projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais
arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, taikomas tokia tvarka:
gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos;
kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, tačiau neviršija 20 136 eurų per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 5 520 6 120 – 0,26 0,31 × (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių);
apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 4 800 – 0,18 × (GMP – 12 × 642).“
2Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 460 510 eurų;
susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, tačiau neviršija 1 678 eurų, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 460 510 – 0,26 0,31 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis);
3) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija 1 678 eurus, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 400 – 0,18 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 642).“
3Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės
pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 740 820 eurų.
Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 690 765 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“
ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį,
įsigalioja 2022 m. kovo 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse nustatytas neapmokestinamasis pajamų dydis taikomas nuo 2022 metų sausio 1 dienos deklaruojant 2022 metų mokestinio laikotarpio pajamas ir apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį.
Mokestį išskaičiuojančio asmens ir gyventojo, gavusio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas, abipusiu susitarimu dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo taikyto ir po įstatymo įsigaliojimo pasikeitusio neapmokestinamojo pajamų dydžio gyventojų pajamų mokestis gali būti perskaičiuojamas iki 2022 metų gruodžio 31 dienos. Pasibaigus 2022 metų mokestiniam laikotarpiui, dėl pasikeitusio neapmokestinamojo pajamų dydžio mokėtinas gyventojų pajamų mokestis perskaičiuojamas, gyventojui pateikus metinę pajamų mokesčio deklaraciją Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka, o susidariusi gyventojų pajamų mokesčio permoka įskaitoma arba grąžinama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. 3. Centrinis mokesčių administratorius iki 2022 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinimui reikalingus lydimuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1
priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Remiantis Europos Komisijos 2021 m. spalio mėnesio komunikatu[1], energijos kainų augimas kelia didžiulį susirūpinimą piliečiams, įmonėms, Europos institucijoms ir vyriausybėms visoje ES. Nors energijos kainos ne kartą svyravo ir anksčiau, šį kartą jos kyla ES atsigaunant būtent po COVID-19 krizės. Tai gali turėti įtakos ekonomikos atsigavimui ir jo teisingumui bei įtraukumui. Elektros energijos kainos 2021 m. rudenį didėjo visų pirma dėl spartaus pasaulinės dujų paklausos augimo atsigaunant ekonomikai. Tuo tarpu pasiūla nežengia koja kojon su didėjančia paklausa, o to poveikis juntamas ne tik ES, bet ir kituose pasaulio regionuose. Remiantis Lietuvos banko informacija[2], nepaisant buvusių lūkesčių, energetinių išteklių bei kitų žaliavų rinkose įtampa kol kas neslūgsta. Plintant koronaviruso omikron atmainai ir tvyrant geopolitinėms grėsmėms, po pakritimo praėjusių metų pabaigoje energetinių išteklių ir kitų žaliavų kainos vėl padidėjo. Remiantis ateities sandorių kainomis, 2021 m. lapkričio mėnesį rinkose buvo tikimasi ženklaus gamtinių dujų kainų kritimo (iki 48 Eur už MWh)
besitikima gamtinių dujų kaina 2022 m. balandžio mėn. yra apie 1,7 karto didesnė. Energijos prekės gruodžio mėnesį lėmė 4,3 proc. punkto iš bendrosios Lietuvos infliacijos. Prekių ir paslaugų metinis kainų augimas Lietuvoje gruodžio mėnesį: energijos kainos išaugo 38,9, šilumos energijos kainos – 60, maisto prekės, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, – 9, paslaugos – 7,3, pramonės prekės – 5,8 procento. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija sausį, palyginti su 2021 m. sausiu, Lietuvoje siekė 12,2 proc. ir buvo aukščiausia nuo 2008 m. rugpjūčio.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Tarptautinio valiutos fondo vertinimu[3], aukšta infliacija išliks ilgiau, nei anksčiau tikėtasi. Energijos ir maisto produktų kainų sąlygota aukšta infliacija išliks aukšta 2022 m. pirmą pusmetį. Nors vėliau tikimasi mažesnės infliacijos, tačiau dėl to yra reikšmingas neapibrėžtumas. 2022 m. valstybės biudžete patvirtinti kertiniai žmonių pajamas didinantys sprendimai buvo apibrėžti teikiant pirminį biudžeto projektą praėjusių metų spalio mėnesį. Tuo metu biudžeto projektas buvo parengtas pagal 2,5 proc. infliacijos prognozę. Kaip rodo pirmiau pateikti Lietuvos banko energetinių išteklių rinkos duomenys, reikšmingai kito energijos produktų ateities sandorių kainos, ir visa tai didino energetinių kainų kintamumą pasaulyje. Dėl to yra racionalu šios dienos aplinkoje įvertinti paaštrėjusias infliacijos tendencijas ir papildomomis priemonėmis sušvelninti kainų šoko pasekmes šalies gyventojams. Pirminiu valstybės biudžetu (2021 m. spalį) buvo numatytas pensijų, neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas, minimalaus mėnesio atlyginimo augimas (MMA) 12–15 proc., kuris yra artimas gruodžio–sausio mėnesių metinių infliacijų dydžiui. Tai signalizuoja, kad, nesiėmus papildomų fokusuotų priemonių, galimai stoja skurdo ir pajamų nelygybės mažėjimas, nes kartu su patikslintu biudžetu (2021 m. gruodį) nebebuvo peržiūrimi ir keičiami iš anksto numatyti pensijų, NPD ar MMA dydžiai. Viena korekcija, kuri buvo atlikta patikslintame gruodžio mėnesio biudžete energetinių kainų kontekste – praplėstas iki to laiko galiojusių kompensacijų už būsto šildymą gavėjų ratas (papildomai skirta 16 mln. Eur).
Eur). ES šalių apžvalgos rodo, kad šalys imasi proaktyvių, įskaitant didelės finansinės apimties, priemonių kompleksų padėdamos savo gyventojams kainų šoko akivaizdoje. Populiariausios yra derinamos mokesčių priemonės ir išmokos pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms[4]. Lietuvos[5] ir užsienio[6] analizės ir tyrimai rodo – labiausiai nuo infliacijos nukenčia mažesnių pajamų namų ūkiai. Prancūzijoje mažų pajamų namų ūkiams skiriamos 100 eurų išmokos. Belgijoje 100 eurų išmokama namų ūkiams energijos sąskaitoms dalinai padengti. Graikija planuoja didinti MMA antrą kartą šiais metais dėl infliacijos[7]. Daugelis šalių pritaikė mokestines priemones, kurios didina gyventojų perkamąją galią. Remiantis Lietuvos banku[8], Lietuvoje trumpuoju laikotarpiu galimi sprendimai – fokusuota socialinė politika, resursus nukreipiant tikslinei pagalbai tiems, kurie yra pažeidžiamiausi. Svarbu apžvelgti šalies ekonomikos ciklo būseną, siekiant įvertinti galimų papildomų fokusuotų pagalbos priemonių Lietuvos gyventojams atitiktį anticiklinei ekonominei politikai. Šiame kontekste svarbu pabrėžti, kad dviženklė infliacija šiuo metu ir prieš keliolika metų – apie 2008 m., yra panašaus dydžio, bet skirtingos kilmės infliacijos. Tai įrodo ir toliau pateiktas 1 paveikslas, parengtas Eurostato ir Europos Komisijos AMECO duomenų bazės informacijos pagrindu. Palyginimui,
nuo potencialo (t. y. anuomet buvo didelis vadinamasis ekonomikos įkaitimas), kurio vienas iš atspindžių – dviženklė infliacija. Tuo tarpu šiuo metu nėra panašaus ekonomikos įkaitimo, produkcijos atotrūkis nuo potencialo yra sąlyginai nedidelis. Nors skirtingi vertintojai galbūt skaičiuoja skirtingus atotrūkio ženklus, bet pats atotrūkis yra kartais mažesnis už tą, kuris buvo prieš globalią finansų krizę, o Europos Komisijos ir Finansų ministerijos vertinimais, Lietuvos ekonomika yra prie savo potencialo.
Infliacija, kaip pabrėžia ir Europos Komisija, šiuo metu yra išdava stipriai po COVID-19 išaugusių energetinių produktų kainų, esant nepakankamai pasiūlai atsigaunant pasaulio ekonomikoms. Lietuvos vartojimo išlaidų augimo tempas lyginamosiomis kainomis (t. y. iš esmės reprezentuojantis prekių ar paslaugų apimčių pokyčius) rodo, kad šalies gyventojų vartojimo augimas buvo gerokai mažesnis su tuo, kuris vyko prieš globalią finansų krizę prieš 2009 metus. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, metinis vartojimo augimas lyginamosiomis kainomis 2007 m. I ketv. – 18, II ketv. – 14, III ketv. – 7, IV ketv. – 12, 2008 m. I ketv. – 12 procentų. Tuo tarpu vartojimo išlaidos lyginamosiomis kainomis 2021 m. I ketvirtį augo 1 proc., III ketvirtį vartojimas augo 6 proc. (II ketvirtį vartojimas augo sparčiau – 14 proc., bet dėl bazės efekto, nes prieš metus įvestas karantinas anuomet laikinai stipriau sukaustė visuomenę). 1 paveikslas. Produkcijos atotrūkis nuo potencialo ir infliacija Lietuvoje Šaltinis: Europos Komisijos (AMECO) ir Eurostato duomenys Svarbu paminėti, kad, esant didesnei, nei tikėtasi, infliacijai, kurios pagrindu sudarytas 2022 metų biudžetas, būtų surenkamos didesnės įplaukos į biudžetą iš netiesioginių mokesčių, daugiausia pridėtinės vertės mokesčio, taip pat akcizų. Tikėtina, kad tai gali būti bent 0,3 proc. BVP.
BVP. Šios viršplaninės pajamos valstybės biudžete, gautinos didesnės dėl didesnės, nei prognozuota, infliacijos, yra laikinojo pobūdžio, dėl to racionalu fiskalinio tvarumo kontekste pagalbą gyventojams kainų šoko akivaizdoje teikti fokusuotai ir operatyviai trumpalaikėmis ar vienkartinėmis priemonėmis ir spartinant šalyje vykdomą skurdo ir nelygybės mažinimą didinant ir artinant NPD prie MMA. 2022 m. vasario 3 d. susitikime Prezidentas su Vyriausybės, Seimo atstovais, socialiniais partneriais aptarė infliacijos pasekmių švelninimo priemones. Diskusijoje daugiausia dėmesio buvo skiriama pagalbos priemonių gyventojams pobūdžiui, siekiant atsverti energetikos, maisto produktų ir kitų produktų ir paslaugų kainų prieaugį. Taip pat diskutuotos priemonės, vertinant jų įgyvendinimo greitį. Teikiamo įstatymo projekto siūlymo esmė – didinti NPD nuo 460 iki 510 eurų (arba 10,9 proc.) numatant įsigaliojimą nuo š. m. kovo 1 d. (retrospektyviai taip pat pritaikant pakeistą NPD ir nuo šių metų pradžios). Didžiausią naudą – 120 eurų per metus – gautų mažiausių pajamų gavėjai – gaunantys minimalią ir panašaus dydžio algą, o papildoma finansinė nauda dėl didesnio NPD pasiektų asmenis, kurie gauna iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Iki 1 VDU Lietuvoje uždirba apie 73 proc. žmonių. Proporcingai siūloma didinti NPD neįgaliesiems ir riboto darbingumo asmenims. Remiantis Statistikos departamento duomenimis[9], 2020 m. tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2019 m., padidėjo 0,1 procentinio punkto.
Iniciatyva dera su Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, kuriomis mokesčių pakeitimus įtvirtinantys įstatymai galėtų įsigalioti greičiau nei po 6 mėnesių nuo tokių įstatymų oficialaus paskelbimo, kai susiklosto išskirtinės aplinkybės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, – tokios išskirtinės aplinkybės ir yra susiklosčiusios nuo 2020 m. dėl COVID-19. Europos Komisija ir Taryba yra paskelbusios, kad COVID-19 viruso pandemija gali būti laikoma „neįprastu įvykiu, kurio vyriausybė negali kontroliuoti“. NPD peržiūrėjimas vykdomas nuosekliai, tačiau šiuo metu, atsižvelgiant į kainų šoką gyventojams, aktualu priimti naują papildomą sprendimą dėl NPD didinimo. Kadangi šiuo sprendimu nėra didinama mokestinė našta, o priešingai – mažinama, tai ji atitinka ir gerovės valstybės bei atsakingo valdymo – teisingai atliepti kiekvieno piliečio interesus – principus. Konstitucinis Teismas 2021 m. gegužę paminėjo[10], kad pagal Konstituciją reikalavimas nustatyti tinkamą vacatio legis mokesčių įstatymų įsigaliojimui gali būti netaikomas, kai mokesčių įstatymais ne nustatomos papildomos pareigos ar apribojimai asmenims, o lengvinama mokesčių mokėtojų padėtis. Pagal jau galiojančias nuostatas pajamų iš GPM netekimai savivaldybių biudžetuose dėl šio laikino diskrecinio pokyčio būtų pilnai padengiami iš valstybės biudžeto vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 34 straipsniu. Svarbi informacija Teikiama inciatyva dėl NPD yra Prezidento bendro priemonių paketo, skirto padėti sušvelninti išskirtinio dydžio infliacijos pasekmes gyventojams 2022 metais, sudėtinė dalis. Papildomai atskiru įstatymo projektu taip pat teikiamas siūlymas dėl vienkartinių 100 eurų išmokų skyrimo.
Jos būtų skirtos socialinio draudimo pensijų gavėjams, šalpos išmokų gavėjams, vaikams, gyvenantiems mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose (šeimose), negalią turintiems vaikams, šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų. Įvertinus Europos Komisijos komunikate akcentuojamas energetinių kainų šoko priežastis, kildinamas dėl neįprastu tempu po COVID-19 atsigaunančių pasaulio ekonomikų poreikių ir nepakankamos produktų pasiūlos šiuo metu, siūloma finansuoti inicijuojamas vienkartines fokusuotas išmokas iš Vyriausybės rezerve numatytų lėšų COVID-19 padariniams šalinti ir (arba) kitų šaltinių. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 metais valstybėje galiojant išskirtinėms aplinkybėms išlieka galimybė esant poreikiui priimti sprendimus dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų. Fiskalinio tvarumo atžvilgiu Prezidento siūlomas bendras priemonių paketas dėl kainų šoko švelninimo (NPD, vienkartinės fokusuotos išmokos) sudaro 0,3 proc. BVP ir neviršija tikėtino viršplaninių pajamų iš netiesioginių mokesčių dėl ženkliai didesnės infliacijos dydžio. Siekiant ilgalaikių (pasiūlos pusės priemonių) efektų, svarbu eliminuoti nereikalingus biurokratinius ribojimus, atnaujinti reguliacinę bazę ir taip sudaryti sąlygas išnaudoti atsinaujinančios energetikos potencialą. Dėl atsinaujinančių projektų plėtros atsirasianti nauda turėtų kuo greičiau pasiekti Lietuvos žmones, prioritetą teikiant pažeidžiamiausiems vartotojams. Šiose kryptyse taip pat projektuojami sprendiniai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Lietuvos Respublikos Prezidentas. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupė. 3.
reglamentavimas Pagal galiojančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas NPD dydis yra 460 eurų (techninis koeficientas – 0,26) asmenims, kurių pajamos iki 1 VDU. Asmenims, kurių pajamos 1–2 VDU, galioja kitos NPD nuostatos (NPD – 400 Eur). Neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims maksimaliai taikytinas NPD 740 eurų arba 690 eurų, priklausomai nuo reglamentuotų sąlygų. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnių pakeitimo projektu siūloma padidinti mažiausiai uždirbančių asmenų pajamas ir pradėti taikyti 50 eurų (10,9 proc.) didesnį NPD –
koeficiento iš 0,26 į 0,31 patikslinimas), taikant asmenimis, kurių atlyginimai iki 1 VDU. Neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims maksimaliai taikytinas NPD 820 eurų arba 765 eurų, priklausomai nuo reglamentuotų sąlygų. Pagrindiniai veiksniai ir laukiami teigiami rezultatai, kurie skatina teikti pasiūlymą didinti NPD, yra šie:
išskirtinio kainų šoko pasekmes mažiausiai uždirbantiesiems;
sąlygas tęstinai didinti NPD link MMA, taip mažinant mažai uždirbančiųjų skurdą ir pajamų nelygybę. Nepriimto sprendimo atveju skurdo ir nelygybės mažėjimas, tikėtina, sustos (ar netgi galimai bus regresija), ypač įvertinus, kad labiausiai nuo kainų šoko nukenčia mažiausių pajamų gavėjai[11]. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės 7.
Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Didesnis NPD padidintų mažiausiai uždirbančių asmenų pajamas. 8. Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Priėmus įstatymo projektą, pakeisti ar panaikinti galiojančių įstatymų nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu neapibrėžiama naujų sąvokų. 11. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus Įstatymo projektą, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo pagal poreikį priimtų šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Savivaldybių biudžetai vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 34 straipsniu dėl mokestinių pokyčių pajamų netekimo 2022 m. nepatirtų – visi netekimai būtų amortizuoti valstybės biudžete, o savivaldybėms netekimai būtų kompensuoti.
Dėl NPD padidinimo per metus būtų negauta apie 62 mln. eurų pajamų – tai investicijos į dirbančių asmenų skurdo ir pajamų nelygybės mažinimą didinant mažiausiai uždirbančiųjų pajamas neeilinio kainų šoko akivaizdoje. Tikėtina, šeštadalis netekimų bus patirta vėliau – 2023 m., nes NPD pokytis įsigaliotų nuo 2022 m. kovo mėnesio, o už pirmus du mėnesius (sausis–vasaris) nauda dirbantiems asmenims dažnu atveju būtų realizuota teikiant metines pajamų deklaracijas. Esant didesnei, nei tikėtasi, infliacijai, kurios pagrindu sudarytas 2022 metų biudžetas, būtų surenkamos didesnės įplaukos į biudžetą iš netiesioginių mokesčių, daugiausia pridėtinės vertės mokesčio, taip pat akcizų. Tikėtina, kad tai gali būti bent 0,3 proc. BVP. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados NPD didinimo poreikis siekiant padėti gyventojams buvo pristatytas viešai. Priemonė aptarta vasario 3 d. Prezidento susitikime su Vyriausybės, Seimo atstovais, socialiniais partneriais, kitais ekspertais. Kai kurių ekonomistų, verslo, profesinių sąjungų, politikos atstovų vertinimu, yra aktualu papildomai padidinti mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamas šiuo metu gyventojams patiriant išskirtinį kainų šoką. 15. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai
Nėra.
Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda [1] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52021DC0660&from=EN [2] https://www.lb.lt/uploads/documents/files/news/2022_02_03_Infliacija_ir_jos_suvaldymo_galimybes.pdf [3] https://www.imf.org/en/News/Articles/2022/01/24/pr2210-imf-staff-concludes-virtual-visit-to-lithuania [4] https://www.bruegel.org/publications/datasets/national-policies-to-shield-consumers-from-rising-energy-prices/ [5] https://www.smtinklas.lt/naujausia-apklausa-kainu-augima-labiausiai-jaucia-maziausias-pajamas-gaunantys-gyventojai/?fbclid=IwAR2uup6spaaXnU_ud58NcEk2-_N8bL0ZkXZ_3f0Dhe0Qr_oL1dKneGIpTZo [6] https://www.bruegel.org/2022/02/who-is-suffering-most-from-rising-inflation/ [7] https://www.euronews.com/next/2022/02/03/cost-of-living-crisis-how-are-european-countries-responding-to-soaring-energy-bills [8] https://www.lb.lt/uploads/documents/files/news/2022_02_03_Infliacija_ir_jos_suvaldymo_galimybes.pdf [9] https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=8927776 [10] https://www.lrkt.lt/lt/apie-teisma/naujienos/1331/konstitucinis-teismas-vien-poreikis-patvirtinti-valstybes-biudzeta-nera-konstituciskai-pateisinama-aplinkybe-leidzianti-mokesciu-istatymams-skubiai-isigalioti:332 [11] https://www.smtinklas.lt/naujausia-apklausa-kainu-augima-labiausiai-jaucia-maziausias-pajamas-gaunantys-gyventojai/?fbclid=IwAR2uup6spaaXnU_ud58NcEk2-_N8bL0ZkXZ_3f0Dhe0Qr_oL1dKneGIpTZo
2022-02-15 Nr. XIVP-1317 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio 1, 2 bei 6 dalis ir jose nustatyti didesnį neapmokestinamąjį pajamų dydį. Svarstytina, ar apmokestinimo tvarkos pakeitimo įsigaliojimas ne mokestinių metų pradžioje (2022 m. kovo 1 d.) nesudarys šio mokesčio administravimo bei apmokestinimo tvarkos pakeitimo taikymo problemų. Atsižvelgus į tai, kad gyventojų pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, manytina, jog siekiant teisinio aiškumo, siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimas turėtų būti siejamas su kalendorinių metų pradžia, t. y. mokestinio laikotarpio pradžia. 2. Projektu siūlomos nuostatos įsigaliotų 2022 m. kovo 1 d. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio jau yra patvirtintos, dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 3. Kadangi projekto nuostatos įsigaliotų 2022 m. kovo 1 d., atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, jog „mokesčių įstatymai <...> bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas“.
Atsižvelgus į tai, kad kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, jog „dėl NPD padidinimo per metus būtų negauta apie 62 mln. eurų pajamų“, svarstytina, ar kartu su teikiamu projektu neturėtų būti teikiamas atitinkamas Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. 4. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2022 m. kovo 1 d., o projekto 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad centrinis mokesčių administratorius iki 2022 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinimui reikalingus lydimuosius teisės aktus. Atsižvelgus į įstatymų priėmimo procedūras bei terminus, manytina, jog projekto 2 straipsnio 1 ir 3 dalyse turėtų būti nustatytos vėlesnės datos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2022-05-04
posėdyje dalyvavo: Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Simonas Gentvilas, Vytautas Gapšys, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LRS Kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-02-15 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesys, kad projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio 1, 2 bei 6 dalis ir jose nustatyti didesnį neapmokestinamąjį pajamų dydį. Svarstytina, ar apmokestinimo tvarkos pakeitimo įsigaliojimas ne mokestinių metų pradžioje (2022 m. kovo 1 d.) nesudarys šio mokesčio administravimo bei apmokestinimo tvarkos pakeitimo taikymo problemų. Atsižvelgus į tai, kad gyventojų pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, manytina, jog siekiant teisinio aiškumo, siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimas turėtų būti siejamas su kalendorinių metų pradžia, t. y. mokestinio laikotarpio pradžia. Nepritarti Įvertinus administravimo klausimus bei projekto tikslus, projekte nustatoma, kad didesnis NPD būtų taikomas už visus 2022 metus (t.y. taikant metinį NPD, didesnio NPD taikymo pradžia sutampa su mokestinio laikotarpio pradžia), o ne tik už laikotarpį nuo įstatymo įsigaliojimo.
Tačiau siekiant, kad darbuotojas turėtų galimybę didesnes pajamas „į rankas“ gauti jau dabar, o ne tik deklaruojant 2022 metų metines pajamas 2023 metais, GPMĮ 20 str. numatyta, kad darbdavys NPD taiko metų bėgyje darbuotojui pateikus prašymą (taikant tuo metu galiojantį dydį), o, kartu siūlomos baigiamosios nuostatos dėl galimybės darbdaviui pritaikyti didesnį NPD ir už laikotarpį nuo 2022 m. pradžios (bet tik jei darbdavys sutinka) Įvertinus tai, administravimo ir taikymo sunkumų neturėtų kilti. Pastebėtina, kad analogiškas reguliavimas jau buvo nustatytas 2020 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-3084. Be kita ko, pagal galiojančią praktiką netinkamai (per daug ar per mažai) pritaikytą NPD darbdavys perskaičiuoja. 2. LRS Kanceliarijos Teisės departamentas,
siūlomos nuostatos įsigaliotų 2022 m. kovo 1 d. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio jau yra patvirtintos, dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. Pritarti
Teisės departamentas, 2022-02-15 3.
Kadangi projekto nuostatos įsigaliotų 2022 m. kovo 1 d., atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, jog „mokesčių įstatymai <...> bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas“. Atsižvelgus į tai, kad kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, jog „dėl NPD padidinimo per metus būtų negauta apie 62 mln. eurų pajamų“, svarstytina, ar kartu su teikiamu projektu neturėtų būti teikiamas atitinkamas Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti
4LRS Kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2022 m. kovo 1 d., o projekto 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad centrinis mokesčių administratorius iki 2022 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinimui reikalingus lydimuosius teisės aktus. Atsižvelgus į įstatymų priėmimo procedūras bei terminus, manytina, jog projekto 2 straipsnio 1 ir 3 dalyse turėtų būti nustatytos vėlesnės datos. Pritarti
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-02-25 Įvertinę Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1317 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
buhalterių ir auditorių asociacija 2022-02-10 Nepritariame įstatymo projektui dėl šios priežasties: Naujos NPD formulės buvo pakeistos ir pradėtos taikyti nuo 2022-01-01. Verslas jau patyrė naštą dėl sudėtingesnio NPD taikymo mechanizmo integravimo į darbo užmokesčio skaičiavimo sistemas. Siūlomas NPD formulės metų eigoje sukuria papildomą naštą ne tik verslui bet ir viešam sektoriui dėl sukuriamo naujo poreikio atlikti papildomus programavimo darbus. Gyventojai dėl tokios kaitos nebesupras, kaip yra skaičiuojamos jų algos. Siekiamas 10 eur efektas situacijos nekeičia taip kardinaliai, kad dėl to reikėtų kas du mėnesius keisti NPD formulę atgaline data. Valstybės priimdama teisės aktų pokyčius turėtų elgtis atsakingai ir numatyti galimus pokyčius, o ne keisti mokestinius teisės aktus kas du mėnesius. Atsižvelgti
plėtros taryba Telšių regiono savivaldybės susipažino su parengtu Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu ir pritaria iniciatyvai mažinti darbo jėgos apmokestinimą, mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims, taikant didesnį maksimalų NPD tiek už 2022 metus, tiek už vėlesnius mokestinius metus. Finansų ministerijos preliminariu skaičiavimu, valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus neteks apie 103 milijonų eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio, iš jų: 64,9 mln. Eurų - 2022 metais. Savivaldybėms tai ženkli suma. Savivaldybių biudžetai jau patvirtinti, išlaidos suplanuotos ir labai aktualu, kad suplanuotos 2022 m. pajamos būtų įvykdytos. Prašome užtikrinti, kad savivaldybių negautos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, priėmus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007
1) LRV tikslindama 2022 priimtą biudžetą pateikė naują metinį biudžetą.
Visos pajamų prognozės iš GPM yra perskaičiuojamos visiems metams, perskaičiuojamos ir tvirtinamos naujos atitinkamos procentinės dalys tiek VB, tiek SB-tų, t. y. visos procedūros išlieka tos pačios kaip rengiant metų biudžeto projektą (biudžetas tikslinamas taip pat kaip tvirtinamas). 2) Pažymėtina, kad tiek BSĮ 34 str., tiek Metodikos įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad „Seimui priėmus įstatymus arba Vyriausybei priėmus nutarimus vykdant įstatymus, dėl kurių keičiasi valstybės ir savivaldybių biudžetų einamųjų biudžetinių metų įsipareigojimai, <...> patikslina valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tarpusavio atsiskaitymus.“ Atkreiptinas dėmesys, kad didinant NPD mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims, mažės tik prognozuojamos gauti pajamos iš GPM, bet dėl to neatsiranda jokių papildomų įsipareigojimų. Įsipareigojimai - tai, kai einamaisiais metais būtų priimti sprendimai pvz. dėl algų, MMA didinimo, VRP, tada tokie tarpusavio atsiskaitymai ir būtų atliekami. Atvirkščiai, tam tikri įsipareigojimai savivaldai kaip tik gali mažėti, nes, didėjant asmenų pajamoms, siaurėtų įvairias socialines išmokas gaunančių asmenų ratas. 3) Tinkamas savivaldybių biudžetų pajamų kompensavimas dėl NPD poveikio yra užtikrintas kaip to reikalauja Metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto formulė, kuri ir yra numatyta naudoti ateinančių metų pajamų, taip pat ir GPM netekčių kompensavimui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-04-13 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. kovo 16 d. sprendimo Nr.
SV-S-419
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė nutaria:
mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1317 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui papildomomis priemonėmis švelninti infliacijos pasekmes mažiausiai uždirbantiems asmenims, didinant jų pajamas, tačiau nepritarti Įstatymo projektu siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms, nes siūlomas neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD) skaičiavimo formulės keitimas sukurtų NPD lūžį ties 1 678 eurų mėnesio bruto atlyginimo riba ir nebūtų užtikrintas tolygus mokesčių naštos pasikeitimas – pirmasis euras virš 1 678 eurų atlyginimo ribos darbuotojui būtų apmokestinamas net 95,1 procento gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų ribiniu tarifu (ribinis darbo pajamų apmokestinimo tarifas (toliau – ribinis tarifas) nuo šios sumos yra itin aukštas) ir dėl to iš papildomo vieno euro darbuotojui liktų tik 0,05 euro atskaičius mokesčius. Palyginti, pirmasis papildomas euras darbuotojui, kurio mėnesio bruto atlyginimas yra nuo 730 iki 1 677 eurų, apmokestinamas 45,7 procento ribiniu tarifu, o darbuotojui, kurio mėnesio bruto atlyginimas yra nuo 679 iki 2 863 eurų, – 43,1 procento ribiniu tarifu. Įstatymo projektu siūlomo NPD lūžis ties 1 678 eurų mėnesio bruto atlyginimu ir jo nulemtas ribinio tarifo netolygumas pateikiamas grafike. Pastaba. Raudona spalva grafike pažymėti ribiniai tarifai (procentais), kurie apskaičiuoti mėnesio bruto atlyginimą didinant vienu euru. Pritarti Komitetas siūlo apjungti Lietuvos Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus Nr.
XIVP-1317 ir XIVP-1501 ir teikti Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti vieną XIVP-1501(2) projektą. 2. Lietuvos
dėmesį į tai, kad NPD keitimą, kaip priemonę neigiamoms infliacijos pasekmėms mažinti, siūloma derinti su pajamų nelygybės problemos sprendimo priemonėmis, įgyvendinančiomis Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, iniciatyvą – mažinti pajamų nelygybę ir skurdą. Vyriausybė šių metų II ketvirtį pateiks Seimui pasiūlymus dėl kompleksinių (tiek neigiamoms infliacijos pasekmėms, tiek pajamų nelygybei ir skurdui mažinti skirtų) priemonių. Pritarti
pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIVP-1317 ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 137 straipsniu, Projektą Nr. XIVP-1317 sujungti su Projektu Nr. XIVP-1501 ir Seimui svarstyti pateikti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-1501(2). 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė