Projekto lyginamasis variantas
ŽEMĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. I-2675 2 IR 6 straipsniŲ PAKEITIMO
pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Žemė po pramoninės akvakultūros tvenkiniais – žemė, kurioje veikiančio pramoninės akvakultūros tvenkinių ūkio tvenkinių plotas ne mažesnis kaip 60 ha, o išauginamų ir parduodamų žuvų kiekis yra ne mažesnis kaip 10 t per metus.“. 2. Buvusias 2 straipsnio 5–8 dalis laikyti atitinkamai 6–9 dalimis. 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 6 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Mokesčio tarifas – nuo 0,01 procento iki
0,2 procento žemės mokestinės vertės žemei po pramoninės akvakultūros tvenkiniais.“
atitinkamai 3–5 dalimis. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja nuo 2023 m. sausio 1 dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Vidmantas Kanopa
AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. I-2675 2 IR 6 STRAIPSNIŲ
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančias Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 str. nuostatas, kuriomis nustatomas mokesčio tarifas – nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės, tik už žemės ūkio paskirties žemę mokamos tiesioginės išmokos. Tuo tarpu žemei po tvenkiniais savivaldybių tarybos nustato labai skirtingus mokesčio tarifus. Toks vieningos mokestinės tarifinių procentų nustatymo sistemos nebuvimas iškreipia žuvininkystės konkurencines sąlygas ir kenkia Lietuvos žuvininkystės sektoriaus ekonomikos plėtrai. Pateikiame keletą pavyzdžių kaip skiriasi mokesčio tarifas savivaldybėse:
Žuvininkystės įmonė Bendras nuomojamos žemės plotas (ha) Nuomojamos žemės vertė (Eur) Savivaldybės nustatytas mokesčio tarifas (0,1 - 4,0 %) Priskaičiuotas žemės nuomos mokestis (Eur) Savivaldybės pavadinimas 2020 m. 2021 m. 2020 m. 2021 m. 2020 m. 2021 m. Išlaužo žuvis ND 303 400,00 303 400,00 ND 0,60 ND 1 820,40 Kauno r. sav. ND 508 626,00 508 626,00 ND 3,00 ND 15 289,98 Prienų r. sav. Kaplių žuvys 337,9800 684 000,00 1 122 000,00 0,70 2,50 4 788,00 28 050,00 Kėdainių r. sav. Karpis 354,9100 582 070,00 615 270,00 ND 2,00 ND 12 305,00 Kazlų Rūdos sav. Raseinių žuvininkystė 1 313,2785 2 318 195,53 2 703 465,53 ND 1,60 37 091,13 43 255,45 Raseinių r. sav. Šventjonis 652,4700 1 960 888,00 1 987 502,00 ND 0,70 ND 14 066,37 Šiaulių r. sav. Vasaknos 590,0983 2 475 936,00 2 475 936,00 ND 1,1 / 2,5 / 4 ND 6 017,36 Zarasų r. sav. 971,3086 ND 2 / 2,5 ND 21 173,19 Rokiškio r. sav. Žemaitijos žuvis 472,0026 515 999,08 697 499,08 0,6 / 2 0,6 / 2 3 114,18 4 203,18 Telšių r. sav. Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr.
I-2675 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – suvienodinti žuvininkystės konkurencines sąlygas. Pagrindinis Įstatymo projekto uždavinys – numatyti, kad žemei po pramoninės akvakultūros tvenkiniais taikomas mokesčio tarifas būtų nuo 0,01 procento iki 0,2 procento žemės mokestinės vertės. Pažymėtina, kad žemė po pramoninės akvakultūros tvenkiniais savo verte neprilygsta žemės ūkio paskirties ar komercinei žemei, nes istoriškai tvenkiniai buvo įrengti pačiose prasčiausiose, užpelkėjusiose, be melioracijos, nederlingiausiose žemėse ir paprastai yra tinkami tik tvenkininei žuvininkystei. Todėl Įstatymo nuostatos, kuriomis iškreipiamos žuvininkystės konkurencinės sąlygos, koreguotinos ir Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai, manytina, suvienodins mokestines sąlygas akvakultūros verslui visose savivaldybėse Lietuvoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą iniciavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Andrius Palionis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu Įstatyme nėra numatyta koks žemės mokestinės vertės tarifas turi būti taikomas žemei po pramoninės akvakultūros tvenkiniais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad žemei po pramoninės akvakultūros tvenkiniais taikomas mokesčio tarifas būtų nuo 0,01 procento iki 0,2 procento žemės mokestinės vertės. Taip pat įstatymą papildyti sąvoka „žemė po pramoninės akvakultūros tvenkiniais“. 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Priimtas Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Galiojantys teisės aktai, kuriais savivaldybių tarybos gauna teisę spręsti dėl mokesčio tarifo nustatymo, turi būti pakeisti iki Įstatymo įsigaliojimo. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti? Nereikia. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Žemė po pramoninės akvakultūros tvenkiniais“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Vidmantas Kanopa
2021-12-01 Nr. XIVP–1163 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo Žemės mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnyje siūloma įvesti naują sąvoką „žemė po pramoninės akvakultūros tvenkiniais“. Atkreiptinas dėmesys, kad Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnyje yra įtvirtintos sąvokos „akvakultūros tvenkinys“ ir „pramoninės akvakultūros tvenkinių ūkis“, o šio įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtintos nuostatos, apibrėžiančios, kokie akvakultūros tvenkinių ūkiai būtų priskiriami pramoniniams akvakultūros tvenkinių ūkiams. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto rengėjų siūloma sąvoka nėra perteklinė. Manytina, kad užtektų pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, joje pateikiant nuorodą į Žuvininkystės įstatymą. Neatsižvelgus į šią pastabą ir siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar projektu siūlomos sąvokos nereikėtų patikslinti pagal Žuvininkystės įstatyme vartojamas sąvokas. Atsižvelgus į šią pastabą, atitinkamai koreguotina projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis. Be to, siūlytina keičiamo įstatymo 2 straipsnį pildyti ne 5, o 4¹ dalimi, atitinkamai atsisakant projekto 1 straipsnio 2 dalies. 2. Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 6 straipsnį 2 dalimi, joje nustatant, kad mokesčio tarifas – nuo 0,01 procento iki 0,2 procento žemės mokestinės vertės žemei po pramoninės akvakultūros tvenkiniais, o kitas keičiamo įstatymo 6 straipsnio dalis atitinkamai pernumeruojant. Svarstytina, ar siūlomo pakeitimo nevertėtų inkorporuoti į keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį.
Neatsižvelgus į šią pastabą, atitinkamai turi būti koreguojamas visas keičiamo įstatymo 6 straipsnis bei 12 straipsnio 1 dalis (tikslinamos nuorodos į keičiamo įstatymo 6 straipsnio struktūrines dalis). 3. Atsižvelgus į siūlomus pakeitimus, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įgyvendinimo ir taikymo, atitinkamai koreguojant šio straipsnio pavadinimą. 4. Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 5. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
straipsnio pavadinime esantis skaičius „2“ keistinas skaičiumi „6“;
dėmesys, kad projekte yra du 2 straipsniai – atitinkamai tikslintina straipsnių numeracija;
į 3 pastabą, projekto antrajame 2 straipsnio pavadinime esanti formuluotė „ir įgyvendinimas“ brauktina kaip perteklinė;
antrajame 2 straipsnyje esantis žodis „dienos“ keistinas trumpiniu „d.“;
Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu teikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Atsižvelgus į tai, projekto aiškinamasis raštas koreguotinas.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8
5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
RESPUBLIKOS Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto NR. XIVP-1163
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Andrius Vyšniauskas;
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada (2021-12-01) 1(2) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnyje siūloma įvesti naują sąvoką „žemė po pramoninės akvakultūros tvenkiniais“. Atkreiptinas dėmesys, kad Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnyje yra įtvirtintos sąvokos
„akvakultūros tvenkinys“ ir „pramoninės akvakultūros tvenkinių ūkis“, o šio
įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtintos nuostatos, apibrėžiančios, kokie akvakultūros tvenkinių ūkiai būtų priskiriami pramoniniams akvakultūros tvenkinių ūkiams. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto rengėjų siūloma sąvoka nėra perteklinė. Manytina, kad užtektų pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, joje pateikiant nuorodą į Žuvininkystės įstatymą. Neatsižvelgus į šią pastabą ir siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar projektu siūlomos sąvokos nereikėtų patikslinti pagal Žuvininkystės įstatyme vartojamas sąvokas. Atsižvelgus į šią pastabą, atitinkamai koreguotina projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis.
Be to, siūlytina keičiamo įstatymo 2 straipsnį pildyti ne 5, o 4¹ dalimi, atitinkamai atsisakant projekto 1 straipsnio 2 dalies. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada (2021-12-01) 1(2)
įstatymo 6 straipsnį 2 dalimi, joje nustatant, kad mokesčio tarifas – nuo 0,01 procento iki 0,2 procento žemės mokestinės vertės žemei po pramoninės akvakultūros tvenkiniais, o kitas keičiamo įstatymo 6 straipsnio dalis atitinkamai pernumeruojant. Svarstytina, ar siūlomo pakeitimo nevertėtų inkorporuoti į keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį. Neatsižvelgus į šią pastabą, atitinkamai turi būti koreguojamas visas keičiamo įstatymo 6 straipsnis bei 12 straipsnio 1 dalis (tikslinamos nuorodos į keičiamo įstatymo 6 straipsnio struktūrines dalis). Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada (2021-12-01)
pakeitimus, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įgyvendinimo ir taikymo, atitinkamai koreguojant šio straipsnio pavadinimą. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada (2021-12-01)
straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Atsižvelgti. Vyriausybės išvada gauta. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada (2021-12-01) 2(2)
aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
„2“ keistinas skaičiumi „6“;
straipsniai – atitinkamai tikslintina straipsnių numeracija;
straipsnio pavadinime esanti formuluotė „ir įgyvendinimas“ brauktina kaip perteklinė;
„dienos“ keistinas trumpiniu „d.“; 5.5. atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu teikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Atsižvelgus į tai, projekto aiškinamasis raštas koreguotinas. Pritarti. 6. LR Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė (2021-12-15) 1(2) Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr.I-2675 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1163 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybė (2022-03-23 nutarimas Nr. 267) 2(2) Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 2 ir
Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1.
Įstatymo projektu siūloma teisinio reguliavimo priemonė nėra tinkama, nes Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas Įstatymo projekto tikslas – suvienodinti žuvininkystės konkurencines sąlygas – negali būti pasiektas Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo pakeitimais. Pagal Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 1 punkte pateiktą informaciją žuvininkystės srityje yra susiklostę valstybinės žemės nuomos turtiniai santykiai, kurių pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnyje ir
atlygis už naudojimąsi valstybine žeme pagal valstybinės žemės nuomos sutartį, o ne pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą administruojamas mokestis. Savivaldybių tarybos, siekdamos įgyvendinti savivaldybės prioritetus, paskatinti norimas veiklos sritis savivaldybėje ir vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, nustato nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifą metams, kuris negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės (1.3 papunktis), taip pat turi teisę savo biudžeto sąskaita mažinti valstybinės žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti (1.8 papunktis). Taigi Įstatymo projekte numatyti pakeitimai neturėtų įtakos skirtingam savivaldybių nustatytam nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifui. 2. Įstatymo projektu siūlomas keisti Žemės mokesčio įstatymas nustato žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką. Kaip ir tais atvejais, kai valstybinė žemė nuomojama, savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į savivaldybės prioritetus, gali savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti pagal Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 3 dalį.
Be to, Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas siaurintų žemės mokesčio tarifo ribas ir galėtų varžyti savivaldybių taryboms Lietuvos Respublikos Konstitucijos
straipsnio 2 dalies 37 punkte suteiktą diskrecijos teisę laisvai veikti įstatymų nustatyta tvarka (savo biudžeto sąskaita nustatyti mokesčių lengvatas, įstatymų nustatyta tvarka nustatyti mokesčių tarifus). Kartu atkreiptinas Lietuvos Respublikos Seimo dėmesys, kad dėl lengvatinio apmokestinimo sumažėjusios savivaldybių biudžetų pajamos turėtų būti kompensuojamos iš valstybės biudžetui tenkančių pajamų. 3. Siūlymas Įstatymo projekte nustatyti lengvatinį apmokestinimą tam tikrą komercinę veiklą vykdantiems asmenims neatitiktų Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, nuostatų dėl tolesnio savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo (181.3 papunktis). Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir LR Vyriausybės nuomonę, grąžinti Lietuvos Respublikos Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1163 iniciatoriams patobulinti. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Baublys. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė