenės veikėjų laidotuvių išlaidoms padengti;
5) Vyriausybės nustatyto dydžio savivaldybių apmokėtoms Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro antkapio pastatymo, kapavietės sutvarkymo, antkapio atributikos pagaminimo ir įmontavimo išlaidoms kompensuoti;
6) humanitarinei pagalbai teikti;
7) perkeliamųjų asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką išlaidoms apmokėti;
8) dėl nepaprastosios padėties atsiradusioms išlaidoms iš dalies apmokėti ir (arba) jos padariniams šalinti. 3.
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervas
1Savivaldybės gali sudaryti sudaro savivaldybės administracijos direktoriaus rezervą, kuris turi būti ne mažesnis kaip 0,25 procento ir ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų savivaldybės biudžeto pajamų (neįskaitant valstybės dotacijų savivaldybių biudžetams). asignavimų sumos Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervas gali būti didesnis kaip 1 procentas, kai yra paskelbta valstybės ir (arba) savivaldybės lygio ekstremalioji situacija ir (arba) įvesta nepaprastoji padėtis. Konkretų savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo dydį kasmet nustato savivaldybės taryba, tvirtindama atitinkamų metų savivaldybės biudžetą. Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšas skirsto savivaldybės administracijos direktorius. 2. Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšos naudojamos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka:
1) ekstremaliosioms situacijoms ir (arba) ekstremaliesiems įvykiams likviduoti, jų padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams iš dalies apmokėti;
2) gaisrų, ir stichinių nelaimių ir kitų įvykių padariniams likviduoti ir jų padarytiems nuostoliams iš dalies apmokėti;
3) dėl nepaprastosios padėties atsiradusioms išlaidoms iš dalies apmokėti ir (arba) jos padariniams šalinti.“
Šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 25 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas Nr. XIVP-1500 (2)
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Vyriausybės rezervo lėšos
1Valstybės biudžete sudaromas Vyriausybės rezervas. Jis turi būti ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų sumos, išskyrus atvejus, kai rengiant Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (arba) įvesta nepaprastoji padėtis. Konkretų Vyriausybės rezervo dydį kasmet nustato Seimas Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Vyriausybės rezervo lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu. 2. Vyriausybės rezervo lėšos naudojamos:
1) ekstremaliosioms situacijoms ar krizėms likviduoti, jų padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams iš dalies padengti, inter alia, fizinių fiziniams ir juridiniamsų asmenimsų, patyrusių patyrusiems ekstremaliosios situacijos ar krizės padarinių, rėmimui remti Vyriausybės patvirtintomis priemonėmis;
2) įsipareigojimams, susijusiems su dalyvavimu tarptautinėse operacijose, vykdyti;
3) vykdant arbitražų ar teismų sprendimus, kuriais iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, taip pat kitoms išlaidoms ginant valstybės interesus padengti;
4) žymių Lietuvos visuomenės veikėjų laidotuvių išlaidoms padengti;
5) Vyriausybės nustatyto dydžio savivaldybių apmokėtoms Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro antkapio pastatymo, kapavietės sutvarkymo, antkapio atributikos pagaminimo ir įmontavimo išlaidoms kompensuoti;
6) humanitarinei pagalbai teikti;
7) perkeliamųjų asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką išlaidoms apmokėti;
8) dėl nepaprastosios padėties atsiradusioms išlaidoms iš dalies apmokėti ir (arba) jos padariniams šalinti. 3.
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervas
1Savivaldybės gali sudaryti sudaro savivaldybės administracijos direktoriaus rezervą, kuris turi būti ne mažesnis kaip 0,25 procento ir ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų savivaldybės biudžeto pajamų (neįskaitant valstybės dotacijų savivaldybių biudžetams). asignavimų sumos Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervas gali būti didesnis kaip 1 procentas, kai yra paskelbta valstybės ir (arba) savivaldybės lygio ekstremalioji situacija ir (arba) įvesta nepaprastoji padėtis. Konkretų savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo dydį kasmet nustato savivaldybės taryba, tvirtindama atitinkamų tam tikrų metų savivaldybės biudžetą. Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšas skirsto savivaldybės administracijos direktorius. 2. Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšos naudojamos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka:
1) ekstremaliosioms situacijoms ir (arba) ekstremaliesiems įvykiams likviduoti, jų padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams iš dalies apmokėti;
2) gaisrų, ir stichinių nelaimių ir kitų įvykių padariniams likviduoti ir jų padarytiems nuostoliams iš dalies apmokėti;
3) dėl nepaprastosios padėties atsiradusioms išlaidoms iš dalies apmokėti ir (arba) jos padariniams šalinti.“
Šio įstatymo 2 straipsniu straipsnyje išdėstyto keičiamo Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 25 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS 2022 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO NR. XIV-745 PREAMBULĖS, 1, 2, 6, 7, 9, 10, 11, 14, 21 STRAIPSNIŲ IR 1, 2, 3, 4, 5, 6 PRIEDŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO projektO
Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-745 preambulės, 1, 2, 6, 7, 9, 10, 11, 14, 21 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5, 6 priedų pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), parengtas siekiant patikslinti patvirtintus Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius atsižvelgiant į priemones, kurių reikia imtis siekiant sušvelninti neigiamus socialinius ir ekonominius padarinius dėl Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainą sukeltos geopolitinės krizės. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Biudžeto departamento (direktorė Daiva Kamarauskienė, tel. 239 0130, el. p. [email protected]) Valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo skyriaus (vedėja Daiva Žibutienė tel. 239 9334, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Dalia Raudeliūnienė (tel. 239 0182, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai nustatomi kasmet priimant ir, esant būtinybei, tikslinant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą (toliau – Įstatymas). 4.
Įstatymo projektu siekiama patikslinti Įstatymą skiriant lėšų Lietuvos kariniam, kibernetiniam, ekonominiam saugumui stiprinti, išaugusios infliacijos poveikiui švelninti ir dėl Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainą besitraukiantiems Ukrainos žmonėms padėti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atitinkamomis nuostatomis patikslinta Įstatymo preambulė. Įstatymo projektu tikslinamos 2022 metų valstybės biudžeto pajamos, kurios kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys 15 114,5 mln. eurų, arba 5,1 proc. (733,6 mln. eurų) daugiau nei šiuo metu patvirtintame 2022 metų valstybės biudžeto plane. Pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) didinamos 440,9 mln. eurų įvertinus faktinį 2021 metų ir 2022 metų sausio–vasario PVM surinkimą, didesnę nominalaus galutinio vartojimo išlaidų augimo 2022 metų projekciją, prielaidas dėl mokesčio atidėjimo tų mokesčių mokėtojų, kuriems iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. buvo suteikta galimybė atidėti mokesčių prievolių mokėjimus, bei atnaujintas prielaidas dėl PVM permokos ir nepriemokos. Kartu įvertinti ir pajamų iš PVM netekimai dėl iš valstybės biudžeto kompensuojamo PVM, apskaičiuoto už šilumos energiją ir karštą vandenį, patiektą gyventojams 2022 metų sausį–balandį. Pelno mokesčio pajamos didinamos 172,3 mln. eurų įvertinus faktinį pajamų surinkimą 2021 metais ir 2022 metų sausį–vasarį, taip pat dėl 2022 metais projektuojamo didesnio nominalaus bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) augimo. Gyventojų pajamų mokesčio pajamos į valstybės ir savivaldybių biudžetus didinamos 119,7 mln. eurų įvertinus faktinį 2021 metų ir 2022 metų sausio–vasario pajamų surinkimą, atnaujintas projekcijas dėl darbo užmokesčio fondo augimo 2022 metais ir patikslintas prielaidas dėl atidėtų mokėjimų.
Taip pat buvo įvertinti pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio netekimai dėl Vyriausybės pasiūlymo papildomai didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį mažiausias ir vidutines pajamas uždirbantiems gyventojams. Vertinant tik valstybės biudžeto pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio, jos didėja 63,8 mln. eurų. Kito materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos didinamos 52,8 mln. eurų, atsižvelgus į Aplinkos ministerijos pateiktą patikslintą informaciją apie planuojamas gauti pajamas už parduotus apyvartinius taršos leidimus. Loterijų ir lošimų mokesčio pajamos didinamos 2 mln. eurų, atsižvelgiant į 2021 metų pabaigoje priimtus loterijų ir lošimų mokesčių dydžio pakeitimus. Pajamos iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų didinamos 1,9 mln. eurų įvertinus įmonių patikslintą informaciją apie planuojamus šių įmokų mokėjimus į valstybės biudžetą už veiklos rezultatus 2021 metais. Įstatymo projektu tikslinami asignavimai, kurie sudarys 17 492,1 mln. eurų, arba 5,2 proc. (863,9 mln. eurų) daugiau nei šiuo metu patvirtiname 2022 metų valstybės biudžeto plane. Palyginti su patvirtintu 2022 metų valstybės biudžetu, asignavimai viršija pajamas 130,2 mln. eurų daugiau. Atitinkamai tikslinami Įstatymo 1, 2 ir 3 priedai.
Įstatymo projekte didinama asignavimų suma siūloma skirti:
1) pagalbos priemonėms dėl Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainą – 143,4 mln. eurų, iš jų:
IX-2160 pakeitimo įstatymui įgyvendinti, siekiant užtikrinti tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą pagal jai priskirtas veiklos sritis;
2) priemonėms, skirtoms energijos išteklių ir kitų prekių kainų kilimui švelninti, – 640,6 mln. eurų, iš jų:
3) 25 mln. eurų siūloma skirti geležinkelių infrastruktūros išlaikymo išlaidoms, atsiradusioms dėl sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo;
4) 1,4 mln. eurų siūloma skirti pasirengti 2023 metais vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui (transporto priemonėms, patikros įrangai, stebėjimo sistemoms, kompiuterinei ir kitai įrangai įsigyti;
5) 52,8 mln. eurų siūloma skirti valstybės paramai pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą viešiesiems centrinės valdžios pastatams atnaujinti ir mažiau taršaus transporto įsigijimui ir (arba) panaudojimui skatinti (šia suma didėja Aplinkos ministerijos Klimato kaitos programos pajamos už parduotus apyvartinius taršos leidimus);
6) 0,4 mln. eurų siūloma skirti Vyriausiajai rinkimų komisijai – naujai politinei partijai „Vardan Lietuvos“ finansuoti.
IX-2160 pakeitimo įstatymui įgyvendinti, siekiant užtikrinti tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą pagal jai priskirtas veiklos sritis;
2) priemonėms, skirtoms energijos išteklių ir kitų prekių kainų kilimui švelninti, – 640,6 mln. eurų, iš jų:
3) 25 mln. eurų siūloma skirti geležinkelių infrastruktūros išlaikymo išlaidoms, atsiradusioms dėl sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo;
4) 1,4 mln. eurų siūloma skirti pasirengti 2023 metais vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui (transporto priemonėms, patikros įrangai, stebėjimo sistemoms, kompiuterinei ir kitai įrangai įsigyti;
5) 52,8 mln. eurų siūloma skirti valstybės paramai pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą viešiesiems centrinės valdžios pastatams atnaujinti ir mažiau taršaus transporto įsigijimui ir (arba) panaudojimui skatinti (šia suma didėja Aplinkos ministerijos Klimato kaitos programos pajamos už parduotus apyvartinius taršos leidimus);
6) 0,4 mln. eurų siūloma skirti Vyriausiajai rinkimų komisijai – naujai politinei partijai „Vardan Lietuvos“ finansuoti. Dėl nurodytų pakeitimų atitinkamai tikslinamas Įstatymo 1 straipsnis ir su juo susiję priedai.
Dalis nurodytų pakeitimų turės poveikį ir 2022 metų savivaldybių biudžetų finansiniams rodikliams. Dėl gyventojų pajamų mokesčio pajamų į valstybės ir savivaldybių biudžetus padidinimo 119,7 mln. eurų, įvertinus pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio netekimus dėl Vyriausybės pasiūlymo papildomai didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, pajamos iš šio mokesčio, vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatomis, į savivaldybių biudžetus padidės 55,9 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, didėja ir dotacijos, skirtos investicijoms savivaldybių infrastruktūros plėtrai pritraukti, numatytos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau – EIM) asignavimuose, dydis, kuris apskaičiuojamas nuo likutinės valstybės biudžetui tenkančios gyventojų pajamų mokesčio dalies. Patikslinus pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio į valstybės ir savivaldybių biudžetus prognozę ir dėl to atitinkamai pasikeitus šio mokesčio pasiskirstymui valstybės ir savivaldybių biudžetuose, EIM asignavimai didinami 319 tūkst. eurų. Dėl bazinės socialinės išmokos, valstybės remiamų pajamų dydžių pokyčių 9 mln. eurų didėja valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams, iš kurių mokamos laidojimo pašalpos, būsto nuomos kompensacijos, teikiamas nemokamas maitinimas mokyklose ir socialinės paslaugos neįgaliesiems bei socialinės rizikos šeimoms. Dėl šių priežasčių tikslinami Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktai, taip pat atitinkamai tikslinami Įstatymo 4 ir 5 priedai.
Pažymėtina, kad siekiant įgyvendinti nurodytas priemones (stiprinti Lietuvos karinį saugumą, padėti nuo Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainą besitraukiantiems Ukrainos žmonėms, remti žemės ūkio sektorius dėl kylančių kainų) ir laiku reaguoti į pasikeitusią situaciją, Vyriausybės nutarimais asignavimų valdytojams buvo skirtos sumos iš skolintų lėšų Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti, į Lietuvą atvykusiems Ukrainos gyventojams priimti ir kt. (detali informacija pateikta lentelėje „Vyriausybės nutarimais skirtos lėšos asignavimų valdytojams“). Vyriausybės nutarimais skirtos lėšos asignavimų valdytojams Asignavimų valdytojas Paskirtis Suma (mln. eurų) Žemės ūkio ministerija Valstybės paramai kiaulininkystės sektoriui teikti. 6,1 Krašto apsaugos ministerija Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti – papildomai ginkluotei, karinei įrangai, šaudmenims ir kibernetinio saugumo stiprinimo įrangai įsigyti, taip pat priimančiosios šalies paramai teikti. 298 Teisingumo ministerija Tarptautiniam baudžiamajam teismui paramai Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro atliekamam tyrimui dėl situacijos Ukrainoje pervesti. 0,1 Susisiekimo ministerija Šalies geležinkelių infrastruktūros išlaikymo išlaidoms, atsiradusioms dėl sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo. 20 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Asmenų, atvykusių į Lietuvą iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainą, švietimo reikmėms. 3,7 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Ukrainos gyventojams priimti ir pagalbai teikti. 9,9 Iš viso Vyriausybės nutarimais skirta: 337,8 Atitinkamai lentelėje nurodytomis sumomis šių asignavimų valdytojų asignavimai yra didesni, nei nurodyta Įstatymo projekto 2 priede.
Pagal Susisiekimo ministerijos pateiktą prašymą perskirstyti 2022 metų valstybės biudžeto asignavimai tarp Finansų ministerijos (mažinant asignavimus, planuojamus Valstybės investicijų programoje investicijų projektams finansuoti) ir Susisiekimo ministerijos (didinant asignavimus, kurie neplanuojami Valstybės investicijų programoje, geležinkelio infrastruktūros, reikalingos rentgeno kontrolės sistemai įrengti, įrengimo Kenos geležinkelio stotyje išlaidoms finansuoti), todėl Valstybės investicijų 2022–2024 metų programos pakeitimo projekte 2022 metų valstybės kapitalo investicijoms asignavimai iš valstybės biudžeto sumažinti 1,5 mln. eurų, taip pat, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 3 straipsnio 27 dalį, patikslinti investavimo sričių pavadinimai ir atitinkamai tikslinamas Įstatymo 6 priedas. Siekiant užtikrinti įmonių, ūkio subjektų likvidumą, investicijų projektų įgyvendinimą, tikslinamas Įstatymo 10 straipsnio 1 punktas – nustatoma, kad bendra 2022 ir ankstesniais metais valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, negali viršyti 616 260 tūkst. eurų (vietoj 426 060 tūkst. eurų). Kartu keičiamas ir Įstatymo 10 straipsnio 2 punktas – nustatoma, kad bendra 2022 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma pagal garantijas dėl paskolų, teikiamų valstybės investicijų projektams finansuoti, negali viršyti 195 000 tūkst. eurų (vietoj 145 000 tūkst. eurų). Atsižvelgiant į atnaujintas 2022 metų valstybės biudžeto pajamas ir asignavimus, tikslinamas Įstatymo 11 straipsnis – nustatyta, kad Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra 1 345 320 tūkst. eurų.
Atsižvelgiant į tai, kad neaišku, kokia apimtimi bus teikiama finansinė parama verslui nutrūkus krovinių srautui ar verslo santykiams dėl Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainą ir pagalba Ukrainos gyventojams, taip pat į augančias pasaulines elektros ir dujų kainas, Įstatymo 14 straipsnis tikslinamas suteikiant Finansų ministerijai teisę skolintis valstybės vardu išlaidoms dėl finansinės paramos verslui nutrūkus krovinių srautui ar verslo santykiams, išlaidoms dėl pasaulinių elektros ir dujų kainų dalies kompensavimo buitiniams vartotojams, taip pat išlaidoms, susijusioms su dalyvavimu tarptautinių paramos Ukrainai fondų veikloje, pagalbos Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainą, teikimu, ir išlaidoms leidžiamai valstybės pagalbai verslui pagal Europos Komisijos komunikatą „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti krizės sąlygomis reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, sistema“ (2022/C 131 I/01) apmokėti. Siekiant nedidinti administracinės naštos Įstatymo projekte Finansų ministerijai siūloma suteikti teisę paskirstyti Finansų ministerijos asignavimuose numatytas lėšas išlaidoms dėl dujų ir elektros kainų dalies kompensavimo fiziniams ir juridiniams asmenims. Kartu Užsienio reikalų ministerijai suteikiama teisė paskirstyti asignavimų valdytojams Užsienio reikalų ministerijos asignavimuose numatytas lėšas 2023 metais vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui pasirengti, atsižvelgiant į asignavimų valdytojų pateiktus išankstinių mokėjimų už saugumo priemonių užtikrinimą pagrindimo dokumentus.
Atsižvelgus į pagalbos ukrainiečiams, besitraukiantiems dėl Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainą, priemone, taip pat į priemonių, švelninančių infliacijos pasekmes gyventojams ir verslui, paketą, Finansų ministerijos atnaujintą ekonominės raidos scenarijų, paskelbtą 2022 m. kovo 31 d., ir atnaujintas valstybės, socialinio draudimo fondų pajamų ir išlaidų projekcijas, numatoma, kad 2022 metais valdžios sektoriaus deficitas sudarys –4,9 proc. BVP. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymo projektą, įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Įstatymo projektu teikiami Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 15 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr.
XIV-746 „Dėl 2022 metų, 2023 metų ir 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ pakeitimo“ projektai. 10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte neapibrėžiama naujų sąvokų. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus Įstatymo projektą, reikės patikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. 98 „Dėl 2022 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. 170 „Dėl Valstybės investicijų 2022–2024 metų programoje numatytų valstybės kapitalo investicijoms skirtų lėšų paskirstymo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priimto įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai rekomendacijos ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Biudžetas“, „asignavimai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
NR. I-43015
2022-04-14 Nr. XIVP–1500 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Biudžeto sandaros įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas), jame numatant galimybę sudaryti didesnį Vyriausybės ir savivaldybės administracijos direktoriaus rezervą esant nepaprastajai padėčiai, bei leisti juos naudoti dėl nepaprastosios padėties atsiradusioms išlaidoms iš dalies apmokėti ir (arba) jos padariniams šalinti. Siūlomos nuostatos diskutuotinos. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame įstatyme analogiškos nuostatos yra taikomos ir ekstremaliosioms situacijoms, tačiau tiek keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje, tiek ir keičiamo įstatymo
(valstybės ir savivaldybės lygio). Be to, Nepaprastosios padėties įstatymo 4 straipsnyje, apibrėžiančiame nepaprastosios padėties įvedimo teritoriją, yra numatyta, kad nepaprastoji padėtis gali būti įvedama „visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos dalyje (atskiruose valstybės teritorijos administraciniuose vienetuose, pasienio ruože ar kitose valstybės teritorijos dalyse)“. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nereikėtų patikslinti, nurodant nepaprastosios padėties teritorijos apimtį. 2. Nepaprastosios padėties įstatymo 28 straipsnio 1 punkte yra nurodyta, kad nepaprastosios padėties metu viena iš taikomų nepaprastųjų priemonių – valstybės rezervo naudojimas įstatymų nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į projektu siūlomus pakeitimus bei projekto tikslus, svarstytina, ar kartu su projektu neturėtų būti teikiamas Nepaprastosios padėties įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo būtų įtvirtinta galimybė nepaprastosios padėties metu naudotis Vyriausybės ir savivaldybės administracijos direktoriaus rezervais. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO NR. I-43015
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
2022-04-25
Butkevičius, Liudas Jonaitis, Antanas Čepononis, Andrius Bagdonas pavaduojantis Simoną Gentvilą, Vytautas Gapšys, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-14 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
papildyti Biudžeto sandaros įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas), jame numatant galimybę sudaryti didesnį Vyriausybės ir savivaldybės administracijos direktoriaus rezervą esant nepaprastajai padėčiai, bei leisti juos naudoti dėl nepaprastosios padėties atsiradusioms išlaidoms iš dalies apmokėti ir (arba) jos padariniams šalinti. Siūlomos nuostatos diskutuotinos. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame įstatyme analogiškos nuostatos yra taikomos ir ekstremaliosioms situacijoms, tačiau tiek keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje, tiek ir keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje yra įvardintos konkrečios ekstremaliosios situacijos (valstybės ir savivaldybės lygio). Be to, Nepaprastosios padėties įstatymo 4 straipsnyje, apibrėžiančiame nepaprastosios padėties įvedimo teritoriją, yra numatyta, kad nepaprastoji padėtis gali būti įvedama
„visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos dalyje (atskiruose valstybės
teritorijos administraciniuose vienetuose, pasienio ruože ar kitose valstybės teritorijos dalyse)“.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nereikėtų patikslinti, nurodant nepaprastosios padėties teritorijos apimtį. Nepritarti Nepaprastosios padėties įstatymo 6 straipsnyje reglamentuota, kad „sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje priima Seimas“. Seimo sprendimai priimami atsižvelgiant į konkrečią situaciją. O Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 15 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 25 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos leidžia naudoti Vyriausybės ir administracijos direktoriaus rezervo lėšas esant nepaprastajai padėčiai. Atsižvelgiant į tai, kad nepaprastosios padėties įvedimo teritorijos apimties nustatymas yra Nepaprastosios padėties įstatymo, o ne Biudžeto sandaros įstatymo reguliavimo sritis, manome, kad siūloma nuostata būtų perteklinė. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
padėties įstatymo 28 straipsnio 1 punkte yra nurodyta, kad nepaprastosios padėties metu viena iš taikomų nepaprastųjų priemonių – valstybės rezervo naudojimas įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į projektu siūlomus pakeitimus bei projekto tikslus, svarstytina, ar kartu su projektu neturėtų būti teikiamas Nepaprastosios padėties įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo būtų įtvirtinta galimybė nepaprastosios padėties metu naudotis Vyriausybės ir savivaldybės administracijos direktoriaus rezervais. Nepritarti.
Nepritarti. Pažymėtina, kad Nepaprastosios padėties įstatymo 28 straipsnio 1 punkte yra įtvirtintos bendrosios nuostatos, nurodant nepaprastąsias priemones, kurios taikomos nepaprastosios padėties metu, o Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 15 ir
gali būti naudojamos nepaprastosios padėties metu, atsižvelgiant į tai, mūsų nuomone, siūloma nuostata būtų perteklinė. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 15 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1500 ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 15 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1500 (2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Biudžeto ir finansų komiteto biuro vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė